2025-02-05 Nr. AB-2270-3-61-3-09587-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-228-822/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09587-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 53.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. A.-O. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gruodžio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. A.-O. skundą atsakovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – D. O.) dėl vaiko situacijos vertinimo anketos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja J. A.-O. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2023 m. spalio 24 d. surašytą A. O. situacijos vertinimo anketą Nr. 3VSV-4039 (toliau – ir Anketa). Taip pat pareiškėja prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodė, kad 2023 m. spalio 24 d. buvo surašyta Anketa dėl dukters A. O. 2023 m. spalio 13 d. susiklosčiusios situacijos, kuomet D. O., pažeisdamas vaiko interesus, grasindamas vaikui, neatsižvelgdamas į vaiko išsakomus norus, veikė prieš vaiką, sukėlė konfliktą ir kvietė policijos pareigūnus, tačiau dėl šios jo sukeltos situacijos vėl be pagrindo kalta pareiškėja, ką Anketoje nepagrįstai, pažeidžiant jai suteiktas kompetencijos ribas, konstatavo Skyriaus darbuotoja. 2023 m. rugsėjo 22 d. atsakovas pateikė pareiškėjai vaikų G. O., I. O. ir A. O., 2023 m. rugsėjo 21 d. situacijos vertinimo anketas Nr. VSV3595/3596/3597, kur buvo įformintas atsakovo vyriausiųjų specialistų sprendimas perduoti vaikus tėvui. Dėl šių anketų panaikinimo Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI2-11956-1064/2023. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-11298-494/2023 vienašališkai, neišklausius kitos šalies – pareiškėjos (motinos) paaiškinimų, remiantis išimtinai minėtomis 2023 m. rugsėjo 22 d. atsakovo deklaratyviomis anketomis, dėl kurių panaikinimo vyksta atskiras teisminis ginčas, buvo pritaikytos D. O. vienašališkai pasiūlytos laikinosios apsaugos priemonės, be kita ko, nustatant laikiną pareiškėjos ir vaikų bendravimo tvarką.

Pareiškėjo manymu, atsakovas nevertino visų svarbių faktinių aplinkybių, tinkamai neišklausė vaiko nuomonės, realiai nesiaiškino situacijos, nepasitelkė kitų specialistų, kurių dalyvavimas akivaizdžiai buvo būtinas, bet sprendimą, jog neva nagrinėjamu atveju vaiko interesus pažeidė pareiškėja, priėmė remiantis tikrovės neatitinkančiomis bei valstybės tarnautojos sukurtomis išvadomis. Anketa priimta šališkos valstybės tarnautojos, kurios atžvilgiu tuo metu pareiškėja buvo pateikusi skundą dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo. Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad atsakovo priimta ir šiuo skundu skundžiama Anketa nėra pagrįsta išsamiu situacijos vertinimu, nėra tinkamai motyvuota, todėl negali būti laikoma teisėta.

Be to, pareiškėjos nuomone, atsakovas neatliko išsamaus tyrimo, neįvertino visų pateiktų įrodymų, ignoravo reikšmingus duomenis, pareiškėjos pateiktus paaiškinimus ir juos patvirtinančius įrodymus, nepasitelkė kitų būtinų šiame procese specialistų. Anketa neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų, todėl yra neteisėta ir nepagrįsta. Anketoje nepagrįstai konstatuojama, jog pareiškėja pažeidė teismo nutartį ir joje nustatytą bendravimo tvarką. Tačiau atsakovas neturi kompetencijos ir įgalinimų spręsti dėl teismo procesinio sprendimo tariamo pažeidimo. Be to, Anketoje klaidingai nurodoma, kad pareiškėja 2023 m. spalio 13 d. savavališkai iš mokyklos paėmė dukterį bei pasiėmė pas save.

Pareiškėjos teigimu, priimant sprendimą nebuvo išklausyta vaikų nuomonė. Anketos priėmimo metu jokia civilinė byla nebuvo nei pradėta, nei nagrinėjama. Atsakovas aplaidžiai, neišsamiai atliko vaiko situacijos vertinimą, nustatydamas rizikos veiksnius ne pagal faktinę situaciją ir ignoruodamas kitus turimus objektyvius duomenis. Tokiu būdu Skyriaus specialistė veikė pažeidžiant vaiko interesus, neužtikrinant vaiko teisių ir laisvių apsaugos įgyvendinimo principų, taip pat ir tai, kad, priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Anketa nėra pagrįsta objektyviu visų aplinkybių įvertinimu, neabejotinais įrodymais, Skyrius nesilaikė ir neįgyvendino šiai procedūrai keliamų reikalavimų, pažeidė VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimus.

