36f4d776-1912-407f-ac72-11684f72abe0 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. A146-2817/2011             Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00925-2009-0                                        Procesinio sprendimo kategorija 6.5; 6.8 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. rugsėjo 26 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,dalyvaujant pareiškėjui A.

R.,atsakovo atstovui Vidmantui JanuÅ¡kevičiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. R. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo A. R. skundÄ atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Alkesta“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. PareiÅ¡kėjas A. R. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos (toliau – ir CDMEK, atsakovas) 2009 m. balandžio 23 d. protokolinį sprendimÄ Nr.6/2009, kuriuo nuspręsta nepatvirtinti pareiÅ¡kėjui profesinės ligos diagnozės (toliau – ir Protokolinis sprendimas) ir 2009 m. gegužės 6 d. iÅ¡vadÄ dėl profesinės ligos Nr. S-(14.2)-285/118 (toliau – ir CDMEK iÅ¡vada).Skunde (t.

I, b. l. 3-4) ir patikslintame skunde (t.2, b.l. 69-73) pareiškėjas paaiškino, kad 9,5 metų, t. y. nuo 1997 m. rugsėjo mėnesio, dirbo uždarosios akcinės bendrovės „Alkesta“ (toliau – ir UAB „Alkesta“, trečiasis suinteresuotas asmuo) akmenskaldės operatoriumi. Kvalifikacinio pažymėjimo neturėjo, nors į šias pareigas buvo priimtas neterminuotam laikui. Pagrindinės jo darbo funkcijos buvo darbas su akmenskaldės įrenginiu ir jo techninės būklės priežiūra.

Pagal tuometinę darbo tvarkÄ darbdavio nurodymu akmenskaldė nebuvo stabdoma. Atkreipė dėmesį į tai, kad pagrindiniai jo darbo įrankiai – laužtuvai, kabliai, kastuvai – buvo geležiniai, 20 - 30 kg svorio. PareiÅ¡kėjo teigimu, UAB „Alkesta“ neužtikrino saugių darbo sÄ lygų, nors privalėjo jas užtikrinti.Nesutikdamas su skundžiamuose aktuose atsakovo nurodytais teiginiais, kad profesinės rizikos veiksniai, t. y. smulkinimas laužtuvu stambių, suÅ¡alusių žvyro luitų, akmenų vartymas akmenskaldės žiaunose, buvo nepastovÅ«s, vienkartiniai, apie juos profesinės ligos priežasčių tyrimo komisija negalėjo pateikti duomenų, pareiÅ¡kėjas atkreipė dėmesį į tai, kad CDMEK teigdama jog „tokie nepastovÅ«s profesinės rizikos veiksniai galėjo pagreitinti stuburo ligos vystymÄ si, bet negalėjo bÅ«ti tiesiogine ligos priežastimi“, pripažino, kad minėti profesinės rizikos veiksniai turėjo įtakos pareiÅ¡kėjo sveikatai, dėl ko jis susirgo profesine liga.

PareiÅ¡kėjo nuomone, jo ligos istorija buvo iÅ¡nagrinėta neiÅ¡samiai ir neteisingai. IÅ¡ jos matyti, jog pareiÅ¡kėjas 1995 m. balandžio 5 d. lankėsi pas gydytojÄ , tačiau medicininis apraÅ¡as gydytojo nepasiraÅ¡ytas. Atkreipė dėmesį į tai, jog pateikiamo lapo virÅ¡uje įraÅ¡yta „lumbalgija“, tačiau 1995 m. balandžio 5 d. šiai diagnozei patvirtinti nebuvo atlikti jokie medicininiai tyrimai. PareiÅ¡kėjas laikėsi pozicijos, kad atsakovas neteisingai teigia, jog pareiÅ¡kėjui skausmai stubure atsirado dar prieÅ¡ įsidarbinant akmenskaldės operatoriumi.

Akcentavo, kad jam tarpslankstelinio disko iÅ¡varža, lumbopatija pirmÄ kartÄ buvo diagnozuotos, kai jis dirbo akmenskaldės operatoriumi UAB „Alkesta“. Ūminę lumbalgijÄ gali sukelti trauma, per didelio svorio kėlimas. Mano, kad bÅ«tent tai jam ir atsitiko dirbant akmenskaldės operatoriumi. Juosmeninės stuburo dalies diskų ligas sukelia ilgalaikės vertikalios viso kÅ«no vibracijos, o kaklinės ir juosmeninės stuburo dalių diskų ligas – ilgalaikis sunkus krovinių kėlimas ir neÅ¡imas.

Atsakovas neatsižvelgė į tai, jog jam yra diagnozuotas ir sÄ narių susirgimas, kuris iÅ¡sivystė dėl mechaninės vibracijos dirbant akmenskaldės operatoriumi. Atkreipė dėmesį į tai, jog nuo 2006 m. serga ir sÄ narių ligomis.Nors oficialiai su akmenskalde pradėjo dirbti nuo 1997 m. rugsėjo 1 d., tačiau realiai šį darbÄ dirbo metus iki oficialios darbo pradžios. Dirbdamas sargu, pasibaigus pamainai, trečiojo asmens nurodymu ir praÅ¡ymu, neoficialiai dirbo su akmenskalde. Šį faktÄ gali patvirtinti pareiÅ¡kėjo sutuoktinė, liudytojai, kiti buvę (esami) trečiojo suinteresuoto asmens darbuotojai, pas trečiÄ jį suinteresuotÄ asmenį esantys dokumentai, socialinio draudimo pažymėjime esantys įraÅ¡ai: už 1997 m. laikotarpį pareiÅ¡kėjui priskaičiuota 13 771,75 Lt darbo užmokesčio, o už 1995 m. tik 1000 Lt; už 1996 m.

– 2970 Lt. 1997 m. per keturis mėnesius (1997 m. rugsėjis-gruodis) pareiÅ¡kėjas uždirbo apie 10 000 Lt. Dirbdamas sargu pareiÅ¡kėjas gaudavo tik minimaliÄ mėnesinę algÄ , kuri nuo 1995 m. iki 1996 m. rugsėjo buvo 180 Lt, o nuo 1996 m. rugsėjo iki 1997 m. pabaigos – 300 Lt. Nuo 1997 m. pradžios pareiÅ¡kėjui buvo skaičiuojamas padidintas atlyginimas, bÅ«tent dėl darbo su akmenskalde. UAB „Alkesta“ įrengta akmenskaldė CM-741 buvo stacionarus įrenginys, kuris atitiko nesudėtingÄ statinį, tačiau byloje nebuvo pateikta jokių duomenų, t. y. brėžinių, nuo kada jis pastatytas, tokiam statiniui keliamų reikalavimų, statinio techninės priežiÅ«ros dokumentų.

Byloje yra pateiktos devynios akmenskaldės fotonuotraukos (t. I, b. l. 43-45). Nuotraukoje Nr. 2, kur rodykle nurodyta „Kabina sumontuota ant stacionaraus betoninio (plytų) pagrindo", plytų siena sutrūkinėjusi. Ši siena pareiškėjui pradedant dirbti buvo sutrūkusi nedaug, tačiau dėl nuolatinės vibracijos, sienos įtrūkimai kasmet didėjo. Akmenskaldės naudojimo instrukcijos (t. II, b. l. 78-79) (toliau – ir Instrukcija) 5 punkte „Saugumo priemonių nurodymai“ nustatyta: „Trupintuvo keliamo triukšmo vibracijos lygis jam dirbant tuščia eiga neviršija leistinų normos ribų“.

