2020-09-09 Nr. AB-16186-3-61-3-03738-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1338-556/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03738-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramutės Ruškytės, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 21 d. iki 2018 m. gegužės 20 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose kartu su kitais asmenimis, pažeidžiant teisės aktuose nustatytą reikalavimą dėl minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui. Tokiu būdu buvo suvaržyta jo judėjimo laisvė. Be to, buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis nevisiškai nuo bendros kameros erdvės atitvertu sanitariniu mazgu (tualetu), iš kurio taip pat pasklisdavo blogas kvapas po visą kamerą. Pareiškėjas, naudodamasis tualetu kitų kalinamų asmenų akivaizdoje, patyrė diskomfortą, išgyvenimus. Dėl netinkamai atskirto sanitarinio mazgo kildavo konfliktai ir tarp kalinamų asmenų. Kamerose taip pat veisėsi tarakonai. Kamerų langai nebuvo valomi (dėl grotų jų buvo neįmanomą išvalyti). Kamerose neveikė ventiliacija, buvo didėlė drėgmė. Oro judėjimo greitis neatitiko higienos normų. Kamerų apšvietimas buvo netinkamas. Nuo silpnos dirbtinės šviesos pareiškėjui skaudėjo galvą ir akis, natūralios šviesos nedaug patekdavo į patalpas. Lukiškių TI-K dažnai nebūdavo šilto vandens, tokiu būdu nebuvo sudaroma galimybė prausti visą kūną bent ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Suteikta teisės nusprausti duše tik kartą per savaitę taip pat būdavo nepakankama tinkamai asmens higienai palaikyti. Pareiškėjas turėjo teisę tik į 1 valandos pasivaikščiojimą kiemelyje. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 21 d. iki 2018 m. gegužės 20 d. Laikėsi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju nėra visų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti. Todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįstas.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies –priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 650 Eur neturtinei žalai atlyginti; kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 21 d. iki 2018 m. gegužės 20 d. Teismas pabrėžė, kad iš viso pareiškėjas Lukiškių TI-K kalintas 298 paras.

7. Teismas pažymėjo, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (neteko galios 2019 m. kovo 6 d.) (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Teismas, įvertinęs kamerų (sekcijos Nr. 1), kuriose pareiškėjas buvo kalinamas, plotą (atėmus iš ploto sanitarinio mazgo užimtą plotą (apie 0,56 kv. m) ir jose kalėjusių asmenų skaičių, konstatavo, kad minimali ploto norma, turėjusi tekti vienam asmeniui, pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeista 56 paras (pareiškėjui teko 3,36–3,525 kv. m gyvenamojo ploto).

8. Teismas pripažino, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo teiginių, jog Lukiškių TI-K kamerose sanitariniai mazgai nebuvo visiškai atitverti nuo gyvenamosios patalpos, taip pat nepaneigė, kad pareiškėjas galėjo būti stebimas besinaudojantis sanitariniu mazgu (tualetu). Todėl teismas, įvertinęs bylos duomenis apie kameras, kuriose sanitarinis mazgas nebuvo įrengtas kaip atskira kabinas su durimis (kameroje Nr. 252 ir sekcijoje Nr. 1 sanitarinio mazgo patalpa įrengta kaip atskira kabina su durimis), konstatavo, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis tualetu nebuvo užtikrinta 150 parų.

9. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (neteko galios 2020 m. sausio 22 d.) 258 punkte numatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, kirpėjo paslaugomis, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad jam buvo suteikiama galimybė vieną kartą per savaitę iki 15 min. nusiprausti duše po šiltu vandeniu. Vis dėlto teismas pabrėžė, kad aplinkybė, jog pareiškėjui tik kartą buvo suteikta teisė nusiprausti duše, gali būti reikšminga sprendžiant dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo ir sprendžiant dėl patirtos žalos atlyginimo. Šiuo atveju atsižvelgtina į šią aplinkybę sprendžiant dėl Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo. Teismas kitų pareiškėjo nurodytų pažeidimų nenustatė.

10. Teismas nustatęs, kad pareiškėjo teisė į privatumą 150 dienas naudojantis tualetu nebuvo tinkamai užtikrinta, taip pat 56 dienas buvo pažeista minimali ploto norma, turėjusi tekti pareiškėjui (pareiškėjui teko 3,36–3,525 kv. m ploto), įvertinęs ribotą galimybę pareiškėjui pasinaudoti dušu, darė išvadą, kad dėl nustatytų netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Teismas sprendė, kad pakankama suma pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti yra 650 Eur.

III. 11. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

11.1. i) teisės aktai nenustatė reikalavimo Lukiškių TI-K sanitarinį mazgą kamerose įrengti kaip atskirą patalpą. Tose kamerose, kuriose sanitarinių mazgų patalpos nebuvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, nuo likusio kamerų ploto šios patalpos buvo atitvertos 1,5 m. aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengė matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Lukiškių TI-K pareigūnai (prižiūrėtojai) turėjo teisę stebėti kalinamus asmenis pagal teisės aktų reikalavimus, siekdami užtikrinti jų elgesio kontrolę; ii) Lukiškių TI-K kalinamiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min. buvo suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitiko teisės aktų reikalavimus.

11.2. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad teismų praktikoje pripažįstama ir tai, jog pažeista asmens neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

11.3. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė ir neturtinę žalą. Tam įrodyti pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės šioje byloje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 21 d. iki 2018 m. gegužės 20 d.

13. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K (po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo ir šios įtaigos teises ir pareigas perėmė Vilniaus pataisos namai), 650 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsakovo atstovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tuo, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinų valstybės civilinės (viešosios) atsakomybės atsiradimo sąlygų, t. y. neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos, dėl to pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nebuvo pagrindo tenkinti. Nepaisant to, kad atsakovo atstovas prašo panaikinti visą teismo sprendimą, iš apeliacinio skundo turinio yra akivaizdu, kad atsakovo atstovo skundžia tik tą teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies.

14. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

15. Teismas skundžiamu sprendimu tenkino pareiškėjo skundą iš dalies, t. y. priteisė jam neturtinės žalos atlyginimą, nustatęs, kad: i) pareiškėjas 56 dienas buvo kalinamas per mažo ploto sąlygomis; ii) 150 dienų buvo pažeidžiamas pareiškėjo privatumas jam naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu), kuris nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės; iii) pareiškėjas turėjo ribotas galimybes praustis duše. Pažymėtina, kad nors atsakovo atstovas apeliaciniame skunde dėl skundžiamame teismo sprendime padarytos išvados, kad pareiškėjas 56 dienas buvo kalinamas per mažo ploto sąlygomis, pagrįstumo argumentų nenurodo, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atstovas apeliaciniame skunde mini argumentą, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo nustatyti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, teisėjų kolegija tikrina ir šią teismo sprendimo dalį.

16. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar pareiškėjui teko pakankamai gyvenamojo ploto, nepagrįstai išskaičiavo sanitarinio mazgo užimamą plotą (0,56 kv. m), kadangi nustatant, ar nebuvo pažeistas Įsakymo 1.3.1 punktas, kuris nustato, kad vienam asmeniui kameroje turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą kamerose nėra teisinio pagrindo. Sanitarinio mazgo užimamas plotas yra aktualus tik tuomet, kai išskaičiavus jo plotą asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m gyvenamosios patalpos ploto – tokiu atveju pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką yra pagrindas spręsti dėl Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją, (pareiškimo Nr. 7334/13). Tačiau iš byloje pateiktų duomenų (b. l. 83–84, 96) nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamosios patalpos ploto. Todėl teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinio skundo ribas, konstatuoja, kad teismo išvada, jog pareiškėjas 56 dienas buvo kalinamas per mažo ploto sąlygomis, yra nepagrįsta.

17. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog jam buvo suteikiama galimybė vieną kartą per savaitę iki 15 min. nusiprausti duše po šiltu vandeniu, buvo reikšminga, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad: i) minėta aplinkybė yra suderinama su teisės aktų reikalavimais (pvz., Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punktu, kuriame nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše); ii) šioje byloje nėra pagrindo konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, dėl to ši aplinkybė nėra reikšmingą ir sprendžiant dėl Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo (dėl šio pažeidimo pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo). Todėl ši aptarta teismo sprendimo dalis taip pat vertintina kaip nepagrįsta.

18. Vis dėlto, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis (b. l. 83–84, 96–98), skundžiamą teismo sprendimą tikrindama pagal apeliacinio skundo ribas (t. y. nekvestionuodama teismo nustatytos aplinkybės, kad kameroje Nr. 252 ir sekcijoje Nr. 1 sanitarinio mazgo patalpa buvo įrengta kaip atskira kabina su durimis), sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo teisė į privatumą ginčui aktualiu laikotarpiu naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu), kuris nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės (t. y. buvo atskirtas ne aukštesne kaip 1,5 m pertvara ir nebent užuolaidomis) (dėl šios aplinkybės ginčo byloje nėra), buvo pažeista 150 dienų. Toks sanitarinio mazgo (tualeto) atskyrimas neužtikrina asmens, besinaudojančiu juo, privatumo tiek pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, tiek pagal šio teismo praktika grindžiamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2009 m. kovo 12 d. sprendimą byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-875-756/2020). Dėl pažeistos teisės į privatumą yra pagrindas konstatuoti Konvencijos 8 straipsnio pažeidimą.

19. Nustačius, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K ginčui aktualiu laikotarpiu buvo kalinamas pažeidžiant jo teisę į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu) (pažeistas Konvencijos 8 str.), pripažintina, kad atsakovo atstovas (buvęs Lukiškių TI-K) šiuo aspektu veikė neteisėtai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. 1 d.), o dėl minėto padaryto pažeidimo (neteisėtų veiksmų) pareiškėjas patyrė neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo atstovas nenurodė jokių pagrįstų argumentų, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo kompensuoti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą pinigais dėl aptarto nustatyto pažeidimo. Tačiau, įvertinusi pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimo pobūdį ir trukmę (pažeidimas truko 150 parų (dienų), tačiau iš šių 150 parų (dienų) pareiškėjas 43 paras (dienas) kamerose buvo kalinamas vienas, dėl to šiomis paromis ir pažeidimo pobūdis buvo lengvesnis, nes pareiškėjas galėjo būti matomas tik Lukiškių TI-K pareigūnų; be to, pats pareiškėjas skunde pabrėžė, kad būtent naudodamasis tualetu kitų kalinamų asmenų akivaizdoje patyrė diskomfortą, išgyvenimus), nenustačiusi, kad teisės į privatumą pažeidimas pareiškėjui būtų sukėlęs ilgalaikius neigiamus padarinius (pvz., sveikatos problemas), įvertinusi, kad kitų pareiškėjo teisių pažeidimų šioje byloje nenustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priteisė per didelę sumą pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pakankama suma pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti yra 350 Eur.

21. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti atsakovo atstovo apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, priteisiant pareiškėjui 350 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 29 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo V. Š. skundą tenkinti iš dalies ir iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), priteisti pareiškėjui V. Š. 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitą pareiškėjo V. Š. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.”

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramutė Ruškytė

Arūnas Sutkevičius

Dalia Višinskienė