Atsakovas Skyrius atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

Atsakovas pažymėjo, jog šios nagrinėjamos bylos dalykas yra 2023 m. spalio 24 d. surašytos Anketos teisėtumas ir pagrįstumas, o ne Skyriaus 2023 m. lapkričio 22 d. veiksmai, laikinai apgyvendinant A. O. neutralioje aplinkoje. Skyrius nustatė vaiko apsaugos poreikį ir priėmė sprendimą dėl vaiko paėmimo iš tėvo aplinkos ir apgyvendinimo neutralioje aplinkoje ne dėl to, kad įsitikino, jog tėvas, neva, smurtavo prieš vaiką, o siekiant ikiteisminio tyrimo metu vaiką laikinai apgyvendinti neutralioje aplinkoje. Atsakovas norėjo išvengti net menkiausios tikimybės, kad prieš vaiką būtų smurtaujama. 2023 m. lapkričio 22 d. A. O. buvo apgyvendinta pas savo tetą. Net ir tuo atveju, jeigu bus įrodyta, kad D. O. smurtavo nepilnametės dukros atžvilgiu, tai nepaneigs faktinių aplinkybių, kad pareiškėjos šeimoje vaikams yra sudaryta nesaugi aplinka, ir kad motina nuteikinėja vaikus prieš vienas kitą bei prieš tėvą. Atkreiptinas dėmesys, kad nepilnametė nebuvo grąžinta motinai ir su tuo sutiko abu tėvai. Tai rodo, kad nepaisant pradėto ikiteisminio tyrimo ir vaiko pasisakymų apie smurtą, tėvams sutikus, vaikas buvo perduotas ne motinai, o tetos laikinajai priežiūrai.

Pareiškėja nepateikė argumentų, kokias teisines pasekmes jos interesams sukelia ginčijama Anketa. Net ir patenkinus pareiškėjos prašymą dėl Anketos panaikinimo pareiškėjos teisės ir pareigos nepasikeis. Anketoje tik užfiksuotos faktinės aplinkybės, susijusios su vaiko teisių pažeidimu, nevykdant teismo nutartį dėl vaikų ir motinos bendravimo tvarkos bei laikinosios gyvenamosios vietos su tėvu nustatymo. Pareiškėjos atžvilgiu nebuvo taikomos jokios poveikio priemonės, nebuvo numatyti jokie įpareigojimai, kurie galėjo turėti teisinių pasekmių pareiškėjos teisėms ir interesams, taigi Anketa neturi būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėjamoje situacijoje sprendžiamas ginčas iš esmės yra civilinio pobūdžio ir yra kilęs iš civilinių teisinių santykiu, kadangi faktiškai pareiškėja nesutinka su vaikų gyvenamosios vietos pakeitimu, o teisinis reglamentavimas numato, kad ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo / pakeitimo sprendžia bendrosios kompetencijos teismas, vadovaujantis civilinės teisės normomis. Atsakovo manymu, visus argumentus dėl užfiksuoto ginčo Anketoje vaiko teisių pažeidimo pagrįstumo / nepagrįstumo bei vaikų perdavimo tėvo priežiūrai pagrįstumo / nepagrįstumo, pareiškėja galės teikti jau nagrinėjamoje civilinėje byloje Vilniaus regiono apylinkės teisme, kurioje faktiškai ir yra sprendžiamas aktualus pareiškėjai klausimas dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo.

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjos J. A.-O. skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėja skundu prašo panaikinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803 „Dėl Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 1 priede nustatytos formos Vaiko situacijos vertinimo anketą, kurios pagrindu, nustačius pagalbos vaikui ar vaiko apsaugos poreikį, inicijuojama pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimo procedūra, kuri baigiama konkrečių priemonių taikymu.

Teismo vertinimu, Anketa nebuvo galutinis administracinės procedūros sprendimas, nes, nustačius būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, Tarnyba nebaigė pranešimo tyrimo, t. y. turėjo teisinį pagrindą imtis tolesnių veiksmų. Šiuo atveju Anketa yra tarpinis, konstatuojamojo pobūdžio dokumentas. Ji būtų laikoma galutiniu administracinės procedūros sprendimu tik tuo atveju, jei nebūtų nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, t. y. Tarnybai baigus tyrimą. Nagrinėjamu atveju Anketos užpildymu tyrimas nebuvo baigtas, nes jos pagrindu, nustačius pagalbos vaikui poreikį, toliau inicijuota pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimo procedūra ir tarnyba privalėjo imtis veiksmų, numatytų Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAPĮ) 362–365 straipsniuose.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą, skųsdama Anketą, kuri yra laikytina tarpiniu procedūriniu aktu (sprendimu), pagal savo pobūdį nepriskirtinu prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui, todėl sprendė, jog pareiškėjos skundas dėl Anketos (kuri iš esmės yra tik tarpinis sprendimas pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimo procedūroje) teisėtumo ir pagrįstumo nėra nagrinėtinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

III. Pareiškėja J. A.-O. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gruodžio 10 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja atskirajame skunde teigia, jog skundžiama Anketa atitinka visus VAĮ įtvirtintus reikalavimus administraciniam sprendimui: 1) yra priimta viešojo administravimo subjekto; 2) vienkartinis aktas, skirtas pareiškėjai; 3) yra administracinis aktas, kuriame pateikiamas atsakovo sprendimas konstatuoti, kad pareiškėja neva padarė vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimą. Anketoje daroma išvada, kad pareiškėja pažeidė vaiko teises ir interesus, o tai sukelia jai teisines pasekmes. Anketoje atsakovas nenustatė poreikio vaiko apsaugai, todėl laikytina, kad Tarnyba baigė tyrimą. Nenustačius būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio, Tarnyba baigia tyrimą, t. y. neturi pagrindo imtis tolesnių veiksmų. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad Anketa yra tarpinis, konstatuojamojo pobūdžio dokumentas, nesukeliantis pareiškėjai teisinių pasekmių. Šiuo atveju teismas nesiaiškino, ar pagal Anketą buvo pradėta kokia nors pagalbos poreikio vertinimo procedūra, ar atsakovas ėmėsi ir atliko įstatyme numatytus veiksmus.

Pagal VTAPĮ 362 straipsnį ir Aprašo 31 punktą Vertinimo anketos pagrindu, nustačius pagalbos vaikui ar vaiko apsaugos poreikį, inicijuojama pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimo procedūra, kuri baigiama konkrečių priemonių taikymu. Šiuo atveju atsakovas pagal Anketą neatliko jokių teisės aktuose numatytų veiksmų, nebuvo pradėta jokia procedūra, nors nuo Anketos priėmimo praėjo daugiau nei metai, tai reiškia, jog tyrimas baigtas.

Atsakovas Tarnyba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.

Tarnyba nurodo, kad pareiškėja nepagrindė, kokias teisines pasekmes jos interesams sukelia ginčijama Anketa. Nustačius būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, atsakovas planuoja tolimesnius veiksmus siekiant padėti šeimai / vaikui įveikti atsiradusias problemas. Kai matyta iš siūlomų pagalbos priemonių jokių imperatyvių įpareigojimų pareiškėjos atžvilgiu numatyta nebuvo, o atsakovo raginimas / siūlymas vykdyti teismo nutartį nelaikomas priverstiniu įpareigojimu pareiškėjai. Tai reiškia, kad Anketa pareiškėjai nenustatė jokių teisių ar pareigų bei nesukėlė teisinių pasekmių.

Tarnybos teigimu, net ir patenkinus pareiškėjos skundą dėl Anketos panaikinimo ir / ar patenkinus atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo nutarties nutraukti bylą, vaikai vis vien toliau teisėtai turės gyventi su tėvu, kol galioja nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, bei kol šis klausimas nebus galutinai išspręstas civilinėje byloje dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo.

Kadangi pareiškėja skunde nekėlė klausimų dėl vaiko apsaugos poreikio nustatymo / nenustatymo pagrįstumo ir teisėtumo (Anketos 25 p.), tai reiškia, kad šioje dalyje ginčo tarp šalių nėra, o kilęs ginčas yra tik dėl tarpinio, konstatuojamojo pobūdžio priimto sprendimo (būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį bei nustatytus vaiko teisių pažeidimus). Anketoje tik užfiksuotos faktinės aplinkybės, susijusios su vaiko teisių pažeidimu, nevykdant teismo nutarties dėl vaikų laikinosios gyvenamosios vietos su tėvu nustatymo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gruodžio 10 d. nutartis, kuria administracinė byla nutraukta kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 str. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjos skundą, nustatęs, kad Anketa yra tarpinis, konstatuojamojo pobūdžio dokumentas, ja nebuvo galutinis administracinės procedūros sprendimas, nes, nustačius būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, Tarnyba nebaigė pranešimo tyrimo. Pareiškėja su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, nurodydama, kad Anketoje nurodyta, jog ji pažeidė vaiko teises ir interesus, o tai sukelia jai teisines pasekmes, be to, Anketoje atsakovas nenustatė poreikio vaiko apsaugai, nepradėjo jokios naujos procedūros, todėl po Anketos priėmimo praėjus daugiau nei metams, laikytina, kad Tarnyba baigė tyrimą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 punktą teismas nutraukia bylą, jei ji nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Tai reiškia, jog teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad egzistuoja viena iš neigiamų kreipimosi į teismą prielaidų – ginčas nebuvo ir nėra priskirtinas teismui, bylą nutraukia. Šis bylos nutraukimo pagrindas būtent susijęs su teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos realizavimu laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, šiuo atveju – teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų, viena iš kurių – ginčo priskirtinumas teismui, tačiau ne su materialiąja teise į skundo patenkinimą.

Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad pareiškėja skunde prašo panaikinti Aprašo 1 priede (redakcija, galiojusi nuo 2024 m. spalio 1 d.) nustatytos formos Vaiko situacijos vertinimo anketą, kurios 28 punkte nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir / ar šeimai poreikį, o 30 punkte nurodyta, jog nustatyti vaiko teisių pažeidimai – VTAPĮ 6 straipsnis (Vaiko teisė gyventi ir sveikai vystytis, 12 straipsnis (Vaiko teisė gyventi ir bendrauti su savo tėvais ir giminaičiais), 18 straipsnis (Vaiko teisė į saviraiškos laisvę, poilsį ir laisvalaikį).

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjos reikalavimą panaikinti Anketą, pažymi, kad pagal VTAPĮ 36 straipsnio 1 dalį Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, pradeda nagrinėti pranešimą ir susitinka su vaiku, išklauso vaiką jam priimtinu būdu, pagal poreikį įvertina vaiko gyvenamąją ir (ar) socialinę aplinką bei vaiko santykius su jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą. Jeigu yra įtarimų, kad vaikas patyrė smurtą, ar jeigu vaikas turi specialiųjų poreikių, raidos ir (ar) kitokių sutrikimų, jis pagal poreikį turi būti išklausytas psichologo. Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atlieka vaiko situacijos vertinimą. Jeigu Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, nenustato vaiko teisių pažeidimų ir pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, jis priima sprendimą baigti pranešimo nagrinėjimą.

VTAPĮ 361 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius gali nustatyti būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį arba vaiko apsaugos poreikį. Būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį nustatoma, jeigu Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikdamas vaiko situacijos vertinimą, nustato vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, ir jeigu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą neužtikrina vaiko teisių ir teisėtų interesų (VTAPĮ 361 str. 2 d.).

Vaiko, dėl kurio gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, situacijos vertinimo tvarką, rizikos veiksnius, kurie nustatomi atliekant vaiko situacijos vertinimą, būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio ar vaiko apsaugos poreikio nustatymą nustato Aprašas. Šio Aprašo 4 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2024 m. spalio 1 d.) nustatyta, kad Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikę VTAPĮ 36 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, atlieka vaiko situacijos vertinimą užpildydami vaiko situacijos vertinimo dokumentus, kurių formas tvirtina Tarnybos direktorius.

Pagal Aprašo 31 punktą Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatę būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, nedelsdami, ne vėliau nei kitą darbo dieną nuo būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį nustatymo dienos, inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą Atvejo vadybos tvarkos aprašo nustatyta tvarka. Paskirtas atvejo vadybininkas vertina pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Nustatęs kompleksinės pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, atvejo vadybininkas pradeda atvejo vadybos procesą. Jeigu atvejo vadybininkas nenustato kompleksinės pagalbos poreikio, atvejo vadyba nėra pradedama (VTAPĮ 37 str. 2 d.).

Atvejo vadybą sudaro: 1) pagalbos vaikui ir (ar) šeimai, laikinąją priežiūrą teikiantiems asmenims poreikių vertinimas; 2) pagalbos plano sudarymas; 3) pagalbos plano įgyvendinimas; 4) šeimos stebėsena; 5) pagalbos plano peržiūrų organizavimas (VTAPĮ 37 str. 5 d.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, pareiškėjos prašomos panaikinti Anketos turinį (nagrinėjamu atveju Anketoje aprašyta situacija apie nustatytos bendravimo tvarkos su vaiku nesilaikymą ir iš to kylančius konfliktus tarp tėvų), sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad Anketa nėra galutinis administracinės procedūros sprendimas, nes, nustačius būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, inicijuojama pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimo procedūra, kuri baigiama konkrečių priemonių taikymu. Suformuotoje teismų praktikoje tokio pobūdžio anketa yra laikytina tarpiniu procedūriniu aktu (sprendimu), pagal savo pobūdį nepriskirtinu prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1270-552/2024; 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2075-492/2024; 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-520/2024).

Anketa būtų laikoma galutiniu administracinės procedūros sprendimu tik tuo atveju, jei nebūtų nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, t. y. Tarnybai baigus tyrimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-284-520/2021; 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-528-821/2023; 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-342-502/2024). Nagrinėjamu atveju Anketos užpildymu tyrimas nebuvo baigtas, nes jos pagrindu, nustačius pagalbos vaikui poreikį, toliau bus inicijuota pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimo procedūra ir Tarnyba turės teisinį pagrindą imtis tolesnių veiksmų, numatytų Įstatymo 362–365 straipsniuose.

Administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010). Taigi pareiškėja, nesutikdama su Anketa, šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) galės pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydama sprendimą, priimtą baigus pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimo procedūrą.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti nėra pagrindo. Dėl to pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos J. A.-O. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė