36fc0c8d-6608-4758-a8d5-bf19c66a98bb · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. II-492-1058/2021 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01411-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1; 21.10.4 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2021 m. birželio 29 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, sekretoriaujant Gražinai Osinskajai, dalyvaujant skundÄ padavusiam asmeniui Å . P. B., jo atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Skrebiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi Å . P. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2021 m. gegužės 5 d. nutarimo Nr. 14-ANR_N-978-2021 panaikinimo, n u s t a t ė :

Å . P. B. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2021 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 14-ANR_N-978-2021 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalyje. Jam paskirta 500 EUR bauda. Å . P. B. nubaustas už tai, kad jis 2021 m. kovo 24 d., apie 13.15 val., Vilniuje, Gedimino pr. 53, Nepriklausomybės aikÅ¡tėje, karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – ir Vyriausybės nutarimas), laikotarpiu, nesilaikė ribojimo judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje tarp savivaldybių ir neturėdamas Vyriausybės nutarimo 2.1.7 papunktyje numatyto pagrindo atvyko iÅ¡ (duomenys neskelbtini) savivaldybės į Vilniaus miesto savivaldybę, tuo sukėlė pavojų iÅ¡plisti COV1D-19 ligai ir taip nesilaikė Vyriausybės nutarimo 2.1.7. papunkčio reikalavimų.

Nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu nutarimu Å . P. B. ir jo atstovas pateikė teismui skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nutarimÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ Å . P. B. atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad administracinio nusižengimo bylÄ nagrinėjęs pareigÅ«nas neiÅ¡samiai iÅ¡siaiÅ¡kino veikos kvalifikacijai reikalingas aplinkybes. Nesutinka su veiksmų kvalifikavimu pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį ir mano, jog nėra įrodyta, kad administracinis nusižengimas atitinka visus ANK 45 straipsnio 4 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo požymius.

ANK 45 straipsnio 4 dalis numato administracinę atsakomybę ne už bet kokį sveikatos srities teisės aktų pažeidimÄ , o tik už tokį, kuris sukėlė pavojų iÅ¡plisti pavojingai ar ypač pavojingai užkrečiamajai ligai. Vadinasi, tiriant administracinio nusižengimo bylÄ turėjo bÅ«ti nustatyta ne tik tai, kad buvo padarytas vienoks ar kitoks sveikatos srities teisės aktų pažeidimas, bet ir neginčijamai bei patikimai įrodyta, kad toks pažeidimas sukėlė pavojų iÅ¡plisti ligai, tačiau tas nebuvo padaryta.

Policijos pareigÅ«nai tyrę Å¡i administracinį nusižengimÄ , netgi nebandė surinkti panaÅ¡ių įrodymų. PareigÅ«nas, surašęs administracinio nusižengimo protokolÄ , neatliko veiksmų, kurie privalėjo bÅ«ti atlikti, kaip tai numato ANK 567 straipsnis. Asmuo, atvykęs į kitÄ savivaldybę nesukelia ir negali sukelti pavojaus iÅ¡plisti užkrečiamai ligai, jei jis pats ar kiti asmenys, su kuriais jis tuo metu turi kontaktÄ :

1) nėra COVID liga sergančiu asmeniu;

2) nėra įtariamas, kad serga šia liga;

3) neprivalo bÅ«ti saviizoliacijoje dėl to, kad turėjo didelės rizikos kontaktÄ su užkrečiamÄ ja liga sergančiu asmeniu. Nutarime administracinio nusižengimo byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tu galima teigti, kad toks pažeidimas bÅ«tų sukėlęs realų pavojų iÅ¡plisti ligai. Todėl Å¡iuo atveju bÅ«tina vadovautis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir visos abejonės turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Papildomai pažymėjo, kad Europos Žmogaus Teisių Konvencijos, papildomo protokolo Nr. 4, 2 straipsnio „Judėjimo laisvė“, 1 dalyje teigiama: „Kiekvienas asmuo, teisėtai esantis valstybės teritorijoje, turi teisę joje laisvai judėti ir laisvę pasirinkti gyvenamÄ jÄ vietÄ .“ To paties protokolo, 2 straipsnio 3 dalyje teigiama: „Šių teisių įgyvendinimui negali bÅ«ti taikomi jokie apribojimai, iÅ¡skyrus tuos, kuriuos nustato įstatymas ir kurių demokratinėje visuomenėje reikia valstybės ar visuomenės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai palaikyti, nusikalstamumui sustabdyti, žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.“ Å iuo atveju įstatymo, kuris nustatytų judėjimo apribojimus tarp Lietuvos Respublikos savivaldybių nėra (b. l. 2-5).

