36dbdc2c-bac0-4a7d-ad5e-6a166c8fd493 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-2469-/2013Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01328-2013-5Procesinio sprendimo kategorija 99.1.; 106.3.; 122.4.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. lapkričio 28 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo Hafner S.R.L. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarties, kuria nuspręsta bylÄ nagrinėti pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles bei nustatytas terminas ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, civilinėje byloje Nr. 2-4684-661/2013 pagal ieÅ¡kovo Hafner S.R.L. ieÅ¡kinį atsakovams UAB „Toksika“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl piniginio reikalavimo, kylančio iÅ¡ sutarties, n u s t a t ė:I.Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dokumentinio proceso tvarka, praÅ¡ydamas priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 16 957 384,60 Lt skolos, 2 458 588, 48 Lt palÅ«kanas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimÄ iki 2013 m. birželio 10 d. ir 2 787,52 Lt palÅ«kanų nuo 2013 m. birželio 11 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.Teismas 2013 m. liepos 3 d. nutartimi ieÅ¡kovÄ Ä¯pareigojo per 14 dienų terminÄ nuo nutarties nuoraÅ¡o gavimo dienos paÅ¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumus – pateikti ir pagrįsti savo ieÅ¡kinio reikalavimus leistinais raÅ¡ytiniais įrodymais.

Laikė, kad ieÅ¡kinys neatitinka Civilinio proceso kodekso 424 str. 1 d. reikalavimų ir dėl to negali bÅ«ti nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka. IeÅ¡kovas pateikė teismui papildomus procesinius dokumentus: Pavojingų atliekų deginimo įrenginio pripažinimo tinkamu naudoti akto kopijÄ ; Darbų atlikimo-priėmimo aktų Nr. l, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7 kopijas; Sutarties Nr. A/2007/L/36 priedų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 kopijas. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinio reikalavimus grindė: 2007 m. spalio 12 d.

Bendrosios jungtinės veiklos sutartimi; Pavojingų atliekų deginimo įrengimo sutartimi Nr. A/2007/L/36; Pavojingų atliekų deginimo įrenginio pripažinimo tinkamu naudoti aktu; Susirašinėjimo medžiaga; Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu; Darbų atlikimo-priėmimo aktais Nr. l, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr.

7. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartimi nutarė ieÅ¡kovo Hafner S.R.L. ieÅ¡kinį atsakovams UAB „Toksika“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl piniginio reikalavimo, kylančio iÅ¡ sutarties, nagrinėti pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles. Nustatė ieÅ¡kovui 14 dienų terminÄ nuo nutarties nuoraÅ¡o gavimo dienos: papildomai sumokėti 21 705 Lt žyminį mokestį bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus; patikslinti valstybę atstovaujančiÄ institucijÄ ; nurodyti SR UAB „Senovė“ trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų.Teismas konstatavo, kad tarp Å¡alių yra kilęs ginčas dėl to, jog vieno iÅ¡ atsakovo manymu, įrenginys neatitinka techninių reikalavimų, numatytų Sutartyje ir Baigiamųjų bandymų rezultatai neatitinka Sutarties konkrečiųjų sÄ lygų 9.1 punkte numatytų reikalavimų, t. y. darbai nėra tokios bÅ«klės, kokia numatyta Sutartyje.

Reikalavimai yra grindžiami ne viena sutartimi, o keliomis statybos rangos sutartimis, dviÅ¡ale jungtine veiklos sutartimi, be to, ieÅ¡kinio suma yra didelė, todėl ieÅ¡kinys yra sudėtingas ir turi bÅ«ti nagrinėtinas pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles, nustatant terminÄ ieÅ¡kovui primokėti trÅ«kstamÄ Å¾yminį mokestį.Taip pat teismas atkreipė ieÅ¡kovo dėmesį, jog jis nurodydamas vienÄ iÅ¡ atsakovų valstybę, nenurodė institucijos, kuri turėtų jÄ atstovauti, tačiau nurodė tik adresatÄ â€“ S. Daukanto a. 3, 01122 Vilnius, o kitu valstybės atstovu nurodė Lietuvos Respublikos Vyriausybę.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad Rangos sutarties Nr. A/2007/L/36 Å¡alimi (Perkančioji organizacija) nurodyta Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentÅ«ra. Teismas įpareigojo ieÅ¡kovÄ iÅ¡taisyti ieÅ¡kinio trÅ«kumus ir tiksliai nurodyti valstybę atstovaujančiÄ institucijÄ teisme.Pagal Civilinio proceso kodekso 47 str. 1 d. ieÅ¡kinyje turi bÅ«ti nurodyti tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, jeigu bylos iÅ¡sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas nurodė, jog jis buvo sudaręs jungtinės veiklos sutartį su SR UAB „Senovė“. Å i bendrovė taip pat nurodyta ir Rangos sutartyje Nr. A/2007/L/36, tačiau ieÅ¡kovas jos neįtraukė į bylÄ trečiuoju asmeniu. Teismo nuomone, teismo sprendimas Å¡ioje byloje gali turėti reikÅ¡mės Å¡io jungtinės veiklos sutarties dalyvio teisėms ir pareigoms.Teismas taip pat konstatavo, kad ieÅ¡kovas 2013 m. birželio 12 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 21 585 Lt žyminį mokestį.

Nurodė, kad žyminis mokestis turtiniuose ginčuose apskaičiuojamas nuo ieÅ¡kinio sumos, didesnės kaip 300 000 Lt sumos – 7 000 Lt plius 1 procentas nuo ieÅ¡kinio sumos, virÅ¡ijančios 300 000 Lt. Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali virÅ¡yti 30 000 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Å iame Kodekse nustatytÄ Å¾yminį mokestį, sprendimų vykdymo iÅ¡laidas ir teismo baudas, iÅ¡skyrus apskaičiuojamas procentais, teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksÄ , jeigu jis didesnis negu 110 (CPK 82 str. 1 d.).

Taikytinas indeksas apskaičiuojamas laikotarpiui nuo įstatymo, kuriame nustatytas žyminis mokestis ir teismo baudos, įsigaliojimo mėnesio iki kiekvieno ketvirčio pradžios (CPK 82 str. 2 d.). Teismas sprendė, kad šiuo atveju ieškinys turi būti apmokėtas nuo 19 415 973 Lt sumos, t. y. 43 290 Lt žyminiu mokesčiu. Atsižvelgęs į tai, kad už ieškinį ieškovas sumokėjo 21 585 Lt žyminį mokestį, todėl įpareigojo jį papildomai sumokėti 21 705 Lt žyminį mokestį.

III. Atskirojo skundo argumentai IeÅ¡kovas Hafner S.R.L. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nurodo, kad teismas nutartyje pasisakė, jog ieÅ¡kinys neatitinka Civilinio proceso kodekso 424 str. 1 d. reikalavimų ir dėl to negali bÅ«ti nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka, tačiau nenurodė kokių reikalavimų neatitinka ieÅ¡kinys: ar tai nėra piniginiai reikalavimai ar reikalavimai pagrįsti neleistinais raÅ¡ytiniais įrodymais.

Civilinio proceso kodekso 424 str. 1 d. įtvirtinta, kad ieškinys, kurio dalykas yra piniginiai reikalavimai (atsirandantys iš sutarties) ieškovo prašymu gali būti išspręstas dokumentinio proceso tvarka, jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais. Taip pat pažymėtina, kad Civilinio proceso kodekso minima norma nenurodo, jog dokumentinis procesas taikytinas tik nesudėtingų atskirų kategorijų civilinėms byloms, kaip teigiama nutartyje. Pirmosios instancijos teismo nurodytas motyvas, kad dokumentinis procesas yra skirtas tik nesudėtingų atskirų kategorijų civilinėms byloms nagrinėti ir konstatavimas, jog ieškovo ieškinio suma yra didelė, todėl ieškinys laikytinas sudėtingu, prieštarauja Civilinio proceso kodekso 424 str. 1 d. reikalavimas keliamiems dokumentinio proceso tvarkai.

IÅ¡ nutarties turinio darytina iÅ¡vada, kad teismas pripažino, jog ieÅ¡kinys yra dėl piniginio reikalavimo ir teismui nekilo abejonių dėl pateiktų dokumentų kopijų leistinumo, todėl darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinys atitinka Civilinio proceso kodekso 424 str. 1 d. keliamiems dokumentinio proceso reikalavimams. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vieno iÅ¡ atsakovo manymu, įrenginys neatitinka techninių reikalavimų, t. y. darbai nėra tokios bÅ«klės, kokia numatyta sutartyse, tačiau nenurodė kokiais įrodymais remdamasis teismas padarė tokiÄ iÅ¡vadÄ .

Apeliantas pažymi, kad ieÅ¡kovas neteikė tokių dokumentų, todėl laikytina, jog Å¡i nutarties dalis prieÅ¡tarauja Civilinio proceso kodekso 291 str. 1 d. 5 p. ir yra neteisėta. Teismas ieÅ¡kovui nurodė iÅ¡taisyti ieÅ¡kinio trÅ«kumÄ ir nurodyti Lietuvos valstybę atstovaujančiÄ institucijÄ teisme. IeÅ¡kovas aiÅ¡kiai įvardino, kad Lietuvos valstybės atstovas pagal įstatymÄ yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Tokį Lietuvos valstybės atstovavimÄ nustato Civilinio proceso kodekso 51 str. 4 d.

Teismo pastebėjimas, kad atsakovu galimai turi būti ir valstybės biudžetinė įstaiga Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra neatitinka viešosios teisės principų, kadangi minimas subjektas veikia valstybės vardu, t. y. nėra savarankiškų civilinių santykių subjektu, todėl ir atsakovu šioje byloje negali būti. Apeliantas pažymi ir tai, kad atsakovus pasirenka ieškovas, o teismas gali siūlyti jį pakeisti kitu, jo manymu tinkamu atsakovu, tačiau šioje nutartyje teismas nepagrindė teisės normomis, jog viešojo administravimo subjektas gali būti civilinių santykių savarankišku dalyviu, kai jis veikė valstybės vardu.

Pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, į bylÄ turi bÅ«ti įtrauktas SR UAB „Senovė“, tačiau tai nėra pagrindas laikyti, kad dokumentinis procesas Å¡ioje byloje nėra galimas. Pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartis priimta pažeidžiant Civilinio proceso kodekso 51 str. 4 d., 291 str. 1 d. 5 p., 424 str. 2 d. įtvirtintus reikalavimus. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas.Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Å ioje byloje kilo ginčas dėl to, ar ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys pagal pateiktus įrodymus gali bÅ«ti nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka. Dokumentinis procesas – supaprastinto proceso forma, kuria siekiama užtikrinti greitesnį ginčų nagrinėjimÄ . Esant ieÅ¡kovo praÅ¡ymui nagrinėti bylÄ dokumentinio proceso tvarka, teismas, nesant ieÅ¡kinio neatitikimo įstatymo numatytiems reikalavimams, dėl kurių ieÅ¡kinys negalėtų bÅ«ti nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka (424 str. 1 d., 2 d., 425 str.), ar ieÅ¡kovo dokumentinio proceso atsisakymo (CPK 426 str.), neturi pagrindo nagrinėti bylÄ pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles.

Naudojimasis bylų nagrinėjimo dokumentinio proceso tvarka forma yra šalies teisė (dispozityvumo principo išraiška), kadangi CPK 424 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dokumentinio proceso tvarka byla nagrinėjama ieškovo prašymu. Atsižvelgiant į procesinius bylos nagrinėjimo dokumentinio proceso tvarka ypatumus, bylos nagrinėjimui šia tvarka yra nustatyti leistinumo reikalavimai. Dokumentinio proceso tvarka nagrinėjami ieškiniai, kurių dalykas - piniginiai reikalavimai (atsirandantys iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kiti), kilnojamojo daikto, vertybinių popierių priteisimas ar reikalavimai iš nekilnojamojo daikto nuomos sutarčių dėl nuomininko iškeldinimo, jeigu visi reikalavimai pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais, ieškinys surašytas tinkamai ir jame yra ieškovo prašymas nagrinėti ieškinį dokumentinio proceso tvarka, atsakovo gyvenamoji vieta ar buveinė nėra užsienyje.

Kaip matyti pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ nutartį, konstatavo, jog pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys atitinka tris iÅ¡ minėtų keturių leistinumo reikalavimų. Tačiau teismo nuomone, tarp Å¡alių yra kilęs ginčas dėl to, jog vieno iÅ¡ atsakovų manymu, įrenginys neatitinka techninių reikalavimų, numatytų Sutartyje ir Baigiamųjų bandymų rezultatai neatitinka Sutarties konkrečiųjų sÄ lygų 9.1 punkte numatytų reikalavimų, t. y. darbai nėra tokios bÅ«klės, kokia numatyta Sutartyje.

Reikalavimai yra grindžiami ne viena sutartimi, o keliomis statybos rangos sutartimis, dviÅ¡ale jungtinės veiklos sutartimi, be to, ieÅ¡kinio suma yra didelė, todėl ieÅ¡kinys yra sudėtingas ir turi bÅ«ti nagrinėtinas pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles, nustatant terminÄ ieÅ¡kovui primokėti trÅ«kstamÄ Å¾yminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto nuomone, jog vien tai, kad ieÅ¡kinio suma yra didelė ar byla sudėtinga, nesudaro pagrindo atsisakyti ieÅ¡kinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

Tačiau teismas ginčijamoje nutartyje taip pat nurodė, kad ieÅ¡kinio reikalavimai nėra pagrįsti leistinais raÅ¡ytiniais įrodymais, t. y. iÅ¡ pateiktų ieÅ¡kovo dokumentų sprendė, jog tarp Å¡alių kilo ginčas dėl darbų kokybės. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vieno iÅ¡ atsakovų manymu, įrenginys neatitinka techninių reikalavimų, t. y. darbai nėra tokios bÅ«klės, kokia numatyta sutartyse, tačiau nenurodė kokiais įrodymais remdamasis teismas padarė tokiÄ iÅ¡vadÄ .

Kaip matyti iÅ¡ nurodyto, kyla ginčas ar visi ieÅ¡kovo reikalavimai yra pagrįsti leistinais raÅ¡ytiniais įrodymais. Nors pirmosios instancijos teismas ir nedetalizavo dėl ko tarp Å¡alių galimai yra kilęs ginčas, tačiau Å¡ių aplinkybių nustatymas yra bÅ«tinas, siekiant įvertinti ieÅ¡kinio atitikimÄ vienam iÅ¡ dokumentinio proceso leistinumo reikalavimų. Kaip matyti ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ sudaro ieÅ¡kovo nurodytos faktinės aplinkybės, susijusios su ieÅ¡kovo atliktais statybos rangos darbais, projektavimo ir konstruktavimo rangos darbais ir įrenginių pardavimu.

IeÅ¡kovas taip pat nurodo, kad atliktų darbų perdavimÄ atsakovui patvirtina 2012-12-11 atsakovo atliktas faktinis atliktų darbų perdavimas ir, kad atsakovas tokiu bÅ«du pripažino ieÅ¡kovo pareigų pagal sutartį tinkamÄ Ä¯vykdymÄ . Pagal CK 6.694 straipsnio 4 dalį darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasiraÅ¡o dvi Å¡alys. Jeigu viena iÅ¡ Å¡alių atsisako pasiraÅ¡yti aktÄ , jame daroma žyma apie atsisakymÄ ir aktÄ pasiraÅ¡o kita Å¡alis. VienaÅ¡alis perdavimo aktas gali bÅ«ti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita Å¡alis atsisakė pasiraÅ¡yti aktÄ pagrįstai.

Tačiau ieÅ¡kovas nenurodo koks dokumentas (leistinas raÅ¡ytinis įrodymas) patvirtina atliktų darbų priėmimo faktÄ bei kokie dokumentai, patvirtinantys atliktų darbų priėmimÄ privalo bÅ«ti sudaryti pagal sutarties sÄ lygas. Be to ieÅ¡kovas, teigdamas, kad atsakovai už atliktus darbus atsiskaitė su ieÅ¡kovu tik iÅ¡ dalies ir liko skolingi 16 957 384, 6 Lt, nenurodo kokių dokumentų pagrindu (atliktų darbų aktai, PVM sÄ skaitos –faktÅ«ros ir pan.) atsakovams kyla pareiga už atliktus darbus apmokėti.

Nors ieÅ¡kovas, vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 3 d. nutartį teismui ir pateikė atliktų darbų aktus Nr. 1-7, tačiau nedetalizavo kokie darbai pagal minėtus aktus neapmokėti, t. y. toks jo reikalavimas nepagrįstas raÅ¡ytiniais įrodymais. Pagal CK 6.687 straipsnio 1 dalį užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Kartu su ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas pateikė Rangos sutarties Nr. A/2007/L/36 kopijÄ , tačiau Å¡ios sutarties 2 punkte nurodyta kokie minėtame punkte iÅ¡vardinti dokumentai yra sudedamosios sutarties dalys.

Šie dokumentai byloje nepateikti, todėl darbų priėmimo bei apmokėjimo tvarka (dokumentai, jų apmokėjimo terminai ir pan.) taip pat nepagrįsta leistinais rašytiniais įrodymais. Kaip matyti iš 2009-06-30 Rangos sutarties Nr. A/2007/L/36 pakeitimo Nr. (b. l.

82) Å¡alys susitarė pakeisti Rangos sutarties 14.4 punktÄ â€žMokėjimų žiniaraÅ¡tis“. Pagal to paties sutarties pakeitimo nuostatas Rangovas privalėjo parengti bei pateikti tvirtinti Užsakovui mokėjimų grafikÄ . Toks mokėjimų grafikas teismui kartu su ieÅ¡kiniu taip pat nebuvo pateiktas. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kinys nėra pagrįstas leistinais raÅ¡ytiniais įrodymais ir nurodė ieÅ¡kovui primokėti trÅ«kstamÄ Å¾yminį mokestį, kad bylÄ bÅ«tų galima nagrinėti pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles. 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartimi teismas taip pat sprendė, kad ieÅ¡kovas turėtų iÅ¡taisyti trÅ«kumus ir tiksliai nurodyti valstybę atstovaujančiÄ institucijÄ teisme.

Teismas sutinka su ieÅ¡kovo atskirajame skunde nurodytais argumentais, kad minimas subjektas (Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentÅ«ra) neturi teisės atstovauti valstybę CPK 51 straipsnio 4 dalies pagrindu. Pagal minėtÄ CPK nuostatÄ valstybei civiliniame procese atstovauja Vyriausybė, įstatymų numatytais atvejais – kita institucija. Todėl nesant įstatymo, kuriame bÅ«tų nurodyta, kad tokio pobÅ«džio bylose valstybės atstovu gali bÅ«ti ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentÅ«ra, valstybei turi atstovauti Vyriausybė.

Tačiau tai nesudaro pagrindo naikinti iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo ginčijamoje nutartyje padaryta iÅ¡vada, kad į bylos nagrinėjimÄ trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, turėtų bÅ«ti įtraukta SR UAB „Senovė“, kadangi SR UAB „Senovė“ yra bendrosios jungtinės veiklos sutarties partneris, kurio įnaÅ¡as sudaro 20 procentų bendros pasiÅ«lymo kainos, Å¡alys yra susitarusios dėl atsakomybės pagal jungtinės veiklos sutartį, veikdami bendrai su ieÅ¡kovu sudarė rangos sutartį, iÅ¡ kurios kildinami ieÅ¡kovo reikalavimai.

Toks klausimas turi bÅ«ti iÅ¡spręstas CPK 47 straipsnio nustatyta tvarka. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo panaikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų bei nustatė visas reikÅ¡mingas aplinkybes dėl galimybės pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, todėl ginčijama teismo nutartis paliktina nepakeista. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Nustatyti ieÅ¡kovui Hafner S.R.L. 10 (deÅ¡imties) dienų terminÄ , skaičiuojamÄ nuo Å¡ios nutarties įteikimo dienos, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartyje nurodytiems ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti. TeisėjaEgidija TamoÅ¡iÅ«nienė