36e4e6d6-2b40-4d71-be10-0f37447ded31 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr                              Civilinės bylos numeris 2S-2177-585/2016                             Teisminio proceso numeris 2-68-3-23435-2016-5            Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.2.; 3.3.2.4.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2016 m. spalio 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs antstolės Virginijos MeÅ¡kauskienės atskirÄ jį skundÄ , pareikÅ¡tÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nutarties, kuria iÅ¡ dalies patenkintas pareiÅ¡kėjo I. D. (I. D.) skundas dėl antstolės Virginijos MeÅ¡kauskienės veiksmų, n u s t a t ė: Proceso esmė PareiÅ¡kėjas pateikė skundÄ dėl antstolės Virginijos MeÅ¡kauskienės veiksmų, praÅ¡ydamas:

1) panaikinti antstolės patvarkymÄ , kiek juo yra ribojama pareiÅ¡kėjo teisė įsigyti maisto produktus ir bÅ«tiniausius reikmenis įkalinimo įstaigos parduotuvėje;

2) jeigu pagal patvarkymÄ buvo nuraÅ¡ytos ar areÅ¡tuotos pareiÅ¡kėjui priklausančios lėšos, sugrÄ Å¾inti tokias lėšas arba panaikinti lėšų areÅ¡tÄ , kiek juo yra ribojama pareiÅ¡kėjo teisė įsigyti maisto produktus ir bÅ«tiniausius reikmenis įkalinimo įstaigos parduotuvėje. Skundu nurodoma, jog antstolės patvarkymu iÅ¡ieÅ¡kojimas yra nukreiptas į visas pareiÅ¡kėjo lėšas, įskaitant ir tas, kurios nevirÅ¡ija vienos minimaliosios mėnesinės algos, taip pažeidžiant Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalį.

Skundžiamas patvarkymas apriboja pareiÅ¡kėjo teises asmeninės sÄ skaitos lėšomis įsigyti maisto produktus ir bÅ«tiniausius reikmenis. Nėra kitų galimybių Å¡iems pareiÅ¡kėjo poreikiams patenkinti. Antstolė 2016 m. birželio 29 d. patvarkymu atmetė pareiÅ¡kėjo skundÄ ir persiuntė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolė nurodo, jog pareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jis gauna Civilinio proceso kodekso 739 straipsnio numatytas lėšas, į kurias negalima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimo.

PareiÅ¡kėjas nedirba ir negauna darbo užmokesčio ar pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui. Todėl nėra pagrindo Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 daliai taikyti. Be to, antstolė nurodo, jog pagal skundžiamÄ patvarkymÄ nėra iÅ¡ieÅ¡kotos lėšos. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 21 d. nutartimi tenkino pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl antstolės veiksmų iÅ¡ dalies: pripažino antstolės veiksmus – iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal 2016 m. birželio 3 d. patvarkymÄ nukreipimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjui priklausančias lėšas, nevirÅ¡ijančias vienos minimaliosios mėnesinės algos, – neteisėtais; atmetė kitÄ skundo dalį. Pirmosios instancijos teismas, be kitų faktinių aplinkybių, nustatė, jog antstolė, kuri vykdo savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ 2013 m. sausio 17 d. nutarimÄ , 2016 m. birželio 3 d. priėmė patvarkymÄ vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ pareiÅ¡kėjui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sÄ skaitoje.

Å iuo patvarkymu areÅ¡tuotos pareiÅ¡kėjo lėšos (108,37 Eur) ir nurodyta pervesti lėšas į antstolės depozitinę sÄ skaitÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, jog Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio nuostatos aktualios tik iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iÅ¡ kurių iÅ¡ieÅ¡kojimo Civilinio proceso kodekso LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rÅ«Å¡ies, priskirtinos ir lėšos, likusios iÅ¡ darbo užmokesčio bei kitų pajamų po Civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje nurodytų iÅ¡skaitų iÅ¡ieÅ¡kojimo.

BÅ«tent tokių lėšų bendrai sumai gali bÅ«ti taikomas Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ jos, jei ji nevirÅ¡ija vieno MMA. Taip pat pažymėtina, kad įstatyme nėra iÅ¡imčių, kurios iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarkÄ bei iÅ¡skaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ kitų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).

