2017-06-26 Nr. AB-12899-3-61-3-02728-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1237-442/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02728-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2; 29.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. S. skundą atsakovams Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2015 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. BRK-2367(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ (toliau – ir Agentūros sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2015 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. 31N-S-557-492 „Dėl skundo“ (toliau – ir Ministerijos sprendimas), kuriuo buvo paliktas galioti Agentūros sprendimas; 3) įpareigoti Agentūrą priimti sprendimą suteikti pareiškėjai visą 32 150,14 Eur prašomą paramą.

Pareiškėja paaiškino, kad su rangovais sudarė šias rangos darbų atlikimo sutartis: 2014 m. birželio 17 d. rangos darbų atlikimo sutartį Nr. 001, sudarytą su UAB „Eltemis“ (toliau – ir sutartis Nr. 1); 2014 m. birželio 17 d. rangos darbų atlikimo sutartį Nr. 002, sudarytą su V. M. (toliau – ir sutartis Nr. 2); 2014 m. liepos 1 d. rangos darbų atlikimo sutartį Nr. 2014/1, sudarytą su R. K. (toliau – ir sutartis Nr. 3) (toliau kartu – ir rangos sutartys, sutartys). Paaiškino, kad už atliktus rangos darbus pareiškėja atsiskaitė dalimis. Pareiškėja 2014 m. lapkričio 12 d. pateikė prašymą Agentūrai dėl paramos skyrimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“ skyrimo (toliau – ir prašymas). Agentūra nurodė, kad avansiniai mokėjimai, kurie buvo atliekami per kelis kartus už kiekvieną sutartį atskirai, nebuvo numatyti šalių pasirašytose sutartyse, todėl vertintina, kad buvo pakeistos viešojo pirkimo (toliau – ir pirkimas) sutarties sąlygos, dėl kurių pasikeitė ekonominė sutarčių šalių pusiausvyra tiekėjų naudai taip, kaip nebuvo numatyta galiojančiose sutartyse. Atsižvelgdama į tai, Agentūra pareiškėjai paskyrė 25 proc. sankciją nuo gaunamos kompensacijos sumos, t. y. 8 037,54 Eur.

Pareiškėja teigė, kad esminės rangos sutarčių sąlygos nebuvo pakeistos ir tiekėjų ekonominė padėtis išliko tokia pati, kokia ir buvo nustatyta rangos sutartyse. Manė, kad dalinis apmokėjimas už atliktus darbus neturėtų reikšti esminių sutarčių sąlygų pažeidimo. Atsiskaitymas už dalinius darbus nepakeitė ekonominės sutarčių šalių pusiausvyros. Paaiškino, kad darbai buvo atliekami, todėl pagal atliktų darbų mastą pareiškėja rangovams sumokėjo dalimis žodinio susitarimo pagrindu. Pažymėjo, kad rangos sutartys buvo sudarytos pagal mažiausios kainos kriterijų. Teigė, kad rangos sutartyse nebuvo numatytas draudimas atlikti dalinius mokėjimus. Pareiškėja nurodė, kad sutartyje Nr. 3 nėra nustatoma atsiskaitymo su užsakovu tvarka, o tik nurodomas terminas, kuomet ji vėliausiai turi sumokėti rangovui sutartyje Nr. 3 nurodytą pinigų sumą. Pažymėjo, kad rangos sutartyje Nr. 3 nėra aptarta, per kiek kartų pareiškėja turi teisę atsiskaityti su rangovu, ir kada tai privalo padaryti, o yra nustatytas tik galutinis atsiskaitymo terminas. Pareiškėjos nuomone, Agentūra ir Ministerija tik formaliai pasisakė dėl padarytų dalinių mokėjimų ir tiekėjų ekonominės padėties pasikeitimo kitų tiekėjų atžvilgiu ir neatsižvelgė į tai, kad darbų apimtis ir kaina nebuvo pakeistos. Nurodė, kad jeigu pažeidimas būtų konstatuotas, tai jis turėtų būti laikomas mažareikšmiu. Pareiškėja pažymėjo, kad ji yra pensininkė, dirba ūkininke, neturi aukštojo išsilavinimo, sąžiningai ir kuo mažesne kaina siekė įgyvendinti projektą. Teigė, kad jai paskirta 8 037,54 Eur dydžio sankcija užkerta galimybę plėsti kaimo turizmą, pažeidžia jos teisėtus lūkesčius bei apsunkina projekto įgyvendinimą. Pareiškėjos tvirtinimu, Agentūros Sprendimas ir Ministerijos Sprendimas yra neteisėti, nepagrįsti, priimti formaliai ir netinkamai įvertinus prašyme pateiktus dokumentus, netinkamai aiškinant Civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas.

Atsakovas Agentūra padavė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriuo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Agentūra nurodė, kad vertindama pareiškėjos prašymo pagrįstumą, nustatė, jog pareiškėja įvykdė darbų pirkimus apklausų raštu bei žodžiu būdu. Teigė, kad buvo pažeistos rangos sutartyse nustatytos atsiskaitymo bei darbų atlikimo terminų sąlygos ir sudarytos geresnės sąlygos viešuosius pirkimus laimėjusiems rangovams. Agentūros vertinimu, atliekant avansinius mokėjimus, buvo pakeista atsiskaitymo tvarka, iš esmės pagerinta tiekėjų padėtis, taip buvo pažeisti pirkimų principai. Todėl, atsižvelgusi į padarytus pažeidimus, Agentūra pareiškėjai pritaikė 25 proc. sankciją. Pažymėjo, kad rangos sutarčių pakeitimai nebuvo suderinti su Agentūra, todėl Agentūra privalėjo pareiškėjai pritaikyti sankciją. Rangovai, dalyvavę pirkime, įsipareigojo atlikti darbus savo lėšomis ir tik tada gauti apmokėjimą, o ne iš pradžių gauti lėšas iš pareiškėjos, o paskui vykdyti darbus. Pažymėjo, kad pareiškėjos pareiga patikrinti, ar rangovai buvo kompetentingi, patikimi ir pajėgūs įvykdyti viešojo pirkimo sąlygas, todėl pareiškėjai teko atsakomybė už tai, kad buvo pasirinkti tiekėjai, kurie negalėjo atlikti darbų pagal viešojo pirkimo kvietimuose (toliau – ir kvietimai) nurodytus reikalavimus. Tvirtino, kad kvietimuose nurodytos atsiskaitymo sąlygos sumažino įmonių, galinčių dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, skaičių, kadangi kvietimuose nurodyta, kad bus atsiskaitoma tik atlikus darbus. Agentūros teigimu, atsiskaitymo tvarka yra esminė pirkimo sutarčių sąlyga, kuri turėjo įtakos pirkime dalyvavusių įmonių skaičiui. Kvietime nurodžius kitokį atsiskaitymo būdą, nei realiai buvo atliekamas, buvo pažeistos pirkimo taisyklės.

Atsakovas Ministerija padavė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriuo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Ministerija nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kurias atsiliepime nurodė Agentūra. Papildomai patikslino, kad mokėjimas už darbus avansu ir sankcijų netaikymas už pavėluotai atliktus darbus yra esminiai sutarčių pakeitimai, kadangi tokie veiksmai pakeitė pirkimus laimėjusių tiekėjų padėtį kitų tiekėjų nenaudai. Teigė, kad jeigu tokios sąlygos būtų žinomos kitiems tiekėjams iš anksto, galimai būtų dalyvavę daugiau tiekėjų viešajame pirkime ir (arba) būtų pasiūlyta mažesnė kaina ir taip sutaupomos Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšos. Tokiu būdu pareiškėja pažeidė lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus. Pažymėjo, kad rangos sutartyse nebuvo nustatyta galimybė keisti jų sąlygas, tačiau rangos sutarčių sąlygos buvo pakeistos į palankesnes viešuosius pirkimus laimėjusiems rangovams.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 25 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino iš dalies – Agentūros ir Ministerijos sprendimus panaikino bei įpareigojo Agentūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Agentūros ir Ministerijos veiksmų dėl pareiškėjai taikytos 25 proc. dydžio sankcijos už Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 patvirtintų Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklių (toliau – ir Pirkimo taisyklės) 3 punkto pažeidimą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjos sudarytoje sutartyje Nr. 3 nėra numatytas aiškus atsiskaitymo būdas, tačiau nustatytas galutinis atsiskaitymo terminas, t. y. pareiškėja įsipareigojo sumokėti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo darbų pabaigos. Iš esmės ši sutarties Nr. 3 nuostata tiesiogiai nenustato, ar galimi mokėjimai dalimis. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėja, atsiskaitydama dalimis pagal sutartį Nr. 3, nepakeitė jos sąlygų.

Dėl sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 teismas atkreipė dėmesį, kad iš kvietimuose pateiktų sąlygų matyti, jog pareiškėja siūlė už atliktus darbus apmokėti pasirašius darbų priėmimo-perdavimo aktą. Kvietimų sąlygose nėra nustatytas konkretus atsiskaitymo terminas ar būdas. Atsižvelgiant į kvietimų turinį, tiekėjai negalėjo vienareikšmiškai identifikuoti, kada jiems bus mokama už atliktus darbus ir ar yra galimybė gauti atlygį už dalį atliktų darbų. Esant šioms sąlygoms, teismas konstatavo, kad pakeistos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 sąlygos neatėmė galimybės dalyvauti viešajame pirkime kitiems, nei dalyvavo, tiekėjams, kadangi kvietimuose nebuvo detalizuota atsiskaitymo už atliktus darbus tvarka. Atsakovų atsiliepimuose nurodyti argumentai, kad atsiskaitymo tvarka yra esminė sutarčių sąlyga, kuri turėjo įtakos pirkime dalyvaujančių įmonių skaičiui, iš esmės nėra pagrįsti jokiomis faktinėmis aplinkybėmis. Teismas taip pat pabrėžė, kad iš byloje pateiktų tiekėjų apklausos dėl prekių, paslaugų ar darbų pažymų Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 matyti, kad apklausos laimėtojais visais atvejais buvo pripažinti mažiausią pirkimo kainą pasiūlę tiekėjai. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja tiekėjams mokėjo už realiai atliktus darbus, sumokėta suma atitiko rangos sutartyse numatytas kainas. Pareiškėja, atlikdama dalinius mokėjimus, naudojosi asmeninėmis lėšomis. Byloje nėra nustatyta, kad buvo pakeistos kitos sutarčių sąlygos – darbų kaina ir darbų apimtis. Šiuo atveju pirkimų tikslai buvo įgyvendinti – atlikti rangos sutartyse nustatyti sutarti darbai, už juos sumokėtas sutartyse sutartas atlyginimas. Todėl teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad dėl dalinių apmokėjimų pasikeitė šalių ekonominė pusiausvyra.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas atsiskaitymo tvarkos pakeitimą rangos sutartyse vertino kaip neesminį sutarčių sąlygų pakeitimą, kuris negalėjo pakeisti šalių ekonominės pusiausvyros. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad nebuvo pakeistos esminės sutarčių sąlygos, atitinkamai nebuvo pažeistos Pirkimo taisyklių 3 punkto nuostatos. Todėl teismas priėjo išvadą, kad Agentūros Sprendimas ir Ministerijos Sprendimas yra nepagrįsti, todėl naikintini. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos prašymas įpareigoti Agentūrą priimti sprendimą suteikti pareiškėjai visą 32 150,14 Eur prašomą paramą suformuluotas netiksliai, kadangi dalis paramos pareiškėjai išmokėta. Todėl teismas įpareigojo Agentūrą nustatyti, kokia paramos dalis pareiškėjai neišmokėta, ir iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą.

III. Atsakovas Agentūra padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

Agentūra nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog pirkimo sutartis po konkurso ar apklausos gali būti keičiama tik paaiškėjus, jog jai tinkamai įvykdyti būtina daryti pirkimo sutarties pakeitimus, kurie iš esmės nekeis pirkimo objekto, jo tiesioginės paskirties, atitikties Europos Sąjungos teisės standartams bei tai, kad pirkimo sutarties pakeitimai turi būti suderinti su Agentūra, atsakovas negalėjo priimti kitokio sprendimo ir negalėjo nesivadovauti teisės aktais be netaikyti pareiškėjai sankcijų. Šiuo atveju apie rangos sutarčių pakeitimus Agentūra net nebuvo informuota. Pabrėžia, kad ginčas kilęs dėl to, jog tiekėjai, dalyvavę pirkime, įsipareigojo atlikti darbus savo lėšomis ir tik tada gauti apmokėjimą, o ne iš pradžių gauti lėšas iš pareiškėjos, o paskui vykdyti darbus. Toks buvo kvietimuose nurodytas reikalavimas, kuris, Agentūros vertinimu, sumažino įmonių, galinčių dalyvauti pirkime, skaičių, – dalis tiekėjų, galbūt galėjusių atlikti darbus už mažesnę kainą, bet neturinčių pakankamai apyvartinių lėšų, nedalyvavo paskelbtame viešajame pirkime. Todėl Agentūra teigia, kad atsiskaitymo tvarka buvo esminė sutarčių sąlyga, kuri negalėjo būti keičiama. Agentūra taip pat pabrėžia, kad pagal formuojamą teismų praktiką būtent pirkėjo pareiga patikrinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas. Todėl būtent pareiškėjai tenka atsakomybė už tai, kad buvo pasirinkti tiekėjai, kurie negalėjo atlikti darbų pagal kvietimuose nurodytus reikalavimus. Atsakovo nuomone, ginčijamas Agentūros sprendimas atitinka visus jam keliamus reikalavimus, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsakovas Ministerija padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

Ministerija nurodo, kad kvietimų sąlygose yra aiškiai nurodyta, jog atsiskaitoma atlikus darbus ir pasirašius perdavimo-priėmimo aktą. Ministerijos vertinimu, apmokėjimas už darbus iš anksto, kai pirkimo dokumentuose bei sutartyse buvo numatytas atsiskaitymas tik atlikus darbus ir pasirašius perdavimo-priėmimo aktus, taip pat sankcijų netaikymas už pavėluotai atliktus darbus, numatytus sutartyse Nr. 2 ir Nr. 3, kai pagal sutartis jose nurodyta suma turėjo būti sumokėta tik už laiku atliktus darbus, yra esminiai sutarčių pakeitimai, kadangi tokie veiksmai pakeitė pirkimus laimėjusių tiekėjų padėtį kitų tiekėjų nenaudai. Jei tokios sąlygos būtų žinomos kitiems tiekėjams iš anksto, t. y. būtų numatytos pirkimo dokumentuose, galimai kiti tiekėjai būtų pasiūlę mažesnę kainą ir laimėtoju būtų pripažinti kitų, nei pasirinktų tiekėjų, pasiūlymai. Tai yra esminis sutarčių pakeitimas. Ministerijos nuomone, šalių ekonominė pusiausvyra pasikeitė tiekėjų naudai taip, kaip nebuvo nustatyta sutarčių sąlygose. Tiekėjai nepatyrė jokių finansinių pasekmių ir tai jiems buvo finansiškai naudinga. Pakeisdama sutartis iš esmės pareiškėja pažeidė Pirkimo taisyklėse nustatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus.

Pareiškėja padavė atsiliepimą į atsakovų apeliacinius skundus, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti.

Pareiškėja pabrėžia, kad atsakovai apeliaciniuose skunduose neteisingai nurodo faktines bylos aplinkybes dėl atliktų neva avansinių atsiskaitymų rangovams pagal sudarytas rangos sutartis ir tokiu būdu klaidina teismą. Avansiniai atsiskaitymai rangovams nebuvo atlikti, kadangi rangovams buvo mokama dalimis už faktiškai atliktus darbus, o tai nėra tapatu avansiniams mokėjimams. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys bankiniai pavedimai, pareiškėjos paaiškinimai. Todėl atsakovų nurodomos faktinės aplinkybės apie atliktus avansinius mokėjimus, t. y., jog iš pradžių buvo mokami pinigai, o tik po to atliekami darbai, neatitinka tikrovės. Ministerija neteisingai aiškina sutarties Nr. 3 3.1 punktą, kuriame nustatyta, jog užsakovas apmoka rangovui 101 690 Lt, ne vėliau kaip per 30 dienų nuo darbu pabaigos.

Šio punkto turinio analizė yra pagrindas išvadai, kad šia sąlyga nėra nustatoma atsiskaitymo su užsakovu tvarka, o tik numatomas terminas, kuomet pareiškėja vėliausiai turi teisę sumokėti rangovui sutartyje nurodytą pinigu sumą. Be to, minėtoje sutartyje nėra jokių sąlygų, kuriomis būtų uždrausti daliniai mokėjimai ar numatoma, jog atsiskaitymas yra galimas tik po visų darbų atlikimo. Todėl pareiškėja turėjo galimybę pasirinkti tiek atsiskaitymo būdą (vienu mokėjimu ar tarpiniais mokėjimais), tiek atsikaitymo laiką (iki pat atsiskaitymo termino pabaigos).

Nei viename kvietime nebuvo detalizuota mokėjimo už atliktus darbus tvarka, t. y. nebuvo numatyta, jog apmokėjimas ar priėmimo-perdavimo akto pasirašymas yra galimas tik atlikus visus sutartimi Nr. 3 nustatytus darbus. Pareiškėjos nuomone, atsakovai apeliaciniuose skunduose nepagrįstai nurodo, kad sankcijų už darbų perdavimo vėlavimą nepritaikymas tiekėjams, su kuriais buvo pasirašomos sutartys, yra esminis sutarčių sąlygų pakeitimas laimėjusių tiekėjų naudai kitų tiekėjų atžvilgiu. Darbų atlikimo terminai nebuvo pakeisti, o tiekėjai nežymiai vėlavo perduoti atliktus darbus.

Kvietimų tiekėjams bei sutarčių turinys vienareikšmiškai patvirtina, kad šių sutarčių pagrindu pareiškėja neįgijo teisės taikyti tiekėjams sankcijas už darbų perdavimo vėlavimą, kadangi tokios nuostatos nebuvo įtrauktos nei į pirminius kvietimus pateikti pasiūlymus, nei į sutartis. Todėl pareiškėjai nėra suprantama, kaip sankcijų už vėlavimą perduoti darbus netaikymas gali pažeisti kitų tiekėjų interesus, pakeičiant tiekėjų ekonominę padėtį, kuomet tokios sankcijos nei pačiuose kvietimuose tiekėjams, nei rangos sutartyse iš viso nebuvo numatytos.

Sutartyse Nr. 1 ir Nr. 2 nustatyta atsiskaitymo tvarka buvo pakeista tik ta dalimi, jog nebuvo atsiskaitoma vienu kartu po visų sutartyse Nr. 1 ir Nr. 2 nustatytų darbų atlikimo, bet buvo atliekami daliniai mokėjimai. Gaunama tiekėjų ekonominė nauda nepasikeitė, nes tiekėjai atliko sutartyje numatytus rangos darbus už sutartyse numatytą sumą. Todėl minėtas pažeidimas vertintinas kaip mažareikšmis, neesminis, formalus, kuris neturėjo įtakos sutarčių esmei ir juo labiau nepagerino ekonominės tiekėjų padėties. Pareiškėja pabrėžia, kad yra ūkininkė, neturinti aukštojo išsilavinimo, todėl sutarčių teisiniai niuansai negalėjo jai būti suvokiami.

Pažymi, kad tiesiog sąžiningai kuo mažesnėmis lėšomis siekė įgyvendinti projektą. Kvietimuose iš viso nebuvo detalizuota atsiskaitymo su tiekėjais tvarka, t. y. nei viename kvietime nebuvo numatyta, jog priėmimo perdavimo aktas gali būti pasirašytas ar mokėjimas gali būti atliktas tik padarius visus sutartyje nustatytus darbus. Todėl, priešingai nei nurodoma abiejuose apeliaciniuose skunduose, tiekėjai, gavę kvietimus, negalėjo identifikuoti atsiskaitymo už atliktus darbus tvarkos. Taigi sutartyse Nr. 1 ir Nr. 2 nustatytos atsiskaitymo tvarkos pakeitimas, atsiskaitant su tiekėjais dalimis už faktiškai atliktus darbus, bet ne po visų darbų atlikimo apmokant vienu kartu, neatėmė iš kitų tiekėjų galimybės dalyvauti konkurse ir negalėjo turėti įtakos gavusių kvietimus tiekėjų pasiūlymų kainai ar apsisprendimui dalyvauti konkurse.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos nuomone, Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio ir Pirkimo taisyklių 3 punkto nuostatos nebuvo pažeistos. Pareiškėjos teigimu, jos išdėstyti argumentai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, taikė teisės aktų nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Atsakovas Ministerija padavė atsiliepimą į atsakovo Agentūros apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal procesines normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros 2015 m. kovo 10 d. sprendimo „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ Nr. BRK-2367(12.4), kuriuo nuspręsta nekompensuoti 25 proc. t. y. 8 037,54 Eur paramos pagal pareiškėjos B. S. 2014 m. lapkričio 12 pateiktą mokėjimo prašymą, ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015 m. balandžio 21 d. sprendimo „Dėl skundo“ Nr. 31N-S-557-492, kuriuo buvo paliktas galioti minėtas Nacionalinės mokėjimo agentūros 2015 m. kovo 10 d. sprendimas Nr. BRK-2367(12.4), teisėtumo ir pagrįstumo.

Nacionalinės mokėjimo agentūros 2015 m. kovo 10 d. sprendime Nr. BRK-2367(12.4) nurodyta, kad pareiškėja, už darbus sumokėdama avansu bei netaikydama sankcijų už pavėluotai atliktus darbus, pakeitė esmines rangos sutarčių sąlygas ir pagerino viešuosius pirkimus laimėjusių rangovų padėtį, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 patvirtintų Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklių (toliau – ir Pirkimo taisyklės) 3 punkte įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus.

Pirmosios instancijos teismas ginčijamus Nacionalinės mokėjimo agentūros ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sprendimus panaikino, nustatęs, kad atsiskaitymo tvarkos pakeitimas rangos sutartyse vertintinas kaip neesminis, negalėjęs pakeisti šalių ekonominės pusiausvyros, todėl, teismo vertinimu, nebuvo pažeistos Pirkimo taisyklių 3 punkto nuostatos.

Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovai Nacionalinė mokėjimų agentūra ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija nesutinka, teigdami, kad apmokėjimas už darbus iš anksto, kai pirkimo dokumentuose bei sutartyse buvo numatytas atsiskaitymas tik atlikus darbus ir pasirašius perdavimo-priėmimo aktus, taip pat sankcijų netaikymas už pavėluotai atliktus darbus, numatytus sutartyse Nr. 2 ir Nr. 3, kai pagal sutartis jose nurodyta suma turėjo būti sumokėta tik už laiku atliktus darbus, yra esminiai sutarčių pakeitimai, pažeidžiantys lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus.

Pirkimo taisyklių 3 punkte įtvirtinta, kad prekių, paslaugų ar darbų pirkimai turi būti atliekami vadovaujantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principais. Pagal Pirkimo taisyklių 52 punktą, pirkimo sutartis po konkurso ar apklausos gali būti keičiama tik paaiškėjus, jog jai tinkamai įvykdyti būtina daryti pirkimo sutarties pakeitimus, kurie iš esmės nekeis pirkimo objekto, jo tiesioginės paskirties, atitikties Europos Sąjungos standartams. Pirkimo sutarties pakeitimai turi būti suderinti su atitinkamu Agentūros teritoriniu paramos administravimo skyriumi (išskyrus atvejus, kai sutarties vertė neviršija 28 962 (dvidešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt dviejų) eurų, taip pat kai keičiamo pirkimo objekto dalies vertė neviršija 5 proc. visos pirkimo sutarties vertės). Agentūra, vertindama pakeitimų būtinybę, atsižvelgia į tai, ar, atlikus numatomus pakeitimus, nebus pažeisti Taisyklių 3 punkte įtvirtinti pirkimų principai, ar bus pasiekti numatyti projekto tikslai bei uždaviniai, ar pakeitimai yra ekonomiškai pagrįsti bei naudingi, o aplinkybių, dėl kurių kilo pirkimo sutarties keitimo poreikis, negalima buvo numatyti vykdant konkursą ar apklausą.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjos 2015 m. gegužės 15 d. kvietimuose pateikti pasiūlymus nurodyta, jog pareiškėja siūlo už atliktus darbus apmokėti pasirašius darbų priėmimo-perdavimo aktą (I t., b. l. 85–90).

2014 m. birželio 17 d. darbų atlikimo sutarties Nr. 001 3.2 punkte nustatyta, kad užsakovas, t. y. pareiškėja įsipareigojo UAB „Eltemis“ už laiku ir kokybiškai atliktus darbus per 30 kalendorinių dienų nuo atliktų darbų akto pasirašymo dienos pagal pateiktą sąskaitą faktūrą sumokėti vykdytojui 80 062 Lt be PVM (I t., b. l. 27).

2014 m. birželio 17 d. darbų atlikimo sutarties Nr. 002 3.2 punkte nustatyta, kad pareiškėja įsipareigojo V. M. už laiku ir kokybiškai atliktus darbus per 30 kalendorinių dienų nuo atliktų darbų akto pasirašymo dienos pagal pateiktą sąskaitą faktūrą sumokėti vykdytojui 40 266 Lt be PVM (I t., b. l. 28).

2014 m. liepos 1 d. rangos sutarties Nr. 2014/1 3.1 punkte nustatyta, kad pareiškėja įsipareigojo sumokėti rangovui R. K. 101 690 Lt, ne vėliau kaip per 30 dienų nuo darbų pabaigos (I t., b. l. 29).

Kaip minėta, Pirkimo taisyklių 52 punktas imperatyviai nustato, kad pirkimo sutartis po konkurso ar apklausos gali būti keičiama, tačiau tik paaiškėjus, jog jai tinkamai įvykdyti būtina daryti pirkimo sutarties pakeitimus, kurie iš esmės nekeis pirkimo objekto, jo tiesioginės paskirties, atitikties Europos Sąjungos standartams, be to, pirkimo sutarties pakeitimai turi būti suderinti su atitinkamu Agentūros teritoriniu paramos administravimo skyriumi, išskyrus atvejus, kai sutarties vertė neviršija 100 tūkst. Lt, taip pat kai keičiamo pirkimo objekto dalies vertė neviršija 5 proc. visos pirkimo sutarties vertės. Pagal Pirkimo taisyklių 6 punkto nuostatas pirkimo vertė skaičiuojama litais be PVM, todėl sutarties vertė Pirkimo taisyklių 52 punkto prasme turėtų būti suprantama ir apskaičiuojama litais be PVM.

Kadangi pareiškėjos ir UAB „Eltemis“, taip pat pareiškėjos ir V. M. 2014 m. birželio 17 d. sudarytų darbų atlikimo sutarčių Nr. 001 ir 002 vertė be pridėtinės vertės mokesčio buvo atitinkamai 80 062 Lt ir 40 266 Lt, todėl šių sutarčių pakeitimai, jeigu tokie būtų buvę daromi, nekeičiantys pirkimo objekto, jo tiesioginės paskirties ar atitikties Europos Sąjungos standartams, neturėjo būti suderinti su atitinkamu Nacionalinės mokėjimo agentūros teritoriniu paramos administravimo skyriumi.

Iš aptartų darbų atlikimo sutarčių Nr. 001 ir Nr. 002 sąlygų matyti, kad sutartyse nurodytos sumos UAB „Eltemis“ ir V. M. turėjo būti sumokėtos jiems pabaigus atlikti sutartyse sulygtus darbus. Byloje nustatyta, kad pareiškėja UAB „Eltemis“ ir V. M. už atliktus darbus, o ne avansu, kaip teigė Nacionalinė mokėjimo agentūra, mokėjo dalimis dar iki darbų perdavimo –atlikimo aktų pasirašymo. Taigi pareiškėja su UAB „Eltemis“ ir V. M. atsiskaitė nesilaikydama darbų atlikimo sutartyse Nr. 001 ir Nr. 002 nustatytos tvarkos. Tačiau pažymėtina, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra nenustatė, jog pareiškėja realiai pakeitė su UAB „Eltemis“ ir V. M. sudarytas sutartis. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikti įrodymai, kad pareiškėja su UAB „Eltemis“ ir V. M. sudarė susitarimą pakeisti darbų atlikimo sutartyse nustatytas atsiskaitymo už atliktus darbus sąlygas. Todėl nagrinėjamu nenustatyta, kad pareiškėja atliko esminį sutarčių sąlygų pakeitimą, o tai, kad pareiškėja nesilaikė sutartyse aptartos atsiskaitymo už atliktus darbo tvarkos, tokiu būdu netinkamai vykdydama sutarties sąlygas dėl atsiskaitymo už atliktus darbus tvarkos, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų pažeidimą.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2014 m. liepos 1 d. rangos sutartyje Nr. 2014/1 numačius, jog pareiškėja įsipareigoja sumokėti rangovui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo darbų pabaigos, buvo nustatytas galutinis atsiskaitymo terminas. Tačiau rangos sutartyje nėra nurodytas konkretus atsiskaitymo būdas, iš jos nėra aišku, kad mokėjimai dalimis už atliktus darbus nėra galimi. Todėl šio atveju taip pat nenustatyta, kad pareiškėja, atsiskaitydama dalimis pagal 2014 m. liepos 1 d. rangos sutartį Nr. 2014/1, būtų pakeitusi esmines šios sutarties sąlygas.

Nenustačius, kad buvo pakeistos esminės 2014 m. birželio 17 d. darbų atlikimo sutarties Nr. 001, 2014 m. birželio 17 d. darbų atlikimo sutarties Nr. 002 ar 2014 m. liepos 1 d. rangos sutarties Nr. 2014/1 sąlygos, pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja paslaugų pirkimą atliko pažeisdama Pirkimo taisyklių 3 punkte įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, nėra.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjos skundą ir panaikindamas Nacionalinės mokėjimo agentūros 2015 m. kovo 10 d. sprendimą „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ Nr. BRK-2367(12.4), kuriuo nuspręsta nekompensuoti 25 proc. paramos pagal pareiškėjos 2014 m. lapkričio 12 pateiktą mokėjimo prašymą, ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015 m. balandžio 21 d. sprendimą „Dėl skundo“ Nr. 31N-S-557-492, tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Atsakovų apeliacinių skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovų Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Dainius Raižys

Virginija Volskienė