36faf8ff-1ded-445d-92f3-41f3d3dea948 · Panevėžio apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. N1-104-185/2015Proceso Nr. 1-59-1-00039-2014-5                                                            Procesinio dokumento kategorijos: (S)                                                               1.1.7.1.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.6.; 1.1.8.6.2.;                                                     1.1.8.7.1.; 1.1.11.2.; 1.1.11.7.; 1.1.11.10.; 1.2.4.2.;

                                       1.2.4.2.2.; 1.2.4.2.8.; 2.1.15.3.3.1.; 2.1.15.3.3.2.;                                        2.3.6.4.5.; 2.3.6.7.                                                                                                                                   PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS      N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU   2015 m. gruodžio 29 d. Panevėžys                     Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus, teisėjų Jolantos Raščiuvienės ir Valdo Ciesiūno, sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,dalyvaujant:prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei,  kaltinamiesiems D.

K., T. V., R. P., V. G.,gynėjams advokatams R. B., Justinui Stauskui, Jonui Milčiui, Lidijai Blinkevičienei,kaltinamųjų įstatyminiams atstovams ir civiliniams atsakovams R. P., V. V., R. R., R. V., N. P., nukentėjusiajai O. M.,specialistui S. L.,                              vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:                          V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Ignalinos r., Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta Ignalinos rajono savivaldybėje, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimÄ , teistas 2012-07-24 Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d. 10 mėn. laisvės apribojimo bausme; 2013-05-06 Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d., vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 30 parų areÅ¡to bausme, 2013-10-11 paleistas atlikęs bausmę, kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 2, 8 p. ir 284 str. 1 d.;                     R.

P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Ignalinos r., Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. Ignalinos r., Didžiasalio sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), 8 klasių išsilavinimo, besimokantis Ignalinos rajono (duomenys neskelbtini) klasėje, neteistas, kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 2, 8 p.;                     T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Ignalinos r., Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. Ignalinos r., Didžiasalio sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomens neskelbtini), besimokantis Ignalinos rajono (duomenys neskelbtini) klasėje, neteistas, kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 2, 8 p.;                      D.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. Klaipėdos rajone, Priekulės seniÅ«nijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pagrindinio iÅ¡silavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini) kurse, neteistas, kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 2, 8 p.             Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , N U S T A T Ė:              V.

G., R. P., T. V. ir D. K. 2014-02-07 apie 20 val. 30 min. viešoje vietoje – šalia Ignalinos rajone, Didžiasalio seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime esančio stadiono, o vėliau tęsdami nusikalstamus veiksmus apie 21 val. 30 min. viešoje vietoje – Ignalinos rajone, Didžiasalio seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio namo Nr. (duomenys neskelbtini) laiptinėje, veikdami bendrininkų grupe, matydami vienas kito veiksmus ir jiems pritardami, elgdamasi itin įžūliai, be jokios dingsties, D.

K. įspyrus vienÄ kartÄ ir sudavus kumščiu ne mažiau kaip keturis kartus nukentėjusiajam I. P. į galvos sritį, T. V. sudavus nukentėjusiajam vienÄ smÅ«gį kumščiu į deÅ¡inį Å¡onÄ , ne mažiau kaip tris kartus į krÅ«tinės sritį bei vienÄ kartÄ Ä¯spyrus į veido sritį ir vienÄ kartÄ Ä¯ kairį Å¡onÄ , V. G. sudavus kumščiu nukentėjusiajam vienÄ smÅ«gį į galvos sritį bei įspyrus jam ne mažiau kaip du kartus į nugarÄ , R. P. įspyrus vienÄ kartÄ nukentėjusiajam į galvos sritį, taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam I.

P. poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inės akies vokuose, žaizdÄ veido deÅ¡inėje, Å«miÄ kraujosruvÄ po galvos smegenų minkÅ¡taisiais dangalais kairėje smilkininėje skiltyje, kraujosruvÄ po galvos smegenų minkÅ¡taisiais dangalais iÅ¡ deÅ¡inės, kraujÄ Å¡oninių skilvelių užpakaliniuose raguose, kraujosruvas po galvos smegenų kietuoju dangalu iÅ¡ deÅ¡inės, sukėlusias galvos smegenų komÄ , kas vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu, taip bendrais veiksmais dėl chuliganiÅ¡kų paskatų sunkiai sutrikdė I.

P., buvusio bejėgiÅ¡kos bÅ«klės dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, sveikatÄ .              Kaltinamasis V. G. kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad su D. K., T. V., G. L. susitiko prie parduotuvės (duomenys neskelbtini). D. K. kažkas nupirko tris skardines alaus ir visi nuėjo už poliklinikos. IÅ¡gėrė po vienÄ 0,5 litro 5 laipsnių stiprumo skardinę alaus ir ruošėsi eiti į Å¡okius. Kol prasidės Å¡okiai nusprendė pasivaikščioti. Nuėjo iki bendrabučio.

Matė, kad A. K. veda neblaivų I. P.. Buvo apie 21 val., prieblanda, gatvėje Å¡vietė žibintai. Ä® juos nekreipė dėmesio, praėjo pro Å¡alį. Po to T. V. ar D. K. pasiÅ«lė grįžti atgal ir padėtį A. K. parvesti I. P. į namus. Grįžę pasisiÅ«lė A. K. padėti I. P. parvesti į namus, nes ir A. K. buvo neblaivus. I. P. buvo labai girtas, pats negalėjo paeiti, vos stovėjo ant kojų. A. K. vedė I. P. persimetęs jo rankÄ sau per petį, bet jam sunkiai sekėsi jį vesti, nes I.

P. nesilaikė ant kojų. D. K. I. P. paklausė, kur jis gyvena. Nukentėjusysis visiÅ¡kai nekreipė dėmesio į jo žodžius, nesiorientavo aplinkoje. Tada jis ir D. K. bandė jį dviese neÅ¡ti, bet nukentėjusysis buvo per sunkus ir per daug atsipalaidavęs. Tada jį paleido ir jis suklupo. D. K. vėl jo (nukentėjusiojo) klausė, kur jis gyvena. Ar I. P. kažkÄ atsakė ar ne, negirdėjo, atrodo bandė kažkÄ sakyti. Atsimena, kad nukentėjusysis žiÅ«rėjo piktu žvilgsniu, buvo pakėlęs galvÄ .

Tada D. K. kumščiu sudavė vienÄ kartÄ nukentėjusiajam į kaktÄ . Tuo metu A. K. buvo Å¡alia, bet po smÅ«gio sudavimo nukentėjusiajam nuėjo. Nežino, kodėl D. K. sudavė I. P., nes neatsimena. Po smÅ«gio nukentėjusysis liko savo vietoje. Kas buvo toliau, nelabai atsimena. Atsimena, kad jis, T. V. ir D. K. nunešė I. P. į Å¡alimais esančio bendrabučio laiptinę. Nuo tos vietos – stadiono iki bendrabučio yra apie 10 metrų. I. P. paliko laiptinėje pasodintÄ , atremtÄ Ä¯ sienÄ .

Tada jie išėjo į Å¡okius. Po pusvalandžio jis, G. L., T. V. ir D. K. grįžo pažiÅ«rėti, kaip jaučiasi I. P., ar nebus kur nors susitrenkęs. Jis sėdėjo toje pačioje vietoje, atsirėmęs į sienÄ , atrodė, kad miega. Jis (V. G.) patikrino jo pulsÄ , suprato, kad nukentėjusysis miega. Tada grįžo atgal į Å¡okius. Čia susitiko R. P.. Jam pasakė, kad nunešė į laiptinę girtÄ Å¾mogų. Maždaug po 20 minučių vėl visi, t. y. jis, D. K., T. V., R. P. ir G. L. nuėjo pažiÅ«rėti, ar tikrai su I.

P. viskas gerai. Tiksliai negali atsiminti, kÄ veikė grįžę antrÄ kartÄ . Atsimena tik tai, kad kažkuris, atrodo D. K., sudavė smÅ«gį nukentėjusiajam. Kiti nukentėjusiajam taip pat sudavė po du-tris kartus. Jis irgi delnu, užsimovęs D. K. pirÅ¡tinę, sudavė nukentėjusiajam vienÄ smÅ«gį į pakaušį. PirÅ¡tinę užsimovė, nes buvo suÅ¡alusios jo rankos. T. V. sudavė I. P. smÅ«gį delnu į deÅ¡inę galvos pusę. R. P. kumščiu sudavė nukentėjusiajam į galvos sritį.

Paskutinis smÅ«giavo R. P.. Po jo smÅ«gio nukentėjusysis griuvo galvÄ trenkdamas į medines duris. I. P. mušė sėdintį. Kiek pamena, G. L. prieÅ¡ tÄ Ä¯vykį buvo išėjęs iÅ¡ laiptinės į laukÄ , jis nukentėjusiojo nemušė. Po to visi grįžo į Å¡okius. Tiksliai neatsimena, bet atrodo, kad jis daugiau nebuvo nuėjęs į įvykio vietÄ , o kiti lyg buvo. Daugiau to vyro nebematė. Gal po dviejų dienų T. K. jam pasakė, kad I. P. guli ligoninėje. Suprato, kad tai dėl jo ir jo draugų veiksmų – sumuÅ¡imo.

TÄ vakarÄ jis buvo iÅ¡gėręs tik vienÄ skardinę alaus, bet jokio alkoholio poveikio nejautė. Negali paaiÅ¡kinti, kodėl mušė I. P.. Su civiliniais ieÅ¡kiniais sutinka, tik nesutinka su jų dydžiais. Sutinka atlyginti trečdalį praÅ¡omų sumų. Mano, kad 2000 Eur turtinė žala ir 8000 Eur neturtinė žala yra per didelės sumos. 4000-5000 Eur bÅ«tų ne per daug. Kai mušė I. P., laiptinėje kitų paÅ¡alinių asmenų nebuvo, niekas tuo metu nevaikščiojo ir to nematė.

Labai gailisi dėl tokio savo poelgio, daugiau ateityje to tikrai nedarys.              Kaltu prisipažįsta iÅ¡ dalies, nes neapgynė nukentėjusiojo ir nesulaikė kitų asmenų nuo jų veiksmų ir pats sudavė smÅ«gį I. P. į galvÄ . Nesutinka, kad tokiais veiksmais jis ir jo draugai tyčia nužudė I. P..              IÅ¡ jų tÄ dienÄ vienintelis R. P. nebuvo iÅ¡gėręs.             Teismo posėdyje paskelbus V. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2014-02-18 (T. 2, b. l. 4-5) ir 2015-03-24 (T. 2, b. l. 20), jis parodė, jog jo paskelbti parodymai yra teisingi, tuo metu įvykio aplinkybes atsiminė geriau.

Ikiteisminio tyrimo metu V. G. parodė, kad vaikščiodami po (duomenys neskelbtini) gyvenvietę ties bendrabučiais susitiko A. K., kuris vedė, tiksliau persimetęs per savo petį jo rankÄ nešė I. P., kuris buvo labai girtas, negalėjo kalbėti bei savarankiÅ¡kai judėti. Prasilenkus D. K. pasiÅ«lė grįžti prie jų. Dėl ko jie prie jų grįžo, nežino ir paaiÅ¡kinti negali. Jiems priėjus A. K. I. P. paleido. Tuo metu D. K., be jokios priežasties, nieko nepasakęs, sudavė kumščiu I.

P. į kaktÄ . Nuo jo smÅ«gio I. P. susvyravo ir parklupo ant kelių. I. P. bandė stotis, tačiau griuvo aukÅ¡tielninkas ant žemės ir į grindinio plyteles susitrenkė pakaušį. Tuo metu A. K., palikęs nukentėjusįjį gulėti, pasiÅ¡alino. Kad I. P. nesuÅ¡altų, su D. K. nunešė jį į artimiausio daugiabučio, tiksliau bendrabučio, laiptinę. Po to jis, T. V., D. K. ir G. L. grįžo į Å¡okius. Å okiuose pabuvę apie 20 minučių, galimai apie 21 val., T. V. pasiÅ«lius, visi grįžo pažiÅ«rėti, kaip jaučiasi I.

P.. I. P. gulėjo toje pačioje vietoje, kurioje jį ir buvo palikę. Vyras gulėjo nieko nekalbėdamas, į jų siÅ«lymÄ eiti į namus nereagavo. T. V. be jokios priežasties deÅ¡iniu kumščiu sudavė sėdinčiam I. P. ne mažiau kaip du kartus į krÅ«tinės sritį, po to dar vienÄ kartÄ spyrė jam į karį Å¡onÄ . Tada D. K., be jokios priežasties, nukentėjusiajam taip pat sudavė ne mažiau kaip du kartus kumščiais į galvos sritį. Po smÅ«gių nukentėjusysis jokių garsų neleido, neaimanavo, tik žiÅ«rėjo atmerktomis akimis ir tiek.

Po to, jis (V. G.) kumščiu sudavė nukentėjusiajam vienÄ kartÄ Ä¯ kairę jo galvos sritį. Po jo suduoto smÅ«gio vyras nenukrito, toliau liko sėdėti. Po jo smÅ«gio R. P. vienÄ kartÄ spyrė I. P., pataikė jam į galvÄ . Nuo R. P. spyrio nukentėjusysis galva atsitrenkė į rÅ«sio medines duris.                                  Parodymų patikrinimo vietoje metu V. G. parodė, kur ir kaip jis ir kiti kaltinamieji sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam (T. 2, b. l. 6-12).                     Kaltinamasis T.

V. parodė, kad 2014-02-08 vakare (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje prie parduotuvės sutiko draugus G. L., D. K. ir V. G.. Jie turėjo alaus. Nuėjo už ambulatorijos, kur D. K., V. G. ir G. L. iÅ¡gėrė po vienÄ skardinę 0,5 l talpos alaus. Jis negėrė, nes praktiÅ¡kai alkoholio nevartoja. Tada nutarė pasivaikščioti po (duomenys neskelbtini). Ėjo link bendrabučių, sutiko A. K. ir I. P.. Nutarė paklausti, kodėl I. P. yra toks girtas ir kur jis gėrė. A. K. paaiÅ¡kino, kad nukentėjusysis gėrė bendrabutyje pas kažkokias moteriÅ¡kes ir jos jo (A.

K.) paprašė, jog jis jį (I. P.) parvestų į namus. A. K. nelabai sekėsi I. P. vesti, nes jis buvo visiÅ¡kai girtas ir nepastovėjo ant kojų. Tada D. K. atsiklaupė prie I. ir paklausė jo, kur jis gyvena, kur gėrė ir kodėl gėrė. I. „pasiuntė“ D., o tada D. jam vienÄ kartÄ trenkė ranka į krÅ«tinę ar į Å¡onÄ , tiksliai nepamena. Tuo metu, kai D. trenkė, I. P. sėdėjo, nes A. K. jį buvo pasodinęs ant žemės. I. P. nelabai galėjo kalbėti, nes buvo visiÅ¡kai girtas.

Jis nesuprato, kÄ I. P. kalbėjo, suprato tik kokius 2-3 žodžius, o kÄ toliau sakė, nesuprato. Tuo metu jis (T. V.) taip pat buvo atsiklupęs prie I. P. ir jam pasigirdo, jog I. P. ir jį „pasiuntė“. Tada ir jis trenkė I. P. deÅ¡ine ranka į Å¡onÄ . IÅ¡ viso I. P. jis sudavė vienÄ kartÄ Ä¯ Å¡onÄ ir du kartus į krÅ«tinės sritį. Nei po jo, nei po D. K. suduotų smÅ«gių I. P. nenugriuvo.              Po to, sudavę smÅ«gius, jie nuėjome į mokyklos Å¡okius.

Ten sutiko R. P.. Papasakojo jam apie tÄ Ä¯vykį. Tada visi grįžo atgal. Grįžę pamatė, kad A. K. veda I. P., bet jam neiÅ¡eina jį vesti, nes I. buvo visiÅ¡kai girtas. Tada nusprendė nuvesti I. P. į laiptinę, kad jis nesuÅ¡altų. Ä® laiptinę nukentėjusįjį nuvedė jis, D. ir V.. Kai vedė I. P. į laiptinę, jis visiÅ¡kai nieko nekalbėjo, nieko nesakė. Nunešę I. P. į laiptinę, ten jį paguldė. Tada jis (T. V.) vėl trenkė nukentėjusiajam vienÄ kartÄ ranka į kairį Å¡onÄ , o po to du kartus į krÅ«tinės sritį.

Negali paaiÅ¡kinti, kodėl taip darė. Toliau I. P. smÅ«gį ranka ar koja, tiksliai nepamena, sudavė V. G.. Po to jie iÅ¡siskirstė. Daugiau nukentėjusiojo nebematė.              Kai I. P. paliko laiptinėje, antrÄ kartÄ jo pažiÅ«rėti jis nebeėjo. Nežino, ar kiti buvo nuėję.                          Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingesnius parodymus, nes geriau atsiminė.                           Ikiteisminio tyrimo metu T.

V. (parodymai paskelbti), be kitų aplinkybių, parodė, kad priėjus prie A. K. ir I. P., A. K. pasodino I. P. ant žemės. I. P. buvo labai girtas, nekalbėjo. A. K. pasakė, kad moterys iÅ¡ bendrabučio paprašė neblaivų I. P. parvesti į namus. Jis (T. V.) teiravosi I. P., kur ir su kuo jis gėrė. D. K. taip pat klausė, kur I. P. gyvena. Jis kažkÄ neriÅ¡liai Å¡nekėjo, ėmė vartoti necenzÅ«rinius žodžius. Tuomet D. K. vienÄ kartÄ kumščiu sudavė nukentėjusiajam į veido sritį, ties kairiu žandu.

Po šio smūgio nukentėjusysis nieko nesakė, liko sėdėti. Palikę A. K. ir I. P. išėjo link bibliotekos pastato. Nuėjus apie 100 metrų G. L. pasiūlė grįžti ir padėti tiems vyrams. Vėl visi grįžo atgal. I. P. rado sėdintį toje pačioje vietoje, o šalia jo stovėjo A. K.. A. K. taip pat buvo neblaivus, tačiau ne tiek, kiek I. P.. D. K. vėl atsitūpė ties nukentėjusiuoju ir ėmė jo klausinėti, kur jis gyvena, su kuo gėrė ir t. t. Nepažįstamas vyras buvo toks neblaivus, kad negalėjo ištarti nė žodžio.

Tuomet jis (T. V.), priėjęs prie Å¡io vyro, kaire koja spyrė vienÄ kartÄ jam į kaklÄ . I. P. nuo jo smÅ«gio susvyravo, bet nenukrito. D. K. vėl paklausė, kur jis gyvena. Tačiau I. P. neatsakė, todėl D. K. vienÄ kartÄ jam spyrė į galvÄ . Nuo jo suduoto smÅ«gio I. P. atsigulė ant žemės. Po to I. P. nunešė į namo, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje Nr. (duomenys neskelbtini), laiptinę, kad jis nesuÅ¡altų. Kur tuo metu buvo ir kÄ veikė A. K., neprisimena.                           Maždaug po gero pusvalandžio, apie 22 val., jau penkiese, t. y. jis, D.

K., V. G., R. P. ir G. L., grįžo atgal į laiptinę pažiÅ«rėti nukentėjusiojo. VyrÄ rado sėdintį toje pačioje vietoje, kurioje ir buvo palikę. Nežino ir negali paaiÅ¡kinti, kodėl jis kumščiu sudavė I. P. tris kartus į krÅ«tinės sritį. Po jo suduotų smÅ«gių D. K. apie tris kartus taip pat sudavė nukentėjusiajam kumščiu į pakaušį. Nuo suduotų smÅ«gių vyras liko sėdėti. Jis nedejavo ir neaimanavo, buvo labai girtas. Po to, kiek prisimena, V. G. nukentėjusiajam sudavė vienÄ smÅ«gį į kairį smilkinį.

R. P. vienÄ kartÄ spyrė nukentėjusiajam į kaktos sritį. Nuo R. P. smÅ«gio vyras galva, tiksliau pakauÅ¡iu, atsitrenkė į medines rÅ«sio duris. Tada palikę I. P. išėjo atgal į mokykloje vykusį renginį. G. L. Å¡io vyro nemušė, tik jų paprašė baigti jį muÅ¡ti (T. 2, b. l. 52-53,58).              Pripažįsta savo kaltę, kad mušė nukentėjusįjį ir kad blogai elgėsi. Dėl sužalojimo prisipažįsta. Nepripažįsta žmogžudystės, kad nukentėjusysis mirė dėl jų kaltės. PrieÅ¡ įvykį buvo blaivus, alaus negėrė, ikiteisminio tyrimo metu klaidingai užraÅ¡yta.

Taip pat nepripažįsta, jog nukentėjusiajam spyrė, nes jam nespyrė. Nežino, kodėl G. L. ir A. K. nurodė, jog jis spyrė nukentėjusiajam.              8000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė. Mano, kad užtektų 3000-4000 Eur. Å iuo metu jis mokosi, lanko Didžiasalio gimnazijÄ , mokytis liko dar du metai – 11-12 klasės. Mokslai sekasi gerai, yra neteistas, administracine tvarka nebaustas.             Ir jis ir kiti jo draugai – V.

G., D. K. nebuvo apsvaigę nuo alkoholio, buvo blaivÅ«s.             Kaltinamasis D. K. parodė, kad 2014 m. vasario 7 d. apie 20 val. 00 min. Ignalinos rajone, (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje susitiko su draugais G. L., T. V. ir V. G.. IÅ¡gėrė po vienÄ skardinę pusę litro talpos 5 laipsnių stiprumo alaus. Tada nuėjo link bendrabučių. Eidami sutiko A. K. ir nukentėjusįjį I. P., jie buvo girti. A. K., persimetęs per savo petį I. P. rankÄ , vedė jį į namus.

IÅ¡ pradžių jie praėjo pro Å¡alį, bet paskui G. L. pasiÅ«lius grįžti ir padėti parvesti I. P., sugrįžo prie jų. Kai grįžo I. P. sėdėjo ant žemės, Å¡alia buvo A. K.. Jis klausė I. P. namų adreso. I. P. kažkÄ sakė, bet kÄ , tiksliai nepamena. Jam pasirodė, kad I. P. jį „pasiuntė“. Tada jam sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu į žandÄ . Po to jie nuėjo link mokyklos. Nuėjus apie 100 m, G. L. pasiÅ«lė dar kartÄ grįžti atgal, kad padėti tam žmogui.

Jie vėl grįžo. I. P. tebesėdėjo ant žemės, o A. K. stovėjo Å¡alia. Jis vėl pradėjo klausinėti I. P., kur jis gyvena. Nukentėjusysis kažkÄ murmėjo, bet jis nesuprato, kÄ jis kalbėjo. Tada T. V. sudavė vienÄ smÅ«gį I. P.. Po to jis (D. K.) įspyrė sėdinčiam I. P. į galvÄ . Nukentėjusysis atsilošė atgal ir nugriuvo. Tada jis pasiÅ«lė nuneÅ¡ti I. P. į laiptinę, kad jis nesuÅ¡altų, nes lauke buvo labai Å¡alta. Tuo metu A. K. jau buvo išėjęs ir vieno I.

P. palikti nesinorėjo. Jis, T. V. ir V. G. nunešė I. P. į Å¡alia esančio namo laiptinę, kur jį pasodino ir paliko atrėmę į sienÄ , o patys nuėjo į Å¡okius, vykusius mokykloje. Ten susitiko R. P.. Po kažkiek laiko jis, V. G., T. V., G. L. ir R. P. nuėjo pažiÅ«rėti, kaip jaučiasi I. P., ar jis sveikas, gyvas. Rado I. P. sėdintį toje pačioje vietoje. Kas vyko toliau, tiksliai nepamena. Atrodo, kad I. P. smÅ«gius sudavė T. V.. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu tai prisiminė geriau ir nurodė, į kurias kÅ«no vietas buvo suduoti smÅ«giai.             Po to jis (D.

K.) sudavė I. P. tris kartus kumščiu į pakaušį. SmÅ«gių metu jis buvo su pirÅ¡tine. Po jo smÅ«gių nukentėjusysis I. P. nedejavo, nenugriuvo, nereagavo. Vėliau V. G., pasiėmęs iÅ¡ jo pirÅ¡tinę ir jÄ užsimovęs, kumščiu sudavė I. P., o R. P. spyrė jam (nukentėjusiajam) į galvos sritį. Po spyrio nukentėjusysis atsilošė į lauko durų pusę, nenugriuvo, liko atsirėmęs į duris. Nukentėjusiajam vėl norėjo trenkti T. V., bet jis (D. K.) su V. G. jį sulaikė ir atitraukė.

Po to visi grįžo į šokius, o vėliau išsiskyrė. Apie tai, kad I. P. buvo išvežtas į ligoninę, kad yra komos būsenos, maždaug po savaitės jam pasakė T. V.. Suprato, kad jis išvežtas į ligoninę dėl to, jog jis su draugais jį sumušė.              Įvykio metu jam buvo 15 metų. I. P. mušė dėl to, kad supyko. Norėjo jam padėti, o jis jį „pasiuntė“. Po išgertos skardinės alaus jis nesijautė apsvaigęs ar neadekvatus.

Pirmas jo smÅ«gis I. P. į žandÄ buvo jo reakcija į jo atžvilgiu iÅ¡sakytus necenzÅ«rinius žodžius. Laiptinėje I. P. sudavė kumščiu smÅ«gius į galvÄ dėl to, kad jis atsigautų. Jeigu I. P. jį bÅ«tų „pasiuntęs“ ir neiÅ¡gėrusį, jis vis tiek jam bÅ«tų trenkęs. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus nurodė, jog I. P. buvo toks neblaivus, kad negalėjo iÅ¡tarti nė žodžio. Jis negalėjo pasakyti viso žodžio, bet kažkÄ murmėjo, kalbėjo kažkÄ labai neaiÅ¡kiai.

Jis buvo arčiausiai jo, todėl girdėjo, kÄ jis norėjo pasakyti. Ikiteisminio tyrimo metu nenurodė priežasties, dėl ko mušė I. P., nes to jo niekas neklausė.             IeÅ¡kinius pripažįsta iÅ¡ dalies, savo dalį pasiruošęs atlyginti.                            2014-02-18 ir 2015-03-23 apklausų metu davė teisingus parodymus (parodymai paskelbti). Å ių apklausų metu D. K. parodė, kad I. P. buvo labai girtas, neÅ¡nekėjo.

Teiravosi jo, kur ir su kuo jis gėrė. Taip pat jo klausė, kur jis gyvena. I. P. kažkÄ neriÅ¡liai Å¡nekėjo, ėmė vartoti necenzÅ«rinius žodžius. Supykęs vienÄ kartÄ kumščiu sudavė jam į veido sritį, ties kairiu žandu. Po Å¡io smÅ«gio jis nieko nesakė, liko sėdėti, nenukrito. Palikę A. K. ir I. P. išėjo link bibliotekos pastato. Paėjus apie 100 metrų, G. L. pasiÅ«lė grįžti ir padėti I. P., kad jis nesuÅ¡altų. Jie visi grįžo atgal. I. P. rado sėdintį toje pačioje vietoje, kurioje ir buvo palikę, o Å¡alia jo stovėjo A.

K.. I. P. buvo toks neblaivus, kad negalėjo iÅ¡tarti nė žodžio. Tuomet priėjęs prie jo T. V. kumščiu vienÄ kartÄ sudavė nukentėjusiajam į deÅ¡inį Å¡onÄ . Vyras neatsakė nė žodžio. Vėl ėmė jo klausinėti, kur jis gyvena. Tačiau vyras neatsakė nė žodžio, todėl jis (D. K.) vienÄ kartÄ spyrė jam į galvÄ . Jam spyrė į galvÄ , nes supyko, kad jis nereaguoja į jo žodžius. Nuo jo smÅ«gio vyras atsigulė ant žemės. Tuomet jis savo draugams pasiÅ«lė nukentėjusįjį nuneÅ¡ti į namo laiptinę, kad jis nesuÅ¡altų.

NepažįstamÄ vyrÄ jie nunešė į (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio dviejų aukÅ¡tų namo laiptinę. Paguldę vyrÄ laiptinės aikÅ¡telėje, pirmame aukÅ¡te, jį paliko. Su draugais ėjo link (duomenys neskelbtini) gimnazijos. Susitiko R. P.. R. P. papasakojo, kas nutiko, po ko jis užsinorėjo pažiÅ«rėti, kas iÅ¡ tiesų įvyko. Maždaug po gero pusvalandžio, apie 22 val., jie jau penkiese grįžo į laiptinę. Atėję į laiptinę jis, T. V., V. G., G. L. ir R.

P. vyrÄ rado jau sėdintį toje pačioje vietoje, kurioje ir buvo palikę. Sėdintis vyras nelabai orientavosi aplinkoje, nieko nekalbėjo, tačiau, kiek pamena, jo akys buvo atmerktos. Vyras į jų garsus nereagavo, buvo per daug girtas. T. V. be jokios priežasties deÅ¡iniu kumščiu sudavė ne mažiau kaip tris kartus tam vyrui į krÅ«tinės sritį. Po T. V. suduotų smÅ«gių kumščiu jis (D. K.), dėvėdamas pirÅ¡tines, kad smÅ«gis bÅ«tų Å¡velnesnis, ne mažiau kaip tris kartus sudavė kumščiu nukentėjusiajam į pakaušį.

V. G., paėmęs iÅ¡ jo pirÅ¡tines ir jas užsimovęs, taip pat sudavė vienÄ smÅ«gį I. P. į kairį smilkinį. R. P. vienÄ kartÄ spyrė tam vyrui į galvos sritį. Nuo R. P. smÅ«gio vyras galva atsitrenkė į medines duris, tačiau liko sėdėti. Dar T. V. norėjo suduoti tam vyrui kelis smÅ«gius, tačiau jie su V. G. jį sulaikė ir neleido jo daugiau muÅ¡ti. T. V. buvo agresyviai nusiteikęs. Tada palikę nukentėjusįjį išėjo atgal į mokykloje vykusį renginį. Po geros valandos, maždaug apie 23 val., jis su savo drauge D.

P. ėjo pro Å¡iÄ laiptinę, kur matė jų sumuÅ¡tÄ vyrÄ stovintį lauke prie laiptinės. Nuo jų smÅ«gių nepažįstamam vyrui ant veido jokių sumuÅ¡imų nesimatė. Maždaug apie 24 val. matė, kaip į namÄ , kuriame jie paliko sumuÅ¡tÄ vyrÄ , buvo atvykusi greitoji (T. 2, b. l. 34, 42-43).                              Kaltinamasis R. P. teisiamajame posėdyje atsisakė duoti parodymus, nes visiÅ¡kai nieko neatsimena ir nenori klaidinti teismÄ .

Supranta, kad jam suteikta galimybė gintis, duodant parodymus. Dėl kaltinimo neprisipažįsta visiškai. Yra išsigandęs, negali prisiminti įvykio. Jokia liga neserga. Ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, nes įvykio aplinkybes prisiminė geriau. Nežino, ar jį draugai apkalba. Neatsimena, ar jis spyrė. Su kitais draugais nėra susipykęs.                                Kaltinamasis R. P. 2015-03-18 ikiteisminio tyrimo metu (parodymai paskelbti) parodė, kad jis nukentėjusiajam nespyrė nė vieno smūgio.

Tuo metu jis Å¡iek tiek buvo iÅ¡gėręs alkoholio (degtinės), buvo (duomenys neskelbtini) renginyje. Lauke susitiko su draugais T. V., D. K., V. G., G. L.. T. V., D. K. bei V. jam pasirodė iÅ¡gėrę. D. K. jį pavadino eiti kartu, sakė, kad jam parodys „prikolÄ â€œ. Daugiau jis nieko nepaaiÅ¡kino. Einant draugai jam kažkÄ kalbėjo, kad mušė vyrÄ . Eidami jie nieko nesitarė bei nesiruošė muÅ¡ti.                           Jie penkiese nuėjo iki namo, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje.

Užėjo į Å¡io namo laiptinę, kurio pirmo aukÅ¡to laiptinės aikÅ¡telėje pamatė sėdintį nepažįstamÄ vyrÄ . Nepažįstamas vyras sėdėjo veidu į rÅ«sio duris, jis niekur nebuvo atsirėmęs. Tas vyras jam pasirodė neblaivus. Vyras buvo sÄ moningas, kažkaip keistai pasižiÅ«rėjo į juos. Ant vyro veido jokių sužalojimų nepastebėjo. Jis (R. P.) stovėjo laiptinės tarpduryje (t. y. prie pat laiptinės durų), o G. L. už atidarytų laiptinės durų, lauke.

V. G., priėjęs prie jam nepažįstamo vyro, nieko nesakęs, kumščiu trenkė tam vyrui į galvÄ . Kiek V. G. sudavė smÅ«gių, tiksliai pasakyti negali, nes neprisimena. Po to, D. K. sudavė vyrui 2-3 kartus kumščiu į galvÄ . Po suduotų smÅ«gių nepažįstamas vyras dejavo. Jam atrodo, kad po D. K. suduotų smÅ«gių nepažystamas vyras atsigulė (nugara) ant žemės. Prisimena, kad D. K. jo (R. P.) klausė „kodėl tu nieko nedarai“. Jis jam nieko neatsakė ir pasitraukė iÅ¡ laiptinės, nes pasidarė bloga.

Netrukus iÅ¡ laiptinės išėjo D. K. bei V.. T. V. dar pasiliko laiptinėje ir kiek matė, sudavė tam vyrui 2-3 kartus kumščiu į kairį Å¡onÄ . G. L. nepažįstamo vyro nemušė, tiesiog stovėjo. T. V., atėjęs pas juos į laukÄ , dar siÅ«lė tam vyrui sulaužyti nosį, tačiau D. K. jį laikė prispaudęs ir neleido, sakė, kad užteks. Jiems iÅ¡einant iÅ¡ laiptinės nepažįstamas vyras liko sėdėti atsirėmęs į sienÄ (T. 2, b. l.77).                            Apklausiamas 2014-02-18 R.

P. buvo parodęs, kad jis vienÄ kartÄ nukentėjusiajam spyrė į kairį petį, po ko nuo jo smÅ«gio vyras galva, tiksliau pakauÅ¡iu, atsitrenkė į rÅ«sio duris (T. 2, b. l.68-69).                                Kaltinamųjų kaltė įrodyta              Nukentėjusioji O. M. parodė, kad 2014 m. birželio 20 d. iÅ¡ VÅ¡Ä® Ignalinos rajono ligoninės Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus parsivežė savo tėvÄ I.

P. į namus. Tėvo bÅ«sena buvo prasta. Jis kartais jÄ pažindavo, o kartais ne. IÅ¡ tiesų tėvas nesiorientuodavo laike ir aplinkoje. Tėvas namuose valgydavo pats, kartais prisilaikydamas už sienų pereidavo per kambarį. Ji tėvÄ slaugė savo namuose, jam nuolatos keisdavo sauskelnes. Tokia I. P. sveikata buvo iki 2014 m. spalio 12 d. 2014 m. spalio 12 d., po pietų, kiek tiksliai buvo valandų pasakyti negali, nuėjusi pas tėvÄ pastebėjo, kad jo sveikatos bÅ«klė pablogėjusi. Jis kalbėjo tyliau, buvo pabalęs, nusilpęs, mieguistas. 2014-10-12 vakare, maždaug apie 19.30 val., paruoÅ¡usi tėvui vakarienę nuėjo į jo kambarį.

Pastebėjo, kad tėvas pats pavalgyti nesugebės, todėl nusprendė maistÄ pasmulkinti ir pati tėvÄ pamaitinti. Anksčiau ji smulkino tik kietesnį maistÄ . Kadangi matė, jog tėvo sveikata prastėja, norėjo jam kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Tačiau nusprendė palaukti iki pirmadienio ir pasikviesti gydytojÄ Ä¯ namus. Susmulkinusi kiauÅ¡inienę su deÅ¡rele nuėjo maitinti tėvÄ . TėvÄ maitino maždaug valandÄ , nes jis labai lėtai kramtė maistÄ . Pamaitinusi davė jam atsigerti ir maždaug apie 20.30 val. išėjo iÅ¡ kambario.

Jai iÅ¡einant iÅ¡ kambario tėvas maisto burnoje neturėjo. Po to, maždaug apie 21 val., buvo užėjusi į tėvo kambarį pasižiÅ«rėti. 2014-10-13 atsikėlusi iÅ¡ karto išėjo pas gydytojÄ , pažiÅ«rėti tėvo į jo kambarį užėjusi nebuvo. KiekvienÄ rytÄ užeidavo pas jį į kambarį, bet tÄ dienÄ atsikėlusi iÅ¡ karto ėjo į poliklinikÄ . Ji nuėjo į UAB Ignalinos sveikatos centro Didžiasalio skyrių. Tėvo Å¡eimos gydytojos nerado. Grįžusi į namus, maždaug apie 11.30 val., nuėjo į tėvo kambarį, nes ruošėsi jį pamaitinti, pakeisti sauskelnes.

TėvÄ rado jau mirusį. Teismo medicinos eksperto iÅ¡vadoje buvo nurodyta jo mirties priežastis – užspringimas maistu. Mano, kad tėvui naktį galėjo įvykti epilepsijos priepuolis ir jo metu jis galėjo užspringti maistu. Tėvas jau maždaug 20 metų sirgo epilepsija. Jai slaugant tėvÄ , epilepsijos priepuoliai dažnai bÅ«davo naktį, vakare. Kaip ir minėjo, kuomet pamaitino tėvÄ ir išėjo iÅ¡ kambario, jis maisto burnoje jau neturėjo. MaistÄ buvo nurijęs. Jam buvo davusi atsigerti.

             Kaltinamuosius pažįsta tik iš matymo, apie juos sužinojo tik po įvykio. Nukentėjusysis I. P. buvo jos biologinis tėvas, tik nebuvo sutvarkyti dokumentai dėl tėvystės.              Iki įvykio – 2014 m. vasario 7 d. jos tėvas gyveno Visagine, po įvykio iš Visagino jį perkėlė į Ignalinos slaugos skyrių. Slaugos ligoninėje jis gulėjo apie pusę metų, nuo vasario 20 d. Jį pervedė į slaugos ligoninę, kadangi jis negalėjo nei vaikščioti, nei valgyti.

IÅ¡ slaugos ligoninės tėvÄ Â ji pasiėmė pas save į namus birželio 20 d. Ji su keturiais vaikais ir vyru gyvena dviejų kambarių bute. Atsivežusi tėvÄ ji su Å¡eima apsigyveno viename kambaryje, tėvÄ apgyvendino kitame. Ji prižiÅ«rėjo tėvÄ , keitė jam sauskelnes, paduodavo valgyti. Jis kartais bandydavo stotis iÅ¡ lovos, eiti, bet tai jis praktiÅ¡kai negalėjo padaryti be paÅ¡alinių pagalbos. Savo veiksmų jis nesuvokė nuo tada, kai po to sumuÅ¡imo iÅ¡ Visagino atvažiavo į Ignalinos slaugos skyrių.

Jis nesuvokdavo, kokia yra savaitės diena, nežinojo, kelintais metais gimė. Iki sumuÅ¡imo tėvo sveikata buvo normali, tik daugiau nei dvideÅ¡imt metų jis sirgo epilepsija, gydėsi pas neurologus, gėrė vaistus atminčiai gerinti, kalbėjo, vaikščiojo, buvo veiksnus. IÅ¡ karto po sumuÅ¡imo savo tėvo nematė, tik vėliau sužinojo, jog jis guli Visagino ligoninėje. Ligoninėje apie tÄ Ä¯vykį su juo pasikalbėti jau nebuvo įmanoma, nes jis jau nieko nesuprato.              Iki to įvykio tėvas gyveno vienas, su juo bendraudavo dažnai.

Jis nuolatos ateidavo pas jÄ Ä¯ svečius iÅ¡gerti kavos, pabendrauti. Iki įvykio dėl epilepsijos ir galvos auglio jam buvo nustatytas 55 procentų darbingumas. Seniau jis yra turėjęs galvos traumų.              Kai slaugė tėvÄ , epilepsijos priepuoliai jį iÅ¡tikdavo kartÄ Ä¯ mėnesį. Tėvas imdavo purtytis, jam pradėdavo iÅ¡ burnos bėgti putos. Kartais priepuoliai bÅ«davo ir be putų. IÅ¡gėrusiam priepuolių nebÅ«davo. IÅ¡tikus priepuoliui, reikėdavo jį paversti ant Å¡ono.

Anksčiau, kol jis bÅ«davo sveikas, priepuoliai užeidavo naktį. BÅ«nant pas jÄ tie priepuoliai jam pasikartodavo dažniau dienÄ nei naktį. Jam buvo iÅ¡raÅ¡yti vaistai nuo epilepsijos, kuriuos jis gėrė 3-4 metus, bet priepuoliai vis tiek kartodavosi. Paskutines dvi dienas iki mirties tų vaistų jam nedavė, nes pamirÅ¡o. Jis ir pats ne kiekvienÄ dienÄ tuos vaistus gerdavo.               Jo kambaryje prie lovos maisto jam nepalikdavo, jam pavalgius, paimdavo ir įrankius. Ji įsitikinusi, kad tÄ vakarÄ (2012-10-12) maistÄ jis buvo sukramtęs. Pavalgęs jis atsigėrė arbatos.

Jis atsigėrė iÅ¡ jos rankų ir atsigulė. Jis gulėjo ant nugaros. Jis kramtydavo silpnai, lėtai. Tai pasidarė, kai pasiėmė jį iÅ¡ slaugos ligoninės.              PraÅ¡o priteisti 2000 Eur turtinei žalai atlyginti, nes namuose slaugydama tėvÄ pirko vaistus, sauskelnes. Tėvo laidotuvėms iÅ¡leido apie 2000 Eur. PraÅ¡o jai priteisti 8000 Eur neturtinės žalos, nes jai sunku praradus tėvÄ . Buvo vienintelė jo dukra. Iki jo mirties rÅ«pinosi savo tėvu, su juo palaikė artimus ryÅ¡ius.

Kai ji gimė, jos motina buvo santuokoje su kitu vyru, todėl nenutraukus santuokos, tėvas negalėjo jai duoti savo pavardės. Iki 18 m. ji augo vaikų globos namuose dėl tėvų girtavimo, bet ryšį su tėvais palaikė. Nuo pilnametystės kÅ«rė savarankiÅ¡kÄ gyvenimÄ , gyveno Vilniuje, o ten negavusi darbo, atsikraustė į Didžiasalį pas tėvÄ . Santykius su tėvu palaikė visÄ laikÄ .               Liudytojas G. L. parodė, kad 2014 m. vasario 7 d. apie 20 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje už ambulatorijos pastato susitiko su draugais D.

K., V. G., T. V.. Čia susitikę visi iÅ¡gėrė po vienÄ skardinę 5 laipsnių stiprumo alaus. Jautėsi truputi apsvaigęs, bet tikrai nebuvo girtas. Apie 21 val. nutarė pasivaikščioti po (duomenys neskelbtini) gyvenvietę. Ėjo link (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje esančių bendrabučių. Šalia bendrabučių pastebėjo du vyrus, vienas iÅ¡ jų, tai – A. K., vedė, kaip dabar žino, I. P., kuris buvo labai girtas, nepastovėjo net ant kojų, negalėjo savarankiÅ¡kai judėti, nesiorientavo aplinkoje.

A. K. tÄ vyrÄ tempė persimetęs sau per petį jo rankÄ . Praėjus pro juos D. K. pasiÅ«lė grįžti ir nieko nesakęs sudavė sėdinčiam ant žemės I. P. ranka į veidÄ . Kai grįžo antrÄ kartÄ A. K. nebebuvo. D. K. vėl sudavė I. P.. Po to nukentėjusįjį nunešė į namo laiptinę. Taip pat smÅ«gį sudavė T. V., o D. K. nukentėjusiajam įspyrė. Vėliau dar buvo grįžę į laiptinę, kurioje buvo palikę I. P.. Matė, kaip smÅ«gius nukentėjusiajam sudavė V., G., K. ir P..

Å iuo metu negali paaiÅ¡kinti, kas ir kiek tiksliai nukentėjusiajam sudavė smÅ«gių ir kokiomis aplinkybėmis. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, tuo metu geriau atsiminė. Tyrėjai, dalyvaujant mokyklos direktoriui, pats viskÄ papasakojo, niekas jam nesakė, kÄ ir kaip reikia sakyti.              2014-02-18 ikiteisminio tyrimo metu (parodymai paskelbti) G. L. parodė, kad priėjus pirmÄ kartÄ , nukentėjusysis buvo atsisėdęs, kai D. K. jam sudavė smÅ«gį kumščiu į veido sritį.

Tuomet jie visi nuėjo link bibliotekos pastato. Jiems paėjus apie 100 metrų, D. pasakė, kad reikia dar grįžti prie tų vyrų, bet nesakė, kodėl reikia tai daryti. Jis, T. V., D. K. ir V. G. vėl grįžo prie tų vyrų. Jiems priėjus, A. K. D. K. davė turimÄ skardinę alaus. Jis jÄ paėmęs paliko ant žemės savo neblaivų draugÄ I. P. ir išėjo. D. K. atsitÅ«pė ties I. P. ir ėmė jo klausinėti, kur jis gyvena, su kuo gėrė ir t. t. I. P. buvo toks girtas, kad negalėjo iÅ¡tarti nė žodžio.

Tuomet T. V., priėjęs prie I. P., kaire koja spyrė vienÄ kartÄ jam į kaktÄ . D. K. I. P. vėl paklausė, kur jis gyvena. Tačiau jis neatsakė nė žodžio, todėl D. K. vienÄ kartÄ spyrė jam į galvÄ . Nuo jo suduoto smÅ«gio vyras atsigulė ant žemės. Po to nunešė nukentėjusįjį į bendrabučio laiptinę. Ten jį palikę išėjo į link gimnazijos. Å alia gimnazijos jie susitiko R. P.. R. P. papasakojo apie neblaivų vyrÄ , kurį nutempė į laiptinę. T.

V. vėl pasiÅ«lė nueiti iki I. P., parodyti jį R. P. ir dar jį sumuÅ¡ti. Užėjus į laiptinę jis pamatė, kaip T. V. sudavė kumščiu gulinčiam I. P. į krÅ«tinę, tačiau kiek jam sudavė smÅ«gių, pasakyti negali. Po to D. K. nukentėjusiajam kumščiais sudavė ne mažiau kaip du kartus į galvos sritį. Po Å¡ių smÅ«gių vyras veidu pasisuko į sienÄ , todėl V. G. tam vyrui apie du kartus įspyrė į nugarÄ . Kažkaip vyrui pasilenkus, dar vienÄ spyrį į galvÄ ties kakta sudavė R.

P.. Nuo R. P. spyrio vyras pakauÅ¡iu atsitrenkė į rÅ«sio duris. Jo draugams muÅ¡ant tÄ vyrÄ , jis jokių garsų neskleidė, nedejavo ir neaimanavo, o tik žiÅ«rėjo atmerktomis akimis ir tiek. Jis nepamena, ar T. V. bei D. K. spardė dar tÄ vyrÄ , todėl tiksliai to teigti negali. Paskutinį smÅ«gį sudavė R. P. ir jie visi išėjo į laukÄ . Vyras liko gulėti laiptinės aikÅ¡telėje ant grindų. Nepastebėjo, kad jam iÅ¡ kur nors bėgtų kraujas. Išėjus į laukÄ T. V. buvo dar nuėjęs pažiÅ«rėti to vyro, ar jis grįžęs jį dar mušė, pasakyti negali, nes nematė (T. 1, b. l. 134-135).             Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas G.

L. ant manekeno parodė, kaip D. K. stadione sudavė ranka nukentėjusiajam į galvos sritį bei kaip D. K. ir T. V. įspyrė nukentėjusiajam į galvos sritį, taip pat parodė, kaip nukentėjusysis buvo muÅ¡amas laiptinėje (T. 1, b. l. 136-142).             Liudytojas A. K. parodė, kad 2014-02-07 apie 20 val. sutiko dvi moteris, su kuriomis buvo labai girtas (duomenys neskelbtini) gyventojas I. P.. Jis buvo toks girtas, kad negalėjo savarankiÅ¡kai judėti. Moterys paprašė neblaivų vyrÄ nuvesti bent iki bendrabučio laiptinės. Jis iÅ¡ pradžių nuvedė jį į laiptinę, kad suÅ¡iltų, o vėliau vedė I.

P. link jo namų. Jo namų adresÄ apytiksliai žinojo. Dėl girtumo I. pats negalėjo judėti, nekalbėjo, tik kažkÄ burbėjo. I. vedė persimetęs per petį jo rankÄ . Maždaug apie 200 metrų nuo bendrabučio susitiko keturis (duomenys neskelbtini) gyvenvietės jaunuolius. Jis pažino vaikinÄ vardu D. bei T. V., nes pažinojo jo tėvÄ . Kitų dviejų jaunuolių nepažinojo. Kai sutiko tuos jaunuolius I. P. nugriuvo, jis bandė jį kelti. D. pyko ant alkoholikų, bet jokių aplinkybių su I.

P. jis nesiaiÅ¡kino, nes I. negalėjo kalbėti. D. priekaiÅ¡tavo, kad jie alkoholikai, kad geria ir t. t., ir dėl to smÅ«giavo I. P.. Jaunuoliai buvo blaivÅ«s. Agresyviausiai nusiteikęs buvo D.. Jis pyko, kad visi geria ir t. t. FaktiÅ¡kai jis pyko ant geriančiųjų. Kaip suprato, tas įvykis įvyko dėl to, kad D. yra nusiteikęs prieÅ¡ alkoholį ir jį vartojančius asmenis. Kiek atsimena, T. ir D. spyrė gulinčiam I. P. į galvÄ . Jaunuoliai buvo nusiteikę agresyviai, todėl jų paprašė, kad to žmogaus nepaliktų, o nuvestų jį į bendrabučio laiptinę, kadangi jis galėjo suÅ¡alti.

D. jam davė skardinę alaus, kad niekam nepasakotų, kÄ matė. Tada jis (A. K.) I. P. paliko, nes ir pats buvo neblaivus, bijojo, kad ir jam galėjo kliÅ«ti. Ikiteisminio tyrimo metu įvykio aplinkybes atsiminė tiksliau.             Ikiteisminio tyrimo metu, be kitų aplinkybių, A. K. parodė (parodymai paskelbti), kad D. I. ėmė kalbėti dėl jo girtumo ir be jokios priežasties spyrė gulinčiam ant žemės I.. Po to ėmė I. spardyti ir T.. Jis pats buvo neblaivus, todėl negali tiksliai nurodyti visų įvykio aplinkybių.

Be to, buvo iÅ¡sigandęs agresyviai nusiteikusių jaunuolių. Kiek tiksliai kartu įspyrė nukentėjusiajam D. ir T., negali nurodyti, tačiau jam atrodo, kad ne mažiau kaip po du kartus. Prie jo kiti jaunuoliai Igorio nemušė ir jo nespardė. Kiek pamena, pirmÄ kartÄ spyrė I. į galvÄ D., o po to T. (T. 1, b. l. 143).              Liudytojas K. L. parodė, kad 2014 m., galimai vasario mėnesį, tikslios datos nežino, apie 23 val., išėjo parÅ«kyti į laukÄ . Lauke ties laiptinės durimis pastebėjo ant plytelių gulintį vyriÅ¡kį.

Vyras buvo su sÄ mone. Pasiteiravus vyriÅ¡kio, kur jis gyvena, jis paaiÅ¡kinti nieko negalėjo, tik, kaip jam pasirodė, dėl girtumo kažkÄ murmėjo. Pastebėjo ties vyro pakauÅ¡iu kraujuotÄ Å¾aizdÄ , taip pat ties Å¡ia žaizda, kur gulėjo vyriÅ¡kis, ant plytelių buvo kraujo dėmė. Jis iÅ¡kvietė medikus. Daugiau ant vyro jokių sužalojimų nematė. Kad vyras nesuÅ¡altų jį įtraukė į laiptinę. Vyras negalėjo pastovėti ant kojų. Jokių įtartinų garsų prieÅ¡ jam iÅ¡einant į laiptinę negirdėjo.                            IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad I.

P. lavonas rastas lovoje be iÅ¡orinių smurto žymių (T. 1, b. l.159-161).                             IÅ¡ daiktų pateikimo protokolo matyti, kad O. M. pateikė I. P. neįgaliojo pažymėjimus bei nedarbingumo lygio pažymÄ . Dar prieÅ¡ įvykį I. P. buvo nustatytas 50 procentų darbingumas, po įvykio jis pripažintas nedarbingu (T. 1, b. l. 123-125).                          Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1217/14(01) nurodyta, kad I.

P. nustatyta poodinė kraujosruva deÅ¡inės akies vokuose, žaizda veido deÅ¡inėje, Å«mi kraujosruva po galvos smegenų minkÅ¡taisiais dangalais kairėje smilkininėje skiltyje, kraujosruva po galvos smegenų minkÅ¡taisiais dangalais iÅ¡ deÅ¡inės, kraujas Å¡oninių skilvelių užpakaliniuose raguose, kraujosruvos po galvos smegenų kietuoju dangalu iÅ¡ deÅ¡inės, sukėlę galvos smegenų komÄ , sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais) iki patekimo į gydymo įstaigÄ , t. y. iki 2014-02-08 01.07 val.

Sužalojimai kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. I. P. kūne nustatyti sužalojimai visumoje nėra būdingi griuvimui (T. 1, b. l.153-154).             Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M1353/14(01) konstatuota, kad I. P. mirė nuo uždusimo maistui uždarius kvėpavimo takus. Įvertinus medicininius duomenis neatmetama galimybė, kad po 2014-02-08 patirto galvos sumušimo išsivystę liekamieji reiškiniai – centrinės kilmės motorikos sutrikimas: kalbos sutrikimas, ataksija, raumenų hipertonusas, rijimo sutrikimas, galėjo sukelti I.

P. mirtį nuo uždusimo maistui uždarius kvėpavimo takus (T. 1, b. l.165-169).                   Iš specialisto paaiškinimų matyti, kad sužalojimai I. P. padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. I. P. liekamuosius reiškinius sukėlė galvos trauma, kai galva buvo traumuota mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Tikėtina, kad liekamieji reiškiniai išsivystė dėl I. P. 2014-02-07 patirtos traumos. Negali patvirtinti ar paneigti, kad užspringimas įvyko epilepsijos priepuolio metu (T. 1, b. l. 156-157, 158).Ekspertas S. L. teisme paaiškino, kad I.

P. mirties priežastis – uždusimas, paspringstant nukentėjusiajam maistu, kuris uždarė kvėpavimo takus, taip sutrikdydamas kvėpavimÄ , kuris baigėsi mirtimi. Pati dažniausia paspringimo priežastimi, kuri baigiasi mirtimi, bÅ«na alkoholis. Pavartojus didelę dozę alkoholio, jis suveikia kaip galvos smegenų veiklÄ slopinanti cheminė medžiaga, tarp jų slopina ir rijimo centrÄ . Jeigu žmogus tuo metu, kai alkoholis veikia jo galvos smegenis, turi burnoje kÄ snį, jis gali paspringti. Å iaip paspringimo priežasčių gali bÅ«ti daugybę.

Jam asmeniÅ¡kai nėra tekę susidurti su diagnoze, kad pagrindinis susirgimas epilepsija komplikuotųsi užspringimu, bet tokia teorinė galimybė yra. Epileptikas, epilepsijos priepuolio metu gali užspringti, kai liežuvis pasistumia atgal ir uždaro antkaklį, todėl įvyksta paspringimas. Todėl viena iÅ¡ pirmųjų pagalbų epilepsijos priepuolio metu – ligonį bÅ«tina paversti ant Å¡ono, suteikiant jam stabiliÄ padėtį, kad iÅ¡vengti liežuvio Å¡aknies užkritimo. Kita epilepsija sergančių žmonių mirties priežastimi gali bÅ«ti užspringimas krauju, jeigu epilepsijos priepuolio metu ligonis susikandžioja liežuvį ir pradeda iÅ¡ jo Å«miai kraujuoti.

IÅ¡lieka teorinė galimybė, kad epilepsijos priepuolio metu žmogus gali užspringti maistu.             Šiuo atveju, kaip girdėjo parodymus, nukentėjusysis prieÅ¡ mirtį valgė smulkintÄ maistÄ , kadangi jo kramtymo funkcija buvo apsunkinta, po ko buvo duodama jam užsigerti. Todėl po tyrimo davė iÅ¡vadÄ , kad tai maisto gniutulas. Epilepsijos priepuolio metu užspringti nesuvirÅ¡kinto maisto skrandžio turiniu teoriÅ¡kai įmanoma, tačiau dažnesnės yra pirmiau jo paminėtos priežastys.

             Utopsijos metu nustatyti objektyvūs galvos smegenų potrauminiai pakitimai galvos smegenyse, kurie yra likę – smilkininėse, kaktinėse skiltyse, randėjantys galvos smegenų pakitimai, tose vietose yra išsidėstę ir rijimo centrai, todėl yra labai didelė tikimybė, kad tas rijimo sutrikimas, dėl kurio nukentėjusysis užspringo maistu, galėjo būti dėl patirtų galvos sužalojimų. Dėl galvos traumos nukentėjusiajam atsirado liekamieji reiškiniai – rijimo, motorikos, kalbos sutrikimai, ataksijos ir kt.

Įvertinus medicininių dokumentų duomenis iš gydymo įstaigos, nukentėjusiojo būklę iš karto po traumos ir susipažinus su nukentėjusiojo ambulatorinėje kortelėje esančiais duomenimis apie jo sveikatos būklę iki traumos yra labai didelė tikimybė, kad po patirtų sužalojimų, kurie minimi 2014 m. vasario mėnesį, dėl galvos traumos atsirado visi tie motoriniai sutrikimai, tarp jų ir rijimo sutrikimas. Esant tokiam rijimo sutrikimui ir utopsijos metu nustačius, kad nukentėjusysis mirė dėl paspringimo maistu, galima teigti, kad tarp patirtų galvos sužalojimų, liekamųjų reiškinių ir nustatytos mirties priežasties yra tiesioginis ryšys.              Epilepsijos priepuolio metu asmenį gali ištikti mirtis.

IÅ¡ nukentėjusiojo ambulatorinės kortelės matyti, kad nuo 2003 m. joje atsiranda įraÅ¡ai apie epilepsijÄ ir encefalopatijÄ , kuri yra sÄ lygota tiek miÅ¡rios kilmės, tiek dėl traumų, tiek piktnaudžiavimo alkoholiu.              Ambulatorinėje kortelėje mato tik vienÄ Ä¯raÅ¡Ä , kuris padarytas po 2009 m. vasario mėnesį atliktos kompiuterinės galvos smegenų tomografijos, kurį, kaip mano, reikėtų vertinti kritiÅ¡kai. Prie iÅ¡vados pažymėta, kad galvos smegenyse, kairėje pusėje, galimai yra meningioma.

Toliau įrašų apie auglį nėra, todėl mano, kad vėliau Å¡i diagnozė nepasitvirtino.              PrieÅ¡ šį įvykį kortelėje nėra fiksuotų įrašų apie nukentėjusiajam kokius nors padarytus trauminius poveikius, dėl ko Å¡is asmuo bÅ«tų buvęs hospitalizuotas. Galima galvoti tik apie galvos mikro traumatizmus, bet apie trauminės kilmės Å«miÄ patologijÄ Ä¯rašų nėra.              Pirminėje iÅ¡vadoje yra nurodyti sužalojimai 1.1 ir 1.2 punktuose.

Negalima vienareikšmiškai atriboti, kad sužalojimai, nurodyti 1.2 punkte, neturėjo įtakos liekamiesiems reiškiniams, tačiau iš visko sprendžia, kad jie mažiau turėjo įtakos nei minimas įvykis, buvęs vasario mėnesį. Šie sužalojimai buvo išskirti dėl to, kad jie nesimaišytų vienas su kitu, t. y. 1.1 punkte minimi sužalojimai, patirti per konkretų įvykį, su 1.2 punkte išvardytais sužalojimais, kurie buvo padaryti daug seniau. Iš parodymų matyti, kad žmogus dar sugebėjo ir išgerti, ir vaikščioti ir t. t.

             1.1 punkte nurodyti sužalojimai, kurie lėmė sunkų sveikatos sutrikdymÄ , galėjo bÅ«ti padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Tyrimas buvo atliekamas pagal medicininius dokumentus – ligos istorijÄ , gautÄ iÅ¡ Visagino ligoninės. Pažymi, kad joje yra labai daug netikslumų, o bÅ«tent, dėl žaizdos veido deÅ¡inėje pusėje. Tokia žaizda nurodyta tai skruoste, tai – smilkinyje, tai – antakyje. Å iuo atveju yra konstatuoti ne mažiau kaip du trauminiai poveikiai, kurių visuma lėmė sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Dokumentuose minima žaizda ir kraujosruva yra galvoje, todėl dėl bet kurios iÅ¡ jų padarymo galėjo įvykti pakitimai galvos smegenyse.              Atsižvelgus į tai, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo apsirengęs, požymiai į kitas kÅ«no vietas galėjo likti, tik bÅ«ti neapraÅ¡yti medicininiuose dokumentuose. Nagrinėjamas įvykis buvo vasario mėnesį, tokiu metu žmonės bÅ«na apsirengę Å¡iltai. Todėl suduodant smÅ«gius į kitas kÅ«no vietas iÅ¡orinių sužalojimų galėjo ir nelikti.             Įvertinus sužalojimų makro morfologinį vaizdÄ ir jų iÅ¡sidėstymÄ galvos kaukolės viduje, jie pagal morfologija nėra bÅ«dingi griuvimui.

Nagrinėjamu atveju dominuoja kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju dangalu, kas dažniausiai teismo medicinoje yra laikoma, jog jis susiformuoja po trauminio poveikio į galvos sritį, kai trauminis poveikis sukelia galvos staigų pasisukimÄ ir jo pasėkoje galvos smegenys kaukolės viduje persisuka ir plyÅ¡ta kraujagyslė, jungianti kietÄ jį dangalÄ su galvos smegenimis, todėl įvyksta kraujavimas. TÄ galvos persisukimÄ dar galėjo lemti ir tai, kad įvykio metu nukentėjusysis buvo paveiktas alkoholio, kuris mažina apsauginį galvos mechanizmÄ â€“ nesustabdo galvos trauminio poveikio ir galva sukasi lengviau.

             Rijimo sutrikimas yra virÅ¡utinėje ryklės dalyje veikiantis mechanizmas, o vėmimo metu turinys turi pakilti iÅ¡ skrandžio. Gali bÅ«ti įvairios priežastys, dėl ko tas turinys pakyla ir užkemÅ¡a kvėpavimo takus.              IÅ¡vados 1.2 punkte I. P. nustatytas gyjantis skliauto kaulų linijinis lūžis, abipusės lėtinės kraujosruvos ar higromos po galvos smegenų kietuoju dangalu virÅ¡ kaktinių skilčių, Å¡onkaulių lūžiai, padaryti mažiausiai septynių dienų laikotarpiu iki patekimo 2014-02-08 į gydymo įstaigÄ .

Tokių duomenų, kad tie reiškiniai vystėsi toliau, nėra. Objektyvūs duomenys rodo, jog visi liekamieji reiškiniai pradėjo vystytis Visagino ligoninėje ir po to, kai jis buvo išrašytas. Tie liekamieji reiškiniai vystėsi nuo traumos gavimo iki jo mirties.              1.2 punkte nurodyti sužalojimai galėjo atsirasti mažiausiai prieš septynias dienas ir anksčiau – prieš dvi-tris savaites.              Kaip parodė nukentėjusioji, tam, kad profilaktuoti epilepsijos priepuolius, ryte, vakare nukentėjusiajam buvo duodami vaistai „Topomax“, bet paskutines dvi paras jam šie vaistai nebuvo duoti.

Negali paaiÅ¡kinti, kaip jo organizmas reagavo į tai, jog kelias dienas jis negavo paskirtų vaistų nuo epilepsijos. Utopsijos metu jis negalėjo patvirtinti, ar epilepsijos priepuolis buvo ar ne, nes tokių objektyvių duomenų nėra.              Kitokių sužalojimų, įskyrus galvos srityje, nėra nustatyta, tai nebuvo užfiksuota ir ligos istorijoje. Yra galimas sužalojimų sluoksniavimasis, daugkartinis traumavimas į tÄ pačiÄ sritį, jeigu yra suduodami smÅ«giai į tÄ pačiÄ kÅ«no vietÄ .             Mirties priežastis yra užspringimas.

Tokia tikimybė, kad jis sÄ lygotas galvos sužalojimų, patirtų 2014-02-07, yra didelė. Paties maisto, kuriuo nukentėjusysis užspringo, tyrimas nebuvo atliktas.                                                    Paminėti duomenys gauti teisėtais bÅ«dais, patikrinti teisiamajame posėdyje ir laikytini įrodymais.                   T. V. ir D. K. parodymus, kad jie sudavė smÅ«gius I.

P. todėl, kad jis juos įžeidė ir necenzūriniais žodžiais juos „pasiuntė“, teismas vertina kritiškai ir atmeta. Ikiteisminio tyrimo metu nė vienas iš kaltinamųjų, taip pat ir liudytojai G. L. ir A. K., tokių aplinkybių nenurodė, priešingai jie nurodė, jog I. P. buvo toks girtas, kad negalėjo ištarti nė žodžio. Nė vienas iš kaltinamųjų, davę parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir jų metu pripažinę visi mušę nukentėjusįjį, negalėjo nurodyti net menkiausios priežasties ir motyvo, kodėl mušė I.

P.. Tik teisiamojo posėdžio metu T. V. ir D. K. parodė, kad nukentėjusysis juos įžeidė, tačiau kodėl to nesakė ikiteisminio tyrimo metu, jie negalėjo logiÅ¡kai paaiÅ¡kinti. Be to, negalėjo paaiÅ¡kinti ir tų aplinkybių, dėl ko vėliau laiptinėje jie vėl mušė I. P.. Todėl nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neįžvelgia jokių kitų paskatų, iÅ¡skyrus chuliganiÅ¡kas. Nukentėjusysis buvo muÅ¡amas be jokios dingsties. Kaip rodo bylos duomenys ir įvykio aplinkybės, kaltinamieji patys prikibo prie neblaivaus, dėl girtumo negalinčio savarankiÅ¡kai judėti, normaliai kalbėti, o tuo labiau prieÅ¡intis asmens ir be jokios dingsties jo atžvilgiu vartojo smurtÄ .

             Teismas taip pat atmeta T. V. ir D. K. parodymus, kad lauke, t. y. prie stadiono jie I. P. nespardė. Liudytojai G. L. ir A. K. nuosekliai ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu parodė, kad T. V. ir D. K. spardė nukentėjusiajam į galvÄ , po D. K. smÅ«gio I. P. nugriuvo ant nugaros. Ikiteisminio tyrimo metų Å¡ių aplinkybių neneigė ir kaltinamieji T. V. ir D. K.. Be to, ir teisiamajame posėdyje vienu metu D. K. pripažino, jog spyrė vienÄ kartÄ nukentėjusiam į galvÄ ir Å¡is atsigulė ant žemės.                          Kolegija R.

P. parodymus, duotus teismo posėdyje, kad jis nespyrė I. P. ir prieÅ¡ jį nepavartojo fizinio smurto, vertina kaip mėginimÄ iÅ¡vengti atsakomybės ir atmeta, nes jie paneigti byloje surinktais ir patikrintais įrodymais. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kiti kaltinamieji – V. G., T. V., D. K., liudytojas G. L. nuosekliai parodė, kad R. P. sudavė paskutinį smÅ«gį I. P., t. y. spyrė jam į galvÄ . Minėti asmenys yra R. P. draugai, santykiai tarp jų geri, jokių objektyvių duomenų, kad jie apkalbėtų R.

P., byloje negauta. Be to, ir pats kaltinamasis R. P. ikiteisminio tyrimo metu 2014-02-18 buvo parodęs, kad vienÄ kartÄ spyrė nukentėjusiajam ir nuo jo smÅ«gio nukentėjusysis pakauÅ¡iu atsitrenkė į rÅ«sio duris (T. 2, b. l. 68-69).             IÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, kad I. P. nustatyta poodinė kraujosruva deÅ¡inės akies vokuose, žaizda veido deÅ¡inėje, Å«mi kraujosruva po galvos smegenų minkÅ¡taisiais dangalais kairėje smilkininėje skiltyje, kraujosruva po galvos smegenų minkÅ¡taisiais dangalais iÅ¡ deÅ¡inės, kraujas Å¡oninių skilvelių užpakaliniuose raguose, kraujosruvos po galvos smegenų kietuoju dangalu iÅ¡ deÅ¡inės, sukėlę galvos smegenų komÄ , sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais) iki patekimo į gydymo įstaigÄ , t. y. iki 2014-02-08 01.07 val.

Sužalojimai kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Iš specialisto paaiškinimų matyti, kad sužalojimai I. P. padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, nors tokių trauminių poveikio priemonių – smūgių galėjo būti ir daugiau, nes suduodant smūgius į tas pačias kūno vietas, smūgiai sluoksniuojasi, todėl atskirų sužalojimų gali išoriškai ir nesimatyti. I. P. nustatytas kraujo išsiliejimas po kietuoju dangalu susiformavo po trauminio poveikio į galvos sritį.

Kaip matyti iÅ¡ aptartų kaltinamųjų viso proceso metu duotų parodymų, visi kaltinamieji nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo smurtÄ , papildydami vienas kito veiksmus, todėl teigtina, kad jie suvokė savo veiksmų pavojingumÄ , pritarė vienas kito veiksmams, suprato, kad veikia bendrai ir jų bendras susitarimas pasireiÅ¡kė konkliudentiniais veiksmais. Taigi atsižvelgus į pirmiau iÅ¡dėstytus duomenis darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamoje byloje yra visiÅ¡kai įrodyta, jog kaltinamieji V. G., D.

K., T. V. ir R. P., veikdami bendrai, be jokios dingsties, iš chuliganiškų paskatų, tyčia sumušė nukentėjusįjį I. P., kuriam dėl kraujo išsiliejimas po kietuoju dangalu ir smegenų komos padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.                     Kaltinamiesiems kaltinimas pareikštas pagal BK 129 str. 2 d. 2, 8 p. dėl I. P. tyčinio nužudymo esant dviem kvalifikuotoms aplinkybėms, motyvuojant tuo, kad po kaltinamųjų sumušimo I. P. dėl padaryto galvos sužalojimo išsivystė liekamieji reiškiniai, tarp jų rijimo sutrikimas, dėl kurių nukentėjusysis nuo uždusimo maistui uždarius kvėpavimo takus 2014-10-13 mirė.

             Kolegijos vertinimu, neginčijamų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog I. P. mirtis yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su 2014-02-07 jam padarytais kūno sužalojimais ir po to išsivysčiusiais liekamaisiais reiškiniais, byloje negauta. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M1353/14(01) konstatuota, kad I. P. mirė nuo uždusimo maistui uždarius kvėpavimo takus. Įvertinus medicininius duomenis neatmetama galimybė, kad po 2014-02-07 patirto galvos sumušimo išsivystę liekamieji reiškiniai – centrinės kilmės motorikos sutrikimas: kalbos sutrikimas, ataksija, raumenų hipertonusas, rijimo sutrikimas, galėjo sukelti I.

P. mirtį nuo uždusimo maistui uždarius kvėpavimo takus (T. 1, b. l. 165-169). Ikiteisminio tyrimo metu specialistas parodė, kad labiausia tikėtina, jog liekamieji reiškiniai išsivystė dėl I. P. 2014-02-07 patirtos galvos traumos. Patvirtinti ar paneigti, kad užspringimas įvyko epilepsijos priepuolio metu, negalima (T. 1, b. l. 156-157, 158).                   Apklaustas teisiamajame posėdyje specialistas paaiškino, kad utopsijos metu nukentėjusiajam nustatyti objektyvūs galvos smegenų potrauminiai pakitimai galvos smegenyse, kurie yra likę – smilkininėse, kaktinėse skiltyse, randėjantys galvos smegenų pakitimai, tose vietose yra išsidėstę ir rijimo centrai, todėl labai didelė tikimybė, kad po patirtų galvos sužalojimų, kurie minimi 2014 m. vasario mėnesį, dėl galvos traumos atsirado visi tie motoriniai sutrikimai, tarp jų ir rijimo sutrikimas.

Tačiau negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai atriboti, jog sužalojimai, nurodyti iÅ¡vados 1.2 punkte, kurie buvo padaryti daug anksčiau iki aptariamo įvykio, irgi neturėjo įtakos minėtiems liekamiesiems reiÅ¡kiniams. Be to, yra tikimybė, jog žmogus gali paspringti maistu ir epilepsijos priepuolio metu. Taip pat vėmimo metu, kuris gali kilti dėl įvairių priežaščių, gali pakilti maisto turinys iÅ¡ skrandžio ir užkimÅ¡ti kvėpavimo takus. IÅ¡ pateiktos nukentėjusiojo ambulatorinės kortelės matyti, kad nuo 2003 m. joje atsiranda įraÅ¡ai apie epilepsijÄ ir encefalopatijÄ , kuri yra sÄ lygota tiek miÅ¡rios kilmės, tiek dėl traumų, tiek piktnaudžiavimo alkoholiu.                    Kolegijos nuomone, tokios specialisto iÅ¡vados yra prielaidinio pobÅ«džio ir kategoriÅ¡kai nepatvirtina, jog I.

P. rijimo sutrikimas galėjo iÅ¡sivystyti tik nuo 2014 m. vasario 7 d. jam padarytų sužalojimų. Be to, jokių duomenų apie tai, kad iki nukentėjusiojo mirties buvo kokių nors springimo požymių, byloje nėra, to nepatvirtino ir mirusiojo dukra O. M., kuri, kaip teigė, su tėvu visÄ laikÄ palaikė artimus ryÅ¡ius, o paskutiniu metu tėvas pas jÄ net gyveno.                            Kaip minėta, iÅ¡ pateiktos nukentėjusiojo ambulatorinės kortelės matyti, kad nuo 2003 m. joje atsiranda įraÅ¡ai apie epilepsijÄ ir encefalopatijÄ , kuri yra sÄ lygota tiek miÅ¡rios kilmės, tiek dėl traumų, tiek piktnaudžiavimo alkoholiu.

Kaip parodė nukentėjusioji O. M., tam, kad profilaktuoti epilepsijos priepuolius, ryte, vakare I. P. buvo duodami vaistai „Topomax“, bet paskutines dvi paras jam Å¡ie vaistai nebuvo duoti. Specialistas negalėjo paaiÅ¡kinti, kaip nukentėjusiojo organizmas reagavo į tai, jog kelias dienas jis negavo paskirtų vaistų nuo epilepsijos. Utopsijos metu specialistas negalėjo patvirtinti, ar nukentėjusiajam epilepsijos priepuolis buvo ar ne, nes tokių objektyvių duomenų nėra. Pagal O. M. parodymus, I. P. paskutiniu metu nevaikščiojo, ji jam atneÅ¡davo maistÄ Â Ä¯ jo kambarį ir pati jį pamaitindavo, nes pats jis to padaryti nesugebėjo.

Jo sveikata ypač pablogėjo 2014 m. spalio 12 d., dėl ko ji norėjo jam kviesti greitÄ jÄ medicininę pagalbÄ , tačiau nusprendė sulaukti ryto ir iÅ¡sikviesti Å¡eimos gydytojÄ . Apie 19.30 val. ji tėvÄ pamaitino, po to davė jam atsigerti. Apie 21 val. ji dar pažiÅ«rėjo, kaip laikosi tėvas. Ryte išėjo į poliklinikÄ , o grįžusi iÅ¡ jos rado tėvÄ jau mirusį.                  Dėl paminėtų aplinkybių negalima daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, jog tik dėl 2014-02-07 padarytų sužalojimų nukentėjusiajam atsirado liekamieji reiÅ¡kiniai, kurie vėliau turėjo įtakos jo mirčiai.

                                         Dėl to kaltinamųjų T. V., D. K. ir R. P. veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip nužudymas, todėl perkvalifikuotini iš BK 129 str. 2 d. 2, 8 p. į BK 135 str. 2 d. 2, 8 p.             V. G. taip pat kaltinamas pagal BK 284 str. 1 d. dėl to, kad veikdamas bendrininkų grupe su R. P., T. V. ir D. K. 2014-02-07 apie 21 val. 30 min. viešoje vietoje – Ignalinos rajone, Didžiasalio seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio namo Nr. (duomenys neskelbtini) laiptinėje, be jokios dingsties sumušė I.

P., buvusį bejėgiÅ¡kos bÅ«klės dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, taip padarydami jam sunkų sveikatos sutrikdymÄ , bei demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį.                               IÅ¡ nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad V. G. ir kitų kaltinamųjų veiksmai buvo nukreipti tik prieÅ¡ nukentėjusįjį I. P.. Nors V. G. paskatos buvo chuliganiÅ¡kos, tačiau kokių nors kitų veiksmų, kuriais bÅ«tų demonstruojama nepagarba aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, be nukentėjusiojo I.

P. sumuÅ¡imo, jis nepadarė. Kaltinime konstatuojant, kad V. G. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 str. 1 d., neįvardyta jokių V. G. veiksmų, atitinkančių minėto baudžiamojo įstatymo sudėtį. Be to, jis smÅ«gius nukentėjusiajam sudavė tiktai laiptinėje, nematant jokiems paÅ¡aliniams asmenims ir nesutrikdžius jų rimtį. Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad tais atvejais, kai vieÅ¡oji tvarka buvo sutrikdyta vien tuo, kad vieÅ¡oje vietoje dėl chuliganiÅ¡kų paskatų padarytas nužudymas, sunkus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas – Å¡i veika kvalifikuojama tik pagal atitinkamÄ BK 129 str. 2 d. 8 p., BK 135 str. 2 d. 8 p. arba BK 138 str. 2 d. 8 p. (kasacinės nutartys 2K-142/2008, 2K-235/2009, 2K-261/2009, Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis byloje Nr. 1A-447/2013).

Todėl, nagrinėjamu atveju, V. G. nusikalstama veika kvalifikuotina tik pagal BK 135 str. 2 d. 2, 8 p., kuris apima ir V. G. veiksmus, demonstruojančius nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai. Atsižvelgus į tai, V. G. nusikalstami veiksmai iÅ¡ BK 129 str. 2 d. 2, 8 p. ir 284 str. 1 d. perkvalifikuotini į BK 135 str. 2 d. 2, 8 p.              Kolegija pažymi, kad kaltinamųjų veiksmai be chuliganiÅ¡kų paskatų teisingai kvalifikuoti ir kaip padaryti prieÅ¡ bejėgiÅ¡kos bÅ«klės asmenį, kadangi patys kaltinamieji vienareikÅ¡miÅ¡kai parodė, jog nukentėjęs buvo toks girtas, kad pats negalėjo nei pastovėti, nei paeiti.

IÅ¡ to akivaizdu, jog nukentėjusysis dėl savo girtumo buvo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės ir visi kaltinamieji tai suvokė, tačiau jo atžvilgiu vartojo smurtÄ .             IÅ¡ kaltinimo Å¡alintinas teiginys, kad kaltinamieji padarė nusikaltimÄ bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų nusikalstamiems veiksmams. Kaip nustatyta, iÅ¡gertas alkoholio kiekis, atsižvelgiant į kaltinamųjų fizinį iÅ¡sivystymÄ , laiko tarpÄ iki jų pirminių ir vėlesnių nusikalstamų veiksmų, jų pačių požiÅ«rį į alkoholio vartojimÄ , įtakos jų veiksmams neturėjo.

Be to, ir liudytojas A. K. parodė, kad kaltinamieji buvo blaivÅ«s, jokio jų apsvaigimo nesimatė ir bÅ«tent I. P. jie sumušė dėl to, kad jis geria, yra alkoholikas. Patys kaltinamieji irgi parodė, kad jie ir be nedidelio kiekio alaus pavartojimo bÅ«tų pasielgę taip pat, jie jautėsi normaliai, nebuvo girti. Tai, kad kaltinamieji V. G., T. V., D. K. prieÅ¡ įvykį iÅ¡gėrė po 1 skardinę 0,5 litro talpos 5 procentų stiprumo alaus patvirtinÄ tik faktÄ , jog jie buvo vartoję alkoholį, o ne jų girtumÄ turėjusį įtakos Å¡iam įvykiui.

Be to T. V. paneigė, kad gėrė alų, o apie R. P. girtumÄ byloje jokių duomenų nėra.                    Kaltinime, atsižvelgiant į kaltinamųjų, liudytojų parodymus teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu ir medicinos specialisto iÅ¡vadas, tikslintinas kaltinamųjų suduotų smÅ«gių skaičius. V. G. veiksmų apimtis siaurintina, Å¡alinant kaltinime nurodytÄ aplinkybę, kad jis įspyrė nukentėjusiajam į galvÄ , taip pat siaurintina D.

K. ir T. V. veiksmų apimtis, konstatuojant, jog D. K. įspyrė nukentėjusiajam vienÄ kartÄ Ä¯ galvos sritį, o T. V. įspyrė nukentėjusiajam vienÄ kartÄ Ä¯ galvÄ ir vienÄ kartÄ Ä¯ Å¡onÄ . Taip pat kaltinime tikslintina nusikaltimo padarymo data, nurodant, kad įvykis įvyko 7 d., o ne 8 d.             Kaltinamųjų V. G., T. V. ir D. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jie pripažino savo nusikalstamos veikos objektyviÄ jÄ pusę ir gailisi nusikaltęs. Kaltinamojo R.

P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamųjų V. G., T. V., D. K. ir R. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jie nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdami bendrininkų grupe. Neabejotina, kad suduodami smÅ«gius nukentėjusiajam, kaltinamieji matė vienas kito veiksmus, vienas kito veiksmams pritarė, kÄ patvirtina ir jų pirmiau aptarti parodymai, iÅ¡ kurių matyti, jog jie apie vienas kito veiksmus davė parodymus, todėl visi turi atsakyti už kilusias pasekmes.             Nors ekspertas nurodė, kad objektyviai yra užsifiksavę ne mažiau kaip du trauminiai poveikiai nukentėjusiajam į galvos sritį, tačiau pagal pačių kaltinamųjų parodymus aiÅ¡kiai matyti, jog smÅ«gių nukentėjusiajam buvo suduota daugiau.

Ekspertas paaiÅ¡kino, kad galėjo ne visi sužalojimai bÅ«ti tiksliai apraÅ¡yti nukentėjusįjį pristačius į ligoninę, kadangi tuo metu medikams ne sužalojimus rÅ«pėjo apraÅ¡yti, o bandyti gelbėti žmogaus gyvybę, todėl buvo nurodyti netikslumai dėl žaizdos veido deÅ¡inėje pusėje. Taip pat ekspertas nurodė aplinkybę, kad suduodant smÅ«gius ir pataikant į tÄ pačiÄ vietÄ , smÅ«giai sluoksniuojasi, todėl atskirų sužalojimų gali iÅ¡oriÅ¡kai ir nesimatyti.

Skirdamas kaltinamiesiems bausmes, teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 str. nuostatomis ir nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais.               Kaltinamieji V. G., T. V., D. K. ir R. P. padarė labai sunkų, tyčinį, baigtÄ nusikaltimÄ Å¾mogaus sveikatai. Kaltinamieji T. V., D. K. ir R. P. nusikalto bÅ«dami nepilnamečiai, t. y. veikos padarymo metu R. P. ir D. K. buvo po 15 metų, o T. V. buvo 14 metų, taigi jie nusikalto bÅ«dami labai jauno amžiaus. T. V., D. K. ir R.

P. anksčiau neteisti. Nors V. G. anksčiau du kartus teistas, tačiau už visai kitokio pobÅ«džio nusikaltimus – vagystes. Ankstesniais nuosprendžiais jam reali laisvės atėmimo bausmė paskirta nebuvo, o paskutiniu nuosprendžiu jam paskirtÄ areÅ¡to bausmę jis yra atlikęs. V. G., skirtingai nei kiti kaltinamieji, taip pat baustas ir administracine tvarka. Taip pat jis buvusios mokymo įstaigos – (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas neigiamai. Tačiau Å¡iuo metu jis dirba. Po nusikalstamos veikos padarymo praėjo beveik dveji metai.

Duomenų apie naujus V. G. kokius nors padarytus teisės pažeidimus ar nusikaltimus byloje nėra. Kaltinamieji D. K. ir T. V. tuoj po nusikaltimo padarymo mokymosi įstaigų pateiktose charakteristikose taip pat buvo charakterizuojami neigiamai. Ignalinos rajono (duomenys neskelbtini)gimnazijos pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad T. V. mokosi patenkinamai, pamokų metu neatlieka duotų užduočių, dėl netinkamo elgesio gauna daug pastabų, tačiau į jas dažnai nereaguoja. Mažai dėmesio skiria namų darbams, nes daug laiko praleidžia lauke su draugais.

Lengvai pasiduoda vyresnių draugų įtakai. T. V. nenori dalyvauti klasės ir mokyklos veikloje. Jam buvo siūloma lankyti jaunųjų pasieniečių ir krepšinio būrelius, tačiau jis atsisakė, nes jam „viskas neįdomu“. 5 klasėje dėl elgesio sutrikimų T. V. buvo pasiūlytos psichologo bei vaikų psichiatro konsultacijos. Kaltinamojo motina noriai sutiko su tuo ir pati pasirūpino, jog sūnus jas lankytų, tačiau ryškių pokyčių T. V. elgesyje nestebėta. Ignalinos rajono (duomenys neskelbtini) gimnazija D.

K. elgesį ir mokymÄ si vertina gerai, tik mokytojai akcentuoja tai, jog jis kartais mažai dėmesio skiria pamokų ruoÅ¡ai, taip pat paskutinius dvejus metus kaltinamÄ jį sieja stipri draugystė su (duomenys neskelbtini) vaikų globos ir socialinės paramos Å¡eimai centro vaikinais, su kuriais jis praleidžia daug laiko ir ne visada tinkamai. IÅ¡ vėlesnių 2015 metais pateiktų charakteristikų matyti, jog kaltinamųjų T. V. ir D. K. elgesys po nusikaltimo padarymo pasikeitė teigiama linkme. IÅ¡ Ignalinos rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos T.

V. pateiktos charakteristikos matyti, kad kaltinamasis stengiasi nepraleidinėti pamokų be pateisinamų priežasčių, jo lankomumas yra geras. Elgesio problemų mokykloje neturi, su klasės draugais T. V. draugiÅ¡kas – jo elgesys keičiasi į gerÄ jÄ pusę. Jis taip pat aktyviai dalyvauja klasės ir gimnazijos renginiuose. T. V. gražiai pieÅ¡ia, jam patinka sportuoti, lanko krepÅ¡inio bÅ«relį. IÅ¡ (duomenys neskelbtini) mokyklos D. K. pateiktos charakteristikos matyti, kad kaltinamojo mokyklos lankomumas ir pažangumas yra labai geras, drausmės nuobaudų neturi.

D. K. yra mandagus, ramaus būdo, vykdo visus auklėtojo nurodymus. Iš mokyklos bendrabučio darbuotojų nusiskundimų irgi nėra. Iš 2015-06-12 darbo sutarties taip pat matyti, kad D. K. nuo 2015-06-15 iki 2015-08-08 dirbo UAB „R.“ šaltkalviu. Kaltinamasis R. P. tiek ankstesnėse, tiek vėlesnėje mokymosi įstaigos pateiktuose charakteristikose charakterizuojamas iš esmės teigiamai. Kaip matyti iš Ignalinos rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos pateiktų charakteristikų, R. P. yra komunikabilus, draugiškas, linksmas, paslaugus.

Noriai dalyvauja klasės ir mokyklos renginiuose, daug sportuoja, gerai sutaria su klasės draugais. Nuo 2015 m. rugsėjo R. P. pradėjo lankyti saviraiÅ¡kos bÅ«relį. BÅ«relio vadovė, lietuvių kalbos mokytoja, apie R. P. kalba tik gerai. Tačiau Å¡iuo metu R. P. pažymiai suprastėjo, nerimÄ kelia jo emocinė bÅ«sena – jis labai įsitempęs, nerimauja dėl teismo, kad bus nuteistas. Visi kaltinamieji nėra registruoti psichoneurologinio kabineto įskaitoje. Skiriant kaltinamiesiems bausmes taip pat atsižvelgiama į jų indėlį nusikalstamos veikos padaryme – D.

K. ir T. V. buvo Å¡ios nusikalstamos veikos iniciatoriai, jie nukentėjusiojo atžvilgiu smurtavo žymiai daugiau, nei V. G. ir R. P.. Taigi kolegija, atsižvelgusi į tai, kad kaltinamieji D. K., T. V. ir R. P. teisiami pirmÄ kartÄ , o V. G. ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtÄ areÅ¡to bausmę yra atlikęs, taip pat įvertinusi jų padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, jos padarymo aplinkybes, kaltinamųjų vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme ir jų asmenybes, atsižvelgusi ir į tai, kad D. K., T.

V. ir R. P. nusikalto bÅ«dami labai jauno amžiaus bei į tai, kad yra viena D. K., T. V. ir V. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o R. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, ir yra viena kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, daro iÅ¡vadÄ , jog kaltinamiesiems už jų padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 str. 2 d. 2 ir 8 p., skirtinos laisvės atėmimo bausmės, mažesnės nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.              Atsižvelgusi į visas pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes bei įvertinusi kaltinamųjų T.

V. ir D. K. teigiamus elgesio pokyčius po nusikalstamos veikos padarymo, kolegija mano, kad kaltinamiesiems T. V., D. K. ir R. P. paskyrus realias laisvės atėmimo bausmes, jų asmenybės gali bÅ«ti sutrikdytos, o bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 str., nebus pasiekti. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas neabejotinai paveiks kaltinamųjų turimus socialinius ryÅ¡ius, jie neteks galimybės pabaigti mokslus ir įsigyti specialybes, o tai itin apsunkintų jų socializacijÄ ateityje, ilgam laikui eliminuotų galimybę jauniems asmenims tapti pilnaverčiais visuomenės nariais.

Todėl atsižvelgdama į visas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir neizoliavus nuteistųjų T. V., D. K. ir R. P. nuo visuomenės, bet jų elgesį stebint laisvėje. Todėl kolegija pripažįsta, kad tikslinga taikyti BK 92 str. nuostatas ir T. V., D. K. ir R. P. paskirtų bausmių vykdymÄ atidėti, paskiriant kaltinamiesiems atitinkamas auklėjamojo poveikio priemones. Toks sprendimas neprieÅ¡tarauja ir teismų praktikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-329/2007, 2K-125/2015, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys Nr. 1A-480/2006, 1A-280-483/2015, 1A-506-148/2015).             Įstatymas pilnamečiui asmeniui už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ bausmės vykdymo atidėjimo nenumato.

Už BK 135 str. 2 d. 2 ir 8 p. numatytÄ nusikaltimÄ nustatyta vienintelė bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų. SÄ lygų ir aplinkybių, leidžiančių kaltinamajam V. G. taikyti BK 54 str. 3 d. ar BK 62 str. nuostatas, visumos nėra, t. y. skirti jam Å¡velnesnę bausmės rūšį, negu numatyta BK l35 str. 2 d. 2 ir 8 p. sankcijoje, negalima, todėl jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.                      Byloje nukentėjusioji O.

M. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o iÅ¡ kaltų asmenų jai priteisti 2000 Eur turtinės ir 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 str., numatančio žalos atlyginimÄ sveikatos sužalojimo atveju, 1 dalyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus jo patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ . Å io įstatymo nuostatos reiÅ¡kia, kad teisę į turtinės žalos atlyginimÄ sveikatos sužalojimo atveju turi tik tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėję asmenys.

Tuo tarpu tretieji asmenys teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ turi tik fizinio asmens gyvybės atėmimo atveju. Å iuo atveju byloje nėra jokių duomenų, kad bÅ«tent dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų O. M. bÅ«tų pirkusi kokius nors medikamentus ar turėjusi kitokių iÅ¡laidų. Nagrinėjamoje byloje O. M. pareikÅ¡ti ieÅ¡kiniai yra susiję su I. P. mirtimi, o kaltinamieji pripažįstami kaltais dėl I. P. sunkaus sveikatos sutrikdymo, o ne jo nužudymo, todėl O. M. ieÅ¡kinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmetamas.              Panevėžio teritorinė ligonių kasa byloje taip pat pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl patirtos 3900,56 Eur turtinės žalos atlyginimo už apmokėtas nukentėjusiojo gydymo iÅ¡laidas (T. 1, b. l. 37-38). IeÅ¡kinys tenkinamas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad I. P. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio jis buvo gydomas ligoninėje. Byloje esantys oficialÅ«s dokumentai patvirtina, kad I. P. suteiktų ir iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtų gydymo paslaugų kaina – 3900,56 Eur. Byloje taip pat nustatyta, kad nukentėjusiajam sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas visų kaltinamųjų V. G., T. V., D. K. ir R. P. bendrais, tyčiniais veiksmais, todėl jiems kyla solidari atsakomybė ir dėl to Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡tas 3900,56 Eur civilinis ieÅ¡kinys priteisiamas solidariai iÅ¡ visų kaltinamųjų.             Atsakomybę už nepilnamečio nuo keturiolikos iki aÅ¡tuoniolikos metų padarytÄ Å¾alÄ reglamentuoja CK 6.276 str. nuostatos.

CK 6.276 str. 1 d. yra nurodyta, kad nepilnametis nuo keturiolikos iki aÅ¡tuoniolikos metų už savo padarytÄ Å¾alÄ atsako bendrais pagrindais. Antrojoje aptariamos CK normos dalyje yra numatyta subsidiarinė nepilnamečio tėvų, rÅ«pintojo ar institucijos, kurios priežiÅ«roje žalos padarymo metu buvo nepilnametis, atsakomybė. Pagal Å¡ios normos nuostatas, tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aÅ¡tuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamÄ Å¾alos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rÅ«pintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės; tokios pat teisinės pasekmės atsiranda, jeigu nepilnametis nuo keturiolikos iki aÅ¡tuoniolikos metų žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiÅ«ros ar globos (rÅ«pybos) institucijos prižiÅ«rimas.

             Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamieji T. V., D. K. ir R. R. buvo ir šiuo metu yra nepilnamečiai. Todėl esant jiems nepilnamečiams ir neturint savo asmeninių lėšų bei turto, žala priteistina subsidiariai iš jų tėvų iki kaltinamieji sulauks pilnametystės arba įgys pakankamai turto ar uždarbio padarytai žalai atlyginti.             Kolegija, vadovaudamasi BPK 302-303 str., N U S P R E N D Ž I A:              V.

G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Â BK  135 str. 2 d. 2, 8 p., ir jam paskirti trejų metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.             V. G. paskirtÄ bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.             Bausmės atlikimo pradžiÄ V. G. skaičiuoti nuo sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.              R. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Â BK  135 str. 2 d. 2, 8 p., ir jam paskirti trejų metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.             Vadovaujantis BK 92 str., R.

P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti dvejiems metams, paskiriant BK 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 2 d. 1, 2 p., 3 d. 5 p. numatytÄ auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimÄ .             Įpareigoti R. P. dvylika mėnesių nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir tęsti mokslÄ arba dirbti.             Uždrausti R. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be Å¡ios priemonės vykdymÄ kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamÄ jÄ vietÄ .             T.

V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Â BK  135 str. 2 d. 2, 8 p., ir jam paskirti trejų metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.             Vadovaujantis BK 92 str., T. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti dvejiems metams, paskiriant BK 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 2 d. 1, 2 p., 3 d. 5 p. numatytÄ auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimÄ .             Įpareigoti T. V. dvylika mėnesių nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir tęsti mokslÄ arba dirbti.             Uždrausti T.

V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be Å¡ios priemonės vykdymÄ kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamÄ jÄ vietÄ .                          D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Â BK 135 str. 2 d. 2, 8 p., ir jam paskirti trejų metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.             Vadovaujantis BK 92 str., D. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti dvejiems metams, paskiriant BK 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 2 d. 1, 2 p., 3 d. 5 p. numatytÄ auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimÄ .             Įpareigoti D.

K. dvylika mėnesių nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir tęsti mokslÄ arba dirbti.             Uždrausti D. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be Å¡ios priemonės vykdymÄ kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamÄ jÄ vietÄ .             V. G. ir R. P. paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir dokumento paėmimÄ , T. V. ir D. K. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.             Priteisti Valstybinei ligonių kasai solidariai iÅ¡ V.

G., R. P., T. V. ir D. K. 3900,56 Eur turtinės žalos atlyginimÄ , o R. P., T. V. ir D. K. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, iki kol jie sulauks pilnametystės arba įgys pakankamai turto ar uždarbio padarytai žalai atlyginti, turtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ieÅ¡koti subsidiariai iÅ¡ civilinių atsakovų R. V. 975,14 Eur, R. P., N. P., R. R., V. V. iÅ¡ kiekvieno po 487,57 Eur.              O. M. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl 2000 Eur turtinės ir 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesti.             Nuosavybės teisių apribojimÄ Ä¯ D.

K. įstatyminio atstovo V. V. nuosavybės teise priklausančias transporto priemones „Hundai“ ir „Audi“ ir į D. K. įstatyminės atstovės R. R. nuosavybės teise priklausančiÄ transporto priemonę „VW Sharan“ palikti iki civilinio ieÅ¡kinio atlyginimo.             Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundÄ Panevėžio apygardos teisme. Kolegijos pirmininkas                                                           Pranas Å imkus Teisėjai                                                                         Jolanta Raščiuvienė                                                                       Valdas CiesiÅ«nas