2018-09-24 Nr. AB-16251-3-61-3-00550-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2324-1062/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00550-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. P. skundą atsakovui Vilniaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims 507-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai, J. B. dėl protokolo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja A. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu prašydama panaikinti Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – ir Valdyba, atsakovas) 2016 m. gruodžio 9 d. individualų administracinį aktą – uždraudimo protokolą Nr. 18-7-9(8.24-19).

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad 2017 m. sausio 26 d. gavo Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2016 m. gruodžio 9 d. Techniškai netvarkingų įrenginių, kitų agregatų eksploatavimo uždraudimo protokolą Nr. 18-7-9(8.24.-19) (toliau – ir Protokolas), kuriuo uždrausta naudoti bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įrengtą židinį. Protokole nurodyta, kad, įvertinus faktines aplinkybes, nustatytas 2016 m. lapkričio 9 d. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konstatuota, jog eksploatuojamame kietojo kuro įrenginio pilnavidurių silikatinių plytų dūmtraukyje nėra įrengto įdėklo bei neišlaikytas 250 mm atstumas nuo dūmtraukio iki stogo degiųjų medžiagų, dėl ko neužtikrinama daugiabučiame gyvenamajame name esančių žmonių sauga.

3. Pareiškėja paaiškino, kad daugiabučio namo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 1996–1997 metais buvo atliekama buto rekonstrukcija. 1996 m. balandžio 22 d. Antakalnio seniūnijos valdyba išdavė leidimą statyti Nr. 96/40, kuriuo leido ūkio būdu vykdyti buto rekonstrukciją ir leidimas galiojo iki 1997 m. balandžio 22 d. Buvo parengtas buto perplanavimo projektas, kurį parengė architektė N. M., suderintas 1996 m. balandžio 22 d. su architektu G. K.. Pagal projektą buvo suprojektuotas židinys, kuris jungiamas prie dviejų alternatyvių vėdinimo šachtų. 1997 m. sausio 16 d. buvo galutinai suderintas patikslintas perplanavimo projektas, šį patikslinimą atliko tie patys architektai, kurio esmę sudaro padidintas buto plotas, inkorporuojant į gyvenamąjį plotą lodžiją (balkoną). 1997 m. sausio 9 d. šį projektą suderino 507-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau – ir 507-oji DNSB) pirmininkas. Duomenys dėl projektuojamo židinio nepakeisti. 1997 m. spalio 23 d. buto perplanavimas įregistruotas, kadastriniuose duomenyse atspindėtas židinio sukūrimas ir įrengimas. Pareiškėja pabrėžė, kad židinys buvo naudojamas nuo 1997 metų.

4. Tačiau 2015–2016 metais buvo atliekami daugiabučio namo modernizavimo darbai. Atliekant minėtus darbus, 2016 m. balandžio 21 d. rangovas kreipėsi į 507-osios DNSB pirmininkę raštu Nr. 12-095/0791, nurodydamas, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) židinys savavališkai pajungtas prie ventiliacinio kanalo, priklausančio butui Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkas reikalauja atjungti neteisėtą židinio prijungimą ir atstatyti tinkamą ventiliacinės sistemos veikimą jam priklausančiose patalpose. Siekdama išsiaiškinti susidariusią padėtį, pareiškėja kreipėsi į įmonę UAB „Masiulis ir draugai“, kuri 2016 m. gegužės 15 d. atliko dūmtraukių ir vėdinimo sistemos patikrą ir surašė aktą, kurio 11 punkte nurodyta, kad dūmtraukis 1.4 yra tinkamas židinio pajungimui. 2016 m. gegužės 15 d. surašytas aktas, kad dūmtraukis išvalytas ir tinkamas eksploatuoti. Dūmtraukis 3.3, kuriuo naudojasi butas Nr. (duomenys neskelbtini), visiškai izoliuotas nuo buto Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, židinys dabar pajungtas prie vėdinimo kanalo, kuriuo naudojasi tik butas Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuris buvo nurodytas pradiniame projekte. Antras kanalas, kuris buvo nurodytas pradiniame projekte, kuriuo naudojasi ir butas Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu visiškai užmūrytas iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) pusės ir butas Nr. (duomenys neskelbtini) juo niekaip nesinaudoja. Todėl, pareiškėjos manymu, rangovo nurodyti reikalavimai įvykdyti.

5. Pareiškėja tvirtino, kad židinys, esatis bute (duomenys neskelbtini) Vilniuje, 1997 metais buvo įrengtas teisėtai ir tinkamai. Vykdant namo renovaciją darbus atliekančioms institucijoms apie tokį židinio įrengimą buvo žinoma, nes duomenys apie buto perplanavimą įregistruoti ir paviešinti. Be to, pareiškėja pabrėžė, kad jokių klausimų dėl daugiabučio namo gyventojų saugumo iki 2016 m. lapkričio 9 d. nekilo.

6. Atsakovas Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas nurodė, kad Protokolas pareiškėjai buvo surašytas už Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 (Departamento direktoriaus 2010 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 1-223 redakcija) 159.5 punkto pažeidimą (eksploatuojamo šildymo įrenginio (židinio) vėdinimo kanalas naudojamas dūmams šalinti) bei už Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Departamento direktoriaus 2013 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1-264 (toliau – ir Taisyklės) 27 ir 32 punktų pažeidimus (pilnavidurių plytų (silikatinių) dūmtraukyje neįrengtas įdėklas (pamušalas), apsaugantis jį nuo ardančių dervų ir rūgščių kondensatų poveikio; nuo neizoliuoto dūmtraukio išorinio paviršiaus, neišlaikytas ne mažesnis kaip 250 mm atstumas iki statinio konstrukcijų, kurių degumo klasė mažesnė kaip A2-sl, d0).

8. Valdyba pažymėjo, kad dūmtraukis yra veikiamas dviejų veiksnių: iš išorės – šalčio, o kūrenant židinį, vidinė dūmtraukio pusė – karščio, dėl šios priežasties vidinėje pusėje susidaro kondensatas, prie kurio šlapio paviršiaus dar labiau kimba suodžiai. Dėl šios priežasties yra didelė suodžių ir dervos savaiminio užsidegimo tikimybė dūmtraukyje. Siekiant išvengti tikėtino suodžių užsidegimo metu atsirandančio mūrinio dūmtraukio konstrukcijos ardomojo poveikio, ko pasėkoje suodžių gaisras gali išplisti į kitas pastato konstrukcijas, dūmtraukiuose privaloma įrengti įdėklus. Tačiau iš 2016 m. lapkričio 9 d. atlikto faktinių aplinkybių patikrinimo metu nustatytų aplinkybių matyti, kad dūmtraukis yra pilnavidurių silikatinių plytų, be įdėklo, apsaugančio jį nuo ardančių dervų ir rūgščių kondensatų poveikio. Taip pat faktinių aplinkybių patikrinimo metu nustatyta, kad nėra išlaikytas saugus 250 mm atstumas nuo dūmtraukio iki stogo degių medžiagų – kanalo (naudojamo kaip dūmtraukis) aukštis nuo ruloninės stogo dangos paviršiaus iki kanalo (dūmtraukio) angos yra apie 100 cm. Įvertinus faktą, kad židinys, prie kurio pajungtas gaisriniu požiūriu nesaugus dūmtraukis, yra daugiabučiame gyvenamajame name, darytina išvada, kad nėra užtikrinama ne tik šio buto, kuriame yra minimas židinys, bet ir kitų daugiabučiame name esančių žmonių sauga, todėl pareiškėjai buvo uždrausta eksploatuoti įrenginį (židinį). Atsakovas teigė, kad tinkamai įvertino suodžių gaisro tikimybę ir tinkamai pagal teisės aktus uždraudė įrenginio, pajungto prie dūmtraukio, kuriame neįrengtas įdėklas, eksploatavimą.

9. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas G. J. papildomai paaiškino, jog Protokole nėra pažymėta apie draudimą naudoti vėdinimo kanalą.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo 507-oji DNSB atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad daugiabučiame name 2015–2016 m. buvo atliekami renovacijos darbai. 2016 m. balandžio 21 d. 507-oji DNSB gavo rangovo raštą, kuriame nurodyta, jog židinys, sumontuotas bute Nr. (duomenys neskelbtini) prieš keletą metų, buvo sumūrytas panaudojant buto Nr. (duomenys neskelbtini) ištraukiamosios ventiliacijos kanalą. Po židinio įrengimo butui Nr. (duomenys neskelbtini) šis ventiliacijos kanalas nebefunkcionavo (buvo užbetonuotas tarp 4 ir 5 aukštų). Paaiškėjus šiai aplinkybei, 2016 m. liepos mėn. buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė (pareiškėja) pertvarkė žindinį, perjungdama jį prie savo kanalo. Vykdant renovacijos darbus betonas buvo iš kanalo pašalintas ir kaminas išvalytas. Tačiau 2016 m. rugpjūčio 4 d. 507-oji DNSB gavo butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų prašymą, kuriame jie skundėsi, kad per ištraukiamosios ventiliacijos angą į jų butus pradėjo kristi suodžiai, jaučiasi degėsių kvapas. Kaimynai klausė, ar židinys yra permontuotas nepažeidžiant priešgaisrinio saugumo reikalavimų, taip pat prašė kreiptis į atitinkamas institucijas. 2016 m. rugpjūčio 24 d. 507-oji DNSB kreipėsi į Valdybą, prašydama atlikti židinio ir ventiliacijos kanalų apžiūrą bei atsakyti į klausimus dėl priešgaisrinio saugumo reikalavimų atitikimo. Valdyba rašte nurodė, kad kanalas, panaudotas dūmtraukiui, yra švarus ir sandarus, tinkamai izoliuotas, dūmtraukio viršūnė yra už vėjo slėgio zonos. Tačiau rašte paminėta, kad pilnavidurių plytų, išskyrus molio, dūmtraukiuose privaloma įrengti įdėklus (pamušalus). Patikrinimo metu Valdybos darbuotojams nepavyko nustatyti, ar panaudotas kanalas buvo skirtas vėdinimui, ar šildymo prietaiso prijungimui. Po buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojo J. B. kreipimosi į Departamentą, 2016 m. lapkričio 9 d. daugiabučiame name buvo atliktas faktinių aplinkybių patikrinimas ir nustatyti pažeidimai. 2017 m. sausio 17 d. raštu 507-oji DNSB kreipėsi į Valdybą, prašydama informuoti, kokie veiksmai buvo atlikti šios problemos sprendimui. 2017 m. vasario 10 d. Valdyba informavo, kad, papildomai įvertinus faktines aplinkybes, 2016 m. gruodžio 9 d. buvo surašytas Protokolas, kuriuo uždrausta naudoti techniškai netvarkingą židinį.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. B. atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti. Paaiškino, kad pajungiant buto Nr. (duomenys neskelbtini) dūmtraukį į buto Nr. (duomenys neskelbtini) kanalą ir taip jį blokuojant, butas Nr. (duomenys neskelbtini) liko be natūralios ventiliacijos, dėl to atsirado pelėsis, o tai kenkia sveikatai. Pažymėjo, kad tai tęsėsi 19 metų. Nors 2016 m. židinys buvo perjungtas prie kito kanalo, buto Nr. (duomenys neskelbtini) ventiliacijos kanalas buvo paliktas nevalytas, pilnas suodžių. Suodžiais buvo „apnešti“ baldai, įranga. Be to, tvirtino, kad nepaaukštinus židinio dūmtraukio, dūmai gali patekti į butą Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu J. B. papildomai nurodė, kad rekonstrukcijos metu dūmtraukis buvo perkeltas, jo buto vėdinimo kanalas buvo atlaisvintas.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 12 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

13. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

13.1. 1996–1997 m. vykusios rekonstrukcijos metu pareiškėjos bute Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo įrengtas židinys. Buto rekonstrukcija atlikta pagal Antakalnio seniūnijos valdybos išduotą leidimą statyti Nr. 96/40.

13.2. 507-oji DNSB su 2016 m. rugpjūčio 24 d. prašymu kreipėsi į Valdybą, nurodydama, jog atliekant renovacijos darbus paaiškėjo, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini) įrengtas židinys naudojo buto Nr. (duomenys neskelbtini) ventiliacijos kanalą. 2016 m. liepos mėn. buvo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė pertvarkė židinį, prijungiant jį prie savo buto kanalo. Gavusi gyventojų, skundus 507-oji DNSB prašė atlikti židinio ir kanalų apžiūrą bei atsakyti į klausimus dėl priešgaisrinio saugumo reikalavimų atitikimo.

13.3. 2016 m. spalio 14 d. rašte Valdyba nurodė, kad, atlikus faktinių aplinkybių patikrinimą, nustatyta, jog 1997 m. įrengtas židinys sumontuotas atskirame kanale. Pagal UAB „Masiulis ir draugai“ pateiktą 2016 m. gegužės 5 d. patikros aktą kanalas švarus ir sandarus, tinkamai izoliuotas, dūmtraukio viršūnė yra už vėjo slėgio zonos.

13.4. Gavęs trečiojo suinteresuoto asmens J. B. prašymą dėl židinio dūmtraukio perjungimo, Departamentas 2016 m. lapkričio 17 d. rašte Nr. 9.4-2998(9.6E) nurodė, jog atliko faktinių aplinkybių patikrinimą ir apžiūros metu nustatė, kad kanalo (naudojamo kaip dūmtraukis) aukštis nuo ruloninės stogo dangos paviršiaus iki kanalo (dūmtraukio) angos yra apie 100 cm, kanalo vidinės angos skerspjūvio matmenys 28 × 14,5 cm, kanale nėra įdėklo, apsaugančio jį nuo ardančių dervų ir rūgščių kondensatų poveikio. Departamentas atsakovui, tiesiogiai vykdančiam valstybinę priešgaisrinę priežiūrą Vilniaus apskrityje, pavedė teisės aktų nustatyta tvarka imtis veiksmų daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gaisrinei saugai užtikrinti.

13.5. Valdyba šioje byloje ginčijamą 2016 m. gruodžio 9 d. Techniškai netvarkingų įrenginių, kitų agregatų eksploatavimo uždraudimo protokolą Nr. 18-7-9(8.24-19), kuriuo uždraudė naudoti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kambaryje esantį židinį, priėmė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi. Protokole nurodyta, jog eksploatuojamame kietojo kuro pilnavidurių silikatinių plytų dūmtraukyje nėra įrengto įdėklo (pamušalo), apsaugančio nuo ardančių dervų ir rūgščių kondensatų poveikio, taip pat neišlaikytas reikiamas saugus 250 mm atstumas nuo dūmtraukio iki stogo degių medžiagų, tokiu būdu vertinant suodžių kaupimosi ir jų užsidegimo tikimybę dūmtraukyje, neužtikrinama daugiabučiame gyvenamajame name esančių žmonių sauga.

14. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja neginčija patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių dėl dūmtraukio kanalo aukščio ir įdėklo nebuvimo, tačiau teigia, jog židinys teisėtai ir tinkamai buvo įrengtas pagal 1997 m. parengtą projektą ir išduotą statybos leidimą, jokių klausimų dėl gyventojų saugumo anksčiau nėra kilę.

15. Teismas pabrėžė, kad Priešgaisrinės saugos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog gaisrų prevencijai įgyvendinti tam įgalioti valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai turi teisę: 1) tikrinti, neatsižvelgdami į objektų nuosavybės formas, ar šie atitinka priešgaisrinės saugos reikalavimus; 2) duoti rašytinius privalomus vykdyti nurodymus pašalinti priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus; 3) uždrausti fiziniams ir juridiniams asmenims eksploatuoti statinius, atskiras patalpas (išskyrus gyvenamąsias), įrenginius, įrangą <...>, jeigu yra priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų (įstatymų, statybos techninių reglamentų, statybos normų, standartų, taisyklių ir kitų teisės aktų, kuriuose nustatyti statomų, rekonstruojamų, remontuojamų bei eksploatuojamų objektų priešgaisrinės saugos reikalavimai) pažeidimų, dėl kurių gali kilti gaisras, sprogimas, taip pat jeigu neužtikrinama juose ir aplinkiniuose objektuose esančių žmonių sauga arba jeigu rašytiniai valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų nurodymai nevykdomi.

16. Nuo 2014 m. gegužės 1 d. įsigaliojusių Taisyklių 3 punktas numato, jog šildymo sistemos, tai šildymo įrenginiai (židiniai, krosnys, katilai), kūrenami kietuoju kuru, ir degimo produktams šalinti skirti jungiamieji dūmtakiai ir dūmtraukiai. Pagal Taisyklių 6 punktą, jos taikomos: projektuojant ir statant naujus statinius (6.1 p.), rekonstruojamoms statinių dalims (6.2 p.), keičiant statinių ar statinių dalių naudojimo paskirtį (6.3 p.), remontuojamoms statinių dalims, jei remontuojant statinius keičiamos šildymo sistemos, naudojančios kietąjį kurą, ar kitaip daromas poveikis jų išdėstymui ar apimčiai (6.4 p.). Nors ginčijame Protokole nėra nurodyti konkretūs Taisyklių pažeidimai, teismas akcentavo, kad iš jame nurodytų pažeidimų formuluočių matyti, jog atsakovo nustatyti pažeidimai atitinka Taisyklių 27 ir 32 punktuose nurodytus pažeidimus. Taisyklių 27 punktas numato, jog pilnavidurių plytų, išskyrus molio, dūmtraukiuose privaloma įrengti įdėklus (pamušalus), apsaugančius juos nuo ardančių dervų ir rūgščių kondensatų poveikio, atitinkančius 25 punkto reikalavimus. Taisyklių 32 punktas, be kita ko, numato, jog nuo keraminio, ketaus, betoninio ir metalinio jungiamojo dūmtakio išorinių paviršių, izoliuotų ne mažesnio kaip 50 mm storio, ne žemesnės kaip A1 degumo klasės statybos produktais, <...> turi būti išlaikomi ne mažesni kaip 250 mm atstumai iki statinio konstrukcijų, kurių degumo klasė mažesnė kaip A2–s1, d0, ir kitų degių medžiagų.

17. Nors pareiškėja nurodė, jog židinys buvo įrengtas 1997 m., teismas pažymėjo, kad bylos duomenimis nustatyta, jog daugiabučio namo rekonstrukcijos metu (2016 m. liepos mėn.), t. y. jau galiojant Taisyklėms, pareiškėjos bute įrengtas židinys buvo pertvarkytas, anksčiau dūmtraukiui naudotą buto Nr. (duomenys neskelbtini) ventiliacijos kanalą pakeičiant buto Nr. (duomenys neskelbtini) ventiliacijos kanalu. Tuo tarpu Taisyklių 6.4 punktas numato, jog šios taisyklės taikomos, kai remontuojant statinius keičiamos šildymo sistemos, naudojančios kietąjį kurą, ar kitaip daromas poveikis jų išdėstymui ar apimčiai. Todėl, įvertinęs tai, jog renovacijos metu buvo keičiamos šildymo sistemos, t. y. šildymo įrenginio (židinio) dūmtraukis, teismas sprendė, kad pareiškėjai yra taikomi minėti Taisyklių reikalavimai. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovas, nustatęs, jog eksploatuojamame dūmtraukyje nėra įrengto įdėklo (pamušalo), apsaugančio nuo ardančių dervų ir rūgščių kondensatų poveikio, taip pat neišlaikytas reikiamas saugus 250 mm atstumas nuo dūmtraukio iki stogo degių medžiagų, įvertinęs, jog dėl suodžių kaupimosi ir jų užsidegimo tikimybės dūmtraukyje neužtikrinama daugiabučiame gyvenamajame name esančių žmonių sauga, pagrįstai priėmė ginčijamą Protokolą, kuriuo uždraudė šildymo įrenginio (židinio) eksploatavimą.

18. Teismas taip pat pažymėjo, kad, nors atsakovas atsiliepime nurodė, jog ginčijamas Protokolas pareiškėjai buvo surašytas ir už Bendrųjų taisyklių 159.5 punkto pažeidimą (eksploatuojamo šildymo įrenginio (židinio) vėdinimo kanalas naudojamas dūmams šalinti), nei minėtos taisyklės, nei šis punktas Protokole nėra nurodytas. Įvertinus Protokole išdėstytas pažeidimų formuluotes, taip pat nustatyta, jog jame nėra minimas draudimas vėdinimo kanalą naudoti dūmams šalinti. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad Valdyba, Protokole įvardydama Taisyklių 27 ir 32 punktuose nurodytus pažeidimus, apibrėžė pareiškėjos pažeidimų ribas. Tuo tarpu teismas neturi pareigos už viešojo administravimo subjektą parinkti teisinį kvalifikavimą ir po to pats tą teisinį kvalifikavimą vertinti. Todėl teismas nesutiko su atsakovo teiginiais, jog Protokole konstatuotas ir Bendrųjų taisyklių 159.5 punkto pažeidimas.

19. Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2016 m. gruodžio 9 d. protokolas Nr. 18-7-9(8.24-19) iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti.

III. 20. Pareiškėja A. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti. Pareiškėja taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

21. Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, kad jos atžvilgiu taikytinos teisės normos, galiojusios ne židinio įrengimo metu, bet namo renovacijos metu, kurios įsigaliojo tik po penkiolikos metų nuo židinio įrengimo. Pareiškėja akcentuoja, kad ji jokių darbų, susijusių su namo renovacija, neatliko ir nebuvo jų užsakovė, gyvenamojo namo renovacijos projektui, jo apimčiai, rangovo pasirinkimui jokios įtakos neturėjo, todėl negali būti laikoma statytoja. Paaiškina, kad būtent 507-oji DNSB yra atsakinga už namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrų inžinierinių tinklų ir konstrukcijų tinkamą eksploatavimą ir nuolatinę techninę priežiūrą, visus klausimus dėl namo renovacijos darbų, susijusių su bendro naudojimo objektais, sprendė bendrija ir statybos darbus atliekantys ūkio subjektai, renovaciją atliekantiems asmenims buvo puikiai žinoma 1997 m. atliktos buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rekonstrukcijos darbų apimtis, kadangi duomenys apie bute įrengtą židinį buvo išviešinti nuo 1997 metų.

Pareiškėja pažymi, kad 2016 m. balandžio 26 d. gavo elektroninį laišką ir nurodymus iš 507-osios DNSB perjungti židinį iš vieno ventiliacijos kanalo į kitą. Prie laiško buvo pridėtas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statinio statybos vadovo raštas 507-osios DNSB pirmininkei, kuriame nurodyta, kad atliekant modernizavimo darbus buvo atliekami ventiliacijos šachtų valymo darbai, ir prašoma imtis priemonių dėl tinkamos ir efektyvios ventiliacijos šachtos, kuria naudojasi buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, įrengimo. Gavusi nurodymą atlaisvinti ventiliacijos šachtą, kuria naudojasi buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, pareiškėja atlaisvino minėtą ventiliacijos šachtą ir nuo buto Nr. (duomenys neskelbtini) ją pilnai izoliavo, užtaisant angą iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) pusės. Židinio, esančio bute Nr. (duomenys neskelbtini), konstrukcija buvo prijungta prie kitos ventiliacijos šachtos, t. y. tos, kuria naudojasi butas Nr. (duomenys neskelbtini).

Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys 2016 m. gegužės 15 d. UAB „Masiulis ir draugai“ surašyti dokumentai. Taigi, pareiškėjos teigimu, ji jokių naujų statybos darbų nevykdė, kadangi bendro naudojimo angos buvo pastatytos statant namą ir perstatytos nebuvo, vykdant daugiabučio namo renovaciją, ventiliacijos angų padėtis, apimtis ir dydžiai taip pat nesikeitė, židinys nebuvo nei perstatytas, nei permontuotas, o atlikti darbai, t. y. užtaisyta anga, kuria naudojasi kitas butas, negali būti laikomi nei statybos, nei rekonstrukcijos darbais.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju ventiliacijos angos išliko tokios pačios, kokios buvo pastačius gyvenamąjį namą, ir jokie pasikeitimai jose nebuvo padaryti.

22. Atsakovas Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimą nepakeistą. Atsakovas mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą atsakovas grindžia tais pačiais argumentais, kaip ir pirmosios instancijos teismui pateiktą atsiliepimą į pareiškėjos skundą.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo 507-oji DNSB atsiliepime į apeliacinį skundą nei bendrijos nariams, nei bendrijos pirmininkei iki ventiliacijos kanalų valymo darbų, kurie buvo atlikti renovacijos eigoje, nebuvo žinoma apie tai, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) židinys buvo sumontuotas panaudojant buto Nr. (duomenys neskelbtini) ištraukiamosios ventiliacijos kanalą. Paaiškėjus šiai aplinkybei 2016 m. kovo 15 d. bendrija raštu įpareigojo buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkę (pareiškėją) pertvarkyti židinį, perjungiant jį prie savo kanalo. Pareiškėja, reaguodama į įpareigojimą, 2016 m. liepos mėn. perjungė židinį iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) kanalo į buto Nr. (duomenys neskelbtini) kanalą. Tuo pačiu kamino paaukštinimas, buvęs virš buto Nr. (duomenys neskelbtini) ventiliacijos kanalo, buvo perkeltas į kitą vietą – virš buto Nr. (duomenys neskelbtini) ventiliacijos kanalo. Po to, vykdant renovacijos darbus, iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) ventiliacijos kanalo buvo pašalintas betonas ir kaminas išvalytas. Papildomai akcentuoja, kad Vilniaus miesto Savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentas 2017 m. kovo 7 d. name esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atliko statinio techninės priežiūros patikrinimą ir buvo surašytas aktas, kuriame nurodyta, jog pilnavidurių plytų, išskyrus molio, dūmtraukiuose privaloma įrengti įdėklus (pamušalus), apsaugančius juos nuo ardančiųjų dervų ir rūgščių kondensatų poveikio. Atsižvelgiant į tai, 2017 m. kovo 15 d. registruotu laišku pareiškėjai buvo išsiųstas įpareigojimas kamino šachtoje įrengti įdėklą (pamušalą), iškelti šildymo kanalą išlaikant būtiną aukštį, informuoti bendrijos pirmininkę apie nurodytų reikalavimų vykdymo eigą raštu iki 2017 m. gegužės 20 d. Tačiau šio įpareigojimo pareiškėja nevykdė.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. B. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartojamos tos pačios aplinkybės, kurios buvo išdėstytos ir J. B. atsiliepime į pareiškėjos skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui. Papildomai akcentuojama, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) židinį atjungus nuo buto Nr. (duomenys neskelbtini) ventiliacijos kanalo ir ant namo stogo nuardžius virš buto Nr. (duomenys neskelbtini) ventiliacijos kanalo esantį silikatinių plytų kaminą bei sumūrijus jį virš buto Nr. (duomenys neskelbtini) ventiliacijos kanalo, ant namo stogo naujoje vietoje atsirado naujas statinys. Taigi, J. B. manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėją laikė statytoja ir jos atžvilgiu taikė teisės normas, reglamentuojančias įpareigojimus tokiems asmenims.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2016 m. gruodžio 9 d. Techniškai netvarkingų įrenginių, kitų agregatų eksploatavimo uždraudimo protokolo Nr. 18-7-9(8.24-19) teisėtumo ir pagrįstumo.

26. Protokole nurodyta, kad buvo nustatyta, jog pareiškėjos eksploatuojamame kietojo kuro įrenginio pilnavidurių silikatinių plytų dūmtraukyje nėra įrengto įdėklo (pamušalo), apsaugančio nuo ardančių dervų ir rūgščių kondensatų poveikio, bei neišlaikytas reikiamas saugus 250 mm atstumas nuo dūmtraukio iki stogo degių medžiagų, tokiu būdu, vertinant suodžių kaupimosi ir jų užsidegimo tikimybę dūmtraukyje, neužtikrinama daugiabučiame gyvenamajame name esančių žmonių sauga. Atsižvelgiant į šias nustatytas faktines aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, minėtu Protokolu uždrausta pareiškėjai naudoti (duomenys neskelbtini), Vilnius, kambaryje esantį židinį.

27. Pareiškėja, nesutikdama su šiuo Protokolu, pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde prašė jį panaikinti. Tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 12 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

28. Apeliaciniame skunde pareiškėja savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad ji jokių darbų, susijusių su namo renovacija, neatliko ir nebuvo jų užsakovė, gyvenamojo namo renovacijos projektui, jo apimčiai, rangovo pasirinkimui jokios įtakos neturėjo, jokių statybos darbų nevykdė, bendro naudojimo angos buvo pastatytos statant namą ir perstatytos nebuvo, vykdant daugiabučio namo renovaciją, ventiliacijos angų padėtis, apimtis ir dydžiai taip pat nesikeitė, židinys nebuvo nei perstatytas, nei permontuotas, o atlikti darbai, t. y. užtaisyta anga, kuria naudojasi kitas butas, negali būti laikomi nei statybos, nei rekonstrukcijos darbais. Todėl, pareiškėjos manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jos atžvilgiu taikė teisės normas, galiojusias ne židinio įrengimo metu, bet namo renovacijos metu, kurios įsigaliojo tik po penkiolikos metų nuo židinio įrengimo.

29. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Kartu pabrėžtina, kad, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

31. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

32. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus. Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria ginčijamo teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, apeliantė naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė.

33. Kaip teisingai nagrinėjamu atveju nustatė pirmosios instancijos teismas, ginčijamas Protokolas pareiškėjai buvo surašytas dėl nustatytų Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Departamento direktoriaus 2013 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1-264, 27 ir 32 punktų pažeidimų, t. y. dėl to, kad pareiškėjos eksploatuojamame kietojo kuro įrenginio pilnavidurių silikatinių plytų dūmtraukyje nėra įrengto įdėklo (pamušalo), apsaugančio nuo ardančių dervų ir rūgščių kondensatų poveikio, bei neišlaikytas reikiamas saugus 250 mm atstumas nuo dūmtraukio iki stogo degių medžiagų. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad šių faktinių aplinkybių pareiškėja iš esmės neginčija, tačiau, kaip minėta, pareiškėja tvirtina, kad šiuo atveju Taisyklės jos atžvilgiu netaikytinos, kadangi įsigaliojo tik po penkiolikos metų nuo židinio įrengimo.

34. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog pagal nuo 2014 m. gegužės 1 d. įsigaliojusių Taisyklių 6.4 punktą šios Taisyklės taikomos remontuojamoms statinių dalims, jei remontuojant statinius keičiamos šildymo sistemos, naudojančios kietąjį kurą, ar kitaip daromas poveikis jų išdėstymui ar apimčiai. Remiantis byloje esančia medžiaga, iš esmės neginčijamai nustatyta, kad 1996–1997 m. vykusios rekonstrukcijos metu pareiškėjos bute Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo įrengtas židinys, kuris, kaip paaiškėjo tik vėliau, buvo sumontuotas panaudojant buto Nr. (duomenys neskelbtini) ištraukiamosios ventiliacijos kanalą. Paaiškėjus šiai aplinkybei 2016 m. kovo 15 d. bendrija raštu įpareigojo buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkę (pareiškėją) pertvarkyti židinį, perjungiant jį prie savo kanalo. Pareiškėja, reaguodama į įpareigojimą, 2016 m. liepos mėn., t. y. jau galiojant Taisyklėms, perjungė židinį iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) kanalo į buto Nr. (duomenys neskelbtini) kanalą. Tuo pačiu kamino paaukštinimas, buvęs virš buto Nr. (duomenys neskelbtini) ventiliacijos kanalo, buvo perkeltas į kitą vietą – virš buto Nr. (duomenys neskelbtini) ventiliacijos kanalo. Atkreiptinas dėmesys, kad ir pati pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, jog 2016 m. balandžio 26 d., t. y. jau galiojant Taisyklėms, ji gavo elektroninį laišką ir nurodymus iš 507-osios DNSB perjungti židinį iš vieno ventiliacijos kanalo į kitą. Gavusi nurodymą atlaisvinti ventiliacijos šachtą, kuria naudojasi buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, pareiškėja atlaisvino minėtą ventiliacijos šachtą ir nuo buto Nr. (duomenys neskelbtini) ją pilnai izoliavo, užtaisant angą iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) pusės, o židinio, esančio bute Nr. (duomenys neskelbtini), konstrukcija buvo prijungta prie kitos ventiliacijos šachtos, t. y. tos, kuria naudojasi butas Nr. (duomenys neskelbtini).

35. Taigi, šiuo atveju akivaizdu, kad buvo daromas poveikis šildymo sistemos, naudojančios kietąjį kurą išdėstymui, kadangi iš esmės buvo įrengtas naujas dūmtraukis – jis buvo įrengtas kitoje vietoje (panaudojant kitą ventiliacijos kanalą). Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėja, pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog jos atžvilgiu taikytinos Taisyklių nuostatos. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kad ji jokių darbų, susijusių su namo renovacija, neatliko ir nebuvo jų užsakovė, gyvenamojo namo renovacijos projektui, jo apimčiai, rangovo pasirinkimui jokios įtakos neturėjo, todėl negali būti laikoma statytoja, pirmiau nurodytos išvados nepaneigia ir nesudaro pagrindo kitaip vertinti ginčo situaciją.

36. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamas Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2016 m. gruodžio 9 d. protokolas Nr. 18-7-9(8.24-19) iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti.

37. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia pareiškėjos dėmesį į tai, kad pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2013 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1-264 patvirtintino Objekto atitikties priešgaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams patikrinimų atlikimo tvarkos aprašo 36 punktą valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnas, gavęs objekto atstovo raštišką pranešimą apie pašalintus pažeidimus, patikrina pranešime minimus faktus ir jeigu pažeidimai iš tikrųjų pašalinti, leidžia toliau eksploatuoti elektros įrenginius ar kitus agregatus, tai pasirašytinai pažymėjęs „Techniškai netvarkingų elektros įrenginių, kitų agregatų eksploatavimo uždraudimo protokole“.

38. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Stasys Gagys

Ramutė Ruškytė