2021-01-27 Nr. AB-2052-3-62-3-00380-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-123-575/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00380-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Š. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. birželio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Š. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Š. D. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas jam priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2016 m. rugpjūčio 25 d. iki skundo padavimo teismui dienos yra kalinamas Pravieniškių PN-AK 1-ajame sektoriuje sąlygomis, neatitinkančiomis sveikatos ir higienos normų reikalavimų, prilygstančiomis žmogaus kankinimui. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui turintis tekti plotas, kurį dar labiau mažino patalpose esantis kietasis inventorius.

2.2. Nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas ir ventiliacija kamerose.

2.3. Kamerose buvo įrengtos dviaukštės lovos be grotelių, todėl į antrą aukštą tekdavo lipti per stalą.

2.4. Buvo įrengti tik 4 sanitariniai mazgai, nors būriuose, vienam pastate buvo apie 150 suimtųjų, todėl tekdavo laukti eilėse, sanitariniai mazgai buvo netinkamo dydžio, be to, nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu.

2.5. Pareiškėjas negalėdavo pasinaudoti teise į dušą dėl per mažo įrenginių kiekio. Dušą uždengianti užuolaida įrengta prie durų, todėl atidarius duris, dėl susidariusio skersvėjo, jis ne kartą sirgo peršalimo ligomis, nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis dušu.

2.6. Dėl gyvenamajame pastate stogo dangoje esančio asbesto jo sveikatai kilo pavojus, gyvenamojoje patalpoje nuo stogo bėgo vanduo, atsirado pelėsis, sklido nemalonus kvapas, dėl ko jausdavo stiprius galvos skausmus.

2.7. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė psichologinį sukrėtimą, sutriko miegas, patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, stresą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovo atstovo atsiliepimas į skundą buvo grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Pareiškėjas nuo 2016 m. rugpjūčio 25 d. iki 2019 m. vasario 19 d. buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 1-ajame sektoriuje bendrabučio tipo patalpose, kuriose pareiškėjui teko nuo 3,12 kv. m. iki 3,57 kv. m., todėl minimaliai tenkančio vienam nuteistajam gyvenamųjų patalpų ploto norma pažeista nebuvo. Teisės aktai nenumato, kad baldų, esančių patalpoje, taip pat inventoriaus užimamas plotas turėtų būti išskaičiuotas iš bendro ploto.

3.2. Patalpos aprūpinamos inventoriumi pagal galiojančius teisės aktus, o patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, įrengtos standartinės dviejų aukštų lovos be kopetėlių.

3.3. Įstaigoje užtikrinama gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta, patalpos vėdinamos per langus, patalpas turi valyti apgyvendinti nuteistieji.

3.4. Pravieniškių PN-AK užtikrina tinkamą sanitarinių mazgų įrenginių būklę, o 1-ojo sektoriaus dušinėje nėra tiesioginių lauko durų.

3.5. 10 būryje įrengti 6 sėdimi unitazai, 6 praustuvės, 1 dušas, 7 sektoriuje – 7 sėdimi unitazai, 7 praustuvės, 9 sektoriuje – 4 unitazai, 2 pisuarai, 6 plautuvės, 1 dušas.

3.6. Pravieniškių PN-AK 1-jame sektoriuje gyvenamųjų pastatų stogo dangoje buvo asbestinio šiferio, tačiau nebuvo vykdomi jokie darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių.

3.7. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas nesikreipė į Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos specialistus dėl psichologinio sukrėtimo, dvasinių išgyvenimų, nervinio streso ar kitų psichologinių problemų.

3.8. Pareiškėjas skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad Pravieniškių PN-AK savo veiksmais padarė nuteistajam žalos.

II. 4. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 25 d. sprendimu pareiškėjo Š. D. skundą atmetė.

5. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų jo laikymo Pravieniškės PN-AK bendrabučio tipo patalpose sąlygų, laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 25 d. iki 2019 m. vasario 19 d.

6. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančio gyvenamojo ploto, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintomis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 punktu, taip pat atsižvelgė į byloje esančius duomenis apie kamerų plotą ir kartu su pareiškėju buvusių asmenų skaičių. Įvertinęs nurodytą teisinį reguliavimą ir faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjui teko mažiausiai 3,11 kv. m gyvenamojo ploto, t. y. pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą (3,1 kv. m) ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, konstatavo, kad, nenustačius nacionalinės teisės pažeidimų dėl ploto normos, apskaičiuojant vienam asmeniui tenkančią ploto normą, baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas neatimamas.

7. Atsakydamas į pareiškėjo argumentus, kad patalpose nebuvo tinkamo apšvietimo ir vėdinimo, buvo drėgna, teismas nurodė, kad ginčo laikotarpiu higienos normas pataisos namuose reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos ir saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015, redakcija galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d., bei redakcija, galiojanti nuo 2018 m. lapkričio 1 d.). Įvertinęs HN 134:2015 nuostatas (14 p., 16 p., 17 p.), taip pat atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nedetalizavo nurodytų aplinkybių, t. y. konkrečiai nenurodė, kaip apskaičiuotas oro judėjimo greitis, leidžiantis daryti išvadą, kad buvo netinkama ventiliacija, laikėsi drėgmė, kokiais būdais pamatuota santykinė oro drėgmė, apšvieta kameroje, pareiškėjo argumentus dėl higienos normų pažeidimo atmetė.

8. Teismas, vadovaudamasis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose (toliau – ir Aprūpinimo normos), nurodė, kad nėra numatyta, kaip turi būti įrengiamos lovos patalpose, svarbu būtų užtikrinama teisė vienam asmeniui turėti / naudotis metaline lova. Įvertinęs tai, kad pareiškėjas skunde neindividualizavo, kokią žalą jis patyrė būtent dėl to, kad patalpoje yra metalinės lovos be kopetėlių, nepateikė duomenų, kokiu laikotarpiu jis naudojosi lova antrame aukšte, teismas konstatavo, jog pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas, įrengęs dviaukštes metalines lovas be kopetėlių, veikė netinkamai.

9. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad pastato stogo konstrukcijoje buvo asbesto, teismas nustatė, kad 1-ojo sektoriaus gyvenamųjų pastatų stogo dangoje buvo asbestinio šiferio, tačiau įstaigoje nebuvo atlikti darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių. Atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes, taip pat į tai, kad pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė, jog pastato konstrukcijoje yra asbesto, tačiau visiškai nedetalizavo kokia žala kilo jam, teismas konstatavo, jog teiginys, kad kilo pavojus pareiškėjo sveikatai yra nepagrįstas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo teiginių apie asbesto įtaką jo sveikatai nepatvirtina ir į bylą pateikta pareiškėjo sveikatos kortelės medžiaga.

10. Teismas, įvertinęs Pravieniškių PN Saugumo valdymo skyriaus pažymoje pateiktus duomenis apie nuteistųjų skaičių būryje, atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie sanitarinių mazgų ir prausyklų skaičių būriuose, Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (toliau – ir Tvarkos aprašas, redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nuostatas, taip pat Aprūpinimo aprašo nuostatas, konstatavo, kad tiek Tvarkos apraše, tiek ir Aprūpinimo apraše nustatytas reglamentavimas nebuvo pažeistas.

11. Atsakydamas į pareiškėjo teiginius, kad nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, teismas pažymėjo, jog pareiškėjas buvo laikomas bendrabučio tipo patalpose, kuriose sanitarinis mazgas ir dušinė įrengta atskiroje patalpoje nuo gyvenamųjų patalpų, todėl akivaizdu, kad buvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Teismas pažymėjo, kad tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje.

12. Atsižvelgęs į tai, kad Pravieniškių PN-AK nurodė, jog 1-ojo sektoriaus dušinėje nėra tiesioginių lauko durų, taip pat įvertinęs aplinkybę, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų dėl pareiškėjo sveikatos problemų peršalus, teismas konstatavo, kad pareiškėjo argumentai, jog jis dėl skersvėjo besinaudojant dušu peršaldavo yra nepagrįsti. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentus, kad pareiškėjas negalėjo pasinaudoti teise nusiprausti dušu dėl per didelio nuteistųjų skaičiaus, kadangi pareiškėjas būdamas apdairus, atsakingas asmuo, galėjo kreiptis į Pravieniškių PN administraciją dėl teisės nusiprausti neužtikrinimo, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl negalėjimo pasinaudoti sanitariniu mazgu, laukimo eilėse ir t.t.

13. Teismas, nenustatęs atsakovo veiksmų neteisėtumo, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, konstatavo, kad teisinio pagrindo viešajai civilinei atsakomybei kilti nėra, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III. 14. Pareiškėjas Š. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 25 d. ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

15. Pareiškėjas nurodo, kad Pravieniškių PN-AK 1-ajame sektoriuje tiek dušinėje, tiek gyvenamosiose patalpose matosi pelėsis.

16. Pareiškėjas akcentuoja, kad nėra pertvarų dušinėje, todėl pareiškėją mato kiti nuteistieji, jis taip pat priverstas matyti kitus nuteistuosius.

17. Pareiškėjas pažymi, kad 9-ajame būryje nėra rūkymo patalpos.

18. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad baldai mažino jam tekusį gyvenamąjį plotą, todėl jam teko mažiau, nei 3,12 kv. m gyvenamojo ploto.

19. Pareiškėjo teigimu, atsakovo atstovas slepia pažeidimus nuo teismo.

20. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

21. Atsakovo atstovas pažymi, kad vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka, samprotavimai nepagrįsti jokiais objektyviais ar subjektyviais įrodymais, byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Byloje nenustatyta atsakovo neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio, todėl, nesant būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš tinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK neužtikrinimo pareiškėjui nuo 2016 m. rugpjūčio 25 d. iki 2019 m. vasario 19 d., atlyginimo.

23. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, pareiškėjo skundą atmetė.

24. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes dėl higienos normų pažeidimo (dušinėje ir gyvenamosiose patalpose buvo pelėsis), pareiškėjo privatumo dušinėje užtikrinimo, pareiškėjui tekusio ploto, taip pat dėl rūkymo patalpose 9-ajame būryje nebuvimo.

25. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.). ABTĮ 134 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nevertina pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl rūkymo patalpos 9-ajame būryje nebuvimo, kadangi šių argumentų pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodęs.

27. Vertindama pareiškėjo argumentus dėl jam tekusio ploto, teisėjų kolegija nurodo, jog iš bylos medžiagos (b. l. 27, 32) matyti, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu teko mažiausiai 3,11 kv. m. Vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punkte numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) negali būti mažesnis nei 3,1 kv. m, o 111.2 punkte – kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose vienam asmeniui turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m.

Jokie kiti imperatyvaus (privalomo) pobūdžio nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai, be kita ko, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija), vienam asmeniui pataisos įstaigoje turinčio tekti ploto normos ar gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos konkrečiai nenustato. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)).

Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui pataisos įstaigoje buvo užtikrinta minimali ploto norma – atitinkamai 3,1 kv. m arba 3,6 kv. m, – neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą, nepagrįstai iš kameros ploto neišskaičiavo baldų užimamo ploto.

28. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, atsižvelgiant į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015; kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016; kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2324-602/2020; kt.).

29. Nagrinėjamu atveju Pravieniškių PN-AK nepateikė į bylą jokių duomenų dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde reiškiamų nusiskundimų (dėl pelėsio buvimo ir privatumo dušinėje neužtikrinimo). Pareiškėjas pakankamai detalizavo su minėtais pažeidimais nurodytas aplinkybes (nurodė vietą ir laikotarpį), todėl, atsižvelgiant į šios nutarties 28 punkte nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjo argumentai dėl jo privatumo pažeidimo dušinėje ir dėl pelėsio buvimo 1-ojo sektoriaus gyvenamosiose patalpose ir dušinėje pripažintini nustatytais. Atkreiptinas dėmesys, kad į bylą pateiktas 2012 m. rugsėjo 4 d. Kauno visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktas Nr. 36-1249(7) nagrinėjamu atveju nėra aktualus, nes priimtas daugiau nei prieš 3 metus iki pareiškėjo atvykimo į Pravieniškių PN-AK.

30. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti Pravieniškių PN-AK veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.).

31. Vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažymėtina, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

32. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

33. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.). Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.). Akcentuotina, kad, vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus (pvz., nesudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, įrenginiai ir baldai nešvarūs, patalpose ant sienų ir lubų paviršių yra pelėsio, neišduota švari patalynė, trūksta sanitarinių įrenginių ir pan.), tačiau nesant kitų pažeidimų, administracinių teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas paprastai laikomas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra priteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1819-520/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1874-575/2017; 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1005-756/2017).

34. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pertvarų duše nebuvimas neužtikrina visiško privatumo buvimo. Neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinami, kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015, 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016, 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016 ir kt.). Nors nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo teiginių dėl privatumo naudojantis dušais pažeidimo, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui pats nurodė, jog buvo įrengtos užuolaidos, taigi, privatumo pažeidimas buvo mažesnio intensyvumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors nagrinėjamu atveju ir buvo nustatytas pažeidimas (atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo teiginių, kad dušinėje ir gyvenamosiose patalpose buvo pelėsis), tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog kalinimo sąlygos buvo ypač prastos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1899-629/2020).

35. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad apeliacinės instancijos teismo nustatyti pažeidimai sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad sveikatos priežiūros specialistai būtų nustatę neigiamą netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai, taip pat nėra įrodymų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK pareigūnams, įstaigos administracijai būtų teikęs skundus (prašymus) dėl netinkamų kalinimo sąlygų, ar kad Pravieniškių PN-AK administracija būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimai galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

36. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, pripažįstant, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK buvo pažeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Š. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. birželio 25 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo Š. D. skundą tenkinti iš dalies. Pripažinti, kad pareiškėjo Š. D. teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje buvo pažeista. Kitą skundo dalį atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius