3704fc9a-e749-46df-9de6-2ec9f79ff4a2 · Klaipėdos apygardos teismas

Administracinės bylos Nr. ATP-595-417/ 2012Teisminio proceso Nr. 4-43-3-00444-2012-1                                       Procesinio sprendimo kategorija 41. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2012 m. rugsėjo 14 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Eduardas MaÅ¡kevičius, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinio pažeidimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos D. P. apeliacinį skundÄ dėl Å ilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. nutarimo, kuriuo D.

P. pagal ATPK 127 str. 2 d. skirta vieno šimto litų bauda; pagal ATPK 130 str. 1 d. skirta trijų tūkstančių litų bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams. Remiantis ATPK 33 str. D. P. skirta galutinė subendrina nuobauda – trijų tūkstančių litų bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams.Teismas n u s t a t ė: D. P. nuobauda pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. paskirta už tai, kad ji 2012 metų gegužės 27 d., apie 05.30 val., D. P. (duomenys neskelbtini) namo kieme, vairuodama atbuline eiga automobilį „Renault Megane“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepaliko tokio tarpo iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus, dėl to kliudė Å¡alia stovintį automobilį „Lexus GS300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį M. T.. Autoįvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Po autoįvykio D. P. pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 5,6,9,106, 132, 231.1, 231.2,234 punktų reikalavimus.Administracinėn atsakomybėn patraukta D. P. pateiktame apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Å ilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. nutarimÄ ir netaikyti teisę vairuoti transporto priemones atėmimo sumažinti piniginės baudos dydį.

Nurodo, kad ji apgadino ne M. T. priklausantį automobilį, nes savininkė Å¡ios transporto priemonės yra D. T., kuri ir turėjo byloje bÅ«ti nukentėjusioji. Tačiau jos nuomonės teismas neklausė ir ji byloje nedalyvavo. Apeliantės įsitikinimu, neteisingai nurodyta ir įvykio vieta. Autoįvykis įvyko laukuose prieÅ¡ais KnygneÅ¡ių gatvės 17 namÄ , o ne pačioje gatvėje. Todėl mano, jog kadangi automobilių kontaktas buvo ne kelyje ar kitoje vieÅ¡oje vietoje, o pievoje, tai negalėjo bÅ«ti traktuojama kaip eismo įvykis, o turėjo bÅ«ti sprendžiamas tik žalos atlyginimo faktas (draudžiamasis įvykis).Apeliantės teigimu, iÅ¡varydama automobilį nepajuto jokio garso, iÅ¡ kurio bÅ«tų galėjusi suprasti, kad kliudė kitÄ automobilį.

IÅ¡ fotonuotraukų ir apžiÅ«ros akto matyti, kadkontaktas buvo toks nežymus, kad ant abiejų automobilių liko nedideli įbrėžimai, todėl tai patvirtina, kad ji nesuprato, kad apgadino kitÄ automobilį. TÄ pačiÄ dienÄ vakare pastatė automobilį kitoje vietoje. Mano, jog jos veiksmų negalima traktuoti kaip administracinio pažeidimo, kadangi pagal bylos medžiagÄ matyti, kad ji nesuprato jį padariusi. O jei Å¡is įvykis ir yra administracinis pažeidimas, mano, jog jis turėjo bÅ«ti nutrauktas dėl mažareikÅ¡miÅ¡kumo.Taip pat apeliantė nurodo, jog praÅ¡ymo neraÅ¡yti administracinio nurodymo nebaigė pildyti.

Todėl mano, jog policijos pareigūnai atsižvelgę į visas įvykio aplinkybes galėjo nerašyti administracinio protokolo, tačiau to nepadarė, nors ji pripažino savo kaltę; nukentėjusysis nereiškė jokių pretenzijų, tad galėjo dviese, be policijos pagalbos užfiksuoti įvykį ir žalos dydį būtų sprendęs draudimas. Be to, akcentuoja, kad teismas neįvertino, kad žalai atsirasti įtakos turėjo nukentėjusiojo kaltė, kadangi naktį jis netinkamai, per arti pastatė automobilį prie apeliantės transporto priemonės.Administracinėn atsakomybėn patraukta D.

P. taip pat nurodo, kad jei, teismo nuomone, jos veiksmai sudaro administracinio pažeidimo sudėtį, tai skiriant nuobaudÄ praÅ¡o neatimti teisės vairuoti ir sumažinti piniginės baudos dydį pritaikant (duomenys neskelbtini) str., nes vairuoja 27 metus, nėra bausta administracine tvarka, dirba, tačiau maža uždirba, yra darbinga 40 procentų bei turi prižiÅ«rėti kaime gyvenančius uoÅ¡vius ir teisės atėmimas padarys nepataisomÄ Å¾alÄ .Administracinėn atsakomybėn patrauktos D. P. apeliacinis skundas atmestinas.Å ilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas.

Naikinti jo apeliantės skunde nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.Pirmosios instancijos teismas nurodė motyvus, kodėl mano, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, kad D. P. pažeidė KET ir tai nulėmė kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės sugadinimÄ Â bei pasitraukė iÅ¡ eismo įvykio vietos. Ir Å¡ių iÅ¡vadų apeliantės skundo argumentai nepaneigia.Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal Å¡io nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikÅ¡ti tik sÄ moningu veikimu – tyčia. Todėl, baudžiant asmenį pagal Å¡iÄ normÄ , bÅ«tina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sÄ moningai pasirinko elgesio variantÄ â€“ pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Sprendžiant klausimÄ , ar asmens veika – pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio vietos – pasireiÅ¡kė tyčios forma, bÅ«tina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastÄ , kontakto pobÅ«dį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.Kaip matyti iÅ¡ pačios administracinėn atsakomybėn patrauktos D.

P. paaiÅ¡kinimų, 2012 m. gegužės 29 d. paaiÅ¡kinime pastaroji nurodo, jog įlipusi į savo maÅ¡inÄ ir pradėjusi važiuoti atbuline eiga, Å¡iek tiek kliudė automobilio „Lexus GS300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pavažiavusi apie 10–20 m automobilį pastatė kitoje vietoje, nes jos vairuotame automobilyje nebuvo pakankami benzino, todėl į darbÄ Ä—jo pėsčiomis. Tuo tarpu apklausiama 2012- 07-02 teismo posėdžio metu, D. P. paaiÅ¡kino, jog stengėsi iÅ¡laviruoti iÅ¡ automobilio stovėjimo vietos, nes M.

T. automobilis buvo pastatytas itin arti apeliantės. Tačiau kaip D. P. vairuotas automobilis atsitrenkė į M. T., pastaroji nepajuto. Apygardos teismas, įvertinęs paminėtuosius apeliantės paaiÅ¡kinimus bei įvertinęs abiem automobiliams padarytus pažeidimus, mano, kad D. P. iÅ¡ tikrųjų suprato, kad 2012 metų gegužės 27 d., apie 05.30 val., kliudė ir apgadino M. T. automobilį „Lexus GS300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau tikėdama, kad ankstyvÄ rytÄ Å¾monių aplinkui nebuvo, mačiusių šį faktÄ , iÅ¡važiavo iÅ¡ įvykio vietos, lengvabÅ«diÅ¡kai tikėdamasi iÅ¡vengti atsakomybės. BÅ«tent dėl Å¡ios priežasties ir savo vairuotÄ automobilį „Renault Megane“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė prie gretimo namo, neįvertindama, kad „Lexus GS300“ vairuotojas apžiÅ«rės netoliese esančias maÅ¡inas. Todėl, apygardos teismo nuomone, nustatytos faktinės bylos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog D. P. sÄ moningai, t. y. tyčia, pasitraukė iÅ¡ įvykio vietos, aiÅ¡kiai suvokdama, kad kliudė Å¡alia stovėjusį „Lexus GS300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)Tuo tarpu vertinant apeliacinio skundo argumentÄ dėl automobilio „Lexus GS300“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) netinkamo pastatymo, apygardos teismas pažymi, kad jei dėl M. T. veiksmų pastaroji negalėjo tinkami pajudėti iÅ¡ vietos savo automobiliu, apeliantė arba galėjo kviesti policijos pareigÅ«nus, kad pastarieji fiksuotų tokį KET pažeidimÄ , arba vis dėlto važiuoti taip, kad nekliudytų Å¡alia stovinčio automobilio. Bet kokiu atveju, net jei ir tikint, kad automobilis „Lexus GS300“ buvo pastatytas ne visiÅ¡kai tinkamai, pasitraukimas iÅ¡ įvykio vietos visiÅ¡kai nesusijęs su S. T., apeliantės požiÅ«riu, netinkamais veiksmais.

Šiuo atveju M. T. veiksmai turėtų įtakos ginčijant kaltę dėl automobilio „Lexus GS300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimo, jei apeliantė D. P. būtų tinkamai fiksavusi tokius M. T. veiksmus.Atmestinas ir apeliantės skundo argumentas, kad jos ir M. T. automobilių susidūrimas negali būti vertinamas kaip autoįvykis, nes kontaktas įvyko ne kelyje, o pievoje.Kelių eismo taisyklės eismo įvykį apibūdina kaip įvykį kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Tad iÅ¡ paminėtojo reglamentavimo akivaizdu, kad D. P. subjektyviai, sau naudinga linkme vertindama susidÅ«rimo pobÅ«dį, siekia visais įmanomais bÅ«dais iÅ¡vengti administracinės atsakomybės.Apeliacinės instancijos nuomone, D. P. veika negali bÅ«ti vertina ir kaip mažareikÅ¡mė. Vertinant veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumÄ , bÅ«tina atsižvelgti į padarytos ar sukeltos žalos mastÄ Ä¯statymo saugomoms asmens, visuomenės ar valstybės vertybėms. VienÄ iÅ¡ sÄ lygų vertinant veiksmus, kaip mažareikÅ¡mius – Å¡iais veiksmais žala nebuvo padaryta ar padarytoji yra nežymi.

Tuo tarpu M. T. veiksmai – policijos pareigÅ«nų kvietimas, kai pats surado maÅ¡inÄ , kuria, kaip įtarė, ir buvo atsitrenkta į jo vairuotÄ automobilį, aiÅ¡kiai parodo, kad patirtos žalos jis nevertino kaip mažareikÅ¡mės ar nežymios. Todėl sutikti su apeliantės skundo argumentu, kad Å¡i administracinė byla turėjo bÅ«ti nutraukta dėl mažareikÅ¡miÅ¡kumo, nėra teisinio pagrindo. Juolab, kad ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso normos, reglamentuojančios aplinkybes, dėl kurių administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negalima, nenumato mažareikÅ¡miÅ¡kumo kaip pagrindo, kada Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali bÅ«ti pradėta, o pradėtoji turi bÅ«ti nutraukta (ATPK 250 str.).Apeliantės įsitikinimu, M.

T. negali būti šioje byloje pripažintas nukentėjusiuoju, nes automobilio savininkas yra D. T.. Tačiau šiuo atveju visiškai nepagrįstas paminėtasis skundo argumentas, kadangi šioje byloje M. T. ir nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju. M. T., kaip matyti iš faktinių bylos duomenų, kaip autotransporto priemonės valdytojas, iškvietė policijos pareigūnus, nurodė, kokie pažeidimai buvo padaryti. O apklausiamas teisme paaiškinimus davė kaip liudytojas, nors formaliai ir buvo įvardytas nukentėjusiuoju.Atmestinas kaip nepagrįstas ir apeliantės skundo argumentas dėl tariamai nebaigto rašyti administracinio nurodymo, kadangi pastarasis ne tik kad nebaigtas rašyti, o net buvo nepradėtas pildyti.

Å iuo atveju pati pažeidėja D. P. privalėjo praÅ¡yti pareigÅ«nų, kad procesas bÅ«tų pabaigtas administraciniu nurodymu, tačiau ji to nepadarė. Tuo tarpu vertinant apeliantės skundo argumentÄ dėl (duomenys neskelbtini) str. nuostatų taikymo, apygardos teismas pažymi, jog (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas Å¡io kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į Å¡io kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ , nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos suÅ¡velninimo, yra ne kartÄ konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali bÅ«ti Å¡velninama tik ypatingais, iÅ¡imtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, dėl kurio taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , sprendžia, kad tokių aplinkybių Å¡ioje byloje nenustatyta.

Nors skundžiamajame nutarime nurodyta, kad D. P. pripažįsta kaltę, tačiau faktinės bylos aplinkybės, apeliacinio skundo argumentai, aiškiai rodo, kad iš tikrųjų D. P. mano, kad kalčiausias dėl įvykusio yra ne kas kitas, o automobilio „Lexus GS300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas M. T., nes būtent dėl to, kad pastarasis, apeliantės manymu, neteisingai pastatė automobilį, pastaroji į jį atsitrenkė. Todėl sutikti su apylinkės teismo konstatavimu, kad D.

P. pripažino kaltę, vargu ar pagrįsta. Tuo tarpu vertinant apeliantės asmeninio gyvenimo aplinkybes – nedidelį darbo užmokestį, rÅ«pinimÄ si uoÅ¡viais – apygardos teismas nevertina jų iÅ¡skirtinėmis tiek, kad bÅ«tų pagrindas Å¡velninti D. P. paskirtÄ jÄ minimaliÄ nuobaudÄ dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., kai apeliantė iÅ¡ esmės net nepripažįsta kaltės.Vadovaudamasis ATPK 30212str. 1 dalies 1 p., teismas nutaria: Å ilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir D.

P. apeliacinio skundo netenkinti. Teisėjas                                                                                Eduardas Maškevičius