2018-09-26 Nr. AB-16789-3-62-3-01797-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1541-575/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01797-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. N. su skundu (b. l. 5–7) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2013 m. balandžio 12 d. iki 2013 m. spalio 31 d. buvo laikomas LAVL sanitaro darbams atlikti. Šiuo laikotarpiu LAVL Chirurgijos ir Vidaus ligų skyriuose atliko medicininius darbus, prižiūrėjo sunkios būklės ligonius, nors buvo įdarbintas ūkio darbams atlikti. Pareiškėjas teigė, kad jį atsakovas išnaudojo, kadangi jis realiai dirbo dviem etatais, taip pat naktimis, nors už tai jam nebuvo apmokama. Pareiškėjas pažymėjo, kad neturėjo nei licencijos, nei išsilavinimo medicininiam darbui atlikti. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, sukrėtimą, pažeminimą, nemigą ir baimę.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepime į skundą (b. l. 46–48) prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas LAVL direktoriaus įsakymu buvo perkeltas į palatinio sanitaro pareigas, nustatant jam minimalios mėnesinės algos 0,43 dydžio atlyginimo koeficientą. Nuo 2013 m. spalio 13 d. pareiškėjas buvo atleistas. Dirbdamas palatinio sanitaro pareigose, pareiškėjas vykdė funkcijas, nustatytas LAVL direktoriaus 2006 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 1-10 patvirtintame Nuteistojo, palikto atlikti ūkio darbus Laisvės atėmimo vietų ligoninėje palatinio sanitaro pareigose, pareigybės aprašyme. Pagal šias pareigas pareiškėjas privalėjo prižiūrėti ir padėti slaugyti pacientus, palaikyti skyriaus patalpų švarą, vykdyti gydytojų ir skyriaus slaugytojų teisėtus nurodymus ir pavedimus, budėti pagal nustatytą grafiką ir kt. Atsakovas pabrėžė, jog dėl darbo sąlygų į LAVL administraciją nesikreipė. Duomenų, įrodymų, nustatančių, kad pareiškėjas dirbo viršvalandžius ar naktimis, nėra. Atsakovo nuomone, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas. Atsakovas taip pat prašė taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 7 d. sprendimu pareiškėjo R. N. skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, susijusio su pareiškėjo išnaudojimu, neapmokėjimu už darbo naktimis bei išdirbtus viršvalandžiu, paliko nenagrinėtu, o kitą skundo dalį atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į atsakovo prašymą, reikalavimui atlyginti neturtinę žalą nuo 2013 m. balandžio 12 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. taikė trijų metų ieškinio senaties terminą ir nagrinėjo laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. spalio 31 d.

7. Dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad LAVL jis buvo išnaudojamas, kadangi dirbo dviem etatais, taip pat naktimis ir už tai jam nebuvo mokama, teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatė, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 9 d. išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-65-92-473/2016 pagal pareiškėjo R. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LAVL, dėl neturtinės žalos priteisimo, kurioje pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš to, kad nuo 2013 m. balandžio 12 d. iki 2013 m. spalio 31 d. LAVL buvo išnaudojamas, t. y. dirbo be išeiginių dienų, neribotomis darbo valandomis, naktimis ir už tai jam nebuvo mokamas atlyginimas. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-6592-473/2016 nėra įsiteisėjęs, jis buvo apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Kadangi teisme jau yra nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu, todėl teismas pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 105 str. 4 p.).

8. Nagrinėdamas skundo argumentus dėl to, kad pareiškėjas nebuvo apmokytas dirbti ligoninėje ir neturėjo tam licencijos, teismas pažymėjo, jog jis nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. spalio 31 d. dirbo LAVL palatiniu sanitaru. Pagal pareigybės aprašymą šias pareigas einančiam asmeniui nenustatytas specialus reikalavimas turėti medicininį išsilavinimą ar licenciją medicininiam darbui. Remiantis bylos duomenimis, pareiškėjas dėl jo netenkinamų darbo sąlygų į LAVL administraciją nesikreipė. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjo argumentus dėl to, kad jis neturėjo tinkamo išsilavinimo ar licencijos medicininiam darbui, kad nebuvo specialiai apmokytas darbui su sunkiais ligoniais, teismas atmetė.

9. Pareiškėjas skundo papildyme pažymėjo, kad LAVL neužtikrino jam Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – ir DK) numatytų teisių į kasmetines atostogas bei 1 minimaliosios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydžio išeitinę išmoką pasibaigus darbo sutarčiai. Tačiau, teismas pažymėjo, kad nuteistųjų darbą reglamentuoja ne DK nuostatos, o Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK). Nuteistųjų darbo režimą reglamentuojančios BVK nuostatos nenumato teisės į 1 MMA dydžio išeitinę išmoką asmenims, išbrauktiems iš nuteistųjų, paliktų atlikti ūkio darbus, sąrašų. Pagal BVK 130 straipsnio 1 dalį, atvirose kolonijose, nepilnamečių pataisos namuose, pataisos namuose lengvosios ir paprastosios grupių laikymo sąlygomis atliekantys laisvės atėmimo bausmę nuteistieji, kurie stropiai dirba, turi teisę į keturiolikos kalendorinių dienų nemokamas atostogas per vienerius metus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad bausmės atlikimo metu jis kreipėsi į LAVL dėl nemokamų atostogų suteikimo, taip pat nepateikė duomenų, kad ši institucija būtų atsisakiusi šias atostogas suteikti. Nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų, pareiškėjo argumentus teismas atmetė.

III. 10. Pareiškėjas R. N. apeliaciniame skunde (b. l. 102–104) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.

11. Pareiškėjas teigia, jog jis LAVL dirbo viršvalandžius, naktimis ir už tai jam niekas nemokėdavo. Nurodė, jog kartą jis atsisakė budėti antrą naktį iš eilės ir už tai buvo nubaustas. Jis pakankamai aiškiai pagrindė savo argumentus, todėl įrodinėjimo našta teko atsakovui, kuris turėjo paneigti pareiškėjo nurodytus teiginius. Pareiškėjas pažymi, jog jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžiamas laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 14 d. iki 2013 m. balandžio 12 d., o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė ieškinio senatį. Pareiškėjas taip pat prašo netaikyti ieškinio senaties termino.

12. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepime prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

13. Atsakovas mano, kad teismas objektyviai išanalizavo pareiškėjo ir atsakovo argumentus, sprendimą pagrindė galiojančiomis teisės normomis, teismų praktika, todėl priimtas sprendimas yra objektyvus, pagrįstas bei teisingas. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė naujų argumentų ar motyvų nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kuri, pareiškėjo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu dirbant Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.

15. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

16. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo turinio teismas nutarė bylą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, susijusio su pareiškėjo išnaudojimu, neapmokėjimu už darbą naktimis bei išdirbtus viršvalandžius, palikti nenagrinėtu. Tokį sprendimą teismas priėmė nustatęs, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 9 d. sprendimu išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-6592-473/2016 pagal pareiškėjo R. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos priteisimo, kurioje pareiškėjas neturtinę žalą kildino, be kita ko, iš to, kad laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 12 d. iki 2013 m. spalio 31 d. LAVL buvo išnaudojamas, t. y. dirbo be išeiginių dienų, neribotas darbo valandas, naktimis, ir už tai jam nebuvo mokamas atlyginimas. Pirmosios instancijos teismo nuomone, teisme jau yra nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu.

17. Apeliantas šias teismo išvadas ginčija. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į apelianto argumentus, susipažinęs su teismo dokumentais administracinėje byloje Nr. I-6592-473/2016, užfiksuotais teismų duomenų bazėje LITEKO, nustatė, kad pastaroje byloje pareiškėjas kėlė reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, kurią pareiškėjas kildino, be kita ko, iš to, kad laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 12 d. iki 2013 m. spalio 31 d. LAVL buvo išnaudojamas, t. y. dirbo be išeiginių dienų, neribotas darbo valandas, naktimis, savaitgaliais ir už tai jam nebuvo mokamas atlyginimas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos administracinis teismas bylą nagrinėdamas iš naujo 2018 m. vasario 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi paminėtą teismo sprendimą paliko nepakeistą. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad teisme jau yra nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu. O šiuo metu ginčas jau ir išnagrinėtas, teismo sprendimas įsiteisėjęs. Apeliantas klaidingai nurodo, kad darbo vietos skirtingos – jos yra tos pačios, t. y. Laisvės atėmimo vietų ligoninė. Apelianto teiginiai, kad bylos skirtingos, nėra įrodyti.

18. Dėl kitų pareiškėjo argumentų pirmosios instancijos teismas detaliai ištyręs byloje esančius įrodymus konstatavo, kad įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Laisvės atėmimo vietų ligoninės) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės. Apeliaciniame skunde nėra teisinių argumentų dėl šių teismo išvadų, tik abstrakčiai nesutinkama su teismo sprendimu. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, šiuo atveju iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo.

19. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. N. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius