36eb7d26-7cc7-4e73-97cc-3eca977c1964 · Panevėžio apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-76-768/2021 Proceso Nr. 1-01-1-23035-2020-0 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 30 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iÅ¡ teisėjų Valdo CiesiÅ«no, Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jolantos Raščiuvienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo V. K. skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021 m. vasario 1 d. nuosprendžio, kuriuo V.

K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 302 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (5000 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, bausmė subendrinta visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du su Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rÅ«mų 2020 m. birželio 25 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine bausme, prie griežtesnės Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rÅ«mų 2020 m. birželio 25 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos galutinės bausmės pridėjus visÄ skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ bausmę ir V.

K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi ar darbu, ir neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir 100 (vieno šimto) MGL dydžio, t. y., 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų) bauda.

Teisėjų kolegija nustatė: I. Bylos esmė 1. V. K. 2020 m. birželio 12 d. apie 23.50 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 6, policijos pareigÅ«nams pareikalavus pateikti asmens dokumentÄ , pateikė R. S. iÅ¡duotÄ Lietuvos Respublikos piliečio pasÄ Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatydamas R. S. vardu, taip neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo svetimÄ R. S. iÅ¡duotÄ asmens dokumentÄ . II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 2. Skundu nuteistasis praÅ¡o pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021 m. vasario 1 d. nuosprendį ir skirti jam Å¡velnesnę bausmę, t. y., mažesnę nei minimaliÄ baudÄ .

Skunde nuteistasis nurodo: 2.1. Nuo pat ikiteisminio tyrimo stadijos visiÅ¡kai prisipažino padaręs inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Labai gailisi. Suprasdamas, kad kvailai „pajuokaudamas“ padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , kuri laikoma tyčiniu apysunkiu nusikaltimu, suprasdamas, kad už tai bus skiriama bausmė, po kaltinamojo akto perskaitymo teisme iÅ¡ karto sutiko duoti parodymus apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , juos davė, sutiko, kad kiti įrodymai byloje nebÅ«tų tiriami.

Tikėjosi, kad teismas taikys LR BPK 273 straipsnio nuostatas ir atliks sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , kuris leistų teismui vienu trečdaliu sumažinti skirtÄ bausmę BK 641 straipsnio pagrindu. Nors jo parodymai visiÅ¡kai atitiko tuos, kuriuos buvo davęs ir ikiteisminio tyrimo metu, o kaltinamajame akte prokuroras buvo nurodęs, jog yra galimybė taikyti sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , dėl visiÅ¡kai nesuprantamų priežasčių teismas netaikė LR BPK 273 straipsnio nuostatų ir taip dirbtinai užkirto keliÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka suÅ¡velninti jo teisinę padėtį; 2.2.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam netinkamai paskirta bausmė – nepagrįstai netaikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos: prokuroras, įvertinęs tiek realias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, tiek ir nuteistojo asmenybę, suprasdamas, kad įstatymo sankcijoje numatyta net ir minimali bauda neatitiktų tikrojo veikos pavojingumo, siÅ«lė teismui skirti 30 MGL dydžio baudÄ . Mano, kad tokio dydžio bauda, įvertinus padarytÄ jÄ nusikalstamÄ veikÄ , tiek ir nuteistojo pozicijÄ dėl Å¡ios veikos, sudariusiÄ realias sÄ lygas bylÄ iÅ¡tirti ir iÅ¡nagrinėti minimaliomis sÄ naudomis, tikrai atitiktų Å¡iame skunde jau nurodytÄ bÅ«tinumÄ tinkamai individualizuoti bausmę, įvertinti ne tipinį, bet realų nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir paskirti tikrai teisingÄ bausmę.

3. Atsiliepime į skundÄ , prokuroras G. Kazlauskas cituodamas skundžiamame nuosprendyje nurodytas aplinkybes joms pritaria ir nurodo, jog teismas teisingai įvertino nuteistojo nusikalstamÄ veikÄ , atsižvelgė į visas nusikalstamÄ veikÄ apibÅ«dinančias aplinkybes, įvertino kaltininko asmenybę, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

4. Nuteistojo skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalis). V. K. apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nurodo, kad savo kaltę pripažįsta, todėl Å¡ie klausimai iÅ¡samiau nevertinami. Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, iÅ¡ esmės nesutinkama su nuteistajam paskirtu baudos dydžiu, praÅ¡ant jį sumažinti.

6. Visų pirma apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistajam netaikė BK 641 straipsnio nuostatų ir paskirtos bausmės nesumažino vienu trečdaliu. BK 641 straipsnio nuostatų pagrindinė paskirtis – sudaryti galimybes pagreitinti baudžiamÄ jį procesÄ atitinkamų kategorijų bylose, todėl minėtas įstatymas taikomas esant dviem sÄ lygoms:

1) baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ arba priėmus baudžiamÄ jį įsakymÄ ;

2) asmuo prisipažįsta kaltas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-264-697/2017, 5.2–5.3 punktai). SutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ reglamentuoja BPK 273 straipsnis. Toks įrodymų tyrimas įmanomas, jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimÄ , po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiÅ¡kia, kad prisipažįsta esÄ s kaltas, pageidauja tuojau pat duoti parodymus ir sutinka, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, arba tokį pageidavimÄ kaltinamasis jau yra pareiÅ¡kęs BPK 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamÄ jį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus gali bÅ«ti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas.

Net ir egzistuojant BPK 273 straipsnyje iÅ¡dėstytoms sÄ lygoms, teismas sprendžia, ar nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Jeigu visuma faktų liudija, kad galima apsieiti be įprastinio įrodymų tyrimo, teismas atlieka sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ . Taigi, sutrumpinto įrodymų tyrimo atlikimas nėra teismo pareiga, o proceso greitumo principas negali nurungti siekio bylÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡samiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140-511/2018, 7 punktas).

Šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, jog nuteistasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo iš esmės pripažino. Tačiau baudžiamojoje byloje sutrumpintas įrodymų tyrimas atliktas nebuvo, kadangi nuteistasis V. K. duodamas parodymus dėl savo kaltės neigė aplinkybes, susijusias su neteisėtu R. S. priklausančio dokumento panaudojimu, teigdamas, jog ne savo asmens tapatybės dokumento pateikimas policijos pareigūnams tebuvo pajuokavimas, o tikrasis tikslas buvo atiduoti jį teisėtam savininkui.

Atsižvelgiant į tai, prokuroras, įvertinęs, jog nuteistojo versija neatitinka aplinkybių, dėl kurių jis yra kaltinamas, t. y., jog nuteistasis sÄ moningai savo veiksmais klaidino policijos pareigÅ«nus dėl savo asmens tapatybės, nesutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu (2 t., b. l. 31). Kaip jau minėta anksčiau, BPK 273 straipsnyje nurodyta, jog sutrumpintas įrodymų tyrimas galimas tik tuo atveju, kai veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras.

Kadangi prokuroras nesutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, jis nagrinėjamu atveju neatliktas pagrįstai. Taigi BK 641 straipsnyje numatytai taisyklei taikyti nepakanka vien asmens kaltės pripažinimo, o bÅ«tina iÅ¡pildyti ir minėto straipsnio 1 dalyje numatytas sÄ lygas, todėl Å¡iuo atveju pagrindo taikyti BK 641 straipsnio nuostatas ir nuteistajam pirmosios instancijos teismo paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu nėra.

7. Nuteistasis V. K. apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ jam paskirta bausme ir praÅ¡o, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, paskirti jam Å¡velnesnę bausmę, t. y., skirti baudos dydį mažesnį už minimalųjį. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajam V. K. parinkdamas bausmę ir nustatydamas jos dydį, bausmės skyrimo taisyklių bei principų nepažeidė, atsižvelgė į bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 41, 54 ir 61 straipsniuose, todėl tenkinti tokį nuteistojo praÅ¡ymÄ nėra pagrindo.

8. Skundžiamu nuosprendžiu V. K. pripažintas kaltu padaręs apysunkį nusikaltimÄ , susijusį su neteisėtu svetimo asmens dokumento panaudojimu (BK 302 straipsnio 1 dalis), už kurio padarymÄ baudžiama bauda arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki 6 metų. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam V. K. paskyrė baudÄ , kurios dydį nustatė lygų Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies minimumui, t. y., 100 MGL (5000 Eur).

9. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nurodytas bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015).

Pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, 2K-377-489/2018 ir kt.).

10. V. K. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, jog prokuroras siÅ«lydamas nuteistajam bausmę, įvertinęs nuteistojo asmenybę ir nusikalstamos veikos aplinkybes teigė, jog net ir minimali bauda neatitinka tikrojo veikos pavojingumo. Å iuo atveju pažymėtina, jog prokuroro siÅ«loma bausmė nesaisto teismo. Bausmės skyrimas yra teismo iÅ¡imtinė teisė. Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, iÅ¡klauso prokuroro siÅ«lymo dėl skirtinos bausmės kaltinamajam, tačiau prokuroro nurodyta skirtina bausmė kaltinamajam (Å¡iuo atveju nuteistajam) neįpareigoja bei neriboja teismo dėl bausmės dydžio nustatymo, todėl teismas gali paskirti griežtesnę bausmę nei prokuroro siÅ«loma.

IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam V. K., atsižvelgė į visas bausmei skirti reikÅ¡mingas aplinkybes – į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį - padarytas apysunkis nusikaltimas, veika tyčinė, baigta. Teismas pagrįstai nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai galėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei nenustatė jokių nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Bylos duomenys rodo, tÄ pagrįstai akcentavo ir pirmosios instancijos teismas, jog nors V. K. nusikalstamÄ veikÄ padarė iÅ¡nykus teistumui, tačiau nuteistasis teisiamas nebe pirmÄ kartÄ , tarp jų kelis kartus ir užsienyje (t., b. l. 65-73). Be kita ko, nagrinėjamu atveju nusikalstama veika padaryta praėjus kiek daugiau nei 2 mėnesiams nuo nusikalstamos veikos, už kuriÄ jis pripažintas kaltu ir nuteistas Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rÅ«mų 2020 m. birželio 25 d. baudžiamuoju įsakymu (t., b. l. 187).

Kadangi nauja veika buvo padaryta iki minėto baudžiamojo įsakymo priėmimo, teismas pagrįstai bei teisingai, vadovaudamasis BK 63 straipsnio nuostatomis, nuteistajam paskirtas bausmes subendrino visiÅ¡ko bausmių sudėjimo bÅ«du. Patikrinus administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡Ä apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, matyti, kad apeliantas taip pat baustas administracine tvarka, be to, skundÄ nagrinėjantis teismas pastebi, jog ne visos nuobaudos (baudos) yra tinkamai įvykdytos (t., b. l. 96, 2 t., b. l. 72).

IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad nuteistasis savo nusikalstamų polinkių nesistengia pakeisti, jam sudėtinga laikytis visuomenėje nustatytų taisyklių. V. K. elgesio nepakeitė ir jam anksčiau taikytos griežtesnės baudžiamosios teisės priemonės – areÅ¡tas, terminuotas laisvės atėmimas, lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos. Nuteistasis nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje. IÅ¡ esmės byloje nėra jokių jo asmenybę teigiamai charakterizuojančių duomenų. Akcentuotina ir tai, jog nuteistojo elgesys nusikalstamos veikos metu, t. y., jį sustabdžius policijos pareigÅ«nams, nedaro jo iÅ¡skirtiniu ir mažinančiu nusikalstamos veikos pavojingumÄ , kadangi kaip matyti, nuteistasis pagal liudytojo pareigÅ«no S. R. parodymus tikrai nejuokavo ir elgėsi agresyviai, be to, V.

K. tapatybę pavyko iÅ¡siaiÅ¡kinti tik nuvežus nuteistÄ jį į laikino sulaikymo patalpas ir pasinaudojus narÅ¡ykle asmens tapatybei nustatyti (t., b. l. 6; 2 t., b. l. 49).

11. Taigi aptartos ir byloje nustatytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir nuteistojo asmenybę apibÅ«dinančios aplinkybės nelaikytinos iÅ¡imtinėmis BK 54 straipsnio 3 dalies prasme. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai pagal BK 302 straipsnio 1 dalį nuteistajam paskyrė Å¡velniausiÄ Å¡io straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmę – baudÄ ir jos dydį parinko lygų Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies minimumui bei nustatė 24 mėnesių terminÄ jai įvykdyti. Å i bausmė tinkamai individualizuota, paskirta atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei bausmės paskirtį (BK 41, 54 straipsniai), yra teisinga, jos negalima laikyti aiÅ¡kiai per griežta, todėl, remiantis apeliacinio skundo argumentais, naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra pagrindo.

12. Atsižvelgusi į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021 m. vasario 1 d. nuosprendžio apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais keisti nėra pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo V. K. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Valdas CiesiÅ«nas Donatas Jatužis Jolanta Raščiuvienė