Tačiau dirbant su apkrova, pagrindinis triukÅ¡mo Å¡altinis yra trupinama medžiaga (jos smÅ«giai į bunkerį, slinkimas ir t. t.). Todėl operatoriaus darbo vieta turi bÅ«ti nutolusi nuo trupintuvo arba turėti garso izoliacijÄ . Å iuo atveju trupintuvas stovėjo Å¡alia statinio, kuriame įmontuota operatoriaus kabina, t. y. operatoriaus darbo vieta nebuvo niekur nutolinta, neturėjo reikiamos garso izoliacijos, iÅ¡skyrus, jog sienos buvo padengtos 3 cm pločio stiklo vata. Alytaus visuomenės sveikatos centro 2007 m. vasario 13 d. akustinio matavimo protokolas negali bÅ«ti laikomas įrodymu, kadangi matavimas nebuvo atliekamas vadovaujantis 2005 m. balandžio 15 d.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro bei sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. A1-103/V-265 patvirtintais Darbuotojų apsaugos nuo triukÅ¡mo keliamos rizikos nuostatais, o 1997 m. lapkričio 26 d. atlikti matavimai nepagrįsti jokiais norminiais aktais ir atlikti be jokių matavimo prietaisų. PirmÄ kartÄ atliekant matavimus, akmenskaldė nebuvo įjungta, o antrÄ kartÄ dirbo be apkrovos. Tai teisme patvirtinti gali liudytojai, tai nenurodyta ir patikrinimo protokoluose.Trečiasis suinteresuotas asmuo neginčija darbo su laužtuvais, tačiau neteisingai teigia, esÄ akmenų vartymui skirti kabliai galėjo sverti iki 4 kg, o laužtuvai tik iki 8 kg. pareiÅ¡kėjas teigė, kad su tokio svorio kabliais ir laužtuvais bÅ«tų buvę neįmanoma nuolat vartyti apie 80-100 kg sveriančių akmenų, nes Å¡ie įrankiai sulinktų.

Kad į akmenskaldę buvo verčiami žymiai didesni negu nustatytų matmenų akmenys, patvirtina fotonuotraukos (t. II, b. l. 109). Pareiškėjo teigimu, byloje pateiktos Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus fotonuotraukos Nr. 3 ir 9 neatitinka tikrovės. Fotonuotraukoje Nr. 3 nurodyta akmenskaldės, su kuria dirbo pareiškėjas, operatoriaus kabina, tačiau, pasak pareiškėjo, tai nėra tikroji kabina, su kuria jam teko dirbti. Fotonuotraukoje Nr. 6 neteisingai nurodyta, jog tai pavaizduota akmenskaldės darbo metu atsijoti akmenys, galintys užkišti akmenskaldę.

Å ioje fotonuotraukoje, kaip teigia pareiÅ¡kėjas, nufotografuota jau perdirbti (suskaldyti) akmenys (skalda).PareiÅ¡kėjo tvirtinimu, tik 2004 m. gegužės 11 d. UAB „Alkesta“ iÅ¡leido darbo su akmenskalde, t. y. trupinimo - rÅ«Å¡iavimo agregatu, saugos ir sveikatos instrukcijÄ Nr. 6-26. 2004-2005 m. pareiÅ¡kėjui gavus invalidumÄ , trečiasis suinteresuotas asmuo pradėjo rÅ«pintis įmonėje formalių darbų saugos ir profesinės rizikos įforminimo dokumentų sukÅ«rimu. 2005 m. rugsėjo 6 d. trečiasis suinteresuotas asmuo užpildė profesinės rizikos nustatymo kortelę (toliau – ir Kortelė), kuri buvo tik formalaus pobÅ«džio, užpildyta nesilaikant teisės aktų reikalavimų.

Kortelėje nurodoma, jog ergonominiai veiksniai buvusioje darbovietėje buvo vertinami pagal darbo vietos ergonominę analizę, kodas DSS-01-07, kurį atliko darbų saugos specialistas D. K. Pasak pareiÅ¡kėjo, nėra aiÅ¡ku, ar profesinės rizikos veiksnius vertinęs D. K. turėjo tokiÄ teisę, ergonominė analizė ir iÅ¡ jos į kortelę perkelta informacija neparemta jokiais teisiniais aktais, sunkių krovinių kėlimas ir neÅ¡imas įvertintas ir moterims, kurios niekada nedirbo prie akmenskaldės, nėra aiÅ¡ku, kokiais tyrimo metodais remtasi, ergonominės analizės kortelė yra be datos, todėl negalima identifikuoti, kada ji sudaryta.

Dėl išvardytų priežasčių pareiškėjas abejoja, ar UAB „Alkesta“ profesinė rizika apskritai buvo vertinta. Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus specialistai neatliko patikrinimų akmenskaldės darbo metu vietoje, nesidomėjo kada, kas ir kokius darbus prie jos(jų) atlikinėjo. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo argumentu, jog vaikystėje diagnozuotas rachitas galėjo turėti pasekmių jo stuburo funkcinei būklei. Nurodė, jog kaklinės stuburo dalies liga jam pasireiškė tik nuo 2000 m.

PareiÅ¡kėjo nuomone, jo ankstesnę gerÄ fizinę bÅ«klę liudija tai, jog jis tarnavo armijoje, sportavo, visÄ laikÄ dirbo ir tik po kelių metų nuolatinių sunkių darbų prie akmenskaldės atsirado negrįžtami stuburo pakenkimai.Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu 2008 m. sausio 16 d. Nr. V-37 patvirtintus Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatus (toliau – ir CDMEK nuostatai) Komisijos veikla grindžiama kolegialaus klausimų svarstymo, demokratijos, teisėtumo principais.

Mano, kad atsakovas pažeidė CDMEK nuostatų 27 punktÄ , kadangi iÅ¡vadÄ dėl profesinio susirgimo turėjo iÅ¡siųsti per septynias dienas. Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų 32 punkte reglamentuota, jog Å¡ios Komisijos pirmininkas suinteresuotiems asmenims iÅ¡siunčia iÅ¡vadÄ per tris dienas nuo jos suraÅ¡ymo dienos, o jam CDMEK iÅ¡vada buvo iÅ¡siųsta tik 2009 m. gegužės 6 d. Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisija su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė atmesti skundÄ kaip nepagrįstÄ CDMEK iÅ¡vadoje nurodytais motyvais (t.

I, b. l. 5-10). Atsiliepimuose į skundÄ ir patikslintÄ skundÄ (t. I, b. l. 97-100, t. II, b. l. 28-30) atsakovas paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjo medicininėje dokumentacijoje nebuvo rasta duomenų apie tai, jog bÅ«tų buvęs užpildytas praneÅ¡imas apie nelaimingÄ atsitikimÄ darbe, kai, anot pareiÅ¡kėjo, jam keliant sunkų svorį, prasidėjo Å«mi lumbalgija. Atsakovas teigė, jog sÄ narių susirgimų negali pripažinti profesinėmis ligomis, nes į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1198 patvirtintÄ Profesinių ligų sÄ raÅ¡Ä (toliau – ir Profesinių ligų sÄ raÅ¡as) sÄ narių susirgimai neįtraukti.Atsakovas nesutiko su pareiÅ¡kėjo teiginiu, kad ambulatorinė ligos istorija iÅ¡nagrinėta neiÅ¡samiai ir neteisingai.

PaaiÅ¡kino, kad pirmÄ kartÄ pareiÅ¡kėjui buvo diagnozuota lumbalgija (skausminis sindromas stuburo juosmeninėje srityje) 1995 m. balandžio 5 d. Nuo 1997 m. liepos     13 d. iki 1997 m. liepos 25 d. pareiÅ¡kėjas gydėsi Alytaus rajono ligoninėje. Pagrindinis susirgimas: lėtinis gastrito paÅ«mėjimas. Lydintis susirgimas: torako - lumbalgija (skausminis sindromas krÅ«tininėje ir juosmeninėje stuburo srityje), paÅ«mėjimas. Nuo 1995 m. liepos iki 1997 m. rugsėjo pareiÅ¡kėjas dirbo sargu. Tai.

Atsakovo nuomone, rodo, kad pareiÅ¡kėjui skausmai stubure atsirado prieÅ¡ įsidarbinant akmenskaldės operatoriumi.Atsakovas, įvertinęs pateiktus duomenis apie pareiÅ¡kėjo darbo sÄ lygas, kurios, atsakovo nuomone, atitiko teisės aktų reikalavimus, taip pat įvertinęs pateiktÄ medicininę dokumentacijÄ , nustatė, kad pareiÅ¡kėjui stuburo juosmeninės dalies skausminis sindromas – lumbalgija, torakolumbalgija diagnozuota 1995 m. balandžio 5 d. ir 1997 m. liepos 13 d., kai pareiÅ¡kėjas dirbo sargu.

Nuo 1998 m. liepos 6 d. iki liepos 17 d. pareiÅ¡kėjas gydėsi neurologiniame skyriuje, jam buvo diagnozuota tarpslankstelinio disko iÅ¡varža, radikulopatija. Tuo metu akmenskaldės operatoriumi jis buvo dirbęs tik 10 mėnesių, o nustatytas latentinis periodas Å¡iai ligai atsirasti yra 2 metai. Tai, atsakovo teigimu, įrodo, kad skausmai stubure pareiÅ¡kėjui atsirado prieÅ¡ pradedant dirbti akmenskaldės operatoriumi.PaaiÅ¡kino, jog, pakartotinai iÅ¡nagrinėjus ambulatorinę ligos istorijÄ nuo 2007 m. kovo 8 d. iki 2007 m. rugsėjo 16 d., buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas nuo 1997 m. liepos 13 d. iki liepos 25 d. gydėsi Alytaus rajono ligoninės neurologiniame skyriuje, kur buvo diagnozuota pagrindinė diagnozė – C6radikulopatija kairėje; stuburo kaklinės dalies osteochondrozė ir spondiloartozė su kaulinio kanalo stenoze paÅ«mėjimu, iÅ¡varžų nematyti.

Vadovaujantis Profesinių ligų sÄ raÅ¡u ir kitais teisės aktais, diagnozuojamos kaklinės ir juosmeninės stuburo dalies diskų ligos, sukeltos ilgalaikio sunkių krovinių perneÅ¡imo. Ligos turi bÅ«ti susijusios su kenksmingais darbo aplinkos veiksniais. PareiÅ¡kėjo profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akte nėra apraÅ¡yti tokie profesinės rizikos veiksniai, kaip ilgalaikis sunkių krovinių kėlimas ir neÅ¡imas arba ilgalaikė visÄ kÅ«nÄ veikianti vibracija, virÅ¡ijanti leistinus ribinius dydžius.

Atkreipė dėmesį į tai, kad savo 2009 m. vasario 9 d. dienos raÅ¡te pats pareiÅ¡kėjas pripažino, jog darbo įrankiai priklausomai nuo jų ilgio ir skersmens, svėrė 20-30 kg. Vadinasi, 30 kg vienkartinio keliamo svorio masė niekada nebuvo virÅ¡yta. Atsakovo nuomone, krovinio masė negali bÅ«ti traktuojama kaip kenksmingas veiksnys. PaaiÅ¡kino, kad, iÅ¡analizavus pareiÅ¡kėjo ligos istorijÄ , buvo diagnozuotas rachitas, todėl, atsakovo nuomone, Å¡i vaikystėje persirgta liga galėjo turėti pasekmių funkcinei stuburo bÅ«klei.Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovo atstovė papildomai paaiÅ¡kino (t.

I, b. l. 163-166), kad 1995 m. diagnozė „lumbalgija“ nepagrįsta jokiais objektyviais tyrimais, o sÄ narių ligos apskritai nebuvo vertintos. Pirmosios instancijos teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Alkesta“ atstovė paaiÅ¡kino, kad akmenskaldė negalėjo bÅ«ti ant guminių ratų, nes buvo stacionari, o jos operatoriaus darbo vieta – visiÅ¡kai atskira. Teigė, jog visi galimi profesiniai veiksniai buvo iÅ¡matuoti, nustatytų leistinų normų nevirÅ¡ijo. Taip pat pažymėjo, kad vyko periodiniai pareiÅ¡kėjo sveikatos patikrinimai: iÅ¡ pradžių jis galėjo dirbti, vėliau buvo rekomenduoti svorio apribojimai.

Teigė, jog pareiÅ¡kėjas dirbo po 4,5 - 5 val. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė taip pat nurodė, jog lauke triukÅ¡mas virÅ¡ijo normas, bet nebuvo gautas pareiÅ¡kėjo nusiskundimas dėl klausos sutrikimo. II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 17 d. sprendimu (t. II, b. l. 119-123) pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ .Teismas nurodė, kad pagal bendrÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę, pareiÅ¡kėjas turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas, t. y. faktus, patvirtinančius ginčijamo teisinio santykio buvimÄ , ir faktus, liudijančius, kad pareiÅ¡kėjo teisė arba įstatymu saugomas interesas pažeisti.

Savo ruožtu atsakovas turi įrodyti faktus, patvirtinančius jo prieÅ¡taravimus skundui. Ginčo Å¡alių nurodytos aplinkybės patvirtinamos tiesioginiais raÅ¡ytiniais įrodymais, t. y. faktiniais duomenimis, betarpiÅ¡kai patvirtinančiais arba paneigiančiais turinčių bylai reikÅ¡mės aplinkybių buvimÄ ar nebuvimÄ (ABTÄ® IX skirsnis, 57 str., 58 str.). Ä®rodymo Å¡altiniu negali bÅ«ti laikomas tik asmens pareiÅ¡kimas ar atsakovo paaiÅ¡kinimas, adresuotas teismui, nors jame ir yra tam tikrų žinių apie kuriÄ nors bylai turinčiÄ reikÅ¡mės aplinkybę (t. y. pareiÅ¡kėjas skunde ir atsakovas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodytas aplinkybes turi pagrįsti raÅ¡ytiniais įrodymais bei, esant bÅ«tinybei, nurodyti ABTÄ® 58 str.

– neįrodinėtinos aplinkybės ir faktai).Teismas konstatavo, kad pareiškėjas skunde nurodytais motyvais ir byloje esančiais įrodymais neįrodė, jog CDMEK 2009 m. balandžio 23 d. protokolinis Nr. 6/2009 (t. I, b. l. 103-114) nutarimas ir 2009 m. gegužės 6 d. išvada (t. I, b. l.

5) dėl profesinės ligos Nr. (duomenys neskelbtini) yra ydingi faktinių aplinkybių nustatymo, teisės aktų taikymo, nagrinėjamos situacijos vertinimo prasme. Teismo vertinimu, atsakovo argumentai ginčijamose iÅ¡vadose, atsiliepimuose į pareiÅ¡kėjo skundus yra pagrįsti byloje esančiais įrodymais (medicininiai dokumentai, pareiÅ¡kėjo darbo eigos tyrimo medžiaga, pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimai), teisės aktais.Nagrinėjamu atveju ginčo klausimai sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu, Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais (LR Vyriausybės 2004 m. gegužės 1 d. nutarimas Nr. 487), Profesinių ligų nustatymo kriterijais, Profesinių ligų sÄ raÅ¡u.

Nustatant profesinės ligos diagnozę rekomenduotina vadovautis Europos Komisijos profesinių ligų diagnostikos rekomendacijomis (Profesinių ligų diagnostikos vadovas, Liuksemburgas: Europos SÄ jungos Oficialiųjų publikacijų biuras, 1994) bei Europos profesinių ligų statistikos vadovu (Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2004; 7 p.). Nustatant profesines ligas, įtrauktas į Profesinių ligų sÄ raÅ¡Ä , bet neįtrauktas į Europos Komisijos profesinių ligų diagnostikos rekomendacijas, rekomenduotina taikyti tokius latentinius periodus: nustatant juosmeninės stuburo dalies diskų ligas, sukeltas ilgalaikės vertikalios kÅ«no vibracijos – iki 5 metų, nustatant kaklinės ir juosmeninės stuburo dalies diskų ligas, sukeltas ilgalaikio sunkių krovinių kėlimo ir perneÅ¡imo – iki 2 metų.Teismas iÅ¡ bylos medžiagos nustatė, jog pareiÅ¡kėjui diagnozuoti du skirtingi stuburo susirgimai, t. y. juosmeninės stuburo dalies susirgimas (pagal Profesinių ligų sÄ raÅ¡o 5.19 punktÄ â€“ juosmeninės stuburo dalies diskų ligos, sukeltos ilgalaikės vertikalios viso kÅ«no vibracijos) ir kaklinės stuburo dalies susirgimas (pagal Profesinių ligų sÄ raÅ¡o 5.21 punktÄ â€“ kaklinės ir juosmeninės stuburo dalies diskų ligos, sukeltos ilgalaikio sunkių krovinių kėlimo ir neÅ¡imo).

Teismas nusprendė, kad CMEK, įvertinusi Akte pateiktus duomenis apie pareiÅ¡kėjo darbo sÄ lygas, kurios atitiko teisės aktų reikalavimus, taip pat įvertinęs pateiktÄ medicininę dokumentacijÄ , pagrįstai nustatė, kad pareiÅ¡kėjui stuburo juosmeninės dalies skausminis sindromas – lumbalgija, torakolumbalgija diagnozuota 1995 m. balandžio 5 d. ir 1997 d. liepos 13 d., kai pareiÅ¡kėjas dirbo sargu. Nuo 1998 m. liepos 6 d. iki 1998 m. liepos 17 d. pareiÅ¡kėjas gydėsi Alytaus rajono ligoninės neurologiniame skyriuje, buvo diagnozuota tarpslankstelinio disko iÅ¡varža (L5-S1, patvirtinta kliniÅ¡kai ir rentgenologiÅ¡kai), radikulopatija.

Tuo metu akmenskaldės operatoriumi pareiÅ¡kėjas buvo dirbęs deÅ¡imt mėnesių, latentinis periodas Å¡iai ligai atsirasti yra dveji metai.Teismas pažymėjo, kad nagrinėjant bylÄ buvo apklausti liudytojai, dirbę kartu su pareiÅ¡kėju, buvo pavesta CDMEK pakartotinai iÅ¡nagrinėti dėl pareiÅ¡kėjui diagnozuoto kaklinės stuburo dalies susirgimo. Remdamasis bylos medžiaga, teismas konstatavo, jog UAB „Alkesta“ nėra analogiÅ¡kos darbo vietos, kuri buvo pareiÅ¡kėjo dirbtu laikotarpiu, todėl adekvačios darbo vietos atkurti negalima.

PareiÅ¡kėjo darbo įrankiai neiÅ¡likę. Liudytojai teismo posėdyje, 2009 m. vasario 9 d. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime prie darbo eigos apraÅ¡ymo paaiÅ¡kino, jog akmenskaldės darbo procese buvo naudojami laužtuvai, kabliai, kastuvai, kurių svoris apytiksliai bÅ«davo apie 20-30 kg, dirbo sunkiai. Teismas vertino, kad pareiÅ¡kėjo pateiktos fotonuotraukos (t. II, b. l. 109) neinformatyvios, todėl negali patvirtinti konkrečių duomenų, aplinkybių dėl pareiÅ¡kėjo darbo sÄ lygų ar jo reiÅ¡kiamos pozicijos.Atsižvelgęs į tai, kad kaklinės ir juosmeninės stuburo dalies diskų ligos sukeliamos dėl ilgalaikio sunkių krovinių kėlimo ir neÅ¡imo, iÅ¡ paminėtos liudytojų informacijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo bet kokiu atveju vienkartinio keliamo krovinio masė, kai krovinys nuolat perneÅ¡amas per pamainÄ ar dirbant kitÄ darbÄ , svorio riba nevirÅ¡yta (vyrams ne daugiau 30 kg, kai tuo tarpu pagal bylos duomenis kroviniai svėrė iki 30 kg: kabliai galėjo sverti iki 2,5 kg, metalinis laužtuvas iki 4 kg, kibirų svoris su kroviniu apie 12-15 kg).

Pateikti pareiÅ¡kėjo profesinės rizikos veiksniai (smulkinimas laužtuvu stambių, suÅ¡alusių žvyro luitų, akmenų vartymas akmenskaldės žiaunose) yra nepastovÅ«s, vienkartiniai, todėl, teismo nuomone, atsakovas pagrįstai konstatuoja, kad tokie nepastovÅ«s profesinės rizikos veiksniai galėjo pagreitinti stuburo ligos vystymÄ si, bet negalėjo bÅ«ti tiesiogine ligos priežastimi.Teismas konstatavo, kad leidžiamas keliamo krovinio masės dydis darbo metu nebuvo virÅ¡ytas (vyrams ne daugiau 30 kg.), todėl keliamo krovinio masė negali bÅ«ti traktuojama kaip kenksmingas veiksnys, nes ji atitiko teisės aktų reglamentuojamus parametrus.

Atsižvelgęs į tai, teismas priėjo prie išvados, kad aptariamoje situacijoje keliamo krovinio masė negalėjo nulemti profesinės ligos atsiradimo. Asmens profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akte (t. I, b. l.

35) nėra apraÅ¡yti tokie profesinės rizikos veiksniai, kaip ilgalaikis sunkių krovinių kėlimas ir perneÅ¡imas arba ilgalaikė visÄ kÅ«nÄ veikianti vibracija, virÅ¡ijanti arba siekianti leistinus ribinius dydžius.Teismas nusprendė, kad pareiÅ¡kėjo skundo motyvai, liudytojų parodymai ir kita bylos medžiaga nepatvirtino kenksmingo veiksnio įtakos kaklinės dalies stuburo ligoms atsirasti (bylos įrodymais negalima patvirtinti ilgalaikio sunkių krovinių perneÅ¡imo ar kėlimo fakto, kenksmingų darbo aplinkos veiksnių).

Remdamasis Å¡iais motyvais teismas pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ . III. PareiÅ¡kėjas A. R. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (t. II, b. l. 128-132) praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 17 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - skundÄ patenkinti arba bylÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.Be argumentų, nurodytų pirmosios instancijos teismui, pareiÅ¡kėjas papildomai nurodo, kad:Teismas nevertino nustatyto fakto, jog dar 2005 m. gruodžio 22 d.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinis skyrius pateikė iÅ¡vadÄ , pagal kuriÄ pareiÅ¡kėjui buvo uždrausta dirbti vaikÅ¡tant, kilnojant ir (ar) neÅ¡iojant sunkesnius nei 5 kg svorio daiktus, tačiau darbdavys UAB „Alkesta“ vertė ir toliau dirbti. UAB „Alkesta“ tai patvirtino savo 2005 m. darbo vietos ergonominio patikrinimo kortele, kurioje nurodė, jog kabliai, kuriais pareiÅ¡kėjas vartė akmenis svėrė ne daugiau kaip 2,5 kg, laužtuvai ne daugiau kaip 4 kg, o kibirai, kuriais pareiÅ¡kėjas neÅ¡iojo vandenį, ne daugiau kaip 5 kg.

Apeliantas akcentavo, kad kabliai ir laužtuvai negalėjo tiek sverti, nes jie nuo krÅ«vių bÅ«tų iÅ¡ karto sulinkę. Remiantis net ir tokiais duomenimis, svoris visada virÅ¡ydavo 30 kg. Visa tai patvirtina pareiÅ¡kėjo pateiktų akmenų kilnojimo formulių pavyzdžiai. Å ias aplinkybes teisme patvirtino liudytojai, tačiau jų parodymų teismas neanalizavo ir jais nesirėmė.Teismas neatsižvelgė ir į tai, jog 2003 m. lapkričio 19 d. KMUK neurochirurgijos gydytojas, profesorius B. Å ., kuris Lietuvoje yra žinomiausias ir profesionaliausias stuburo ligų specialistas, patvirtino pareiÅ¡kėjo diagnozę - Ls-Si, t. y. tarpslankstelinio disko iÅ¡varÅ¾Ä .

BÅ«tent tokiÄ diagnozę 2003 m. rugsėjo 22/10-01 epikrizėje padarė ir Alytaus apskrities V. Kudirkos centrinės ligoninės gydytojas A. L..PareiÅ¡kėjo pateikti dokumentai parodo, kad jam diagnozuota liga, atsiradusi darbo UAB „Alkesta“ laikotarpiu, progresuoja ir kad stuburo kaklinės ir juosmeninės dalies susirgimai atsirado nuo darbo pas trečiÄ jį suinteresuotÄ asmenį.Be pareiÅ¡kėjo, stuburo ligos yra diagnozuotos ir kitiems buvusiems UAB „Alkesta“ darbuotojams, kurie dirbo akmenskaldės operatoriais.

Apie ketverius metus iÅ¡dirbusiam akmenskaldės operatoriumi P. K., pripažintas II grupės invalidumas dėl stuburo ligos. Dirbusiam prie akmenskaldės P. J., taip pat diagnozuota stuburo liga.2005 m. gruodžio 22 d. darbingumo lygio aktu Nr. 2690 ir 2005 m. gruodžio 22 d. iÅ¡vada dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas negali dirbti vaikÅ¡tant, kilnojant ir (ar) neÅ¡iojant sunkesnius nei 5 kg svorio daiktus. Trečiasis suinteresuotas asmuo į tai neatsižvelgė: darbe neÅ¡iojamas vanduo kibire svėrė daugiau nei 5 kg., o druskos apie 10 kg, dar sunkesnis buvo darbas su laužtuvais ir kabliais, vartant akmenskaldėje į jÄ patekusius nestandartinius akmenis.2007 m. kovo 5 d. profesinės ligos nustatymo ir patvirtinimo akte Nr. 07-09-023 nurodyta, jog atsakovas darbo dienos chronometrinius duomenis akte įrašė pagal pateiktus trečiojo suinteresuoto asmens duomenis.

RaÅ¡tiÅ¡kai tokių pateiktų duomenų pareiÅ¡kėjas nėra gavęs. Prie akto nepateikta duomenų, kuriais remiantis ir į kÄ atsižvelgiant buvo pateikti tokie chronometriniai pareiÅ¡kėjo darbo dienos duomenys. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a:IV. Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas prašė teismo panaikinti CDMEK 2009 m. balandžio 23 d. protokolinį sprendimÄ Nr.6/2009 ir 2009 m. gegužės 6 d. iÅ¡vadÄ Nr. S-(14.2)-285/118, kuria nuspręsta nepatvirtinti pareiÅ¡kėjui profesinio susirgimo.Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTÄ®) 3 straipsnis nustato, kad administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės vieÅ¡ojo administravimo srityje.

Teismas, nagrinėdamas ginÄÄ dėl profesinės ligos nustatymo, pagal jam priskirtÄ kompetencijÄ turi spręsti tik teisės klausimus. CDMEK yra speciali ekspertinė institucija, kuriai įstatymu yra suteikta kompetencija nagrinėti ginčus, susijusius su profesinės ligos nustatymu. Teismas, spręsdamas ginčus dėl CDMEK sprendimo pagrįstumo, turi patikrinti, ar Komisija tinkamai atliko teisės aktais jos kompetencijai priskirtas funkcijas, ar priimdama sprendimÄ laikėsi teisės aktais nustatytų pagrindinių procedÅ«rų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumÄ , ar priimtas sprendimas yra pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis ir ginčo teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis, ar savo turiniu neprieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams.

Profesinės ligos nustatymo procedÅ«roje dalyvaujantys subjektai ir Å¡ios procedÅ«ros pagrindinės taisyklės įtvirtintos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (bylai aktuali 2007 m. birželio 7 d. įstatymo Nr.X-1169 redakcija) 44 straipsnyje. Pagal Å¡io įstatymo 44 straipsnio 9 dalį, ar įmonėje dirbantis arba dirbęs darbuotojas serga profesine liga, nustato gydytojas, turintis licencijÄ Å¡iai veiklai, vadovaudamasis Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais ir Vyriausybės patvirtintu profesinių ligų sÄ raÅ¡u.

To paties straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad profesinės ligos priežastis tiria ir jos pripažinimÄ profesine liga patvirtina profesinės ligos tyrimo komisija. Ä® Å¡iÄ komisijÄ Ä¯eina darbo inspektorius (komisijos pirmininkas), Valstybinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros tarnybos teritorinės įstaigos apskrityje atstovas ir profesinę ligÄ Ä¯taręs gydytojas. Komisijos, tyrusios profesinę ligÄ , sprendimus bei iÅ¡vadas dėl profesinės ligos priežasčių ir dėl tyrimo tvarkos tyrime dalyvavę darbdavio atstovas ir darbuotojų atstovas (atstovai) saugai ir sveikatai gali apskųsti teismui arba, vadovaudamiesi Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais, vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui ar teismui (DSSÄ® 44 str.12 d.).

Nukentėjęs asmuo arba jo atstovas turi teisę susipažinti su profesinės ligos tyrimo medžiaga, privalo gauti profesinės ligos tyrimo aktÄ , tyrimo rezultatus ir iÅ¡vadas gali apskųsti vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui ir teismui (DSSÄ® 44 str.16 d.). Ginčus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu, sprendžia Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija. Å ios Komisijos sprendimas įstatymų nustatyta tvarka gali bÅ«ti skundžiamas teismui (DSSÄ® 44 str.12 d.).Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio, taip pat su Å¡ias įstatymo normas įgyvendinančių poįstatyminių teisės aktų (Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų 24-32 punktai;

Profesinių ligų priežasčių tyrimo reglamento 6, 9, 18, 32 - 42 p.; CDMEK nuostatų 1, 2, 7, 9, 21, 27, 37 p.) nuostatas procedÅ«rÄ galima suskirstyti į profesinės ligos priežasčių tyrimo ir profesinės ligos nustatymo etapus. Ä® Å¡iomis teisės normomis reglamentuotÄ profesinės ligos tyrimo ir nustatymo administracinę procedÅ«rÄ Ä¯siterpia ir ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka. Pagal minėtų teisės aktų nustatytÄ profesinės ligos tyrimo procedÅ«rÄ Â specialių medicinos žinių turintis specialistas – darbo medicinos gydytojas, susipažinęs su įtariamo susirgus profesine liga asmens ligos istorija, iÅ¡tyręs asmenį, taip pat remdamasis profesinės ligos tyrimo komisijos pateikta profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto (toliau – ir Aktas) I-Ä jÄ dalimi („Profesinės ligos priežasčių tyrimas“) nustato profesinės ligos diagnozę (arba jos nenustato) ir užpildo Å¡io Akto II-Ä jÄ dalį („Profesinės ligos patvirtinimas“), jÄ pasiraÅ¡o ir iÅ¡siunčia profesinės ligos tyrimo komisijos pirmininkui.

Profesinės ligos priežasčių tyrimo ir profesinės ligos nustatymo bei patvirtinimo procedÅ«rÄ užbaigia profesinės ligos tyrimo komisija, pasiraÅ¡ydama užbaigtÄ iÅ¡ minėtų dviejų dalių susidedantį profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktÄ , kuriuo nustatoma, kad dirbantis arba dirbęs darbuotojas serga (arba neserga) profesine liga. IÅ¡ pateiktų į bylÄ Ä¯rodymų nustatyta, kad A. R. galimÄ profesinę ligÄ tyrusi komisija 2007 m. kovo 5 d. surašė Akto I-Ä jÄ dalį („Profesinės ligos priežasčių tyrimas“), 2007 m. kovo 21 d., atsižvelgdama į pareiÅ¡kėjo nesutikimÄ su Akto I dalimi ir darbdavio pateiktu darbo eigos apraÅ¡ymu, taip pat į pareiÅ¡kėjo pateiktÄ darbo eigos apraÅ¡ymÄ , pakartotinai atliko darbo vietos apžiÅ«rÄ (dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovei A.

R.) ir surašė Akto I-osios dalies papildymÄ Nr.4644. Akto I dalyje ir papildyme buvo įvertintas vienas galimas rizikos veiksnys – vibracija pareiÅ¡kėjo darbo vietoje (uždaroje atskirtoje nuo įrenginio jo valdymo kabinoje) pažymint, kad duomenų apie papildomus rizikos Å¡altinius, susijusius su vibracija, nėra. Darbo medicinos gydytoja, remdamasi Akto I dalimi ir jos papildymu bei medicininiais dokumentais, 2007 m. balandžio 23 d. užpildė Akto II dalį, kurioje nurodė, kad pareiÅ¡kėjui profesinės ligos diagnozė nenustatyta.

Gavusi Akto II dalį, Komisija pasirašė visÄ AktÄ .Nors pareiÅ¡kėjas teigia, kad jam dirbant akmenskaldės operatoriumi, jį nuolat veikė profesinės rizikos veiksniai – sunkių krovinių kėlimas ir perneÅ¡imas, tačiau byloje nėra duomenų, kad Å¡io galimo rizikos veiksnio buvimas (nebuvimas) buvo įvertintas atliekant profesinės ligos priežasčių tyrimÄ . Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas naudojosi Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 16 dalyje numatyta teise apskųsti profesinės ligos tyrimo aktÄ , tyrimo rezultatus ir iÅ¡vadas vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui ir teismui, tačiau ši aplinkybė pati savaime negali bÅ«ti laikoma kliÅ«timi CDMEK iÅ¡spręsti ginčytinÄ klausimÄ dėl profesinės ligos nustatymo, nes CDMEK teisės aktų yra suteikti įgaliojimai reikalauti papildomos medžiagos, kuri yra reikalinga jai priskirtoms funkcijoms atlikti.Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 13 dalies nuostata, kad ginčus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu, sprendžia Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija, detalizuota poįstatyminiuose teisės aktuose (Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų 32 p., CDMEK nuostatų 1,2,7-9,27,37 p.) nustatant, kad CDMEK, priėmusi sprendimÄ dėl profesinė ligos diagnozės nustatymo, suraÅ¡o iÅ¡vadÄ dėl profesinės ligos pagrįstumo.

CDMEK uždaviniai ir funkcijos detalizuotos CDMEK nuostatuose (bylai aktuali 2008 m. vasario 15 d. SAM įsakymo Nr.V-121 redakcija). CDMEK uždaviniai: patvirtinti ar paneigti profesinės ligos diagnozę, nagrinėti profesinių ligų diagnozės pagrįstumo atvejus, priklausančius Komisijos kompetencijai (CDMEK nuostatų 7 p.). Funkcijos apibrėžtos Nuostatų 9 punkte, tarp jų: spręsti ginčytinus klausimus, susijusius su profesinių ligų nustatymu dalyvaujant suinteresuotiems asmenims (9.2 p.), atlikti kompleksinę dokumentinę analizę ir suraÅ¡yti iÅ¡vadÄ dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo (9.3 p.).

CDMEK nuostatų 10 punkte nurodyta, kad atlikdama savo funkcijas, ji turi 10.1-10.12 punktuose iÅ¡vardytas teises, tarp jų: gauti iÅ¡ Valstybinės darbo inspekcijos, asmens ir visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstaigų, darbdavių, draudimo įstaigų ir kitų institucijų visÄ reikiamÄ informacijÄ ir dokumentus, kurių reikia Komisijos funkcijoms vykdyti (10.2 p.); siųsti asmenis į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigas papildomai iÅ¡tirti ir patikslinti diagnozę (10.3 p.); kreiptis į profesinės ligos tyrimo komisijos pirmininkÄ , Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus darbo inspektorių dėl papildomos medžiagos surinkimo (10.5 p.); pasitelkti ekspertus sprendžiant ginčytinus klausimus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu (10.7 p.).

PareiÅ¡kėjas nagrinėjamoje byloje apskundė CDMEK 2009 m. balandžio 23 d. protokolinį sprendimÄ Nr.6/2009, kuriuo nuspręsta nepatvirtinti pareiÅ¡kėjui profesinės ligos diagnozės ir 2009 m. gegužės 6 d. iÅ¡vadÄ dėl profesinės ligos Nr. S-(14.2)-285/118. Minėtos iÅ¡vados įžanginėje dalyje nurodyta, kad jÄ suraÅ¡ant remiamasi CDMEK 2009 m. balandžio 23 d. protokoliniu sprendimu. Patikrinusi bylÄ (ABTÄ® 136 str.) teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė materialinės teisės normas ir dėl to priėjo prie nepagrįstų iÅ¡vadų, o tai yra pagrindas pakeiti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 12 dalį CDMEK sprendimas skundžiamas teismui. Pagal CDMEK nuostatus Å¡ios Komisijos priimto akto teisinė forma yra iÅ¡vada dėl profesinės ligos pagrįstumo (CDMEK nuostatų 27 p.). CDMEK nuostatų 25 punkte nurodyta, kad Komisijos posėdžiai protokoluojami. Protokole nurodoma posėdžio data ir vieta, Komisijos pirmininko ir raÅ¡iusio protokolÄ Komisijos nario vardas ir pavardė, per posėdį svarstyti klausimai, posėdžio dalyviai, balsavimo rezultatai, sprendimai.

ProtokolÄ pasiraÅ¡o Komisijos pirmininkas ir protokolÄ rašęs Komisijos narys. CDMEK nuostatų 26 punkte nurodyta, kad Komisijos sprendimas įforminamas raÅ¡tu ir patvirtinamas Komisijos pirmininko paraÅ¡u, o 27 punkte nustatyta, kad Komisijai priėmus sprendimÄ dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo, Komisijos pirmininkas suraÅ¡o iÅ¡vadÄ dėl profesinės ligos pagrįstumo. Taigi CDMEK protokolas yra procedÅ«rinis dokumentas, kuriame fiksuojama Komisijos posėdžio, kuriame buvo nagrinėjamas skundas (praÅ¡ymas) eiga ir balsuojant priimtas sprendimas, kuris įraÅ¡omas į protokolÄ .

Tačiau asmeniui, kuriam įtariamas susirgimas profesine liga, teisines pasekmes sukeliantis aktas, kuris gali bÅ«ti skundžiamas teismui, yra CDMEK iÅ¡vada. IÅ¡kėlus ginÄÄ teisme dėl CDMEK iÅ¡vados, protokolas yra reikÅ¡mingas įrodymas tikrinant ar CDMEK sprendimas buvo priimtas laikantis pagrindinių procedÅ«rų bei taisyklių. Kadangi CDMEK 2009 m. balandžio 23 d. protokolinis sprendimas Nr.6/2009 pareiÅ¡kėjui nesukuria teisinių pasekmių, byla Å¡ioje dalyje Å¡ioje dalyje nutrauktina (ABTÄ® 101 str.1 p.). 2009 m. gegužės 6 d.

CDMEK iÅ¡vada Nr.S-(14.2)-285/118 teisėjų kolegijos vertinimu negali bÅ«ti laikoma pagrįsta, kadangi ji priimta Komisijai nepilnai pasinaudojus CMEK nuostatų suteiktomis teisėmis dėl papildomos medžiagos pateikimo, neatlikus visapusiÅ¡ko vertinimo pagal visus profesinių ligų vertinimo kriterijus. Todėl teisėjų kolegija Å¡ioje dalyje pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl CDMEK iÅ¡vados panaikinimo patenkina iÅ¡ dalies, panaikindama Å¡iÄ IÅ¡vadÄ ir pavesdama CDMEK iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti klausimÄ dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo pareiÅ¡kėjui.           Vykdydama CDMEK nuostatų 9.2 ir 9.3 punktas pavestas funkcijas, CDMEK, gavusi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl profesinės ligos pripažinimo, vadovaudamasi Profesinių ligų kriterijais bei Profesinių ligų sÄ raÅ¡u turėjo atlikti kompleksinę dokumentų analizę ir suraÅ¡yti iÅ¡vadÄ dėl profesinė ligos diagnozės. Kompleksinė dokumentų analizė reiÅ¡kia tai, kad CDMEK, atsižvelgdama į Profesinių ligų sÄ raÅ¡Ä , pagal Profesinių ligų nustatymo kriterijus turi kompleksiÅ¡kai įvertinti duomenis apie įtariamo susirgus profesine liga asmens ligos ir gyvenimo anamnezes, darbo veiklos raidÄ (profesijÄ , darbo pobÅ«dį, kenksmingus darbo aplinkos veiksnius ir minimalų jų poveikio intensyvumÄ bei trukmę ir kt.), profesinės ligos klinikÄ , asmens sveikatos istorijos ir kitų medicininių dokumentų duomenis, panaÅ¡ių susirgimų (grupinių ar pavienių) buvimÄ Ä¯monėje, esant reikalui naudotis CDMEK nuostatuose nurodytomis savo teisėmis dėl papildomos medžiagos surinkimo.             Pagal nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, be kita ko, turėjo bÅ«ti atsižvelgta į profesinės ligos galimo rizikos veiksnio - ilgalaikio krovinių kėlimo ir neÅ¡imo - galimÄ Ä¯takÄ pareiÅ¡kėjui Profesinių ligų sÄ raÅ¡o 5.21 punkto kontekste.

Teisėjų kolegijos vertinimu CDMEK iÅ¡vada pateikta nesant pakankamai duomenų apie Å¡io veiksnio galimÄ Ä¯takÄ profesinės ligos nustatymui. Byloje yra duomenų apie tai, kad CDMEK kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyrių, praÅ¡ydama papildyti AktÄ duomenimis dėl kenksmingo darbo aplinkos veiksnio – ilgalaikio sunkių krovinių kėlimo ir neÅ¡imo. Profesinės ligos tyrimo komisija tokių duomenų nepateikė 2009 m. vasario 5 d. raÅ¡te paaiÅ¡kindama, kad UAB „Alkesta“ pareiÅ¡kėjo darbo vietos nebėra (įrenginys iÅ¡montuotas), darbo įrankiai (metaliniai kabliai, laužtuvai) neiÅ¡likę.

Å iame Profesinės ligos tyrimo komisijos raÅ¡te nurodyta, kad ji neturi duomenų apie panaÅ¡ias darbo vietas, tačiau Å¡is teiginys nepagrįstas jokia konkrečia informacija, kad tokie duomenys buvo renkami. Minėtame raÅ¡te pateikta informacija apie tai, kad nėra iÅ¡likę ir darbo įrankiai (metaliniai kabliai, laužtuvai), tačiau nėra duomenų, kad atliekant įtariamos profesinė ligos priežasčių tyrimÄ buvo imtasi priemonių nustatyti įrankių analogus, nors iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad su tais pačiais įrankiais dirbo ne tik pareiÅ¡kėjas, bet ir kiti UAB „Alkesta“ darbuotojai, kurie Komisijai buvo žinomi iÅ¡ 2007 m. vasario 27 d. darbo eigos apraÅ¡ymo.

CDMEK nuostatai neriboja Å¡ios Komisijos teisės kreiptis į Profesinės ligos tyrimo komisijos pirmininkÄ ar Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus darbo inspektorių pakartotinai (CDMEK nuostatų 10 p.), kad bÅ«tų paÅ¡alintos įtariamos profesinės ligos tyrimo spragos ir pateikta papildoma medžiaga, kuri Komisijai reikalinga priskirtų funkcijų atlikimui. Nagrinėjamu atveju (Akto I dalis ir jos papildymas) atliekant tyrimÄ Â iÅ¡ viso nebuvo vertinamas galimas profesinės ligos rizikos veiksnys - ilgalaikis krovinių kėlimas ir neÅ¡imas, nors pareiÅ¡kėjas šį rizikos veiksnį nurodė.

Taigi darbo medicinos specialistui pateiktoje Akto I dalyje buvo duomenys tik apie vienÄ iÅ¡tirtÄ rizikos veiksnį – vibracijÄ . Minėtame 2009 m. vasario 5 d. atsakyme CDMEK dėl rizikos veiksnio - ilgalaikio krovinių kėlimo ir neÅ¡imo - apsiribota formaliu atsakymu. Atsižvelgdama į Å¡ias aplinkybes teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad tiriant galimÄ profesinę ligÄ nebuvo imtasi visų galimų priemonių atkurti pareiÅ¡kėjo darbo su jo nurodytais įrankiais bei priemonėmis sÄ lygas ir gauti objektyviais duomenimis pagrįstas iÅ¡vadas dėl galimo profesinės ligos rizikos veiksnio - ilgalaikio krovinių kėlimo ir neÅ¡iojimo.

Todėl CDMEK iÅ¡vada ta apimtimi, kuria pasisakyta dėl profesinės ligos rizikos veiksnio – ilgalaikio sunkių krovinių kėlimo ir perneÅ¡imo negali bÅ«ti laikoma pagrįsta, nes ji neparemta objektyviais duomenimis. PareiÅ¡kėjo argumentai apie tai, kad vien metalinių jo darbo įrankių (kablių, laužtuvų) svoris buvo apie 20-30 kilogramų ir su Å¡iais įrankiais tekdavo atitinkamai paveikti akmenų (iki 100 kg.) padėtį nepaneigti. Å iÄ aplinkybę pirmosios instancijos teisme patvirtino kartu su pareiÅ¡kėju UAB „Alkesta“ dirbę asmenys.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo raÅ¡ytinio praÅ¡ymo teismui apžiÅ«rėti metalinius laužtuvus, su kuriais jis dirbo UAB „Alkesta“, spręstina, kad kai kurie pareiÅ¡kėjo darbo įrankiai gali bÅ«ti iÅ¡likę, todėl turi bÅ«ti įvertinti atitinkamai papildant galimos profesinės ligos priežasčių tyrimÄ . Nagrinėdama iÅ¡ naujo klausimÄ dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo pareiÅ¡kėjui, CDMEK, be kita ko, turėtų pasinaudoti CDMEK nuostatų 10.5 punkte suteikta teise kreiptis į profesinės ligos tyrimo komisijÄ , Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus darbo inspektorių dėl papildomos medžiagos surinkimo apie galimÄ pareiÅ¡kėjo darbo sÄ lygų rizikos veiksnį - krovinių kėlimÄ ir neÅ¡imÄ Â pagal originalius  ar analogiÅ¡kus įrankius.          Pagal Profesinių ligų kriterijų 6.9 punktÄ nustatant profesinę ligÄ , be kita ko, vertinama panaÅ¡ių susirgimų (grupinių ar pavienių) buvimas įmonėje.

Nagrinėjamoje byloje yra duomenų apie tai, kad buvusiems UAB „Alkesta“ darbuotojams P. K. ir P. J., kurie dirbo akmenskaldės operatoriais, kaip ir pareiÅ¡kėjas, taip pat diagnozuoti stuburo susirgimai. Å i aplinkybė taip pat gali bÅ«ti reikÅ¡minga sprendžiant dėl profesinės ligos nustatymo pareiÅ¡kėjui, todėl bÅ«ti iÅ¡tirta.           Pažymėtina, kad CDMEK iÅ¡vados turiniui taikytini VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai, o tai reiÅ¡kia, kad visi nustatyti ir iÅ¡tirti faktiniai duomenys turi bÅ«ti motyvuotai aptarti konkrečiai nurodant kodėl jie yra laikomi patvirtinančiais, ar paneigiančiais profesinę ligÄ .

           Kadangi skundžiama CDMEK iÅ¡vada pateikta neiÅ¡tyrus visų aplinkybių, nepaÅ¡alinus prieÅ¡taravimų ir abejonių dėl galimo rizikos veiksnio – ilgalaikio sunkių krovinių kėlimo ir neÅ¡imo – galimo poveikio pareiÅ¡kėjui diagnozuotoms stuburo ligoms, o byloje nustatyta, kad CDMEK tyrimo metu nepasinaudojo visomis jai suteiktomis teisėmis gauti papildomÄ medžiagÄ ir tai galėjo turėti įtakos CDMEK priimtam sprendimui, todėl jis turi bÅ«ti panaikintas.          Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais pareiÅ¡kėjo apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas pareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinant iÅ¡ dalies, panaikinant CDMEK 2009 m. gegužės 6 d. iÅ¡vadÄ Nr. S-(14.2)-285/118 ir įpareigojant atsakovÄ Â iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti klausimÄ dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo A. R. ir priimti sprendimÄ . Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 3 dalies punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : pareiÅ¡kėjo A. R. apeliacinį skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 17 d. sprendimÄ pakeisti. PareiÅ¡kėjo A.

R. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos 2009 m. gegužės 6 d. iÅ¡vadÄ dėl profesinės ligos Nr. S-(14.2)-285/118 panaikinti ir įpareigoti Å¡iÄ KomisijÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti klausimÄ dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo A. R. ir priimti sprendimÄ .BylÄ dalyje dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos 2009 m. balandžio 23 d. protokolinio sprendimo Nr.6/2009 panaikinimo nutraukti.Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                     Audrius Bakaveckas                                                                  Laimė Baltrūnaitė                                                                  Romanas Klišauskas