3702c8eb-1dba-4fda-a3a8-5fa829c30a91 · Kauno miesto apylinkės teismas

Civ. byla Nr.Civilinė byla Nr.2-1467-364/2011Proceso Nr. 2-05-3-03451-2010-6Procesinio sprendimo kategorija: 30.2.; 30.5.;30.9.; 116.1.; (S) KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m.Kovo 28 d.Kaunas              Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Regina Agrba, sekretoriaujant Vaidai Pumerienei ir Jurgai Sadauskaitei , dalyvaujant ieÅ¡kovui K. S., atsakovei A. S., jos atstovei advokatei Stasei KupčiÅ«nienei , vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo K.

S. ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo ir n u s t a t ė :             ieÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu ( b.l. 9, 124 ) praÅ¡o:atidalinti 2605 kv m žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) pagal prie patikslinto ieÅ¡kinio pridėtÄ sklypų padalijimo projektÄ , kuriuo ieÅ¡kovui K. S. (duomenys neskelbtini) tektų sklypas 3-1274 kv. m., atsakovei A.

S. (duomenys neskelbtini) tektų sklypas 2-781 kv.m., o sklypas 1-550 kv.m. liktų bendram naudojimui.nustatyti namo (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkÄ , pagal kuriÄ bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis namo patalpomis pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ projektÄ . IeÅ¡kovui skirti atskiras izoliuotas patalpas R-2; 1-1;1-2;1-3;1-4;1-6;1-11.Atsakovei skirti patalpas 1-8;1-9;1-10.Likusias bendro naudojimo patalpas paliekant naudotis bendrai.             IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2009-05-27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-292-153/2009 atsakovei A.

S. priteista natūra 38/100 dalys 0,2605 ha žemės sklypo su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini). Tokiu sprendimu ieškovui K. S. paliktas 62/100 dalys 0,2605 ha žemės sklypo su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini). Nebaigtas statyti namas (duomenys neskelbtini) yra ieškovo K. S. vienintelė gyvenamoji vieta, kurioje ieškovas gyvena nuo 2002 metų, kai dėl nesutarimų su buvusia žmona A. S. buvo priverstas išeiti iš šeimos gyvenamo namo (duomenys neskelbtini). Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-01523-52/2008 A.

S. priteistas visas buvęs Å¡eimos gyvenamasis bÅ«stas (duomenys neskelbtini), individuali Å¡eimos įmonė, bei jos gamybinės patalpos (duomenys neskelbtini).Namas (duomenys neskelbtini) nebaigtas statyti, neįrengtas, todėl tik sÄ lyginai tinkamas gyventi. Å iai dienai jame yra tik 17 m2 gyventi tinkamo ploto. Å ie atidalijimo bÅ«dai leidžia pasidalyti (duomenys neskelbtini) esantį turtÄ natÅ«ra, kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Teismų sprendimais ieÅ¡kovo 62/100 dalys žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendrojoje dalinėje nuosavybėje dalis faktine iÅ¡raiÅ¡ka yra 1615 kv.m..

Teismo praÅ¡o atidalinti dalį turto, esančio bendrojoje dalinėje nuosavybėje taip, kad asmeninės nuosavybės teise jam tektų 1502 kv.m. žemės sklypas su įvažiavimu į šį sklypÄ , o likusiÄ dalį palikti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdyti kartu su A. S. Å is žemės sklypo atidalijimo bÅ«das yra pats pigiausias bei racionaliausias, atitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatytÄ tvarkÄ , nepažeidžia teritorijų planavimo dokumentų ir žemėtvarkos projektų rengimo taisyklių.

AtidalytÄ 1502 kv.m. žemės sklypÄ panaudosiu savo poreikius atitinkančio gyvenamojo namuko statybai. Aukščiau paminėtas 1502 kv.m. žemės sklypo ir įvažiavimo į jį atidalijimo bÅ«das visiÅ¡kai nepažeidžia A. S. turtinių interesų bendrojoje dalinėje nuosavybėje, leidžia įgyvendinti visas jai tekusias bendrosios dalinės nuosavybės teises ir pateikia žemės sklypo padalijimo planÄ atliktÄ specialisto ir suderintÄ su atitinkamomis tarnybomis.              Su prieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovas nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti.