Atsiliepimu į skundÄ Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiasis policijos komisariatas praÅ¡o palikti skundžiamÄ nutarimÄ galioti ir skundo netenkinti. Nurodo, kad Å . P. B. atžvilgiu priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, grindžiamas grindžiame patikrinimo metu surinktais įrodymais. Byloje surinkta pakankamai faktinių duomenų, įrodančių, kad Å . P. B. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 45 straipsnio 4 dalyje (b. l. 1). Teismo posėdyje institucijos, priėmusios skundžiamÄ nutarimÄ , atstovas nedalyvavo.

Teismo posėdyje skundÄ padavęs Å . P. B. palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atvyko iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į mitingÄ , kur užkalbino policininkÄ . PareigÅ«nas iÅ¡girdo, kad jis yra iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ir surašė protokolÄ . Jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Jo darbo vietos ofisas yra (duomenys neskelbtini), tačiau pagrindiniai objektai (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Visi laisvai važinėja ir problemų nėra.

Kovo 24 d. buvo nedarbo diena, važiavo į mitingÄ . Mano, kad turi teisę laisvai judėti Europos SÄ jungoje, jam niekas negali uždrausti kur važiuoti. Karantinas bÅ«na ligoninėje, kad sveikų žmonių neapkrėstų virusas, o čia prisidengiant karantinu piliečiams namų areÅ¡tÄ buvo uždėję. Jis girdėjo, kad žiniasklaidoje tuo metu buvo plačiai kalbama apie judėjimo ribojimus tarp savivaldybių, bet parašų ir anspaudų niekur nėra, todėl ribojimai yra negaliojantys ir ribojo piliečių teises.

Teismo posėdyje advokato padėjėjas Kęstutis Skrebys palaikė skundo reikalavimus ir jame išdėstytus argumentus, papildomai akcentavo, kad skundžiamame nutarime tik konstatuota, kad pareiškėjas atvyko iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės į Vilnių, tačiau tyrimas, ar tokie veiksmai sudarė galimybę išplisti COVID-19 ligai, nebuvo atliekamas. Pareigūnai neatliko jokio tyrimo ir byloje nepakanka duomenų konstatuoti, kad padarytas ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytas administracinis nusižengimas.

Rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Konvencijos, papildomo protokolo Nr. 4, 2 straipsnio „Judėjimo laisvė“, 1 dalies, 2 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir atkreipė dėmesį, kad įstatymo, kuris nustatytų ribojimus judėti tarp Lietuvos Respublikos savivaldybių nėra ir nebuvo tuo metu, kai, neva, buvo padarytas pažeidimas. Veiksmų kvalifikavimui pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį turi būti įrodyta, kad žmogaus veiksmai, veikla, sukėlė pavojų išplisti vienai ar kitai užkrečiamai ligai.

Asmuo, atvykęs į kitÄ savivaldybę nesukelia ir negali sukelti pavojaus užkrečiamai ligai, jeigu jis pats ar kiti asmenys, su kuriais jis turėjo kontaktÄ , nėra COVID-19 liga sergančiu asmeniu, nėra įtariamas, kad serga Å¡ia liga, neprivalo bÅ«ti saviizoliacijoje dėl to, kad turėjo didelės rizikos kontaktÄ . Byloje nėra jokių duomenų, kad pareigÅ«nai tyrė Å¡ias aplinkybes. Atstovas rėmėsi Utenos apylinkės teismo Ignalinos rÅ«mų nutartimi Nr. II-68-277/2021, kur teismas pasisakė, kad asmuo, bÅ«damas Utenos savivaldybės teritorijoje, niekam nekėlė pavojaus ir grėsmės, bet atvykęs į kitÄ savivaldybės teritorijÄ staiga sukėlė kažkokiÄ grėsmę.

Byloje nebuvo duomenų, kad pareigÅ«nai tyrė, ar buvo reali grėsmė, todėl perkvalifikavo veiksmus į ANK 45 straipsnio 1 dalį. Tokia pati iÅ¡vada seka ir nagrinėjamoje byloje – jokių objektyvių duomenų, kad buvo sukelta grėsmė iÅ¡plisti COVID-19 ligai administracinio tyrimo metu nenustatyta, teismas galėtų pritaikyti nebent ANK 45 straipsnio 1 dalį. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato tyrėjas Å . P. B. už ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymÄ 2021 m. kovo 24 d. surašė administracinio nusižengimo protokolÄ su administraciniu nurodymu Nr. 10-ANR_P-25678-2021, nurodant sumokėti siÅ«lomÄ 250 EUR baudÄ iki 2021 m. balandžio 8 d.

Administracinio nusižengimo protokole prie asmens paaiÅ¡kinimo atsakomybėn traukiamas Å . P. B. nurodė, kad atvyko į mitingÄ (b. l. 12-13). Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 1-ojo bÅ«rio vado A. V. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2021 m. kovo 24 d., apie 13.10 val., dirbant pagal atskirÄ renginių planÄ , kartu su vyriausiais patruliais T. B. ir P. A., Vilniuje, Nepriklausomybės aikÅ¡tėje, karantino metu vieÅ¡oje vietoje buvo pastebėtas Å .

P. B., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Asmuo pažeidė ANK „Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu laikotarpiu, nesilaikė ribojimo judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje tarp savivaldybių ir neturėdamas Vyriausybės nutarimo 2.1.7 papunktyje numatyto pagrindo vyko iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės į Vilniaus miesto savivaldybę, tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Vyriausybės nutarimo 2.1.7. papunkčio reikalavimų (b. l. 11).

PareigÅ«no kÅ«no kamera darytuose 8 vaizdo ir garso įraÅ¡uose užfiksuota, kaip medžiaginę kaukę dėvintis asmuo (Å . P. B.) prieina prie policijos pareigÅ«nų ir prisistato „Š. B. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) <...> labai norėjau pasakyt, kad jÅ«s savo kolegom perduotumėt...“. PareigÅ«nas – o kÄ jÅ«s čia Vilniuj darot?“ Å . P. B. – „Kaip kÄ , atvažiavau. AÅ¡ suverenus žmogus“. PareigÅ«nas – „Dirbat?“ Å . P. B. – „taip dirbu, statybose.

Suverenus žmogus. Gyvas. Negirdėjot tokio? <...> perduokit savo kolegom, kad tie slapti balsavimai, kurie čia vyksta, teisėtai negalioja. Nes patys žinot, kad kol ant biuletenio vardo pavardės nėra, teisėtai negalioja“. Pareigūnas – „Jūs į Vilnių kokiu pagrindu atvykote?“ Š. P. B. – „Aš dirbu Vilniuje“. Pareigūnas – „Ar turite darbo sutartį, kad dirbat Vilniaus savivaldybės teritorijoje?“ Š. P. B. – „mum neduoda tokio dalyko, duoda vairuotojams“ <...> Pareigūnas – „gal savarankiškai atvykot?“ Š.

P. B. – „kaip savarankiÅ¡kai?“. PareigÅ«nas – „nu pats atvykot taip, nors dabar karantinas, negalima, judėjimas tarp savivaldybių“ Å . P. B. – „karantinas yra ligoninėj“ <...> PareigÅ«nas – „ jÅ«s man dabar pagrindÄ , ko jÅ«s atvykot į Vilnių pasakykit. Ä®rodykit, nes suraÅ¡ysim protokolÄ už karantino taisyklių pažeidimÄ â€œ – „klausykit, ar jÅ«s nesuprantat, žmogus turi visas teises“. Å . P. B. pateikė pažymÄ apie asmens deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ .

PareigÅ«nas – „tai kÄ jus man čia parodėt? Kad jÅ«s (duomenys neskelbtini). O Vilniuje kÄ jÅ«s veikiat“. Å . P. B. – „į Vilnių atvažiavau palaikyti va žmonių. Ir Vilniuje yra mÅ«sų objektai, dokumento neturiu“ <...> PareigÅ«nas – „į Vilnių atvykti galima tik darbo reikalais, gyvenamÄ turtÄ turint, gyvenant ir gydantis gydymo įstaigoj. JÅ«s nors vienam Å¡itam ....? Å . P. B. – „ne ne, aÅ¡ atvažiavau į mitingÄ , draugų palaikyt, pas draugus atvažiavau, nes turiu teisę“.

Skundas netenkintinas. ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigÅ«nas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar Å¡is asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra Å¡io kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas skundo bylÄ dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . ANK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos SÄ jungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimÄ .

Minėto straipsnio 4 numatyta, kad Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos, sukėlusios pavojų iÅ¡plisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio 11 dalimi ir 3 dalies 1 punktu ir atsižvelgdama į nepalankiÄ epideminę COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situacijÄ Lietuvos Respublikos teritorijoje, sveikatos apsaugos ministro teikimÄ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos 2020 m. lapkričio 4 d. pasiÅ«lymÄ , Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimÄ Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, kuriuo visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbė karantinÄ ir patvirtino jo režimÄ .

Vyriausybės nutarimo 2.1.7. punktu (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. kovo 22 d. iki 2021 m. kovo 27 d.) nustatė, kad nuo 2021 m. kovo 16 d. 00:00 val. iki 2021 m. kovo 31 d. 24:00 val. Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojamas asmenų judėjimas Biržų rajono, Klaipėdos miesto, Kupiškio rajono, Marijampolės, Neringos, Panevėžio miesto, Panevėžio rajono, Šalčininkų rajono, Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Trakų rajono, Utenos rajono, Varėnos rajono, Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Visagino savivaldybėse – į šias savivaldybes asmenims draudžiama atvykti ir išvykti iš jų, išskyrus atvejus, kai vykstama:

į savo gyvenamosios vietos savivaldybę; į kitÄ nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl artimųjų giminaičių mirties; į darbÄ (darbo reikalais), kai darbo vieta yra kitoje savivaldybėje; į aptarnaujančius tarptautinius keleivių marÅ¡rutus oro, jÅ«rų uostus, autobusų stotis ar iÅ¡ jų; dėl sveikatos priežiÅ«ros paslaugų; Å¡io nutarimo 2.1.8.1.1 ir 2.1.8.1.3 papunkčiuose numatytais atvejais; kai asmenys, gyvenantys besiribojančiose Klaipėdos miesto ir rajono, Panevėžio miesto ir rajono, Vilniaus miesto ir rajono savivaldybėse, juda tarp nurodytų besiribojančių savivaldybių; dėl kitų objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių, kai vykimas į kitÄ nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę yra neiÅ¡vengiamai bÅ«tinas.

Å is ribojimas netaikomas asmenims – vienos Å¡eimos ar vieno namų Å«kio nariams, vykstantiems į kitÄ nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę, kurioje jie turi nekilnojamojo turto, priklausančio vienam iÅ¡ Å¡eimos ar namų Å«kio narių nuosavybės teise. Å iuo atveju Å . P. B. neginčijo, kad 2021 m. kovo 24 d. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) savivaldybės į Vilniaus m. savivaldybę atvykimo tikslas nebuvo susijęs nė su viena iÅ¡ Vyriausybės nutarimo 2.1.7. punkte numatyta iÅ¡imtimi, leidžiančia kitų savivaldybių gyventojams atvykti ar iÅ¡vykti iÅ¡ Vilniaus miesto.

Tiek teisme, tiek administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad Å . P. B. gyvena (duomenys neskelbtini), atvykimo į Vilnių tikslas buvo Nepriklausomybės aikÅ¡tėje rengtas mitingas, noras palaikyti draugus. TokiÄ atvykimo priežastį Å . P. B. nurodė ir bendraudamas su pareigÅ«nu, kaip užfiksuota kÅ«no kamera. Nors pareiÅ¡kėjas teigė turintis darbo objektų Vilniuje, tačiau 2021 m. kovo 24 d. buvo jo nedarbo diena ir atvykimas nebuvo susijęs su darbine veikla. Taigi, neabejotinai nustatyta, kad Å .

P. B. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į Vilniaus miesto savivaldybę atvyko Vyriausybės nustatytu draudimo atvykti iÅ¡ kitų savivaldybių laikotarpiu (2021 m. kovo 16 d. 00:00 val. iki 2021 m. kovo 31 d. 24:00 val.), neturėdamas jokios Vyriausybės nutarime įvardintos ar kitos objektyviai pagrįstos, neatidėliotinos priežasties, jo atvykimas į mitingÄ Vilniuje nebuvo neiÅ¡vengiamai bÅ«tinas, todėl skundžiamame nutarime pagrįstai konstatuota, kad Å . P. B. pažeidė Vyriausybės nutarimo 2.1.7. punkto reikalavimus.

Nors pareiÅ¡kėjas apeliuoja net į tarptautiniais aktais garantuojamÄ judėjimo laisvę, teismas neįžvelgia jokių prieÅ¡tarų tarp Vyriausybės nutarimu nustatytų judėjimo tarp savivaldybių suvaržymo ir Europos Žmogaus Teisių Konvencijos, papildomo protokolo Nr. 4, 2 straipsnio „Judėjimo laisvė“, 1 dalies, 2 straipsnio 3 dalies nuostatų. Minėtose nuostatose teigiama, kad kiekvienas asmuo, teisėtai esantis valstybės teritorijoje, turi teisę joje laisvai judėti ir laisvę pasirinkti gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Å ių teisių įgyvendinimui negali bÅ«ti taikomi jokie apribojimai, iÅ¡skyrus tuos, kuriuos nustato įstatymas ir kurių demokratinėje visuomenėje reikia valstybės ar visuomenės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai palaikyti, nusikalstamumui sustabdyti, žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, iÅ¡ čia seka, kad judėjimo laisvė gali bÅ«ti ribojama įstatymu, kai, be kita ko, bÅ«tina apsaugoti žmonių sveikatÄ . Å ioje byloje aktualus Vyriausybės nutarimas, priimtas Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio 11 dalies ir 3 dalies 1 punkto pagrindu, pagal kuriuos teritorijų karantinÄ skelbia ir atÅ¡aukia, jo dydį, ribas, trukmę ir režimÄ tvirtina visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ar keliose savivaldybėse – Vyriausybė, sveikatos apsaugos ministro teikimu; karantino metu gali bÅ«ti laikinai apribota asmens judėjimo laisvė visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ar keliose savivaldybėse, dėl pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų paskelbto karantino metu Vyriausybė gali nustatyti teritorijų karantino režimo priemones, susijusias su asmens judėjimo laisvės ribojimu, įskaitant – riboti arba laikinai uždrausti gyventojų iÅ¡vykimÄ už jų gyvenamosios vietos savivaldybės ribų ir judėjimÄ joje bei ne Lietuvos Respublikos piliečių atvykimÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos teritorijÄ (Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio 11 dalies 2 punkto b papunktis).

Taigi, Vyriausybės nutarimu nustatytas ir pažeidimo padarymo metu galiojęs judėjimo tarp savivaldybių ribojimas buvo pagrįstas įstatymu, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas, Vyriausybės nutarimas ar jo atskiri punktai nebuvo nustatyta tvarka pripažinti neteisėtais, todėl, prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėjas, buvo privalomi vykdyti. 2021 m. kovo mėnesį užsikrėtimų COVID-19 liga skaičius Vilniaus mieste buvo itin iÅ¡augęs, dėl ligos besimptomės formos kiekvienas atvykstantis asmuo galėjo ir tebegali nežinoti, kad yra užsikrėtęs Å¡ia liga, taip pat nežinoti, jog bendravo su užsikrėtusiu asmeniu, tačiau migruodamas tarp savivaldybių platinti ligÄ tiek už židiniu pripažįstamos teritorijos ribų, tiek ir pasunkindamas situacijÄ joje.

Toks neatsakingas elgesys yra itin pavojingas visuomenės sveikatai, ypatingai tuo metu, kai visoje Å¡alies teritorijoje yra paskelbta ekstremali situacija ir karantinas, o didžioji dalis valstybės žmogiÅ¡kųjų ir materialių iÅ¡teklių sutelktos kuo efektyviau sustabdyti greitai plintančiÄ pavojingÄ užkrečiamÄ ligÄ . Kaip patvirtino pareiÅ¡kėjas, apie draudimÄ atvykti į Vilniaus miestÄ jam buvo žinoma, jis vyko į mitingÄ , t. y. gausų asmenų susibÅ«rimÄ , kur užsikrėtimo rizika tik padidėja, tad Å¡iuo atveju, be jokios adekvačios priežasties pažeisdamas judėjimo ribojimÄ , P. Å .

B. pasielgė itin neatsakingai ir lengvabÅ«diÅ¡kai, savo norus iÅ¡kėlė aukščiau visų asmenų teisės sveikatos apsaugÄ ar net gyvybę, taip neabejotinai sukeldamas pavojų iÅ¡plisti COVID-19 ligai už Vilniaus miesto ribų, todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį. Už ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymÄ asmenims yra numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo 500 EUR iki 1 500 EUR. Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį baudos dydis nustatomas pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, tyrimo metu nebuvo nustatyta pareiÅ¡kėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, bylÄ nagrinėjant teisme, teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė. Pažeidimas padarytas sÄ moningai, ciniÅ¡kai ignoruojant Vyriausybės nustatytÄ judėjimo draudimÄ , t. y. veikiant tyčia. PareiÅ¡kėjas savo kaltės nepripažino. IÅ¡ Å . P. B. žodžių – yra dirbantis, Administracinių nusižengimų registro duomenimis – anksčiau administracine tvarka nebaustas.

Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, spręstina, kad skundžiamu nutarimu Å . P. B. paskirta 500 EUR bauda, t. y. sankcijoje numatyta minimali bauda, Å¡iuo atveju laikytina teisinga ir proporcinga padarytam pažeidimui, atitinka pažeidėjo asmenybę, todėl nekeistina. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Å . P. B. skundo netenkinti. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2021 m. gegužės 5 d. nutarimÄ Nr. 14-ANR_N-978-2021 palikti nepakeistÄ .

Nutartis per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Giedrė Telksnienė