36ebc2ca-46fd-4ab9-aa7c-ef9d113333a6 · Panevėžio apylinkės teismas

S P R E N D I M A S                                                             Civilinė byla Nr. 2YT-5730-223/2017                                                                                                               Pr.

Nr.2-08-3-04680-2017-1  Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2 (S) PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS                                          S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                           2017 m. rugsėjo 28 d.                                                   Panevėžys    Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Birutė Mėlinauskienė ,   Sekretoriaujant Vitalijai Kliukienei ,    Dalyvaujant pareiškėjai G.

S., jos atstovui advokato padėjėjui K. R.,    Suinteresuoto asmens Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovui A. V.,    Suinteresuoto asmens Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie LR SADM atstovui S. M.,    Teismo posėdžio metu iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo pagal pareiÅ¡kėjos G. S. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos , Panevėžio miesto savivaldybės administracijai irn u s t a t ė:

        PareiÅ¡kėja ir jos atstovas pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytÄ praÅ¡ymÄ palaiko ir praÅ¡o tikslu gauti naÅ¡laičio pensijÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja G. S. yra neįgali ir nedarbinga nuo gimimo, t. y. (duomenys neskelbtini).       Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad tvirtina pareiÅ¡kime nurodytas faktines aplinkybes. Papildomai nurodė, kad nuo gimimo serga genetine akių liga, kuri pasireiÅ¡kia regos nervo atrofija. 2000 metais Å¡i diagnozė buvo nustatyta gydytojų, taip pat buvo nustatyta, kad Å¡i liga yra progresuojanti ir nepagydoma.

Tėvai jÄ vežiodavo pas gydytojus, buvo iÅ¡raÅ¡yti vaistai ir akiniai, tačiau neįgalumas ankstesniu laikotarpiu jai nustatytas nebuvo. Jos liga yra genetinė ir todėl neįgalumas laikytinas nuo vaikystės. Neįgalumas anksčiau jai nebuvo nustatytas gal bÅ«t todėl, kad tėvai nesiėmė tam reikalingų veiksmų. Daugiau medicininių dokumentų apie jos ligÄ nėra iÅ¡likę.       Suinteresuoto asmens Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovas su pareiÅ¡kimu nesutinka.

Savo nesutikimÄ grindžia atsiliepime nurodytais motyvais . Papildomai nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kimÄ , nes siekiantis gauti naÅ¡laičio pensijÄ asmuo turi bÅ«ti pripažintas neįgaliu iki 24 metų amžiaus , o iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėja buvo pripažinta neįgalia vėliau, t. y. 32 metų amžiaus.          Suinteresuoto asmens Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos atstovas su pareiÅ¡kimu nesutinka.

Savo atsikirtimus grindžia atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad pareiÅ¡kimas negali bÅ«ti tenkinamas, nes nesukurs teisinių pasekmių. Siekiant gauti naÅ¡laičių pensijÄ , yra svarbus momentas ne ligos diagnozavimo faktas, o neįgalumo nustatymo faktas.            Suinteresuoto asmens VSDFV Panevėžio skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie jo laikÄ ir vietÄ informuotas, praÅ¡o bylÄ nagrinėti Skyriaus atstovui nedalyvaujant. Gautas atsiliepimas, kad su pareiÅ¡kimu nesutinka.

           Pareiškimas atmestinas.           Iš byloje esančių medicininių dokumentų ( b.l. 6-12) matyti, kad 2001-2006 metų laikotarpiu pareiškėjai G. S. yra diagnozuota liga susijusi su regėjimo sutrikimais. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Kauno teritorinio skyriaus 2006-07-19 Pažyma Nr.1087 G. S. nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis neterminuotam laikui ( b.l. 15-17). Pareiškėjos tėvas J. K. mire (duomenys neskelbtini), motina J.

K.- (duomenys neskelbtini) ( b.l. 20-21).           Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ir neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia arba nutrÅ«ksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo, laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos ir sÄ lygų, gali pasinaudoti įstatymuose įtvirtinta galimybe kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti tam tikrÄ faktÄ .

Pagal CPK 444 str. 2 d. 9 p. juridinę reikšmę turintys faktai nustatinėjami tik esant visoms išvardytoms aplinkybėms:

1) prašomas nustatyti faktas privalo turėti juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme.       Taigi, pareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ tikslu gauti naÅ¡laičio pensijÄ pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 38 straipsnį.         Teisę gauti naÅ¡laičių pensijÄ reglamentuoja Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau – Pensijų įstatymas), LR Valstybinių Å¡alpos iÅ¡mokų įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtinti Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (toliau – Nuostatai), 2004-03-29 Vyriausybės nutarimu Nr.346 patvirtinti Valstybinių Å¡alpos iÅ¡mokų skyrimo ir mokėjimo nuostatai.       Pensijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalis, kuri iÅ¡dėstyta taip: ,,1.

Teisę gauti naÅ¡laičių pensijÄ turi mirusiojo vaikai ir įvaikiai iki 18 metų, taip pat vyresni, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų ir jeigu jie nuo 18 metų nuolat yra nedarbingi ar iÅ¡ dalies darbingi (invalidai), taip pat mirusiojo vaikai ir įvaikiai, kurie iki 2005 m. liepos 1 d. buvo pripažinti invalidais nuo vaikystės po 18 metų sukakties dienos, tačiau ne vėliau kaip iki dienos, kuriÄ jiems sukako 24 metai, ir jeigu jie nuo pripažinimo invalidais dienos nuolat yra nedarbingi ar iÅ¡ dalies darbingi (invalidai)“.

Taigi , pagal papildytÄ Pensijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies nuostatÄ nuo 2011 m. sausio 1 d. teisė gauti naÅ¡laičių pensijÄ vyresniems nei 18 metų mirusiojo vaikams siejama su dviem sÄ lygomis:

1) pripažinimo invalidais (iki 2005 m. liepos 1 d.) momentu nuo vaikystės po 18 metų sukakties dienos, tačiau ne vėliau kaip iki dienos, kuriÄ jiems sukako 24 metai;

2) buvimu nedarbingu ar iÅ¡ dalies darbingu (invalidu) nuo pripažinimo invalidais dienos.           Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010 m. gruodžio 14 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies (2006 m. gruodžio 12 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalis ta apimtimi, kuria nėra nustatyta, kad teisę gauti naÅ¡laičių pensijÄ turi mirusiojo vaikai ir įvaikiai – 18 metų ir vyresni negaliÄ turintys asmenys (invalidai), jeigu jie nebuvo pripažinti neįgaliaisiais (invalidais) iki 18 metų, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 36 straipsnio 1 dalies (2005 m. gegužės 19 d. redakcija), 38 straipsnio 1 dalies (2006 m. gruodžio 12 d. redakcija) nustatytÄ vienÄ iÅ¡ sÄ lygų 18 metų ir vyresnių asmenų teisei į naÅ¡laičių pensijÄ Ä¯gyti (,,pripažinti neįgaliaisiais <...> iki 18 metų“) aiÅ¡kinant kartu su Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (2004 m. gegužės 11 d. redakcija) 2, 18 straipsnių nuostatomis asmenimis, pripažintais neįgaliaisiais iki 18 metų Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 36 straipsnio 1 dalies (38 straipsnio 1 dalies) prasme, laikytini tokie asmenys, kuriems NDNT sprendimÄ dėl inter alia neįgalumo lygio yra priėmusi, iki jiems sukanka 18 metų, t. y. formuluotė ,,pripažinti neįgaliaisiais <...> iki 18 metų“ vartojama kaip tapati Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 35 straipsnio 1 dalies (1994 m. liepos 18 d., 2004 m. vasario 12 d. redakcijos) vartojamai formuluotei ,,tapo invalidais iki 18 metų“.

InvalidumÄ kompetentinga įstaiga turi nustatyti (pripažinti), iki asmeniui sukanka 18 metų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad invalidumas – tai tokia asmens bÅ«klė, kuri yra nustatyta kompetentingų įstaigų bei, kad nėra nustatyta, kad asmens, sergančio atitinkama liga (-omis), tapimas invalidu yra konstatuojamas kitaip, nei kompetentingoms įstaigoms nustatant jam invalidumÄ , t. y. invalidumÄ nustatančiai komisijai priėmus sprendimÄ dėl invalidumo fakto.           IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad G.

S. gimė (duomenys neskelbtini), jos tėvas J. K. mirė (duomenys neskelbtini), mama J. K.- 2(duomenys neskelbtini). IÅ¡ 2001 metų Siuntimo į medicininę socialinės ekspertizės komisijÄ , matyti, kad ligonės pakitimai atsirado vaikystėje, nuo 1998 metų ėmė blogai matyti, tačiau nėra įraÅ¡o, kad Å¡i liga yra nuo vaikystės (b. l. 6) . 2001-07-24 IÅ¡raÅ¡e iÅ¡Â medicininių dokumentų matyti, kad G. S. diagnozuotas Gronblad-Stranberg-Darier sindromas (b. l. 8). Vėlesni medicininiai dokumentai minėtÄ diagnozę patvirtino.

Daugiau medicininių dokumentų apie pareiÅ¡kėjos ligÄ surinkti nepavyko, pareiÅ¡kėja nurodė, kad medicininių dokumentų nėra iÅ¡likę. Liudytoja G. Å . esminių informatyvių faktinių aplinkybių apie pareiÅ¡kėjos neįgalumÄ nenurodė. Taigi, iÅ¡ raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad G. S. nedarbingumas buvo nustatytas 2002-09-09 , t. y. jai jau bÅ«nant (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Kitų duomenų nėra. TÄ faktÄ pripažino ir pati pareiÅ¡kėja. Taigi, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjai neįgalumas įstatymų nustatyta tvarka nebuvo nustatytas iki jai sukankant 18 metų ir ne vėliau kaip iki dienos, kuriÄ jai sukako 24 metai;.              Kaip matyti iÅ¡ aukščiau aptarto teisinio reguliavimo, nagrinėjamu atveju teisės gauti naÅ¡laičio pensijÄ pripažinimui yra svarbus ne asmens susirgimo, o jo pripažinimo invalidu (neįgaliu) momentas.

Taigi, teismas, įvertinęs byloje pateiktus jau minėtus įrodymus pažymi, jog G. S. neįgaliu buvo pripažinta vėliau nei jai sukako 18 ir ne vėliau 24 metų, ir nors paminėti įrodymai patvirtina, kad G. S. serga įgimta liga, tačiau nelaikytini tinkamais įrodymais, patvirtinančiais juridinį faktÄ â€“ neįgalumÄ , kadangi jį galėjo konstatuoti tik kompetentinga institucija. Å iuo atveju iki G. S. sukako 18 m. tokį sprendimÄ turėjo priimti Gydytojų konsultacinė komisija.                  Pagal Nuostatų 58.9 punktÄ prie praÅ¡ymo skirti naÅ¡lių ir naÅ¡laičių pensijÄ (atsižvelgiant į pensijos rūšį) turi bÅ«ti, be kita ko, pridėta Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos iÅ¡duota darbingumo lygio pažyma (valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos iki 2005 m. liepos 1 d. iÅ¡duota invalidumo pažyma), jeigu teisė gauti Å¡iÄ pensijÄ priklauso nuo asmens neįgalumo (invalidumo).

Kompetentingos institucijos, turėjusios teisę pripažinti asmenį neįgaliu (invalidu) sprendimo, priimto iki 1987-09-27 byloje nėra, ir pareiÅ¡kėja nepateikė jokių duomenų, kad toks sprendimas buvo. Tokiu bÅ«du dėl nurodytų aplinkybių, laikytina, jog G. S. neatitinka Pensijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes neįgalia ji buvo pripažinta sukakus daugiau nei 18 metų. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas minėtame nutarime taip pat nurodė, kad pagal iki 2004 m. balandžio 1 d. galiojusį poįstatyminį teisinį reguliavimÄ invalidumÄ nustatančios komisijos, nustatydamos invalidumÄ , galėjo nurodyti invalidumo priežastį „nuo vaikystės“, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad pagal tuo metu galiojusį Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymÄ tokie asmenys galėjo įgyti teisę į naÅ¡laičių pensijÄ , nes pagal šį įstatymÄ viena iÅ¡ naÅ¡laičių pensijos gavimo sÄ lygų buvo reikalavimas – „tapo invalidais iki 18 metų“, kuris, kaip minėta Nutarime, reiÅ¡kia, kad invalidumÄ nustatančios komisijos sprendimas dėl inter alia invalidumo fakto turėjo bÅ«ti priimtas, iki asmeniui sukanka 18 metų.

Pažymėtina, kad, kaip Å¡iame Nutarime konstatuota, nei Gyventojų pensinio aprÅ«pinimo gerinimo įstatyme (1990 m. liepos 28 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), nei Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme (1994 m. liepos 18 d., 2005 m. gegužės 19 d. redakcijos su vėlesniais pakeitimais ir (arba) papildymais, galiojusiais iki ginčijamo reguliavimo priėmimo) nebuvo nustatyta, kad asmenys, kurie tapo invalidais po 18 metų, inter alia tapo invalidais po 18 metų dėl ligos ar traumos pasekmių, atsiradusių iki 18 metų, turi teisę gauti maitintojo netekimo pensijÄ (naÅ¡laičių pensijÄ ).

Nėra pagrindo teigti, kad, Pensijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies (2006 m. gruodžio 12 d. redakcija) įtvirtintu teisiniu reguliavimu nustačius vienÄ iÅ¡ sÄ lygų 18 metų ir vyresnių asmenų naÅ¡laičių pensijai gauti – bÅ«ti pripažintam neįgaliuoju (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidu) (t. y. kompetentingai institucijai nustačius invalidumo faktÄ ) iki 18 metų, buvo pažeisti konstituciniai teisingumo, teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio saugumo principai.         PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime , kaip precedentÄ taikytinÄ Å¡ioje byloje, nurodė Panevėžio apygardos teismo 2011-06-30 sprendimÄ civilinėje byloje Nr.2A-428-212/2011.

        Pagal LR teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi aukÅ¡tesnės instancijos teismų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose. Teismo precedento esmę sudaro principas, grindžiamas teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas bÅ«tina spręsti taip, kaip iÅ¡spręsta byla, kurioje suformuluotas teismo precedentas. Precedentinis teisės aiÅ¡kinimo metodas reiÅ¡kia, kad aiÅ¡kinantis tikrÄ jÄ teisės normos prasmę panaudojami teismo sprendimai, kur jau pateiktas tos pačios teisės normos aiÅ¡kinimas.

Precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iÅ¡ esmės panaÅ¡i į ankstesnę, t. y. į tÄ , kurioje iÅ¡aiÅ¡kinta ta pati teisės norma, taikoma panaÅ¡ioms faktinėms aplinkybėms. Kitaip tariant, panaÅ¡ia pripažintina byla, kurioje teismo sprendimo nustatytos faktinės aplinkybės sutampa su nagrinėjamos bylos faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurioms taikyta teisės norma nurodant jos iÅ¡aiÅ¡kinimo ir taikymo argumentus . Pažymėtina, kad vienodÄ bendrosios kompetencijos teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ esami aukÅ¡tesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiÅ¡kose bylose, taip pat ir tuos precedentus sukÅ«rusius aukÅ¡tesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus . Taikant teisminį precedentÄ yra taikomas vėliausias precedentas. IÅ¡ LITEKO duomenų bazės matyti, kad Panevėžio apygardos teismas analogiÅ¡koje byloje ( civilinė byla Nr. 2A-122-212/2015) priėmė 2015-02-09 nutartį, kuria pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl analogiÅ¡ko juridinio fakto nustatymo atmetė.

LAT 2017-06-08 nutartimi ( civilinė byla Nr.e3K-3-228-687/2017), kurioje aiÅ¡kinamos teisės normos, reglamentuojančių juridinio fakto – neįgalumo nuo vaikystės – nustatymÄ , teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, jog teisės gauti naÅ¡laičio pensijÄ pripažinimui yra svarbus ne asmens susirgimo, o jo pripažinimo neįgaliuoju (invalidu) momentas, todėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas pripažinti juridinis faktas neturi juridinės reikÅ¡mės, nes nuo jo nepriklausys, ar pareiÅ¡kėjas turi teisę gauti naÅ¡laičių pensijÄ , pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas neatitinka juridiniam faktui reikalingų kriterijų, todėl pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatas negali bÅ«ti nustatomas.           Esant tokioms aplinkybėms ir nurodytų argumentų ir motyvų pagrindu, pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ â€“neįgalumo nuo vaikystės – atmestinas.            Nustatyta, kad procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos byloje sudaro 10 EUR, kurios priteistinos iÅ¡ pareiÅ¡kėjos į valstybės pajamas (CPK 96 str.).           Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, 270 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu , 443 straipsnio 6 dalimi, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu , teismasn u t a r ė :

        PareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo atmesti.        Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 10 EUR (deÅ¡imt eurų) iÅ¡laidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.       Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundÄ per Panevėžio miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                           Birutė Mėlinauskienė