Antstolės veiksmai, nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo lėšas, nevirÅ¡ijančias vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), yra neteisėti. IÅ¡ieÅ¡kojimas gali bÅ«ti vykdomas tik iÅ¡ lėšų, virÅ¡ijančių vienÄ minimaliÄ jÄ mėnesinę algÄ . PareiÅ¡kėjas praÅ¡o grÄ Å¾inti lėšas, jeigu Å¡ios buvo nuraÅ¡ytos pagal antstolės patvarkymÄ . Antstolė pateikė duomenis, patvirtinančius, jog nebuvo nuraÅ¡ytos lėšos. Todėl pirmosios instancijos teismas atmetė pareiÅ¡kėjo skundo dalį dėl lėšų grÄ Å¾inimo.

Atskirojo skundo argumentai Antstolė pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartį ir palikti galioti jos patvarkymÄ . Atskiruoju skundu teikiami argumentai, kuriais buvo grindžiamas patvarkymas dėl atsisakymo tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ . Papildomai nurodoma, jog netinkamai iÅ¡aiÅ¡kinta kasacinio teismo nutartis, kuria pagrįsta skundžiama nutartis. Be to, akcentuojama, kad, panaikinus patvarkymÄ , iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ pareiÅ¡kėjo taps neįmanomu.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliacinio (atskirojo) skundo ribų. Nebent vieÅ¡asis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus Å¡ių ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo atskirojo skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutÅ«s nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Antstolė vykdo 2013 m. sausio 17 d. nutarimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjui paskirta bauda už administracinį teisės pažeidimÄ . Civilinio proceso kodekso 584 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, jog institucijų ir pareigÅ«nų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobÅ«džio iÅ¡ieÅ¡kojimais, vykdomi pagal Civilinio proceso kodekso VI dalies numatytas taisykles.

Civilinio proceso kodeksas nenumato administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties termino. Tačiau tokį terminÄ numato Administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Å io kodekso 308 straipsnio 1 dalis, be kita ko, nustato, jog nutarimo skirti baudÄ priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo Å¡io kodekso 313 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos. Å i nuostata, numatanti 5 (penkerių) metų baudos priverstinio vykdymo senaties terminÄ , priimta (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 308 straipsnis pakeistas) 2013 m. lapkričio 19 d.

įstatymu Nr. XII-601, kuris (su vienintele išimtimi, kuri nėra aktuali šiai bylai) įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d. Šio įstatymo, kuriuo, be kita ko, pakeistas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 308 straipsnis, 18 straipsnio 3 dalis numato, jog iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Kaip nustatyta, nutarimas, kuriuo pareiškėjui paskirta bauda, priimtas 2013 m. sausio 17 d., tai yra iki aukščiau nurodyto įstatymo įsigaliojimo.

Vadinasi, iÅ¡ieÅ¡kojimui pagal šį nutarimÄ nėra taikomas 5 (penkerių) metų vykdymo senaties terminas, numatytas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 308 straipsnio 1 dalimi. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas iki 2015 m. sausio 1 d. nereglamentavo baudos priverstinio vykdymo senaties termino. Pagal anksčiau suformuotÄ teismų praktikÄ nutarimas skirti baudÄ , perduotas vykdyti, nepažeidžiant Administracinių teisės pažeidimo kodekso 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi bÅ«ti vykdomas, vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 312-316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudÄ vykdymo procesÄ .

Tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali bÅ«ti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamÄ jį nusižengimÄ . Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja.

Å iuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kuriÄ nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. AnalogiÅ¡kų taisyklių turi bÅ«ti laikomasi ir vykdant nutarimÄ dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-904-04; 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009). Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudÄ â€“ baudÄ â€“ vykdymo senaties terminas, turi bÅ«ti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudÄ arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009).

BÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtÄ nuobaudÄ â€“ sumokėti ar netrukdyti iÅ¡ieÅ¡koti jam paskirtÄ baudÄ , tai yra ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra iÅ¡ieÅ¡koma ir jei negali bÅ«ti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas iÅ¡vengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi bÅ«ti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).Nuo nutarimo, kuriuo pareiÅ¡kėjui paskirta bauda už administracinį teisės pažeidimÄ , įsiteisėjimo dienos yra praėjęs ilgesnis negu 3 (trejų) metų laiko tarpas.

Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į Å¡iÄ aplinkybę, teisme nebuvo svarstomas klausimas dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal 2013 m. sausio 17 d. nutarimÄ senaties termino suėjimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas, nustatęs nurodomÄ aplinkybę ir atsižvelgdamas į aukščiau iÅ¡dėstytÄ teismų praktikÄ , 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartimi pasiÅ«lė antstolei raÅ¡tu pasisakyti pareiÅ¡kėjo galimo vengimo vykdyti 2013 m. sausio 17 d. nutarimÄ klausimu. Antstolė teismo nustatytu terminu pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus.

Å iais paaiÅ¡kinimais, be kita ko, nurodoma, jog antstolė sistemingai atliko vykdymo veiksmus, vykdant nutarimÄ nebuvo laikotarpio, per kurį dvejus metus nebÅ«tų atliekami vykdymo veiksmai dėl baudos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su antstole tiek, kiek ji nurodo, jog Å¡i periodiÅ¡kai atliko vykdymo veiksmus. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina Å¡iÄ antstolės nurodomÄ aplinkybę. IÅ¡ kitos pusės, vykdomojoje byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiÅ¡kėjas vengė vykdyti nutarimÄ .

Tokie duomenys nebuvo teismui pateikti ir suteikus antstolei galimybę pasisakyti galimo vengimo vykdyti nutarimÄ klausimu, Å¡iai pateikus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus. Todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog buvo sustojusi iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal nutarimÄ senaties termino eiga, daryti. Vadinasi, iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal 2013 m. sausio 17 d. nutarimÄ senaties terminas suėjo dar 2015 m. sausio 19 d. IÅ¡ieÅ¡kojimo senaties termino pabaiga yra pagrindas vykdomajai bylai nutraukti (Civilinio proceso kodekso 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

PareiÅ¡kėjas nesikreipė į antstolę dėl vykdomosios bylos nutraukimo, suėjus iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties terminui. Kita vertus, antstolė privalėjo savo iniciatyva, be atskiro pareiÅ¡kimo, suėjus iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal 2013 m. sausio 17 d. nutarimÄ senaties terminui, nutraukti vykdomÄ jÄ bylÄ . Tačiau antstolė nenutraukė vykdomosios bylos ir toliau tęsė vykdymÄ . Visi vykdymo veiksmai, tarp jų – ir pareiÅ¡kėjo apskųsto patvarkymo priėmimas, kuriuos antstolė atliko, suėjus iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal nutarimÄ senaties terminui, yra neteisėti.

PareiÅ¡kėjas ir pirmosios instancijos teisme neiÅ¡kėlė klausimo dėl vykdomosios bylos nutraukimo, suėjus iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal nutarimÄ senaties terminui. IÅ¡ kitos pusės, teismas, pareiÅ¡kėjui pateikus skundÄ dėl antstolės veiksmų, turėjo ex officio (savo iniciatyva) svarstyti aptariamÄ klausimÄ ir nustatyti iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal nutarimÄ senaties termino suėjimÄ , kaip pagrindÄ vykdomajai bylai nutraukti (Civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 8 dalis, 594 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nors ir nustatė pagrindÄ , neturi teisės nutraukti vykdomÄ jÄ bylÄ , nes Å¡io klausimo iÅ¡sprendimas yra antstolio kompetencija (Civilinio proceso kodekso 630 straipsnio 1 dalis).

Todėl antstolei nurodoma, jog ji turi nutraukti vykdomÄ jÄ bylÄ , pradėtÄ pagal nutarimÄ dėl baudos skyrimo. Taip užbaigus vykdomÄ jÄ bylÄ (Civilinio proceso kodekso 632 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nutarimas su atitinkama antstolės žyma turi bÅ«ti grÄ Å¾intas jį priėmusiai institucijai (Civilinio proceso kodekso 630 straipsnio 3 dalis). Kaip pripažinta, visi vykdymo veiksmai, tarp jų – ir pareiÅ¡kėjo apskųsto patvarkymo priėmimas, kuriuos antstolė atliko, suėjus iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal nutarimÄ senaties terminui, yra neteisėti (nutarties 17 punktas).

Todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl antstolės atskirojo skundo argumentų, nes, nepriklausomai nuo Å¡ių argumentų pagrįstumo, antstolės 2016 m. birželio 3 d. patvarkymas vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sÄ skaitoje, yra neteisėtas. Apeliacinės instancijos teismas palieka pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistÄ , papildomai pripažindamas, jog antstolės veiksmai (neveikimas) nenutraukiant vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmai, atlikti suėjus iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal nutarimÄ senaties terminui, yra neteisėti (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r ė:                          palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartį nepakeistÄ .                                                     Teisėjas                                                                   Vytautas Zelianka