2020-07-08 Nr. AB-13436-3-62-3-01247-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. A-1287-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01247-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas D. N. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN-AK), priteisti 36 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Skunde (b. l. 2–5), atsikirtimuose į atsakovo atstovo atsiliepimus (b. l. 44–48, 71–74) pareiškėjas nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 13 d. iki 2018 m. sausio 18 d. (pareiškėjas ginčo laikotarpį patikslino atsikirtime į atsiliepimą, b. l. 71 antra pusė) buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK, 6 būrio 1 brigadoje, 5 būrio 2 brigadoje, 20 būrio 3 brigadoje, 9 būrio 3 brigadoje, 20 būrio 2 brigadoje, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (vienam asmeniui teko nuo 2,03 iki 5,7 kv. m asmeninės erdvės (grindų) ploto).

3. D. N. teigė, kad nebuvo užtikrintas sanitarinių įrenginių skaičius, nebuvo įrengti poilsio kambariai, nuteistieji rūkydavo bendro naudojimo patalpose, kadangi pareiškėjas nerūkantis, todėl buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė didžiulius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, emocinę depresiją, reputacijos pablogėjimą, nerimą, stresą.

4. Pareiškėjas akcentavo, kad skundo reikalavimui neturi būti taikomas ieškinio senaties institutas, kadangi jis nėra nustatytas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnyje.

5. D. N. pažymėjo, kad dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, neužtikrinus jam tinkamų kalinimo sąlygų, patyrė didžiausių nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, garbės ir orumo pažeminimą, depresiją, sveikatos pablogėjimą.

6. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 11–18), atsiliepime į pareiškėjo atsikirtimą (b. l. 60–63) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovo atstovas nurodė būrius ir brigadas, į kuriuos buvo paskirtas pareiškėjas, gyvenamųjų patalpų plotus, miegamųjų vietų skaičių bei vienam asmeniui tekusį plotą gyvenamosiose patalpose.

8. Pravieniškių PN-AK akcentavo, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu kalint Pravieniškių PN-AK gyvenamosiose patalpose, vienam nuteistajam tekusi reglamentuota gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Tvirtino, kad pagal galiojančių teisės aktų nuostatas, skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą, baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas iš bendrojo gyvenamosios patalpos ploto nėra išskaičiuojamas. Ne visada visos miegamojo vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Pareiškėjo galimybė nustatytu laiku vaikščioti savo būrio patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje (dėl ligos), bendruose masiniuose renginiuose nebuvo ribojama. Pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kurios nerakinamos.

9. Atsakovo atstovas pažymėjo, jog skundų dėl būtinybės laukti eilėse prie sanitarinių mazgų Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrius, negavo.

10. Atsakovo atstovas paaiškino, kad pataisos namuose esančiose nuteistųjų patalpose rūkyti draudžiama, tam bendrabučių teritorijose įrengtos rūkymo vietos, kurios pažymėtos informaciniais lipdukais „Rūkymo vieta“. Pareiškėjas nesikreipė į įstaigos administraciją dėl to, kad kiti nuteistieji rūko gyvenamosiose patalpose, be to pareiškėjas apklausos anketoje, atsakydamas į klausimą: „ar norite būti laikomas įstaigos gyvenamojoje kameroje su rūkančiais asmenimis?“ atsakė: „taip“.

11. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad pataisos įstaigos 2 sektoriuje poilsio kambariai nuteistiesiems nėra įrengti, tačiau laisvu nuo darbo laiku, jie gali būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, įstaigoje įrengta biblioteka. Įstaigos 2 sektoriaus 9 būryje poilsio kambario nėra, tačiau yra pastatyti foteliai, minkštasuolis, rašomasis stalas, kur nuteistieji gali leisti laisvą laiką.

12. Pravieniškių PN-AK atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į pataisos namų Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl netinkamų gyvenimo sąlygų, dvasinių ir psichologinių išgyvenimų, nesikreipė.

13. Atsakovo atsakovas teigė, kad pareiškėjas neįrodė neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų ir jam padarytos neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo jam priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

II. 14. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. sausio 10 d. sprendimu pareiškėjo D. N. skundą patenkino iš dalies ir jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, priteisė 120 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą skundo dalį atmetė.

15. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovas prašė teismo pareiškėjo reikalavimams taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą (b. l. 11–12, 60–61).

16. Iš pareiškėjo skundo turinio ir atsakovo atstovo į bylą pateiktų duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildino iš galimai netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 13 d. iki 2018 m. sausio 18 d.

17. Teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, vertino, kad pareiškėjas būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę žinoti apie savo teisių pažeidimą dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų nuo pat jo teisių pažeidimo pradžios, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų į atsakovą arba teismą. Byloje jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją, nebuvo. Pareiškėjas, žinodamas apie savo teisių pažeidimą nuo jo patalpinimo į Pravieniškių PN dienos, į teismą kreipėsi tik 2018 m. birželio 13 d. (b. l. 7), t. y. praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo galimo jo teisių pažeidimo dienos, nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos, teismas pagrindo ex officio (savo iniciatyva) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui taip pat nenustatė, todėl teismas remiantis išdėstytu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgęs į teismų praktiką, nagrinėjamu atveju, atsakovo prašymą dėl ieškinio senaties termino taikymo tenkino ir daliai skundo reikalavimų taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.). Atitinkamai pareiškėjo reikalavimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 13 d. iki 2015 m. birželio 13 d. atmetė kaip nepagrįstą (LR CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 p.). Pritaikęs trejų metų senaties terminą teismas laikė, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 13 d. iki 2018 m. sausio 18 d.

18. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 punktas nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose.

19. Teismas pažymėjo, kad kiekvienam pataisos įstaigos nuteistajam direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro būrio brigados gyvenamojoje zonoje. Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo pastato kambarys. Būrio patalpos apjungia kelių brigadų sekcijas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktūros ir būriui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, užima pusę arba visą gyvenamojo pastato aukštą. Kiekvieno būrio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisą gyvenamąją erdvę, kiekvieno būrio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, kai kuriose, atsižvelgiant į esamą infrastruktūrą ir laisvą plotą, yra įrengti dušai, poilsio kambariai arba bibliotekos. Objektyvių duomenų, kiek pareiškėjo kalinimo metu nuteistųjų buvo Pataisos įstaigos gyvenamosiose bei miegamosiose vietose, kuriose gyveno pareiškėjas, nei pareiškėjas, nei atsakovo atstovas nepateikė. Kadangi duomenų apie Pataisos įstaigoje konkrečiu pareiškėjo buvimo tam tikroje patalpoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nebuvo pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuojamas konkrečios gyvenamosios patalpos plotą padalinant iš Pataisos įstaigos atsiliepime nurodyto konkrečios patalpos miegamųjų vietų skaičiaus.

20. Įvertinęs Pravieniškių PN-AK pateiktus duomenis, teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2015 m. birželio 13 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d. buvo paskirtas gyventi į 6 būrio 1 brigadą, kurios gyvenamasis plotas – 52,16 kv. m, joje įrengta 16 miegamųjų vietų, todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam nuteistajam joje teko 3,26 kv. m gyvenamojo ploto (b. l. 12, 22). Nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. iki 2015 m. spalio 13 d. pareiškėjas buvo paskirtas gyventi į 5 būrio 2 brigadą, kurios gyvenamasis plotas – 66,49 kv. m, joje įrengta 21 miegamoji vieta, todėl D. N. teko 3,16 kv. m gyvenamojo ploto (b. l. 12, 22). 2015 m. spalio13 d. iki 2017 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjas kalėjo 20 būrio 3 brigadoje, kurios gyvenamasis plotas – 52,28 kv. m, joje įrengta 17 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui šioje patalpoje teko 3,13 kv. m ploto (b. l. 12, 22). Nuo 2017 m. rugsėjo 14 d. iki 2017 m. lapkričio 21 d. pareiškėjas buvo paskirtas gyventi į 9 būrio 3 brigadą, kurios gyvenamasis plotas – 32,34 kv. m, joje įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui šioje patalpoje teko 3,23 kv. m. ploto (b. l. 12, 22). 2017 m. lapkričio 21 d. iki 2018 m. sausio 18 d. pareiškėjas buvo paskirtas gyventi į 20 būrio 2 brigadą, kurios gyvenamasis plotas – 50,05 kv. m, joje įrengta 16 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,12 kv. m ploto (b. l. 12, 22).

21. Tačiau teismas iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų (b. l. 13, 23) nustatė, jog ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 13 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d. 6 būrio 1 brigadoje buvo 16 nuteistųjų, nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. iki 2015 m. spalio 13 d. 5 būrio 2 brigadoje buvo 18 nuteistųjų, nuo 2015 m. spalio 13 d. iki 2015 m. spalio 28 d. 20 būrio 3 brigadoje buvo 19 nuteistųjų, nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2017 m. rugsėjo 14 d. 20 būrio 3 brigadoje buvo 17 nuteistųjų, nuo 2017 m. rugsėjo 14 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d. 9 būrio 3 brigadoje buvo 8 nuteistieji, nuo 2017 m. lapkričio 21 d. iki 2018 m. sausio 18 d. 20 būrio 2 brigadoje buvo 15 nuteistųjų. Teismas pažymėjo, kad nesutapo atsakovo atstovo įrodymuose pateikti duomenys apie laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 13 d. iki 2017 m. rugsėjo 14 d., pareiškėjui bausmę atliekant 20 būrio 3 brigadoje, nurodytą nuteistųjų skaičių. Lentelėje apie pareiškėjo paskyrimą į būrius/brigadas nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2015 m. spalio 13 d. iki 2017 m. rugsėjo 14 d. buvo paskirtas gyventi į 20 būrio 3 brigadą, kurios gyvenamasis plotas yra 53,28 kv. m, joje įrengta 17 miegamųjų vietų (b. l. 12, 22), o lentelėje apie faktinį nuteistųjų skaičių ginčo būriuose ir brigadose nurodyta, jog 2015 m. spalio 13 d. iki 2015 m. spalio 28 d. 20 būrio 3 brigadoje buvo 19 nuteistųjų, nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2017 m. rugsėjo 14 d. 20 būrio 3 brigadoje buvo 17 nuteistųjų (b. l. 13, 23).

22. Kadangi atsakovo atstovo pateikti duomenys buvo netikslūs, šias aplinkybes teismas vertino pareiškėjo naudai, todėl priėjo prie išvados, jog pareiškėjui laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 13 d. iki 2017 m. spalio 28 d., bausmę atliekant 20 būrio 3 brigadoje, kurios plotas 53,28 kv. m buvo apgyvendinta 19 nuteistųjų, todėl vienam asmeniui teko 2,80 kv. m gyvenamojo ploto, o nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2017 m. rugsėjo 14 d. bausmę atliekant 20 būrio 3 brigadoje, kurios plotas 53,28 kv. m buvo apgyvendinta 17 nuteistųjų, todėl vienam asmeniui teko 3,13 kv. m gyvenamojo ploto.

23. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas atsikirtime į atsiliepimą (b. l. 46) pateikė savo ranka braižytą lentelę, kurioje nurodė, jog jam bausmę atliekant nuo 2015 m. vasario 19 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d. 6 būrio 1 brigadoje buvo apgyvendinta 20 nuteistųjų, todėl gyvenamojo ploto teko 2,6 kv. m, laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. iki 2015 m. spalio 13 d. 5 būrio 2 brigadoje buvo apgyvendinti 26 nuteistieji, todėl gyvenamojo ploto teko 2,5 kv. m, laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 13 d. iki 2017 m. rugsėjo 14 d. 20 būrio 3 brigadoje buvo apgyvendinta 20 nuteistųjų, todėl gyvenamojo ploto teko 2,6 kv. m, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 14 d. iki 2017 m. lapkričio 21 d. 9 būrio 3 brigadoje buvo apgyvendinta 12 nuteistųjų, todėl gyvenamojo ploto teko 2,6 kv. m, tačiau minėti duomenys nepatvirtinti jokiais byloje pateiktais įrodymais.

24. Teismas atkreipė dėmesį, jog 2018 m. lapkričio 12 d. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų nutartimi buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės ir atsakovės atstovas buvo įpareigotas pateikti teismui atsiliepimą dėl pareiškėjo atsikirtime į atsiliepimą nurodytų aplinkybių bei duomenis, pagrindžiančius atsakovo atstovo nuomonę ar paneigiančius pareiškėjo pateiktus duomenis (b. l. 58–59). Atsakovo atstovas 2018 m. lapkričio 23 d. pateiktame teismui atsiliepime į pareiškėjo atsikirtimą naujų duomenų dėl anksčiau pateiktų įrodymų nepateikė, todėl tai patvirtino, jog pateikti duomenys teisingi ir paneigiantys pareiškėjo argumentus (b. l. 60–63), todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti oficialiais atsakovo atstovo pateiktais duomenimis ir jais vadovavosi byloje.

25. Atsižvelgęs į tai, kad D. N. nurodyti duomenys apie gyvenimo ginčo patalpose laikotarpius bei kalėjusių asmenų skaičių yra prieštaringi ir nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 13 d. iki 2017 m. spalio 28 d., bausmę atliekant 20 būrio 3 brigadoje, kurios plotas 53,28 kv. m buvo apgyvendinta 19 nuteistųjų, todėl vienam asmeniui teko 2,80 kv. m gyvenamojo ploto, t. y. 15 parų trūko 0,3 kv. m gyvenamojo ploto.

26. Teismas akcentavo, kad ginčo laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 13 d. iki 2017 m. spalio 28 d., t. y. 15 parų, nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje. Nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams. Teismas sutiko su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kad kamerose esantys baldai ir kitas inventorius dar labiau ribojo pareiškėjo teisę būti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose.

27. Teismas nurodė, kad Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose (toliau – ir Normos), patvirtintose 2004 m. birželio 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139, buvo nurodyta, kad prausykloje turi būti įrengta po vieną praustuvę dešimčiai asmenų, tualete – po klozetą arba unitazą dvylikai asmenų. Pažymėjo, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusių Normų naujoje redakcijoje nenumatytas sanitarinio mazgo įrengimas ir įrenginių skaičius.

28. Teismas atkreipė dėmesį, jog pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas (įsigaliojusias nuo 2017 m. birželio 8 d.) numatyta, kad bendrabučio gyvenamosios patalpos prausykloje, tualete turi būti įrengtas klozetas (gali būti ir tupimas) arba pisuaras (tik vyrams) 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų, praustuvė 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų.

29. Teismas papildomai nurodė, kad Pravieniškių PN-AK atsiliepime (b. l. 12–13, 14) nurodė, kad Pravieniškių PN 2 sektoriaus apsaugos ir priežiūros skyriaus specialisto 2018 m. liepos 4 d. pažymoje Nr. 42-11096 (b. l. 23), Ūkio skyriaus 2018 m. liepos 12 d. pažymoje Nr. 88-424 (b. l. 25–26) pažymėjo, kad 5 būrio sanitariniame mazge įrengti 5 unitazai, 3 pisuarai, prausykloje įrengtos 6 praustuvės, 2 kojų plautuvės, 6 būrio sanitariniame mazge įrengti 5 unitazai, 3 pisuarai, prausykloje – 8 praustuvės, 2 kojų plautuvės, 9 būrio sanitariniame mazge įrengta 6 unitazai, 4 pisuarai, prausykloje – 8 praustuvės, 4 kojų plautuvės, 13 būrio sanitariniame mazge įrengta 6 unitazai, 4 pisuarai, prausykloje – 3 praustuvės, 2 dušo sieteliai, 20 būrio sanitariniame mazge įrengta 4 unitazai, 2 pisuarai, prausykloje – 5 praustuvės, 2 kojų plautuvės. Ginčo laikotarpiu 6 būryje buvo 58 nuteistieji, 5 būryje – 56 nuteistieji, 20 būryje buvo nuo 67 iki 84 nuteistųjų, 9 būryje buvo 58 nuteistieji. Konstatuotina, jog sanitarinių įrenginių kiekis atitiko normose numatytus reikalavimus.

30. Teismas pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK nurodė, jog 3–6 būrių sanitariniame mazge įrengti 4 unitazai ir 4 pisuarai, 10–11 būrių sanitariniame mazge – 10 klozetų, pateikė duomenis apie nuteistųjų skaičių 11 ir 5 būryje, tačiau minėtų duomenų nepakako nustatyti, ar nuteistieji ginčo būriuose buvo tinkamai aprūpinti sanitariniais įrenginiais (klozetais, pisuarais), nes pagal Pravieniškių PN-AK pateiktas lenteles, sanitariniais mazgais naudojosi ir 3–6 bei 10–11 būrio nuteistieji, o duomenų apie 3, 4, 6 ir 10 būrių nuteistųjų skaičių vertinamuoju laikotarpiu byloje nėra, todėl nesant tokių duomenų, pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl sanitarinių įrenginių (tualetų) trūkumo teismas laikė nepaneigtomis.

31. Teismas pažymėjo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5.8. punkte nurodyta, kad kiekvienam būriui turi būti įrengiamas laisvalaikio kambarys, drabužių bei avalynės džiovykla (kiekvienam būriui; Taisyklių 5.9 p.).

32. Iš atsakovo atstovo atsiliepimo į pareiškėjo atsikirtimą teismas nustatė, kad Pravieniškių PN 2 sektoriuje poilsio kambariai nuteistiesiems nebuvo įrengti (b. l. 62), todėl šis pažeidimas pripažintinas nustatytu, tačiau pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl laisvalaikio kambarių neįrengimo, yra neatsiejamai susijusios su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir vertino kaip šio pažeidimo dalį.

33. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 19 straipsnyje numatytas Tabako gaminių vartojimo ribojimas. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, įtvirtintas Higienos normos HN 134:2015 7 punkte. Pataisos įstaigos administracija turi pareigą užtikrinti, kad asmenys patalpose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, taip pat, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais.

34. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad ginčui aktualiu metu kreipėsi į Pravieniškių PN administraciją nurodydamas, jog yra nerūkantis ir prašė užtikrinti jo teisę būti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkoma. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo bylose yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai pareiškėjas į administraciją su prašymu ar skundu dėl to, kad kameroje (ar pasivaikščiojimo kiemelyje) rūkoma, raštu nesikreipė, todėl jokio pagrindo spręsti, jog laisvės atėmimo vietos administracija nesiėmė reikiamų veiksmų, kad būtų užtikrintas draudimas rūkyti gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose, dėl ko, laikydama pareiškėją kartu su šiose patalpose rūkančiais nuteistaisiais, būtų pažeidusi teisės aktų reikalavimus, nebuvo.

35. Atsižvelgęs į bylos aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, jog Pravieniškių PN neteisėto veikimo ar neveikimo dėl pareiškėjo buvimo drauge su rūkančiais asmenimis nenustatyta. Teismas pabrėžė, kad savo teiginiams pagrįsti pats pareiškėjas jokių įrodymų, išskyrus deklaratyvius teiginius, nepateikė, todėl jo argumentus dėl turėjimo kvėpuoti tabako dūmais, atmetė kaip neįrodytus (ABTĮ 56 str.).

36. Teismas pažymėjo, kad 2018 m. lapkričio 19 d. Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros įstaigos medicininiame pažymėjime nurodyta, jog pareiškėjas į sveikatos priežiūros specialistus dėl sveikatos nusiskundimų, kuriuos galėjo sukelti ar įtakoti blogos gyvenimo sąlygos, nesikreipė (b. l. 64). Pats pareiškėjas bausmės atlikimo laikotarpiu dėl psichologinės pagalbos nesikreipė (b. l. 65). Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, o byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

37. Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką dėl tinkamo asmenų kalinimo, teismas priėjo prie išvados, kad Pravieniškių PN per pareiškėjo nurodytą laisvės atėmimo atlikimo šioje įstaigoje laiką 15 parų neužtikrino jam teisės aktais reglamentuoto gyvenamojo ploto normos, poilsio kambario, teismas konstatavo, kad Pravieniškių PN pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis, sveikatai nekenksmingomis sąlygomis.

38. Teismas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju pagrindo išvadai jog atsakovo atstovo pareigūnų elgesys su pareiškėju galėtų būti vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme, nėra, tačiau teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų (pažeidžiant vienam asmeniui gyvenamojo ploto normą, neįrengiant poilsio kambario), pažeidimų trukmę ir mastą, darė išvadą, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

39. Teismui nekilo abejonių, kad dėl nustatytų pažeidimų (per mažo gyvenamojo ploto, neįrengtų poilsio kambarių) pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

40. Įvertinęs byloje nustatytų pažeidimų pobūdį, jų trukmę, pareiškėjo asmens sveikatos istorijos gydytojų išrašus, nenustatęs, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai elgtis, atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį vertino 120 Eur suma ir šią sumą priteisė pareiškėjui iš atsakovo atstovo. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

III. 41. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 10 d. sprendimą pakeisti ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

42. Atsakovo atstovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkindamas pareiškėjo skundą, neatsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes ir netinkamai įvertino pateiktus įrodymus, todėl teismo sprendimas turi būti pakeistas. Teismas nevertino fakto, kad Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, jog dienotvarkės numatytu laiku nuo 6 val. 30 min. iki 22 val. 30 min. nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje. Be to, pirmosios instancijos teismas, nustatęs tenkantį santykinai minimalaus asmeniui tenkančio ploto pažeidimą, vertino jį kaip sukėlusį papildomus išgyvenimus, nors iš dalies tai kompensavo nemaži kambario išmatavimai bei pareiškėjui suteikta judėjimo laisvė. Pažymi, kad Pravieniškių PN-AK visus savo veiksmus atlieka tiksliai taip, kaip nustato teisės aktai.

43. Atsakovo atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytas minimalaus asmeniui tenkančio ploto pažeidimas 15 parų ir poilsio kambarių nebuvimas buvo įvertintas formaliai ir neatitinka tikrovės, tai turėtų būti vertinama kaip mažareikšmiais pažeidimais, todėl teismo sprendimas pripažinti, jog pareiškėjas patyrė išgyvenimus, viršijančius įprastai laisvės atėmimą patiriančių asmenų išgyvenimus, ir taip patyrė neturtinę žalą, kurios dydis įvertintas pinigais, yra nepagrįstas ir turėtų būti pakeistas, pripažįstant, kad D. N. teisė galbūt buvo pažeista, tačiau jos pažeidimo masto nustatyti neįmanoma, todėl pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija.

44. Atsakovo atstovas atkreipia dėmesį, kad pirmos instancijos teismas pripažino, jog Pataisos namų 2 sektoriuje nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys, kadangi atsakovo atstovas nepateikė tai paneigiančių įrodymų. Atsakovo atstovas mano, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog laisvalaikiu nuteistieji gali būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų, taip pat pagal Pataisos namų direktoriaus nustatytą dienotvarkę gali nustatytu laiku vaikščioti savo būrio patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje (dėl ligos), bendruose masiniuose renginiuose. Pažymi, kad nuteistieji miega miegamuosiuose, kurie nerakinami. Gyvenamosios patalpos – bendrabučio tipo su bendrais miegamaisiais ir bendro naudojimo patalpomis, todėl pareiškėjas nejautė jokių nepatogumų.

45. Atsakovo atstovas pažymi, jog pirmos instancijos teismas rėmėsi pareiškėjo subjektyvia nuomone, kurios nepatvirtino jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovo atstovas atliko neteisėtus veiksmus šiuo aspektu bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Įrodymų, kad Pravieniškių PN-AK būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, bloginęs gyvenimo sąlygas, byloje nenustatyta.

46. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

47. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pareiškime dėl prisidėjimo prie Pravieniškių PN-AK apeliacinio skundo nurodo, kad pareiškime dėl prisidėjimo prie pareikšto apeliacinio skundo prisidedantys asmenys negali pareikšti savarankiškų reikalavimų ir apskųsto sprendimo naikinimo ar pakeitimo pagrindų, todėl Kalėjimų departamentas byloje nereiškia jokių savarankiškų reikalavimų ir apskųsto sprendimo naikinimo ar pakeitimo pagrindų. Pažymi, kad palaiko visus Pravieniškių PN-AK apeliacinio skundo argumentus bei reikalavimus ir prie jų prisideda.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 48. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK, atlyginimo.

49. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, priteisė 120 Eur neturtinei žalai atlyginti, o D. N. skundo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 13 d. iki 2015 m. birželio 13 d. buvo atmesta, pritaikius trejų metų ieškinio senaties terminą.

50. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 15 parų neužtikrinant jam minimalaus gyvenamojo ploto, taip pat atsakovo atstovas pripažino, pareiškėjo argumentus dėl poilsio kambario trūkumo.

51. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde prašo teismo sprendimą pakeisti ir pripažinti, kad buvo pažeista D. N. teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, jog poilsio kambario nebuvimą, kompensavo nemaži kambario išmatavimai bei pareiškėjui suteikta judėjimo laisvė.

52. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

53. Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

54. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (2 d.).

55. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad pareiškėjui bausmę atliekant 20 būrio 3 brigadoje laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 13 d iki 2017 m. spalio 28 d. (15 parų) nebuvo užtikrinta teisė į 3,1 kv. m gyvenamojo ploto normą (trūko 0,3 kv. m).

56. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas vienam asmeniui privalomo ploto normą, pagrįstai vadovavosi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punktu, kuris nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose. Nustatydamas vienam asmeniui tekusio gyvenamojo ploto dydį, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai vadovavosi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis bei atsižvelgęs į tai, kad nebuvo nurodyta, kiek asmenų konkrečiu laikotarpiu buvo konkrečioje patalpoje, pagrįstai visą patalpos plotą dalino iš joje buvusių lovų skaičiaus. Nekaupdamas duomenų apie konkretų konkrečiose patalpose konkrečiu laiku buvusių asmenų skaičių, atsakovas prisiėmė riziką, kad ginant savo poziciją, gali būti sudėtinga tokius duomenis pateikti, o pareiga paneigti pareiškėjo teiginius dėl neužtikrinto minimalaus vienam asmeniui patalpoje privalomo ploto nagrinėjamu atveju negali būti vertinama kaip neproporcingai didelė.

57. Atsakovo atstovo pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 13 d. iki 2017 m. spalio 28 d., bausmę atliekant 20 būrio 3 brigadoje, kurios plotas 53,28 kv. m buvo apgyvendinta 19 nuteistųjų, todėl vienam asmeniui teko 2,80 kv. m gyvenamojo ploto, o nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2017 m. rugsėjo 14 d. bausmę atliekant 20 būrio 3 brigadoje, kurios plotas 53,28 kv. m buvo apgyvendinta 17 nuteistųjų, todėl vienam asmeniui teko 3,13 kv. m gyvenamojo ploto. Taigi, laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 13 d. iki 2015 m. spalio 28 d. įskaitytinai (15 parų) pareiškėjui gyvenant Pravieniškių PN-AK 20 būrio 3 brigadoje, buvo pažeista jo subjektinė teisė būti laikomam patalpoje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,1 kv. m jos ploto.

58. Taigi nėra ginčo, jog D. N. būnant Pravieniškių 20 būrio 3 brigadoje, jam teko 2,8 kv. m gyvenamojo ploto. Atkreiptinas dėmesys, kad toks ploto trūkumas buvo minimalus ir sudarė tik 0,3 kv. m mažesnį privalomo ploto trūkumą; per mažą gyvenamosios patalpos plotą dar mažino joje esantys baldai, tačiau ploto trūkumas buvo kompensuojamas sudarius galimybę dienotvarkėje nustatytu laiku laisvai judėti būrio gyvenamosiose patalpose ir lokalinio sektoriaus teritorijoje. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė laisvai judėti bendrabučio tipo patalpose. Be to, neatmetama galimybė, kad tam tikrais laikotarpiais ne visos lovos buvo užimtos, todėl D. N. galėjo tekti ir daugiau gyvenamosios patalpos ploto.

59. Byloje nėra ginčo, kad Pravieniškių PN-AK nebuvo įrengtas poilsio kambarys (b. l. 62). Kadangi atsakovas neįvykdė teisės aktų reikalavimų, todėl pagrįstai konstatuotas pažeidimas ir šiuo aspektu.

60. Atsižvelgusi į konstatuotus neteisėtus Pravieniškių PN-AK veiksmus, t. y. reikalavimo užtikrinti minimalų 3,1 kv. m patalpos plotą vienam asmeniui pažeidimą (trūko 0,3 kv. m) ir poilsio kambario nebuvimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog institucijos veiksmai buvo neteisėti LR CK 6.271 straipsnio prasme, o D. N. teisės buvo pažeistos. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinėje byloje pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę (15 parų) nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas ir ilgesnį laikotarpį neužtikrinta teisė į poilsio kambarį, nesutinka su atsakovo atstovo nuomone, jog nagrinėjamu atveju teisės pažeidimų pripažinimas yra pakankama satisfakcija. Nors padaryti pažeidimai buvo nežymūs ir truko trumpai, atsižvelgiant į ankstesnę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, neturtinė žala tokiu atveju atlygintina pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3119-756/2019; 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2280-756/2019).

61. Kita vertus, nagrinėjamu atveju Pravieniškių PN-AK veiksmai dėl minimalaus nustatyto ploto trūkumo negali būti prilyginami kankinimui, žiauriam ar nežmoniškam bei asmens orumą žeminančiam elgesiui, todėl nebuvo pagrindo pripažinti, kad atsakovas pažeidė Konvencijos 3 straipsnio nuostatas.

62. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio ir būdo nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-894-520/2018). Sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, jog būtent tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.

63. Nors administracinėje byloje nėra duomenų, kad D. N. sveikatai ir neigiamai savijautai tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuotas pažeidimas gauti paskirtus vaistus, teisėjų kolegijos nuomone, nustatyti atsakovo atstovo atlikti pažeidimai sudarė prielaidas patirti pareiškėjui tam tiktus nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus.

64. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimo trukmę, intensyvumą, pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, ginamų vertybių pobūdį bei kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteista 120 Eur suma yra proporcinga atsakovo atstovo padarytiems pažeidimams D. N. patirtai neturtinei žalai kompensuoti.

65. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Ramutė Ruškytė Vaida Urmonaitė-Maculevičienė