36efddcc-b411-4752-a9ec-55fde4bddc71 · Utenos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-748-1055/2019 Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00018-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2.; 2.4.2.9.1.; 2.4.2.12.; 3.2.6.1.; 3.2.3.1. (S) UTENOS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 6 d. Utena Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų teisėja Ana KarÅ¡ul, sekretoriaujant Daivai Savickienei, dalyvaujant ieÅ¡kovams J. K., S. K., ieÅ¡kovų atstovei advokatei Ingai MaskoliÅ«naitei, atsakovei V. Å ., jos atstovui advokatui Valdui Bivainiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų J.

K. ir S. K. ieÅ¡kinį atsakovei V. Å . dėl pažeistų teisių gynimo. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovai ieÅ¡kiniu prašė: - pripažinti J. K. ir S. K. teisę be bendraturtės V. Å . sutikimo pastatyti 0,2230 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 1,2 m aukščio, 37,80 m ilgio ažūrinę tvorÄ pagal UAB „Romas ir Virgis“ parengtÄ Tvoros schemÄ (duomenys neskelbtini); - įpareigoti V. Å . per mėnesį nuo teismo sprendimo Å¡ioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos: atlaisvinti 0,2230 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo žemės sklypÄ (dalyje, Žemės sklypo plane, pažymėtame indeksu 3) nuo statybinių medžiagų (plytų ir betoninių plokščių), atlaisvinti dalį užimtos teisiÅ¡kai neregistruotos stoginės, esančios ieÅ¡kovams priklausančioje žemės sklypo dalyje nuo joje esančių V.

Å . daiktų ir atlaisvinti gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį bendro naudojimo koridorių, pažymėtÄ indeksu R9 nuo spintos; - uždrausti V. Å . naudotis J. K. ir S. K. asmenine teise priklausančia žemės sklypo dalimi ir joje esančiu turtu bei priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovai ir atsakovė bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 0,2230 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatais: gyvenamuoju namu ir garažu.

Ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 842/2230 dalys minėto žemės sklypo ir 56/100 dalys gyvenamojo namo, o atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 1388/2230 dalys žemės sklypo ir 44/100 dalys gyvenamojo namo ir garažas. 2006 m. birželio 20 d. sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), yra nustatyta tiek žemės sklypo, tiek gyvenamojo namo naudojimosi tarp bendraturčių tvarka, kuri yra išviešinta ir registruota Nekilnojamojo turto registre.

Atsakovė ir jos sÅ«nus A. Å . nuolat pažeidinėja nustatytÄ naudojimosi tvarkÄ , nes be ieÅ¡kovų sutikimo naudojasi ir vaikÅ¡to žemės sklypo dalimi, kuri priskirta ieÅ¡kovų asmeniniam naudojimui, bendro naudojimo žemės sklypo dalyje ir bendro naudojimo patalpose laiko asmeninius daiktus. IeÅ¡kovų naudojamoje žemės sklypo dalyje yra teisiÅ¡kai neįregistruota stoginė, kurios dalimi siekia naudotis atsakovė, užimdama dalį stoginės savo įvairiais daiktais, nors jokios teisės naudotis ieÅ¡kovams priklausančia žemės sklypo dalimi ir Å¡ioje žemės sklypo dalyje esančiu turtu neturi.

Tam, kad galėtų tinkamai naudotis jiems priklausančia nekilnojamojo turto dalimi, kad deramai apsaugoti savo turtÄ , kad iÅ¡vengti bet kokių ginčų su atsakove ir jos artimaisiais, ieÅ¡kovai nori jiems priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį atriboti pastatydami 1,2 m aukščio, 37,80 m ilgio ažūrinę tvorÄ , kurios kiaurymių plotas didesnis už 25 procentus. Tvora, kuri yra nesudėtingas I grupės statinys, bÅ«tų statoma pagal UAB „Romas ir Virgis“ parengtÄ schemÄ iÅ¡ Å¡ių konstrukcijų: metaliniai statramsčiai (stulpeliai) 80x80x4,0 mm, kas 2,5-3 metrai, betoninis pamatas 300x300, strypai užpildomi cinkuota tinkline metaline tvora. 2018 m. gruodžio 4 d. kreipėsi raÅ¡tu į atsakovę, praÅ¡ydami sutikimo statyti tvorÄ , tačiau jo negavo.

Be to, atsakovė dalimi bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto, kuris priskirtas bendram naudojimui, naudojasi savo nuožiÅ«ra: bendro naudojimo žemės sklypo dalį, kuri žemės sklypo plane pažymėta indeksu 3, esančiÄ Å¡alia gyvenamojo namo, yra užkrovusi statybinėmis atliekomis; bendro naudojimo koridoriuje, pažymėtame indeksu R9, yra pastačiusi didelę spintÄ prie pat durų į ieÅ¡kovams priklausančiÄ patalpÄ , pažymėtÄ indeksu R7, todėl yra apsunkintas patekimas į Å¡iÄ patalpÄ .

Dar 2018 m. kovo 5 d. per advokatus kreipėsi į atsakovę su prašymu atlaisvinti bendro naudojimo koridorių, 2018 m. gruodžio 4 d. kreipėsi pakartotinai, tačiau jokių veiksmų atsakovė neatliko. Posėdžio metu ieškovai ir jų atstovė palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais ir papildomai paaiškino, kad dar 2006 m. birželio 20 d. buvę jiems priklausančios turto dalies savininkai K. ir D. N. su atsakove V. Š. susitarė dėl naudojimosi žemės sklypu ir namu tvarkos. Žemė po teisiškai neįregistruota stogine – malkine priklauso plane indeksu 2 pažymėtai sklypo daliai, tai yra priklauso ieškovams.

Kol garažai buvo bendri, tai žemės sklypo dalies pažymėtos indeksu 3 buvo bendras įėjimas į garaÅ¾Ä , bet po to, kai atsakovė atsisakė garažo, jai tas bendrai naudojamas žemės sklypo plotas, pažymėtas indeksu 3, realiai nereikalingas. Plano jie nespalvino, jau tokį gavo iÅ¡ buvusių savininkų. Dėl atsakovės sÅ«naus gamybinės veiklos garaže parašė todėl, kad atsakovė juos įskundė prieÅ¡gaisrinei tarnybai dėl katilinės. Atsakovė bendro naudojimosi koridorių užėmė 2 m² ploto spinta, todėl ir visu likusiu plotu iÅ¡ esmės naudojasi viena, o ieÅ¡kovas dėl tos spintos negali į savo sandėlį net dviračio įneÅ¡ti normaliai.

ReikalavimÄ dėl statybinių medžiagų – plytų ir betoninių plokščių paÅ¡alinimo iÅ¡ bendro naudojimo sklypo dalies, pažymėtos indeksu 3, atsakovė įvykdė, todėl Å¡io ieÅ¡kinio reikalavimo atsisako, atsisakymo pasekmės žinomos. Atsakovas V. Å . pateikė atsiliepimÄ , kuriuo prašė ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad 2018 m. gruodžio 28 d. atsakydama į ieÅ¡kovų pasiÅ«lymÄ aiÅ¡kiai nurodė, kad galioja naudojimosi sklypu tvarka, nustatyta (duomenys neskelbtini) tarp jos ir D. bei K.

N., patvirtinta Utenos rajono 1-ojo notarų biuro notarės Dalios Malinauskienės. Pagal Å¡iÄ tvarkÄ ji naudojosi sklypo dalimi, plane pažymėta indeksais 1, 3 ir 4, o D. ir K. N. dalimis, pažymėtomis 2, 3 ir 4. Pažymi, kad teisiÅ¡kai neįregistruota stoginė yra pastatyta žemės sklypo dalyje, plane pažymėta indeksu 4 ir pagal nustatytÄ naudojimosi tvarkÄ jai priklauso naudotis 14 m² dydžio stoginės dalimi. Pagal ankstesnį susitarimÄ ir jau minėtÄ naudojimosi tvarkÄ jai atiteko naudotis rytinėje pusėje esančia stoginės (malkinės) dalimi, į kuriÄ Ä¯Ä—jimas galimas tik per ieÅ¡kovams priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį.

Jai bÅ«tų žymiai patogiau naudotis vakarine stoginės dalimi, į kuriÄ Ä¯Ä—jimas įrengtas iÅ¡ bendro naudojimo žemės sklypo dalies, todėl ji ieÅ¡kovams nurodė, kad duos sutikimÄ dėl tvoros statybų, jeigu jie pasikeis stoginės dalimis, kad ji galėtų prieiti prie jos per bendro naudojimo žemę. Dėl reikalavimo atlaisvinti dalį teisiÅ¡kai neįregistruotos stoginės nuo jos daiktų nesutinka, kadangi turi teisę naudotis puse malkinės. Betonines plokÅ¡tes ir plytas, sukrautas bendro naudojimo žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu 3, iÅ¡ jos stoginės dalies iÅ¡nešė ir ten sukrovė pats ieÅ¡kovas, nutirpus sniegui ji planuoja Å¡ias plokÅ¡tes nuneÅ¡ti atgal į stoginę.

Spintos pastatymas bendro naudojimo koridoriuje, plane pažymėtame indeksu R9, buvo tarpusavyje suderintas su ankstesne bendrasavininke R. Š.. Spinta ten stovi nuo 2004 metų gruodžio mėnesio pabaigos ir jokių ginčų su ankstesniais bendrasavininkais dėl jos nebuvo. Taigi spintos pastatymas bendro naudojimo koridoriuje suderintas ankstesnių bendrasavininkų susitarimu ir naujiems bendrasavininkams yra galiojantis bei nepažeidžiantis jų teisių bei interesų. Posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais ir papildomai paaiškino, kad teisiškai neįregistruota stoginė priklauso žemės sklypo daliai, pažymėtai indeksu 4, tai yra žemei po namu ir dėl naudojimosi ja buvo susitarta su ankstesniais namo ir sklypo bendrasavininkais, bet šis susitarimas nebuvo įregistruotas.

PrieÅ¡ jai perkant namo ir sklypo dalį, buvo padarytas namo padidinimas, jau buvo pastatytas jai Å¡iuo metu priklausantis garažas. Pirkdama namo dalį nusipirko ir dalį stoginės, nes tai nėra atskiras statinys, tai namo dalis. Pirkimo metu plane indeksu 3 pažymėtos malkinės jau nebebuvo. Å iuo metu įvykdžiusi vienÄ iÅ¡ ieÅ¡kinio reikalavimų – paÅ¡alino plytas iÅ¡ po balkono. Sutinka, kad ieÅ¡kovai pastatytų tvorÄ , jei jai bÅ«tų priėjimas prie stoginės dalies. Nori pažymėti, kad byloje esančioje spintos nuotraukoje, nufotografuotos jos durys, o ne ieÅ¡kovų, taigi ta spinta niekaip netrukdo praėjimui iki ieÅ¡kovų sandėlio durų.

Liudytojas R. V. parodė, kad jo išsilavinimas yra aukštasis techninis, atlieka geodezinius matavimus. 2004 metais atliko žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir tuo metu teisiškai neįregistruota stoginė – malkinė buvo bendro naudojimo žemės sklypo dalyje. Bet po to viskas keitėsi, nes 2004 metais dar nebuvo įteisintas garažas ir juo bei stogine savininkai naudojosi tiesiog bendrai, nes jie abu buvo sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu 4, tai yra bendro naudojimo.

TeisiÅ¡kai neįregistruoti statiniai įsiskaito į užstatytÄ plotÄ . Kai darė matavimus, malkinės dalimi prie sklypo dalies, pažymėtos indeksu 3, naudojosi B., bet po to planavo apsikeisti, kad iÅ¡ 1 indeksu pažymėtos dalies galėtų patekti į 3 indeksu pažymėtÄ ir tada į malkinę. Liudytojas P. B. parodė, kad namo ir sklypo dalis, (duomenys neskelbtini), priklausė jo tėvams, bet realiai nuo 2002 metų iki 2004 metų gyveno ten jis. IÅ¡ pradžių buvo žodinis susitarimas dėl naudojimosi tvarkos tarp buvusių savininkių R.

Å . ir T. M.. Bendro naudojimo buvo katilinė, pirtis, laiptinė, malkinė, kuri tuo metu nebuvo padalinta pertvara. Po to buvo įregistruotas garažas ir jį nupirko R. Å .. NiÅ¡omis po balkonais naudojosi taip pat visi bendrai, kadangi ten yra langas įmesti malkas į katilinę. Nebuvo jokių problemų ar ginčų dėl bendro naudojimo patalpų. Kai Å . nupirko įregistruotÄ garaÅ¾Ä , sklypas buvo perdalintas ir buvo kalba apie apsikeitimÄ vietomis malkinėje, kad nereikėtų eiti per svetimÄ Å¾emę.

Neatsimena, kas dalyvavo nustatant naudojimosi tvarkÄ . Liudytoja D. N. parodė, kad jie yra ankstesni dalies namo ir sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai, savo dalį pardavė ieÅ¡kovams. Kol gyveno ten, niekas niekam netrukdė, malkine naudojosi bendrai ir spinta koridoriuje praėjimui taip pat netrukdė. Kai nusipirko namÄ su sklypu, pertvara malkinėje jau buvo. Kam priklausė ir priklauso žemė po malkine, ji nežino, nesigilino į tai. SpalvotÄ planÄ gavo iÅ¡ ankstesnių savininkų 2006 metais, jie aiÅ¡kino, kad tas, kas pažymėta žalia spalva, yra jų nuosavybė.

Liudytojas K. N. parodė, kad kai gyveno adresu (duomenys neskelbtini), malkine naudojosi bendrai su V. Å . taip, kaip jiems pasakė buvusi savininkė R. Å .. Plytos po balkonu jau buvo tuo metu ir, tiesÄ pasakius, trukdė, bet stengėsi nekreipti į tai dėmesio. Spinta bendro naudojimo koridoriuje taip pat buvo, bet nesakė, kad ji trukdo, nes nenorėjo konfliktuoti. Kai nupirko dalį namo ir sklypo, malkinė dar nebuvo perskirta, sienelę tarp dalių padarė jis. Nesvarstė galimybės apsikeisti vietomis malkinėje su bendrasavininke, viskas liko kaip buvo, nenorėjo konfliktuoti su V.

Å .. Sklypo planÄ jam perdavė buvusi savininkė R. Å ., garaÅ¾Ä ir malkinę žalia spalva nuspalvino jis. Perduodamas planÄ naujiems savininkams paaiÅ¡kino nuspalvinimÄ ir tiesiog pasakė, kad malkos laikomos kartu. Liudytojas P. B. parodė, kad kai nupirko dalį namo ir žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), teisiÅ¡kai neįregistruota malkine bendrasavininkai naudojosi bendrai. Jo nuomone, žemė po malkine taip pat buvo bendro naudojimo. Ä® pirkimo – pardavimo sutartį malkinė įraÅ¡yta nebuvo, buvo tiesiog bendras susitarimas dėl malkų ir jokių problemų nebuvo.

Parduodamas savo dalį V. Å . aiÅ¡kino, kad malkinė priklauso bendrasavininkams perpus. Jis pats toje namo dalyje iÅ¡vis negyveno, gyveno jo sÅ«nus, todėl klausimÄ dėl naudojimosi tvarkos sprendė taip pat sÅ«nus. ParaÅ¡ai ant 2004 metų plano yra jo ir žmonos, kadangi jie buvo savininkai. Susitarime dėl patalpų padalinimo malkinė neaptarta. Liudytojas A. Å . parodė, kad atsakovė V. Å . yra jo motina. Byla yra dėl to, kad kilo konfliktas su S. K.. Kai N. pardavinėjo savo dalį namo ir sklypo, jis pats svarstė galimybę įsigyti šį turtÄ , bet neišėjo.

Kai sužinojo apie pirkėjus, pakvietė J. ir S. K. susipažinti. IÅ¡ pradžių bendravimas klostėsi gerai, kol nepriėjo kalbos apie malkinę. IeÅ¡kovas pasakė, kad nežinojo, jog malkinė yra bendra, žiÅ«rės dokumentus. Kai atnešė planÄ , jis buvo nuspalvintas ir ieÅ¡kovas teigė, kad malkinė yra jo žemėje, tuomet ir kilo konfliktas, kuris tęsiasi iki Å¡iol. Jie siÅ«lė ieÅ¡kovams variantÄ keisti malkinę į dalį rÅ«sio patalpų, bet jie nesutiko. Naudojimosi tvarka buvo nustatyta, bet malkinė joje neaptarta.

