2025-02-19 Nr. AB-2943-3-61-3-02775-2024-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-108-492/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02775-2024-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų J. V., M. N. (M. N.) atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. lapkričio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. V., M. N. (M. N.) skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai J. V., M. N. (M. N.) (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir NŽT) priimti sprendimą dėl jų 2024 m. kovo 12 d. prašymo Nr. 1GP-4911 (toliau – ir Prašymas), priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2024 m. lapkričio 5 d. teisme gautas pareiškėjų pranešimas apie atsisakymą nuo skundo, nurodant, kad po skundo pateikimo teismui atsakovas atliko skunde prašomus atlikti veiksmus. Pareiškėjai pabrėžė, kad teisė reikalauti išlaidų atlyginimo pareiškėjams išlieka, kadangi atsakovas geruoju patenkino jų reikalavimą.

II. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė ir netenkino pareiškėjų J. V., M. N. (M. N.) prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 4 dalimi bei įvertinęs pareiškėjų pranešime dėl skundo atsisakymo nurodytas aplinkybes, teismas laikė, jog pareiškėjų atsisakymas nuo skundo neprieštarauja įstatymui ir viešajam interesui, nepažeidžia šalių ir kitų asmenų teisių ir įstatymu saugomų interesų, todėl jis priimtinas ir byla nutrauktina.

Netenkindamas pareiškėjų prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai į teismą kreipėsi nesilaikydami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatytos neteisminio ginčo nagrinėjimo tvarkos, skundo dalykas yra išnykęs, todėl nelaikytina, jog pareiškėjai skundo atsisakė dėl to, kad atsakovas patenkino skunde reikštą reikalavimą.

III. Pareiškėjai J. V., M. N. (M. N.) atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir šioje dalyje priimti nutartį, tenkinant pareiškėjų prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė, kodėl remiasi Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi. Pareiškėjai pažymi, jog minėtas įstatymas yra taikomas visiškai kitiems santykiams nei tie, kurie susiklostė tarp pareiškėjų ir atsakovo. Minėta norma visiškai nesusijusi su skundo dalyku ir pagrindu. Pareiškėjai kreipėsi į atsakovą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka, o ne Žemės reformos įstatymo tvarka.

Anot pareiškėjų, atsakovas privalėjo pateikti atsakymą į pareiškėjų 2024 m. kovo 12 d. Prašymą per 20 darbo dienų (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis) arba turėjo teisę terminą dar pratęsti, tačiau to nepadarė. Pareiškėjai skundą teismui pateikė 2024 m. birželio 6 d., o 2024 m. birželio 11 d. atsakovas pateikė atsakymą pareiškėjams, taigi pareiškėjai turėjo teisėtą pagrindą kreiptis į teismą su skundu šioje byloje. Kadangi pareiškėjų reikalavimas buvo patenkintas, tai jie įgijo teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjai pabrėžia, kad advokato padėjėjai S. Č. už teisines paslaugas sumokėjo 280 Eur, minėtos išlaidos yra pagrįstos byloje esančiais įrodymais, proporcingos, atitinkančios teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl priteistinos.

Atsakovas NŽT atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad pareiškėjai nesilaikė Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatytos neteisminio ginčo nagrinėjimo tvarkos. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus neveikimo (vilkinimo) nagrinėjant pareiškėjų 2024 m. kovo 12 d. pateiktą prašymą Nr. 1GP-4911, todėl ginčas nepatenka į Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatytą išimtį (juo nėra atkuriamos nuosavybės teisės, suteikiamas žemės sklypas nuosavybėn neatlygintinai, parduodamas, išnuomojamas ar perduodamas naudotis neatlygintinai žemės sklypas) ir pareiškėjai, prieš kreipdamiesi į teismą, turėjo pasinaudoti privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka bei skundą dėl NŽT padalinio neveikimo pateikti NŽT direktoriui, o ne teismui. Ginčo atveju nebuvo nustatyta, kad pareiškėjai NŽT direktoriui būtų skundę NŽT direktoriaus įgalioto viešojo administravimo funkcijas vykdančiame NŽT padalinyje vadovaujamas pareigas einančio valstybės tarnautojo sprendimą, veiksmą ar neveikimą.

Iš bylos rašytinės medžiagos matyti, kad pareiškėjams administracinėje byloje atstovavo profesionali teisininkė, kuri taip pat teikė ir Prašymą NŽT. Pareiškėjų atstovei taikomi didesni rūpestingumo, atidumo reikalavimai bei teisės aktų išmanymas, tarp jų ir tinkamas jos atstovaujamų klientų galbūt pažeistų teisių gynimas.

Atsakovas taip pat nurodo, kad pareiškėjų atstovė Santa Černiūtė neturi teisės atstovauti pareiškėjų apeliacinėje instancijoje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai į teismą kreipėsi nesilaikydami Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatytos neteisminio ginčo nagrinėjimo tvarkos, skundo dalykas yra išnykęs, todėl nelaikytina, jog pareiškėjai skundo atsisakė dėl to, kad atsakovas patenkino skunde reikštą reikalavimą, todėl pareiškėjų prašymo dėl 280 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkino.

Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo dalį, kuria nepriteistos bylinėjimosi išlaidos. Pareiškėjų teigimu, teismas nepagrįstai rėmėsi Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi. Pareiškėjai pabrėžia, kad kreipėsi į atsakovą Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka, o ne Žemės reformos įstatymo tvarka.

ABTĮ 50 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad skundą padavęs asmuo turi teisę atsisakyti skundo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje, iki teismas išeina į pasitarimų kambarį; teismas nepriima pareiškėjo skundo atsisakymo, jeigu tai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Atitinkamai teismas turi teisę nutraukti bylą, jeigu skundą padavęs asmuo atsisakė skundo (ABTĮ 103 str. 4 p.).

Visų pirma, pažymėtina, jog ABTĮ nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tais atvejais, kai administracinė byla nutraukiama, išskyrus ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, jog pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.

Taigi tam, kad pareiškėjai įgytų teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, būtinos dvi sąlygos: 1) pareiškėjas turi atsisakyti skundo; 2) pareiškėjas tai turi padaryti dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-52-602/2022; 2022 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-141-556/2022; 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-660-415/2023).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl pirmosios ABTĮ 40 straipsnio 2 dalies taikymo sąlygos, t. y., kad pareiškėjai atsisakė skundo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjų skundo atsisakymą ir nutraukė bylą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai 2024 m. kovo 12 d. pateikė prašymą NŽT Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriui, pareikšdami, kad nori pasinaudoti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybe pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir už visą likusį neatkurtą plotą atlyginti lygiaverčiu miško plotu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai 2024 m. lapkričio 5 d. pateikė teismui pareiškimą dėl skundo atsisakymo, kuriame nurodė, kad atsakovas atliko veiksmus: parengė išvadą „Dėl žemės, miško, vandens telkinio neatlygintinai nuosavybėn“ projektą ir NŽT raštu „Dėl išvados „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai projekto derinimo“ pateikė̇ išvados projektą̨ pareiškėjų atstovei susipažinti. Pareiškėjai nurodė, kad kadangi tik bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas atliko prašomus atlikti veiksmus, todėl jiems priklauso bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Žemės reformos įstatymo 18 straipsnis įtvirtina skundų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų ir (ar) dėl valstybinės žemės patikėtinių veiklos, susijusios su valstybinės žemės patikėjimo teisės įgyvendinimu, pateikimo ir nagrinėjimo tvarką. Šio įstatymo 2 dalis nustato, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padaliniai. Minėto įstatymo 3 dalis nustato, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einančio valstybės tarnautojo sprendimai ir veiksmai ar neveikimas, išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtos nuostatos turėtų būti aiškinamos sistemiškai.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 14 straipsnis numato, kad asmuo turi teisę apskųsti <...> viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus šio įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo <...> arba vilkinimo paaiškėjimo asmeniui dienos tam pačiam viešojo administravimo subjektui arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismui.

ABTĮ 29 straipsnis nustato kitus skundų padavimo administraciniam teismui terminus. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu viešojo administravimo subjektas nevykdo savo pareigų arba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas atlikti veiksmus) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas.

Įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pareiškėjų prašymas pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir už neatkurtą plotą atlyginti lygiaverčiu miško plotu nepatenka į Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nurodytą ginčų kategoriją, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjai nesilaikė išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Atsižvelgiant į tai, kad skundu pareiškėjai skundžia viešojo administravimo subjekto neveikimą (vilkinimą atlikti veiksmus), pareiškėjai vadovaujantis VAĮ 14 straipsniu ir ABTĮ 29 straipsnio 2 dalimi skundą dėl neveikimo turėjo teisę pateikti tiesiogiai teismui, taigi nagrinėjamu atveju tinkamai pasirinko savo galbūt pažeistų teisių gynimo būdą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju priėjęs kitos išvados, netinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas.

Kadangi byloje nėra ginčo, kad po kreipimosi į teismą, NŽT padalinys pateikė prašomą informaciją, todėl šiuo atveju yra teisinis ir faktinis pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjų reikalavimas buvo patenkintas geruoju, taigi nagrinėjamu atveju yra įvykdyta ir antroji ABTĮ 40 straipsnio 2 dalies taikymo sąlyga.

Esant abejoms ABTĮ 40 straipsnio 2 dalies taikymo sąlygoms, yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjai įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjai prašė priteisti 280 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šias išlaidas pagrindžia 2024 m. birželio 4 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. SC240604-2 bei 2024 m. birželio 5 d. grynųjų pinigų priėmimo kvitas Nr. 06-05. Teisėjų kolegijos vertinimu, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (280 Eur) yra pagrįstos, protingos ir teisingos, todėl priteisintinos pareiškėjams.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjų atskirasis skundas tenkinamas, Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. lapkričio 6 d. nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeičiama, priteisiant pareiškėjams iš atsakovo 280 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų J. V., M. N. (M. N.) atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. lapkričio 6 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti, priteisiant pareiškėjams J. V., M. N. (M. N.) iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 280 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė

Virginija Volskienė