Legislator Case Law & Legislation
2013-02-21 Nr. AB-564-3-62-3-00339-2012-4 AI generated

2013-02-21 Nr. AB-564-3-62-3-00339-2012-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2013-02-21 Nr. AB-564-3-62-3-00339-2012-4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. A438-208/2013 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00339-2012-4 Procesinio sprendimo kategorija 2.5 (S) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuotojo asmens J. M. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras" skundą atsakovui J. R. (trečiasis suinteresuotas asmuo - J. M. R.) dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

2013-02-21 Nr. AB-564-3-62-3-00339-2012-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Atsiliepime į skundą ir teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad namas yra negyvenamas ir tai matyti iš 2012 m. balandžio 19 d. AB „Lesto" pažymos Nr. 52414. Taip pat pažymėjo, jog šiukšlių konteinerio niekada nebuvo ir šiukšlių niekas nevežė. Nurodė, jog su žmona gyvena (duomenys neskelbtini), Šeštokų mst., Lazdijų rajone.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A438-208/2013 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00339-2012-4 Procesinio sprendimo kategorija 2.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuotojo asmens J. M. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras" skundą atsakovui J. R. (trečiasis suinteresuotas asmuo - J. M. R.) dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras" skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš atsakovo 510,50 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2012 m. kovo 31d..

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lazdijų rajono savivaldybės taryba, vadovaudamasi Rinkliavų įstatymu, Vietos savivaldos įstatymu, Atliekų tvarkymo įstatymu 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 5TS-217 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau - ir Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Pagal Nuostatų 2 punktą, 12 punktą, 13 punktą, 26 punktą, 35 punktą pareiškėjui - UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras" yra pavesta administruoti bei apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nuostatų 3 punkte apibrėžiama, kad komunalinių atliekų turėtojai ir mokėtojai - tai visi fiziniai, juridiniai asmenys, iš to skaičiaus ir vykdantys ūkinę komercinę veiklą, turintys nekilnojamojo turto savivaldybėje. Kadangi prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu, sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta. Atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą, esantį Lazdijų rajono savivaldybėje. Atsakovas laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2012 m. kovo 31 d. nėra sumokėjęs pareiškėjui 510,50 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri atsakovui buvo apskaičiuota remiantis Nuostatų 17-19 punktuose nustatyta vietinės rinkliavos nustatymo juridiniams asmenims tvarka, atsižvelgiant j Nuostatų prieduose nustatytus dydžius. Pareiškėjo vertinimu, pagrindo atsakovui atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą nėra.

Atsakovas atsiliepime j skundą ir teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą ir teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad namas yra negyvenamas ir tai matyti iš 2012 m. balandžio 19 d. AB „Lesto" pažymos Nr. 52414. Taip pat pažymėjo, jog šiukšlių konteinerio niekada nebuvo ir šiukšlių niekas nevežė. Nurodė, jog su žmona gyvena (duomenys neskelbtini), Šeštokų mst., Lazdijų rajone.

Trečiasis suinteresuotas asmuo - J. M. R. teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, jog name jau apie 2 metus niekas negyvena ir šiukšlių konteinerio nėra.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo J. R. pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras" naudai 510,50 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2012 m. kovo 31d..

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Lazdijų rajono savivaldybės taryba 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 5TS-217patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau - Nuostatai). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šio teisės akto turinio analizė patvirtina, jog vietinė rinkliava - tai Lazdijų rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose nuostatuose nustatyta tvarka (Nuostatų 2 p.). Vietinės rinkliavos mokėtojai - atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 3 p., - 5 p., 9 p.). Nuostatai imperatyviai nustato, jog atliekų turėtojai privalo mokėti rinkliavą. Jos dydis nustatomas litais už nekilnojamojo turto m2 plotą (Nuostatų 17 p. - 20 p., 24 p., Nuostatų priedas). Pagal Nuostatų 15 punkto - 16 punkto, 26 punkto, 35 punkto turinį pareiškėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei išieškoti įstatymų nustatyta tvarka. Remdamasis viešais ir oficialiais Nekilnojamojo turto registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas ir mokėjimo terminus, rinkliavos dydį bei pateikia mokėjimo pranešimų spausdinimo ir įteikimo paslaugas teikiančiai įmonei, kuri jį iki kiekvieno ketvirčio 15 dienos pateikia kiekvienam vietinės rinkliavos mokėtojui (Nuostatų 27 p., 29 p.). Vietinė rinkliava turi būti sumokama per 30 dienų nuo mokėjimo pranešimo dienos arba iki einamųjų metų kovo mėnesio 1 dienos, lapkričio mėnesio 1 dienos ir t.t. (Nuostatų 29 p., 30 p., 31 p., 32 p., 34 p.). Administracinėje byloje esantys duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad atsakovui ir jo sutuoktinei (trečiajam suinteresuotam asmeniui) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas (pastatai), esantis Lazdijų rajono savivaldybėje, Šeštokų mst. ir pagal Nuostatų 3 p. jie yra vietinės rinkliavos mokėtojai.

Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog iš pateiktų Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų bei įspėjimo matyti, kad atsakovas nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2012 m. kovo 31d. nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė įsiskolinimas - 510,50 Lt. Remdamasis išdėstytais argumentais, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo reikalavimas priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai. Darydamas šią išvadą, pirmosios instancijos teismas vertino ir tai, kad ' ABTĮ normos reglamentuoja, jog atsakovą byloje nurodo pareiškėjas ir keisti arba įtraukti naują atsakovą galima tik su pareiškėjo sutikimu bei jo iniciatyva. Nesant išreikštos pareiškėjo valios nekilnojamojo turto bendrasavininkė teismo iniciatyva į procesą buvo įtraukta tik trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, teismui pateikti duomenys patvirtina, jog nekilnojamojo turto objektai yra atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir tai pažymėta viešajame registre (CK 3.87 str., 3.88 str.). Toks turtas turi būti valdomas ir disponuojama juo abiejų sutuoktinių susitarimu (CK 3.92 str. 1 d.). Iš to seka, kad atsakovas ir tretysis suinteresuotas asmuo pareiškėjo atžvilgiu yra solidarieji skolininkai ir todėl pareiškėjas turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykti ir vienas iš skolininkų - atsakovas (CK 6.6 str. 1 - 4 d.). Pirmosios instancijos teismo nuomone, šiuo atveju atsakovo teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti, kadangi įvykdęs solidariąją prievolę, jis įgys regreso teisę į trečiąjį suinteresuotą asmenį (CK 6.9 str.). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog tiek Nekilnojamojo turto registro įstatymo (2 str. - 4 str.), tiek Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (3 str., 9 str.), taip pat paminėtų įstatymų pagrindu priimtų atitinkamų Nuostatų normų analizė patvirtina išvadą, jog viešųjų registrų duomenys laikomi teisingais, kol jie nepakeisti (nenuginčyti) teisės aktų nustatyta tvarka.

III. Trečiasis suinteresuotasis asmuo J. M. R. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime savo poziciją grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.

Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras" prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas J. R. nurodo, jog pritaria šiam skundui bei palaiko jame išdėstytą poziciją.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Byloje kilęs ginčas dėl 510,50 Lt dydžio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo iš atsakovo J. R. už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2012 m. kovo 31 d..

Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas ir atliekų tvarkymo įstatymas bei su jų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava suprantama, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) CK 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr. pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Pagal Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 5TS- 217 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 3 punktą, komunalinių atliekų turėtojai ir mokėtojai - tai visi fiziniai, juridiniai asmenys, tame tarpe ir vykdantys ūkinę komercinę veiklą, turintys nekilnojamojo turto savivaldybėje. Byloje nustatyta, kad atsakovui ir jo sutuoktinei (trečiajam suinteresuotam asmeniui) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas (pastatai), esantis Lazdijų rajono savivaldybėje, Šeštokų mst. Ši aplinkybė atitinka aptarto teisinio reguliavimo sąlygą, nustatančią, kad atsakovas yra šios rinkliavos subjektas, t. y., kad jam tenka pareiga mokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą.

Dėl atsakovo argumentų, kad faktiškai jam nėra teikiama paslauga, nes jis nesukuria atliekų, kadangi jam priklausantis nekilnojamasis turtas (namas) yra nenaudojamas (negyvenamas), taip pat pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje aiškinant Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas, kiek tai susiję su savivaldybės teise nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet pagal turimo nekilnojamojo turto plotą, yra konstatuota, kad Atliekų tvarkymo įstatymas expressis verbis nenustato reikalavimo, jog atliekų turėtojas atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų tik pagal faktiškai sukauptų komunalinių atliekų kiekį. Aiškinant bylai aktualų principą „teršėjas moka", nagrinėjamu atveju yra aktuali Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau - ir Teisingumo Teismas) praktika. 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB dėl atliekų (toliau - ir Direktyva) 15 straipsnyje įtvirtintas principas „teršėjas moka", pagal kurį „atliekų šalinimo išlaidas privalo padengti [atliekų] turėtojas, kurio atliekas tvarko atliekų surinkėjas arba įmonė, <...> ir (arba) ankstesni [atliekų] turėtojai arba produkto, iš kurio atliekos atsirado, gamintojai". Pastebėtina, jog Atliekų tvarkymo įstatyme vartojamos sąvokos atitinka Direktyvos 1 straipsnio pateikiamas sąvokų inter alia atliekų gamintojo, turėtojo, atliekų tvarkymo bei atliekų surinkimo reikšmes. Teisingumo Teismas, aiškindamas minėtą principą, yra nusprendęs, jog, kalbant apie komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimą, kiek tai susiję su paslauga, kuri kolektyviai teikiama visiems atliekų turėtojams, valstybės narės turi, remdamosi Direktyvos 15 straipsnio a punktu, užtikrinti, kad iš principo visi šios paslaugos vartotojai, kaip atliekų turėtojai tos pačios Direktyvos 1 straipsnio prasme, kolektyviai padengtų visas minėtų atliekų šalinimo išlaidas (Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. prejudicinis sprendimas byloje Futura Immobiliare srl

Hotel Futura ir kt. (C-254/08), 46 p.), o valstybės narės finansinės atsakomybės už išlaidas, susijusias su atliekų šalinimu, atžvilgiu turi teisę pasirinkti formą ir būdus šiam rezultatui pasiekti (Teisingumo Teismo 2008 m. birželio 24 d. didžiosios kolegijos prejudicinis sprendimas byloje Commune de Mesąuer (C-l88/07), 80 p.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-3542/2011).

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai išaiškino ir pritaikė materialines teisės normas, reglamentuojančias ginčo dalyką, ko pasėkoje priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą. Dėl paminėto tenkinti trečiojo suinteresuotojo asmens apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o trečiojo suinteresuotojo asmens J. M. R. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas