Legislator Case Law & Legislation
36eeb4c9-e88b-4c12-af9f-8ad096d1496e AI generated

36eeb4c9-e88b-4c12-af9f-8ad096d1496e · Panevėžio apylinkės teismas

Case Number 36eeb4c9-e88b-4c12-af9f-8ad096d1496e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

 Baudžiamoji byla Nr. 1-145-978/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38060-2017-0 Procesinio sprendimo kategorija: (S)  1.1.7.2.2; 1.2.4.6.2.2; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5 PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 12 d.Panevėžys Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Beatričė Bakanauskaitė,sekretoriaujant D. S., dalyvaujant prokurorei K. U., nukentėjusiosios atstovei advokatei V. S.,nukentėjusiosios įstatyminei atstovei K. G.,kaltinamajam Juozapui A.

Legislator headnote

AI generated

36eeb4c9-e88b-4c12-af9f-8ad096d1496e · Panevėžio apylinkės teismas: Po to senukas jai pasakė, kad „tokių kaip tu juodųjų čia nepageidaujame“. Kai tas senukas jas pasikvietė ir sakė, kad negalima eiti į tÄ laiptinę, draugės ir ji stovėjo prie durų. Ji buvo prie pat durų, draugės stovėjo kiek toliau, o senukas stovėjo beveik tarpduryje. Durys buvo pradarytos ir tas senukas trenkė durimis jai, užgaudamas galvÄ kairėje pusėje bei nubrozdindamas kojÄ ties pėda. Nukentėjusioji nupiešė įvykio schemÄ , kuri pridedama prie apklausos protokolo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

 Baudžiamoji byla Nr. 1-145-978/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38060-2017-0 Procesinio sprendimo kategorija: (S)  1.1.7.2.2; 1.2.4.6.2.2; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5 PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 12 d.Panevėžys Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Beatričė Bakanauskaitė,sekretoriaujant D. S., dalyvaujant prokurorei K. U., nukentėjusiosios atstovei advokatei V. S.,nukentėjusiosios įstatyminei atstovei K. G.,kaltinamajam Juozapui A.

G., jo gynėjai advokatei L. B.,nedalyvaujant nukentėjusiajai A. R. N.,     vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J. A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pensininkas, vidurinio iÅ¡silavinimo, vedęs, neteistas,kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 3 dalyje, padarymu. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

    J. A. G. 2017 m. liepos 27 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini), iÅ¡reikÅ¡damas nepasitenkinimÄ mažamečių, negyvenančių (duomenys neskelbtini), buvimu gyvenamojo namo prieigose, kaltino juos tariamai keliamu triukÅ¡mu ir iÅ¡reikÅ¡damas neapykantÄ mažametei A. R. N. (gim. (duomenys neskelbtini)) dėl jos odos spalvos bei drausdamas eiti į laiptinę, lauko durimis, staigiu judesiu jas atverdamas, tyčia trenkė prie durų stovinčiai mažametei ir taip, dėl smÅ«gių durimis padarytų poodinės kraujosruvos kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimų kairiame pilvo Å¡one, kairėje pėdoje, nežymiai sutrikdė mažametės A.

R. N. sveikatÄ . Bylos įrodymai             Teismo posėdžio metu kaltinamasis J. A. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio dienÄ jis, išėjęs iÅ¡ kambario, ėjo į parduotuvę, girdėjo rėkaujant vaikus. Ten buvo dvi (duomenys neskelbtini). Paprašė, kad jos eitų žaisti į laukÄ . Jie pasiginčijo. Jis išėjo į parduotuvę. Vaikai trainiojosi apie pirmo aukÅ¡to balkonÄ , dar kartÄ pasakė, kad neitų į tÄ butÄ . Pasipylė „gražūs“ žodžiai, mergaitės keikėsi.

A. neverkė, o akis iÅ¡vertusi rėkė „Eik tu seniau“. Jos sužeisti negalėjo, nes durys pilnai neatsidaro, atsidaro tik 90 laipsnių kampu. Atsidaryti joms trukdo stovai ir „grabas“ gėlėms sodinti. A. pasakė, kad nebelįstu ir nuėjo į laiptinę. Jam atidarius duris, ji galėjo rankÄ susižeisti, jeigu ji Å¡oko ant tų durų palaikyti. Stovėti toje pusėje vietos nėra. Mergaitės stovėjo panaÅ¡iai prie rÅ«sio lango. Kada ginčijosi su jomis, gal duris atidarė iki galo.

A. galėjo pulti provokuodama. Jis nežiūrėjo, o žiūrėjo į laiptinę, darė duris, kaip norėjo. Jam buvo pikta, kad vaikai neklauso. Pretenzijų vaikams nebuvo, tik norėjo juos pašalinti iš laiptinės, nes nesupranta, kodėl jie turi triukšmauti. To vaiko nemušė, tik paprašė išeiti. Jeigu mergaitė stovėjo už „grabo“, jis duris darė nueidamas, paliesti niekaip negalėjo, tai reiškia ji pati šoko, kad neleistų durų daryti. A. A. galvojo, kad ji čigonė.

Galvojo, kad čigonėlės pradės lankytis po laiptinę. TÄ pačiÄ dienÄ mergaitė buvo kieme, vėl žaidė, ir kitÄ dienÄ buvo kieme, lakstė. Ji buvo sveika, lakstė, juokėsi. Supranta, kokie sužalojimai mergaitei padaryti. Supranta, kad ji stovėjo, kur jis nepaliestų su durimis, kol matė. Kai duris pradarė, ji galėjo Å¡okti ant durų. Su maža dalimi civilinio ieÅ¡kinio sutinka. Sutiktų, atlyginti tÄ dalį, kiek buvo iÅ¡leista vaistams, ne daugiau 100 Eur. Yra pensininkas, gauna 200 Eur pensijÄ .

Jeigu jis nežinodamas mergaitę sužeidė, tai gailisi.         Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė K. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusioji yra jos dukra. TÄ vakarÄ dukrÄ Â rado kieme, kuriame ji dažnai žaidžia su savo bendraklasiais. Klausė, kodėl ji Å¡lubčioja. Vaikai pasakė, kad A. sužalojo pagyvenęs vyras, kadangi ji vaikščiojo po laiptinę. Ten mergaitė eidavo pas G. R., Å¡eimos pažįstamÄ . Klausė, kÄ mergaitės padarė.

Jai buvo atsakyta, kad J. A. G. nusileido iÅ¡ apačios, ėjo į parduotuvę, joms neleido eiti, liepė nebÅ«ti tame kieme ir pasakė, kad tokie juodi čia neturi vaikščioti. Dukra sakė, kad norėjo įeiti į laiptinę, kai tarpduryje jis pradėjo Å¡aukti, kad nevaikščiotų ir trenkė su durimis, kurios buvo truputį pradarytos. Sakė, kad ne vieta tokioms lakstyti. Dukra tÄ vakarÄ buvo persigandusi. Ji (K. G.) iÅ¡ karto iÅ¡kvietė policijÄ . Atvažiavę pareigÅ«nai iÅ¡kvietė greitÄ jÄ , nes dukrai buvo silpna.

A. tÄ vakarÄ nebuvo išėjusi į kiemÄ , buvo išėjusi vėliau, nes nebuvo tokio baisaus sužalojimo, kad ji negalėtų vaikščioti. Jokio atsipraÅ¡ymo nesulaukė. Civilinį ieÅ¡kinį mažina iki 400 Eurų, kadangi buvo fizinis, psichologinis smurtas panaudotas, buvo sveikatos sutrikimas. Vaikas jautėsi taip, kad net buvo pas psichologÄ . Dukra tvirto charakterio, stipri. Moralinė žala pasireiÅ¡kė tuo, kad nepilnametį vaikÄ užgauliojo rasistiniais žodžiais, tiek fiziÅ¡kai. Jai (K.

G.) pati dukra pasakė tuos rasistinius žodžius.          Liudytoja G. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamajam yra kaimynė. Ä®vykio dienÄ plačiai atvėrusi langÄ ruošė pietus ir iÅ¡girdo mergaitės verksmÄ , suprato, kad kažkas įvyko. Jai pasižiÅ«rėjus pro langÄ , mergaitės ėmė pasakoti, kad kaimynas pastÅ«mė A., kad jÄ užgavo ir ji verkė. Sakė, kad tarp durų suspaudė, durimis sumušė kojÄ ir rankÄ . Buvo žinoma, kad kaimynas pyksta dėl vaikų prie laiptinės. Ir prieÅ¡ tai buvo toks įvykis su kaimynų vaiku.

Jai (G. R.) buvo ne naujiena. Kaltinamasis prieÅ¡ tai vaikus engdavo. Ji (G. R.) dar jo paprašė, kad baigtų vaikams taip daryti. Kaltinamasis neapkentė, kad ten yra vaikų. Matė, kaip A. verkė, trynė skaudamÄ Å¡onÄ . Mergaitės sakė, kad A. katinamasis pavadino purvina ar ruda.IÅ¡ nukentėjusiosios A. R. N. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu duotų parodymų matyti, kad jai su draugėmis V. ir E. einant į kiemÄ trinktelėjo lauko durys. Tuomet jas pasikvietė senukas, kuris iÅ¡ parduotuvės ėjo link laiptinės. Senukas liepė netrankyti durų, pasakė, kad neleidžia eiti į Å¡itÄ laiptinę.

Po to senukas jai pasakė, kad „tokių kaip tu juodųjų čia nepageidaujame“. Kai tas senukas jas pasikvietė ir sakė, kad negalima eiti į tÄ laiptinę, draugės ir ji stovėjo prie durų. Ji buvo prie pat durų, draugės stovėjo kiek toliau, o senukas stovėjo beveik tarpduryje. Durys buvo pradarytos ir tas senukas trenkė durimis jai, užgaudamas galvÄ kairėje pusėje bei nubrozdindamas kojÄ ties pėda. Nukentėjusioji nupiešė įvykio schemÄ , kuri pridedama prie apklausos protokolo.

A. R. N. nurodė, kad iÅ¡ pradžių jai labai skaudėjo kojÄ , o galvÄ mažiau. Mama iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . Jai buvo nubrozdinimai ant kojos ir galvoje. Taip pat buvo nubrozdintas ir kairys Å¡onas, tačiau šį nubrozdinimÄ mama pamatė tik vakare, kai ji rengėsi pižamÄ . Duris senukas trenkė į jÄ jas dar plačiau atidarydamas. Durys buvo praviros ir senukas pro jas į laiptinę galėjo užeiti jų plačiau neatidaręs. Tačiau jis duris atidarė stipriai bei jomis trenkė į jÄ , po ko duris uždarė ir išėjo namo.

Jai labai skaudėjo kojÄ , ji verkė (b. l. 37-38, 39,40).IÅ¡ liudytojos E. E. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu duotų parodymų matyti, kad jai kartu su drauge A. ir sese V. žaidžiant kieme prie daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tuo metu kai jos sėdėjo ant suoliuko, prie jų priėjo senas žmogus ir kažkÄ pasakė. VyriÅ¡kis kažkÄ kalbėjo su A. V. A. pasakė, kad tas žmogus jai privėrė kojÄ . A. verkė, tačiau namo nėjo. Ji pati nematė kaip A. buvo priverta koja, nes tuo metu buvo nusisukusi.

Anksčiau tas pats vyriÅ¡kis buvo jÄ (E. E.) pastÅ«męs. K. A. privėrė kojÄ , vyras parėjo namo ir nieko nebesakė (b. l. 57-58).IÅ¡ liudytojos V. E. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu duotų parodymų matyti, kad jai kartu su drauge A. bei seserimi E. žaidžiant prie (duomenys neskelbtini), pro Å¡alį ėjo pagyvenęs žmogus. J. A. pasakė „negre“ ar kažkÄ panaÅ¡aus. A. buvo arti durų, t. y. prie pat durų iÅ¡ lauko pusės. Durys buvo pravertos, vyras jas laikė ir buvo beveik įėjęs į laiptinę.

Duris vyriÅ¡kis trenkė jas uždarydamas. Ji (V. E.) buvo nuėjusi prie suoliuko, kur sėdėjo jos sesė. Ji buvo nusisukusi ir nematė kaip tas vyras trenkė A. durimis. A. pati apie tai pasakė, taip pat parodė nubrozdintÄ kojÄ . A. buvo nuliÅ«dusi, verkė. Vyras, po to kai trenkė A. durimis, nieko nesakė ir nuėjo namo. Pasak V. E., prieÅ¡ tai yra buvęs įvykis, kada tas pats vyras pastÅ«mė jos sesę E. (b. l. 63-64).IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. G 824/2017(05) matyti, kad A. R. N. nustatyta poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimai kairiame pilvo Å¡one bei kairėje pėdoje.

Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais (pavirÅ¡iais), mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Pagal sužalojimų lokalizacijÄ visumoje, atmetama galimybė, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvusi. Dėl nustatytų sužalojimų nukentėjusiosios sveikata sutrikdyta nežymiai. Poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimų padarymas sukelia fizinį skausmÄ (b. l. 43).           IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros 2017 m. liepos 27 d. protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Å¡alia įėjimo į daugiabučio namo, esančio adresu Ramygalos g. 59, Panevėžys, laiptinę (b. l. 8-9).          Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikacija BK 140 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmÄ arba nežymiai sužalojo mažametį ar trumpam jį susargdino.

           Remiantis teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡tirtais įrodymais, laikytina įrodyta, kad J. A. G. 2017 m. liepos 27 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini) namo ketvirtos laiptinės, lauko durimis, staigiu judesiu jas atverdamas, tyčia trenkė prie durų stovinčiai mažametei ir taip nežymiai sutrikdė mažametės A. R. N. sveikatÄ . Tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek atliekant ikiteisminį tyrimÄ Juozapas A. G. neprisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nurodydamas, kad tik žodžiu drausmino vaikus, bėgiojančius laiptinėje ir triukÅ¡maujančius.

IÅ¡ J. A. G. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jis nurodo, jog, sudrausminęs vaikus, ėjo į laiptinę, atidarė duris. Jas darydamas gal ir galėjo užgauti arti durų buvusį kokį vaikÄ (teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad sužeisti mergaitę galėjo nebent nežinodamas). Teismo posėdžio metu kaltinamojo duotais parodymais teismas remiasi tiek, kiek jie neprieÅ¡tarauja jo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams ir kitų teisme apklaustų liudytojų parodymams, raÅ¡ytinei ir vaizdinei bylos medžiagai.

IÅ¡ nuoseklių tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek ir ikiteisminiame tyrime A. R. N. įstatyminės atstovės K. G. parodymų matyti, kad 2017 m. liepos 27 d. vakare pamatė iÅ¡sigandusiÄ ir verkiančiÄ savo mažametę dukrÄ A. R. N., kuri papasakojo, kad tÄ vakarÄ , apie 19.00 val., su dviem mergaitėmis – V. ir E., žaidžiant prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės durų, iÅ¡ laiptinės išėjęs vyriÅ¡kis jÄ Ä—mė įžeidinėti, vadinti „rudÄ ja“, „negre“, liepė eiti iÅ¡ kiemo bei čia daugiau nevaikščioti, po to tyčia stipriai stÅ«mė lauko duris ir jomis prispaudė jos dukros kojÄ .

Dukra labai iÅ¡sigando, buvo sužalota jos kairės kojos pėda, taip pat skaudėjo galvÄ , nes, kaip jai nurodė dukra, durimis vyriÅ¡kis Å¡iai trenkė ir į galvÄ . Kaltinamojo kaltę patvirtina ir nukentėjusiosios A. R. N. pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ duoti parodymai, iÅ¡ kurių matyti, kad įvykio dienÄ link laiptinės ėjęs senukas (J. A. G.), liepė netrankyti durų, pasakė, kad neleidžia eiti į Å¡iÄ laiptinę ir, pasakęs, kad „tokių kaip tu juodųjų čia nepageidaujame“ pradarytomis durimis, praverdamas jas dar plačiau (durys buvo praviros ir senukas pro jas į laiptinę galėjo užeiti jų plačiau neatidaręs), trenkė jai, užgaudamas galvÄ kairėje pusėje bei nubrozdindamas kojÄ ties pėda, nuo ko iÅ¡ pradžių jai labai skaudėjo kojÄ , galvÄ mažiau, o nubrozdinimÄ kairiame Å¡one pamatė vėliau.

Duris, jai trenkdamas, vyras atidarė stipriai, jai labai skaudėjo kojÄ , ji verkė. Tai, kad kaltinamasis veikė tyčia, tokiu bÅ«du trenkdamas nukentėjusiajai durimis, matyti ir iÅ¡ A. R. N. apklausos vaizdo įraÅ¡o, kuriame nukentėjusioji vizualiai kÅ«no judesiais atvaizduoja, kaip į jÄ trenkiama durimis, sÄ moningai jas nustumiant į nukentėjusiÄ jÄ , nors tokiu bÅ«du varstyti durų nėra jokio poreikio (iÅ¡ nukentėjusiosios žodžių vaizdo įraÅ¡e: pasakius „tu rudoji“ dar labiau pradaromos durys) ir iÅ¡ to teismas daro iÅ¡vadÄ (iÅ¡ nukentėjusiosios žodžių analogiÅ¡kas aplinkybes apie durų vėrimo trenkiant mechanizmÄ patvirtinus ir liudytojai V.

E.), kad tai yra tyčinis kaltinamojo elgesys. Nukentėjusiosios A. R. N. ir nukentėjusiosios pagal įstatymÄ K. G. parodymai, duoti tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, buvo nuoseklÅ«s, nekito, sutampa tarpusavyje, todėl teismas neturi pagrindo jais nesiremti. Tokius pat duomenis patvirtina ir liudytojų E. E. ir V. E. parodymai, kad nukentėjusioji A. R. N. buvo nuliÅ«dusi, verkė, pasakojo, kad pagyvenęs žmogus jai privėrė kojÄ . V. E. nurodė, kad matė A. R. N. nubrozdintÄ kojÄ , kuriÄ Å¡i jai parodė.

Abi seserys nurodė ir aplinkybę, kad anksčiau kaltinamasis yra pastÅ«męs E. E. (liudytoja G. R. nurodo vienÄ berniukÄ dėl kaltinamojo elgesio patekus į analogiÅ¡kÄ situacijÄ A. R. N. situacijai), tad iÅ¡ to seka, kad agresyvesnis kaltinamojo elgesys mažamečių vaikų atžvilgiu nėra atsitiktinis, o aplinkybės, kad yra nepatenkintas vaikų buvimu laiptinėje neneigia ir pats kaltinamasis, tad yra aiÅ¡kus ir atitinkamo kaltinamojo elgesio motyvas. Teismas remiasi ir viso proceso metu iÅ¡ esmės nuosekliais liudytojos G.

R. parodymais, iÅ¡ kurių matyti, kad J. A. G.engdavo vaikus, pyko dėl jų buvimo prie laiptinės, juos koliojo, yra A. pavadinęs „negre“, „juočke”; minėtÄ dienÄ iÅ¡girdo mergaitės verksmÄ , matė, kaip A. verkė, trynė skaudamÄ vietÄ , iÅ¡ mergaičių sužinojo, kad kaltinamasis jÄ pavadino purvina ar ruda ir kad durimis sumušė A. kojÄ ; prieÅ¡ tai buvo analogiÅ¡kas įvykis su kaimynų vaiku. Teismas remiasi minėtos liudytojos parodymais, kadangi kiekvienas liudytojas, prieÅ¡ duodamas parodymus tiek teisme, tiek apklausos ikiteisminio tyrimo metu, yra įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ ir atsisakymÄ ar vengimÄ duoti parodymus, yra prisaikdinamas.

Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad liudytoja G. R. bÅ«tų sulaužiusi priesaikÄ , davusi melagingus parodymus ar vengusi juos duoti, netgi prieÅ¡ingai – teismas laiko, kad Å¡io asmens parodymai buvo nuoseklÅ«s viso proceso metu, esminėmis aplinkybėmis sutapo tiek tarpusavyje, tiek ir su nukentėjusiosios, kitų liudytojų parodymais, taigi nėra pagrindo jais nesiremti. Taip pat teismas remiasi ir specialisto iÅ¡vada, kad A. R. N. nustatyta poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimai kairiame pilvo Å¡one bei kairėje pėdoje.

Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais (pavirÅ¡iais), mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Pagal sužalojimų lokalizacijÄ visumoje, atmetama galimybė, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvusi. Dėl nustatytų sužalojimų nukentėjusiosios sveikata sutrikdyta nežymiai. Poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimų padarymas sukelia fizinį skausmÄ (b. l. 46). Apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ A. R. N. nurodė sužalojimus analogiÅ¡kose kÅ«no vietose, kaip ir nurodyta specialisto iÅ¡vadoje.

Papildomai nurodė, kad buvo užgauta ir galva kairėje pusėje, jÄ skaudėjo mažiau nei kojÄ . Atsižvelgiant į tai, kad specialisto tyrimas su A. R. N. pradėtas 2017 m. liepos 31 d., t. y. po įvykio praėjus keletui dienų, užgautos galvos žymių jos plaukuotoje dalyje specialisto tyrimo dienÄ galėjo ir nelikti, dėl to teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymų patikimumu, savo iÅ¡vadas grįsdamas duomenų byloje visuma (tuo labiau, kad VšĮ Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties raÅ¡te taip pat nurodoma, kad A.

R. N. preliminari diagnozė – galvos plaukuotosios dalies pavirÅ¡inis sužalojimas, b. l. 23). Ä®vertinus anksčiau aptartÄ nukentėjusiosios nurodomÄ kaltinamojo panaudoto smurto pobÅ«dį, kurį patvirtina kiti anksčiau aptarti bylos duomenys, teismui nekyla abejonių, kad J. A. G. suprato savo veikos pavojingumÄ , numatė, kad dėl jos kils padariniai – mažametei bus sukeltas fizinis skausmas, o jo veiksmai pakankami jai sužaloti, t. y. jis veikė tyčia, todėl teismas konstatuoja, jog kaltinamojo J.

A. G. padaryta veika yra kvalifikuota teisingai ir atitinka BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, jo kaltė įrodyta visiÅ¡kai.Be to, vertinant J. A. G. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, bei jo pozicijÄ , vadovautis vien jo duotais parodymais ir paaiÅ¡kinimais nėra tikslinga, kadangi natÅ«ralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikÅ¡to kaltinimo ir tokiu bÅ«du siekdamas iÅ¡vengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, gali neatskleisti tikrųjų nusikaltimo aplinkybių.

Sakyti tiesÄ jo neįpareigoja ir atitinkamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, nes kaltinamasis ikiteisminio tyrimo ar teisiamojo posėdžio metu nėra prisaikdinamas už melagingų parodymų davimÄ . Tokiu atveju ypatingÄ reikÅ¡mę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita raÅ¡ytinė baudžiamosios bylos medžiaga. BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui.

Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymÄ , bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei į BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamojo J. A. G. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, skirdamas kaltinamajam J. A. G. bausmę dėl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo atsižvelgia į jo padaryto nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį: padarytas  nesunkus tyčinis nusikaltimas. J. A. G. neteistas (b. l. 96), nebaustas administracine tvarka (b. l. 97), pas psichiatrÄ ir priklausomybės specialistÄ nesilankė (b. l. 103), yra pensinio amžiaus. Atsižvelgęs į iÅ¡dėstytas aplinkybes bei vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti skiriant Å¡velniausiÄ jÄ iÅ¡ numatytų sankcijoje bausmių – baudÄ , kurios dydis, atsižvelgiant į J.

A. G. asmenybę ir materialinę padėtį (pensininkas) parenkamas mažesnis už Å¡ios bausmės vidurkį (atsižvelgiant į tai, kad pagal BK 55 straipsnį asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes). BÅ«tent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, teismo požiÅ«riu, padės pasiekti BK nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati bei neprieÅ¡taraujanti teisingumo principui.          Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsniu, J.

A. G. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. liepos 27 d. 21.20 val. iki 2017 m. liepos 28 d. 11.30 val. (viena para). Å is jo laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas įskaitytinas į J. A. G. skirtinÄ galutinę bausmę (BK 65, 66 straipsnis).J. A. G. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.Civilinė ieÅ¡kovė nukentėjusiosios A. R. N. įstatyminė atstovė K.

G. pareiÅ¡kė 400 Eur patikslintÄ (sumažintÄ ) civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 21-22, 24).Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į žalos padarinius, sužalojimų kiekį bei pobÅ«dį, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama.

Asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Å iuo atveju pažymėtina, kad kaltinamasis J. A. G. mažametės nukentėjusiosios A. R. N. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtÄ , ko pasekoje nustatyta poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimai kairiame pilvo Å¡one bei kairėje pėdoje.

Nukentėjusiajai sveikata sutrikdyta nežymiai. Nėra jokios abejonės, kad nukentėjusioji mažametė A. R. N. dėl to patyrė ne tik skausmÄ , bet ir neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ . Nukentėjusioji dėl jos atžvilgiu vieÅ¡ai padarytos nusikalstamos veikos patyrė stresÄ , baimę, pažeminimÄ . Nukentėjusioji dėl sužalojimų gydymo procedÅ«rų patyrė nepatogumų. Nukentėjusioji neabejotinai patyrė neturtinę žalÄ . Tačiau teismas vertina ir tai, kad A. R.

N. patirtas sužalojimas įvertintas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, duomenų, kad nukentėjusiosios sveikata dėl patirto sužalojimo blogėja, byloje nėra. Taip pat byloje nėra duomenų, kad dėl sužalojimo nukentėjusioji negali savęs realizuoti kurioje nors veikloje, kad jai būtų nustatytas neįgalumo lygis, ar kad patirtas sužalojimas paliko ypatingai sunkių liekamųjų reiškinių. Tokių duomenų nukentėjusioji ar jos atstovė teismui nepateikė. Teismas priteisdamas neturtinės žalos dydį, įvertina ir kaltinamojo turtinę padėtį, priteistinos turtinės žalos dydį.

Teismas, įvertinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, mano, kad 250 Eur priteistinas neturtinės žalos dydis yra realus, teisingas, sÄ Å¾iningas ir protingas. Kaltinamasis J. A. G. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2017 m. spalio 13 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, yra 100 procentų atleistas nuo visų bylinėjimosi iÅ¡laidų (b. l. 127-128), todėl iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iÅ¡ kaltinamojo nepriteistinos.          Daiktų iÅ¡sprendimo klausimo byloje nėra.            Teismas, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini)298 straipsniais, 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,        n u s p r e n d ž i a :

J. A. G. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir paskirti 15 MGL dydžio, t. y. 564,90 Eur baudÄ .  Į paskirtÄ bausmę įkaityti J. A. G. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2017 m. liepos 27 d. 21.20 val. iki 2017 m. liepos 28 d. 11.30 val., 1 laikino sulaikymo parÄ prilyginant 2 MGL dydžio, t. y. 75,32 Eur baudai, ir laikyti, kad likusi nesumokėta bauda yra 13 MGL, t. y. 489,58 Eur.PaskirtÄ baudÄ sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vienÄ iÅ¡ surenkamųjų sÄ skaitų: (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB „Citadele“ bankas, (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB DNB bankas, (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB SEB bankas, (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB Å iaulių bankas, (duomenys neskelbtini), esančiÄ D.

B. A/S Lietuvos filialas, (duomenys neskelbtini), esančiÄ N. B. AB Lietuvos skyrius, (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB „Swedbank", (duomenys neskelbtini), esančiÄ UAB Medicinos bankas (įmokos kodas 6801), o dokumentus, patvirtinančius apie sumokėjimÄ , pristatyti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų raÅ¡tinei (Laisvės a. 17, Panevėžys). IÅ¡aiÅ¡kinti, kad laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai.         J. A. G. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.         Civilinės ieÅ¡kovės K.

G. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, priteisiant iÅ¡ J. A. G. 250 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ A. R. N. naudai, neturtinei žalai atlyginti. Iki A. R. N. pilnametystės priteistų lėšų tvarkytoja paskirti įstatyminę atstovę K. G..Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mus. Teisėja  Beatričė Bakanauskaitė