2018-04-18 Nr. AB-9437-3-61-3-03523-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-893-520/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03523-2016-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – J. J.) dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. rugpjūčio 8 d. raštą (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją (toliau – ir Ministerija, atsakovas) išnagrinėti pareiškėjo skundą iš esmės bei įvertinti antstolės J. J. padarytus etikos pažeidimus, Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui iškeliant antstolei J. J. drausmės bylą; 2) priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 300 Eur neturtinę žalą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad antstolė akivaizdžiai melavo, nevykdydama savo pareigų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – ir Sprendimų vykdymo instrukcija). Pareiškėjas teigė, kad jis prašė Teisinių institucijų departamento direktorės persiųsti jo skundą antstolių veiklą vertinančiai ir nuobaudas skiriančiai institucijai, tačiau skundžiamame Rašte nurodžiusi, kad iškelti antstoliui drausmės bylą turi teisę teisingumo ministras, pareiškėjo skundo ministrui nepersiuntė.

3. Pareiškėjas nurodė, kad dėl Ministerijos darbuotojos J. S. aplaidumo buvo įžeistas jo orumas, jis patyrė neturtinę žalą, kurią turi atlyginti valstybė. Pareiškėjo teigimu, Ministerijos darbuotoja ignoravo pareiškėjo prašymą, todėl toks Ministerijos valdininkų požiūris į antstolio akivaizdų melą, aplaidų darbą, sukuria nesaugumo, antstolių savivaliavimo ir teismų nekontroliuojamo persekiojimo atmosferą bei skatina norą emigruoti iš šalies. Dėl paminėtų priežasčių pareiškėjas savo patirtą neturtinę žalą įvertino 300 Eur suma.

4. Atsakovas Ministerija, kuri atstovauja ir atsakovui Lietuvos valstybei, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Ministerija paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400 patvirtinto Antstolių veiklos tikrinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatomis, teisingumo ministras, gavęs asmens skundą, kuriame nurodomos konkrečios faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą pripažinti, kad antstolis nesilaiko Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų nuostatų, jis gali inicijuoti neeilinį antstolio veiklos patikrinimą ir, nustatęs pažeidimus, priimti sprendimą dėl drausmės bylos iškėlimo. Atsakovas pažymėjo, kad teisės aktai Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui nenustato imperatyviosios pareigos kiekvienu atveju, gavus skundą, iškelti antstoliui drausmės bylą, nes, visų pirma, turi būti nustatyta, jog skunde nurodyti faktai yra susiję su Antstolių įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisės aktų nuostatų nesilaikymu.

6. Ministerija tvirtino, kad pareiškėjo 2016 m. liepos 11 d. skunde išdėstytos aplinkybės yra susijusios su antstolės J. J. procesine veikla, atliktais arba neatliktais procesiniais veiksmais, kurie gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka, ką Rašte Ministerija ir nurodė pareiškėjui. Ministerija pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu teismas konstatuotų pažeidimus, ji spręstų klausimą dėl drausmės bylos antstoliui iškėlimo.

7. Ministerijos vertinimu, ji pareiškėjo skundą išnagrinėjo tinkamai, nepažeisdama galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių antstolių veiklą.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimu pareiškėjo M. K. skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad antstolė J. J. vykdė vykdomąją bylą Nr. 0052/14/01235 pagal Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-19-182/2014 dėl 3 857,43 Eur žalos atlyginimo išieškojimo iš pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) Alytaus skyriaus naudai, taip pat vykdė bylą Nr. 0052/14/01239 pagal Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-19-182/2014 dėl 2 378,55 Eur žalos atlyginimo išieškojimo iš pareiškėjo VSDFV Vilniaus skyriaus naudai. Pareiškėjas 2016 m. liepos 11 d. skundu kreipėsi į Ministeriją, prašydamas informuoti, remiantis kokiais teisės aktais, kas suteikia ir panaikina antstolio licenciją / leidžia atsidaryti ir uždaryti antstolio kontorą, kas gali įvertinti moralines antstolio savybes, tokias kaip šiame rašte ir prieduose, kurie įrodo antstolės melą, ir prašydamas persiųsti jo raštą antstolių veiklą vertinančiai ir nuobaudas skiriančiai institucijai. Ministerija į pareiškėjo skundą atsakė ginčijamu Raštu.

10. Įvertinęs pareiškėjo skundo bei Ministerijos Rašto, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo skundą, turinį, teismas sprendė, kad Ministerija įvertino visas skunde nurodytas aplinkybes, paaiškino pareiškėjui antstolio veiklą reglamentuojančius teisės aktus.

11. Teismas pažymėjo, kad Ministerija tiek skundžiamame Rašte, tiek atsiliepime į skundą papildomai išaiškino, jog teisės aktai teisingumo ministrui nenustato imperatyviosios pareigos kiekvienu atveju, gavus skundą, iškelti antstoliui drausmės bylą, nes, visų pirma, turi būti nustatyta, jog skunde nurodyti faktai yra susiję su Antstolių įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisės aktų nuostatų nesilaikymu, o pareiškėjo 2016 m. liepos 11 d. skunde išdėstytos aplinkybės yra susijusios su antstolės J. J. procesine veikla, atliktais arba neatliktais procesiniais veiksmais, kurie gali būti skundžiami CPK nustatyta tvarka.

12. Teismo vertinimu, pareiškėjui pateiktas atsakymas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, antstolės J. J. veikla išimtinai susijusi su procesine veikla, vykdant Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-19-182/2014.

13. Teismas nurodė, kad pareiškėjo teisės dėl antstolės J. J. patvarkymų vykdomojoje byloje gali būti ginamos CPK nustatyta tvarka. Antstolės patraukimas drausminėn atsakomybėn, jos veiklos patikrinimas ar pranešimas institucijoms apie jos veiksmus vykdymo procese, taip pat analogiški veiksmai prieš J. J. neturi jokios įtakos pareiškėjo teisėms ar teisėtiems interesams vykdomojoje byloje.

14. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kuo jo teises ar teisėtus interesus pažeidžia skundžiamas Raštas bei kaip jo teisės ar teisėti interesai bus apginti, įpareigojus Ministeriją perduoti jo skundą dėl antstolės J. J. galimų pažeidimų nagrinėti kompetentingoms institucijoms, įpareigojus teisingumo ministrą iškelti antstolei drausmės bylą.

15. Teismas nenustatė aplinkybių, kaip bus apgintos pareiškėjo pažeistos teisės ar įstatymo saugomi interesai teisingumo ministrui atlikus antstolės J. J. veiklos patikrinimą.

16. Įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas padarė išvadą, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, neviršijo įstatymais jam suteiktų teisių ar įgaliojimų, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

17. Teismas sprendė, jog nepanaikinus ginčijamo sprendimo, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Ministeriją išnagrinėti pareiškėjo skundą iš esmės, įvertinti antstolės padarytus etikos pažeidimus teisingumo ministrui iškeliant jai drausmės bylą.

18. Teismas nustatęs, kad pareiškėjo teisės nurodytu aspektu nebuvo pažeistos, sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog buvo atlikti neteisėti veiksmai, todėl pareiškėjui neįrodžius atliktų neteisėtų veiksmų, kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, nustatymas yra betikslis. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

III. 19. Pareiškėjas M. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimą, Ministerijos Raštą, įpareigoti teisingumo ministrą išnagrinėti pareiškėjo skundą iš esmės, įvertinti antstolės J. J. padarytus etikos pažeidimus teisingumo ministrui iškeliant antstolei drausmės bylą, priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

20. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš dalies tais pačiais argumentais, kaip ir savo skundą, papildomai nurodydamas, kad:

20.1 J. S., spręsdama dėl pareiškėjo Ministerijai pateikto skundo persiuntimo ar nepersiuntimo, pažeidė Tvarkos apraše nustatytą tokių skundų nagrinėjimo tvarką ir drausmės bylų iškėlimo tvarką.

20.2 Raštu ignoruojami pareiškėjo pateikti ir įrodyti faktai apie antstolės melą ir tyčiojamasi siūlant pareiškėjui kreiptis civiline tvarka, nes CPK antstolių veiklą reglamentuojančiuose straipsniuose nenumatyta antstolių atsakomybė už melą.

