2023-09-27 Nr. AB-17349-3-61-3-00915-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1080-821/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00915-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 33

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „MoRolda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „MoRolda“ skundą atsakovui Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „MoRolda“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba, FNTT) 2022 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. 04/6-3-4-712 (toliau – ir Sprendimas) dėl baudos skyrimo ir (arba) paskirti švelnesnę nuobaudą – įspėjimą arba sumažinti baudą.

2. FNTT Sprendimu nusprendė skirti Bendrovei 11 020 Eur piniginę baudą už Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 9 straipsnio 3, 12, 13, 15, 17 ir 18 dalyse, 10 straipsnio 6 ir 7 dalyse, 19 straipsnio 1, 3, 9 ir 10 dalyse, 20 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 29 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų pažeidimus.

3. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, nurodė, kad Bendrovės vadovas ir joje dirbantys asmenys nepiktnaudžiavo finansų sistema, neįgijo nusikalstamu būdu lėšų, nesiekė ir neskyrė teisėtai įgytas pajamas terorizmo tikslams, vykdoma veikla nekėlė jokio pavojaus finansų sistemos vientisumui, tinkamam jos veikimui, reputacijai ir stabilumui. Sprendime nurodyti pažeidimai išdėstyti abstrakčiai, nenurodant konkrečių pažeidimų padarymo aplinkybių, motyvų, patikrinimui pateikti duomenys neįvertinti ir neišanalizuoti, nenurodomas pažeidimų padarymo laikas, neigiamo pasekmės, nuostoliai ar žala, nenustatyta, ar tariami pažeidimai yra šiurkštūs, sistemingi ar mažareikšmiai, o Sprendimu Bendrovei paskirta bauda per didelė ir neproporcinga padarytiems pažeidimams.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad Sprendime nenurodyta, kurias nusikalstamu būdu ar teisėtai įgytas pajamas ir kaip Bendrovė siekė šias pajamas skirti terorizmo tikslams, kaip Bendrovė, vykdydama veiklą kelia pavojų finansų sistemos vientisumui, tinkamam jos veikimui, reputacijai ir stabilumui, kaip Bendrovė manipuliavo pajamomis iš nusikaltimų ir pinigų, skirtų turto kaupimui terorizmo tikslais. Atsakovas pareiškėjui pateikė raštą, kuriame nurodyti galimi pažeidimai skiriasi savo turiniu nuo nurodytų Sprendime. Pareiškėjas apie konkrečius pažeidimus ir jų padarymo aplinkybes sužinojo tik gavęs Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. sausio 24 d. išvadą „Dėl UAB „MoRolda“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimams“ Nr. 04/6-3-4-608 (toliau – ir Išvada).

5. Pareiškėjas paaiškino, jog Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatyta kada ir kokie asmenys privalo imtis priemonių ir kokių kliento tapatybei nustatyti, tačiau Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nenumatyta pareiga tvarkyti šiuos duomenis ar turėti kokį nors žurnalą ar žurnalus. Įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta kada kiti įpareigotieji subjektai, išskyrus asmenis, nurodytus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse, privalo imtis priemonių, nustatyti bei patikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę. Įstatymo 9 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kada reikia imtis priemonių tapatybei nustatyti, nenurodant būdų. Nagrinėjamu atveju Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 7 ir 8 punktų pagrindai neegzistavo, nes kliento ir naudos gavėjo tapatybės duomenys autentiški ir teisingi. Įtarimų, kad yra, buvo ar bus vykdoma pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo veikla nebuvo ir nėra. Pagal minėto straipsnio 12 dalį kliento tapatybė iki naudos gavėjo buvo nustatyta bei pagal šio straipsnio 13 dalį turi duomenis pagal kuriuos suprantama kliento nuosavybės ir kontrolės struktūra ir veiklos pobūdis bei duomenys pagal minėto straipsnio 15 dalį gauti iš patikimo šaltinio. Remiantis Įstatymo 9 straipsnio 17 dalimi, gauti duomenys yra tinkami, aktualūs ir prižiūrėti, todėl 18 dalies pagrindu 9 straipsnio reikalavimai buvo įvykdyti.

6. Pareiškėjas teigė, kad Išvadoje padaryta nepagrįsta išvada, kadangi patikrinimo metu Bendrovė pateikė pagal Įstatymo 19 straipsnio 3 dalį, tvarkomą Grynųjų pinigų operacijų, viršijančių 10 000 Eur registracijos žurnalą, kuriame registruoti (identifikuoti) operacijas atliekantys asmenys. Žurnale nurodyti asmenų vardai, pavardės, gimimo metai ir asmens kodai. Bendrovė nuo 2018 m. birželio 27 d. iki 2019 m. birželio 26 d. atlikdama 6 prekybos turtu operacijas gavo pajamas grynais pinigais, kurias registravo Grynųjų pinigų operacijų, viršijančių 10 000 Eur registracijos žurnale, už parduotą nekilnojamąjį turtą, kaip to reikalaujama pagal Įstatymą. Bendrovės vadovui ar kitam Bendrovės darbuotojui, įskaitant notarui patvirtinusiam pirkimo – pardavimo sutartis, nekilo ir negalėjo kilti jokių abejonių dėl klientų ar naudos gavėjų tapatybės duomenų teisingumo ar autentiškumo. Taip pat, kad bus vykdomas pinigų plovimas ar teroristų finansavimo veikla, kadangi Bendrovės klientų – juridinių asmenų atstovai yra Bendrovės naudos gavėjai, jų tapatybės nustatytos, pirmą kartą pas notarą pasirašant pirkimo – pardavimo sutartis ir antrą kartą, atliekant grynųjų pinigų operacijas.

7. Pareiškėjas patikino, kad asmenys veikia Bendrovės vardu, yra Bendrovei žinomi ir negali sukelti pagal Įstatymo kriterijus, įtarimų, kadangi: 1) UAB „MoRolda“ akcininkai: P. S. – akcininkas nuo 2009 m. balandžio 5 d., valdantis 50 proc. akcijų; R. K. – akcininkė nuo 2009 m. sausio 14 d., valdanti 9 proc. akcijų, užima vadybininkės pareigas; J. K. – akcininkė nuo 2009 m. sausio 14 d., valdanti 9 proc. akcijų; R. K. – akcininkas nuo 2008 m. lapkričio 17 d., valdantis 9 proc. akcijų; M. M. – akcininkas nuo 2009 m. kovo 5 d., valdantis 9 proc. akcijų, užimantis direktoriaus pareigas. Bendrovės buhalterė R. K.; 2) 2018 m. birželio 27 d. ir 2018 m. liepos 26 d. sandorių kliento – UAB „VBG invest“ akcininkė ir direktorė J. K.; 3) 2018 m. rugpjūčio 27 d. ir 2018 m. spalio 22 d. sandorių kliento – „Gyvenamųjų namų statybos bendrija Nr. 1331“, pirmininkas R. K.; 4) 2018 m. lapkričio 29 d. ir 2019 m. liepos 26 d. sandorių kliento – „Gyvenamųjų namų statybos bendrija Nr. 1210“ pirmininkas G. P.; 5) Gyvenamųjų namų statybos bendrijų Nr. 1331 ir Nr. 1210 narės yra J. K. ir R. K.; 6) J. K. ir R. K. yra R. ir R. K. dukros ir M. M. dukterėčios.

8. Pareiškėjas nurodė, kad vienu atveju Komisija konstatuoja, kad Bendrovė nustatė klientų duomenis iki naudos gavėjo, kad Bendrovė turi visus reikiamus duomenis, kurių pagalba, esant būtinybei, kontroliuojantis instituciją gali išsamiau patikrinti klientus, juos atstovaujančius asmenis ar galutinius naudos gavėjus. Kitu atveju, Komisija konstatuoja, kad Bendrovė pažeidė Įstatymo 9 straipsnio 3, 12, 13, 15, 17 ir 18 dalių reikalavimus, nes jos turimi ir pateikti duomenys su klientų tapatybės nustatymo duomenimis buvo netinkami. Išvadoje nenurodyta, kokių asmenų tapatybės duomenys nebuvo nustatyti tinkamai, kodėl duomenys fiksuoti Grynųjų pinigų operacijų, viršijančių 10 000 Eur registracijos žurnale nėra tinkami ir nesusisteminti, kodėl asmenų tapatybę patvirtinanti informacija laikoma prie kitų (steigimo) dokumentų įgyja kitokį pavidalą, jeigu ji bus saugoma kitame segtuve. Kokiose nepriklausomose šaltiniuose Bendrovės atstovai turėjo patikrinti informaciją apie klientus – šeimos narius ir kodėl ji yra nepatikima. Kas kiek laiko Bendrovės turimi kliento ir naudos gavėjo tapatybės duomenys turi būti atnaujinami ir kodėl jie neaktualūs.

9. Pareiškėjas nesutiko, kad Bendrovė pažeidė Įstatymo 9 straipsnio 18 dalį. Bendrovės klientai ir naudos gavėjai buvo nustatyti, Bendrovė turi tinkamus duomenis, patvirtinančiųs jų tapatybę. Įstatymo prasme grėsmės nebuvo. Bendrovė, pareigą, įtvirtintą Įstatymo 9 straipsnyje įvykdė tinkamai ir Tarnybos atliekamo patikrinimo metu reikiamus duomenis pateikė. Įstatymo nuostata nebuvo pažeista. Pareiškėjas, be kita ko, nesutiko su Komisijos Išvada, jog Bendrovė pažeidė Įstatymo 10 straipsnio 6 ir 7 dalies reikalavimus. Kadangi klientų tapatybė buvo nustatyta ir duomenys apie klientų tapatybes Komisijai buvo pateikti, o asmens dokumentų kopijos saugomos prie Bendrovės dokumentų. Bendrovė reikalavimus, įtvirtintus Įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje įvykdė tinkamai. Bendrovės direktorius M. M., pradėdamas dalykinius santykius su klientų atstovais – J. K., R. K., G. P. įvertino, ar turimuose asmens dokumentuose yra būtent šių asmenų nuotraukos; įvertino dokumentų būklę; įsitikino, kad šie duomenys atitiks operacijas pinigais; įsitikino, kad šie asmenys turi teisę veikti juridinių asmenų vardu ir įsitikino, kad nėra aplinkybių taikyti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą. Nurodytų klientų atstovų tapatybės pirmą kartą buvo nustatytos Vilniaus m. 30 notarų biuro, pasirašant 2018 m. birželio 27 d., 2018 m. liepos 26 d. ir 2018 m. rugpjūčio 27 d., 2018 m. spalio 29 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis. Notarų biurui taip pat nekilo pagrindo manyti, kad reikalinga sustiprinta klientų tapatybės nustatymo procedūra. Taigi, Komisijos išvados yra abstrakčios, t. y. nenurodyti konkrečiai, kokių asmenų duomenys, aptariamo straipsnio prasme, nebuvo tinkamai nustatyti.

10. Pareiškėjas nurodė, jog Komisija padarė klaidingą išvadą, nurodydama, kad Bendrovėje elektroninėje laikmenoje (popierine) forma nebuvo tvarkomo minėto pranešimų bei įtartinų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalo. Įstatymo 19 straipsnis reglamentuoja informacijos saugojimą tvarkant atitinkamus žurnalus. Pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, Bendrovė neturėjo įtartinų piniginių operacijų, nebuvo operacijų, kurias reikia registruoti. Patikrinimo metu FNTT tokių įtartinų operacijų nenustatė. Išvada, kad pažeista Įstatymo 19 straipsnio 1 dalis niekuo nepagrįsta. FNTT nenustatė, kad Bendrovės direktorius, kaip asmuo veikiantis juridinio asmens vardu, būtų nevykdęs pareigos ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo tokių žinių ar įtarimų atsiradimo pranešti Tarnybai, jeigu žino ar įtaria, kad bet kokios vertės turtas yra tiesiogiai arba netiesiogiai gautas iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje, taip pat jeigu žino ar įtaria, kad šis turtas yra skirtas vienam, keliems teroristams ar teroristinei organizacijai remti.

11. Pareiškėjas teigė, kad viena vertus Komisija nurodo, kad tai nėra įtartinos operacijos, o kitu atveju, tas pačias operacijas traktuoja kaip įtartinas ir reikalauja turėti pranešimų bei įtartinų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalą. Bendrovė tvarkė pagal Įstatymo 19 straipsnio 3 dalį reikalaujamą turėti registracijos žurnalą. Bendrovė gavo pajamas už patalpų nuomą. Šias aplinkybes Komisija išdėstė Išvados 3 punkte dėl nepasitvirtinusios Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies pažeidimo. Kadangi pajamas Bendrovė iš UAB „Barflai“ ir UAB „Litcon“ gavo ne už turto pardavimą, o už patalpų nuomą, jų neregistravo ir minėtame žurnale. Pinigų gavimas fiksuotas Bendrovės kasos knygoje ir atliekamo patikrinimo metu FNTT pareigūnams paprašius pateikti kasos operacijų grynais pinigais registrą jis buvo pateiktas. Kokiais veiksmais Bendrovė pažeidė 19 straipsnio 9 ir 10 dalis Išvadoje nenurodyta.

12. Pareiškėjas pripažino, kad nepateikė FNTT pranešimų apie operacijas grynais pinigais, kai suma viršijo 15 000 Eur, tačiau tai yra vienkartiniai atvejai, o sandoriai buvo sudaromi giminystės ryšiais siejamų asmenų, lengvai atsekami bei viešai deklaruoti. Sandoriai atlikti su bendrovėmis UAB „VBG invest“, Gyvenamųjų namų statybos bendrija 1331 ir Nr. 1210, nėra įtartini. Bendrovės vadovas neturėjo pakankamai žinių, kad apie tokius atsiskaitymus, kai sumos viršija 15 000 Eur, reikia pateikti pranešimus FNTT. Bendrovės vadovo pareigos neįvykdymas, kai už teisėtus sandorius pagal notaro patvirtintą sutartį klientas atsiskaitė grynais pinigais nesukėlė neigiamų pasekmių, nepadarė jokių nuostolių ar žalos, yra mažareikšmis pažeidimas, nedarantis esminės žalos įstatymų saugomiems interesams.

13. Pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. gruodžio mėnesį, nepraleisdamas 7 dienų termino, FNTT Bendrovei pateikė įsakymą apie atsakingo ir bendradarbiaujančio asmens M. M. paskyrimą. FNTT patikrinimo metu nenustatė, kad Bendrovė apie vadovaujantį darbuotoją, kuris organizuotų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiautų su FNTT buvo pranešta vėliau nei nustatytu terminu, skaičiuojant jį nuo 2020 m. gruodžio 17 d.

14. Pareiškėjas pažymėjo, jog Bendrovė, siekdama tinkamai įvykdyti nurodymą remiantis Įstatymo 4 straipsnio 9 dalimi, 2022 m. vasario 9 d. kreipėsi į FNTT, prašydama pateikti tipines vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūras, kuriomis siekiama įgyvendinti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones bei nurodyti, kada ir kur FNTT organizuoja darbuotojų specialias tęstines mokymo programas, kuriose jie būtų mokomi atpažinti veiksmus, kurie gali būti susiję su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu, ir jiems būtų nurodoma, kaip elgtis tokiais atvejais. Bendrovė tinkamai vykdė savo pareigas pagal Įstatymą, o tuo atveju, jeigu buvo neatitikimų, jie negali būti vertinami kaip šiurkštūs (esminiai), dėl kurių gali būti taikoma griežčiausia bausmė. Komisija nenurodė, dėl kokių priežasčių poveikio tikslai nebus pasiekti Bendrovei skiriant įspėjimą. Šiuo atveju nekilo jokios pasekmė ir žala, kaltės forma ir atsakingas asmuo nenustatyti. Taigi iš esmės pažeidimai yra formalaus pobūdžio.

15. Pareiškėjas teigė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo atriboti juridinio asmens ir jo atstovaujančio asmens veiksmai. Neproporcingai, nepagrįstai ir griežtai pritaikytos kelios sankcijos ir jos paskirtos ne pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ir ANK). Bendrovei sukurtos teisinės pasekmės nėra susijusios su viešojo administravimo sritimi, o siejamos būtent su FNTT veiksmais (neveikimu), susijusiais su administracinių nusižengimų teisena netinkamai pritaikius materialiosios ir proceso teisės normas.

16. Atsakovas FNTT atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

17. Atsakovas paaiškino, kad Bendrovė, kaip įpareigotasis subjektas, yra įpareigota savo veikloje taikyti Įstatymo prevencijos priemones, nes verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą turtu, kurio vertė lygi arba viršija 10 000 Eur ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones įpareigotieji subjektai turi taikyti savo klientams, t. y. nustatyti, stebėti ir pranešti apie savo klientų, o ne Bendrovės, įtartinas pinigines operacijas ar sandorius, atsiskaitymus grynaisiais pinigais. Patikrinimo metu FNTT nustatė, kad pareiškėjas nevykdė jo veikloje privalomų taikyti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių.

18. Atsakovas pažymėjo, jog nors 2021 m. rugsėjo 20 d. raštu pareiškėjo buvo prašoma pateikti paaiškinimus, Sprendimu nebuvo pripažinta, kad Bendrovė pažeidė Įstatymo 16 straipsnio 2 dalį. Bendrovės pažeistų straipsnių galutinis sąrašas išvardintas būtent Sprendime, o ne tarpiniuose dokumentuose. Bendrovė nuo 2018 iki 2020 metų vykdė grynųjų pinigų operacijas, kai gaunamų pinigų suma buvo lygi arba viršijo 10 000 Eur, todėl Bendrovė turėjo surinkti visus Įstatyme nustatytus duomenis apie klientus, tačiau šios pareigos neįvykdė. Bendrovė nerinko duomenų, reikalingų kliento ir naudos gavėjo tapatybėms nustatyti; nesiėmė priemonių, kad nustatytų, ar klientas veikia savo vardu, ar yra kontroliuojamas, ir išsiaiškintų naudos gavėją, taip pat, jeigu klientas veikia per atstovą – ir kliento atstovo tapatybę; nenustatė kliento, kuris yra juridinis asmuo, nuosavybės ir kontrolės struktūros ir veiklos pobūdžio; nevykdė pareigos tikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę, remiantis dokumentais, duomenimis ar informacija, gautais iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio.

19. Atsakovas teigė, kad Bendrovė, sudarydama sandorius su UAB „Litcon“, UAB „Barflai“, UAB „Placitum“, UAB „VGB invest“, Gyvenamųjų namų statybos bendrijomis Nr. 1331 ir Nr. 1210, pažeidė draudimą vykdyti sandorius, kai neturi galimybių įvykdyti Įstatymo 9 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Artimi asmeniniai ryšiai su klientų atstovais gali būti vertinami kaip riziką didinanti aplinkybė, kadangi Bendrovės budrumas šių asmenų veiklai gali sumažėti. Bendrovė nerinko informacijos apie šiuos klientus, nepranešė apie šių įmonių sandorius FNTT, nevykdė sandorių tyrimo, siekdama užtikrinti, kad vykdomi sandoriai atitiktų įpareigotojo subjekto turimą informaciją apie klientą, jo verslą, rizikos pobūdį ir lėšų šaltinį. Bendrovė, be kita ko, netikrino aplinkybių, kurioms esant, būtina taikyti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, Bendrovė nesiaiškino, ar sandoriai atliekami su klientais, kurių naudos gavėjai yra politiškai pažeidžiami asmenys, ar, atsižvelgiant į klientų operacijas itin didelėmis grynųjų pinigų sumomis, klientas kelia didesnę pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo riziką, todėl Bendrovė pažeidė Įstatymo 10 straipsnio 6 ir 7 dalių reikalavimus.

20. Atsakovas nurodė, kad Bendrovėje nebuvo tinkamai tvarkomas piniginių operacijų žurnalas, t. y. nebuvo registruojami klientai ir naudos gavėjai prieš atliekant vienkartines pinigines operacijas arba sudarant sandorius, kurių suma lygi arba viršijo 10 000 Eur ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais. Neužtikrindama tinkamo žurnalo vedimo, Bendrovė nesilaikė informacijos saugojimo reikalavimų. Be to, Bendrovė nedarė ir nesaugojo kliento tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijų, naudos gavėjo tapatybės duomenų, kitų duomenų, gautų kliento tapatybės nustatymo metu, o Bendrovės argumentai, kad sandoriai buvo sudaromi giminystės ryšiais siejamų asmenų, nėra įtartini ir kita, nepašalino Bendrovės pareigos pranešti FNTT apie kliento vienkartinį atsiskaitymą grynaisiais pinigais nuo 15 000 Eur.

21. Atsakovas pažymėjo, kad Bendrovė apie paskirtą atsakingą asmenį FNTT nepranešė, todėl nėra pagrindo teigti, kad apie atsakingo darbuotojo paskyrimą Bendrovė pranešė, nepažeisdama 7 darbo dienų termino.

22. Atsakovas akcentavo, jog Sprendime buvo įvertinta Bendrovės veiksmų atitiktis Įstatymo reikalavimams, todėl trečiųjų asmenų pareigos, įgyvendinant Įstatymo nuostatas, nėra šios administracinės bylos dalykas. Bendrovė turėjo įgyvendinti visas be išimties jai kylančias pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones.

23. Atsakovas vertino, jog pareiškėjo pažeidimai yra šiurkštūs ir sistemingi. Bendrovės pažeidimai surinko 9 balus pagal Tarnybos direktoriaus 2019 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. V-71 patvirtinto Baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus, apskaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašas) 1 priede nustatytą matricą, todėl vadovaujantis šio aprašo 15.3 punktu, pažeidimai buvo pripažinti apysunkiais. FNTT atsižvelgė į Bendrovės bendradarbiavimą su Tarnyba jai atliekant patikrinimą ir padarytų Įstatymo pažeidimų pripažinimą, sumažino baudą 4 proc. bazinio baudos dydžio suma. Pareiškėjui buvo paskirta tik viena poveikio priemonė – bauda. Privalomas nurodymas nėra poveikio priemonė, nes jos tikslas pašalinti Įstatymo įgyvendinimo trūkumus.

II. 24. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 27 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „MoRolda“ skundą.

25. Teismas nustatė, kad 2021 m. rugpjūčio 17 d. pagal pavedimą Nr. 04/6-0-5285 buvo pradėtas Bendrovės veiklos patikrinimas siekiant nustatyti, ar pareiškėjo nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 18 d. tinkamai vykdyti bei vykdomi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimai, įskaitant, bet neapsiribojant, kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymu ir tikrinimu, rizikos vertinimu pagrįsto metodo įdiegimu, kliento pažinimo reikalavimų įgyvendinimu, dalykinių santykių ir (arba) klientų operacijų stebėsena, pranešimų teikimu Tarnybai, registracijos žurnalų tvarkymu ir informacijos saugojimu, kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo informacijos atnaujinimu, tarptautinių finansinių sankcijų, ribojančių priemonių įgyvendinimu. Tarnyba 2021 m. rugsėjo 16 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 04/6-3-3-6101 nurodė, jog buvo užbaigtas Bendrovės patikrinimas ir nustatyti Įstatymo 9 straipsnio 3, 12, 13, 15, 17 ir 18 dalių, 10 straipsnio 6, 7 dalių, 16 straipsnio 2 dalies, 19 straipsnio 1, 3, 9 ir 10 dalių, 20 straipsnio 3 dalies, 22 straipsnio 1, 2 dalių, 29 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų pažeidimai.

26. Teismas, be kita ko, nustatė, jog pareiškėjas 2021 m. spalio 28 d. raštu pateikė paaiškinimus dėl Įstatymo reikalavimų pažeidimų. Komisijos 2022 m. sausio 13 d. organizuotame posėdyje buvo nagrinėjami galimi Įstatymo pažeidimai. Šiame posėdyje Komisija išnagrinėjo Bendrovės patikrinimo rezultatus, veiksmų atitiktį Įstatymo reikalavimams ir, atsižvelgdama į visas reikšmingas aplinkybes, išklausiusi Bendrovės pateiktus paaiškinimus, 2022 m. sausio 26 d. priėmė Išvadą, kad Bendrovė pažeidė prieš tai minėtus Įstatymo reikalavimus. Tarnybos direktorius, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 36 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 40 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo, sprendimo priėmimo ir vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Tarnybos 2017 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. V-132 „Dėl Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymų pažeidimų nagrinėjimo, sprendimo priėmimo ir vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), 45 punktu, Išvadoje, kuri yra sudėtinė sprendimo dalis, nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais motyvais, 2022 m. sausio 26 d. priėmė Sprendimą, kuriuo, be kita ko, pareiškėjai paskyrė 11 020 Eur piniginę baudą už Įstatymo 9 straipsnio 3, 12, 13, 15, 17 ir 18 dalyse, 10 straipsnio 6, 7 dalyse, 19 straipsnio 1, 3, 9, 10 dalyse, 20 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1, 2 dalyse, 29 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų pažeidimus.

27. Teismas apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir nustatęs, kad Bendrovė nuo 2018 iki 2020 metų vykdė grynųjų pinigų operacijas, kai gaunamų grynųjų pinigų suma lygi ar viršija 10 000 Eur, konstatavo, kad Bendrovė turėjo surinkti visus Įstatyme nustatytus duomenis apie savo klientus, tačiau pareiškėjas šios pareigos neįvykdė. Be to, pareiškėjas, sudarydamas sandorius su klientais, pažeidė draudimą vykdyti sandorius, kai neturi galimybių įvykdyti Įstatymo 9 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

28. Teismas nustatęs, kad Bendrovė nedarė klientų ir naudos gavėjų su asmens tapatybės nustatymu susijusių dokumentų kopijų, taip pat netikrino, ar yra aplinkybių taikyti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, sprendė, kad pareiškėjas pagrįstai pripažintas pažeidęs Įstatymo nuostatas. Teismas pareiškėjo teiginius, kad Komisijos išvados yra abstrakčios, atmetė kaip nepagrįstus, konstatavęs, kad pareiškėjas nevykdė Įstatymo reikalavimų, susijusių su visais Išvadoje nurodytais klientais ir naudos gavėjais.

29. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, nevykdydamas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių, neatlikdamas klientų rizikos vertinimo, nenagrinėdamas sandorių ir kita, negalėjo žinoti, ar praktikoje neturėjo įtartinų piniginių operacijų ir sandorių, todėl FNTT priėjo prie pagrįstos išvados, kad pareiškėjas netvarkė pranešimų bei įtartinų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalo. Nors pareiškėjas ir turėjo Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą piniginių operacijų žurnalą, tačiau jis buvo tvarkomas netinkamai, t. y. šiame žurnale nėra įtraukti visi atsiskaitymai grynaisiais pinigais.

30. Teismas vertino, kad pareiškėjo gautos pajamos grynais už patalpų nuomą turėjo būti įtrauktos į žurnalą, todėl pareiškėjui pagrįstai konstatuotas Įstatymo 19 straipsnio 3 dalies pažeidimas. Be to, pareiškėjas, neužtikrindamas žurnalų tinkamo vedimo, nesilaikė ir atitinkamos informacijos saugojimo reikalavimų. Vieno iš privalomų žurnalų neturėjimas, o kito vedimas netinkamai, lėmė Įstatymo 19 straipsnio 9 dalies pažeidimą.

31. Teismas nesutiko su pareiškėju, kad Išvadoje nenurodyta, kokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Įstatymo 19 straipsnio 10 dalį. Išvadoje nurodyta, kad Bendrovės patikrinimo metu nustatyta, kad jokie su tapatybės nustatymu susiję dokumentai nebuvo renkami ir saugomi. Taigi, pareiškėjo veiksmai, kurie patenka į Įstatymo 19 straipsnio 10 dalies reguliavimo sritį, aiškiai nurodyti.

32. Teismas nustatė, kad Bendrovė tikrinamuoju laikotarpiu priėmė atsiskaitymus grynaisiais pinigais reikšmingomis sumomis, tačiau apie tai nustatyta tvarka neinformavo FNTT, todėl pareiškėjas pagrįstai pripažintas pažeidęs Įstatymo 20 straipsnio 3 dalį. Teismas, be kita ko, nustatė, kad Bendrovei vadovaujantis darbuotojas, kuris organizuotų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiautų su FNTT, buvo paskirtas tik 2020 m. gruodžio 17 d., nors pareiga tai padaryti pareiškėjui buvo atsiradusi jo veiklos tikrinimo laikotarpiu iš kliento priėmus pirmą atsiskaitymą grynaisiais pinigais, kai gaunamųjų grynųjų pinigų suma lygi arba viršija 10 000 Eur., t. y. dar 2018 metais. Pareiškėjas, be kita ko, laiku nepranešė FNTT apie Bendrovėje paskirtą asmenį, atsakingą už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo priemonių įgyvendinimą.

33. Teismas pažymėjo, kad Bendrovės darbuotojai nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 1 d. nebuvo supažindinti su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonėmis, todėl pagrįstai konstatuotas Įstatymo 22 straipsnio 2 dalies pažeidimas. Teismas nurodė, kad pareiškėjui pareiga įtvirtinti Įstatyme nustatytas atitinkamas vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūras yra atsiradusi jo veiklos tikrinimo laikotarpiu iš kliento priėmus pirmą atsiskaitymą grynaisiais pinigais, kai gaunamų grynųjų pinigų suma lygi arba viršija 10 000 Eur, t. y. 2018 metais. Tuo pačiu laikotarpiu yra atsiradusi pareiga vertinti savo klientų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo riziką, tačiau pareiškėjas šių Įstatyme įtvirtintų pareigų nurodytu laikotarpiu nevykdė.

34. Teismas konstatavo, kad FNTT pakankamai išsamiai pagrindė pareiškėjui pritaikytą atsakomybę ir paskirtos baudos dydį. Teismas nesutiko su pareiškėju, kad skiriant poveikio priemonę nebuvo atsižvelgta į bendruosius teisės principus. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo padaryti pažeidimai negali būti vertinami kaip mažareikšmiai, nes jie yra šiurkštūs ir sistemingi, padaryti pažeidus svarbius teisės aktų reikalavimus, susijusius su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių taikymu. Bendrovei paskirta bauda ir jos dydis atitinka proporcingumo principą, neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.

35. Teismas akcentavo, kad FNTT, vadovaudamasi Įstatymo 33 straipsnio 2 dalimi, priėmė Sprendimą pareiškėjui skirti baudą, t. y. taikyti poveikio priemonę. Tarnybos nurodymas nėra poveikio priemonė, nes šio nurodymo tikslas pašalinti Įstatymo įgyvendinimo trūkumus. Teismas pažymėjo, jog Įstatymo 36 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų darbuotojams ir juridinių asmenų vadovams, išskyrus šio įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje ir 40 straipsnio 2 dalyje nurodytus asmenis, už šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimus taikoma Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta atsakomybė. Kadangi pareiškėjas nepateko į minėtų subjektų ratą, nebuvo pagrindo jam taikyti atsakomybę pagal ANK.

36. Teismas laikosi pozicijos, kad priimtas Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, kurie susieti su taikomomis konkrečiomis teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, jame aiškiai išreikšta viešojo administravimo subjekto valia, todėl jis atitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

III. 37. Pareiškėjas UAB „MoRolda“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti FNTT 2022 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. 04/6-3-4-712 dėl baudos skyrimo ir (ar) paskirti švelnesnę nuobaudą – įspėjimą arba sumažinti baudą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

38. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo bylos visapusiškai, iš esmės perrašė atsakovo argumentus, jų neišanalizavęs. Įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kada privalu imtis priemonių ir nustatyti bei patikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę. Bendrovė šią pareigą įvykdė ir klientų tapatybes nustatė, nekilo jokių abejonių dėl klientų ar naudos gavėjų tapatybės duomenų teisingumo ar jų autentiškumo ar, kad gali būti vykdoma pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo veikla.

39. Pareiškėjas tvirtina, kad Įstatymo 9 straipsnyje aiškiai nurodoma, kada privalu atlikti tapatybės nustatymą. Nei patikrinimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad Bendrovės klientus, t. y. UAB „Litcon“, UAB „Barflai“, UAB „Placitum“, UAB „VGB invest“ ir GNSB Nr. 1331 ir Nr. 1210 pateikė suklastotus ar neautentiškus duomenis ir, kad jos vykdė ar vėliau vykdys pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo veiklą. Patikrinimo metu atsakovui buvo pateiktas piniginių operacijų registracijos žurnalas su asmens tapatybės duomenimis, šį faktą patvirtino ir teismas.

40. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 9 straipsnio 12, 13, 15 ir 17 dalis. Teismas nenurodė, kokiais veiksmais buvo pažeistos nurodytos 9 straipsnio dalys. Teismas tik deklaratyviai nurodė, kad neužtenka fakto, kad Bendrovė nustatė klientų tapatybes, kad turi jų tapatybę patvirtinančius dokumentus. Tokio pobūdžio administracinė byla Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama pirmą kartą, todėl toks teismo sprendimas, perrašant atsakovo argumentus, parodo, kad nebuvo įsigilinta į bylos esmę.

41. Pareiškėjas pažymi, kad patikrinimo metu nurodė, jog operacijų atlikimo metu nedarė asmens dokumentų kopijų, nes šių dokumentų kopijas turėjo. Įstatymu reikalaujama nustatyti kliento tapatybę ir įsitikinti, kad jo pateikti dokumentai yra autentiški. Bendrovė šią pareigą įvykdė, tapatybės dokumentų kopijos padarytos ir saugomos Bendrovėje. Pareiškėjui, be kita ko, nesuprantama, prie kokių dokumentų reikia laikyti asmens tapatybės dokumentų kopijas, kaip jas reikia izoliuoti nuo kitų dokumentų ir kuo jos skiriasi nuo kitų dokumentų.

42. Pareiškėjas tvirtina, kad Bendrovė ir jos atstovai žinojo atliekamų operacijų turinį, t. y. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorius, žinojo naudojamų lėšų kilmę. Bendrovė sudarė patalpų nuomos sutartis su UAB „Barflai“ ir UAB „Litcon“. Pagal sutartį, bendrovės atsiskaitydavo fiksuoto dydžio įmokomis ir atsakovas tokias operacijas pripažino kaip nekeliančias įtarimų, todėl joms negaliojo Įstatymo nuostatos.

43. Pareiškėjas teigia, kad patikrinimo metu pripažino, jog nepateikė FNTT pranešimų apie operacijas grynaisiais pinigais, kai suma viršija 15 000 Eur, tačiau tokiais savo veiksmais nesukėlė neigiamų pasekmių, nepadarė nuostolių, žalos finansų sistemos stabilumui, o tokio pobūdžio pažeidimas yra mažareikšmis, nedarantis esminės žalos įstatymų saugomiems interesams.

44. Pareiškėjas nurodo, kad teismas, vertindamas galimą Įstatymo 29 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimus neatsižvelgė į pareiškėjo nurodytus argumentus ir palaikė atsakovo poziciją. Pareiškėjas, siekdamas tinkamai išspręsti ginčą, kreipėsi į atsakovą su prašymu sudaryti taikos sutartį, tačiau atsakovas nesutiko sudaryti taikos sutartį, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas nebendradarbiavo su Tarnyba patikrinimo metu.

45. Pareiškėjo nuomone, Bendrovei paskirta bauda yra neproporcinga ir neadekvati padarytiems pažeidimams. Bendrovė, jos vadovas bei joje dirbantys asmenys nepiktnaudžiavo finansų sistema, neįgijo nusikalstamu būdu lėšų, nesiekė ir neskyrė teisėtai įgytas pajamas terorizmo tikslams, savo vykdoma veikla nekėlė jokio pavojaus finansų sistemos vientisumui, jos veikimui, reputacijai ir stabilumui. Patikrinimo metu nustatyti pažeidimai išdėstyti abstrakčiai, nenurodant konkrečių pažeidimų padarymo aplinkybių, motyvų, patikrinimui pateikti duomenys neįvertinti ir neišanalizuoti, nenurodytas pažeidimų padarymo laikas, nenurodytos neigiamos pažeidimo pasekmėms, padaryti nuostoliai ar žala. Pažeidimai nėra šiurkštūs ir sistemingi.

46. Pareiškėjas pažymi, kad Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatyta kada ir kokie asmenys privalo imtis priemonių ir kokių klientų tapatybės nustatymui, tačiau šio straipsnio 3 dalyje nenurodoma jokia pareiga tvarkyti ar turėti kokį nors žurnalą. Įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatyta kada kiti įpareigotieji subjektai, išskyrus asmenis, nurodytus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse, privalo imtis priemonių ir nustatyti bei patikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę. Įstatymo 9 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kada reikia imtis priemonių tapatybės nustatymui, nenurodant būdų. Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 7 ir 8 punktų pagrindai neegzistavo, nes kliento ir naudos gavėjo tapatybės duomenų teisingi ir autentiški. Įtarimų, kad yra, buvo ar bus vykdoma pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo veikla nebuvo ir nėra.

47. Pareiškėjas teigia, kad patikrinimo metu pateikė pagal Įstatymo 19 straipsnio 3 dalį tvarkomą grynųjų pinigų operacijų registracijos žurnalą, kuriame registruoti ir identifikuoti operacijas atliekantys asmenys. Žurnale nurodyti asmenų vardai, pavardės, gimimo metai ir asmens kodai. Bendrovė nuo 2018 m. birželio 27 d. iki 2019 m. birželio 26 d. atlikdama 6 prekybos turtu operacijas gavo pajamas grynaisiais pinigais, kurias registravo minėtame žurnale. Atliekant šias operacijas, nekilo abejonių ar įtarimų, dėl nustatytų tapatybės duomenų teisingumo ir autentiškumo arba, kad bus vykdoma pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo veikla. Be to, Išvadoje nenurodyta, kokių asmenų tapatybės duomenys nebuvo nustatyti tinkamai, kodėl žurnale fiksuoti duomenys nėra tinkami.

48. Pareiškėjas teigia, kad Bendrovė vidaus tvarką patvirtino 2020 m. gruodžio 17 d. ir apie tai informavo FNTT paštu. Dėl nežinomų priežasčių, FNTT pranešimo tariamai negavo, todėl pareiškėjas pakartotinai šią informaciją pateikė 2021 m. rugpjūčio 26 d. Bendrovė FNTT pateikė įsakymą apie atsakingo ir bendradarbiaujančio asmens paskyrimą, todėl įvykdė Įstatymo reikalavimus.

49. Pareiškėjas tvirtina, kad FNTT, atlikdama tyrimą, priimdama Išvadą bei taikydama Bendrovei atsakomybę, neatribojo juridinio asmens ir ją atstovaujančio asmens veiksmų, nepagrįstai ir neproporcingai taikė kelias sankcijas ir jas paskyrė ne pagal ANK. Nesant padaryto Įstatymo ar kito teisės akto pažeidimo, atsakovas neturėjo pagrindo taikyti bet kokią poveikio priemonę pareiškėjui. Šiuo atveju negalėjo būti taikomi ir Įstatymo 34 ir 40 straipsniai. Komisija net nesvarstė jokios kitos poveikio priemonės galimybės, tik skirti baudą, todėl toks sprendimas turėtų būti panaikintas.

50. Atsakovas FNTT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

51. Atsakovas nurodo, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog Bendrovė, kaip įpareigotasis subjektas, nevykdė jos veikloje privalomų taikyti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių. Nors FNTT 2021 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. 25/6-3-4-14017 ir buvo prašoma Bendrovės pateikti paaiškinimus, Sprendimu nebuvo pripažinta, kad Bendrovė pažeidė Įstatymo 16 straipsnio 2 dalį. Pažeistų straipsnių galutinis sąrašas yra nurodytas Sprendime, o ne tarpiniuose dokumentuose.

52. Atsakovas tvirtina, jog teismas tinkamai ir pagrįstai įvertino, kad Bendrovė nevykdė Įstatymo 9 straipsnio 3, 12, 13, 15 ir 17, 18 dalių įtvirtintų pareigų, todėl ji pagrįstai pripažinta pažeidusi Įstatymo reikalavimus.

53. Atsakovas pažymi, kad Bendrovė nerinko duomenų, reikalingų kliento ir naudos gavėjo tapatybėms nustatyti, nesiėmė priemonių, kad nustatytų, ar klientas veikia savo vardu, ar yra kontroliuojamas, ir nustatytų naudos gavėją, taip pat, jeigu klientas veikia per atstovą – ir jo atstovo tapatybę, nenustatė kliento, kuris yra juridinis asmuo, nuosavybės ir kontrolės struktūros ir veiklos pobūdžio, nevykdė pareigos tikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę. Artimi asmeniniai ryšiai su klientų atstovais gali būti vertinami kaip riziką didinanti aplinkybė, kadangi Bendrovės budrumas šių asmenų veiklai gali sumažėti. Bendrovė, be kita ko, netikrino aplinkybių, kurioms esant, būtina taikyti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, t. y. nesiaiškino, ar sandoriai atliekami su klientais, kurių naudos gavėjai yra politiškai pažeidžiami asmenys, ar, atsižvelgiant į klientų operacijas, klientas kelia didesnę pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo riziką.

54. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas, neužtikrindamas tinkamo žurnalų tvarkymo, nesilaikė ir informacijos saugojimo reikalavimų, nes Bendrovė turėjo gauti informaciją apie klientų įtartinas pinigines operacijas ir sandorius, taip pat klientų atsiskaitymus grynaisiais pinigais nuo 10 000 Eur, tačiau pareiškėjas šių duomenų neturėjo. Be to, patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas nedarė ir nesaugojo kliento tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijų, naudos gavėjo tapatybės duomenų, kitų duomenų, gautų nustatant kliento tapatybę.

55. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas nevykdė pareigos pateikti pranešimą FNTT su klientų tapatybę patvirtinančiais duomenimis ir informacija apie vienkartinį atsiskaitymą grynaisiais pinigais, jeigu gaunamų grynųjų pinigų suma yra lygi arba viršija 15 000 Eur ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Atsakovas nesutinka, kad šis pažeidimas yra mažareikšmis, kadangi tinkamai ir laiku nepateikus informacijos FNTT, dėl šių sandorių nebuvo atliktas prevencinis vertinimas.

56. Atsakovas tvirtina, jog Bendrovės darbuotojas, kuris organizuotų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiautų su FNTT, buvo paskirtas tik nuo 2020 m. gruodžio 17 d., nors pareiga tai padaryti Bendrovei atsirado jos veiklos tikrinimo laikotarpiu iš kliento priėmus pirmą atsiskaitymą grynaisiais pinigais, t. y. 2018 metais. Iki 2020 m. gruodžio 17 d. Bendrovėje nebuvo paskirtas vadovaujantis darbuotojas, kuris organizuotų Įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiautų su Tarnyba.

57. Atsakovas patikina, kad, įvertinęs visas Įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašu, paskyrė individualizuotą, proporcingą ir nuo pažeidimų atgrasančią 11 020 Eur baudą pareiškėjui. Pareiškėjo padaryti pažeidimai yra šiurkštūs ir sistemingi, todėl jam negalėjo būti skiriamas įspėjimas.

58. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo pasiūlymas sudaryti taikos sutartį joje nurodytomis sąlygomis prieštarautų bendriesiems teisės principams ir viešajam interesui. Be to, pareiškėjas nenurodė naujų, atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos Sprendimo priėmimo metu ir kurias įvertinus būtų galima nustatyti mažesnę baudą už konstatuotus pažeidimus. Šios aplinkybės jau buvo įvertintos priimant Sprendimą ir parenkant Bendrovei baudą už padarytus pažeidimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 59. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl FNTT 2022 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. 04/6-3-4-712, kuriuo pareiškėjui skirta 11 020 Eur piniginė bauda už Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo atitinkamose nuostatose įtvirtintų reikalavimų pažeidimą, pagrįstumo ir teisėtumo, taip pat pareiškėjo reikalavimo priimti naują spendimą skiriant įspėjimą arba sumažinant paskirtą baudą.

60. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą. Teismas konstatavo, kad FNTT pagrįstai nustatė šiurkščius ir sisteminius Įstatymo pažeidimus, Bendrovei paskirta bauda laikytina adekvačia ir proporcinga padarytiems Įstatymo pažeidimams, todėl Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Pareiškėjas realiai nenurodo (ir byloje teismas nenustatė) teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios galėtų lemti TNTT paskirtos baudos sumažinimą.

61. Apeliacinis pareiškėjo skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir pradinis skundas, papildomai kvestionuojant pirmosios instancijos teismo sprendimą jo nemotyvuotumo ir netinkamo įrodymų tyrimo bei vertinimo aspektais.

62. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

63. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų matyti, jog pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant faktines bylos aplinkybes ir jų įvertinimu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

64. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo skunde nurodytus pažeidimus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados.

65. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, jog pareiškėjas pažeidė Įstatymo 9 straipsnio 12, 13, 15 ir 17 dalis, o teismas nenurodė, kokiais veiksmais buvo pažeistos nurodytos 9 straipsnio dalys.

66. Įstatyme nustatyta, kad asmenys, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą turtu, kurio vertė lygi arba viršija 10 000 Eur, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais, privalo nustatyti ir patikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę prieš atlikdami vienkartines pinigines operacijas arba sudarydami sandorius, kurių suma lygi arba viršija 10 000 Eur, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos ar kelių susijusių operacijų metu, ir šio straipsnio 1 dalies 7 ir 8 punktuose nustatytais atvejais (9 straipsnio 3 dalis). Įstatymo 9 straipsnio 12, 13, 15 ir 17 dalyse nustatytos priemonės ir reikalavimai, kurių įpareigotieji subjektai privalo imtis, kai yra nustatoma kliento tapatybė: imtis priemonių nustatyti, kad klientas veikia savo vardu, ar yra kontroliuojamas, nustatyti naudos gavėją, taip pat nustatyti kliento atstovo tapatybę, jeigu klientas veikia per atstovą (9 straipsnio 12 dalis); pareikalauti dokumentų ir kitų duomenų, iš kurių būtų suprantama kliento, kuris yra juridinis asmuo, nuosavybės ir kontrolės struktūra ir veiklos pobūdis (9 straipsnio 13 dalis); įpareigotieji subjektai privalo tikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę, remdamiesi dokumentais, duomenimis ar informacija, gauta iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio (9 straipsnio 15 dalis); kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo metu pateikti dokumentai, duomenys ar informacija įpareigotųjų subjektų privalo būti nuolat peržiūrimi ir atnaujinami (9 straipsnio 17 dalis).

67. Akcentuotina, jog Sprendimo sudedamąją dalimi esančioje Išvadoje nustatyta, kad pagal atlikto tyrimo duomenis pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2020 m. vykdė grynųjų pinigų operacijas, kai atsiskaitoma suma lygia ar viršijančia 10 000 Eur, todėl privalėjo surinkti visus Įstatyme (žr. nutarties 66 punktą) nustatytus dokumentus ir duomenis apie savo klientus, tačiau jų nesurinko. Nors pareiškėjas teigia, kad jam nekilo abejonių dėl klientų ar naudos gavėjų tapatybės duomenų, tačiau, kaip jau buvo minėta, pareiškėjui kyla pareiga nustatyti kliento ir naudos gavėjo tapatybę, kai vyksta atsiskaitymas grynaisiais pinigais nuo 10 000 Eurų. Teisėjų kolegija, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tai, jog sandoriuose dalyvavę asmenys yra susiję su pareiškėju (todėl jų tapatybės dokumentus pareiškėjas turi prie įmonės steigimo dokumentų) nepašalina padaryto pažeidimo, kadangi be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų pareiškėjui kyla pareiga surinkti visą eilę kitų dokumentų ir duomenų, kurie sisteminami atskirai nuo kitų pareiškėjo dokumentų. Kaip nustatyta, pareiškėjas nerinko informacijos apie šiuos klientus, apie šių įmonių sandorius nepranešė FNTT, nevykdė sandorių tyrimo, siekdamas užtikrinti, kad vykdomi sandoriai atitiktų įpareigotojo subjekto turimą informaciją apie klientą, jo verslą, rizikos pobūdį ir lėšų šaltinį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jos FNTT išvados yra pagrįstos.

68. Įstatyme taip pat nustatyta, kad įpareigotieji subjektai privalo tvarkyti įtartinų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalą (19 straipsnio 1 dalis); asmenys, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą <...> turtu, kurio vertė lygi arba viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais, privalo tvarkyti <...> piniginių operacijų žurnalą (19 straipsnio 3 dalis); registracijos žurnalų duomenys popierine forma arba elektroninėje laikmenoje saugomi 8 metus nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos (19 straipsnio 9 dalis).

69. Apeliaciniame skunde teigiama, kad patikrinimo metu pareiškėjas pateikė pagal Įstatymo 19 straipsnio 3 dalį tvarkomą grynųjų pinigų operacijų registracijos žurnalą, kuriame registruoti ir identifikuoti operacijas atliekantys asmenys. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nors pareiškėjas turėjo piniginių operacijų žurnalą, tačiau jis buvo tvarkomas netinkamai (jame neįtraukti visi atsiskaitymai grynaisiais pinigais (neįtraukti sandoriai grynaisiais pinigais su UAB „Barflai“, UAB „Litcon“ ir UAB „Placitum“), todėl sutiktina su pirmosios instancijos išvada, jog Įstatymo 19 straipsnio 3 dalies pažeidimas buvo konstatuotas pagrįstai. Pareiškėjas neturėjo ir netvarkė pranešimų bei įtartinų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalo (19 straipsnio 1 dalis). Be to, neužtikrinant tinkamo žurnalų vedimo, pareiškėjas nesilaikė informacijos saugojimo reikalavimų (19 straipsnio 9 dalis).

70. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jam paskirta poveikio priemonė yra neproporcinga ir neadekvati padarytiems pažeidimams.

71. Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2 punktą, priežiūros institucijos (taigi ir FNTT) pagal kompetenciją turi teisę kitiems įpareigotiesiems subjektams skirti baudą už šio įstatymo pažeidimus, kai kitas įpareigotasis subjektas sistemingai pažeidžia įstatymą arba padaro vieną šiurkštų įstatymo pažeidimą, <...> nuo 2 000 iki 1 100 000 eurų.

72. Įstatymo 38 straipsnyje įtvirtinta, kad priežiūros institucija, svarstydama, ar taikyti šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones, atsižvelgdama į tai, kad asmuo savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms, atlygina nuostolius arba ištaiso padarytą žalą, ir kai nėra šiame įstatyme nustatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali netaikyti poveikio priemonių, jeigu pažeidimas yra mažareikšmis, nedarantis esminės žalos įstatymų saugomiems interesams, ir jeigu turi pagrindo manyti, kad priežiūros tikslas gali būti pasiektas ir kitomis priemonėmis, ne tik taikant poveikio priemones.

73. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas padarė Sprendime nurodytus Įstatymo pažeidimus, tačiau taip pat, 2021 m. rugpjūčio 26 d. pranešė apie asmenį paskirtą atsakingu už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos įgyvendinimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos (Išvados), atsakovas šią aplinkybę pripažino pareiškėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir atsižvelgė į ją, parinkdamas pareiškėjui taikytiną poveikio priemonę (40 proc. sumažindamas skirtiną baudą). Byloje nenustatytos pareiškėjo atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

74. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog už padarytus Įstatymo pažeidimus pareiškėjui galėjo būti skirtas įspėjimas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, konstatuoti Įstatymo pažeidimai negali būti pripažinti mažareikšmiais, nes atitinka Įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šiurkštaus Įstatymo pažeidimo požymius (kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimų, nurodytų šio įstatymo 9–15 straipsniuose, nesilaikymas (1 p.); informacijos saugojimo reikalavimų, nurodytų šio įstatymo 19 straipsnyje, nesilaikymas (3 p.); jeigu finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas neturi nustatęs šio įstatymo 29 straipsnyje nurodytų vidaus kontrolės procedūrų (4 p.)), ir pagal Įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punktą laikomi sistemingu Įstatymo pažeidimu (t. y. ginčo pažeidimais tuo pačiu metu nustatomi pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių nuostatų pažeidimai, apimantys kelias reikalavimų grupes).

75. Pažymėtina, jog, nors FNTT nustatė esminių Įstatymo reikalavimų pažeidimus, skirdama baudą atsižvelgė į tai, kad jie nesudarė didelės sistemos spragos, o pažeidimų mastas – mažas. Taip pat pažymėtina, jog nustatydama baudos dydį FNTT įvertino pažeidimų sunkumą (juos laikė apysunkiais) ir trukmę (truko daugiau ne vienerius metus), bei ženkliai (30 proc.) sumažino bazinio baudos dydžio sumą. Be to, skirdama baudą FNTT atsižvelgė į pareiškėjo finansinį pajėgumą bei į tai, jog anksčiau jam nebuvo taikytos poveikio priemonės pagal Įstatymo nuostatas.

76. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo Sprendimu pareiškėjui skirta poveikio priemonė atitinka jo padarytų teisės pažeidimų pobūdį, jų mastą, teisingumo, protingumo kriterijus ir yra proporcinga (adekvati) padarytiems teisės pažeidimams. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo skirta iš esmės švelniausia poveikio priemonė, kuri galėjo būti skiriama nustačius šiurkščius ir sistemingus Įstatymo pažeidimus, ir nėra teisinio ir faktinio pagrindų šią poveikio priemonę panaikinti arba pakeisti švelnesne.

77. Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus bei bylai reikšmingas aplinkybes vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas dėl ginčo esmės.

78. Apibendrindama išdėstytus argumentus, apeliacinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir teisingai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

79. Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad šis procesinis sprendimas nėra priimtas pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „MoRolda“ apeliacinį skundą atmesti

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė