2024-11-20 Nr. AB-16901-3-64-3-02587-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Laivydas“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritoriniam skyriui dėl nutarimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2024-11-20 Nr. AB-16901-3-64-3-02587-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Laivydas“ (toliau – ir Bendrovė) su patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) 2023 m. spalio 5 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 32581 (toliau – ir Nutarimas). Taip pat pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Full text
Administracinė byla Nr. eA-1438-624/2024
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02587-2023-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 7.2.2; 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. lapkričio 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Laivydas“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritoriniam skyriui dėl nutarimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Laivydas“ (toliau – ir Bendrovė) su patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) 2023 m. spalio 5 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 32581 (toliau – ir Nutarimas). Taip pat pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2023 m. spalio 5 d. buvo priimtas Nutarimas, kuriuo jam skirta 200 Eur minimali bauda. 2023 m. rugsėjo 19 d. atsakovas surašė protokolą juridiniam asmeniui Nr. UĮPPJ 1554-0008 (toliau – ir Protokolas), kuriame nurodė, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nefiksuotas vairuotojo K. I. 6.34 val. trukmės darbo laikas, dirbtas poilsio dieną 2023 m. liepos 1 d., bei 2 val. darbo laikas, dirbtas naktį 2023 m. birželio 24 d. Pareiškėjo teigimu, tiek Protokole, tiek Nutarime atsakovas netiksliai nurodė, kad pareiškėjas neva nedeklaravo ir nežymėjo faktiškai dirbto laiko, nors komandiruotės trukmės, darbo laikas kitomis komandiruotės dienomis darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose kitomis 2023 m. birželio–liepos mėn. dienomis buvo užfiksuotas teisingai, išskyrus dvi minėtas dienas.
3. Pareiškėjas pažymėjo, jog faktinį pažeidimo pagrindą sudaro ne tai, kad vairuotojo K. I. darbo laikas buvo iš viso neapskaitomas darbo laiko žiniaraščiuose ar kad pareiškėjas siekė jį nuslėpti, bet būtent tik dviejų konkrečių dienų žymėjimo neatitikimai. Tačiau nebuvo nustatyta, kad darbo laiko žymėjimo neatitikimai būtų tyčiniai, tikslingi, nuosekliai pasikartojantys, ar kad pareiškėjas vengė žymėti apskaitos žiniaraščiuose darbuotojų dirbtą darbo laiką. Tarp pareiškėjo ir darbuotojų nėra kilusių darbo ginčų. Pažeidimas padarytas netyčia, dėl atsitiktinės klaidos, kuria nebuvo siekiama neteisėtų tikslų. Be to, pareiškėjas saugojo pirminius duomenis, t. y. tachografo kortelių duomenis, kuriuos pareikalavus pateikė atsakovui, todėl nebuvo pagrindo manyti, kad pareiškėjas slėpė padarytą pažeidimą.
4. Dėl didelio darbuotojų skaičiaus ir 2023 m. birželio–liepos mėn. buvusio Bendrovės vyr. buhalterės nedarbingumo, pareiškėjas šių klaidų nepastebėjo. Protokole Bendrovės vadovas nurodė, kad pažeidimą pripažįsta, taip pat tyrimo metu bendradarbiavo su atsakovu, operatyviai teikė prašomus dokumentus, apgailestavo dėl susidariusios situacijos. Priimant Nutarimą šios aplinkybės buvo įvertintos kaip lengvinančios atsakomybę, o sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl, atsižvelgdamas į tai, kad pažeidimas padarytas pirmą kartą, atsakovas paskyrė pareiškėjui 200 Eur baudą. Atsakovas paskyrė minimalią įstatymo nustatytą baudą, tačiau dėl mažesnės nei numatyta minimali sankcija skyrimo ar nuobaudos neskyrimo Nutarime nepasisakė. Pareiškėjo nuomone, nuobauda neturėjo būti skiriama ir turėjo būti apsiribojama tik nurodymu ištaisyti pažeidimą, t. y. įpareigojimu atkurti aplinkybes, dėl kurių buvo konstatuotas nedeklaruotas darbas, ką darbdavys jau atliko ir be formalaus atsakovo įpareigojimo.
5. Pareiškėjo vertinimu, šioje situacijoje kyla proporcingumo klausimas. Jis turėtų būti sprendžiamas, atsižvelgiant į visas pasekmes, kurias galbūt patirs Bendrovė, jeigu finansinė sankcija bus pritaikyta. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56, 58 straipsniuose numatytų finansinių sankcijų taikymo pasekmė – leidimo laikinai gyventi neišdavimas, išduotų panaikinimas ir pan., kas lemia įmonių veiklos esminį pertvarkymą ar pabaigimą, jei iki pažeidimo nustatymo dienos darbdavio įmonė ženklia dalimi buvo įdarbinusi užsienio piliečius, o tai yra neadekvatu padarytam pažeidimui, kurį pats atsakovas įvertino minimalia 200 Eur bauda.
6. Šiuo atveju pareiškėjo pažeidimas iš esmės yra netyčinė, atsitiktinė, mažareikšmė klaida, kuri buvo nulemta to, kad per klaidą, neturint jokio tikslo išvengti išlaidų ar pažeisti kažkieno teisėtus interesus, darbo laiko apskaitos žiniaraštyje vieno iš apytiksliai 45 Bendrovės vairuotojų darbo laikas du kartus buvo nurodytas su klaida. Klaidų buvimą lėmė žmogiškasis faktorius – vyr. buhalterės liga. Dėl šios klaidos Bendrovės darbuotojas neturėjo pretenzijų.
7. Pareiškėjas gali būti tiesiog įpareigojamas ištaisyti darbo laiko apskaitos klaidas, patikslinti apskaitos duomenis, kas atitinkamai lemtų pagrindą perskaičiuoti darbo užmokesčio, dienpinigių ir mokesčių sumas bei jas išmokėti, dėl ko būtų visiškai atkurta teisinė tvarka. Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 3 dalis suformuluota taip, kad šios dvi galimybės (atkūrimas ir finansinė sankcija) nėra nei alternatyvios, nei įpareigoja atsakovą taikyti finansines sankcijas kiekvieno, net mažiausio pažeidimo atveju. Nubaudimas skiriant ne tik įpareigojimą atkurti teisingą situaciją, bet ir finansinės sankcijos taikymas nedidelio, atsitiktinio, netyčinio pažeidimo atveju, koks buvo padarytas šiuo konkrečiu atveju, yra neproporcinga priemonė, kurios atsakovas neturėtų taikyti.
8. Atsakovas VDI Šiaulių teritorinis skyrius atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
9. Atsakovas nurodė, kad, atlikus neplaninį UAB „Laivydas“ patikrinimą nelegalaus darbo (neteisėtos veiklos) kontrolės klausimais, išanalizavus ir įvertinus tyrimo metu surinktus duomenis ir dokumentus, nustatyta, kad pažeidžiant imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 120 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktų normas, darbo laiko apskaitos dokumentuose nepažymėtas UAB „Laivydas“ dirbusio tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo I. K. faktiškai dirbtas laikas poilsio dieną ir darbas naktį. Pareiškėjui surašius protokolą, juridinio asmens atstovas pažeidimą pripažino ir raštu pažadėjo neapskaitytas darbo valandas pagal tachografo duomenis apskaityti ir darbuotojui apmokėti. Atsakovo teigimu, nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad pažeidimas yra mažareikšmis. Pažeidimo pripažinimas tai tik lengvinanti aplinkybė, skiriant nuobaudą. Pažeidimas buvo nutrauktas tik pradėjus tyrimą. Pareiškėjui geranoriškai atlyginus už darbą, darbdavys nebuvo įpareigotas atkurti iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes.
10. Atsakovas pažymėjo, jog VDI nesprendžia klausimų, susijusių su užsieniečiams išduodamomis vizomis, leidimais laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, leidimų dirbi išdavimu, pratęsimu ar jų panaikinimu.
11. Taip pat VDI pažymėjo, kad patikrinimo metu 2023 m. rugsėjo 14 d. Bendrovės direktoriui buvo surašytas administracinių nusižengimų protokolas, kuriuo jam buvo skirtas administracinis nurodymas ir siūloma sumokėti 300 Eur baudą, kurią administracinius pažeidimus padaręs asmuo sumokėjo, juos pripažinęs.
12. Atsakovo vertinimu, priimant Nutarimą, įstatymas ar kitas teisės aktas nebuvo pažeistas, viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat teisės aktas neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus, todėl, atsakovo vertinimu, VDI pagrįstai priėmė skundžiamą Nutarimą Užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui, o vadovaujantis Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėtai UAB „Laivydas“ skyrė finansinę sankciją – 200 Eur.
II. 13. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. vasario 6 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Laivydas“ skundą tenkino, panaikino Nutarimą ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 506,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
14. Teismas nustatė šias ginčui svarbias aplinkybes:
14.1. 2023 m. rugpjūčio 29 d.–2023 m. rugsėjo 15 d. VDI Šiaulių skyrius atliko UAB „Laivydas“ neplaninį patikrinimą nelegalaus darbo (neteisėtos veiklos) bei darbo laiko ir poilsio kontrolės klausimais. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad nesilaikyta reikalavimo, jog kasdieninio darbo trukmė, kai dirbama ir naktį, neviršytų 10 darbo valandų, kad įmonė netinkamai priskaičiavo darbo užmokestį už faktiškai darbuotojų dirbtą laiką ir jį fiksavo darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Iš įmonės pateiktų priskaitymų – išskaitymų žiniaraščių už 2023 m. birželio, liepos mėn. nustatyta, kad H. D., K. I., N. A. buvo apskaičiuotas ir sumokėtas užmokestis nesivadovaujant faktiškai dirbtu jų darbo laiku, o vadovaujantis neteisingais programos Lock Traker duomenimis. UAB „Laivydas“, atstovaujama direktoriaus A. G., įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose darbuotojams nedeklaravo ir nežymėjo faktiškai dirbto laiko, t. y. neapskaitytas vairuotojų faktiškai dirbtas darbo laikas pagal duomenis, perkeltus iš skaitmeninio tachografo, nefiksuotas darbo laikas, dirbtas naktį bei poilsio dieną, laikas naktį bei švenčių dienomis.
14.2. VDI 2023 m. spalio 5 d. priėmė Nutarimą, kuriuo už Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytą teisės pažeidimą skirta 200 Eur bauda.
15. Teismas atkreipė dėmesį, jog VDI, atlikusi neplaninį patikrinimą, 2023 m. rugsėjo 15 d. Nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 1554-0067 (toliau – ir Aktas) nustatė šiuos darbo ir poilsio režimo, darbo apmokėjimo pažeidimus:
15.1. nesilaikyta reikalavimo, jog kasdieninio darbo trukmė, kai dirbama ir naktį, neviršytų 10 darbo valandų: H. D. 2023 m. birželio 7 d. dirbo 11 val. 19 min., 2023 m. birželio 22 d. dirbo 10 val. 42 min., 2023 m. birželio 27 d. – 10 val. 56 min., 2023 m. liepos 19 d. dirbo 11 val. 12 min., 2023 m. liepos 14 d. dirbo 10 val. 02 min., 2023 m. liepos 29 d. dirbo 14 val. 54 min., K. I. 2023 m. birželio 27 d. dirbo 10 val. 16 min. Visos šios darbo dienos apėmė ir darbą nakties metu;
15.2. patikrinimo metu iš Bendrovės pateiktų dokumentų apie vairuotojų darbą nustatyta, kad vairuotojas H. D. 2023 m. liepos mėn. pagal tachografo / vairuotojo kortelės duomenis iš viso dirbo 152 val. 26 min., o liepos mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėta, kad dirbo iš viso tik 121 val. (fiksuota mažiau 31 val. 26 min.), K. I. 2023 m. birželio mėn. pagal tachografo / vairuotojo kortelės duomenis iš viso dirbo 180 val. 12 min., įskaitant ir 6 val. 35 min. darbą naktį, o birželio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėta, kad vairuotojas dirbo tik 175 val. (fiksuota mažiau 5 val. 12 min.), naktį pažymėta, kad dirbo tik 3 val. (fiksuota mažiau 3 val. 35 min.). Analogiškai 2023 m. liepos mėn. pagal tachografą dirbo 30 val. 17 min. iš jų naktį 49 min., o darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėta 16 val. (fiksuota mažiau 14 val. 17 min.), o naktinis darbas nepažymėtas. N. A. 2023 m. birželio mėn. pagal tachografo duomenis dirbo 192 val. 26 min., o darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėta tik 175 val. (fiksuota mažiau 17 val. 26 min.), liepos mėn. pagal tachografo duomenis dirbo 47 val. 11 min., o darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėta tik 40 val. 50 min. (fiksuota mažiau 6 val. 21 min.).
15.3. patikrinimo metu nustatyta, kad į darbuotojų darbo laiko apskaitą nėra įtrauktas visas faktiškai dirbtas laikas, dirbtas poilsio dieną, laikas naktį bei švenčių dienomis: K. I. 2023 m. liepos 1 d. (poilsio dieną) dirbo 6 val. 34 min., darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėta kaip poilsio diena, tas pats vairuotojas 2023 m. birželio 24 d. dirbo naktį 2 val., kurios darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nefiksuotos.
16. Teismas pažymėjo, jog Protokole suformuluotas pažeidimas, iš kurio matyti, jog UAB „Laivydas“ yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad netinkamai darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose darbuotojams nedeklaravo ir nežymėjo faktiškai dirbto laiko, t. y. neapskaitytas vairuotojų faktiškai dirbtas darbo laikas. Įvertinęs Protokole pateikiamą pažeidimo formuluotę, teismas darė išvadą, jog pažeidimas padarytas ne vieno darbuotojo atžvilgiu, tačiau tiek Protokole, tiek vėliau nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą dėl neaiškių priežasčių yra nurodomas tik vienas atvejis iš daugelio Akte nustatytų pažeidimų. Taip pat teismas nurodė, kad nei Protokole, nei Nutarime nėra nurodoma, kodėl nustačius ne vieną pažeidimą, tiek kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, tiek administracinio nusižengimo nutarimo priėmimas atliktas tik vieno darbuotojo atžvilgiu, nors visų nustatytų pažeidimų įvertinimas galėtų turėtų įtakos padaryto administracinio nusižengimo apimčiai ir paskirtos baudos dydžiui.
17. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, jog atsakovo netinkamai suformuluotas pažeidimas lėmė nepagrįstą pareiškėjo suvokimą, kad bauda už Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų pažeidimą skirta tik už vieno Bendrovės darbuotojo du kartus netinkamai darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėtą darbo laiką. Teismo vertinimu, Nutarime esantis prieštaravimas, nurodant, jog UAB „Laivydas“ darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose darbuotojams nedeklaravo ir nežymėjo faktiškai dirbto laiko, tačiau tiriant tik vieną iš patikrinimo metu nustatytų pažeidimų, yra esminis administracinio nusižengimo tyrimo pažeidimas, turėjęs reikšmės teisingai nustatyti administracinį pažeidimą, jo apimtį bei paskirti baudą, numatytą Užimtumo įstatyme. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas panaikino Nutarimą kaip neteisėtą.
III. 18. Atsakovas VDI Šiaulių teritorinis skyrius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 6 d. sprendimą.
19. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad VDI Šiaulių skyrius tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo pažeidimo bylą bei, įvertinęs visas aplinkybes, tinkamai skyrė baudą (finansinę sankciją) Bendrovei.
20. Atsakovas nurodo, kad baigus tyrimą 2023m. rugsėjo 15 d. buvo surašytas Aktas, kuriame buvo aprašyti tyrimo metu nustatyti pažeidimai už tiriamą laikotarpį ir atrinktų darbuotojų atžvilgiu. Tiriant visų trijų darbuotojų darbo laikus nustatyta, kad Bendrovė netinkamai priskaičiavo darbo užmokestį už faktiškai jų dirbtą laiką ir neteisingai dirbtą laiką fiksuodamas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, pažeidė DK 115 straipsnio 7 dalį bei 144 straipsnio 1 ir 3 dalis. Už šiuos pažeidimus Bendrovės vadovas buvo nubaustas pagal Lietuvos respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 99 straipsnio 1 dalį, 100 straipsnio 1 dalį ir 455 straipsnio 5 dalį, skiriant 300 Eur baudą.
21. Atsakovas pažymi, jog Akte buvo nustatytas pažeidimas, kad vieno iš trijų tiriamų darbuotojų (K. I.) dirbtas darbo laikas jo poilsio dieną bei naktį į darbo laiko apskaitą Bendrovėje nebuvo įtrauktas, taip pažeidžiant DK 120 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktų nuostatas ir Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatas. Už šį pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė juridiniam asmeniui (UAB „Laivydas“) Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 3 punkto (pirmą kartą) dalyje. Už šį pažeidimą ir buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas juridiniam asmeniui, kurį atstovavo vadovas, ir paskirta minimali 200 Eur bauda. Įvertinus Akte nustatytus pažeidimus buvo surašyti du administracinių teisės pažeidimų protokolai: vienas Bendrovės vadovui, o kitas Bendrovei, kurį atstovavo tas pats vadovas. Visi nustatyti tyrimo metu pažeidimai buvo įvertinti atsižvelgiant į pasirinktą tyrimo laikotarpį ir tiriamų darbuotojų skaičių.
22. 2023 m. rugsėjo 14 d. Bendrovės direktoriui, dėl to kad jis, būdamas atsakingu asmeniu, pažeidė DK 120 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 115 straipsnio 7 dalies, 144 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas bei Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatas bei padarė ANK 100 straipsnio 1 dalyje, 99 straipsnio 1 dalyje, ir 455 straipsnio 5 dalyje numatytus pažeidimus, buvo surašytas administracinių nusižengimų protokolas, kuriuo Bendrovės direktoriui buvo skirtas administracinis nurodymas ir buvo siūloma sumokėti 300 Eur baudą, kurią jis sumokėjo, pripažinęs išvardintus pažeidimus.
23. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti 484 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.
24. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė argumentų, dėl kurių nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Pareiškėjas neginčija, kad VDI atliko neplaninį patikrinimą Bendrovėje ir jo rezultatai buvo įforminti Aktu, o po to buvo surašyti du atskiri protokolai.
25. Pareiškėjas pažymi, jog ANK įtvirtintos teisės normos nesudaro galimybės nei atsakovui, nei teismui pildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluoto kaltinimo, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio nusižengimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį. Atsižvelgiant į skundžiamo teismo sprendimo argumentus, atsakovas turėjo įrodinėti, kad nebuvo padarytas teismo nurodytas esminis tyrimo pažeidimas, tačiau šiuo aspektu atsakovas nepasisakė. Todėl net atsakovui apeliaciniame skunde paaiškinus, kad pagal tą patį Aktą buvo surašyti du protokolai, tai nekeičia skundžiamame sprendime nurodytos Nutarimo panaikinimo priežasties.
26. Atsakovas neginčija, kad Bendrovės vadovui bauda buvo paskirta už darbo laiko apskaitos pažeidimą, bet aptariamo protokolo ir pažeidimo bylos medžiagoje nėra. Todėl neaišku, koks Akto, Bendrovės vadovui surašyto protokolo ir nutarimo bei juridinio asmens atžvilgiu priimto nutarimo (t. y. ginčijamo Nutarimo) santykis, kurio klausimą iškėlė teismas ir kurį įvertino kaip esminį tyrimo pažeidimą. Iš apeliacinio skundo neaišku, kaip Bendrovės vadovui paskirtą administracinę nuobaudą atsakovas sieja su nagrinėjamu ginču.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. 27. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. spalio 5 d. nutarimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 32581 teisėtumo ir pagrįstumo.
28. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Nutarimo, kuris buvo grindžiamas argumentais, jog pareiškėjo nubaudimas, skiriant ne tik įpareigojimą atkurti teisingą situaciją, bet ir finansinę sankciją dėl nedidelio, atsitiktinio, netyčinio pažeidimo, koks buvo padarytas šiuo konkrečiu atveju, yra neproporcinga priemonė, Nutarimą panaikino, motyvuodamas tuo, kad: Nutarime esantis prieštaravimas, nurodant, jog UAB „Laivydas“ darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose darbuotojams nedeklaravo ir nežymėjo faktiškai dirbto laiko, tačiau tiriant tik vieną iš patikrinimo metu nustatytų pažeidimų, yra esminis administracinio nusižengimo tyrimo pažeidimas, turėjęs reikšmės teisingai nustatyti administracinį pažeidimą, jo apimtį bei paskirti baudą, numatytą Užimtumo įstatyme; atsakovo protokole ir Nutarime netinkamai suformuluotas pažeidimas lėmė nepagrįstą pareiškėjos suvokimą, kad bauda už Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų pažeidimą skirta tik už vieno pareiškėjo darbuotojo du kartus netinkamai darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėtą darbo laiką.
29. Atsakovas VDI paduotame apeliaciniame skunde teigia, kad teismas priimtame sprendime neteisingai aiškina, kad priimtame Nutarime dėl neaiškių priežasčių yra nurodomas tik vienas atvejis iš daugelio Nelegalaus darbo tyrimo akte nustatytų pažeidimų. Įvertinus Akte nustatytus pažeidimus buvo surašyti du administracinių teisės pažeidimų protokolai: vienas Bendrovės vadovui, o kitas juridiniam asmeniui, kurį atstovavo tas pats vadovas. Visi nustatyti tyrimo metu pažeidimai buvo įvertinti atsižvelgiant į pasirinktą tyrimo laikotarpį ir tiriamų darbuotojų skaičių.
30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), nemano jį esant teisėtą ir pagrįstą: pirmosios instancijas teismas, nekonstatavęs, kad pareiškėjas nepadarė Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje 2 ir 3 punktuose numatytų pažeidimų, neturėjo pagrindo priimti procesinio sprendimo, kurį priėmė, t. y. Nutarimą panaikinti.
31. Užimtumo įstatymo redakcijos, galiojusios pažeidimų, už kurį pareiškėjui skirta bauda, padarymo, tyrimo, bylos nagrinėjimo Valstybinėje darbo inspekcijoje ir teisme metu, 60 straipsnio, reglamentuojančio baudos skyrimą, 1 dalis nustatė, kad šio įstatymo 57 ir 58 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria Valstybinė darbo inspekcija. Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu. ANK, reglamentuojantis administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą ne teismo tvarka, 619 straipsnio, kuriame nurodytos nutarimų rūšys, 1 dalis nustato, kad ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas priima vieną iš šių nutarimų: 1) skirti administracinę nuobaudą; 2) nutraukti administracinio nusižengimo teiseną; 3) motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą kitai institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, ar teismui.
32. Administracinis teismas, bylą dėl nutarimo, kuriuo ne teismo tvarka skirta bauda už Užimtumo įstatymo numatyto pažeidimo (-ų) padarymą, teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėjęs pagal bendras administracinių bylų teisenos nuostatas, manymas, kad būtina atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, tinkamai surašyti pažeidimų protokolą ir pan., nepažeisdamas non reformatio in peius (draudimo keisti į blogąją pusę) principo, turėtų panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą / surašyti protokolą, kadangi tik panaikinus nutarimą, lieka neapibrėžtumas dėl bylos proceso baigties.
33. Tačiau nagrinėjamo ginčo atveju pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, nei nustatė, nei tinkamai motyvavo tokio procesinio sprendimo priėmimo būtinybę: priešingai nei šiuo metu galiojančios redakcijos Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalis („Nedeklaruotu darbu vadinamos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka netvarkoma darbuotojų darbo laiko apskaita ir (arba) darbo laiko apskaitos dokumentuose nėra pažymėta: 1) darbuotojo dirbti viršvalandžiai; 2) darbuotojo darbo laikas švenčių dieną, poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką; 3) darbuotojo darbo laikas naktį.“), 2023 m. birželio–liepos mėn. galiojusios redakcijos Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nebuvo expressis verbis (tiesiogiai, aiškiai žodžiais) nustatyta, kad nedeklaruotu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka netvarkoma darbuotojų darbo laiko apskaita: Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalis nustatė, kad nedeklaruotu darbu vadinamos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka darbo laiko apskaitos dokumentuose nėra pažymėta: 1) darbuotojo dirbti viršvalandžiai; 2) darbuotojo darbo laikas švenčių dieną, poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką; 3) darbuotojo darbo laikas naktį.
34. Taigi, viena vertus, teismas nemotyvavo, kodėl aplinkybė, kad pareiškėjas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose darbuotojams nedeklaravo ir nežymėjo faktiškai dirbto laiko, nenustačius, kad tuo metu darbuotojas dirbo viršvalandžius, švenčių dieną, poilsio dieną (jeigu nenustatyta pagal grafiką) ar nakties metu, savaime suponuoja išvadą dėl nedeklaruoto darbo Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies prasme. Tuo pačiu pažymėtina, kad UAB „Laivydas“ direktorius, kaip matyti iš pateikto administracinio nusižengimo protokolo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, buvo patrauktas atsakomybėm dėl ANK 100 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo, nustatančio atsakomybę ir už darbuotojų darbo laiko nežymėjimą darbo laiko apskaitos žiniaraštyje arba žinomai neteisingų duomenų apie įmonėse, įstaigose, organizacijose dirbančių asmenų į darbo laiko apskaitą privalomai įtrauktiną darbo laiką įrašymą į darbo laiko apskaitos žiniaraštį.
35. Kita vertus, nesant duomenų, kad pareiškėjas dėl darbuotojų, kurių atliktos darbo funkcijos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka darbo laiko apskaitos dokumentuose nebuvo ar nebuvo tinkamai pažymėtos, neatkūrė tikrųjų aplinkybių ar nesumokėjo darbo užmokesčio, procesinis sprendimas dėl papildomo tyrimo atlikimo ir neturėtų būti priimamas: įvertinus, kad pareiškėjas pateiktame skunde neginčijo, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nefiksavo vairuotojo K. I. 6.34 val. trukmės darbo laiko, dirbto poilsio dieną (2023 m. liepos 1 d.), taip pat 2 val. darbo laiko, dirbto naktį 2023 m. birželio 24 d., kas savaime suponuoja išvados dėl Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto pažeidimų padarymo pagrįstumą, o papildomų aplinkybių, susijusių Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka darbo laiko apskaitos dokumentuose nepažymėto kitų darbuotojų darbo švenčių dieną, poilsio dieną ar nakties metu, nustatymas savaime nekeistų pareiškėjo veiksmų kvalifikacijos, byla neturi būti grąžinama VDI iš esmės vien tam, kad pareiškėjui, kuris ir pateikė skundą, galimai būtų skirta didesnė bei įstatyme nustatyta minimali bauda.
36. Tuo tarpu pareiškėjo skunde nurodyti argumentai dėl pažeidimo protokole ir Nutarime nurodytų veiksmų kvalifikacijos nebuvo ir nėra pagrindas keisti ginčijamą nutarimą: DK 120 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbdavys privalo įtraukti į darbo laiko apskaitą darbuotojo faktiškai dirbtus: 1) viršvalandžius; 2) darbo laiką švenčių dieną; 3) darbo laiką poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką; 4) darbo laiką naktį; 5) darbo laiką pagal susitarimą dėl papildomo darbo. Byloje ginčo dėl to, kad, pažeidžiant DK 120 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 nuostatas, pareiškėjas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nefiksavo vairuotojo K. I. 6.34 val. trukmės darbo laiko, dirbto poilsio dieną (2023 m. liepos 1 d.), taip pat 2 val. darbo laiko, dirbto naktį 2023 m. birželio 24 d., kas savaime suponuoja išvadą dėl Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto pažeidimų padarymą. Aplinkybės, dėl kurių tai įvyko, neturi esminės teisinės reikšmės pareiškėjo atsakomybei atsirasti (šiuo aspektu žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-473-552/2023; 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje eA-405-520/2024 ir kt.), be to, kad, kaip matyti iš byloje pateikto 2023 m. rugsėjo 15 d. Nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. NDA 1554-0067, tokio pobūdžio (susijęs tinkamu darbo laiko apskaitos vedimu) nėra vienintelis; nėra pagrindo manyti, kad VDI ar teismas, atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pareiškėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, turėtų administracinio poveikio priemonės neskirti.
37. Apibendrindamas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovo apeliacinis skundas yra tenkintinas, dėl ko pirmosios instancijos teismo yra naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas yra atmetamas.
38. Pareiškėjo skundo netenkinus, nėra pagrindo tenkinti ir jo reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus apeliacinį skundą tenkinti.
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Laivydas“ skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan