36fd9f8b-e971-4280-8248-bad80ae1f892 · Å iaulių apygardos teismas

                                                    Baudžiamoji byla Nr. 1A-226-135/2016                                                    Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00419-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.4.1; 1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 2.1.7.4; 2.4.6; 2.4.7. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 9 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Zalagos,teisėjų Ernestos Montvidienės, Alfredo Vilbiko,sekretoriaujant Audronei Peleckienei,dalyvaujant prokurorui Andreij Mirnij,nuteistajam R.

M., jo gynėjui advokatui Vytautui Juozelaičiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 181 str. 1 d., ir nubaustas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., 9 d., paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2016-02-23 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausme, bausmes iÅ¡ dalies sudedant ir paskirta galutinė 6 (Å¡eÅ¡erių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityta bausmė pagal 2016-02-23 Plungės rajono apylinkės teismo, 2015-09-15 Å iaulių apylinkės teismo ir 2015-11-16 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžius.

Bausmė paskirta atlikti nepilnamečių pataisos namuose. Bausmės pradžia nustatyta nuo nuosprendžio priėmimo dienos, t.y. nuo 2016-04-04. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : R. M. nuteistas už tai, kad tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2015 m. lapkričio 13 d., Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje - pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), paraÅ¡ydamas ir iÅ¡siųsdamas laiÅ¡kÄ Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokurorei L.

M., kuris iÅ¡ minėtos įstaigos iÅ¡siųstas 2015-11-18 ir Å iaulių apygardos prokuratÅ«roje L. M. gautas 2015-11-24, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai, grasindamas panaudoti fizinį smurtÄ L. M. ir jos artimųjų atžvilgiu, vertė L. M. perduoti turtÄ , t. y. kiekvienÄ savaitę mokėti po 100 eurų, pervedant Å¡iÄ sumÄ Ä¯ R. M. ir D. B. banko sÄ skaitas.Apeliaciniu skundu nuteistasis R. M. praÅ¡o jo atžvilgiu taikyti lengvesnį straipsnį ir jo bausmę suÅ¡velninti kiek įmanomÄ daugiau.Nurodo, kad nesutinka su paskirta bausme, kadangi ji, apelianto tvirtinimu, yra per didelė.

Taip pat nurodo ir tai, kad jis turėtų bÅ«ti iÅ¡teisintas, nes per teismÄ jo gynėjas advokatas galimai nurodė, kad nėra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę, kad bÅ«tent jis padarė jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Tvirtina, kad teismas padarė skubotas iÅ¡vadas dėl jo kaltės. Taip pat nurodo ir tai, kad teismas neatsižvelgė, jog jis mokosi profesinėje mokykloje, neįvertino, to, kad keičiasi į gerÄ jÄ pusę ir nenori praleis visos jaunystės kalėjime. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė skundÄ atmesti.Nuteistojo R.

M. apeliacinis skundas atmestinas.Kaip matyti iÅ¡ nuteistojo apeliacinio skundo turinio, nuteistasis ginčija savo kaltę, tvirtindamas, jog byloje nėra jo kaltę patvirtinančių įrodymų, taip pat praÅ¡o Å¡velninti jam paskirtÄ bausmę. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl apelianto kaltės yra padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiÅ¡kai iÅ¡tirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Pažymėtina, kad svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga yra ta, kad turi bÅ«ti vertinamas ne kiekvienas įrodymas atskirai, bet jų visuma (kasacinės bylos Nr. 2K-411/2004, 2K-43/2006).

Pirmosios instancijos teismas Å¡io reikalavimo nepažeidė. Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 3 d. nurodyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus.

Todėl apeliantui nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali bÅ«ti laikoma, jog nėra įrodymų, patvirtinančių jo kaltę. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos ir Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, nuosprendžio iÅ¡vados yra pagrįstos patikimais įrodymais, įvertinant jų tarpusavio ryšį ir visumÄ . Tuo tarpu, apeliantas savo skunde be jokių argumentų nurodo, kad byloje nėra jokių jo kaltės įrodymų.

Vis dėlto, byloje surinktų įrodymų visuma visiÅ¡kai paneigia tokius apelianto teiginius. Kolegija neturi pagrindo abejoti 2016-01-18 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) (16), kurioje nurodyta, kad rankraÅ¡tinius įraÅ¡us ant voko (iÅ¡siųstas 2015-11-18 Nr. 12-M19), iÅ¡skyrus įraÅ¡us „(duomenys neskelbtini)“ ir 2015-11-13 laiÅ¡kÄ , adresuotÄ L. M., pradėtÄ Å¾odžiais „Labas L.!...“ ir baigtÄ Å¾odžiais “...laukiu 100€“, iÅ¡skyrus įraÅ¡us atspauduose, parašė R.

M. (28-30 b. l.). Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, kad visuma byloje esančių ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų patvirtina R. M. kaltę padarius BK 181 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , todėl skundžiamas nuosprendis iÅ¡ esmės yra teisėtas ir pagrįstas, teismo padarytos iÅ¡vados dėl nuteistojo kaltės yra motyvuotos, nusikalstama veika teisingai kvalifikuota. Dėl to nėra pagrindo naikinti skundžiamÄ nuosprendį ir apeliantÄ iÅ¡teisinti pagal BK 181straipsnio 1 dalį.Taip pat teisėjų kolegija nenustatė, kad nuteistajam paskirta bausmė yra neteisinga, nes pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam R.

M. nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų, atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltinamojo asmenybę, taip pat į tai, jog nenustatyta nei jo atsakomybę lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių.R. M. padarė vienÄ apysunkį tyčinį nusikaltimÄ veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta. Nuteistasis yra jauno amžiaus, teistas 11 kartų, daugiausiai už nusikaltimus nuosavybei, naujÄ nusikalstamÄ veikÄ apeliantas padarė neiÅ¡nykus teistumui bei bausmės atlikimo pagal ankstesnį nuosprendį metu, įkalinimo įstaigoje.

Atsižvelgiant į tai, kad anksčiau nuteistajam paskirtomis bausmėmis BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes jis įvykdė naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , kolegija laiko, kad nuteistasis iÅ¡vadų iÅ¡ ankstesnių teistumų nepadarė, todėl BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantui parinko BK 181 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytÄ griežčiausiÄ bausmę.BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

BK 181 straipsnio 1 dalyje numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki 6 metų (bausmės vidurkis 3 metais 1 mėnuo 15 dienų). Nesant nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bei atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikÅ¡mingas bausmės skyrimui, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo apeliantui paskirta BK 181 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta laisvės atėmimo bausmė, beveik lygi bausmės vidurkiui, nėra per griežta ir jos mažinti nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas, subendrindamas R. M. atskirais nuosprendžiais paskirtas bausmes tarpusavyje iš dalies jas sudėdamas, BK 63 straipsnio nuostatų nepažeidė. Taigi, apeliantui paskirta subendrinta bausmė taip pat nėra per griežta ir jos švelninti nėra pagrindo.Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: atmesti nuteistojo R.

M. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nuosprendžio. Kolegijos pirmininkas                                                                                    Bronius Zalaga Teisėjai                                                                             Ernesta Montvidienė                                                                               Alfredas Vilbikas