Nurodo, kad toks pasidalijimas ir naudojimosi tvarkos nustatymas statybine prasme nėra patogus ir reikalaujantis iÅ¡ jo daug investicijų, kurių ieÅ¡kovas neturi.             Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio ieÅ¡kovas nurodo, kad pateiktame žemės sklypo padalijimo plane atsakovė praÅ¡o jai priteisti žemės sklypÄ , kurio ribos sutampa su gyvenamojo namo sienomis, kurios pagal atsakovės pateiktÄ namo padalijimo projektÄ turėtų atitekti ieÅ¡kovui, t.y. sklypo ribos ir namo sienos tarp taÅ¡kų 4-5, 5-6, 6-7, 7-8, 8-9, 9-10 sutampa.

PrieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovės keliamas naujas reikalavimas - padalyti namÄ , teigiant, kad tai visas turtas, neužsimenant apie ~ 15 000 Lt. vertės kitÄ nekilnojamÄ jį turtÄ yra melagingas, nes nekalbama apie geriamojo vandens Å¡ulinį - 11 600 Lt. vertės bei nuotekų Å¡ulinį -3 170 Lt. vertės.Atkreiptinas dėmesys, kad 38/100 namo dalies plotas yra 95,057 kv. m., o prieÅ¡ieÅ¡kinyje praÅ¡omų atsakovei priteisti patalpų R-l (17,78 kv.m.); R-2 (12,73 kv.m.); 1-1 (10,28 kv.m.); 1-4 (17,20 kv.m.); 1-5 (12,57 kv.m.); 1-6 (33,07 kv.m.) plotų suma yra 103,63 kv.m.

Tuo siekiama teismo keliu prisiteisti papildomo ploto, ignoruojant pačios atsakovės pateiktÄ pastato dalių apskaičiavimo projektÄ , pagal kurį atsakovei turėtų tekti 1-5/12,57 ploto patalpos 38/100 dalys. Be to Å¡iame atsakovės pasiÅ«lyme ieÅ¡kovui tenka neadekvačiai daug negyvenamųjų patalpų, naudingas ieÅ¡kovo plotas paskirstytas per keturis aukÅ¡tus, tiek ieÅ¡kovui tiek atsakovei tenka po 50 m2 gyvenamųjų patalpų.Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Atsakovė dėl ieÅ¡kinio paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas nori atsidalinti tik savo žemės sklypo dalį, apie naudojimosi tvarkÄ namu, kuris yra tame žemės sklype, ieÅ¡kovas nemini.

Tokiu bÅ«du, iÅ¡sprendus žemės atsidalijimo klausimÄ , liks neiÅ¡spręstas naudojimosi tvarkos namu (duomenys neskelbtini) klausimas. Žemės sklypo atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės susijęs ir su namo atidalijimu. Nuo to, iÅ¡ kurios pusės bus mano įėjimas į namÄ priklausys ir man priklausančios žemės sklypo dalies vieta. Name yra du atskiri įėjimai.Kadangi, ieÅ¡kovo nuomone, namas nedalintinas, tai pagal jo pateiktÄ Å¾emės sklypo atidalijimo planÄ ieÅ¡kovas norėtų turėti galimybę naudotis teritorija aplink visÄ namÄ , kas esant Å¡alių konfliktams, neįmanoma.

Po santuokos nutraukimo bÅ«tų netikslinga, kad ieÅ¡kovas naudotųsi teritorija aplink visÄ namÄ . Mano kad žemės sklypÄ Ä¯manoma atidalinti taip, kad kiekvienas naudotųsi ta žemės sklypo dalimi, iÅ¡ kurios pusės yra įėjimas į bendrosios dalinės nuosavybės valdomÄ namÄ .Atsakovė pateikė patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ( b.l. 140, 141 ) kuriuo praÅ¡o:atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės 38/100 žemės sklypo dalis pagal pateiktÄ projektÄ - atsakovei skirti:žemės sklypo dalį, plane pažymėtÄ indeksu A, 990 kv. m. ploto, 38/100 namo dalis skirti rÅ«sio patalpÄ R-1, kurios plotas 17,78 kv. m, rÅ«sio patalpÄ R-2, kurios plotas 12,73 kv. m., patalpÄ 1-1, kurios plotas 10,28 kv. m; patalpÄ 1-4, kurios plotas 17,20 kv. m; patalpÄ 1-5, kurios plotas 4,78 k.v m ; patalpÄ 1-6, kurios plotas 33,07 kv.m.;Viso atsakovei praÅ¡ome Ä® atidalinti 95,06 kv. m. namo ploto.VirÅ¡ visų dalintinų patalpų esančiÄ namo palėpę paskirstyti taip, kad kiekviena iÅ¡ Å¡alių naudotųsi ta palėpės dalimi, kuri yra virÅ¡ kiekvienam tenkančių patalpų.Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio atsakovė paaiÅ¡kino, kad bÅ«tina atidalinti visÄ nekilnojamÄ jį turtÄ tame skaičiuje ir namÄ ne tik dalį nekilnojamojo turto - žemės sklypÄ .

VÄ® Registrų centro Kauno filialo apskaičiuotos kiekvienai Å¡aliai tenkančios idealiosios namo dalys. Pagal šį pastato dalių apskaičiavimo projektÄ ieÅ¡kovui tektų:rÅ«sio patalpos R-3, kurių plotas 15,65 kv. m., R-4, kurių plotas 21,10 kv. m. garažas GI, kurio plotas 34,58 m., patalpa 1-2, kurios plotas 7,95 kv.m, patalpa 1-3, kurios plotas 8,70 kv.m, patalpa 1-5, kurios plotas 12,57 kv.m, patalpa 1-7, kurios plotas 8 kv. m., patalpa 1-8, kurios plotas 13,77 kv.m, patalpa 1-9, kurios plotas 19,63 kv.m, patalpa 1-10, kurios plotas 8,23 kv.m, patalpa 1-11, kurios plotas 8,91 kv.m. - viso ieÅ¡kovui tenka 155,09 kv. m. namo ploto, kas sudarytų 62/100 dalis .Atsakovei tektų:rÅ«sio patalpa R-1, kurios plotas 17,78 kv. m, R-2, kurios plotas 12,73 kv. m., patalpa 1-1, kurios plotas 10,28 kv. m, patalpa 1-4, kurios plotas 17,20 kv.m, patalpa 1-5, kurios plotas 12,57, patalpa 1-6, kurios plotas 33,07, viso atsakovei tektų 95,06 kv. m. namo ploto, kas sudarytų 38/100 dalis.IÅ¡sprendus tik dalį ginčo dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir atidalijus tik žemę, teisme vėl atsiras naujas ieÅ¡kinys - dėl namo padalijimo.

Ieškinys tenkintinas,  priešieškinys atmestinas. Nustatyta, kad 2008-10-30 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu nutraukta santuoka tarp ieškovo ir atsakovės bei padalintas santuokinis turtas ( b.l. 57-61). Ieškovui ir atsakovei priklauso gyvenamasis namas su priklausiniais ( b.l. 62-63) bei žemės sklypas ( b.l.47, 50, 68-83). Ieškovas ir atsakovė pateikė patalpų dalių paskaičiavimo projektus pagal jiems tenkančias dalis ( b.l. 69, 85, 178). Santuoka tarp šalių nutrauktas ir nustatytos kiekvienam tenkančios turto dalys b.l. 57-61).

IeÅ¡kovas atidalijimui teikia planÄ b.l. 128, patalpų dalių projektas- b.l. 85-86.Atsakovės teikiamas planas yra b.l. 68, patalpų dalių projektas –b.l.

69. Pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Bendraturčiai gali susitarti dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės bÅ«dų, t. y. nustatyti kiekvienam bendraturčiui tenkančiÄ dalį natÅ«ra arba parduoti bendrÄ daiktÄ ir pasidalyti proporcingai pagal turimÄ dalį už parduotÄ daiktÄ gautus pinigus, arba praÅ¡ančiajam atidalyti sutikus, gauti iÅ¡ kitų bendraturčių kompensacijÄ už jam tenkančiÄ dalį, arba priteisti vienam ar keliems bendraturčiams piniginę kompensacijÄ be jų sutikimo ir kt.

AiÅ¡kindamas Å¡iÄ teisės normÄ , kasacinis teismas pažymėjo, kad asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktÄ teisę atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, nereikia kitų bendraturčių sutikimo; tik bendraturčiams nesutarus dėl atidalijimo bÅ«do, jį gali nustatyti teismas pagal bet kurio bendraturčio ieÅ¡kinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

M. v. A. U. ir T. G.; bylos Nr. 3K-3-638/2005). Dėl žemės sklypų atsidalijimoAtidalijimo natÅ«ra sÄ lygos – daikto dalumas ir neproporcingos žalos daikto paskirčiai padarymo iÅ¡vengimas. Sprendžiant dėl galimybės padalyti daiktÄ natÅ«ra, bÅ«tina atsižvelgti į CK 4.6 straipsnio normas, apibrėžiančias daliuosius ir nedaliuosius daiktus. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį daliaisiais daiktais laikomi daiktai, kurių tikslinė paskirtis, fiziÅ¡kai juos padalijus, nepasikeičia ir kiekviena dalis gali bÅ«ti kaip savarankiÅ¡kas daiktas.

Daikto atidalijimui natÅ«ra svarbu ir tai, ar atidalijamas daiktas yra pagrindinis, kuris pagal CK 4.12 straipsnį gali bÅ«ti savarankiÅ¡ku teisinių santykių objektu, ar antraeilis, kuris pagal CK 4.13 straipsnio 1 dalį yra tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantis arba pagrindiniam daiktui priklausantis, arba kitaip su juo susijęs daiktas. Å is įstatyme nustatytas pagrindinio ir antraeilio daikto apibÅ«dinimas gali lemti CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad daiktas padalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, taikymÄ .

Sprendžiant, ar galima atidalyti daiktÄ natÅ«ra, taip pat turi reikÅ¡mės ir CK 4.15 straipsnis, kuriame nustatyta, kad esminėmis pagrindinio daikto dalimis laikomi daiktai, kurie įeina į pagrindinio daikto sudėtį ir su juo susiję taip neatskiriamai, kad be jų pagrindinis daiktas negalėtų bÅ«ti naudojamas pagal paskirtį arba bÅ«tų pripažintas nevisaverčiu. Å i įstatymo norma reiÅ¡kia, kad bendraturčio atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės atveju ta daikto dalis, kuri, nors ir įeina į pagrindinio daikto sudėtį, bet be Å¡io daikto pagrindinis daiktas gali bÅ«ti naudojamas pagal paskirtį ir iÅ¡lieka visavertis, gali bÅ«ti atskirtas nuo pagrindinio daikto ir toks atskyrimas gali bÅ«ti pripažintas kaip proporcingos žalos padarymas atidalijamam daiktui.

Pagal CK 4.14 straipsnio 1 dalį antraeilį daiktÄ iÅ¡tinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ir įstatymo nenustatyta kitaip. Å i nuostata leidžia sutartyje ar įstatyme nustatyti kitokį antraeilio daikto likimÄ negu pirmaeilio. IÅ¡ Å¡ios ir kitų pirmiau nurodytų įstatymo (CK 4.12–4.15 straipsnių) normų darytina iÅ¡vada, kad daikto atidalijimo procese esminę reikÅ¡mę turi pagrindinis daiktas. Jeigu bendraturčiui jį galima atidalyti, o antraeilio daikto atidalijimas negalimas, taikomas bendraturčio pasirinktas pagrindinio daikto visiÅ¡ko atidalijimo bÅ«das, tačiau kartu antraeiliam daiktui pasirenkant kitokį nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«dÄ , pavyzdžiui, naudojimosi tvarkos nustatymÄ , toks nuosavybės teisės įgyvendinimas savaime nesudaro kliūčių pagrindiniam daiktui atidalyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).Ä®vertinus ieÅ¡kovo ir atsakovės pateiktus žemės sklypų planus matyti, kad ieÅ¡kovo pateiktas planas yra tinkamesnis, neiÅ¡sprendus statinių atsidalijimo klausimo.

Pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ planÄ galima suformuoti du atskirus savarankiÅ¡kus žemės sklypus. Pagal b.l. 128 esantį planÄ sklypus galima naudoti pagal paskirtį, nepadarant vienas kitas esminės žalos. Plotas atitinka Å¡alims tenkančias idealiÄ sias dalis. Todėl ieÅ¡kovo reikalavimas dėl žemės sklypo atidalijimo laikytinas pagrįstu, įrodytu ir tenkintinu. O atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl žemės sklypo padalijimo atmestinas ( LR CPK 177,178,263 str.). Dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo Statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka.Tai reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti laikomasi Å¡io įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų statybos techninių reglamentų reikalavimų, nustatytų priklausomai nuo statinio tipo.

Su tuo tiesiogiai susijusi nuosavybės teisės objekto padalijimo, kartu ir bendraturčio teisės atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009).Teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini (t. y. įmanomi įgyvendinti, nedaryti neproporcingos žalos daiktui), atitikti bendraturčių dalis ir nepažeisti trečiųjų asmenų teisių.

PraÅ¡omas suformuoti atskiras daiktas turi atitikti idealiÄ jÄ bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, jeigu tai objektyviai ir techniÅ¡kai įmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2009).Jei pateikiami keli atidalijimo variantai (pavyzdžiui, byloje yra ieÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinis), teismas parenka optimaliausiÄ iÅ¡ jų, kuris sudarytų galimybę geriausiai įgyvendinti bendraturčių teises, taip pat nepaneigtų nė vieno bendraturčio teisės į jam priklausančiÄ dalį.

Teismas yra konstatavęs, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančiÄ dalį, turi įrodyti, jog jo siÅ«lomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo bÅ«das yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005).

Atsakovas savo atidalijimo projektÄ gali siÅ«lyti ne tik reikÅ¡damas prieÅ¡ieÅ¡kinį, bet ir pasinaudodamas kita gynimosi nuo ieÅ¡kinio priemone – teikdamas atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2009).Ä®vertinus Å¡alių pateiktus gyvenamojo namo atsidalijimo variantus ir praÅ¡omÄ nustatyti naudojimosi tvarkÄ , atsižvelgtina į tai, kad Å¡alys nenusprendę dėl vandentiekio ir kanalizacijos tinklų naudojimosi ir/ar atskyrimo .

Pažymėtina ir tai, kad pagal atsakovės teikiamÄ atidalijimo variantÄ , Å¡iai dienai ieÅ¡kovas neturėtų galimybės patekti į jam siÅ«lomas kirti patalpas be atskirų įėjimų įsirengimų tvarkos, ko Å¡alys neaptarė. Todėl tikslinčiau nustatyti patalpomis naudojimosi tvarkÄ tol, kol bus galima įgyvendinti atsidalijimÄ . Nustačius naudojimosi patalpomis tvarkÄ Å¡alims neatimama teisė atidalijimo klausimÄ spręsti ateityje. Atsakovei nepateikus savo naudojimosi tvarkos varianto, neiÅ¡einant už ieÅ¡kinio reikalavimo ribų, tvirtintinas ieÅ¡kovo pateiktas naudojimosi patalpomis variantas ( LR CPK 177,178,263 str.).IeÅ¡kinį tenkinus, iÅ¡ atsakovės priteistina 263 Lt žyminio mokesčio ieÅ¡kovo naudai ir 37,50 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei ( LR CPK 88,93,98 str.).

                          Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str., n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kovo K. S. ieÅ¡kinį patenkinti pilnai.atidalinti 2605 kv m žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) pagal prie patikslinto ieÅ¡kinio pridėtÄ sklypų padalijimo projektÄ , kuriuo ieÅ¡kovui K. S. (duomenys neskelbtini) tektų sklypas 3-1274 kv. m., atsakovei A. S. (duomenys neskelbtini) tektų sklypas 2-781 kv.m., o sklypas 1-550 kv.m. liktų bendram naudojimui.nustatyti namo (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkÄ , pagal kuriÄ bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis namo patalpomis pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ projektÄ .

IeÅ¡kovui skirti atskiras izoliuotas patalpas R-2; 1-1;1-2;1-3;1-4;1-6;1-11.Atsakovei skirti patalpas 1-8;1-9;1-10.Likusias bendro naudojimo patalpas paliekant naudotis bendrai.Atsakovės A. S. prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ atsakovės A. S. 263 Lt žyminio mokesčio ieÅ¡kovui K. S..             Priteisti iÅ¡ atsakovės A. S. 37,50 Lt iÅ¡laidų, susijusių su dokumentų įteikimu, valstybei. IÅ¡ieÅ¡kotojas: Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Europos pr. 105, Kaunas, įm. k. 188729019, biudžeto pajamų surenkamoji sÄ sk.

LT90 73000 10002231764, AB “Hansabankas”, kodas 73000, įmokos kodas 6800.             Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliaciniu skundu per Kauno miesto apylinkės teismÄ . TeisėjaRegina Agrba