20.3 Nepagrįsta teismo išvada, kad antstolės patraukimas drausminėn atsakomybėn neturi jokios įtakos pareiškėjo teisėms.

20.4 Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymų patvirtintos kopijos, kurias antstolė pateikė pareiškėjui, buvo pateiktos kartu su jo 2016 m. liepos 11 d. skundu Ministerijai, jos turi būti pridėtos prie bylos.

21. Atsakovai Ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Ministerijos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

22. Atsakovų nuomone, teismo sprendimas priimtas tinkamai taikant ir aiškinant materialiosios ir proceso teisės normas, todėl sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus ir pareiškė dėl jų nuomonę.

23. Atsakovo teigimu, pareiškėjui nepateikus informacijos dėl antstolės J. J. proceso teisės normų pažeidimų konstatavimo teismo sprendimu, Ministerija neturėjo pagrįstos priežasties pareiškėjo skundą persiųsti Lietuvos antstolių rūmams.

24. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas visiškai neįrodinėjo žalos padarinių, neakcentavo pasireiškiančių išgyvenimų ar sukrėtimų, taip pat nepateikė įrodymų dėl jų sukelto sunkumo laipsnio bei galimų pasekmių ateityje, taip pat pareiškėjas neįrodinėjo ir priežastinio ryšio, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl teismas neturėjo pagrindo pripažinti pareiškėjo nurodomą neturtinę žalą.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. J. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti, nurodydama, kad nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamos bylos esminis dalykas – atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. rugpjūčio 8 d. rašto, kuriuo pareiškėjui M. K. buvo atsakyta į jo 2017 m. liepos 11 d. skundą dėl antstolio neteisėtų veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0052/14/01235 ir 0052/14/01239, pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėjas taip pat byloje yra pareiškęs reikalavimus: įpareigoti Ministeriją išnagrinėti pareiškėjo skundą iš esmės bei įvertinti antstolės J. J. padarytus etikos pažeidimus, teisingumo ministrui iškeliant šiai antstolei drausmės bylą; priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės 300 Eur neturtinę žalą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį dėl Ministerijos neteisėtų veiksmų, netinkamai nagrinėjant pareiškėjo 2017 m. liepos 11 d skundą.

27. Pareiškėjas skundą, kurį nagrinėjo pirmosios instancijos teismas, grindė tuo, kad antstolė melavo, jog negali pateikti Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo patvirtintų kopijų, nevykdė savo pareigų ir Sprendimų vykdymo instrukcijos, o Ministerija, Rašte nurodžiusi, kad antstoliui drausmės bylą gali iškelti teisingumo ministras, pareiškėjo skundo jam nepersiuntė, dėl ko buvo įžeistas pareiškėjo orumas ir jis patyrė neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad skundžiamas Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų ir būtinųjų sąlygų Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei kilti pagal CK 6.271 straipsnį, pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, laikosi pozicijos, kad jo skundo reikalavimai turėjo būti patenkinti, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Rašto teisėtumą. Pareiškėjo teigimu, Ministerijos Teisinių institucijų departamento direktorė J. S. viršijo įgaliojimus, ignoruodama pareiškėjo prašymą persiųsti pareiškėjo skundą antstolių veiklą vertinančiai ir nuobaudas skiriančiai institucijai.

28. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Antstolių įstatymo 27 straipsnis nustato, jog antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (27 str. 1 d.). Kaip antstoliai (antstolių padėjėjai) laikosi Antstolių įstatymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos, Antstolių profesinės etikos kodekso ir kitų teisingumo ministro tvirtinamų teisės aktų, reglamentuojančių antstolių veiklą, ir vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos, nesusijusios su vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimu, pagal kompetenciją teisingumo ministro nustatyta tvarka kontroliuoja Ministerija ir Lietuvos antstolių rūmai (Antstolių įstatymo 27 str. 2 d.).

29. Be to, teisingumo ministrui priskirta kompetencija iškelti drausmės bylą antstoliui pagal Antstolių įstatymo 13 straipsnį, kuriame nustatyta, kad iškelti antstoliui drausmės bylą teisingumo ministras gali už Antstolių įstatymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos, Antstolių profesinės etikos kodekso, kitų teisės aktų, reglamentuojančių antstolių neprocesinę veiklą, vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos, nesusijusios su vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimu, pažeidimus arba jei teismo sprendime konstatuoti imperatyviųjų procesinės teisės normų pažeidimai (13 str. 1, 2 d.).

30. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851, 8.10 ir 8.32 punktus, Ministerija, siekdama jai nustatytų veiklos tikslų, be kita ko, teisės aktų nustatyta tvarka kontroliuoja antstolių darbą, nagrinėja asmenų prašymus, skundus ir pranešimus, priskirtinus Ministerijos kompetencijai, imasi priemonių, kad būtų atsakyta į juose keliamus klausimus.

31. Vadovaujantis Tvarkos aprašo nuostatomis, teisingumo ministras, gavęs skundą, pareiškimą, prašymą ar kitą informaciją, kur nurodomi faktai ar aplinkybės, kad antstolis nesilaiko Antstolių įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų nuostatų, gali inicijuoti neeilinį antstolio veiklos patikrinimą ir, nustatęs pažeidimus, priimti sprendimą dėl drausmės bylos iškėlimo. Sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, teisėjų kolegija pažymi, kad teisės aktai teisingumo ministrui nenustato imperatyviosios pareigos kiekvienu atveju, gavus skundą, iškelti antstoliui drausmės bylą, nes, visų pirma, turi būti nustatyta, jog skunde nurodyti faktai yra susiję su Antstolių įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisės aktų nuostatų nesilaikymu.

32. CPK 594 straipsnyje nustatyta, kad antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas; šios kontrolės metu patikrinami ir patvirtinami CPK VI dalyje nurodyti antstolio surašyti vykdymo proceso dokumentai; teisėjo nurodymai pašalinti vykdymo proceso pažeidimus antstoliui yra privalomi ir neskundžiami, jeigu CPK nenustatyta kitaip.

33. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuriam yra pavesta formuoti vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, yra pažymėjęs, kad iš viso šio teisinio reglamentavimo matyti, kad, kaip taisyklė, antstoliui už jo procesinę veiklą drausminė atsakomybė Ministerijos bei Antstolių rūmų iniciatyva yra negalima, išskyrus atvejus, jei teismo sprendime yra konstatuoti imperatyviųjų procesinės teisės normų pažeidimai. Asmuo, nesutikdamas su procesiniais antstolio veiksmais, turi teisę juos ginčyti bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso tvarka, kartu prašydamas atlyginti ir dėl to patirtą žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-209-552/2016; kt.).

34. Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą ir įvertinusi Ministerijai pateikto pareiškėjo 2016 m. liepos 11 d. skundo ir skundžiamo Rašto turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad Ministerija tinkamai atsakė į pareiškėjo 2017 m. liepos 11 d. skundą, paaiškindama pareiškėjui antstolio veiklą reglamentuojančius teisės aktus, antstolio licencijos išdavimą, veiklos vykdymą, kontrolę, drausmės bylos iškėlimo iniciatorius, įgaliojimų pasibaigimą, Ministerijos kompetenciją šioje srityje, bei pateikdama išvadas ir nurodydama, kad pareiškėjas antstolės J. J. procesinę veiklą gali apskųsti CPK nustatyta tvarka.

35. Nagrinėjamu atveju atstovaudama Ministerijai ir teisingumo ministrui pareiškėjui atsakymą pateikė Ministerijos Teisinių institucijų departamento direktorė J. S.. Šioje byloje Ministerijai atstovavo teisingumo ministro įgaliotas asmuo E. D. (b. l. 39), kuri išreiškė ir teisingumo ministro poziciją dėl Rašte nurodytų aplinkybių, dėl kurių teisingumo ministras nesiėmė priemonių iškelti antstolei drausmės bylą.

36. Akcentuotina, kad pareiškėjas skunde prašė jam (pareiškėjui) pranešti, kas suteikia ir panaikina antstolio licenciją / leidžia atsidaryti ir uždaryti antstolio kontorą (1 p.); remiantis kokiais teisės aktais suteikiama ir panaikinama antstolio licencija / leidžiama atsidaryti ir uždaroma antstolio kontora (2 p.); kas gali įvertinti moralines antstolio savybes, „tokias kaip šiame rašte ir prieduose dokumentaliai įrodytą antstolės melą“ (3 p.); persiųsti jo raštą antstolių veiklą vertinančiai ir nuobaudas skiriančiai institucijai (4 p.). Ministerijos Teisinių institucijų departamento direktorė J. S. išsamiai pareiškėjui atsakė į skunde suformuluotus prašymus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių Rašto dalis, susijusi su pareiškėjo skundo prašymais pateikti informaciją, yra neteisėta ir pagrįsta.

37. Iš apeliacinio skundo argumentų galima daryti išvadą, kad pareiškėjas nesutinka su Rašto argumentacija, dėl kurios Ministerija ir teisingumo ministras nesiėmė priemonių antstolei iškelti drausmės bylą dėl antstolės melo 2016 m. birželio 7 d. rašte, kuriame ji nurodė, kad nėra galimybės pateikti pareiškėjui Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymų partvirtintas kopijas. Pareiškėjo teigimu, pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 29 punktą antstolė privalo turėti bylos kopiją, jei nestabdo išieškojimo perduodant bylą į teismą.

38. Vertinant Rašte išdėstytus argumentus, pažymėtina, kad pareiškėjas, teigdamas, jog antstolė melavo, nevykdė pareigų, 2016 m. liepos 11 d. skundą grindė vykdymo procese antstolės priimtais patvarkymais, kuriuose ji buvo nurodžiusi, kad pareiškėjas nenurodė Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymų ir turi pateikti jų kopijas (pareiškėjo teigimu, antstolė nebuvo pateikusi pareiškėjui kopijų, pažeisdama CPK 756 straipsnį; antstolė skundą dėl kopijų patenkino, nors prieš tai teigė, kad nėra galimybės kopijų pateikti); ištaisė aritmetines klaidas. Pareiškėjas skunde taip pat buvo nurodęs aplinkybes, susijusias su jo skundo dėl neatimtų vykdymo išlaidų nagrinėjimu, tai, kad ir naujame 2016 m. liepos 4 d. Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkyme yra klaida (5 eurų neatitikimas). Taigi pareiškėjas antstolės melavimą jam siejo su antstolės procesine veikla (neveikimu) vykdymo procese.

39. Pažymėtina, kad antstolė yra informavusi Ministeriją, jog pareiškėjo skundas dėl apskaičiuotų vykdymo išlaidų perduotas nagrinėti teismui.

40. Kaip minėta, antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai (CPK 594 str., Antstolių įstatymo 27 str. 1 d.), todėl Rašte teisingai nurodyta, kad pareiškėjo 2016 m. liepos 11 d. skunde išdėstytos aplinkybės yra iš esmės susijusios su antstolės procesine veikla, atliktais arba neatliktais procesiniais veiksmais vykdymo procese, vykdymo išlaidų apskaičiavimu, ir pareiškėjas dėl antstolės veiksmų (neveikimo) turi kreiptis į teismą CPK 510, 512 straipsniuose nustatyta tvarka.

41. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, jog antstolė akivaizdžiai melavo, nevykdydama savo pareigų ir Sprendimų vykdymo instrukcijos, tačiau nenurodo jokių teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. liepos 11 d. skundą grindė ne aplinkybėmis, susijusiomis su antstolės procesine veikla, ir yra Antstolių įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyti pagrindai drausminei atsakomybei taikyti. Kaip jau minėta, pareiškėjas skunde antstolės melavimą jam siejo su antstolės procesine veikla vykdymo procese, todėl pagrįstai Ministerija ir teisingumo ministras nesiėmė priemonių kelti antstolei drausmės bylą.

42. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nepanaikinus ginčijamo Rašto, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Ministeriją išnagrinėti pareiškėjo skundą iš esmės, įvertinti antstolės padarytus etikos pažeidimus teisingumo ministrui iškeliant jai drausmės bylą.

43. Pasisakydama dėl pareiškėjo skundo dalies, susijusios su neturtinės žalos atlyginimu, teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, jog CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš jų, valstybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

44. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nenustatyti neteisėti Ministerijos veiksmai, t. y. viena iš būtinųjų sąlygų valstybės atsakomybei dėl neturtinės žalos atlyginimo atsirasti, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

45. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė