2022-09-12 Nr. BB-5376-1-01-1-10042-2017-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-4432/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10042-2017-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. rugsėjo 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Algimanto Valantino ir Rimos Ažubalytės, susipažinusi su nuteistojo E. P. kasaciniu skundu dėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 2 d. nutarties ir baudžiamosios bylos medžiaga,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu prašoma panaikinti teismų sprendimus ir bylą nutraukti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas bylos nepatikrino išsamiai, byla buvo išnagrinėta šališkai bei neobjektyviai, padarius esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų ir klaidingą išvadą, kad pakanka E. P. kaltės įrodymų dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje. Teismas apklausiant liudytoją, turėjusį pašalinti abejones dėl melavusių liudytojos ir nukentėjusiojo parodymų patikrinimo, padarė BPK 20 straipsnio, 241 straipsnio 2 dalies bei 279 straipsnio l dalies pažeidimus. Teismų sprendimai priimti pažeidžiant BPK 302, 326 straipsnius, nes apeliacinės instancijos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, paremtos įtariamaisiais kitoje ar toje pačioje byloje turėjusių būti pripažintų asmenų prieštaringais parodymais. Apeliacinės instancijos teismas netyrė visų BK 138 straipsnio 1 dalies taikymui reikšmingų duomenų, nevertino jų atitikimo BPK 20 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų visumai. Kauno apygardos teismas privalėjo išsiaiškinti, kodėl liudytojas R. K. iki šiol nėra oficialiai užregistravęs 2018 m. kovo 1 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolų. Apeliacinės instancijos teismo buvo prašoma paskirti liudytojai L. K. teismo psichologinę ekspertizę ar ši neturi melavimo patologijos, tačiau teismas nepagrįstai šį prašymą protokoline nutartimi atmetė. Byloje jokių įrodymų, patvirtinančių E. P. kaltę, tyčia sutrikdant A. Š. sveikatą, byloje nėra. Kasatoriaus manymu, jo kaltė nusikaltimo padarymu negali būti grindžiama tikėtinais ar keliančiais abejonių suinteresuotų ir konfliktiškai nusiteikusių asmenų parodymais, pažeidžiančiais BPK 20 straipsnio nuostatas. Teismas, vadovaujantis BPK 286, 287 straipsniais privalėjo skirti pakartotinę teismo medicininę ekspertizę.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, E. P. nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, analizuoja bei vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas. Nors kasatorius teigia, kad teismai netinkamai įvertino įrodymus, neišnaudojo visų įmanomų įrodinėjimo priemonių, tačiau pagrįstų teisinių argumentų dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų nenurodo. E. P., prašydamas bylą nutraukti, siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, jam palankias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėję teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Taip pat pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.

Kasaciniame skunde, nurodant, jog apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos išsamiai, pateikiamas bylos faktinių aplinkybių vertinimas. Šie kasacinio skundo argumentai nėra pagrindas teigti, jog apeliacinės instancijos teismas padarė ne tik esminius BPK 20 straipsnio pažeidimus, bet ir esminius BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje į esminius apeliacinio skundo argumentus (susijusius su pirmosios instancijos teismo šališkumu, įrodymų vertinimu, veikos kvalifikavimu, bausmės skyrimu ir civiliniu ieškiniu) atsakyta. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-118-746/2016, 2K-226-1073/2019).‏‏‎ Kasatoriaus teiginiai dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų esminių BPK pažeidimų yra deklaratyvūs, siekiant pagrįsti subjektyvią, nuteistajam palankią įvykio interpretaciją.

Kasacinio skundo teiginiai dėl teismo šališkumo yra subjektyvi nuteistojo nuomonė ir vertinimas, nepateikiant konkrečių ir pagrįstų duomenų dėl teismo šališkumo.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą nuteistojo nusikalstamą veiką kvalifikuojant pagal BK 138 straipsnio 1 dalį bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, o skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo E. P. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Algimantas Valantinas

Rima Ažubalytė