36e1bb36-eaef-4b0a-86ff-c4ffcfe51fb1 · Klaipėdos rajono apylinkės teismas

Administracinė byla NrAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.1.-504-1025/2016Teisminio proceso Nr.4-24-3-00381-2016-4Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.2.1.2.; 2.14.5; 2.14.3; KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASN U T A R I M A S 2016 m. rugpjūčio 5 d.Gargždai Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Asta Matulevičienė, sekretoriaujant Sandrai Jotautei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ , kurioje L.

S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), vykdanti individualiÄ veiklÄ , traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 413 str. 1 d., ir n u s t a t ė : 2016-05-27 Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresn. tyrėjas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Nr. 30P-61824323-16, kuriame nurodė, kad 2016-05-24 kavinėje „Laimutės kebabai“, esančioje Minijos g. 4, Gargždai, Klaipėdos r. atliko kontrolinį patikrinimÄ ir nustatė, kad L.

S. galimai leido nelegaliai dirbti virtuvės darbuotojos darbÄ R. P., virtuvėje dėvėjusiai prijuostę, nesudarius darbo sutarties, neiÅ¡davus darbo pažymėjimo, nepraneÅ¡us VSDFV teritoriniam skyriui apie darbuotojo darbo pradžiÄ , pažeidė Lietuvos Respublikos ATPK 413 str. 1 d. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. S. teismo posėdžio metu nepripažino padaryto administracinio teisės pažeidimo. PaaiÅ¡kino, jog 2016-05-24, ryte apie 10.00 val., atvažiavo į svečius jos sesuo R.

P. iÅ¡ Plungės, begeriant kavÄ terasoje pasakė, jog skuba į poliklinikÄ , užsiregistruoti pas gydytojÄ , o sesuo pasisiÅ«lė, kol ji bus išėjusi padėti kavinėje, paplauti indus. Sutiko, nes jÄ pavaduojanti darbuotoja J. L. tuo metu turėjo nedarbingumÄ , sirgo. Seseriai užriÅ¡o prijuostę ir pati nubėgo persirengti. Nespėjo iÅ¡eiti iÅ¡ namų, kai atbėgo jos sÅ«nus praneÅ¡ti, kad vyksta patikrinimas. Sesuo indus plovė apie 10 minučių, jokių kalbų apie darbÄ , darbo užmokestį, darbo sÄ lygas nebuvo tartasi.

PaaiÅ¡kino, jog indus plauna pati, bÅ«na visada per pietus. Å iuo metu dirba įmonėje 5 darbuotojai: K. B., J. S., J. L., V. S., D. D..Liudytoja R. P. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad yra L. S. sesuo. 2016-05-24 ryte apie 9.15 val. autobusu Tauragė-Klaipėda atvažiavo pas sesę į Gargždus pasisvečiuoti kelias dienas, pas jÄ namuose buvo apie 10 val., sesuo gyvena name, kuriame įrengta kavinė. Namo terasoje gėrė kavÄ , kai sesuo L. S. pasakė, jog jai reikia nueiti į poliklinikÄ , todėl ji pati pasisiÅ«lė padėti paplauti indus kavinėje, nes buvo pietų metas ir kavinėje pietavo daug žmonių.

Jokių kalbų apie įdarbinimÄ ar atlyginimÄ niekada nebuvo, nes yra serganti, tenka gydytis ligoninėje, turi neįgalumo pažymÄ . Kavinės virtuvėje indus plovė gal apie 15 minučių, kai prie jos priėjo moteris ir paprašė parodyti darbo sutartį, jai paaiÅ¡kino, kad nedirba kavinėje, o tik iÅ¡leido seserį į poliklinikÄ . Liudytojas M. D. paaiÅ¡kino, jog 2016-05-24 gavus anoniminę informacijÄ , jog „Laimutės kebabai“ galimai yra nelegaliai dirbančių darbuotojų, apie 11 val. nuvyko į kavinę, kur užėjus suskaičiavo dirbančius asmenis ir išėjo, grįžus po valandos, paprašė darbuotojų parodyti pažymėjimus.

R. P. buvo virtuvėje užsijuosusi prijuostę, negalėjo pasakyti ar ji indus plovė, ar valė stalviršį. Tiek ji, tiek kavinės savininkė paaiÅ¡kino, jog sesuo atvažiavusi Å¡iandien ir tik laikinai padėjo virtuvėje. Patikrinus Sodros iÅ¡raÅ¡us R. P. pavardės darbuotojų sÄ raÅ¡e nebuvo. Mano, jog R. P. dirbo apie 2-3 valandas. Liudytoja R. P. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog kartu su kolegomis M. D., M. N. atliko „Laimutės kebabai“ patikrinimÄ , nes buvo gauta informacija dėl pažeidimų.

PaaiÅ¡kino, jog užėjus į kavinę, pamatė daug žmonių, savininkės nebuvo, dirbo dvi barmenės, ir pro langelį matėsi dvi darbuotojos bei prie kasos stovėjo viena mergina. Išėjus iÅ¡ kavinės, nutarė sugrįžti po valandos. Sugrįžus į kavinę, darbuotojų buvo papraÅ¡yta parodyti darbo pažymėjimus ir pakviesti kavinės savininkę. Užėjus jai į virtuvę, pamatė apie 50 metų amžiaus moterį, kuri užsijuosusi prijuostę stovėjo prie maisto ruoÅ¡imo keptuvės, Å¡i iÅ¡kart paaiÅ¡kino, jog padeda seseriai, kita darbuotoja pateikė pažymėjimÄ .

Tuo metu, kavinės savininkė salėje kolegoms rodė dokumentus. Vėliau L. S. paaiÅ¡kino, jog jai sesuo tik padėjo. Liudytojas M. N. paaiÅ¡kino, jog tikrinimo metu kartu su kolege R. P. kavinės virtuvėje matė dvi moteris, viena iÅ¡ jų pateikė pažymėjimÄ , o kita moteris prisistatė kaip L. S. sesuo ir paaiÅ¡kino, jog trumpam užėjusi padėti. Negalėjo tiksliai pasakyti ar ji Å¡ildė maistÄ , ar plovė indus. L. S. jiems paaiÅ¡kino, jog sesuo tik padėjo virtuvėje, nes kavinėje buvo labai daug žmonių.Liudytoja D.

D. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog „Laimutės kebabai“ kavinėje dirba nuo 2014 metų virėja, virtuvės pagalbininkais dirba V. S. ir J. L.. Pažįsta savininkės L. S. seserį R. P., nurodė, jog ji retai atvažiuoja į svečius. 2016-05-24 jai virtuvėje padėjo V. S. ir pati savininkė L. S.. Nepamena, kuriuo metu į virtuvę įėjo L. S. sesuo R. P., žinojo, jog trumpam laikui, nes savininkę iÅ¡leido iÅ¡bėgti į poliklinikÄ . Jai asmeniÅ¡kai R. P. nieko nepadėjo ir nematė kÄ ji darė, nes pati turėjo labai daug darbo.

R. P. nedevėjo specialios aprangos, kuriÄ turi visi kavinės darbuotojai. Virtuvėje R. P. gal buvo apie 15-20 min. Savininkė nebuvo minėjusi, kad dirbs naujas žmogus, darbo grafike nebuvo nurodyta R. P., ji niekada anksčiau nebuvo dirbusi kavinėje. R. P. virtuvėje nedirbo 2-3 valandas, viskas įvyko labai greitai iki pusvalandžio.Liudytoja K. B. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog dirba kavinėje „Laimutės kebabai“ kebabų kepėja-pardavėja. PaaiÅ¡kino, jog buvo girdėjusi, jog savininkė ketina eiti į ligoninę, o jos seserį pažįsta tik iÅ¡ matymo.

Pateikdama užsakymÄ virtuvėje, pro langelį matė R. P. apie 15 minučių iki pareigÅ«nų patikrinimo pradžios. Anksčiau R. P. nėra dirbusi kavinėje, savininkė yra minėjusi, jog reikalingas dar vienas darbuotojas, tačiau, jog sesuo dirbs nuolatinai, tokio pakalbio nebuvo.Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1 p. numato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali bÅ«ti pradėta, o pradėtoji turi bÅ«ti nutraukta kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. 1 d. ir 272 str. 1 d. administracinėn atsakomybėn gali bÅ«ti traukiamas tik tas asmuo, kuris padarė administraciniu teisės pažeidimÄ , tai yra prieÅ¡ingÄ teisei, kaltÄ (tyčinį arba neatsargų) veikimÄ arba neveikimÄ , kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytÄ valdymo tvarkÄ , už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis.

Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindÄ kilti administracinei atsakomybei, prieÅ¡ingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ATPK 256 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigÅ«nai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone. Nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn traukiama L. S. dėl to, jog galimai leido nelegaliai dirbti virtuvės darbuotojos darbÄ R. P., virtuvėje dėvėjusiai prijuostę, nesudarius darbo sutarties, neiÅ¡davus darbo pažymėjimo, nepraneÅ¡us VSDFV teritoriniam skyriui apie darbuotojo darbo pradžiÄ (3-4 b.l.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nei teismo posėdžio metu, nei raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose (13 b.l.) nepripažino, jog ji leido nelegaliai dirbti savo seseriai R. P.. Liudytoja R. P. neneigė, jog kavinėje keletÄ minučių plovė indus, nes pati buvo pasisiÅ«lius sesei pagelbėti, kol sesuo L. S. grįš iÅ¡ poliklinikos, niekada įdarbinti kavinėje savo sesers L. S. neprašė, jokio pokalbio dėl darbo funkcijų, tvarkos, atlyginimo niekada nebuvo (14, 52-53 b.l.).Administracinė atsakomybė pagal ATPK 413 straipsnio 1 dalį darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims kyla už kiekvienÄ nelegaliai dirbantį asmenį.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, esant Å¡io kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepraneÅ¡us Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimÄ Ä¯ darbÄ . Pagal DK 93 straipsnį darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbÄ arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytÄ darbÄ , mokėti darbuotojui sulygtÄ darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sÄ lygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir Å¡alių susitarimu.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veikÄ kvalifikuoti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 413 straipsnio pagrindu, o darbÄ vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , be kita ko, bÅ«tina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius:

1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Siekiant nustatyti nelegalaus darbo faktÄ , bÅ«tina įvertinti, ar tarp asmenų susiklostę santykiai tikrai vertintini kaip darbo santykiai. Vienas iÅ¡ darbo sutarties požymių yra tai, kad asmuo turi dirbti paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, reiÅ¡kia, kad asmuo, atlikdamas darbÄ , nėra visiÅ¡kai savarankiÅ¡kas, jam atliekant darbÄ vadovauja darbdavys. Å is požymis gali pasireikÅ¡ti įvairiai: darbuotojas gali dirbti laikydamasis nurodymų dėl darbo laiko, darbo organizavimo, darbo drausmės, darbo atlikimo bÅ«do, technologijų ir pan.

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų ir teismo posėdžio metu duotų parodymų matyti, jog tiek administracinėn atsakomybėn traukiama L. S., tiek ir liudytoja R. P., duodamos parodymus teismo posėdyje patvirtino savo raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose, kurie buvo duoti patikrinimo metu, nurodytas aplinkybes: paaiÅ¡kinimuose jos abi nurodė, jog pas L. S. atvyko pasisvečiuoti sesuo R. P., kuri pasisiÅ«lė, o L. S. sutiko, jog sesuo kavinėje, esančioje jos gyvenamajame name iÅ¡plautų indus, nes jai reikėjo vykti į poliklinikÄ , dėl jokio įdarbinimo, darbo atlygio, darbo sÄ lygų nebuvo tartasi, tai buvo momentinis sprendimas – sesuo R.

P. iÅ¡plaus indus, kol kavinės savininkė L. S. grįš iÅ¡ poliklinikos, tačiau L. S. nespėjo persirengti, nes kavinėje neÅ¡iojama speciali darbo apranga, ir iÅ¡eiti į poliklinikÄ , kai vienas iÅ¡ darbuotojų V. S. pranešė, jog kavinėje atliekamas operatyvus patikrinimas. Teismų praktikoje pastebima, kad nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡ančiam pareigÅ«nui, todėl itin svarbÅ«s teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui yra pareigÅ«nų parodymai (LVAT nutartis Nr. N575-535/2012).

Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigÅ«nai 2016-05-26 tarnybiniuose praneÅ¡imuose (6-8 b.l.) nurodė, jog L. S. kavinės virtuvėje buvo R. P., kuri rišėjo prijuostę, tačiau nė vienas pareigÅ«nas negalėjo tiksliai nurodyti nei tarnybiniuose praneÅ¡imuose, nei teismo posėdžio metu – kokį darbÄ R. P. atliko, to negalėjo patvirtinti ir virtuvėje dirbusi bei liudytoja apklausta D. D.. PareigÅ«nai negalėjo konkretizuoti, iÅ¡ kokių požymių nustatė, kad R.

P. faktiÅ¡kai dirbo. Kaip darbo požymius jie nurodė tai, jog R. P. buvo kavinės virtuvėje ir ryšėjo prijuostę bei patikrinus Sodros duomenų bazę, nerado įraÅ¡ytos kavinės darbuotojų sÄ raÅ¡e. Liudytojais apklausti pareigÅ«nai bei kavinėje dirbantys darbuotojai patvirtino, jog kavinėje visi darbuotojai turi specialiÄ aprangÄ , tuo tarpu R. P. specialios aprangos nedėvėjo, o buvo tik užsiriÅ¡usi prijuostę. PareigÅ«nai teismo posėdžio metu nurodė, jog R. P. kavinėje galėjo dirbti apie 2-3 valandas, tačiau virtuvėje dirbusi D.

D. patvirtino, jog tiksliai laiko pasakyti negali, kiek R. P. buvo virtuvėje, tačiau nurodė apie 15 minučių, tai patvirtino ir liudytoja apklausta K. B., jog pateikdama užsakymÄ , virtuvėje pro langelį matė R. P. apie 15 minučių iki pareigÅ«nų patikrinimo pradžios, anksčiau R. P. nėra dirbusi kavinėje. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų parodymų patikimumu, jų parodymai nuoseklÅ«s, neprieÅ¡taringi, gana panaÅ¡Å«s ir dėl esminių aplinkybių sutampa. IÅ¡ byloje esančių įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių darytina iÅ¡vada, jog R.

P., L. S. pavedimu, jokio darbo funkcijų neatliko. Tai, kad R. P. savo noru atėjo į virtuvę ir išplovė kelias lėkštes, įstatymo prasme nėra pagrindas traktuoti, kad ji buvo susitarusi su įmonės savininke dėl darbo. Duomenų, jog R. P. buvo taikomos darbo tvarkos taisyklės, ji buvo įsipareigojusi paklusti darbdavio nurodymas, laikytis laiko ir poilsio rėžimo, nėra. Taip pat pažymėtina, kad vienas reikšmingiausių nelegalaus darbo požymių yra atlygintinumas. Byloje nepateikta jokių duomenų bei įrodymų, patvirtinančių, kad R.

P., kuri savo noru nusprendė pagelbėti sesei pietų metu iÅ¡plauti lėkÅ¡tes, ji už tai bÅ«tų gavusi atlyginimÄ , ar L. S. bÅ«tų žadėjusi už atliktÄ darbÄ sumokėti atlyginimÄ . Pažymėtina, jog sutartiniams darbo santykiams bÅ«dinga tai, kad Å¡alys aiÅ¡kiai susitaria dėl atlyginimo už darbÄ dydžio, jo mokėjimo tvarkos, periodiÅ¡kumo. Kaip nustatyta, Å¡alys nesitarė dėl atlyginimo, apie atlyginimo mokėjimÄ net nebuvo kalbos. Teismo vertimu vien tik R. P. buvimas virtuvėje ir kelių lėkščių iÅ¡plovimas neatliekant jokių tiesiogiai aptartų ir su darbdaviu suderintų darbo funkcijų, negali bÅ«ti traktuotinas kaip realaus darbo fakto įrodymas.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančiÄ nekaltumo prezumpcijÄ paneigti turi institucija, suraÅ¡iusi protokolÄ ir inicijavusi bylÄ dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka Å¡iai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N663-156/2007).

Institucija, suraÅ¡iusi protokolÄ nepateikė objektyvių ir patikimų duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog L. S., vykdančiÄ individualiÄ veiklÄ , ir R. P. siejo darbo santykiai, kurie turėjo bÅ«ti atitinkamai įforminti. IÅ¡analizavus ir įvertinus visus byloje esančius duomenis, darytina iÅ¡vada, jog byloje nėra pateikta pakankamai objektyvių įrodymų apie tai, jog tarp L. S. ir R. P. buvo susitarimas dėl visų bÅ«tinų darbo sÄ lygų, darbo vietos, darbo funkcijų, darbo laiko, darbo užmokesčio, ir kad L.

S. organizavo nelegalų darbÄ . Laikantis Å¡iuo klausimu suformuotos teismų praktikos panaÅ¡aus pobÅ«džio administracinėse bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-08-24 nutartis byloje Nr. N-444-1191-2012), konstatuotina, jog byloje neįrodyti objektyvieji ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymiai. Dėl nurodytų priežasčių, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 413 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas, nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl taikytinas Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas, ir byla nutrauktina.             Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 287 str. 1 d. 2 p., teismas n u t a r i a : nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylÄ L.

S. atžvilgiu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 413 straipsnio 1 dalyje. Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                         Asta Matulevičienė