2016-05-31 Nr. AB-11699-3-62-3-00131-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-574-261/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00131-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas M. B. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 4-7) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, Alytaus RAAD), priteisti: 1) 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 2) 553,75 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Paaiškino, kad 2012 m. lapkričio 16 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-79 AM 078829 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Varėnos rajono agentūros vyriausiasis specialistas pareiškėjui paskyrė administracinę nuobaudą – 275 Lt baudą už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 78 straipsnio 1 dalyje. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, pareiškėjas jį apskundė Varėnos rajono apylinkės teismui, kuris 2013 m. sausio 28 d. nutartimi panaikino 2012 m. lapkričio 16 d. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Varėnos rajono agentūros priimtą nutarimą Nr. VR-79 ir bylą nutraukė. Kauno apygardos teismas 2013 m. kovo 29 d. nutartimi iš dalies patenkino Alytaus RAAD apeliacinį skundą ir panaikino Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartį bei grąžino bylą nagrinėti iš naujo. Varėnos rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. II-5-547/2013 Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Varėnos rajono agentūros 2012 m. lapkričio 16 d. nutarimą Nr. VR-79 paliko nepakeistą. Kauno apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi panaikino Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nutartį ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo, nutartyje nurodydamas, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, tik jeigu jis priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, visapusiškai bei išsamiai įvertinus surinktus įrodymus. Varėnos rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. 11-14-445/2013 nutarė panaikinti 2012 m. lapkričio 16 d. Alytaus RAAD Varėnos rajono agentūros priimtą nutarimą Nr. VR-79 pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 781 straipsnio 1 dalį ir bylą nutraukė, konstatavęs, kad pareiškėjui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas turi trūkumų, kurie nustatyti jo turiniui, taip pat ir priimtas administracinio teisės pažeidimo nutarimas turi trūkumų. Šios nutarties atsakovo atstovas Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas neskundė.

Teigė, kad nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo (2012 m. spalio 22 d.) iki galutinės teismo nutarties (2013 m. lapkričio 29 d.) praėjo daugiau nei vieneri metai. Iš viso per šį laikotarpį pareiškėjas privalėjo 2 kartus atvykti į Alytaus RAAD bei 5 teismo posėdžius, kuriuose privalėjo gintis nuo nepagrįstai jam mestų kaltinimų. Kadangi pareiškėjas nėra teisininkas, visą šį laiką buvo priverstas naudotis advokato teisine pagalba. Bylinėjimasis teismuose jam kainavo ne tik pinigų, bet ir laiko bei nervų dėl nuolatinės įtampos. Tokiu būdu, pareiškėjas turėjo išlaidų, susijusių su teismine gynyba ir įrodymų teikimu administracinio teisės pažeidimo byloje, ir dėl neteisėtų atsakovo atstovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnų veiksmų patyrė turtinę bei neturtinę žalą.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento, atsiliepime į pareiškėjo skundą, pateiktame elektroninių ryšių priemonėmis, prašė jį atmesti.

Nurodė, kad pareiškėjas nuo 2012 m. gruodžio 4 d. iki 2013 m. lapkričio 29 d. atlyginti jam su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų neprašė. Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis įsiteisėjo 2013 m. gruodžio 19 d., tačiau pareiškėjas su prašymu atlyginti teismo išlaidas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą tik 2014 m. vasario 24 d., t. y. po nutarties įsiteisėjimo praėjus 2 mėnesiam ir 5 dienoms, praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 45 straipsnio 1 dalyje numatytą prašymo pateikimo keturiolikos dienų terminą. Kadangi ABTĮ aptariamo termino atnaujinimo galimybės nenumato, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo ne kartą pažymėta, kad minėtas terminas yra naikinamasis, todėl pareiškėjo skundas turėtų būti atmestas dėl praleisto prašymo pateikimo keturiolikos dienų termino.

Pažymėjo, jog pareiškėjas neindividualizavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme, kaip būtent jam pasireiškė galimai patirta neturtinė žala, nurodydamas, kad teisių pažeidimas truko ilgą laiką, šio savo argumento nepagrindė argumentais, kurie suteiktų pagrindą konstatuoti neturtinės žalos atsiradimą. Turtinės žalos atsiradimas nėra sąlyga priteisti neturtinę žalą. Argumentas, kad pareiškėjas dėl nepagrįstų kaltinimų jaučia pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus bei kitas neigiamas pasekmes nėra pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nes byloje yra pareikštas reikalavimas atlyginti turtinę žalą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylinėjimasis yra susijęs su tam tikrais nepatogumais, o rūpesčiai ginant savo teises yra neišvengiama objektyvi būsena. Pagrindas moralinei žalai atsirasti yra tuomet, kai tokie rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeidimo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-506/2004; 2005 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-188/2005). Tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju nenustatyta. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių visuomenės informavimo priemonių suformuotą neigiamą požiūrį į jį ar sveikatos pablogėjimą. Aplinkos apsaugos pareigūnai tinkamai vykdė savo pareigas, numatytas teisės aktuose, nebuvo suinteresuoti bylos baigtimi, pareiškėjo nepažinojo. Įrodymų nepakankamumas nesudaro pagrindo vertinti pareigūnų veiksmus kaip neteisėtus, todėl jeigu pareiškėjo skundas nebus atmestas dėl praleisto prašymo pateikimo keturiolikos dienų termino, atsakovas nesutinka, kad pareiškėjo skundas būtų tenkintinas. Skundo tenkinimo atveju atsakovas pripažįsta tik 86,88 Eur atstovavimo išlaidų pagal 2012 m. gruodžio 4 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 694853.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 16 d. sprendimu (b. l. 32-37) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento, 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 86,88 Eur turtinės žalos atlyginimą. Likusią skundo reikalavimų dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas rėmėsi Administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio nuostatomis, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikoje, bei ABTĮ 58 straipsnio 2 dalies nuostata, jog faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, todėl vadovavosi Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartyje nustatytomis aplinkybėmis bei padaryta išvada. Kaip matyti, administracinė teisena nutraukta, nes surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas turi trūkumų, kurie nustatyti jo turiniui – nenurodyta administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta taip, kaip tai turi būti nurodoma pagal nekilnojamojo turto objekto buvimo vietą, jį individualizuojant; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti – išvažinėto ploto dydis, konkretūs požymiai, patvirtinantys išvažinėjimo faktą, aplinkybės, jeigu netoliese yra kelias ir t. t. (ATPK 260 str. 1 d.). Priimtas administracinio teisės pažeidimo nutarimas turi trūkumų – bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas, kartojant trūkumus, kurie nebuvo nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokole (ATPK 286 str. 2 d.), todėl administracinio teisės pažeidimo byloje nėra nustatyta pakankamai objektyvių ir neginčytinų aplinkybių, galinčių įrodyti pareiškėjo kaltę padarius pažeidimą, numatytą ATPK 781 straipsnio 1 dalyje.

Dėl šios priežasties teismas konstatavo, jog Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Varėnos rajono agentūros pareigūnai neįvykdė ATPK 260, 284 straipsnių ir 280 straipsnio 4 punkto, 286 straipsnio 2 dalies reikalavimų – tinkamai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, nutarimą, išsiaiškinti ir nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, surinkti reikalingus papildomus įrodymus kaltei pagrįsti bei prieštaravimams pašalinti, visapusiškam bylos aplinkybių išaiškinimui, dėl ko buvo padaryta nepagrįsta išvada dėl pareiškėjo kaltės.

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad dėl neteisėtų Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Varėnos rajono agentūros pareigūnų veiksmų pareiškėjas nepagrįstai buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą. Dėl šios priežasties konstatuota, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje yra nustatytas Varėnos rajono agentūros pareigūnų veiksmų neteisėtumas (ABTĮ 57 str.).

Pripažinus institucijos (pareigūno), nagrinėjusios administracinio teisės pažeidimo bylą, priimtą nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu, atsiranda pagrindas nepagrįstai apkaltintam asmeniui prisiteisti dėl to patirtą žalą.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byla prieš pareiškėją nutraukta dėl to, jog pažeidimo byloje nebuvo nustatyta pakankamai objektyvių ir neginčytinų aplinkybių, galinčių įrodyti pareiškėjo kaltę padarius pažeidimą, ir visos abejonės buvo vertinamos pareiškėjo naudai. Teismas padarė išvadą, jog minėtos aplinkybės bei neteisėtas pareiškėjo patraukimas administracinėn atsakomybėn nulėmė tam tikro pobūdžio neigiamą poveikį pareiškėjo emocinei būsenai. Tačiau, teismo vertinimu, valstybės institucijos pažeidimas nebuvo itin intensyvus, taip pat nagrinėjamoje byloje nepateikta pakankamai duomenų ir įrodymų apie tai, kad pareiškėjas patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus bei kitas neigiamas pasekmes, taip pat neįrodyta, jog pareiškėjo teisių pažeidimas neturėjo negrįžtamų pasekmių jo turtinėms ir neturtinėms teisėms (ABTĮ 57 str.). Įvertinus bylos aplinkybes pagal teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašiose bylose (žr., pvz., 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008; 2012 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2233/2012 ir kt.) pareiškėjo patirta neturtinė žala įvertinta 200 Eur suma. Tarp šios pareiškėjo patirtos neturtinės žalos ir valstybės institucijų neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys, taigi, nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, ši žalos atlyginimo suma priteista iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (ABTĮ 57 str.).

Dėl pareiškėjo prašymo priteisti 553,75 Eur turtinės žalos atlyginimą. Iš administracinėje byloje pateiktų pinigų priėmimo kvitų (b. l. 19) ir pareiškėjo atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu teismas nustatė, jog prašomos priteisti turtinės žalos atsiradimą pareiškėjas sieja su 553,75 Eur dydžio išlaidomis, kurias jis patyrė sumokėdamas už advokato paslaugas, taip pat kelionės išlaidos, dėl bylinėjimosi teisme nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teismas pažymėjo, kad išlaidų administracinio teisės pažeidimo bylose atlyginimo klausimas reglamentuotas ATPK, o šio kodekso 279 straipsnyje nenumatytas išlaidų atlyginimas asmeniui, kuriam surašytas protokolas ir skirta nuobauda. Šiuo aspektu atkreiptas dėmesys, kad pareiškėjas prašo atlyginti turtinę žalą remdamasis CK 6.271 straipsnio nuostatomis. Akivaizdu, kad jo patirtos išlaidos administracinio teisės pažeidimo byloje yra konkrečiai apibrėžiamas, apčiuopiamas turto netekimas, taigi, bendriausia prasme tokios išlaidos laikytinos nuostoliais CK 6.249 straipsnio prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-281/2012; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1720/2010).

Pagal CK 6.247 straipsnį pareiškėjo nurodomi nuostoliai pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su nurodytais atsakovo pareigūnų neteisėtais veiksmais, nes jei nebūtų priimtas pirmiau nurodytas nepagrįstas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, pareiškėjui nebūtų kilusi būtinybė jo skųsti teisės aktų nustatyti tvarka ir patirti su tuo susijusias išlaidas. Todėl teismas padarė išvadą, kad byloje aptariamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nurodytų neteisėtų veiksmų ir jo patirtų 553,75 Eur nuostolių.

Pareiškėjas nurodo, kad 1 500 Lt teisinių paslaugų išlaidos yra patirtos už advokato teisinę pagalbą ir 412 Lt kelionės išlaidos. Teismas pažymėjo, kad net ir pripažįstant turėtas 553,75 Eur išlaidas nuostoliais (turtine žala), byloje turi būti įvertinta, ar šie patirti nuostoliai yra pagrįsti. Kaip matyti iš 2012 m. gruodžio 4 d. pinigų priėmimo kvito Nr. 694853 (b. l. 19), už atstovavimą, dokumento surašymą pareiškėjas sumokėjo advokatui G. Č. 300 Lt. Išlaidos už skundo paruošimą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos pilna apimtimi – 300 Lt (86,88 Eur) (ABTĮ 57 str.). Turtinė žala – 412 Lt kelionės išlaidos, nėra pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl negali būti priteisiamos kaip pareiškėjo galimai patirta turtinė žala. Iš byloje pateikto 2014 m. sausio 27 d. pinigų priėmimo kvito Nr. 694893 (b. l.

19) nustatyta, jog 1 200 Lt advokatui G. Č. sumokėta už atstovavimą ir dokumentų surašymą. Administracinio teisės pažeidimo byloje dėl 2012 m. lapkričio 16 d. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Varėnos rajono agentūros priimto nutarimo Nr. VR-79, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta 275 Lt piniginė bauda pagal ATPK 781 straipsnio l dalį, galutinis procesinis dokumentas buvo priimtas 2013 m. lapkričio 29 d. Teismo nuomone, atstovavimo išlaidos – 1 200 Lt, nurodytos 2014 m. sausio 27 d. pinigų priėmimo kvite Nr. 694893, su byla, kuri buvo išnagrinėta iš esmės 2013 m. lapkričio 29 d., nesusijusios, todėl nepriteistos.

III. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 42-43), kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 16 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti tik iš dalies dėl 86,88 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Byloje nėra įrodymų pagrindžiančių pareiškėjo patirtą neturtinę žalą dėl bylinėjimosi teisme.

2. Nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį ir būdą, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendrosiomis reikalavimo pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, tačiau jomis neturi būti vadovaujamasi, o turi būti taikomi paminėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

3. Pagal teismų praktiką neturtinės žalos (CK 6.250 str.) įrodinėjimas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14), ir kt.).

4. Nors neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, tačiau bylą nagrinėjantis teismas ir šiuo atveju turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle. Žalos atsiradimo faktą turi įrodyti pareiškėjas. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka vien tik išvardyti neturtinės žalos galimas išraiškas, kurios CK 6.250 straipsnio prasme gali būti traktuojamos kaip neturtinė žala, o būtina pagrįsti argumentais, susietais su atitinkamais realiai egzistavusiais faktais (kai įmanoma, visais leistinais įrodymais), kuriuos teismas turi įvertinti pagal įrodymų vertinimo taisykles. Pagal administracinių teismų suformuotą praktiką, siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.

5. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisingam kompensacijos už neturtinę žalą dydžio nustatymui svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, nes kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką, kaip į objektyvų kriterijų, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009, 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012).

6. Šiuo atveju pareiškėjas neindividualizavo CK 6.250 straipsnio prasme, kaip būtent jam pasireiškė galimai patirta neturtinė žala, nurodydamas, kad teisių pažeidimas truko ilgą laiką, šio savo argumento nepagrindė argumentais, kurie suteiktų pagrindą konstatuoti neturtinės žalos atsiradimą. Turtinės žalos atsiradimas nėra sąlyga priteisti neturtinę žalą. Argumentas, kad pareiškėjas dėl nepagrįstų kaltinimų jaučia pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus bei kitas neigiamas pasekmes, nėra pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nes byloje yra pareikštas reikalavimas atlyginti turtinę žalą.

7. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylinėjimasis yra susijęs su tam tikrais nepatogumais, o rūpesčiai, ginant savo teises, yra neišvengiama objektyvi būsena. Pagrindas moralinei žalai atsirasti yra tuomet, kai tokie rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeidimo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-506/2004; 2005 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-188/2005). Tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju nenustatyta. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių visuomenės informavimo priemonių suformuotą neigiamą požiūrį į jį ar sveikatos pablogėjimą.

Pareiškėjas M. B. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 50-51) prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog administracinio teisės pažeidimo byla prieš pareiškėją nutraukta dėl to, jog pažeidimo byloje nebuvo nustatyta pakankamai objektyvių ir neginčytinų aplinkybių, galinčių įrodyti pareiškėjo kaltę padarius pažeidimų, ir visos abejonės buvo vertinamos pareiškėjo naudai.

2. Būdamas įsitikinęs, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra visiškai pagrįstas ir teisėtas, jo apeliacine tvarka pareiškėjas neskundė.

3. Atsakovas, pripažindamas turtinės žalos padarymą, tuo pačiu pripažino ir savo veiksmų neteisėtumą ir dėl to institucijos neteisėtais veiksmais pareiškėjui padaryta turtinė bei neturtinė žala buvo atitinkamai įvertintos teismo.

4. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes, vadovaujantis žalos atlyginimą reglamentuojančiais teisės aktais bei teismų praktika tokio pobūdžio bylose, šis sprendimas nekeistinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, be to, šio teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apibrėžia ABTĮ 86 straipsnis, kurio 2 dalis nustato teismui pareigą teismo sprendime atsakyti į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis šiomis nuostatomis, patikrinęs bylą iš esmės, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis ir, iš naujo jų nekartodamas, tik papildo jas, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus.

Atsakovas nesutikimą dėl priteistos neturtinės žalos atlyginimo grindžia tuo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo patirtą neturtinę žalą.

Vertinant šį apeliacinio skundo argumentą, pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimą viešosios atsakomybės atveju lemia jos prigimtis ir neturtinės žalos įrodinėjimo specifiškumas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje nurodoma, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šią Konstitucijos normą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad „būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Taigi, Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti.“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Be to, Konstitucinis Teismas yra akcentavęs, jog „iš Konstitucijos neišplaukia, kad įstatymais galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama, pavyzdžiui, dėl to, kad ją neteisėtais veiksmais padarė pačios valstybės institucijos, pareigūnai. Jeigu įstatymu, juo labiau kitu teisės aktu, būtų nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad valstybė visiškai arba iš dalies išvengtų pareigos teisingai atlyginti materialinę ir (arba) moralinę žalą, padarytą neteisėtais pačios valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, tai ne tik reikštų, kad yra nepaisoma konstitucinės žalos atlyginimo sampratos, ir būtų nesuderinama su Konstitucija (inter alia su jos 30 straipsnio 2 dalimi), bet ir pakirstų pačios valstybės, kaip bendro visos visuomenės gėrio, raison d'etre.“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

Kriterijus, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, įtvirtina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

Teismas privalo spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, nustatęs individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010).

Konkrečiu atveju reikšminga nustatyti, ar atsakovo veika tiesiogiai ar netiesiogiai padarė poveikį privataus asmens teisėms ar interesams ir ar dėl to asmeniui buvo sukelti neigiami padariniai, kurie turėtų būti šalinami priteisiant piniginį atlygį. Teismas šias aplinkybes įvertina vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.).

Šio ginčo atveju atsakovo neteisėti veiksmai buvo įrodyti aktyviomis pareiškėjo gynybinėmis priemonėmis teisminiame procese, kuris truko daugiau nei vienerius metus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad tai turėjo neigiamą poveikį pareiškėjo emocinei būsenai ir jis galėjo patirti dvasinę skriaudą, todėl žalos atlyginimo pagrindą bei jos dydį teismas nustatė tinkamai, vadovaudamasis minėtomis žalos vertinimo nuostatomis.

Esant šioms aplinkybėms, apeliacinio skundo argumentai dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra nepagrįsti.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei teismų suformuotą praktiką panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento, apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė