2022-03-23 Nr. AB-6689-3-61-3-04693-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-221-261/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04693-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Elektrėnų savivaldybės ir Elektrėnų savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės, ginančios viešąjį interesą, pareiškimo atsakovams Elektrėnų savivaldybei, Elektrėnų savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė, ginanti viešąjį interesą, su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: panaikinti Elektrėnų savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2021 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. VI.TS-156 „Dėl pritarimo žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimo būdų papildymui“, panaikinti Elektrėnų savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2021 m. rugsėjo 1 d. įsakymą Nr. 03V-E-244 „Dėl žemės sklypų kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ((duomenys neskelbtini)) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) papildomo naudojimo būdo nustatymo“, panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Elektrėnų skyriaus vedėjo 2021 m. gegužės 4 d. sutikimą Nr. 51ST-16-(14.51.5.) „Sutikimas statyti ir naudoti laikiną nesudėtingą statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje“, panaikinti Tarybos 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. V.TS-86 „Dėl viešųjų vietų, kuriose gali būti teikiamos paslaugos, taip pat vykdoma prekyba nuo (iš) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų, lauko kavinių, nustatymo“ 1.4. punktą.

Pareiškėja prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdyti Tarybos 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. VI.TS-156 „Dėl pritarimo žemės sklypų, esančių Elektrėnuose (duomenys neskelbtini), naudojimo būdų papildymui“, Administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. 03V-E-244 „Dėl žemės sklypų kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ((duomenys neskelbtini)) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) papildomo naudojimo būdo nustatymo“, NŽT Elektrėnų skyriaus vedėjo 2021 m. gegužės 4 d. sutikimo Nr. 51ST-16-(14.51.5.) „Sutikimas statyti ir naudoti laikiną nesudėtingą statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje“ galiojimą, uždrausti Elektrėnų savivaldybei, Administracijai, NŽT atitinkamai priimti sprendimus, susijusius su žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypai), besiribojančios valstybinės reikšmės vandens telkinio dalies naudojimu.

Pareiškėja nurodė, kad, nesiėmus priemonių, kyla reali grėsmė, jog ginčo valstybinės žemės sklypai ir valstybinės reikšmės vandens telkinio dalis bus ir toliau naudojami ne teisės aktų nustatytu būdu ir pažeidžiamas viešasis interesas. Todėl yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pareiškėja pažymėjo, kad atsakovai neužtikrina aktualios padėties stabilumo, todėl yra apsunkinamas tiek pareikštų reikalavimų nagrinėjimas teisme, tiek pareiškėjai atsiranda pareiga reikšti naujus reikalavimus, o tai pailgina pareikštų reikalavimų nagrinėjimą ir gali lemti teismo sprendimo vykdymą. Todėl tam, kad padėtis būtų laikinai sureguliuota, yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovams priimti sprendimus dėl Žemės sklypų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 8 d. nutartimi tenkino pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Teismas sustabdė Tarybos 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. VI.TS-156 „Dėl pritarimo žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimo būdų papildymui“, Administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. 03V-E-244 „Dėl žemės sklypų kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ((duomenys neskelbtini)) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) papildomo naudojimo būdo nustatymo“, NŽT Elektrėnų skyriaus vedėjo 2021 m. gegužės 4 d. sutikimo Nr. 51ST-16-(14.51.5.) „Sutikimas statyti ir naudoti laikiną nesudėtingą statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje“ galiojimą iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Teismas uždraudė Elektrėnų savivaldybei, Administracijai, NŽT priimti sprendimus, susijusius su Žemės sklypų besiribojančios valstybinės reikšmės vandens telkinio dalies naudojimu, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir nurodė, kad skundžiamo akto galiojimo sustabdymas gali būti taikomas, kai yra dvi kumuliatyvios ABTĮ 70 straipsnyje įtvirtintos reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygos: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia skundo reikalavimo pagrįstumą (t. y. nurodo prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentus dėl skundžiamo akto neteisėtumo); 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių pareiškėjos pareiškime suformuluotų reikalavimų nepagrįstumo požymių. Teismas nurodė, kad pareiškimo forma ir turinys atitinka ABTĮ nustatytus reikalavimus, pareiškėjos reikalavimai yra grindžiami pareiškime išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, pareiškėja pateikė rašytinius įrodymus reikalavimams pagrįsti. Todėl teismas juos pripažino preliminariai pagrįstais. Teismas nurodė, kad pareiškėjos pateikti duomenys ir argumentai apie susiklosčiusią faktinę situaciją leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad gali būti pažeistas viešasis interesas, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja pagrįstai nurodė, jog, atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį, būtina ją laikinai sureguliuoti.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjos prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi būti tenkinamas. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, kurie sudarytų faktinį ir teisinį pagrindą pripažinti, jog pareiškėjos prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pažeistų proporcingumo principą, atsakovų teises ir teisėtus interesus ar viešąjį interesą.

III. Atsakovai Elektrėnų savivaldybė ir Administracija atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti.

Atsakovai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, vadovaujasi ABTĮ 70 straipsnio 4 dalimi, nurodo, kad teismas 2022 m. sausio 5 d. nutartimi nutarė priimti pareiškėjos pareiškimą, tačiau sprendimą tenkinti pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkinimo teismas priėmė tik 2022 m. vasario 8 d., t. y. pažeidžiant įstatyme nustatytus terminus. Atsakovai atkreipia dėmesį, kad jokie papildomi sprendimai ar veiksmai, susiję su Žemės sklypų besiribojančios valstybinės reikšmės vandens telkinio dalies naudojimu, po ginčijamų sprendimų priėmimo nebuvo priimti ar atlikti ir iki ginčo išsprendimo neplanuojama tokių sprendimų priimti ar atlikti kokius nors veiksmus. Atsakovai pažymi, kad pareiškėja, prašydama taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nenurodė ir nepagrindė faktiniais duomenimis, kokia konkrečiai didelė žala galėtų atsirasti šių priemonių nepritaikius.

Pareiškėja Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė, ginanti viešąjį interesą, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Pareiškėja, nesutikdama su atsakovų atskiruoju skundu, vadovaujasi ABTĮ 70 straipsnio 1 dalimi ir pažymi, kad reikalavimas dėl priemonių reikalavimui užtikrinti gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, taip pat imtis priemonių reikalavimui užtikrinti turi teisę ir teismas savo iniciatyva. Pareiškėjos teigimu, ta aplinkybė, kad teismas skundžiamą nutartį priėmė praėjus ilgesniam laiko tarpui, nei reglamentuota ABTĮ 70 straipsnio 4 dalyje, nesudaro pagrindo nutartį panaikinti, nes nutarties panaikinimas tik formaliu pagrindu neužtikrintų proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimo. Pareiškėja nurodo, kad atsakovai neužtikrina aktualios padėties stabilumo, apsunkina jau pareikštų reikalavimų nagrinėjimą, todėl teismas pagrįstai uždraudė atsakovams priimti sprendimus, susijusius su Žemės sklypų naudojimu iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Pareiškėja pažymi, kad pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės nevaržo atsakovų teisių daugiau, nei būtina šių priemonių tikslui pasiekti, užtikrina padėties stabilumą ir nepažeidžia ekonomiškumo bei proporcingumo principų.

Atsakovas NŽT atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti. Atsakovas sutinka su Elektrėnų savivaldybės ir Administracijos atskirajame skunde išdėstytais motyvais, kad skundžiama nutartis priimta pažeidžiant įstatyme nustatytus terminus, todėl turi būti panaikinta. Atsakovas taip pat pažymi, kad reikalavimas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nepagrįstas jokiais faktiniais duomenimis, kokia konkrečiai didelė žala galėtų atsirasti šių priemonių nepritaikius.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 8 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės, ginančios viešąjį interesą, prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos argumentus, nutarė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Teismas sustabdė Tarybos 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. VI.TS-156 „Dėl pritarimo žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimo būdų papildymui“, Administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. 03V-E-244 „Dėl žemės sklypų kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ((duomenys neskelbtini)) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) papildomo naudojimo būdo nustatymo“, NŽT Elektrėnų skyriaus vedėjo 2021 m. gegužės 4 d. sutikimo Nr. 51ST-16-(14.51.5.) „Sutikimas statyti ir naudoti laikiną nesudėtingą statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje“ galiojimą iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Teismas uždraudė Elektrėnų savivaldybei, Administracijai ir NŽT priimti sprendimus, susijusius su Žemės sklypų besiribojančios valstybinės reikšmės vandens telkinio dalies naudojimu, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

Atsakovai Elektrėnų savivaldybė ir Administracija, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, padavė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad teismas pažeidė ABTĮ 70 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus terminus. Taip pat pažymi, kad po ginčijamų aktų priėmimo jokie papildomi sprendimai ar veiksmai nebuvo priimti ar atlikti, o pareiškėja nepagrindė, kokia konkrečiai didelė žala galėtų atsirasti nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013; kt.).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Taigi būtent asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad tokių priemonių taikymas yra būtinas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Tarybos 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. VI.TS-156 „Dėl pritarimo žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimo būdų papildymui“, Administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. 03V-E-244 „Dėl žemės sklypų kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ((duomenys neskelbtini)) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) papildomo naudojimo būdo nustatymo“, NŽT Elektrėnų skyriaus vedėjo 2021 m. gegužės 4 d. sutikimo Nr. 51ST-16-(14.51.5.) „Sutikimas statyti ir naudoti laikiną nesudėtingą statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje“ galiojimą, uždrausti Elektrėnų savivaldybei, Administracijai, NŽT atitinkamai priimti sprendimus, susijusius su Žemės sklypais besiribojančios valstybinės reikšmės vandens telkinio dalies naudojimu.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovų atskirojo skundo teiginiais dėl ABTĮ 70 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų terminų nesilaikymo, tačiau, įvertinus tai, kad šioje nuostatoje įtvirtinti terminai nėra naikinamieji, o reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje (ABTĮ 70 str. 1 d.), toks pažeidimas nesudaro savarankiško pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas įvertino, kad pareiškėja įvykdė reikalavimą tikėtinai pagrįsti reiškiamo reikalavimo pagrįstumą, taip pat sutiko su pareiškėjos prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nurodytais argumentais, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti pažeistas viešasis interesas, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teismas taip pat pritarė pareiškėjai, kad, atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį, būtina ją laikinai sureguliuoti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, taikydamas reikalavimo užtikrinimo priemonę ir stabdydamas visų ginčijamų aktų galiojimą bei uždrausdamas atsakovams priimti sprendimus, susijusius su Žemės sklypais besiribojančios valstybinės reikšmės vandens telkinio dalies naudojimu, nepagrįstai sprendė dėl kilsiančios neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos, nes pareiškėja, teikdama prašymą, nepagrindė objektyviais duomenimis, nepasisakė dėl savo prašymo taikyti priemones padėčiai laikinai sureguliuoti. Atkreiptinas dėmesys, kad prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė nebuvo įvertinta proporcingumo aspektu. Pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės mastas neturi viršyti to, kas būtina pareiškėjos siekiamiems interesams apsaugoti. Ginčijamų aktų galiojimo stabdymas visa apimtimi, kol vyksta ginčas teisme, kai nėra nurodyti tokį būtinumą pagrindžiantys argumentai, gali suteikti nepagrįstą prioritetą vienai ginčo šaliai bei būti neadekvati priemonė kitos šalies aspektu. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, turėjo pasiūlyti pareiškėjai pateikti papildomus paaiškinimus ir įrodymus dėl prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės apimties bei neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos žalos dydžio, pateikti argumentus, kodėl būtina priemonė yra visų ginčijamų aktų vykdymas, kokios kitos padėties laikino sureguliavimo priemonės, geriausiai atitinkančios šalių bei viešuosius interesus, galėtų būti pritaikytos. Tik įvertinus šias aplinkybes, būtų galima spręsti dėl pareiškėjos prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių būtinumo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tenkino nenustatęs visų jo nagrinėjimui reikšmingų duomenų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat pirmosios instancijos teismui perduodamas nagrinėti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme atskirojo skundo nagrinėjimo metu gautas uždarosios akcinės bendrovės „Veiksmo poilsinė“ 2022 m. kovo 8 d. prašymas dėl uždarosios akcinės bendrovės „Veiksmo poilsinė“ įtraukimo į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a:

Atsakovų Elektrėnų savivaldybės ir Elektrėnų savivaldybės administracijos atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius