36e53fb7-e57d-4c98-ad0a-ae43060a9290 · Klaipėdos apygardos teismas

?Pranešėjas LPranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-334-557/2018 Teisėja V. Olcvikienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42342-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6.; 1.1.8.1.1.; 1.1.9.2.; 2.1.16.1.13.; 2.1.16.1.13.; 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.4. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 13 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Remigijaus Preikšaičio, sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei, dalyvaujant prokurorui Žilvinui Šiurnai, nuteistajam Ž.

S. ir jo gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ir nuteistojo Ž. S. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018-09-26 nuosprendžio, kuriuo Ž. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir paskirta jam 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, taikant BK 65 straipsnį, paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-08-08 baudžiamuoju įsakymu paskirta 4 519,12 Eur dydžio bauda ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-09-22 nuosprendžiu paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui ir 4 519,12 Eur dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2018-09-01 iki 2018-09-02 (viena para). Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, Ž. S. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 2 (dvejus) metus vairuoti visų rÅ«Å¡ių kelių transporto priemones. Å ios baudžiamojo poveikio priemonės terminÄ nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, Ž.

S. skirta baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas, ir konfiskuota jam priklausanti transporto priemonė – automobilis ,,Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini). Kaltinamajam Ž. S. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: Ž. S. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o bÅ«tent:

Ž. S. 2018-09-01, apie 20.00 val., ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę ,,Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesteriu ,,Alcotest 6820 Nr. ARHK – 0627“ jam buvo nustatytas sunkus, t. y. 2,78 promilės, neblaivumo laipsnis. Apeliaciniu skundu prokuroras praÅ¡o nuosprendį pakeisti: Ž. S. kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios;

Ž. S. paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise – taikyti visÄ laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikÄ ir 2 metus po laisvės atėmimo bausmės atlikimo. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad skundžiamo nuosprendžio dalis dėl Ž. S. kardomosios priemonės panaikinimo ir jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės termino skaičiavimo yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl turi bÅ«ti pakeista. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė, kad kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – panaikinama nuosprendžiui įsiteisėjus.

Manytina, jog toks kardomosios priemonės taikymo pabaigos momentas yra ydingas, nes nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki bausmės vykdymo pradžios paprastai praeina kažkoks laikotarpis. Būtent šiuo laikotarpiu nuteistajam iš esmės nėra taikomi apribojimai, taip apsunkinamos teisėsaugos institucijų pastangos kuo greičiau pradėti vykdyti bausmę. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsnyje numatyta, kad viena iš kardomųjų priemonių paskirčių – nuteistojo asmens dalyvavimas procese.

Proceso pabaiga Å¡iuo atveju negali bÅ«ti suprantama kaip nuosprendžio įsiteisėjimas, o turėtų bÅ«ti siejama su bausmės vykdymo pradžia. BPK 139 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės baigiamos taikyti pradėjus bausmės vykdymÄ . Taigi kardomosios priemonės taikymo pabaigos baudžiamojo proceso įstatymas nesieja su tam tikru teisinio santykio pasikeitimu, t. y. Å¡iuo atveju su nuosprendžio įsiteisėjimu. Todėl skundžiamo nuosprendžio dalis dėl kardomosios priemonės panaikinimo keistina:

Ž. S. kardomoji priemonė raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė, kad Ž. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo 2 metus vairuoti visų rÅ«Å¡ių kelių transporto priemones – terminas pradedamas skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Su tokiu teismo sprendimu sutikti negalima. BK 68 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise, paskirtas kartu su laisvės atėmimu, taikomas visÄ laisvės atėmimo atlikimo laikÄ ir teismo paskirtÄ laikÄ po laisvės atėmimo atlikimo.

Å iuo atveju Ž. S. buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, t. y. jos vykdymas nebuvo atidėtas. Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas baudžiamojo poveikio priemonės termino skaičiavimÄ , pažeidė BK 68 straipsnio 4 dalies nuostatas. BK 68 straipsnio 4 dalyje numatytas reglamentavimas yra skirtas bÅ«tent tam, kad asmeniui Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės terminas nesiskaičiuotų laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (tai bÅ«tų ir nelogiÅ¡ka – kaipgi asmuo gali vairuoti transporto priemones, jei atlieka realiÄ laisvės atlikimo bausmę ir yra izoliuotas nuo iÅ¡orės).

Todėl skundžiamo nuosprendžio dalis dėl baudžiamojo poveikio priemonės termino skaičiavimo keistina – Ž. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – terminas taikytinas visÄ laisvės atėmimo atlikimo laikÄ ir 2 metus po laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. S. praÅ¡o jam paskirtÄ 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme ne bausmių sudėjimo, o apėmimo bÅ«du, įskaityti į bausmės laikÄ atliktos 10 mėnesių bausmės laikÄ ir neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės. Teismo posėdyje prokuroras prašė tenkinti prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ , o nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundÄ , o prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas, o prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas. Dėl nuteistojo Ž. S. apeliacinio skundo IÅ¡ apeliacinio skundo matyti, jog nuteistasis Ž. S. neginčija jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, savo kaltės ir veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme ir praÅ¡o jÄ suÅ¡velninti, neskiriant jam realios laisvės atėmimo bausmės, be to, praÅ¡o paskirtÄ 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme ne bausmių sudėjimo, o apėmimo bÅ«du bei įskaityti į bausmės laikÄ atliktos 10 mėnesių bausmės laikÄ .

BÅ«tent Å¡iais klausimais apygardos teismas ir pasisako. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokiÄ bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už Å¡iÄ veikÄ nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rÅ«Å¡ies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).

BK 281 straipsnio 7 dalis numato, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Apylinkės teismas už Å¡io nusikaltimo padarymÄ Å½. S. skyrė griežčiausiÄ savo rÅ«Å¡imi bausmę – laisvės atėmimÄ , artimÄ sankcijos vidurkiui – 6 mėnesius laisvės atėmimo, kuri, taikant BK 641 straipsnį, buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į tai, kad Ž. S. padarė vienÄ nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , bÅ«damas praeityje net 8 kartus teistas ir turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ , teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos nesumokėjęs, nusikalstamÄ veikÄ padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nevykdo teismo paskirtų įpareigojimų, nedirba. Taip pat teismas atsižvelgė į nustatytÄ Å½.

S. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ . Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, atsižvelgęs į tai, jog naujÄ nusikalstamÄ veikÄ nuteistasis padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai bus geriausiai pasiekti Ž. S. paskyrus griežčiausiÄ BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ , jos dydį nustatant artimÄ sankcijos vidurkiui.

Taigi iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nuteistajam Ž. S. skirtinos bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų Ž. S. bausmei individualizuoti, vertinimo, tiek parenkant bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ , tiek nustatant konkretų Å¡ios bausmės dydį nuteistajam.

Pažymėtina, kad nuteistojo padaryta veika yra tyčinė, vairuodamas automobilį bÅ«damas neblaivus (nustatytas 2,78 promilės neblaivumas), Ž. S. neabejotinai kėlė realiÄ grėsmę tiek savo paties, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ir net gyvybei bei turtui ir tik dėl atsitiktinumo jis iÅ¡vengė labai skaudžių tokio savo neatsakingo elgesio pasekmių. InkriminuotÄ nusikaltimÄ Å½. S. padarė bÅ«damas praeityje ne kartÄ teistas ir turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ , ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, praeityje ne kartÄ baustas administracine tvarka.

Kadangi Ž. S. nusikalto, turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ , jis yra recidyvistas, o tai sunkina jo atsakomybę. Tačiau apylinkės teismas Å¡ios BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veikÄ padarė recidyvistas – nepripažino Ž. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, o apygardos teismas, prokurorui apeliaciniame skunde nekeliant Å¡io klausimo, negali bloginti nuteistojo teisinės padėties. Todėl sprendimas dėl nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, pripažinimo nepriimamas, tačiau Å¡iÄ aplinkybę apeliacinės instancijos teismas vertina kartu su kitomis bausmės individualizavimui svarbiomis aplinkybėmis.

Anksčiau Ž. S. paskirtos bausmės, net ir pati griežčiausia – laisvės atėmimas, bei pastaruoju metu teismo jam rodytas pasitikėjimas (paskutiniu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-09-22 nuosprendžiu Ž. S. pagal BK 284 straipsnį paskirtos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas, taikant BK 75 straipsnį, buvo atidėtas 1 metams, įpareigojant laisvės atidėjimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, tęsti darbÄ arba užsiregistruoti darbo biržoje ir 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje) nebuvo pakankami jį sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nes, kaip matyti, Ž.

S., neatlikęs minėtu nuosprendžiu paskirtos bausmės, vėl padarė tyčinį nusikaltimÄ , už kurį buvo nuteistas Å¡ioje byloje. Pažymėtina ir tai, kad Ž. S. jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ (vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus) padarė, nepaisydamas ankstesniu nuosprendžiu jam paskirto įpareigojimo nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. Nėra abejonės, jog Å¡is Ž. S. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-09-22 nuosprendžiu paskirtas įpareigojimas buvo sÄ lygotas jo nusikalstamo elgesio ir juo buvo siekiama bÅ«tent apriboti jo galimybę nusikalsti.