Spinta bendro naudojimo koridoriuje tikrai netrukdo praėjimui. Žino, kurios žemės sklypo dalys kam priklauso, bet vaikÅ¡to ieÅ¡kovų žeme, kadangi jie vaikÅ¡to jo motinai priklausančia žeme. 2004 metais jau planavo pirkti iÅ¡ B. jų namo ir sklypo dalį, todėl inicijavo pasidalinimÄ ir naudojimosi tvarkÄ . Tai jis surašė ranka raÅ¡ytÄ dalių paskaičiavimÄ , kad atskirti, kas kam priklauso. Dėl malkinės tuo metu nesitarė, kadangi jokio ginčo dėl jos nebuvo. Liudytoja J. V. parodė, kad ji dirba Registrų centro kadastro vyr. specialiste, tikrina statinių bylas, inžinierinius tinklus iki jų registracijos registre.

Registrų centras tvirtina tik iÅ¡orines sklypo ribas, sklypų vidinės dalys yra nustatomos matininko ir tvirtinamos pas notarÄ , vidinių matavimų Registrų centras netikrina. Plane pažymėta indeksu 4 sklypo dalis yra žemės sklypo dalis po pastatais ir žemė po teisiÅ¡kai neįregistruota stogine įeina į Å¡iÄ dalį. Plotai po balkonais įeina į užstatytÄ plotÄ , bet neįeina į pastato plotÄ . Stoginė nėra įskaičiuota į namo užstatytÄ plotÄ , ji įskaičiuota į užstatytÄ sklypo plotÄ .

Sklypų planų ji vertinti negali. Liudytojas R. V. parodė, kad jis yra Registrų centro skyriaus vedėjas, tikrina ir registruoja kadastrines bylas. Jo turimas aukÅ¡tasis iÅ¡silavinimas susijęs su geodeziniais matavimais. Dėl byloje esančių planų nieko pasakyti negali. Pagal R. V. rengtÄ planÄ Å¾emės plotas po teisiÅ¡kai neįregistruota stogine įeina į indeksu 4 pažymėtÄ plotÄ . Registruojant sklypÄ netikrino vidinių skaičių ir matavimų. Abu byloje esantys planai, tiek V., tiek D. yra tikslÅ«s, bet ar jie atitinka tikrovę, nežino.

V. pastatų nematavo, parodė plane tik tiek, kiek reikalaujama, o iš D. plano jau aiškiau, kad kam priskaičiuota ir priklauso. Ieškinys tenkintinas iš dalies. Byloje esančiais duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad 0,2230 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatais – gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: 842/2230 dalys žemės sklypo ir 56/100 dalys gyvenamojo namo – bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise J.

K. ir S. K.; 1388/2230 dalys žemės sklypo ir 44/100 dalys gyvenamojo namo ir garažas – asmeninės nuosavybės teise atsakovei V. Å .. 2006 m. birželio 20 d. sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tarp bendraturčių tvarka, kuri yra registruota Nekilnojamojo turto registre. Pagal Å¡iÄ tvarkÄ D. N. ir K. N. nuolatinai naudojosi, valdė ir disponavo 0,0624 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėtu indeksu 2, 0,0050 ha žemės sklypo dalimi iÅ¡ bendro naudojimo 0,0099 ha žemės sklypo dalies, plane pažymėtos indeksu 3, 0,0168 ha žemės sklypo dalimi iÅ¡ bendro naudojimo 0,0311 ha žemės sklypo dalies, plane pažymėtos indeksu 4;

V. Š. nuolatinai naudojosi, valdė ir disponavo 0,1196 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu 1, 0,0049 ha žemės sklypo dalimi iš bendro naudojimo 0,0099 ha žemės sklypo dalies, plane pažymėtos indeksu 3, 0,0143 ha žemės sklypo dalimi iš bendro naudojimo 0,0311 ha žemės sklypo dalies, plane pažymėtos indeksu 4. 2017 m. kovo 28 d. Žemės sklypo dalies su pastato dalimi pirkimo – pardavimo sutartimi K. N. ir D. N. pardavė, o S. K. ir J. K. nupirko 842/2230 dalis žemės sklypo ir 56/100 dalis gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini).

Sutartyje nurodyta, kad pagal sudarytÄ bendraturčių susitarimÄ dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos pirkėjams nuolatiniam naudojimui suteikiamos patalpos, plane pažymėtos indeksais R-7, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-20, 1-13, 1-14, 1-15, 1-19, G-2, G-3, ir bendro naudojimo patalpos, pažymėtos indeksais R-1, R-2, R-3, R-4, R-5, R-6, R-9, R-1, taip pat laiptinė, vedanti iÅ¡ rÅ«sio. Dėl ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti ieÅ¡kovams teisę be bendraturtės V. Å . sutikimo pastatyti sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), 1,2 m. aukščio, 37,80 m ilgio ažūrinę tvorÄ , kurios kiaurymių plotas didesnis už 25 procentus pagal UAB „Romas ir Virgis“ parengtÄ schemÄ .

IeÅ¡kovai savo reikalavimÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad žemės sklypo dalis, kurioje yra teisiÅ¡kai neįregistruota stoginė, priklauso jiems jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, o atsakovė pažeidžia jų teises naudodamasi (vaikščiodama) jų žemės sklypo dalimi, todėl jie nori pastatyti tvorÄ , kad užkirsti savo teisių pažeidimÄ . Atsakovė savo nesutikimÄ su Å¡iuo ieÅ¡kinio reikalavimu motyvuoja tuo, kad stoginė pastatyta bendro naudojimo žemėje ir ji turi teisę ja naudotis, o pastačius tvorÄ ji nebeteks galimybės naudotis jai priklausančia malkinės dalimi.

Taigi, byloje kilo ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Bet kuris bendraturtis, siekdamas įgyvendinti savo nuosavybės teisę, yra priklausomas nuo kitų bendraturčių valios. Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iÅ¡ bendraturčių teisė keisti bendrai valdomÄ daiktÄ ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esant interesų iÅ¡siskyrimui labai svarbu ieÅ¡koti visoms Å¡alims priimtino sprendimo bÅ«do, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sÄ skaita. Interesų suderinimui bÅ«tinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitÄ bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012).

Kasacinio teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys į bendraturčio nesutikimo tinkamÄ motyvavimÄ : nesutikimas turi bÅ«ti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleisti projektinio pasiÅ«lymo neigiamÄ poveikį, grėsmę jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-571/2009).

Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimÄ atlikti bendro daikto pakeitimus pagrįstas, t. y. kad bus pažeistos kitų bendraturčių teisės, tenka atsisakančiam duoti sutikimÄ asmeniui. Bendraturtis, neduodamas sutikimo, turi nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus joms pagrįsti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis), iÅ¡ kurių galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , kad praÅ¡ymas iÅ¡ esmės pažeidžia jo teises ar įstatymo saugomus interesus. R. N. turto registro duomenų banko iÅ¡raÅ¡u ieÅ¡kovams jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 842/2230 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tai yra 842 m², o atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 1388/2230 dalys minėto žemės sklypo, tai yra 1388 m². 2004 metų R.

V. tyrinėjimo įmonės parengtame žemės sklypo plane nurodyta, jog bendrasavininkams P. B. ir A. B., iÅ¡ kurių žemės sklypo dalį vėliau įgijo atsakovė V. Å . priklauso 1 196 m² atskirai (indeksu 1 pažymėta dalis) ir 49 m² (indeksu 3 pažymėta dalis) bei 143 m² (indeksu 4 pažymėta dalis) bendro naudojimo žemės sklypo dalis, o R. Å . priklausanti dalis, kuriÄ Å¡iuo metu jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo ieÅ¡kovai, sudaro 624 m² atskirai (indeksu 2 pažymėta dalis) ir, atitinkamai, 50 m² ir 168 m², bendro naudojimo dalių, pažymėtų indeksais 3 ir 4.

Liudytoju apklaustas matininkas R. V. parodė, kad matavimo atlikimo metu kaip atskiras daiktas neregistruotas garažas, kuris pagal nustatytÄ naudojimosi tvarkÄ pirkimo – pardavimo sutartyse bei Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje žymimas indeksais G-2 ir G-3 , dar buvo bendro naudojimo patalpa, teisiÅ¡kai neįregistruotos stoginės plotas taip pat buvo įskaičiuojamas į bendro naudojimo. Teismo nustatyta, kad gyvenamojo namo dalis – garažas (indeksai plane G-2 ir G-3), priklauso nuosavybės teise ieÅ¡kovams, atsakovei priklauso kitas garažas, kuris yra registruotas, kaip atskiras daiktas, plane pažymėtas 4I1p.

Bylos duomenimis ir liudytojų J. V. bei R. V. nustatyta, kad teisiÅ¡kai neįregistruotos stoginės plotas negali bÅ«ti įskaičiuojamas į pastato užstatytÄ plotÄ , tačiau jis įskaičiuojamas į sklypo užstatytÄ plotÄ . Teismas negali sutikti su ieÅ¡kovų pozicija, kad teisiÅ¡kai neįregistruota stoginė yra jiems nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo dalyje. Pagal 2004 metų matininko R. V. sudarytÄ Å¾emės sklypo planÄ sklypo dalis, priskirta bendram naudojimui ir pažymėta indeksu 4, yra sklypo užstatyto ploto dalis ir sudaro 311 m² (143+168).

IÅ¡ esmės tai patvirtina ir ieÅ¡kovų į bylÄ pateiktas 2019 m. gegužės 3 d. matininko J. D. parengtas pastato planas. IÅ¡ Å¡ių planų matyti, kad į užstatytÄ plotÄ Ä¯skaičiuoti gyvenamojo namo plotas (remiantis Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡u duomenimis – 233 m²), atskirai registruoto garažo plotas (41 m²) ir teisiÅ¡kai neįregistruotos malkinės plotas ~ 30 m². Taigi, stoginė yra bendro naudojimo žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu 4. Tačiau teismas nesutinka ir su atsakovės argumentais, kad vien ta aplinkybė, kad stoginė yra bendro naudojimo žemėje, suteikia jai teisę naudotis Å¡io statinio dalimi.

Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) užstatytas plotas yra 233 m². Atsakovės turima namo dalis yra 44/100, kas sudaro 102,52 m² (233 X 0,44), taip pat jai asmeninės nuosavybės teise priklauso 41 m² garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sudėjus šiuos du plotus gaunasi 143,52 m² plotas. Kadangi, kaip jau minėta, 2004 metų plane garažas, plane pažymėtas 4I1p priskirtas žemės sklypo plotui, pažymėtam indeksu 4, tai laikytina, kad jis šio plano duomenimis taip pat įeina į bendro naudojimo žemės sklypo dalį.

Pridėjus prie Å¡ių plotų 49 m² ploto žemės sklypo dalį, kuri plane pažymėta indeksu 3 ir priklauso naudotis atsakovei bendro naudojimo sklypo dalyje bei 1 196 m² asmenine nuosavybės teise valdomÄ Å¾emės sklypo dalį, plane pažymėtÄ indeksu 1, suma yra 1 388,52 m² (102,52+41+49+1196), taigi lygiai tiek, kiek atsakovei priklauso pagal Nekilnojamojo turto registro turimus duomenis – 1388/2230 dalys žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2006 m. birželio 20 d. sutartyje dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos yra aiÅ¡kiai nurodyta, jog V.

Å . nuolatinai naudosis, valdys ir disponuos 0,0143 ha žemės sklypo dalimi iÅ¡ bendro naudojimo 0,0311 ha žemės sklypo dalies, plane pažymėtos indeksu 4. Teismo nustatyta, kad atsakovė, naudodamasi savo namo dalimi (102,52 m² užstatyto sklypo ploto) ir jai Å¡iuo metu asmenine nuosavybės teise priklausančiu garažu (kuris 2004 metų plane buvo įskaičiuotas į 4 indeksu pažymėtÄ plotÄ ), kurio plotas yra 41 m², savo teisę pagal nustatytÄ naudojimosi tvarkÄ naudotis bendro naudojimo žemės sklypo 143 m² dalimi pilnai įgyvendina, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti jai teisę naudotis dar papildomu ~ 15 m² plotu, kurį užima pusė teisiÅ¡kai neįregistruotos stoginės, kadangi Å¡iuo atveju jos naudojama dalis žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu 4, bÅ«tų ~158,52 m² (102,52+41+15), kas neatitinka naudojimosi tvarkos ir 2004 metų plane nurodytų duomenų.

Be to, pridėjus nuosavybės teise turimo žemės sklypo dalį susidarytų situacija, kad atsakovė gali naudotis bendrai 1 403,52 m² ploto sklypo dalimi (102,52+41+49+1196+15), nors ji nuosavybės teise valdo 1 388 m². IeÅ¡kovams priklauso 842 m² ploto žemės sklypo dalis. Jiems priklausanti gyvenamojo namo 56/100 dalis sudaro 130,48 m² užstatyto žemės sklypo ploto (233 x 0,56). Pagal 2006 m. birželio 20 d. sutartimi nustatytÄ naudojimosi tvarkÄ , kuri yra galiojanti ir privaloma ieÅ¡kovams, jie turi teisę nuolatinai naudotis, valdyti ir disponuoti 0,0168 ha žemės sklypo dalimi iÅ¡ bendro naudojimo 0,0311 ha žemės sklypo dalies, plane pažymėto indeksu 4. 130,48 m² Å¡io ploto sudaro gyvenamojo namo užstatyto ploto dalis bei likusi 37,58 m² dalis, teismo vertinimu kaip tik ir sudaro sklypo dalį, kurioje yra teisiÅ¡kai neįregistruota stoginė.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad pagal nustatytÄ naudojimosi tvarkÄ ir nuosavybės teise turimÄ sklypo dalį atsakovė neturi teisinio pagrindo naudotis teisiÅ¡kai neįregistruotos stoginės dalimi, kadangi stoginė nors ir yra bendro naudojimo žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu 4, tačiau jos plotas neįeina į pagal nustatytÄ naudojimosi tvarkÄ priskirtÄ naudotis atsakovei, todėl ji neįrodė, kad tvoros pastatymas pagal ieÅ¡kovų pateiktÄ Tvoros schemÄ pažeis jos teises užkertant jai keliÄ naudotis jai priklausančiu daiktu.

Esant nustatytoms aplinkybėms, ieÅ¡kovų reikalavimas pripažinti jiems teisę be bendraturtės V. Å . sutikimo pastatyti 0,2230 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 1,2 m aukščio, 37,80 m ilgio ažūrinę tvorÄ pagal UAB „Romas ir Virgis“ parengtÄ Tvoros schemÄ (duomenys neskelbtini), yra pagrįstas ir tenkintinas. Dėl ieÅ¡kinio reikalavimo įpareigoti atsakovę per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atlaisvinti: bendro naudojimo žemės sklypo dalį nuo statybinių medžiagų, teisiÅ¡kai neįregistruotos stoginės dalį – nuo joje esančių atsakovės daiktų, gyvenamajame name esantį bendro naudojimo koridorių, pažymėtu indeksu R-9, nuo spintos.

IeÅ¡kovų reikalavimÄ dalyje dėl statybinių medžiagų paÅ¡alinimo iÅ¡ bendro naudojimo žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu 3, atsakovė įvykdė, todėl 2019 m. spalio 17 d. posėdžio metu Å¡ios reikalavimų dalies ieÅ¡kovai atsisakė, nurodydami, kad jiems yra žinomos dalies reikalavimo atsisakymo pasekmės. Kadangi toks ieÅ¡kovų veiksmas neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų normoms, teismas priima atsisakymÄ nuo Å¡ios reikalavimų dalies ir Å¡ioje dalyje byla nutrauktina (CPK 140 straipsnis).

Teismas jau nustatė, kad nors teisiÅ¡kai neįregistruota stoginė yra žemės sklypo dalyje, kuri priskirta bendram naudojimui, tačiau tai nesuteikia atsakovei V. Å . teisės naudotis Å¡io statinio dalimi, kadangi pagal 2006 m. birželio 20 d. sutarties dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos 2 punktÄ jai priskirta naudotis tik 143 m² ploto bendro naudojimo žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu 4, dalimi, kuriÄ užima jos turima namo dalis ir garažas. Todėl teismas dar kartÄ nepasisako dėl jau nustatytų aplinkybių bei papildomai nemotyvuodamas konstatuoja, kad V.

Š. neturi teisinio pagrindo naudotis teisiškai neįregistruota stogine, todėl privalo atlaisvinti jos dalį nuo savo daiktų. Tarp šalių nėra ginčo, kad koridorius, plane pažymėtas indeksu R-9, yra bendro naudojimo patalpa ir tiek ieškovai, tiek atsakovė turi teisę naudotis šia patalpa bendrai. Iš byloje esančių fotonuotraukų ir šalių paaiškinimų, nustatyta, kad šioje bendro naudojimo patalpoje stovi 2 m² ploto atsakovės spinta, dėl šios aplinkybės byloje ginčo nėra.

IeÅ¡kovai savo reikalavimÄ grindžia tuo, kad Å¡i spinta trukdo jiems be kliūčių naudotis jiems pagal naudojimo tvarkÄ priskirtu sandėliu, plane pažymėtu indeksu R-7. Atsakovė atsikerta motyvuodama tuo, kad Å¡i spinta koridoriuje stovėjo dar iki ieÅ¡kovams įsigyjant dalį namo, dėl jos buvimo bendro naudojimo patalpoje buvo žodžiu susitarta su ankstesniais savininkais, spinta netrukdo praėjimui į ieÅ¡kovams priklausančiÄ patalpÄ . Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.

Sutinkamai su CK 4.34 straipsnio 1 dalimi kiekvienas valdytojas turi teisę ginti esamÄ valdymÄ ir atnaujinti atimtÄ valdymÄ . Valdymas gali bÅ«ti pažeistas paimant ar bandant paimti daiktÄ ar jo dalį, taip pat teises į jį, arba trukdant valdyti daiktÄ (CK 4. 35 straipsnio 1 dalis). Nėra pagrindo netikėti ieÅ¡kovų paaiÅ¡kinimais, kad spintos buvimas netrukdo praėjimui į patalpÄ , pažymėtÄ R-7 indeksu, bet labai riboja ieÅ¡kovų galimybę į jiems priklausantį sandėlį nuneÅ¡ti didesnių gabaritų daiktus, kad juos saugiai laikyti.

Atsakovė nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kodėl jai turi būti suteikiamas prioritetas naudojantis bendro naudojimo patalpa, jeigu tai trukdo kitiems bendrasavininkams, be to teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad atsakovė turi pakankamai jai priskirtų naudotis patalpų name, kuriose gali laikyti savo daiktus netrukdydama bendrasavininkams. Vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalimi vėliau įgijusiam dalį namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybėmis teisėmis, bendraturčių susitarimas dėl daikto naudojimosi tvarkos yra privalomas tik tuo atveju, jei jis yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešajame registre.

Todėl atsakovės nurodytas žodinis susitarimas su ankstesniais bendraturčiais dėl spintos laikymo bendro naudojimo patalpoje ieÅ¡kovams negalioja ir nėra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kovų reikalavimas įpareigoti atsakovę paÅ¡alinti jai priklausančiÄ spintÄ iÅ¡ bendro naudojimo patalpos, tokiu bÅ«du ginant jų valdymo teisę, yra pagrįstas ir tenkintinas. Dėl ieÅ¡kinio reikalavimo uždrausti V. Å . naudotis ieÅ¡kovams asmenine teise priklausančia žemės sklypo dalimi ir joje esančiu turtu.

Byloje yra notariÅ¡kai patvirtinta 2006 m. birželio 20 d. sutartis, kuria D. N. ir K. N. susitarė su V. Å . dėl naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkos, kuri yra registruota Nekilnojamojo turto registre. Pagal Å¡iÄ tvarkÄ D. N. ir K. N. nuolatinai naudojosi, valdė ir disponavo 0,0624 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėtu indeksu 2, 0,0050 ha žemės sklypo dalimi iÅ¡ bendro naudojimo 0,0099 ha žemės sklypo dalies, plane pažymėtos indeksu 3, 0,0168 ha žemės sklypo dalimi iÅ¡ bendro naudojimo 0,0311 ha žemės sklypo dalies, plane pažymėtos indeksu 4;

V. Å . nuolatinai naudojosi, valdė ir disponavo 0,1196 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu 1, 0,0049 ha žemės sklypo dalimi iÅ¡ bendro naudojimo 0,0099 ha žemės sklypo dalies, plane pažymėtos indeksu 3, 0,0143 ha žemės sklypo dalimi iÅ¡ bendro naudojimo 0,0311 ha žemės sklypo dalies, plane pažymėtos indeksu 4. Å ios sutarties 3 punkte nurodyta, kad Å¡alys pareiÅ¡kia suprantančios, jog patekti į kitos Å¡alies aukščiau nurodytÄ naudojamÄ , valdomÄ bei disponuojamÄ Å¾emės sklypo dalį galima tik esant kitos Å¡alies sutikimui.

CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, kÄ lemia sutarties esmė arba įstatymai. Atsižvelgiant į tai, kad yra tinkamai sudaryta, patvirtinta ir vieÅ¡ajame registre įregistruota galiojanti sutartis dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, kurios nuostatos draudžia be kito bendraturčio sutikimo naudotis jam priklausančia žemės sklypo dalimi, teismas laiko, kad ieÅ¡kinio reikalavimas dėl uždraudimo V.

Å . naudotis ieÅ¡kovams asmenine teise priklausančia žemės sklypo dalimi ir joje esančiu turtu yra perteklinis, kadangi Å¡is draudimas jau nustatytas aukščiau paminėtÄ , įstatymo galiÄ Å¡alims turinčia sutartimi. Papildomas draudimo nustatymas dar ir teismo sprendimu yra aiÅ¡kiai nereikalingas ir nepagrįstas jokiais objektyviais pagrindais. Todėl teismas konstatuoja, kad Å¡is reikalavimas atmestinas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalimis Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies; jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

IeÅ¡kovų S. K. ir J. K. reikalavimai patenkinti iÅ¡ dalies. IeÅ¡kovai, reikÅ¡dami ieÅ¡kinį, jį apmokėjo 150 EUR žyminiu mokesčiu: 75 EUR už reikalavimÄ dėl teisės statyti tvorÄ pripažinimo ir 75 EUR už reikalavimÄ dėl įpareigojimo paÅ¡alinti nustatytos naudojimosi tvarkos pažeidimus. IeÅ¡kovų reikalavimas dėl leidimo statyti tvorÄ be bendraturtės sutikimo patenkintas pilnai, reikalavimas dėl įpareigojimo paÅ¡alinti pažeidimus patenkintas 50 procentų (patenkinti reikalavimai dėl įpareigojimo atlaisvinti stoginę bei bendro naudojimo koridorių), todėl iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovų naudai priteistinas 112,5 EUR (75/2+75) žyminis mokestis.

IeÅ¡kovai bylos nagrinėjimo metu atsisakė dalies reikalavimų, kadangi atsakovė atlaisvino žemės sklypo dalį, pažymėtÄ indeksu 3, nuo statybinių medžiagų, tai yra įvykdė reikalavimÄ . Teismas šį atsisakymÄ priėmė. Å is reikalavimas sudarė ¼ dalį 75 EUR žyminiu mokesčiu apmokėto reikalavimo dėl naudojimosi tvarkos pažeidimų paÅ¡alinimo. Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi ieÅ¡kovams grÄ Å¾intina 75 proc. žyminio mokesčio dalis, sumokėtÄ už Å¡io reikalavimo dalį – 14 EUR (75/4x0,75).

Sutinkamai su CPK 98 straipsnio 1 dalimi Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato, advokato padėjėjo suteiktas Å¡aliai teisines paslaugas. IÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų seka, kad ieÅ¡kovai S. K. ir J. K. už suteiktas teisines paslaugas, parengiant ieÅ¡kinį, konsultuojant ir atstovaujant teisme, sumokėjo advokatei 1 818 EUR. A. V. Å . už advokato teisines paslaugas sumokėjo 500 EUR. Vadovaudamasis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatomis teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovų ir atsakovės patirtos iÅ¡laidos patvirtintos raÅ¡ytiniais įrodymais, ir nevirÅ¡ija nustatytÄ maksimaliÄ už tokias paslaugas priteistinÄ sumÄ .

Teismas, spęsdamas ieÅ¡kovų patirtų iÅ¡laidų teisinėms paslaugoms atlyginimo klausimÄ , įvertina tai, kad ieÅ¡kovų reikalavimai patenkinti tik iÅ¡ dalies (75 procentais), dar vienos reikalavimo dalies, kuri sudaro 12,5 procentų bendrų reikalavimų, ieÅ¡kovai atsisakė atsakovei jÄ Ä¯vykdžius. Todėl ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovės V. Å . priteisiama 1 590,75 EUR (1 818 X (0,75 + 0,125) dydžio iÅ¡laidos advokatės teisinėms paslaugoms apmokėti. IeÅ¡kovų reikalavimus patenkinus iÅ¡ dalies atsakovei proporcingai atmestų reikalavimų daliai priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovų 62,50 EUR (500 X 0,125) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.

Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalimi taip pat iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovų naudai priteistina patenkintų reikalavimų daliai proporcinga dalis raÅ¡ytiniais įrodymais pagrįstų kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų, susidariusių siekiant ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai iki kreipimosi į teismÄ - 95 EUR (108,60 X (0,75 + 0,125)). Matininkui J. D. sumokėta 150 EUR suma, teismo nuomone, negali bÅ«ti pripažinta iÅ¡laidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, kadangi tai buvo ieÅ¡kovų pasirinkimu ir rizika pasirinktas įrodymų rinkimo ir teikimo į bylÄ bÅ«das, todėl Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovės nepriteistinos.

Nagrinėjamoje byloje procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos sudaro 21,04 EUR. IeÅ¡kovų ieÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies, iÅ¡ atsakovės priteistina 18,41 EUR dokumentų įteikimo iÅ¡laidų. Likusi dalis iÅ¡ ieÅ¡kovų nepriteisiama, nes likusi suma yra mažesnė už minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ pakeitimo“). Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta ir vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268- 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti J. K. ir S. K. teisę be bendraturtės V. Å . sutikimo pastatyti 0,2230 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 1,2 m aukščio, 37,80 m ilgio ažūrinę tvorÄ pagal UAB „Romas ir Virgis“ parengtÄ Tvoros schemÄ (duomenys neskelbtini).

Ä®pareigoti V. Å . per mėnesį nuo teismo sprendimo Å¡ioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos: atlaisvinti dalį užimtos teisiÅ¡kai neregistruotos stoginės, esančios 0,2230 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu 4, nuo joje esančių V. Å . daiktų ir atlaisvinti gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį bendro naudojimo koridorių, pažymėtÄ indeksu R9 nuo spintos. Priteisti iÅ¡ atsakovės V.

Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovų S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai: 207,5 EUR (du Å¡imtus septynis eurus ir 50 ct) žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų bei 1 590,75 EUR (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt eurų ir 75 ct) iÅ¡laidų advokatės pagalbai apmokėti. Priimti ieÅ¡kovų atsisakymÄ nuo dalies ieÅ¡kinio reikalavimų dėl įpareigojimo atsakovei V. Å . atlaisvinti 0,2230 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo žemės sklypÄ (dalyje, Žemės sklypo plane, pažymėtame indeksu 3) nuo statybinių medžiagų (plytų ir betoninių plokščių) ir Å¡ioje dalyje civilinę bylÄ Nr. e2-748-1055/2019 nutraukti.

Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), solidariai atsakovės V. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 62,50 EUR (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt du eurus ir 50 ct) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Priteisti iÅ¡ atsakovės V. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetÄ 18,41 EUR (aÅ¡tuoniolika eurų ir 41 ct) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų, kurios turi bÅ«ti sumokėtos į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660, teismui pateikiant įmokos sumokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ .

GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovams S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 14,00 EUR (keturiolika eurų ir 00 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. sausio 17 d. IeÅ¡kovams iÅ¡aiÅ¡kintina, kad žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo sprendimu. Sprendimui įsiteisėjus grÄ Å¾inti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Utenos skyriui Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės tvarkymo bylÄ .

Taip pat grÄ Å¾inti Å¡alims jų į bylÄ pateiktus planų originalus ir patvirtintas kopijas. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundÄ paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mus. Teisėja Ana KarÅ¡ul