2025-12-17 Nr. AB-22755-3-64-3-02437-2025-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2025-12-17 Nr. AB-22755-3-64-3-02437-2025-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 24 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-1317-789/2025
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02437-2025-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 43.5.1.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2025 m. gruodžio 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) pripažinti, kad teiginiai, pateikti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, kuriame išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, neatitinka faktinės tikrovės; 2) pripažinti, kad, savalaikiai nenagrinėjant (vilkinant) teisme esančių administracinių / tarnybinių ginčų, darbinių santykių, sąmoningai tyčia įšaldytas bylas, neatitinka Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 nurodytų teiginių, elementarios moralės, vertybių sistemos / skalės, demokratinės valstybės, kurioje pareiškėjas gyvena, sampratos / esmės; 3) atidėti visus vykdymo veiksmus, sustabdyti vykdomąsias bylas, nutraukti vykdomuosius procesus, iki teisme nebus išnagrinėtos administracinių / tarnybinių ginčų, darbinių santykių, sąmoningai tyčia įšaldytos bylos, ir grąžinti vykdomuosius dokumentus.
II. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 24 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo pirmąjį ir antrąjį reikalavimus, pažymėjo, jog, remiantis ABTĮ 3 straipsnio ir 18 straipsnio nuostatomis, administraciniai teismai sprendžia tik viešojo administravimo srities ginčus ir nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.
Teismas akcentavo, kad teiginiai dėl atitinkamų faktų, aplinkybių, teisės aktų nuostatų pažeidimo pripažinimo ar nepripažinimo negali būti nagrinėjami kaip savarankiškas reikalavimas. Vien tik veiksmų neteisėtumo konstatavimas pats savaime negali padaryti jokio konkretaus poveikio materialiniams teisiniams santykiams.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimai, kuriais jis prašo pripažinti faktus, nenagrinėtini administraciniame teisme, todėl atsisakė priimti juos (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Pasisakydamas dėl trečiojo skundo reikalavimo, teismas nurodė, kokias bylas priskirtina nagrinėti administracinių teismų kompetencijai. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 625 straipsnio 1 dalimi, darė išvadą, kad trečiuoju reikalavimu pareiškėjas prašo atlikti veiksmus, kurie yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normomis, atitinkamai toks ginčas nenagrinėtinas administraciniame teisme, todėl teismas atsisakė priimti jį (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas taip pat prašo: kreiptis į Konstitucinį Teismą; pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 išaiškinimai: „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai“ neatitinka faktinės tikrovės; priimti atskirąją nutartį, pateikiant ją Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui, Aukščiausiojo Teismo pirmininkui ir Teisėjų garbės teismui.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Nagrinėjimo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 24 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.
Nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinama tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.
Pažymėtina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 straipsnio 1 dalis). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis). Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 straipsnio 1 dalis). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (ABTĮ 18 straipsnio 2 dalis). Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra išvardytos ABTĮ 17 straipsnyje.
Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) vyrauja byloje (ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).
Iš pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui reikalavimų galima matyti, kad pareiškėjas, vadovaudamasis CPK 625 straipsniu, prašo atidėti visus vykdymo veiksmus, sustabdyti vykdomąsias bylas, nutraukti vykdomuosius procesus, grąžinti vykdomuosius dokumentus. Taigi šie pareiškėjo skundo reikalavimai yra iš esmės susiję su administracinių teismų paskirtų baudų už piktnaudžiavimą administraciniu procesu vykdymu, kurio procesą reglamentuoja CPK VI dalis. Ši pareiškėjo skundo dalis yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimus, susijusius su atitinkamų faktų pripažinimu, kaip nepriskirtinus administracinių teismų kompetencijai. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1394-492/2025 ir kt.).
Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodo, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą. Teisėjų kolegija taiop pat nenustatė aplinkybių, kuriosa sudarytų pagrindą kreiptis į Konstitucinį Teismą. Todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo teismo priimti atskirąją nutartį.
ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, jog jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė faktinio ir teisinio pagrindų priimti atskirąją nutartį. Dėl to minėtas prašymas netenkinamas.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo pripažinti, kad Konstitucinio Teismo nutarime pateikti išaiškinimai neatitinka tikrovės. Pareiškėjas administracinėje byloje iš esmės siekia Konstitucinio Teismo nutarimo peržiūros. Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo nutarimai ir juose pateikiama argumentacija negali būti ginčo dalyku administraciniame teisme, todėl minėtas pareiškėjo skundo reikalavimas nenagrinėtinas teismuose (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Ernestas Spruogis