Tačiau, kaip matyti, dėl Å¡io savo žalingo įpročio iÅ¡vadų nuteistasis nepadarė, nes bausmės vykdymo atidėjimo metu, nepaisydamas teismo draudimo nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, jis vėl padarė tyčinį nusikaltimÄ â€“ vairavo automobilį, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesteriu jam buvo nustatytas sunkus (net 2,78 promilės) neblaivumo laipsnis. Nuteistojo pasikartojantis elgesys – alkoholio vartojimas, neabejotinai turintis įtakos jo nusikalstamam elgesiui (Ž.

S. Å¡ioje byloje buvo teisiamas jau devintÄ kartÄ , be to, jis ne kartÄ yra baustas administracine tvarka, iÅ¡ jų ir už administracinius nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu (t. 1, b. l. 145–148)) leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jis kritiÅ¡kai nevertina netinkamo savo elgesio, nesupranta jo pavojingumo ir pažeidžiamų vertybių svarbos, o tai atskleidžia tikrÄ jį kaltininko psichinį santykį su jo padaryta veika ir parodo, kad tokiam nesavikritiÅ¡kam ne kartÄ teistam asmeniui Å¡velnesnės nei realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų.

Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam Å¡is Ž. S. bausmės rūšį ir dydį, baudžiamÄ jį įstatymÄ taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę, todėl darytina iÅ¡vada, jog jam nėra pagrindo skirti Å¡velnesnę bausmę. Pasisakydamas dėl nuteistojo praÅ¡ymo skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę subendrinti su ankstesniais nuosprendžiais ne bausmių sudėjimo bÅ«du, o apėmimo bÅ«du, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Ž.

S. paskirta bausmė buvo subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-08-08 baudžiamuoju įsakymu ir 2017-09-22 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, vadovaujantis BK 64 straipsnyje numatytomis bausmių bendrinimo taisyklėmis. Å iame straipsnyje reglamentuojama bausmių skyrimo, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, tvarka. Å iame įstatyme nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naujÄ nusikalstamÄ veikÄ arba naujÄ nusikalstamÄ veikÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naujÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , bausmes subendrina.

Skirdamas subendrintÄ bausmę, teismas gali bausmes visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies sudėti. Pagal šį įstatymÄ , kai bausmės visiÅ¡kai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis, o kai bausmės iÅ¡ dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama tik dalis neatliktos bausmės. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis (BK 64 straipsnio 2, 3 dalys). IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ Å½.

S. nuteistas šioje byloje, jis padarė ankstesnių nuosprendžių vykdymo metu, t. y. nesumokėjęs Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-08-08 baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos baudos ir neatlikęs Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-09-22 nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl apylinkės teismas, bendrindamas šiais nuosprendžiais paskirtas bausmes Ž. S., pagrįstai taikė BK 64 straipsnio nuostatas, kai bausmės, kaip matyti iš anksčiau aptarto teisinio reglamentavimo, bendrinamos tik bausmių sudėjimo (visiško ar dalinio) būdu.

Kadangi Ž. S. nusikaltimÄ , už kurį nuteistas Å¡ioje byloje, padarė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-09-22 nuosprendžiu jam paskirtos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, todėl prie Å¡ios bausmės apylinkės teismas pagrįstai pridėjo skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, nes ji yra mažesnė. Teismas, laikydamasis BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad pridedamos bausmės dalis negali bÅ«ti mažesnė negu minimalus tos bausmės rÅ«Å¡ies dydis, prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo 3 mėnesius, t. y. minimaliÄ laisvės atėmimo bausmės dalį (BK 50 straipsnio 2 dalis), nustatydamas galutinę bausmę 1 metus ir 1 mėnesį laisvės atėmimo.

Taikant BK 64 straipsnio nuostatas, prieÅ¡ingai, nei taikant BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas, į galutinės bausmės laikÄ neįskaitoma visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį bausmė, nes, kaip minėta, remiantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, t. y. taikant dalinio bausmių sudėjimo bÅ«dÄ , prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis, o jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, kaip kad yra nagrinėjamu atveju, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, bendrindamas atskirais nuosprendžiais paskirtas bausmes nuteistajam baudžiamÄ jį įstatymÄ (BK 64 straipsnį) taikė tinkamai ir pagrįstai bausmes subendrino nuteistajam palankiausiu dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, nepriėmė sprendimo dėl bausmės atlikimo vietos, kaip tai numatyta BK 50 straipsnio 3 dalyje, ir nenurodė bausmės vykdymo pradžios.

Kadangi apeliacinių skundų dėl to nėra paduota, o sprendžiant bausmės atlikimo vietos klausimÄ Ä¯statymas numato galimus alternatyvius sprendimus (skirti atlikti bausmę atviroje kolonijoje ar pataisos namuose), vengiant pabloginti nuteistojo padėtį labiau nei to praÅ¡oma prokuroro apeliaciniame skunde, klausimai dėl bausmės atlikimo vietos nustatymo ir bausmės pradžios skaičiavimo paliekami spręsti pirmosios instancijos teismui BPK 361 str. nustatyta tvarka. Dėl prokuroro apeliacinio skundo Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi dėl nuteistajam Ž.

S. paskirtos kardomosios priemonės panaikinimo nuosprendžiui įsiteisėjus ir Ž. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo – termino skaičiavimo, nurodant Å¡ios Ž. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. BÅ«tent Å¡iais klausimais apygardos teismas ir pasisako. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, iÅ¡ jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Remiantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė gali bÅ«ti skiriama kartu su bausme. Vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, Ž. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams – terminÄ pirmosios instancijos teismas nurodė skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Toks apylinkės teismo sprendimas, kaip pagrįstai pažymima prokuroro apeliaciniame skunde, nėra teisingas, nes BK 68 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise, paskirtas kartu su laisvės atėmimu arba areÅ¡tu, taikomas visÄ laisvės atėmimo ar areÅ¡to atlikimo laikÄ ir teismo paskirtÄ laikÄ po laisvės atėmimo ar areÅ¡to atlikimo.

Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas paskyrė nuteistajam Ž. S. realiÄ laisvės atėmimo bausmę, todėl, paskirdamas jam aptariamÄ baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ 2 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, nepagrįstai, pažeisdamas BK 68 straipsnio 4 dalies nuostatas, Å¡ios BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės terminÄ nurodė skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis tokia teismo logika, asmuo, kuriam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, kurios terminas gali apimti ir visÄ jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo – terminÄ , išėjęs į laisvę gali visiÅ¡kai nepatirti jokių suvaržymų dėl jam paskirtos aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės arba juos patirti kur kam trumpesniam nei nustatė teismas terminui, nes tokiu atveju Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės terminas įsiskaičiuotų į laisvės atėmimo bausmės laikÄ .

Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas Ž. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarkÄ , netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ (BK 68 straipsnio 4 dalį), todėl yra pagrindas skundžiamÄ nuosprendžio dalį, kuria Ž. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams – terminÄ nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pakeisti, nurodant Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę taikyti visÄ laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikÄ ir 2 metus po laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė, kad Ž. S. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus. Tačiau toks apylinkės teismo sprendimas neatitinka BPK reikalavimų. Pažymėtina, jog kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamas siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, taip pat ir siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymÄ . Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

BPK 139 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog kardomosios priemonės baigiamos taikyti: suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus iÅ¡teisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymÄ . Tačiau, kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas nusprendė Ž. S. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus, t. y. Å¡iuo atveju teismas Ž. S. paskirtos kardomosios priemonės taikymo pabaigÄ siejo su nuosprendžio įsiteisėjimu, ne su bausmės vykdymo pradžia, kaip tai numatyta BPK 139 straipsnio 3 dalyje.

Toks kardomosios priemonės taikymo pabaigos momentas, kaip teisingai pažymi prokuroras, yra ydingas, nes nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki bausmės vykdymo pradžios paprastai praeina tam tikras laiko tarpas, per kurį asmuo, kuriam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, kaip kad yra nagrinėjamu atveju, netaikant jam jokios kardomosios priemonės gali pasislėpti, dėl to bÅ«tų apsunkintas teisėsaugos institucijų darbas. Kaip minėta, kardomosios priemonės skiriamas siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, taip pat siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymÄ , todėl ir nuteistajam paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinio pasižadėjimo neiÅ¡vykti – pabaiga turėtų bÅ«ti siejama su bausmės vykdymo pradžia, kaip tai numatyta BPK 139 straipsnio 3 dalyje.

Dėl iÅ¡vardytų motyvų yra pagrindas skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti ir nustatyti, jog Ž. S. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – paliekama galioti, iki bus pradėtas bausmės vykdymas. Remiantis iÅ¡dėstytu, skundžiamas nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 1 ir 4 punktuose numatytais pagrindais, t. y. dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir netinkamai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 26 d. nuosprendį pakeisti: Ž. S. paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – taikyti visÄ laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikÄ ir dvejus metus po laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Ž. S. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – panaikinti pradėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Nuteistojo Ž. S. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Edita Lapinskienė Linas Pauliukėnas Remigijus PreikÅ¡aitis