36d416a1-e5be-4ce8-9e21-fb7aaec5c0cb · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-787-196/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02543-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.15; 3.2.4.4; 3.2.4.9.2.                           (S)              LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 29 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės ir Viginto ViÅ¡inskio,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės M.

V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1888-603/2017 pagal ieÅ¡kovės M. V. ieÅ¡kinį atsakovei T. G. (buv. T. V.) dėl dovanojimo sutarties panaikinimo ir ½ dalies buto bei ½ dalies žemės sklypo priteisimo, trečiasis asmuo notarė Romutė Sipavičienė.             Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė M. V. kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama:

1) pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančia M. V. ir T. G. 2004 m. birželio 2 d. sudarytÄ dovanojimo sutartį, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), ir priteisti iÅ¡ atsakovės T. G. ieÅ¡kovės naudai ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini);

2) priteisti iš atsakovės ieškovės naudai ½ dalį 0,1180 ha dydžio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);

3) priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad 2004 m. birželio 2 d. dovanojimo sutartimi ieÅ¡kovė savo dukrai – atsakovei T. G. perleido nuosavybės teisę į jai priklausiusį 54,90 kv. m bendro ploto 2 kambarių butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Tarp sutarties Å¡alių buvo žodžiu sutarta, kad atsakovė leis ieÅ¡kovei iki gyvos galvos gyventi minėtame bute, rÅ«pinsis ja, sulaukus senatvės iÅ¡laikys ir padės. Atsakovė, bÅ«dama dovanoto buto savininke bei panaudodama ieÅ¡kovės jai perduotas pinigines lėšas (3600 Lt), 2008 m. lapkričio 19 d.

Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1-10040, įgijo nuosavybės teises į 0,1180 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini).Nuo 2015 metų pavasario santykiai su atsakove pasikeitė, ji įsipareigojimų nebevykdo ieÅ¡kovei nepadeda, nei kasdieninėje veikloje, nei ligos atveju, bendrauja Å¡iurkščiai, grubiai, nuolat žemina bei įžeidinėja, nesirÅ«pina dovanotu turtu, butas yra neremontuotas. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovė ketina parduoti dovanotÄ butÄ , todėl ieÅ¡kovė bÅ«tų priverstinai iÅ¡keldinta, liktų be gyvenamosios vietos bei be jokio turto.

IeÅ¡kovė neturi jokio kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, vienintelis pragyvenimo Å¡altinis yra gaunama senatvės pensija, kurios žymi dalis iÅ¡leidžiama vaistams. Atsakovės elgesys ieÅ¡kovės atžvilgiu turėtų bÅ«ti vertinamas kaip ypatingas nedėkingumas dovanotojui, nepateisinamas pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas, prieÅ¡taraujantis geros moralės principams, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.472 straipsniu dovanojimo sutartis turi bÅ«ti panaikinta.IeÅ¡kovė nurodė, kad panaikinus 2004 m. birželio 2 d. dovanojimo sutartį, ieÅ¡kovės patirtos žalos atlyginimas bÅ«tų visiÅ¡kai realizuotas bei Å¡alių pusiausvyra užtikrinta pritaikius dalinės restitucijos formÄ , t. y.

įpareigojant atsakovę grÄ Å¾inti ne visÄ dovanotÄ butÄ bei tiesiogiai su juo susijusias nuosavybės teises į žemės sklypÄ , bet pripažinti ieÅ¡kovės asmenine nuosavybe 1/2 dalį dovanoto buto.                                                                                           Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia nėra pagrindo, nes byloje nenustatyta ir ieškovė nenurodė atsakovės veiksmų, kurie vertintini kaip ypatingas nedėkingumas, nepagarba ieškovei, kai iki kilusio ginčo šalys kartu viename būste gyveno 11 metų. Taip pat byloje nėra duomenų, jog atsakovė tuo metu nesirūpino / neprižiūrėjo savo motinos, veikė prieš ieškovės interesus.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad posėdžio metu ieškovė, liudytoja I.

Č. nepateikė konkrečių duomenų, kada, kur ir kaip, ginčo bute apsigyvenus atsakovės sugyventiniui, kilo konfliktas, atsakovė buvo iÅ¡vadinta žeminančiais žodžiais. Byloje nėra jokių duomenų apie atsakovės ir jos sugyventinio nepagarbų elgesį, iÅ¡skyrus pačios ieÅ¡kovės bendro pobÅ«džio paaiÅ¡kinimus. Kitų byloje apklaustų liudytojų parodymai nepatvirtina, jog konfliktÄ tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės sukėlė bÅ«tent atsakovė. IeÅ¡kovei nepritarus dėl atsakovės sugyventinio gyvenimo ginčo bute, atsakovė, siekdama iÅ¡vengti nesutarimų ir užtikrinant savo Å¡eimos, nepilnamečių vaikų interesus, nusprendė iÅ¡sikelti su Å¡eima.

Teismo vertinimu, Å¡ie atsakovės veiksmai nelaikytini smerktinais geros moralės požiÅ«riu, nors ir atsakovei gyvenant kartu su ieÅ¡kove, bÅ«tų galimybė kokybiÅ¡kiau pasirÅ«pinti ir suteikti reikiamÄ pagalbÄ ieÅ¡kovei. Pirmosios instancijos teismas, nesutikdamas su ieÅ¡kovės argumentais, kad atsakovė Å¡iuo metu ja nesirÅ«pina, nelanko ligoninėje, pažymėjo, kad ieÅ¡kovei ir atsakovei esant konfliktinėje situacijoje, atsakovės pareiga rÅ«pintis, lankyti ieÅ¡kovę – motinÄ ligoninėje, yra ypatingai apsunkintas, tuo labiau esant ir nedraugiÅ¡kiems santykiams su seserimi, kuri palaiko ieÅ¡kovės pozicijÄ .

Teismas nustatė, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių atsakovės, jos sugyventinio asocialų gyvenimo bÅ«dÄ , atsakovės netinkamÄ elgesį su vaikais ir jų interesų neužtikrinimÄ . Nors ieÅ¡kovė nurodė, kad butas neremontuotas, apleistas, iÅ¡ antstolės Irenos Beliačic 2016 m. lapkričio 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 11-16-43 ir antstolės Brigitos Palavinskienės 2016 m. gruodžio 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 171-16-64 bei pačios ieÅ¡kovės ir atsakovės nurodytų aplinkybių, teismas nustatė, kad atliekant buto remontÄ , tikėtina dėl ieÅ¡kovės nesutikimo remontas nebuvo atliktas virtuvėje ir jos kambaryje.

Taigi teismas negali daryti pagrįstos iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovės gyvenimo sÄ lygos yra ženkliai pablogintos, bei atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ bei kasacinio teismo praktikÄ , jog atsakovės veiksmai (remonto atlikimas, buto rekonstrukcija, kt.) galėtų bÅ«ti vertinami kaip neabejotinai griežtai smerkiami veiksmai geros moralės požiÅ«riu. Teismas nustatė, kad liudytojai nepateikė konkrečių aplinkybių ir byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių atsakovės realius ketinimus parduoti butÄ .

             Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos argumentai IeÅ¡kovė M. V. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimÄ ir jos ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Teismas buvo neobjektyvus, konstatuodamas, kad nebuvo nustatyti atsakovės veiksmai, liudijantys blogÄ ir griežtÄ elgesį su savo motina (ieÅ¡kove). Teismas netinkamai aiÅ¡kino amoralų elgesį CK 6.472 straipsnio prasme, amoralius veiksmus dovanotojo atžvilgiu susiaurindamas tik iki tų veiksmų, kurie bÅ«tų įrodyti konkrečiais faktiniais įrodymais ar užfiksuotais pasakytais žodžiais.

Taip pat teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra įrodymų dėl atsakovės, jos sugyventinio nepagarbaus elgesio ieÅ¡kovės atžvilgiu. IeÅ¡kinyje nurodyti argumentai, teismo posėdžio metu pateikti paaiÅ¡kinimai dėl atsakovės įžeidinėjimų, grasinimų uždaryti į ligoninę, nesirÅ«pinimÄ , nepakeliamų gyvenimo sÄ lygų sudarymÄ ieÅ¡kovei negali bÅ«ti laikomi neinformatyviais ir neturinčiais įrodomosios galios. Konfliktai su atsakove tęsiasi nuo 2015 m., tačiau ieÅ¡kovė yra senyvo amžiaus ir negali sukonkretinti konfliktų vietos, laiko ir bÅ«do.PrieÅ¡ingai nei sprendė teismas, liudytojos I.

Č. parodymai turi būti vertinami kaip patikimi ir išsamūs, nes ji, kaip šeimos narys, gali tiksliai nurodyti konflikto aplinkybes, taip pat neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, nereiškia jokių reikalavimų byloje. Taip pat teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų E. K., S. K., M. G. žodžiais, kadangi šiuo atveju konfliktas yra kilęs ne tarp kaimynų, o tarp motinos ir dukters. Santykių pablogėjimas su motina negali būti vertinamas kaip pateisinama priežastis nevykdyti dukters pareigos rūpintis motina.

Atsakovės abejingumas ieÅ¡kovės sveikatai bei gyvenimo sÄ lygoms, tai, kad atsakovė, iÅ¡sikraustydama iÅ¡ dovanoto buto, savavaliÅ¡kai pasiėmė tikslinę piniginę kompensacijÄ , skirtÄ malkoms įsigyti, prieÅ¡tarauja geros moralės principams ir vaikų pareigai rÅ«pintis tėvais.Teismas vertino du skirtingus antstolių faktinių aplinkybių protokolus, tačiau 2016 m. lapkričio 14 d. antstolės protokole konstatuotos aplinkybės dėl karÅ¡to vandens nebuvimo virtuvėje bei neÅ¡ildomo vonios kambario nebuvo paneigtos.

Ä® Å¡ias aplinkybes, kurios įrodo dėl atsakovės kaltės pablogintas, neatitinkančias higienos normų ieÅ¡kovės gyvenimo sÄ lygas, teismas neatsižvelgė. Kosmetinio remonto darbai nėra susiję su Å¡ildymo sistemos atjungimu, kuris buvo padarytas atsakovės iniciatyva.PrieÅ¡ingai nei konstatavo teismas, liudytojai V. T., S. K., I. Č. nurodė, kad atsakovė planuoja parduoti dovanotÄ butÄ . IeÅ¡kovė negalėjo pateikti sutarties su nekilnojamojo turto agentÅ«romis, skelbimų dėl buto pardavimo, nes nebuvo su pardavimu susijęs asmuo.

Turto areÅ¡tas butui negali bÅ«ti traktuojamas kaip absoliutus apribojimas parduoti butÄ , nes gali bÅ«ti bet kada panaikintas.Teismas visiÅ¡kai nepasisakė dėl ieÅ¡kovės reikalavimo pripažinti jai teises į Å¡alia buto buvusį privatizuotÄ Å¾emės sklypÄ . Atsakovė T. G. atsiliepime į ieÅ¡kovės M. V. apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, prijungti prie bylos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. PK-301-1034/2017; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Nei ieÅ¡kinyje, nei apklausti liudytojai nenurodė konkrečių aplinkybių, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie atsakovės griežtai smerktinÄ elgesį motinos atžvilgiu. Teismas pagrįstai nustatė, kad konflikto tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės priežastimi buvo atsakovės sesers I. Č. ir ieÅ¡kovės nepritarimas atsakovės sprendimui gyventi su jos pasirinktu asmeniu. Apklaustų liudytojų parodymai rodo, kad atsakovė nėra konfliktiÅ¡kas žmogus, prieÅ¡ingai nei ieÅ¡kovė, tai įrodo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje, kuriuo ieÅ¡kovė nuteista pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, už tai, kad į kieme stovėjusį automobilį metė akmenį.

Teismų praktikoje nurodoma, kad sprendžiant dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų konstatavimo, turi bÅ«ti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes, priežastis. ReikÅ¡minga tai, ar neigiamai vertintinus veiksmus apdovanotasis atliko vien savo iniciatyva, ar kitam asmeniui juos iÅ¡provokavus, ar Å¡ių veiksmų neigiamų padarinių buvo sÄ moningai siekiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2011). IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė ir jos vyras vedė asocialų gyvenimo bÅ«dÄ , netinkamai elgėsi, nesirÅ«pino vaikais.Teismas pagrįstai rėmėsi antstolės B.

Palavinskienės 2016 m. gruodžio 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, filmuota medžiaga, kurie įrodo, kad bute yra veikiantis Å¡ildymas, įrengtas vonios kambarys. IeÅ¡kovė pati nurodė, kad virtuvėje ir jos kambaryje neleido atlikti remonto, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad jos gyvenimo sÄ lygos nebuvo pablogintos.IÅ¡sikrausčius iÅ¡ buto, atsakovė lankosi bute, tačiau ieÅ¡kovė pati nerodo noro bendrauti, todėl priverstinai rÅ«pintis ieÅ¡kove negali. Be to, nėra jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovė turi specialių poreikių ar jai reikalinga nuolatinė priežiÅ«ra.

Teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė siekė parduoti ginčo butÄ , byloje apklausti liudytojai nematė, kad bute lankytųsi galimi buto pirkėjai. Atsižvelgiant į tai, kad butui nuo 2015 m. balandžio 13 d. įregistruotas areÅ¡tas, jame gyvena nepilnamečiai, perleisti butÄ yra faktiÅ¡kai neįmanoma. Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama neperžengiant ieÅ¡kovės apeliacinio skundo ribų.Dėl naujų įrodymų priėmimoCPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.Kasacinis teismas savo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus.

Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos iÅ¡nagrinėjimas, siekiant nustatyti materialiÄ tiesÄ byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, bei atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ sprendžiant Å¡alių ginÄÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-347/2014; 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-218-916/2016; 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).Atsakovė T.

G. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikė ir prašė prie bylos prijungti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. PK-301-1034/2017. Nurodė, kad Å¡is įrodymas patvirtina apeliantės polinkį inicijuoti konfliktines situacijas.Nors atsakovės pateiktas raÅ¡ytinis įrodymas negalėjo bÅ«ti pateiktas anksčiau, t. y. nagrinėjant ginÄÄ pirmosios instancijos teisme ir teikiant atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kadangi nuosprendis baudžiamojoje byloje priimtas vėliau nei nagrinėjamoje byloje skundžiamas sprendimas, tačiau įvertinus tai, jog pateiktas įrodymas nėra tiesiogiai susijęs bei iÅ¡ esmės neturi teisinės reikÅ¡mės nagrinėjant kilusį ginÄÄ dėl dovanojimo sutarties panaikinimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės naujÄ Ä¯rodymÄ atsiakytina priimti.Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 6.472 straipsnio 1 dalies pagrinduPagal CK 6.472 straipsnio 1 dalį dovanotojas turi teisę kreiptis į teismÄ dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobÅ«dį, dovanojimo sutarties Å¡alių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieÅ¡ dovanotojÄ tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiÅ«riu.

Vadovaujantis kasacinio teismo praktika tam, kad bÅ«tų panaikintas dovanojimo sandoris remiantis nurodyta teisės norma, bÅ«tina konstatuoti bent vienÄ iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų:

1) kad apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo;

2) kai, atsižvelgiant į dovanos pobÅ«dį, dovanojimo sutarties Å¡alių asmenines savybes ir tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieÅ¡ dovanotojÄ tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiÅ«riu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2010; 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2011; 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2013; 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015).Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog atsakovės veiksmai ieÅ¡kovės atžvilgiu nelaikytini griežtai smerktinu, amoraliu elgesiu, buvo neobjektyvus, nepagrįstai nevertino apeliantės ieÅ¡kinyje, posėdžio metu jos nurodytų argumentų ir paaiÅ¡kinimų bei nepagrįstai liudininkės I.

Č. parodymus laikė nepakankamais, nes ji su seserimi – atsakove konfliktuoja.Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės iÅ¡dėstyta pozicija. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Å¡io kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi, Å¡alis teikdama konkrečius reikalavimus, turi pakankami pagrįsti savo pozicijÄ , pateikiant tai patvirtinančius įrodymus.

Teismui pripažinus įrodytomis faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieÅ¡kinio reikalavimas, ieÅ¡kinys gali bÅ«ti tenkinamas. Bylos Å¡alių, trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimai, liudytojų parodymai yra įrodinėjimo priemonės (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Teismas, analizuodamas Å¡iose įrodinėjimo priemonėse pateiktus duomenis, turi vertinti, ar jie pakankamai nuoseklÅ«s, detalÅ«s ir patikimi. Pažymėtina, kad tokių duomenų patikimumÄ teismas patikrina kartu vertindamas ir palygindamas kitus byloje esančius įrodymus, t. y. pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu proceso metu įrodinėjamų aplinkybių, iÅ¡nagrinėjimu, įvertina bendrÄ Ä¯rodymų visumÄ (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje, siekiant nustatyti ieÅ¡kovės reikalavimų pagrįstumÄ , įrodinėjamas aplinkybes dėl atsakovės griežtai smerktino elgesio ieÅ¡kovės atžvilgiu, buvo apklausti liudytojai. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis liudytojos I. Č., pačios ieÅ¡kovės posėdžio metu pateiktais paaiÅ¡kinimais, nustatė, kad konfliktai tarp ginčo Å¡alių, t. y. ieÅ¡kovės ir atsakovės prasidėjo ginčo bute apsigyvenus atsakovės sugyventiniui. Teisėjų kolegija, įvertinusi kitų byloje apklaustų liudininkų parodymus bei byloje esančius kitus įrodymus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai padarė iÅ¡vadÄ , jog byloje nėra pagrįstų duomenų apie tai, kad atsakovė sukėlė konfliktÄ , elgėsi nemandagiai, nepagarbiai ieÅ¡kovės atžvilgiu, iÅ¡vadino jÄ Å¾eminančiais žodžiais.

IÅ¡ esmės sutiktina su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad ieÅ¡kovė netinkamÄ atsakovės elgesį grindžia vien savo paaiÅ¡kinimais, kuriems pritaria ir liudytoja I. Č.. IeÅ¡kovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad Å¡ios liudytojos parodymai negali bÅ«ti vertinami kaip pakankami, pažymi, kad prieÅ¡ingai – jos parodymai yra patikimi, kadangi liudytoja yra ieÅ¡kovės dukra ir, kaip Å¡eimos narys, gerai žino konfliktinę situacijÄ bei byloje nereiÅ¡kia reikalavimų.

Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustačius, kad tarp atsakovės ir liudytojos I. Č. yra konfliktinė situacija, šios liudytojos parodymai negali būti vertinami kaip visapusiškai objektyvūs ir patikimi. Be to, apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi kitų liudytojų, kurie nėra šeimos nariai (E. K., S. K., M. G.), parodymais. Teisėjų kolegija, nesutikdama su šiuo apeliantės argumentu, pažymi, kad pagal byloje esančius duomenis nustatyta, jog ieškovė neteikė prieštaravimų dėl šių asmenų, kaip liudytojų, apklausos.

PrieÅ¡ingai, iÅ¡ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo matyti, kad pati ieÅ¡kovė nurodė, jog Z. K. galėtų paliudyti ieÅ¡kovės nurodomas aplinkybes (1 t. b. l. 2), o 2016 m. birželio 13 d. posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė neprieÅ¡taravo, jog bÅ«tų apklausiami E. K. ir M. G. (1 t. b. l. 178). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kaip jau buvo nurodyta, vadovaujantis CPK 177 straipsnio 2 dalimi liudytojų parodymai laikytini įrodinėjimo priemone, tačiau teismas, spręsdamas klausimÄ dėl ieÅ¡kovo reikalavimų pagrindimo, nesivadovauja iÅ¡imtinai vien liudytojų pateiktais duomenimis, prieÅ¡ingai, vertina jų santykį su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Nors apeliantė motyvuoja, kad tarp jos ir atsakovės susidariusi konfliktinė situacija, negali bÅ«ti pagrindu atsakovei nesirÅ«pinti ieÅ¡kove, jos sveikata, gyvenimo sÄ lygomis, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog tarp Å¡alių esant konfliktiÅ¡kiems santykiams, atsakovei sudėtinga pasirÅ«pinti ieÅ¡kove – motina.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 7 dalyje nustatyta vaikų pareiga gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimÄ . CK 3.162 straipsnyje, taip pat įtvirtina vaikų pareiga gerbti tėvus ir tinkamai atlikti savo pareigas. Tačiau bet koks dovanojimo sutarties Å¡alių santykių pablogėjimas negali bÅ«ti pagrindas panaikinti Å¡iÄ sutartį. Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad atsakovė mokėjo ginčo buto komunalinius mokesčius, atliko remonto darbus, o nesant kitų objektyviai pagrįstų duomenų apie netinkamÄ atsakovės elgesį motinos atžvilgiu, nesirÅ«pinimÄ , nėra pagrindo atsakovės veiksmus laikyti griežtai smerktinais geros moralės požiÅ«riu (CK. 6.472 straipsnio 1 dalis).Kaip vienÄ iÅ¡ argumentų dėl pablogintų gyvenimo sÄ lygų, apeliantė nurodo 2016 m. lapkričio 14 d. antstolės faktinių aplinkybių protokolÄ ir jame nurodytas bei byloje nepaneigtas aplinkybes (karÅ¡to vandens virtuvėje nebuvimas ir neÅ¡ildomas vonios kambarys), kurių, pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas nevertino.

Tačiau pagal skundžiamo sprendimo turinį, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantė, matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino tiek atsakovės pateiktÄ antstolės 2016 m. gruodžio 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ , tiek ir ieÅ¡kovės pateiktÄ antstolės 2016 m. lapkričio 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ . Pažymėtina, kad 2016 m. gruodžio 14 d. protokole konstatuotos aplinkybės iÅ¡ esmės paneigia 2016 m. lapkričio 14 d. protokole nustatytas aplinkybes dėl Å¡ildymo sistemos ginčo bute veikimo (konstatuota, kad vonios kambaryje veikia vandens Å¡ildymo boileris, yra Å¡ilto vandens, virtuvėje Å¡ilti radiatoriai).

Atsižvelgiant į tai, kad vienas iš protokolų surašytas vėliau, tikėtina, kad konstatuotos aplinkybės galėjo skirtis, atlikus tam tikrus remonto, šildymo sistemos įrengimo darbus. Be to pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pati ieškovė prieštaravo remonto darbų atlikimui jos kambaryje ir virtuvėje, apeliaciniame skunde apeliantė to taip pat neginčija. Tai, kad ginčo bute naudojamasi vandeniu, elektra, jog bute įrengtas vandens boileris ir vonia, pirmosios instancijos teismas nustatė remdamasis liudytojo M.

G. parodymais, atsakovės pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais (apmokėtomis sÄ skaitomis už komunalines paslaugas). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal CPK 185 straipsnį faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas gali bÅ«ti vertinamas kaip raÅ¡ytinis įrodymas, kuris su kitais įrodymais patvirtina ar paneigia atitinkamų aplinkybių egzistavimÄ . Pagal kasacinio teismo praktikÄ antstolio suraÅ¡ytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas laikomas oficialiuoju raÅ¡ytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tik tada, kai jis suraÅ¡ytas vykdant teismo pavedimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009; 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012).

Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertindamas ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes dėl pablogintų gyvenimo ginčo bute sÄ lygų, pagrįstai vertino abu byloje pateiktus antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus ir juose pateiktus duomenis bei vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Dėl apeliantės argumentų, susijusių su atsakovės ketinimais parduoti ginčo butÄ , pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad byloje nėra atsakovės tokius ketinimus patvirtinančių įrodymų.

Teismas vertino byloje apklaustų liudytojų parodymus, pažymėjo, kad liudytojos V. T., S. K. nurodė girdėjusios apie atsakovės planus parduoti butÄ . Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad daugiau kitų duomenų, pagrindžiančių planuojamÄ buto pardavimÄ nėra. Pažymėtina, kad iÅ¡imtinai liudytojų pateikti deklaratyvus teiginiai, kurių pagrįstumo teismas negali patikrinti bei įvertinti kartu su kitais byloje esančiais duomenimis, nes daugiau tokių duomenų nėra, negali bÅ«ti laikomi pakankamu pagrindu iÅ¡vadai dėl atsakovės ketinimų parduoti ginčo butÄ .

Apeliantės nurodomos aplinkybės, jog ji negalėjo teismui pateikti parduodamo buto skelbimų, sutarties su nekilnojamojo turto agentÅ«romis, atmestini, kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad parduodamo nekilnojamojo turto skelbimai paprastai yra vieÅ¡ai prieinami internetiniuose skelbimų portaluose, žiniasklaidos priemonėse ir kt. Nors ir sutiktina su apeliante, jog ginčo butui taikytas areÅ¡tas apskritai neeliminuoja galimybės parduoti butÄ , nes areÅ¡tas gali bÅ«ti panaikintas, tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje esančius duomenis, pagrįstai nustatė, jog iÅ¡ esmės aplinkybės dėl atsakovės ketinimų parduoti ginčo butÄ ieÅ¡kovė neįrodė (CPK 178 straipsnis), to nepatvirtino nei liudytojų parodymai, nei kiti byloje esantys įrodymai.

Sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl jos reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovės ½ dalį 0,1180 ha dydžio žemės sklypo. IeÅ¡kovė patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovė dovanojimo sutartimi tapusi ginčo buto savininke, valstybinės žemės pirkimo – pardavimo (privatizavimo) sutartimi įsigijo Å¡alia buto esantį žemės sklypÄ , tam panaudodama ieÅ¡koves asmenines lėšas. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad atsakovė įgijo teisę nusipirkti nurodytÄ Å¾emės sklypÄ tik dėl to, kad tapo buto savininke, nes žemės sklypÄ buvo galima nusipirkti tik teisėtiems žemės sklype esančio nekilnojamojo turto savininkams.

Apeliantė tiek apeliaciniame skunde, tiek ieÅ¡kinyje pateiktÄ reikalavimÄ dėl nuosavybės teisių pripažinimo į dalį žemės sklypo, vadovaudamasi CK 6.237 straipsnio 1 ir 2 dalimi ir 1.138 straipsnio 1 punktu, siejo su ginčijama dovanojimo sutartimi, t. y. kad panaikinus dovanojimo sutartį, iÅ¡nyktų ir žemės sklypo įsigijimo pagrindas. Taigi ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė taikyti dalinę restitucijÄ â€“ dalinai panaikinus dovanojimo sutartį ir pripažinus ieÅ¡kovės nuosavybės teisę į ½ dovanoto buto, taip pat priteisti ½ dalį žemės sklypo.

 Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju apeliantės ieÅ¡kinio pagrindinis reikalavimas yra dovanojimo sandorio pripažinimas negaliojančiu, tuo tarpu reikalavimas dėl nuosavybės teisių pripažinimo į dalį žemės sklypo laikytinas iÅ¡vestiniu, t. y. susijusių su pagrindiniu, o ne atskiru savarankiÅ¡ku reikalavimu. Taigi reikalavimas taikyti restitucijÄ ir jos taikymo bÅ«do pasirinkimas yra iÅ¡vestinis reikalavimas. Å is reikalavimas apskritai nėra spręstinas, jei pagrindinis reikalavimas atmetamas, t. y. atsisakoma pripažinti ginčijamÄ sandorį negaliojančiu.

Be to, restitucijos taikymas yra teismo teisė, atsižvelgiant į tai, net ir nesuformulavus tokio reikalavimo, teismas, pripažindamas ginčijamÄ sandorį negaliojančiu, turi iÅ¡spręsti ir restitucijos taikymo klausimÄ (CK 6.145 straipsnis). Atitinkamai, nors skundžiamame sprendime atskirai nėra pasisakyta dėl Å¡io iÅ¡vestinio reikalavimo, tačiau pirmosios instancijos teismui nenustačius pagrindo naikinti ginčijamÄ dovanojimo sutartį, nėra teisinio pagrindo spręsti klausimo ir dėl nuosavybės teisių pripažinimo į ½ dalį žemės sklypo.

Pagal kasacinio teismo praktikÄ , kuria vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , CK 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties panaikinimas įtvirtintas kaip iÅ¡imtinė priemonė, o jos taikymas siejamas su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingÄ nedėkingumÄ dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Tokie veiksmai įstatyme apibÅ«dinti pabrėžiant jų iÅ¡skirtinį – neabejotinai griežtÄ â€“ smerkimÄ .

Neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasmę gali bÅ«ti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai. Sprendžiant dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų konstatavimo, turi bÅ«ti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes bei priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015).Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos faktinių aplinkybių visumÄ , pateiktus įrodymus, vadovaudamasis aktualia teismų praktika, pagrįstai sprendė, jog atsakovės veiksmus vertinti kaip smerktinus geros moralės požiÅ«riu ir atitinkamai naikinti dovanojimo sutartį pagal CK 6.472 straipsnio nuostatas nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųPagal CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios pusės, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .Atsakovė T.

G. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ prašė iÅ¡ apeliantės M. V. priteisti 220,99 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, pateikė patirtas iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestinas, atsakovės T. G. praÅ¡ymas dėl 220,99 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovės M. V. tenkintinas.Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi atleido apeliantę nuo 1447 Eur žyminio mokesčio dalies, o likusios žyminio mokesčio dalies – 111 Eur sumokėjimÄ atidėjo iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo.

Vadovaujantis CPK 84 straipsniu atidėjus žyminio mokesčio dalies mokėjimÄ , atidėtos žyminio mokesčio dalies sumokėjimo klausimas iÅ¡sprendžiamas teismui priimant sprendimÄ (nutartį). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, sprendžia, kad iÅ¡ apeliantės priteistina 111 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei (CPK 84 straipsnis).IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, apeliacinės instancijos teisme nevirÅ¡ija nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos, dėl to nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).                          Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti atsakovės T. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iÅ¡ apeliantės M. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 220,99 Eur (du Å¡imtus dvideÅ¡imt eurų 99 ct) Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .Priteisti iÅ¡ apeliantės M. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 111 Eur (vienÄ Å¡imtÄ vienuolika eurų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ .             TeisėjaiKonstantinas Gurinas Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė Vigintas ViÅ¡inskis