36f10ff6-cf9c-4e5d-929d-2dbf6ac9bbf7 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Irma ČuchrajPranešėja Irma Čuchraj                     Civilinė byla Nr. 2S-261-513/2014Teisėjas Darius Kurpavičius                      Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02589-2014-2                          Procesinio sprendimo kategorija: 110.1; 122.4                                                                     (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2015 m. sausio 29 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės UAB „Ctrent“ atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-10 nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės UAB „CTrent“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Ridevis“ dėl 4 706,61 Eur skolos priteisimo ir atsakovės UAB „Ridevis“ prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl 13 095,84 EUR skolos, negautų pajamų ir nepagrįsto praturtėjimo priteisimo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 16 251 Lt skolÄ , 7,28 procentų dydžio procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, po 6 050 Lt kas mėnesį nuo 2014-05-01 iki patalpų atlaisvinimo ir jų perdavimo ieÅ¡kovei, įpareigoti atsakovę atlaisvinti negyvenamÄ sias patalpas – dirbtuves, dirbtuvių patalpas su administracinėmis patalpomis, esančias Tiekėjų g. 31A, Kretinga, ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. 2014-10-22 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinys, kuriuo atsakovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 871,20 Lt skolÄ , 13 617,82 Lt be pagrindo įgytas lėšas, 30 782,28 Lt negautų pajamų atlyginimÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.2014-11-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismas tenkino atsakovės praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimams užtikrinti – areÅ¡tavo ieÅ¡kovei priklausantį kilnojamÄ jį ar nekilnojamÄ jį turtÄ , turtines teises, esančias pas ieÅ¡kovę arba trečiuosius asmenis, o jų neradus ar esant nepakankamai – ieÅ¡kovei priklausančias pinigines lėšas, nevirÅ¡ijant 45 271,30 Lt sumos, uždraudžiant bet kokį areÅ¡tuoto turto perleidimÄ , įkeitimÄ kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimÄ ar apribojimÄ bei turto vertės sumažinimÄ , tačiau iÅ¡ sÄ skaitose esančių piniginių lėšų ieÅ¡kovei leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio bei privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetams, atsiskaitymu su ieÅ¡kove.

Teismas motyvavo, kad ieÅ¡kovė vengia įvykdyti prievolę, skolos suma pripažintina didele, nėra žinoma ieÅ¡kovės turtinė padėtis, kiti kreditoriniai įsipareigojimai. Esant Å¡ios aplinkybėms, sprendė, kad gali atsirasti didesnė teismo procesinio sprendimo neįvykdymo rizika, todėl yra pagrindas manyti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Dėl Å¡ių priežasčių laikinÄ sias apsaugos priemones nutarė taikyti nepraneÅ¡us ieÅ¡kovei (CPK 148 str.).

Nurodė, kad ginčo priemones taiko atsižvelgdamas į laikinųjų apsaugos priemonių tikslÄ , siekį užtikrinti teismo procesinio sprendimo įvykdymÄ , vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo principu (CPK 145 str. 1 d. 1, 3 punktai, 2 d.).IeÅ¡kovė atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-10 nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – atsakovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. CPK 95 str. 2 d. pagrindu skirti atsakovei maksimaliÄ baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis.

Nesutinka su teismo motyvais ir teigia, kad ieÅ¡kovė yra ne fizinis asmuo, o sėkmingai veiklÄ vykdantis juridinis asmuo, stabiliai veikianti ir patikima įmonė, turinti pastoviÄ metinę apyvartÄ . Jokie piktybiÅ¡ki ieÅ¡kovės veiksmai ar nesÄ Å¾iningumas byloje nenustatytas, todėl nėra pagrindo teigti, jog ieÅ¡kovė imsis priemonių iÅ¡vengti bÅ«simo teismo sprendimo vykdymo, perleis kitiems asmenis turtÄ ar sieks kitaip sumažinti turimo turto vertę. Atsakovės praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones pagrįstas tik jos pačios teiginiais, kurie nepagrįsti jokiais įrodomÄ jÄ galiÄ turinčiais raÅ¡ytiniais įrodymais.

Ginčas yra dėl atsakovės skolos už atsakovės nuomotas iÅ¡ ieÅ¡kovės ir jai priklausančias patalpas, kurių vertė, lyginant su pareikÅ¡tų reikalavimų suma, yra didelė, todėl nėra jokios grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui. Mano, kad tokiu bÅ«du atsakovė siekia iÅ¡vengti prievolių ieÅ¡kovei vykdymo bei apsunkinti ieÅ¡kovės veiklÄ ir tokie atsakovės veiksmai turi bÅ«ti vertinami kaip piktnaudžiavimas teise.Atsakovė atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka ir skundžiamÄ teismo nutartį praÅ¡o palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad ieÅ¡kovės teiginiai, jog ji yra sėkmingai veiklÄ vystantis Å«kio subjektas, nepagrįstas įrodymais. Be to, ieÅ¡kovė iki Å¡iol nėra atsiskaičiusi su Sodra, ieÅ¡kovės įmonėje dirba tik vienas darbuotojas ir darbuotojų skaičius iki Å¡ios dienos tik mažėjo. Be to, ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas yra apsunkintas hipoteka (yra ir kitų kreditorių) ir Å¡io turto vertė Å¡iai dienai yra mažesnė nei buvo nustatyta ekspertizės metu UAB „Lituka ir Ko“ iki jį įsigyjant ieÅ¡kovei.

Pažymi, kad ieÅ¡kovė, jeigu atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis bus atmestas, turi teisę į visų nuostolių atlyginimÄ (CPK 146 str.). Nesutinka su ieÅ¡kovės argumentais, jog atsakovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes teise teikti prieÅ¡ieÅ¡kinį bei praÅ¡yti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo naudojasi sÄ Å¾iningai ir apdairiai, o ne siekdama sukelti ieÅ¡kovei žalÄ .Atskirasis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).IÅ¡ atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentų matyti, kad iÅ¡ esmės ginčas kilo dėl to, ar nagrinėjamu atveju prieÅ¡ieÅ¡kinio suma yra didelė atsakovei ir yra grėsmė, jog galbÅ«t atsakovei palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir, nesiėmus Å¡ių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, pagal kuriÄ aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp Å¡alių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012).

Tačiau Å¡i prezumpcija nėra absoliuti ir per se nesudaro pagrindo automatiÅ¡kai taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, todėl teismas kiekvienu atveju privalo vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ieÅ¡kovo reikalavimo suma, lyginant jÄ su nuosavybės teise valdomo turto verte, įsipareigojimais kreditoriams ir pan., yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-879/2014; 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009).Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, taip pat iÅ¡nagrinėjęs visas byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, inter alia tai, kad Å¡alių ginče galioja 2014-03-10 nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovės turtui (t. 1, b. l. 21–22, 39–41), jog atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis priimtas ir grindžiamas įrodymais (t. 1, b. l. 165–170), įvertinęs aplinkybes, jog ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamais turtas nuo 2014-01-10 yra apsunkintas hipoteka (taigi ieÅ¡kovė turi įsipareigojimų kitiems kreditoriams) (t. 2, b. l. 6–12), o ieÅ¡kovės pateikti duomenys apie jos turtinę padėtį yra gerokai vėlesni – 2013-10-01 (ataskaita, t. 2, b. l. 5), jog Sodros duomenis ieÅ¡kovės darbuotojų skaičius nuo 2014-07-10 (5 darbuotojai) iki Å¡ios dienos sumažėjo iki 1 dirbančiojo (apdraustojo) ir įmonė dar turi skolinį įsipareigojimÄ Sodrai (nuo 2015-01-20 iki dabar 130,88 Eur socialinio draudimo skolÄ ) (t. 1, b. l. 178, 179–180, CPK 179 str. 3 d.), jog kitų duomenų apie ieÅ¡kovės faktinę turtinę padėtį ir (ar) kitÄ turtÄ byloje nepateikta, laikytina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo iÅ¡vadÄ , jog egzistuoja grėsmė, kad atsakovei palankaus teismo sprendimo vykdymas gali bÅ«ti apsunkintas arba pasidaryti neįmanomas.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos apeliacinio teismo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu formuojamoje praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobÅ«džio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2492/2013; 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014).Atsakovės atskirajame skunde iÅ¡dėstyti argumentai dėl atsakovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atmestini kaip nepagrįsti.

Ginčo situacijoje teigti, jog atsakovė procesinėmis teisėmis piktnaudžiauja, t. y. sÄ moningai veikia prieÅ¡ ieÅ¡kovę, tokiu bÅ«du siekia padaryti jai žalos ir pan., ar padavė aiÅ¡kiai nepagrįstus procesinius dokumentus, nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad atsakovės teisė paduoti prieÅ¡ieÅ¡kinį, praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nustatyta civilinio proceso įstatymu (CPK 42 str., 143 str. 1 d., 144 str. 1, 3 dalys). Ginčas tarp Å¡alių pirmosios instancijos teisme dar neiÅ¡nagrinėtas (LITEKO duomenys).

Remdamasis iÅ¡dėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, o atskirajame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Teismas, vadovaudamasis CPK 334 – 339 str., n u t a r i a : Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėja                                                                                                          Irma Čuchraj