2023-06-21 Nr. BB-4511-1-01-1-44020-2021-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2814/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44020-2021-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. birželio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Olego Fedosiuko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. M. kasacinio skundo dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 2 d. nuosprendžio išteisintojo K. G. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. M. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusysis ir jo atstovas, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dėl K. G. veikos kvalifikavimo, girtumo nepripažinimo jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, baudžiamojo poveikio priemonių nepaskyrimo ir priteistos neturtinės žalos dydžio, jį apskundė apeliacine tvarka. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos, iš viso nenagrinėjo nukentėjusiojo ir jo atstovo apeliacinio skundo ir pasisakė tik dėl nuteistojo apeliacinio skundo, neatliko reikiamos apimties įrodymų tyrimo, savo išvadų nepagrindė išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir priėmė dėl K. G. neteisėtą ir nepagrįstą išteisinamąjį nuosprendį. Taip šios instancijos teismas padarė esmines baudžiamojo įstatymo taikymo klaidas ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 1, 4, 5 dalių, 256 straipsnio 1, 2 dalių, 305 straipsnio 1 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 6 dalies, 331 straipsnio 1, 2 dalių, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatų pažeidimus. Dėl to buvo pažeista M. M. teisė į tinkamą apeliaciją bei paneigtos nukentėjusiojo teisės, įtvirtintos BPK 44 straipsnio 10 dalyje. Minėti BPK pažeidimai taip pat sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismo išvada dėl nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumo yra nepagrįsta, padaryta neįvertinus bylos aplinkybių. Nukentėjusiojo parodymai visiškai atitinka kitus bylos duomenis, tarp jų apeliacinės instancijos teisme duotus liudytojo I. Š. parodymus, policijos pareigūnų dėvimųjų kamerų vaizdo įrašus, specialisto išvadą. Apeliacinės instancijos teismas sureikšmino eksperto P. Petreikio konsultacinę išvadą ir neteisingai ją vertino kaip neprieštaraujančią specialisto išvadai. Specialisto išvadoje nurodyta, kad M. M. konstatuotas fizinio skausmo sukėlimas, o konsultacinėje išvadoje – kad nėra galimybės objektyviai nustatyti, ar M. M. patyrė skausmą. Tačiau esant prieštaravimams ekspertizė ar pakartotinis specialisto tyrimas nebuvo paskirtas.

Smurtiniai K. G. veiksmai prieš M. M. turėjo būti kvalifikuojami pagal BK 284 straipsnį. Nukrypstant nuo aktualios teismų praktikos buvo netinkamai aiškinta viešosios vietos samprata, pašalinių asmenų buvimas tokioje vietoje ir kaltininko motyvai. Esminis objektyvusis viešosios tvarkos sutrikdymo požymis yra tai, kad M. M. buvo smogta viešoje vietoje. Tai, kad viešoji tvarka buvo sutrikdyta, rodo ir tai, kad M. M. buvo priverstas skambinti į bendrąjį pagalbos centrą ir pagal jo iškvietimą į įvykio vietą atvyko policija bei greitoji medicinos pagalba. K. G. viešoje vietoje būdamas neblaivus, vartodamas necenzūrinius žodžius, matant D. A., tyčia žodinio konflikto metu ne tik vieną kartą smogė M. M. į galvos sritį, bet ir sugriebė jį už kaklo ir parvertė ant žemės, dėl to jis galva trenkėsi į žemę. Taip M. M. ne tik patyrė fizinį skausmą bei buvo ir nežymiai sužalotas. Tokie K. G. įžūlūs veiksmai yra nepagarbos aplinkai ir aplinkiniams demonstravimas, akivaizdus nustatytų elgesio normų pažeidimas, rimties sutrikdymas, nesaugios aplinkos įspūdžio sudarymas. Asmeninis santykių pobūdis nepaneigia galimybės veiką kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį. K. G. nustatytas 0,61 promilių girtumas turėjo reikšmės nusikalstamos veikos padarymui, nes iššaukė nepagrįstą agresiją prieš M. M., todėl ši aplinkybė turėjo būti pripažinta atsakomybę sunkinančia. Nors K. G. buvo žinoma apie M. M. neįgalumą, tačiau tai nesustabdė neblaivaus kaltininko agresyvių, ciniškų veiksmų prieš jį.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. M. kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui paduoda antrą kartą. Nors naujai pateikto skundo turinys nėra identiškas, šio skundo turinio esmė yra tapati pirmiau paduotam kasaciniam skundui. M. M. šiame skunde, kaip ir ankstesniame, subjektyviai vertina bylos įrodymus, interpretuoja įvykio situaciją bei pateikia savą teisinį jos vertinimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2023 m. balandžio 24 d. nutartimi atsisakė priimti kasacinį skundą, konstatavusi, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų. Naujų teisinių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie kasacinio bylos nagrinėjimo pagrindų buvimą, antrą kartą paduotame kasaciniame skunde nepateikta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. M. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Albinas Antanaitis

Olegas Fedosiukas