Legislator Case Law & Legislation
36d9cfcd-41bf-4ae0-81b9-93d3aba2271f AI generated

36d9cfcd-41bf-4ae0-81b9-93d3aba2271f · Kauno apylinkės teismas

Case Number 36d9cfcd-41bf-4ae0-81b9-93d3aba2271f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

J. M. 2023 m. birželio 3 d., apie 4 val. 27 min., vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „VW Passat“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o konkrečiai - alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 6810 Nr. ARFM-0363, nustatytas 2,01 promilių neblaivumas, iki kol Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. ties pastatu Nr. 34A, buvo sustabdytas policijos pareigūnų.

Legislator headnote

AI generated

36d9cfcd-41bf-4ae0-81b9-93d3aba2271f · Kauno apylinkės teismas: kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 1-2221-1023/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20125-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.3.2; 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.1.10.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2; 2.12.2.8. (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 19 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaida Baumilė,

sekretoriaujant Aistei Jakimavičiūtei,

dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui,

kaltinamajam J. M., jo gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei,

vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio ir pagreitinto procesų tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Varėnoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, iÅ¡siskyręs, iÅ¡silavinimas aukÅ¡tasis, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, apsaugos grupių vadovas, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaunas, gyvenamosios vietos nedeklaravęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. J. M. 2023 m. birželio 3 d., apie 4 val. 27 min., vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „VW Passat“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o konkrečiai - alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 6810 Nr. ARFM-0363, nustatytas 2,01 promilių neblaivumas, iki kol Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. ties pastatu Nr. 34A, buvo sustabdytas policijos pareigūnų.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Kaltinamasis J. M. teisiamojo posėdžio metu visiÅ¡kai pripažino kaltę, dėl įvykio gailėjosi ir paaiÅ¡kino, kad 2023 m. birželio 2 d. naktį buvo Laisvės alėjoje, Kaune, buvo keliuose baruose, kuriuose iÅ¡gėrė alaus 3-4 bokalus ir Å¡ampano. Apie pusę penkių ryte birželio 3 d. įsėdo į automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį darbovietei UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir juo vienas važiavo link savo namų, esančių (duomenys neskelbtini)., Kaune, kai prie degalinės Circle K, esančios Karaliaus Mindaugo pr., Kaune, jį sustabdė policijos pareigÅ«nai, jam alkotesteriu nustatė 2,01 prom. girtumÄ . Su nustatytu neblaivumo laipsniu sutinka, dėl savo poelgio nuoÅ¡irdžiai gailisi, anksčiau niekada nevairuodavo neblaivus. Vairuoja nuo 2000 metų, turi B, C kategorijas, darbdavys nežinojo, kad vairuos neblaivus. PraÅ¡o atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimÄ , skiriant laiduotoja mamÄ , kuri jam autoritetas, jai ant rytojaus pasakė apie šį įvykį, dėl kurio jam labai gėda, mama kritiÅ¡kai į tai žvelgė, klausė kodėl jis taip padarė, su mama santykiai labai geri, ji juos viena be tėvo augino. Jo sunki turtinė padėtis, nes nors ir dirba, tačiau jokio turto neturi, iÅ¡laiko nepilnametį vaikÄ , jam nustatytas ribotas darbingumas, butÄ jis nuomojasi.

3. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiÅ¡kai, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiÅ¡kios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, sutinkant kaltintojui ir gynėjai, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , neapklausiant kitų proceso dalyvių. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , su kuriuo sutiko Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras ir gynėja, kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiÅ¡kai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir iÅ¡tirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka.

3.1. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota, jog apžiÅ«rėta įvykio vieta - Karaliaus Mindaugo pr. prie pastato Nr. 34A, Kaunas bei automobilis „VW Passat“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Automobilis su užvedimo rakteliu po apžiÅ«ros nutransportuotas į UAB „Augenas“ automobilių saugojimo aikÅ¡telę, esančiÄ Technikos g. 18A, Kaunas. ApžiÅ«ros metu fotografuota, sudaryta fotolentelė (b. l. 8-23).

3.2. Kauno apskr. VPK Reagavimo valdybos 4-o skyriaus vyriausiojo patrulio T. C. tarnybiniame praneÅ¡ime „Dėl neblaivaus vairuotojo“ nurodyta, kad 2023 m. birželio 3 d., apie 04 val.22 min. dirbant kartu su vyr. patrule G. M. iÅ¡ Kauno apskr. VPK budėtojo buvo gautas praneÅ¡imas, kad Karaliaus Mindaugo pr. 34A, iÅ¡ degalinės iÅ¡važiavo su automobiliu VW, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), galimai neblaivus vairuotojas link Akropolio. Maždaug apie 04 val. 27 min. važiuodami Karaliaus Mindaugo pr. ties 34A namu pastebėjo dideliu greičiu pravažiuojantį minėtÄ automobilį. Staiga minėtas automobilis įvažiavo į degalinės stovėjimo aikÅ¡telę. Sustabdžius minėtÄ automobilį, jį vairavo, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, J. M.. Paklausus, ar vartojo alkoholinių gėrimų, vyras pripažino, kad vartojo alkoholinius gėrimus prieÅ¡ 30 min. Patikrinus J. M., Alkotesteriu Drager alcotest 6810 Nr. ARFM-0363, patikros Nr. 1753670, 04 val. 27 min. pirmuoju pÅ«timu vairuotojui nustatytas 2.01 prom. neblaivumas. 04 val. 40 min. antru pÅ«timu nustatytas 2.03 prom. neblaivumas. Vairuotojas su pažeidimu sutinka, gailisi dėl padaryto pažeidimo (b. l. 41, 42).

3.3. VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio „VW Passat“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), savininkas AB SEB bankas, valdytojas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 32).

3.4. VŠĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, jog automobilio „VW Passat“, gamybos periodas 2014-2018, pasirinkti metai 2018, kaina su PVM 17920 eurų (b. l. 33). Auto plius skelbimuose 16450 Eur (b. l. 34).

3.5. Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad J. M. 2023 m. birželio 3 d. alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 6810 Nr. ARFM-0363, Patikros sertifikatas Nr. 175670, patikra galioja iki 2023 m. birželio 13 d., pirmu tikrinimu 4 val. 27 min. nustatyta 2,01 prom., antru tikrinimu 4 val. 40 min. 2,03 prom. girtumas (b. l. 43-46).

3.6. Liudytojas E. R. parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Å ioje bendrovėje dirba J. M., kuris yra apsaugos grupių vadovas. J. M. yra pareigingas, geras darbuotojas, jį charakterizuoja teigiamai. J. M. darbui yra skirtas bendrovės automobilis VW Passat, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) kurį jis gali naudoti ir savo asmeninėms reikmėms, yra pasiraÅ¡yta tarp bendrovės ir J. M. sutartis, kad jis gali automobiliu naudotis ir savo asmeninėmis. Kaip įmonės vadovas to nekontroliavo. Automobilis yra pirktas lizingu, maždaug prieÅ¡ dvi savaitės bendrovėje buvo atliktas minėto automobilio vertinimas, kiek tiksliai minėtas automobilis buvo įvertintas, Å¡iuo metu negali nurodyti, bet tai buvo apie 18000 Eur, minėtÄ vertinimÄ pateiks tyrėjai elektroniniu paÅ¡tu. Automobilį iÅ¡ saugomos aikÅ¡telės atsiėmė, už stovėjimÄ sumokėjo 56 Eur, dėl Å¡ios sumos niekam pretenzijų neturi, civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia, nes su J. M. susitarė, kad minėta suma bus iÅ¡skaičiuota iÅ¡ jo atlyginimo. Apie įvykį, kurio metu J. M. vairavo neblaivus minėtÄ automobilį, nieko nežino, dėl to nieko negali papasakoti (b. l. 49-50).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

4. BK 2811 straipsnio 1 dalis nustato, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

5. Byloje paties kaltinamojo J. M. parodymais, kurie tiek teismo posėdžio, tiek ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡ esmės sutapo, liudytojo apklausos protokolu, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, tarnybiniu praneÅ¡imu ir alkotesterio rodmenimis neginčijamai įrodyta, kad kaltinamojo veiksmai atitinka BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, t. y. kaltinamasis 2023 m. birželio 3 d. apie 4 val. 27 min. ties Karaliaus Mindaugo pr. pastatu Nr. 34A, vairavo automobilį „VW Passat“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 2,01 promilių neblaivumas. IÅ¡tyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas konstatuoja, kad kaltinimas J. M. dėl vairavimo transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatyta buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino. J. M. veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumÄ ir norėjo taip elgtis, sÄ moningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimÄ vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims reikalavimus, tokiu bÅ«du sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai ar turtui. Tokiu bÅ«du, konstatuotina, kad kaltinamojo veika atitinka BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

IV. Laidavimo instituto taikymas

6. Kaltinamasis J. M. teisiamojo posėdžio prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimÄ be užstato V. M. atsakomybei, nurodydamas, kad ji galės daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ , nes jie dažnai bendrauja, V. M. yra jo mama, dažnai susitinka, susiskambina, aptaria problemas, iÅ¡kilusius klausimus. Nurodo, kad pripažįsta nusikalstamÄ veikÄ , labai gailisi dėl to, savo poelgį vertina labai blogai, įsipareigoja daugiau nepažeidinėti nustatytos tvarkos. Supranta savo blogÄ , netoleruotinÄ ir visuomenėje pavojingÄ elgesį, kurį vertina itin neigiamai, jam dėl savo poelgio gėda ir bus pamoka visam likusiam gyvenimui.

7. Laiduotoja V. M. prašė perduoti J. M. jos atsakomybėn pagal laidavimÄ be užstato, nes ji neturi galimybės sumokėti užstato, tai labai apsunkintų jos ir taip nelengvÄ materialiÄ padėtį, nes ji pensininkė, gauna tik 540 Eur pensijos, kitų pajamų neturi, santaupų neturi, turi tik vienÄ nekilnojamÄ jį bÅ«stÄ , kuriame gyvena. Nurodė, jog ji gali įtakoti sÅ«naus elgesį, sprendimus, ji jam yra autoritetas, nuolat palaiko ryÅ¡ius, dažnai lankosi pas jÄ namuose arba ji pas jį. Apie šį įvykį sÅ«nus paskambinęs pasakė, kad pakliuvo į bėda, nes girtas vairavo, jis gailėjosi ir verkė. Su sÅ«numi yra susiklostę tarpusavio supratimo, pagarbÅ«s santykiai. Ji nėra teista, nėra bausta administracine tvarka. Laiduotoja V. M. patikino, kad ji gali teigiamai įtakoti J. M., pažadėjo, jog jis daugiau nenusikals.

8. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymÄ perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai iÅ¡dėstytos kitos bÅ«tinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos: 1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų Å¡io straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytų sÄ lygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiÅ¡ka atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lyga, kad laiduotoju gali bÅ«ti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui asmuo.

9. Kaip matyti iÅ¡ Ä®tariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro iÅ¡raÅ¡o apie fizinį asmenį J. M. esančių duomenų, jis anksčiau neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimÄ , prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai dėl to gailisi, suprato savo veikos pavojingumÄ ir pažada daugiau nenusikalsti. Vertinant ar yra pagrindo manyti, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis labai kritiÅ¡kas savo veiksmų atžvilgiu, nenustatyta jo pozicijos viso baudžiamojo proceso metu kaitos ir nenuoseklumo, prieÅ¡ingai, jis veikÄ pripažino ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu.

Nord jis praeityje baustas administracine tvarka už neÅ¡iurkščius nusižengimus, baudos sumokėtos tačiau kasacinės instancijos teismo buvo ne kartÄ pažymėta, jog Å¡ių aplinkybių buvimas, aptariant administracinių nusižengimų esmę, pats savaime nesudaro prielaidų netaikyti BK 40 straipsnio nuostatų (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-96-628/2019, 2K-250-976/2020, 2K-108-648/2022). Kaltinamasis Respublikinio priklausomybės ligų centro, psichiatrijos ligų centro įskaitose neregistruotas.

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę lengvina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ pripažino ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi viso proceso metu. Å ios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis yra linkęs laikytis įstatymų, yra pilnavertis visuomenės narys, nors jam nustatytas ribotas darbingumas jis yra dirbantis, iÅ¡laikantis nepilnametį vaikÄ , nusikalto pirmÄ kartÄ , praeityje nėra baustas už vairavimÄ bÅ«nant neblaiviu. Atsižvelgdamas į tai, kad padarytas nusikaltimas yra nesunkus, į kaltinamojo asmenybę, į laiduotojos praÅ¡ymÄ perduoti kaltinamÄ jį jos atsakomybei pagal laidavimÄ , teismas sprendžia, kad byloje nėra aplinkybių, kliudančių atleisti J.

M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jam nutraukti. Tam yra visos įstatyme numatytos sÄ lygos, nes kaltinamasis pirmÄ kartÄ padarė nesunkų nusikaltimÄ , visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi, žala nepadaryta, nusikaltimas yra atsitiktinio pobÅ«džio ir kaltinamasis nėra linkęs pažeidinėti įstatymų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 straipsnio 5 dalis).

10. BK 40 straipsnio 3 dalis numato, kad laiduotojas gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes, veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui. Ä®statyme plačiau nedetalizuojami laiduotojui keliami reikalavimai, tad, sprendžiant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klausimÄ konkrečioje byloje, teismui palikta diskrecija spręsti, ar pasirinktas laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir ar turės teigiamos įtakos kaltininkui.

Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ . Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju, turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, jo charakteristikÄ bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra iÅ¡nykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiÅ«rį į kaltininko padarytÄ veikÄ , jos pavojingumÄ , jo nurodytÄ bÅ«simos teigiamos įtakos pobÅ«dį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018).

Teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgia į laiduotojos V. M. asmenines savybes, gyvenimiÅ¡kÄ patirtį, galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam. Nagrinėjamu atveju siÅ«loma laiduotoja V. M. yra kaltinamojo mama, kuri yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo ir byloje gali bÅ«ti laiduotojas, turi realias galimybes daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui. Kaip matyti iÅ¡ kaltinamojo ir laiduotojos teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų, jie yra labai artimi, dažnai bendraujantys, besidalinantys problemomis, aptariantys įvairius kylančius klausimus, tarp jų susiklostę tarpusavio supratimo, pagarbÅ«s santykiai.

Ji neteista, nebausta administracine tvarka. Å ios paminėtos aplinkybės rodo, kad V. M. yra tinkama laiduotoja ir teismo pasitikėjimo vertas asmuo, turintis akivaizdžiÄ bei realiÄ galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam, duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėtu laiduotoja byloje nėra. Atsižvelgiant į Å¡ių aplinkybių visumÄ , teismas sprendžia, kad J. M. gali bÅ«ti perduota pagal laidavimÄ Å¡io asmens atsakomybėn.

11. Teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje nustatytos ir aukščiau iÅ¡analizuotos aplinkybės patvirtina, kad nustatytos tiek formaliosios BK 40 straipsnyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir laidavimo taikymo sÄ lygos, tiek praÅ¡ymas perduoti asmenį pagal laidavimÄ pateiktas teismo pasitikėjimo verto asmens, kuris pagal asmenines savybes, gyvenimiÅ¡kÄ patirtį, bendravimo su J. M. pobÅ«dį, saistomus tvirtus giminystės ryÅ¡ius, bendravimo reguliarumÄ , darys jam teigiamÄ Ä¯takÄ , kad pastarasis nedarytų nusikalstamų veikų ateityje. Ä®vertinęs kaltinamojo ir laiduotojos asmenybes, jų giminystės ryšį ir tarpusavio santykius, laiduotojos galimybes daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam, laiduotojos ir kaltinamojo Å¡eiminę padėtį, laiduotojos finansines galimybes, teismas nustato laidavimÄ be užstato, nes tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, o užstato skyrimas nėra bÅ«tinas, siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų (BK 40 straipsnio 1, 4 dalys). Kadangi padaryta viena nesunki nusikalstama veika, po jos įvykdymo kaltinamasis jokių naujų teisės pažeidimų nepadarė, todėl laidavimo terminas nustatytinas BK 40 straipsnio 4 dalyje numatytam laidavimo termino minimumui. Kaltinamasis J. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , perduodant jį laiduotojos V. M. atsakomybėn, baudžiamoji byla J. M. atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnis, BPK 303 straipsnio 1 ir 4 dalys).

12. Laiduotojai iÅ¡aiÅ¡kintina jos teisė atsisakyti laidavimo – tuo atveju, jei ji atsisakytų laidavimo, teismas, atsižvelgęs į laidavimo atsisakymo priežastis, spręstų dėl J. M. baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 40 straipsnio 6 dalis).

13. Atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės J. M. iÅ¡aiÅ¡kintinos naujos nusikalstamos veikos padarymo pasekmės, numatytos BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalyse – jam laidavimo metu padarius naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jam padarius naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymo motyvai

14. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iÅ¡ baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau Å¡io straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismams visais atvejais, kai padaromas BK 2811 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimÄ . Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 2811 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimÄ , teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laikÄ , atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumÄ aplinkybių, apibÅ«dinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmÄ , kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.

15. J. M., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimÄ , t. y. vairavo transporto priemonę, bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo (2,01 promilių) laipsnis. Taip jis padarė itin pavojingÄ ir Å¡iurkÅ¡tų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimÄ . Vairavo neblaivus, nustatytas neblaivumo laipsnis ženkliai virÅ¡ija ribÄ nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad kaltinamasis padarė Å¡iurkÅ¡tų kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , vairavo esant vidutiniam girtumo laipsniui, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tikslinga uždrausti kaltinamajam naudotis ir įgyti BK 68 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytÄ teisę ateityje per nuosprendyje nustatytÄ laikÄ .

Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę tikslinga taikyti siekiant apriboti kaltinamojo galimybę daryti naujus teisės pažeidimus ir tuo pačiu užtikrinti visuomenės saugumÄ . Tokios praktikos laikosi ir kiti teismai (žr. pvz. 2010 m. birželio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010 ir kt.). Kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas už neÅ¡iurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus, bet baudos sumokėtos.

Atsižvelgus į Å¡ias aplinkybes kaltinamojo piktybiÅ¡ku Kelių eismo taisyklių pažeidėju negalima laikyti. Pastebėtina, kad pagal teismų praktikÄ draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam įstatyme numatytam terminui įprastai skiriamas tais atvejais, kai asmuo sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, kai dėl jo nusikalstamų veiksmų kyla sunkÅ«s padariniai ir pan. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta, tačiau pažymėtina, kad neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačio kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei, pats KET pažeidimas laikytinas Å¡iurkščiu, nes padarytas vidutinio neblaivumo bÅ«senos asmens, veika padaryta tyčine kaltės forma, veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams.

Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas ir įvertintas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis nelinkęs sistemingai pažeidinėti Kelių eismo taisykles, į tai, kad sunkių padarinių Å¡iuo atveju buvo iÅ¡vengta, į tai, kad asmuo nedirba ir teisė vairuoti nėra bÅ«tina darbui, nenukrypstant nuo teismų nuosekliai suformuotos praktikos analogiÅ¡kose bylose, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis (įgyti) specialia (- iÄ ) teise (- ę) vairuoti transporto priemones dviejų metų laikotarpiui (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis).

Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir kaltinamojo asmenybės pavojingumui, toks terminas nustatomas siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumÄ ir teisingumo principo įgyvendinimÄ .

16. BK 72 straipsnis numato, kad Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi bÅ«ti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingÄ pusiausvyrÄ tarp vieÅ¡ojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali bÅ«ti skiriama kartu su bausme. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačiÄ priemonę, bet jos vertę atitinkančiÄ sumÄ , užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y., kad kiti asmenys susilaikytų nuo panaÅ¡aus pobÅ«džio nusikalstamų veikų ir kad nebÅ«tų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip iÅ¡vengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės iÅ¡ieÅ¡kojimo proporcingumÄ , įvertinant visas byloje esančias reikÅ¡mingas aplinkybes Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimÄ , turi diskrecijÄ spręsti, ar iÅ¡ asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).

17. Å ioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis, bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, vairavo lizinginį automobilį „VW Passat“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), priklausantį AB Seb bankas, valdytojas - UAB „(duomenys neskelbtini)“. Minėtas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be Å¡ios transporto priemonės kaltinamasis objektyviai nebÅ«tų galėjęs padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl ko vairuotas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip elgtis. Ä®vertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus neabejotina, kad kaltinamojo vairuoto automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimÄ esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamÄ jÄ atsakomybę už Å¡iÄ veikÄ Ä¯tvirtinant BK 2811 straipsnio 1 dalyje, yra bÅ«tinas. Tačiau, kadangi transporto priemonė, kuriÄ naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, kuris akivaizdu, nežinojo apie transporto priemonės panaudojimÄ nusikaltimui padaryti, nedavė neblaiviam kaltinamajam leidimo vairuoti Å¡io automobilio, prieÅ¡ingų duomenų byloje nenustatyta, automobilis turi ekonominę vertę, nesant BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant bÅ«tų galima spręsti dėl kitiems asmenims priklausančio turto konfiskavimo, teismas sprendžia iÅ¡ kaltinamojo konfiskuoti transporto priemonės dalį vertės atitinkančios pinigų sumÄ .

18. Kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinta teismų praktikoje, rinkos vertė yra suprantama kaip vertė, kuri parodo kainÄ , už kuriÄ bÅ«tų realu turtÄ Ä¯sigyti tam tikru momentu. Konfiskuotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma su PVM (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-12-495/2020). Kaip nustatyta iÅ¡ byloje esančios VšĮ „Emprekis“ duomenų, aktualiu bylai laikotarpiu kaltinamojo vairuoto automobilio rinkos vertė 17920 Eur su PVM, internetiniame puslapyje „Auto plius“ skelbimuose yra nurodoma kaina 16450 Eur. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad kaltinamojo turtinė padėtis nėra gera, nes nors jis dirba, tačiau jokio turto neturi, nekilnojamojo turto neturi, butÄ nuomojasi, moka nuompinigius, moka iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui, turi sveikatos problemų, jam nustatytas ribotas darbingumas. Ä®vertintina ir kaltinamÄ jį charakterizuojantys duomenys, tai, kad jis neteistas, nėra sistemingas piktybiÅ¡kas kelių eismo taisyklių pažeidėjas. Å ios kaltinamojo padėtį apibÅ«dinančios aplinkybės bei nurodyta konfiskuotino turto vertė, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad visos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas kaltinamajam bÅ«tų per sunki finansinė ir psichologinė naÅ¡ta, suvaržytų jo teises daugiau negu yra bÅ«tina ir bÅ«tų neproporcinga priemonė prevenciniams tikslams įgyvendinti. Ä®vertinus visų byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumÄ , teisinį reguliavimÄ , vadovaujantis proporcingumo, teisingumo ir protingumo principais, konfiskuotina pinigų suma mažintina iki 5000 Eur.

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

19. Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po to panikintinos.

20. Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „Volkswagen Passat“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu 2023 m. birželio 5 d. pakvitavimu grÄ Å¾inti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui E. R., paliktini jo dispozicijoje.

21. Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, klausimas išspręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

J. M., padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir perduoti jį laiduotojos V. M. atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminÄ .

BaudžiamÄ jÄ bylÄ J. M. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 2, 3 dalimis, BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti J. M. baudžiamojo poveikio priemones:

– naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 5 d., apie tai praneÅ¡ant Valstybės įmonei „Regitra“.

– konfiskuoti automobilio „VW Passat“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 5000 Eur (penkis tÅ«kstančius eurų).

J. M. paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, specialiosios teisės sustabdymÄ ir dokumentų paėmimÄ , palikti galioti iki nuosprendžio įsitesėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilį „VW Passat“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu 2023 m. birželio 5 d. pakvitavimu grÄ Å¾intus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui E. R., palikti jam disponuoti;

- J. M. vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini)nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VÄ® „Regitra“.

Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui J. M. ir laiduotojai V. M. išaiškinti, kad pagal BK 40 straipsnio 6, 7, 8 dalių nuostatas:

– laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Å iuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

– jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarė naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

– jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka skundÄ paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Teisėja Vaida Baumilė