2022-06-29 Nr. AB-18271-4-69-3-00591-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3182-662/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00591-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Neringos Švedienės ir Jūratės Varanauskaitės,

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

vertėjaujant Ingridai Nasvytei ir Salar Mahmood,

dalyvaujant pareiškėjams S. I. N. N. ir S. M. H. K. H. K., jų atstovui advokatui Vitalijui Jaroščenkai,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus atstovei Rūtai Girdžiušienei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. I. N. N. ir S. M. H. K. H. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. I. N. N. ir S. M. H. K. H. K. skundą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriui dėl sprendimo dalies pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai (duomenys neskelbtini) piliečiai S. I. N. N. ir S. M. H. K. H. K. (toliau – ir Užsieniečiai) kreipėsi į teismą, prašydami pakeisti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2022 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. MD-476 (toliau – ir Sprendimas) dalį, paliekant Užsieniečiams ir jų nepilnamečiam vaikui V. S. I. I. apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, tačiau netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Užsieniečiai nurodė, kad Skyrius neatsižvelgė į tai, jog Užsieniečiai turi mažametį vaiką, o pagrindo riboti vaiko judėjimo nėra. Be to, Užsieniečių teigimu, Tarnyba netikrino kaip Užsieniečiai elgiasi Pabėgėlių priėmimo centre. Užsieniečiai teigia, kad jie nėra įstatymų pažeidėjai, prašo leisti jiems išeiti už centro ribų.

3. Skyrius atsiliepime į Užsieniečių skundą nurodė, kad neribojant Užsieniečių judėjimo laisvės, jie gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl Užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Skyriaus vertinimu, nagrinėjamu atveju buvo pagrindas manyti, jog Užsieniečiai siekdami išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pasislėpti, todėl Sprendimas buvo pagrįstas ir teisėtas.

II. 4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 23 d. sprendimu Užsieniečių skundas atmestas.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Užsieniečiai kartu su jų nepilnamečiu vaiku į Lietuvos Respubliką neteisėtai atvyko 2021 m. liepos 20 d., Užsieniečiai neturi pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, jokių ryšių su Lietuvos Respublika, lėšų pragyventi. Teismas taip pat pažymėjo, jog Užsieniečiai nėra prieglobsčio prašytojai. Teismo vertinimu, buvo didelė tikimybė, kad, Užsieniečiams netaikius judėjimo laisvės apribojimų, jie bandys išvykti iš Lietuvos Respublikos. Teismas nurodė, jog Užsieniečiams taikomi judėjimo laisvės suvaržymai buvo objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, be to, Užsieniečiams centre teikiamos būtiniausios medicininės ir socialinės paslaugos.

6. Teismas, išnagrinėjęs Užsieniečių skundą bei pateiktą medžiagą, sprendė, kad Tarnybos Skyrius Sprendime tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir padarė teisingas išvadas, o Užsieniečių nesutikimas su Sprendimu nesudarė pagrindo pripažinti Sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu, todėl teismas Užsieniečių skundą atmetė.

III. 7. Apeliaciniame skunde Užsieniečiai prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pakeisti Tarnybos Sprendimo dalį, paliekant Užsieniečiams bei jų nepilnamečiam vaikui apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, tačiau netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

8. Užsieniečiai nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog Užsieniečiai turi mažametį vaiką, todėl judėjimas bent Ruklos miestelio ribose yra būtinas. Be to, pagrindų riboti vaiko judėjimo galimybę nėra, o Tarnybos Skyrius netikrino kaip Užsieniečiai elgiasi Pabėgėlių priėmimo centre. Užsieniečiai taip pat akcentuoja, jog pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių asmenų, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus.

9. Tarnybos Skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad neprieštarautų jei Sprendimas būtų pakeistas, paliekant Užsieniečiams ir jų nepilnamečiam vaikui V. S. I. I. apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, tačiau netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 10. Ginčas byloje kilo dėl Sprendimo dalies, kuria nuspręsta apgyvendinti Užsieniečius ir jų nepilnametį vaiką V. S. I. I. Pabėgėlių priėmimo centre, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

11. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendė, jog minėtas Sprendimas buvo teisėtas ir pagrįstas, todėl Užsieniečių skundą atmetė.

12. Užsieniečiai apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei iš esmės taikyti Užsieniečiams alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

13. Vertinant, ar šiuo atveju yra pagrindas Užsieniečiams taikyti jų prašomą švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 115 str. 2 d. 4 p.), pažymėtina, kad Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, kurias teismas vertina, skirdamas užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę. Akcentuotina, jog aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018). Įstatymo 115 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Užsieniečių prašymas suteikti prieglobstį yra atmestas, jie nėra prieglobsčio prašytojai.

14. Tarnybos Skyrius priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė apgyvendinti Užsieniečius bei jų nepilnametį vaiką Pabėgėlių priėmimo centre, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesiams iki 2022 m. spalio 6 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimas arba kitaip išspręstas klausimas dėl užsieniečių teisinės padėties. Teisiniu tokio sprendimo pagrindu nurodytas Įstatymo 1408 straipsnio 7 punktas.

15. Pagal nuo 2022 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos Įstatymo 1408 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, jei per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento sprendimas ar Tarnybos sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, Tarnyba, nustačiusi, kad yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, priima sprendimą apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant užsieniečiui teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Iš esmės darytina išvada, kad Tarnybos skyrius pagrįstai bei teisėtai Užsieniečiams taikė Įstatymo 1408 straipsnio 7 dalį. Pažymėtina, jog Užsieniečių tapatybė nenustatyta, jie neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, jokių ryšių su Lietuvos Respublika (Įstatymo 113 str. 5 d. 1–3 p.).

16. Tačiau vien tai, kad nagrinėjamu atveju egzistavo Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nustatyti pagrindai manyti, jog Užsieniečiai gali pasislėpti, negali būti vertinama, kaip taisyklė, eliminuojanti bet kokias išimtis dėl galimybės Užsieniečiams taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę.

17. Teisėjų kolegija nurodo, kad byloje nėra duomenų apie Užsieniečių šiuo metu keliamą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, taip pat nėra duomenų, kad jie nebendradarbiautų su pareigūnais, duomenų apie jų netinkamą elgesį apgyvendinimo vietoje nėra. Kartu pažymėtina, jog Užsieniečiai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, nepateikė teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, asmens dokumentų, todėl iš esmės egzistuoja nelegalios migracijos rizika.

18. Tačiau teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju atkreipia dėmesį į tai, kad Užsieniečiai yra atvykę į Lietuvos Respubliką kartu su nepilnamečiu vaiku, kuris yra iš esmės priskiriamas pažeidžiamiems asmenims. Nei Tarnybos Skyrius priimdamas Sprendimą, nei pirmosios instancijos teismas sprendime neatsižvelgė į Užsieniečių nepilnamečio vaiko padėtį.

19. Teisėjų kolegija, vertindama Užsieniečiams taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės proporcingumą, akcentuoja, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje nagrinėjant skundus dėl užsieniečių judėjimo laisvės ribojimo, yra nuosekliai aiškinama, kad pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus; o sulaikymo priemonės asmeniui, kuris privalo rūpintis kartu su juo gyvenančiais nepilnamečiais vaikais, kurių gyvenimo sąlygoms tokios priemonės skyrimas jais privalančiam rūpintis asmeniui taip pat turi didelę įtaką, gali būti skiriamos tik ypatingu atveju, t. y. kai tiek sulaikymo priemonės pagrindas yra ypatingas, tiek kai tikrai nėra kitos alternatyvos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A‑1798‑624/2015; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4929-624/2016; 2021 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3535-575/2021; 2021 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3604-789/2021; 2021 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3603-815/2021). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4853-442/2018; 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3646-629/2019). Panašūs standartai taikytini ir alternatyvių sulaikymui priemonių, susijusių su judėjimo laisvės ribojimu, taikymu.

20. Atkreiptinas dėmesys, jog Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba savo paskelbtose Prieglobsčio prašytojų sulaikymui ir alternatyvioms sulaikymui priemonėms taikomų kriterijų bei standartų gairėse pabrėžia, kad tuo atveju, kai vaikai atvyksta kartu su savo tėvais, turi būti apsvarstytos visos tinkamos alternatyvios priežiūros priemonės, visų pirma dėl gerai aprašyto žalingo sulaikymo poveikio vaiko savijautai, įskaitant jo fizinį ir protinį vystymąsi. Be kita ko, minėtose gairėse minima, jog reikia išlaikyti pusiausvyrą tarp teisės į šeimą ir privatų gyvenimą, sulaikymo sąlygų tinkamumo vaikui ir geriausių vaiko interesų. Europos Sąjungos priėmimo sąlygų direktyvos (2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2013/33/ES) 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės, įgyvendindamos su nepilnamečiais susijusias šios direktyvos nuostatas, pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus. Valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai turėtų tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, moraliniam ir socialiniam vystymuisi, o 3 dalyje nurodyta, jog valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai turėtų galimybę užsiimti laisvalaikio veikla, įskaitant pagal amžių jiems tinkamus žaidimus ir pramogas, 18 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytose patalpose ir apgyvendinimo centruose, taip pat veiklą gryname ore.

21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog, kaip matyti, duomenų apie Užsieniečių neigiamą elgesį per jiems taikomos apgyvendinimo priemonės laikotarpį nebuvo. Teisėjų kolegija taip pat nurodo, kad Užsieniečių neteisėtas atvykimas į Lietuvos Respubliką pats savaime neturėtų reikšti jų netinkamo bendradarbiavimo su Lietuvos Respublikos pareigūnais fakto. Byloje nepateikti pagrįsti duomenys, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad Užsieniečiams ir jų nepilnamečiui vaikui yra būtina toliau taikyti judėjimo laisvės apribojimus. Be to, pažymėtina, kad Tarnybos Skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės neprieštarauja, jog Užsieniečiams bei jų nepilnamečiam vaikui būtų taikomas apgyvendinimas netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

22. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šios nutarties 18–21 punktus, sprendžia, kad tolesnis Užsieniečių judėjimo laisvės ribojimas yra, pirmiausia, neproporcingas jų nepilnamečio vaiko interesų atžvilgiu. Užsieniečiai, galėdami išvykti iš Centro teritorijos, galės geriau pasirūpinti mažamečio vaiko interesais, jo turiningesniu laisvalaikiu. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie Užsieniečių ketinimus išvykti iš Lietuvos Respublikos, keliamą grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, be to, net ir Užsieniečiams išvykus iš apgyvendinimo vietos / Lietuvos Respublikos į kitą Europos Sąjungos šalį, jie bus grąžinti atgal į apgyvendinimo vietą, nes jų identifikaciniai duomenys yra išsaugoti Europos Sąjungos duomenų bazėse.

23. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą, todėl Užsieniečių apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – taikyti Užsieniečiams alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre netaikant judėjimo laisvės ribojimų iki 2022 m. spalio 6 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento sprendimas dėl Užsieniečių išsiuntimo arba kitaip išspręstas klausimas dėl Užsieniečių teisinės padėties.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjų S. I. N. N. ir S. M. H. K. H. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjų S. I. N. N. ir S. M. H. K. H. K. skundą tenkinti.

Pakeisti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus 2022 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. MD-476 dalį dėl S. I. N. N. ir S. M. H. K. H. K. ir jų nepilnamečio vaiko V. S. I. I. laikino apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre ir skirti jiems alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, netaikant judėjimo laisvės ribojimų iki 2022 m. spalio 6 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento sprendimas dėl S. I. N. N. ir S. M. H. K. H. K. ir jų nepilnamečio vaiko V. S. I. I. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Neringa Švedienė

Jūratė Varanauskaitė