Legislator Case Law & Legislation
36cdbf97-33eb-4a91-b4da-ec7ae307447a AI generated

36cdbf97-33eb-4a91-b4da-ec7ae307447a · Kauno apygardos teismas

Case Number 36cdbf97-33eb-4a91-b4da-ec7ae307447a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Viltoma“ (toliau – ieÅ¡kovė) patikslintu ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „F&L Logistic“ 29 686,80 Eur skolÄ , 259,94 Eur palÅ«kanas, 8 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

36cdbf97-33eb-4a91-b4da-ec7ae307447a · Kauno apygardos teismas: metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2A-451-921/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01218-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.6.27; 3.3.1.14

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Edvardo Palioko ir Jurgitos Sujetienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Viltoma“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Viltoma“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „F&L Logistic“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „F&L Logistic“ patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Viltoma“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, Compagnie d'Affretement et de Transport C.A.T.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Viltoma“ (toliau – ieÅ¡kovė) patikslintu ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „F&L Logistic“ 29 686,80 Eur skolÄ , 259,94 Eur palÅ«kanas, 8 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, kad ieÅ¡kovė su atsakove sudarė krovinių pervežimo užsakymus, pagal kuriuos ieÅ¡kovė įsipareigojo pateikti transporto priemonę, nugabenti atsakovės jai patikėtÄ krovinį į paskirties vietÄ ir perduoti jį turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui, o atsakovė įsipareigojo už krovinio pervežimÄ sumokėti ieÅ¡kovei Å¡alių sutartÄ užmokestį. Vežimo užmokestis privalėjo bÅ«ti sumokėtas mokėjimo pavedimu į vežėjo nurodytÄ sÄ skaitÄ banke per 30 dienų nuo krovinio pristatymÄ patvirtinančių dokumentų bei sÄ skaitos faktÅ«ros užsakovei pateikimo dienos. Per laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d. ieÅ¡kovė įvykdė 44 atsakovės pateiktus krovinio pervežimus bei pagal juos iÅ¡rašė ir kartu su krovinių pervežimo važtaraščiais atsakovei pateikė 5 sÄ skaitas faktÅ«ras, 41 873,53 Eur sumai, pagal kurias atsakovė pilnai neatsiskaitė. Pateikus teismui ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo, atsakovė iÅ¡ dalies su ieÅ¡kove atsiskaitė, tačiau atsakovės nepadengta skola pagal ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡ytas ir atsakovei pateiktas sÄ skaitas faktÅ«ras už įvykdytas pervežimo paslaugas sudaro 29 686,80 Eur sumÄ . Nuo Å¡ios sumos ieÅ¡kovė paskaičiavo 259,94 Eur palÅ«kanas.

3. IeÅ¡kovė su atsakovės patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad nėra pateikta įrodymų, liudijančių apie padarytos žalos dydžio apskaičiavimÄ . IeÅ¡kovės nuomone, atsakovės užsakytÄ pervežti transporto priemonę buvo galima taisyti ir ji negalėjo bÅ«ti laikoma visiÅ¡kai sugadinta, transporto priemonė nepatyrė jokio stipraus smÅ«gio, kurio metu bÅ«tų pažeista automobilio konstrukcija, vidaus degimo variklis ir važiuoklė.

Ä® bylÄ pateikta transporto priemonės gamintojo Nissan International S.A. draudimo kompanijai Tokio Marine & N. F. Ins. Co. Ttd. iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita faktÅ«ra yra prilyginamas techniniam vertinimui, kurį atliko gamintojo techniniai darbuotojai, o ne ekspertai. SÄ skaitoje faktÅ«roje nustatytas transporto priemonei padarytos žalos dydis vertintinas kaip susitarimo Å¡alių bendras sprendimas, tačiau ne faktiniai patirti nuostoliai. Be to, ieÅ¡kovė nurodė, kad ji į bylÄ yra pateikusi sugadintos transporto priemonės remonto sÄ matÄ , parengtÄ ieÅ¡kovės civilinės atsakomybės draudiko ERGO nusamdyto eksperto, pagal kuriÄ galima spręsti, jog transporto priemonės atstatymas į pradinę padėtį galėjo kainuoti 7 766,45 Eur.

IeÅ¡kovė buvo pasirengusi ir siÅ«lė iÅ¡ atsakovės sugadintÄ transporto priemonę už nurodytÄ piniginių lėšų sumÄ nupirkti, tačiau atsakovė nesutiko to padaryti. IeÅ¡kovės nuomone, jos civilinė atsakomybė ir apimtis turėtų bÅ«ti ribota. Remiantis į civilinę bylÄ pateiktu CMR važtaraščiu, apgadintos transporto priemonės svoris — 1 890 kg, vadinasi maksimali vežėjo atsakomybė bet kokiu atveju negali bÅ«ti didesnė nei 15 743,70 SDR. Be to, atsakovė neįrodė turinti reikalavimo teisę į ieÅ¡kovę.

Vežėjas turi atlyginti tik pagrįstus nuostolius, t. y. lėšų sumokėjimas trečiajam asmeniui negali būti laikomas tinkamu patirtų nuostolių įrodymu. Trūksta duomenų, iš kurių galima būtų neginčijamai spręsti:

1) jog draudimo kompanija Tokio Marine & N. F. Ins. Co. Ttd. atlygino žalÄ (ir jei taip, kokiu pagrindu tai padarė) krovinio siuntėjui Nissan International S.A.;

2) jog DEKRA atlygino žalÄ (ir kokiu pagrindu) draudimo kompanijai;

3) koks yra T. E. s.l.u. mokėjimo Dekra Automotive pagrindas (mokėjimo nurodymas neišverstas, DEKRA pretenzijoje ir T. E. s.l.u. mokėjimo pavedime nurodytos piniginių lėšų sumos ženkliai skiriasi);

4) koks yra 2020 m. balandžio 6 d. C.A.T iÅ¡raÅ¡ytos kreditinės sÄ skaitos faktÅ«ros atsakovei pagrindas.

4. Atsakovė patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė teismo priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 27 268,89 Eur žalos atlyginimÄ , 321,24 Eur palÅ«kanas, 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti ir nurodė, jog neginčija ieÅ¡kovės nurodytos 29 686,80 Eur skolos dydžio, tačiau vadovaujantis Å¡alių susitarimu, atsakovė naudojasi sulaikymo teise iki kol bus iÅ¡spręstas tarp Å¡alių kilęs ginčas.

Atsakovė pripažino, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovei ieÅ¡kovė suteikė vežimo paslaugas už 41 521,57 Eur sumÄ , iÅ¡ kurių 4 000 Eur ieÅ¡kovei buvo sumokėti pateikus ieÅ¡kinį teisme. Atsakovės nuomone, nagrinėjamu atveju turėtų bÅ«ti mažinamos iÅ¡ atsakovės priteisiamos palÅ«kanos pagal užsakymus, nes juose numatytas atsiskaitymo terminas 30–60 dienų. Tai patvirtina, kad terminas sumokėti sÄ skaitas yra suėjęs ir praleistas tik vienai sÄ skaitai, todėl turėtų bÅ«ti priskaičiuotos tik 110,35 Eur palÅ«kanos.

Atsakovė nurodė, kad 2019 m. vasario mėn. su ieÅ¡kove susitarė dėl krovinio – automobilių – pervežimo iÅ¡ Barselonos miesto Ispanijoje į Gex miestÄ PrancÅ«zijoje. 2019 m. vasario 19 dienÄ ieÅ¡kovė atvyko į krovinio pasikrovimo vietÄ (Barselonos miestas Ispanijoje), kurioje krovinys – automobiliai – buvo pakrautas į ieÅ¡kovės transporto priemonę ir iÅ¡ jos pajudėjo link krovinio paskirties vietos PrancÅ«zijoje. Krovinio pervežimui buvo įforminti keturi CMR važtaraščiai, iÅ¡ kurių bylai aktualus CMR važtaraÅ¡tis Nr. 42225.

Krovinio gabenimo metu automobilis Nissan NV200 VSKTAAME0U0608064 buvo stipriai apgadintas – įlenktas ir įplėštas stogas, išplėštas galinis dangtis, išplėšti keliamieji mechanizmai, įlenktas galinis dešinysis sparnas, subraižytas galinis bamperis, išplėštas bagažinės žibintų komplektas, sudaužytas galinis stiklas. DEKRA (transporto priemonių patikros įmonė) vertinimu, automobilis buvo pripažintas nepataisomai sugadintu. Šį automobilį nuspręsta sunaikinti, nepasiliekant jokių jo detalių, automobilis buvo sunaikintas, jo vertė 29 995,78 Eur.

Dėl Å¡ių priežasčių atsakovė turėjo atlyginti kitam vežėjui C.A.T , kuris užsakė pervežimÄ pas atsakovę, atsiradusiÄ 27 268,80 Eur dydžio žalÄ , todėl ji patyrė nuostolius.

5. Trečiasis asmuo Compagnie d'Affretement et de Transport C.A.T. (toliau – ir trečiasis asmuo ir (arba) C.A.T arba bendrovė) atsiliepimu su patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu sutiko. Nurodė, kad visus krovinio vežimo proceso dalyvius siejo viena pagrindinė vežimo sutartis. IeÅ¡kovė buvo įsipareigojusi dalyvauti vežimo grandinėje, sutiko su esminėmis krovinio vežimo sutarties sÄ lygomis, faktiniam vežėjui buvo žinoma apie kitus vežimo dalyvius. Todėl nepagrįsti ieÅ¡kovės argumentai apie neaiÅ¡kius sutartinius teisinius santykius.

Bendrovė, atlyginusi žalÄ ankstesniam vežėjui, savo reikalavimo teisę nukreipė į atsakovę, o pastaroji – į faktinį vežėjÄ . Bylos medžiaga patvirtina, kad žala buvo faktiÅ¡kai patirta. Byloje esantis įrodymas – 2019 m. spalio 24 d. transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimas – patvirtina, kad automobilis buvo sunaikintas. Sprendimas sunaikinti automobilį yra tiesiogiai susijęs su kokybės bei saugumo reikalavimais. Atsakovė, atlyginusi bendrovei žalÄ , įgijo neginčijamÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę į 27 268,89 Eur sumÄ .

AnalogiÅ¡kÄ sumÄ regreso pagrindu atlygino ir kiti krovinio vežime dalyvavę subjektai. Trečiojo asmens nuomone, byloje esantis 2020 m. vasario 17 d. administracijos paaiÅ¡kinimas patvirtina, kad vairuotojas dėl savo neapdairumo įvažiavo į privačiÄ teritorijÄ , kurioje vyko statybos. Vairuotojas nesustojo, o tęsė marÅ¡rutÄ , tokiu bÅ«du galimai kliudė konstrukcijas ir padarė žalÄ kroviniui. Vairuotojas apie eismo įvykį nepranešė ir nuvažiavo toliau. Tokios krovinio sugadinimo aplinkybės bei vairuotojo veiksmai turėtų bÅ«ti pripažinti kaip didelis neatsargumas, kuris prilyginamas tyčiai, o ieÅ¡kovės atsakomybė tokiu atveju yra neribojama.

Be to, ieÅ¡kovė nesilaikė ir sutartimi prisiimtų įsipareigojimų – imtis visų priemonių krovinio saugumui užtikrinti; nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip per 2 valandas, raÅ¡tu informuoti atsakovę apie visus galimus ir atsiradusius nesklandumus ir problemas. Tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės sudarytos Sutarties 1 (j) punkte yra aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai numatyta, kad tuo atveju, jeigu automobilis sunaikinamas, ieÅ¡kovė privalo atlyginti visÄ automobilio vertę. Todėl faktinio vežėjo atsakomybė negali bÅ«ti ribojama.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimu patikslintÄ ieÅ¡kinį atmetė, patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 30,57 Eur palÅ«kanas ir 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (30,57 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2020 m. sausio 30 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės 27 268,89 Eur žalos atlyginimÄ , 321,24 Eur palÅ«kanas, 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (27 590,04 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2020 m. kovo 17 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 5 084,69 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas; priteisė trečiajam asmeniui Compagnie d'Affretement et de Transport C.A.T. iÅ¡ ieÅ¡kovės 8 320,83 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

7. Teismas, spręsdamas dėl patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimų, bylos duomenimis nustatė, kad ieÅ¡kovė ir atsakovė veiklÄ vykdė krovinių pervežimo sutarčių pagrindu. Per laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d. ieÅ¡kovė įvykdė keturiasdeÅ¡imt keturis atsakovės pateiktus užsakymus bei už juos pateikė atsakovei penkias PVM sÄ skaitas faktÅ«ras. Pagal 2022 m. vasario 24 d. tarpusavio skolų suderinimo aktÄ atsakovės skola ieÅ¡kovei yra 29 686,80 Eur. Atsakovė su Å¡ia skolos suma sutiko, tačiau yra sulaikiusi jos mokėjimÄ iki kol bus iÅ¡spręstas tarp Å¡alių kilęs ginčas dėl žalos atlyginimo.

8. Teismas pažymėjo, kad kad Å¡alys Sutarties Nr. 17503 4.4 papunktyje susitarė, jog užsakovas turi teisę sustabdyti vežimo užmokesčio sumokėjimÄ , jeigu vežėjas nepateikia užsakovui užsakymo ar krovinio važtaraščių originalų (CMR), o taip pat jeigu užsakovui pareiÅ¡kiamos pretenzijos dėl vežimo sutarties. Taip pat jei CMR važtaraÅ¡tyje yra atžymų apie padarytus krovinio pažeidimus ar kitus nuostolius. Užmokesčio mokėjimas gali bÅ«ti sustabdytas iki tol, kol bus iÅ¡spręstas klausimas dėl nuostolių atlyginimo. Užsakovas turi teisę įskaityti užmokestį už pervežimÄ Ä¯ nuostolių atlyginimÄ . Todėl teismas atsakovės veiksmus, sustabdžius pripažintinÄ skolos mokėjimÄ , už vežimo paslaugas laikė teisėtais. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė neįrodinėjo aplinkybių, jog atsakovei nebuvo padaryta žala, ieÅ¡kovė tik kvestionavo žalos dydį. Teismas atsakovės veiksmuose nenustatės ieÅ¡kovės teisių pažeidimo, ieÅ¡kinį atmetė.

9. Nors teismas ieškinį atmetė, tačiau pasisakė dėl palūkanų mažinimo ir jų dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-611/2021).

10. IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 259,94 Eur palÅ«kanas. IeÅ¡kovė nurodė, jog atsakovės nepadengta skola pagal ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡ytas ir atsakovei pateiktas sÄ skaitas faktÅ«ras už įvykdytas pervežimo paslaugas sudaro 29 686,80 Eur sumÄ . Nuo Å¡ios sumos pagal kiekvienÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ yra paskaičiuotos sutartinės 259,94 Eur palÅ«kanos. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad 2019 m. rugpjūčio 16 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. SF 43 buvo pateikta atsakovei 2019 m. rugpjūčio 21 d., todėl jos apmokėjimo terminas suėjo 2019 m. spalio 21 d. Laikotarpis iki 2020 m. sausio 20 d. (iki kurio ieÅ¡kovė skaičiuoja palÅ«kanas) sudaro 91 dienÄ . IeÅ¡kovei pateikus ieÅ¡kinį teismui ir atsakovei sumokėjus ieÅ¡kovei 4 000 Eur sumÄ , nesumokėta suma pagal Å¡iÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ sudaro 1 532,30 Eur. Teismas konstatavo, kad nuo Å¡ios sumos už praleistÄ terminÄ skaičiuotinos palÅ«kanos, kurios sudaro 30,57 Eur (0,08 proc./365 x 1 532,80 Eur x 91 d.). Teismo vertinimu, ieÅ¡kovei palÅ«kanos pagal likusias PVM sÄ skaitas faktÅ«ras nepriklauso, nes ieÅ¡kinyje nurodytai palÅ«kanų paskaičiavimo dienai, t. y. 2020 m. sausio 20 d., nebuvo suėję jų apmokėjimo terminai.

11. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, Å¡alių sutartyse sutartas sÄ lygas, teismas laikė, kad atsakovė 2020 m. sausio 20 d. buvo nesumokėjusi ieÅ¡kovei 1 532,80 Eur sumos, kurios sumokėjimÄ atsakovė yra teisėtai sustabdžiusi, nuo Å¡ios sumos paskaičiuotos palÅ«kanos iki 2020 m. sausio 20 d. sudaro 30,57 Eur, kuria ieÅ¡kovei priteisė iÅ¡ atsakovės.

12. Vadovaujantis Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR) 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės teismas priteisė ne praÅ¡omas 8 proc., o 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (30,57 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2020 m. sausio 30 d. – pradinio ieÅ¡kinio pateikimo dienos) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CMR 27 straipsnio 1 dalis).

13. Teismas, spręsdamas dėl patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų, nustatė, kad krovinio siuntėjas Nissan International SA krovinio pervežimui pasamdė įmonę TOQUERO ESPRESS s.l.u., pastaroji pasamdė C.A.T SAS, kuri vežimui pasamdė atsakovę. Tarp atsakovės ir ieÅ¡kovės 2019 m. vasario mėn. buvo sudaryta sutartis Nr. 17503 dėl krovinio pervežimo iÅ¡ Barselonos (Ispanija) į Gex (PrancÅ«zijÄ ). Krovinį administruojantis asmuo – „C.A.T France“, vežėjas – UAB „F&L Logistic“.

Pervežimui 2019 m. vasario 19 d. užpildytas Tarptautinis krovinių transportavimo važtaraÅ¡tis Nr. 42225. Gabenimo metu buvo nepataisomai apgadintas automobilis Nissan NV2000. CMR važtaraÅ¡tyje nurodoma, kad transporto priemonė buvo vairuotojo apgadinta iÅ¡kraunant prekes. Atsakovė pateikė įmonės „Viuda de L. C. S. L.“ transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimÄ . Minėto automobilio vertė, nurodyta siuntėjo Nissan International S.A. 2020 m. sausio 21 d. sÄ skaitoje faktÅ«roje eksportui – 27 268,89 Eur (be PVM).

Dėl Å¡io įvykio atsakovė ieÅ¡kovei 2019 m. gruodžio 13 d. pateikė sÄ skaitÄ Å¾alai atlyginti Nr. 788. IeÅ¡kovė kreipėsi į savo draudikÄ ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ (draudimo liudijimas Nr. 710-932-450895), kuris 2020 m. vasario 13 d. sprendimu dėl įvykio Nr. 450895-0932 1-004 atsakovės pretenzijÄ atmetė, nes neįrodyta reikalavimo teisė ir nepagrįstas pretenzijos sumos dydis. Nissan International S.A. 2020 m. sausio 21 d. pateikė sÄ skaitÄ draudikui (Tokio Marine&N. F. ins. Co.LDT) dėl 29 995,78 Eur sumos atlyginimo.

Draudiko (Tokio) atstovas (Dekra Automotive) 2020 m. sausio 30 d. pateikė pretenzijÄ Nr. 316.20.2731 dėl 29 995,78 Eur sumos atlyginimo susitariančiam vežėjui TOQUERO, kuris 2020 m. balandžio 29 d. žalÄ atlygino. Dekra 2020 m. sausio 30 d. pateikė kreditinę sÄ skaitÄ TOQUERO dėl 2 726,89 Eur. Tokiu bÅ«du TOQUERO įgijo 27 268,89 Eur dydžio reikalavimo teisę į sekantį vežėjÄ (29 995,78 Eur – 2 726,89 Eur). Susitariantis vežėjas TOQUERO 2020 m. balandžio 10 d. pateikė 2020 m. kovo 31 d. pretenzijÄ Nr. 2909413 sekančiam vežėjui – C.A.T dėl 27 268,89 Eur sumos atlyginimo.

Teismas nustatė, kad žala buvo atlyginta tarpusavio reikalavimų įskaitymo bÅ«du. Sekantis vežėjas C.A.T 2019 m. lapkričio 30 d. pateikė sÄ skaitÄ dėl 29 686,80 Eur sumos sekančiam vežėjui – atsakovei, kuri žalÄ atlygino. C.A.T 2020 m. birželio 4 d. atsakovei pateikė kreditinę sÄ skaitÄ 2 417,91 Eur sumai, t. y. žalos dydis faktiÅ¡kai sumažėjo iki 27 268,89 Eur (29 686,80 Eur – 2 417,91 Eur).

14. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjama byla Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-83-230/2021, buvo perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kauno apygardos teismas minėtoje nutartyje apibrėžė tolimesnio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo ribas, t. y. apeliacinės instancijos teismas konstatavo tokias bylai reikšmingas aplinkybes: 1) šalių teisiniai santykiai kyla iš tarptautinio krovinio vežimo sutarties; 2) vežėjo atsakomybę reglamentuoja CMR konvencijos 4 skyrius; 3) nuostolių dydis nustatomas pagal CMR konvencijos nuostatas.

15. Teismas pakartotinai nevertino ieÅ¡kovės atstovo teiginių dėl bÅ«tinumo aiÅ¡kintis draudimo sutarčių sÄ lygas, Å¡alių sutartinius teisinius santykius, kadangi dėl Å¡ių klausimų jau buvo pasisakęs aukÅ¡tesnės instancijos teismas, kuris pažymėjo, kad nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo yra svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti ir nustatyti krovinio sugadinimo aplinkybes, vežėjo (vairuotojo) veiksmų pobÅ«dį – kaltės formÄ , o nustačius aukščiau nurodytas aplinkybes – spręsti dėl vežėjo atsakomybės (ne)ribojimo.

16. Teismas, spręsdamas dėl krovinio sugadinimo aplinkybių ir vežėjo kaltės formos, sutiko su trečiojo asmens pozicija, jog vairuotojo elgesys neatitiko elementarių atidumo, rÅ«pestingumo standartų. Vairuotojas, supratęs, jog įsuko į netinkamÄ keliÄ (ne tik privačiÄ teritorijÄ , bet ir teritorijÄ , kurioje vyko statybos), privalėjo sustoti ir apsisukti, o ne tęsti kelionę. Be to, ieÅ¡kovės vairuotojas niekam apie eismo įvykį nepranešė ir nuvažiavo toliau. Todėl teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovei taikytina neribota civilinė atsakomybė, kadangi kroviniui buvo padaryta žala dėl tokių ieÅ¡kovės veiksmų, kurie kvalifikuotini kaip tyčiai prilygintinas didelis neatsargumas. Teismas sprendė, kad byloje įrodytos ieÅ¡kovės atsakomybės sÄ lygos pagal CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį, todėl ieÅ¡kovės, kaip faktinio vežėjo atsakomybė, negali bÅ«ti ribojama CMR konvencijos 25 straipsnio pagrindu.

17. Spręsdamas dėl žalos fakto ir dydžio, teismas nustatė, kad krovinys buvo apgadintas nepataisomai. Pateiktas 2019 m. spalio 24 d. transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimas patvirtino, kad automobilis buvo sunaikintas. Transporto priemonę sunaikinus, žala buvo atlyginta, o vežime dalyvavę subjektai pareiÅ¡kė regresinius reikalavimus vienas kitam. Atsakovė pareiÅ¡kė pretenzijÄ faktiniam vežėjui – ieÅ¡kovei 27 268,89 Eur sumai. Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai atsisakė atlyginti atsakovei jos patirtÄ 27 268,89 Eur žalÄ , kuri atsirado dėl ieÅ¡kovės neteisėtų veiksmų. Todėl teismas atsakovės reikalavimus laikė pagrįstais.

18. Taip pat atsakovei iš ieškovės teismas priteisė 5 proc. metines palūkanas nuo priteisiamos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 17 d. – pradinio priešieškinio pateikimo dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CMR konvencijos 27 straipsnis).

19. Spręsdamas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, teismas pažymėjo, kad atmetus patikslintÄ ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepaskirstomos. Patenkinus prieÅ¡ieÅ¡kinį, teismas atsakovės patirtas 5 084,69 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas laikė pagrįstomis, todėl jas priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės. Teismas laikė pagrįstomis ir trečiojo asmens Compagnie d'Affretement et de Transport C.A.T. patirtas 8 320,83 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias taip pat priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

20. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti ir priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 29 686,80 Eur skolÄ , 132,46 Eur palÅ«kanas ir 5 proc. metines procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo; atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ; priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliaciniame skunde nurodomi Å¡ie esminiai argumentai:

20.1. Nors teismas pripažino, kad ieÅ¡kovė atsakovei suteikė pervežimo paslaugų už 41 521,57 Eur, tačiau priėmė prieÅ¡ingÄ sprendimÄ , teigiant, kad ieÅ¡kovė neturi teisės į atlyginimÄ už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas. Be to, teismas, nurodydamas, jog atsakovė tariamai atliko prieÅ¡prieÅ¡inių vienarūšių reikalavimų įskaitymÄ , priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės naudai 27 268,89 Eur žalos atlyginimÄ , tokiu bÅ«du iÅ¡ esmės nepagrįstai padvigubindamas atsakovei priteisiamÄ piniginių lėšų sumÄ .

20.2. Teismas, pripažinęs atsakovės veiksmus sustabdžius skolos mokėjimÄ už vežimo paslaugas teisėtais, nepagrįstai atmetė ieÅ¡kinį dėl 29 686,80 Eur skolos kaip nepagrįstÄ . Apeliantės nuomone, sprendimu iÅ¡ esmės buvo sukurta situacijÄ , kai netenkinus skundo ir įsiteisėjus sprendimui, apeliantė, atlyginusi atsakovei priteistÄ Å¾alÄ , net teoriÅ¡kai neturėtų teisės kreiptis į teismÄ dėl 29 686,80 Eur dydžio skolos priteisimo, kadangi ginčas tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu bÅ«tų negalimas. Taip teismas sukÅ«rė situacijÄ , jog skolininko atliktas mokėjimų sulaikymas paneigia kreditoriaus teisę gauti atlyginimÄ už suteiktas paslaugas.

20.3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovė byloje neįrodinėjo aplinkybių, jog atsakovei nebuvo padaryta žala, ieÅ¡kovė tik kvestionavo žalos dydį. Apeliantė pažymi, kad ji ne tik kvestionavo žalos dydį, tačiau kvestionavo ir atsakovės reikalavimo teisės į apeliantę egzistavimÄ , kadangi, apeliantės vertinimu, byloje nėra įrodyta pilna žalos atlyginimo grandinė, suteikianti atsakovei reikalavimo teisę į apeliantę. Tačiau teismas netyrė reikalavimo teisės pagrįstumo ir neatsižvelgė į apeliantės nurodytas ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens C.A.T įrodinėjimo spragas.

20.4. Neteisinga teismo iÅ¡vada, kad atsakovė turėjo teisę sulaikyti visÄ apeliantei mokėtinÄ piniginių lėšų sumÄ už įvykdytus krovinių pervežimo užsakymus. Pažymi, kad kiekvienam krovinio pervežimui Å¡alys sudarydavo atskirÄ krovinio pervežimo užsakymÄ , kuris galiojo tam konkrečiam vežimui. Ä®vykis, kurio metu buvo padaryta žala siuntėjo kroviniui, įvyko apeliantei vykdant sutartį, kurios 4.4 papunktis suteikė teisę atsakovei sulaikyti apeliantei mokėtinÄ užmokestį už tÄ konkretų krovinio pervežimÄ . Apeliantės atlyginimas pagal sutartį buvo 1 919,54 Eur, todėl maksimali piniginių lėšų suma, kuriÄ atsakovė turėjo teisę sulaikyti iki kol bus iÅ¡spręstas ginčas dėl žalos atlyginimo, buvo 1 919,54 Eur. Todėl atsakovė iki pat ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos buvo neteisėtai sulaikiusi 41 521,57 Eur dydžio apeliantei mokėtinÄ piniginių lėšų sumÄ .

20.5. Dėl palÅ«kanų pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį apeliantė pažymi, kad atsakovė pripažino, kad ieÅ¡kinyje nurodytu laikotarpiu ieÅ¡kovė yra suteikusi pervežimo paslaugų už 41 521,57 Eur. Nuo Å¡ios sumos pagal kiekvienÄ sÄ skaitÄ taip pat yra paskaičiuotina 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų už laikotarpį nuo sÄ skaitos apmokėjimo termino pabaigos iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos. Atsižvelgiant į tai, jog 2019 m. rugpjūčio 16 d. buvo padengta dalis (4 000 Eur) sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. SF 43, kurios apmokėjimo terminas suėjo 2019 m. rugsėjo 21 d., palÅ«kanų suma yra skaičiuotina tik nuo neapmokėtos sÄ skaitos faktÅ«ros dalies, t. y. 1 532,80 Eur. Likusios ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos faktÅ«ros buvo apmokėtos vėliau nei suėjo jų apmokėjimo terminas, todėl palÅ«kanos skaičiuotinos nuo visos sÄ skaitos faktÅ«ros sumos nuo jos apmokėjimo termino pabaigos iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teisme dienos (2020 m. sausio 23 d.): pagal sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 43 palÅ«kanos – 26,03 Eur, pagal sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 66 palÅ«kanos – 67,27 Eur, pagal sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 71 palÅ«kanos – 38,75 Eur, pagal sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 73 palÅ«kanos 0,41 Eur, viso: 132,46 Eur.

20.6. Apeliantės nuomone, teismas, spręsdamas dėl ginčo nagrinėjimo ribų, privalėjo įsitikinti: ar draudikas iÅ¡ viso turėjo pareigÄ mokėti siuntėjui draudimo iÅ¡mokÄ ; ar draudimo iÅ¡moka buvo faktiÅ¡kai iÅ¡mokėta ir kokie duomenys tai patvirtina, t. y. ar draudikas įgijo regreso teisę; ar draudiko iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos dydis atitiko tarp siuntėjo ir draudiko sudarytos draudimo sutarties sÄ lygas. Ä® bylÄ nei atsakovė, nei C.A.T nepateikė nei draudimo sutarties, sudarytos tarp siuntėjo ir draudiko, nei draudimo taisyklių, kurių pagrindu buvo sudaryta Å¡i draudimo sutartis, todėl neįmanoma patikrinti, ar draudimo iÅ¡moka siuntėjui buvo iÅ¡mokėta nepažeidžiant tarp Å¡alių sudarytos draudimo sutarties sÄ lygų, kadangi nei apeliantė, nei kiti susitariantys vežėjai Å¡ioje pervežimo grandinėje negalėjo bÅ«ti atsakingi draudikui daugiau nei, kad draudikas atsako siuntėjui pagal sutartį, kurios turinys byloje nėra atskleistas.

20.7. Teismas neįvertino apeliantės teiginių, kad byloje nėra įrodymų, jog draudikas bÅ«tų atlyginęs siuntėjui žalÄ tokia suma, kokia yra nurodoma prieÅ¡ieÅ¡kinyje, t. y. 27 268,89 Eur. Be to, teismas ignoravo apeliantės argumentus, jog byloje nėra nė vieno dokumento, kurio pagrindu draudikas atlygino žalÄ remiantis pilna transporto priemonės verte, nurodyta krovinio pardavimo sÄ skaitoje, o ne jos remonto verte.

20.8. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Kauno apygardos teismas, apeliacine instancija iÅ¡nagrinėjęs Å¡iÄ civilinę bylÄ , 2021 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-83-230/2021, apibrėžė tolimesnio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas ir apeliantės keliami klausimai iÅ¡ Å¡ių ribų iÅ¡eina, todėl pirmosios instancijos teismas jų analizuoti ir dėl jų pasisakyti neprivalo. Apeliantės nuomone, teismas bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo grÄ Å¾ino pilna apimtimi. Apeliacine instancija bylÄ nagrinėjęs teismas nenustatinėjo nei atsakovei padarytos žalos dydžio, nei žalos padarymo aplinkybių, nei kaltės bei jos laipsnio, nei priežastinio ryÅ¡io, nei reikalavimo teisės. Todėl teismas negalėjo konstatuoti, jog civilinė byla bÅ«tų grÄ Å¾inta nagrinėti tik dėl dalies, siekiant nustatyti aiÅ¡kias civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Tokiais veiksmais teismas nepagrįstai apribojo apeliantės teisę į teisingÄ teismÄ bei teisę efektyviai gintis nuo pareikÅ¡tų reikalavimų.

20.9. Nepagrįstai teismas apeliantės (jos vairuotojo) veiksmus krovinio gabenimo metu pripažino dideliu neatsargumu ir sprendė, jog apeliantei nėra taikytinas vežėjo atsakomybės ribojimas, įtvirtintas CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalyje. Nors teismas konstatavo, kad vairuotojas, supratęs, jog įsuko į netinkamÄ keliÄ , privalėjo sustoti ir apsisukti, o ne tęsti kelionę, tačiau byloje nėra įrodymų, kad vairuotojas tęsė kelionę per statybvietę. Apeliantės nuomone, įvykis, kurio metu buvo sugadintas krovinys, laikytinas nelaimingu atsitikimu, įvykusiu vairuotojui patekus į nepažymėtų statybų teritorijÄ , o tai negali bÅ«ti traktuojama kaip didelis neatsargumas, kadangi neturi akivaizdžių ir Å¡iurkščių pažeidimo elementų. Be to, nors teismas akcentavo, kad vairuotojo veiksmai, kai jis po eismo įvykio apie jį nieko neinformavo, negali bÅ«ti pripažinti kaip atitinkantys atidumo, rÅ«pestingumo standartus, tačiau tokie vežėjo (jo vairuotojo) veiksmai neturi jokio priežastinio ryÅ¡io su kilusia žala, t. y. jie nebuvo krovinio sugadinimo priežastimi.

20.10. Apeliantė nesutinka su teismo vertinimu dėl kroviniui padarytos žalos. Atsakovė žalos dydį Å¡ioje civilinėje byloje įrodinėjo per sugadinto automobilio įsigijimo vertę, tačiau į civilinę bylÄ nebuvo pateiktas nė vienas raÅ¡ytinis įrodymas, liudijantis apie padarytos žalos dydžio įvertinimÄ , apskaičiavimÄ ir jo principus. Nei atsakovė, nei C.A.T į bylÄ nepateikė paties pagrindinio dokumento – Dekra sudaryto transporto priemonės apžiÅ«ros raporto. Be to, Dekra veikė ne kaip nepriklausomas žalos vertintojas, o kaip suinteresuotas asmuo, t. y. draudiko atstovas. Pažymi, kad vienintelis raÅ¡ytinis įrodymas, atitinkantis transporto priemonės apžiÅ«ros ir techninio vertinimo dokumentui keliamus reikalavimus yra apeliantės 2021 m. birželio 9 d. į bylÄ pateiktas apeliantės draudiko į įvykio vietÄ atsiųsto eksperto 2019 m. vasario 22 d. sudaryta transporto priemonės remonto sÄ mata, pagal kuriÄ sugadintos transporto priemonės remonto kaina (o tuo pačiu – ir atsakovės patirtos žalos dydis) siekia 6 472,04 Eur (be PVM). Teismas dėl Å¡io įrodymo nepasisakė, todėl netinkamai atliko byloje pateiktų įrodymų vertinimÄ . Net ir tuo atveju, jei teismas spręstų, jog byloje pakanka įrodymų sprendimui, jog transporto priemonė turėjo bÅ«ti sunaikinta, apeliantei yra taikytinas vežėjo atsakomybės ribojimas pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalį, kas lemia, jog vežėjo atsakomybė negali bÅ«ti didesnė nei 15 743,70 SDR (8,33 SDR x 1890,00 kg krovinio svoris). Nors teismas konstatuodamas, jog sutarties 1 (j) punktu Å¡alys susitarė, kad tuo atveju, jei automobilis sunaikinamas, apeliantė privalo atlyginti visÄ automobilio vertę, teismas ex officio privalėjo spręsti, jog Å¡i sÄ lyga yra neteisėta ir negaliojanti, kadangi prieÅ¡tarauja imperatyvioms CMR konvencijos nuostatoms, įtvirtinančioms vežėjo civilinės atsakomybės ribojimÄ .

21. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo C.A.T. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , skundžiamÄ sprendimÄ palikti galioti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės visas bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:

21.1. Nepagrįstai apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neteisingai apibrėžė ginčo nagrinėjimo ribas. Visuose teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose ieÅ¡kovė kalbėjo apie poreikį aiÅ¡kintis krovinio siuntėjo ir jo draudiko sudarytos draudimo sutarties nuostatas. Visi ieÅ¡kovės argumentai buvo iÅ¡klausyti, todėl ieÅ¡kovės teisės nebuvo pažeistos. Be to, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, aiÅ¡kiai apibrėžė ginčo ribas, t. y. nurodė, kad siekiant tinkamai iÅ¡nagrinėti bylÄ , yra svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti ir nustatyti: krovinio sugadinimo aplinkybes (Nutarties 35 p.); vežėjo (vairuotojo) veiksmų pobÅ«dį – kaltės formÄ (Nutarties 37 p.); nustačius aukščiau nurodytas aplinkybes – spręsti dėl vežėjo atsakomybės (ne)ribojimo (Nutarties 36, 43 p.). TÄ ir padarė pirmosios instancijos teismas.

21.2. Apeliantė nepagrįstai nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad egzistuoja sÄ lygos faktinės vežėjos veiksmus pripažinti dideliu neatsargumu. Trečiasis asmuo pažymi, kad ieÅ¡kovė ilgÄ laikÄ negalėjo paaiÅ¡kinti krovinio sugadinimo aplinkybių, nesiėmė jokių veiksmų, kad kroviniui padarytos žalos aplinkybės bÅ«tų iÅ¡samiai iÅ¡tirtos. Pirmosios instancijos iÅ¡vada pagrįsta ieÅ¡kovės pateiktu 2020 m. vasario 17 d. paaiÅ¡kinimu. Vairuotojo akivaizdų nerÅ«pestingumÄ , neatidumÄ patvirtina faktas, kad jis niekam apie eismo įvykį nepranešė ir nuvažiavo toliau. IeÅ¡kovės atsakomybė tokiu atveju yra neribojama, kaip tai numatyta Sutarties 1 (j) punkte.

21.3. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad nėra įrodymų apie žalos faktÄ ir žalos dydžio įvertinimÄ . Nepagrįstai ieÅ¡kovė teigia, kad kroviniui padaryta žala buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu, kuri neva numatė kažkokias kitokias žalos atlyginimo taisykles, todėl ieÅ¡kovė galėtų bÅ«ti atsakinga tik už dalį žalos. Pažymi, kad bylos medžiaga patvirtina, jog žala buvo faktiÅ¡kai patirta. Ä® byla kartu su prieÅ¡ieÅ¡kiniu buvo pateikta 2019 m. kovo 4 d. netaisomai sugadintos transporto priemonės forma. Be to, sprendimÄ automobilį sunaikinti priėmė NISSAN atstovas, kaip transporto priemonės gamintojas. Byloje esantis įrodymas – 2019 m. spalio 24 d. transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimas patvirtina, kad automobilis buvo sunaikintas.

21.4. Apeliantė nepagrįstai kelia klausimÄ ar žala buvo atlyginta, koks yra žalos dydis. Byloje yra visa eilė įrodymų, kurie patvirtina, kad žala buvo atlyginta tarpusavio reikalavimų įskaitymo bÅ«du, t. y. krovinio siuntėjui žalÄ atlygino susitariantis vežėjas, kuris savo reikalavimÄ nukreipė į paskesnį vežėjÄ . Bendrovė, atlyginusi žalÄ ankstesniam vežėjui, savo reikalavimo teisę nukreipė į atsakovę, o pastaroji – į faktinį vežėjÄ . Faktinis vežėjas nepagrįstai atsisako atlyginti kroviniui padarytÄ Å¾alÄ . PraÅ¡omas atlyginti žalos dydis – 27 268,89 Eur yra įrodytas. PrieÅ¡ingų įrodymų ieÅ¡kovė nepateikė. IeÅ¡kovė nepagrįstai siekia savo atsakomybę sumažinti ir paneigti restitutio ad integrum principo taikymÄ .

2. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o teismo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:

22.1. Apeliacinio skundo argumentai dėl įskaitymo neturi reikÅ¡mės, kadangi atsakovė nesigynė įskaitymu ir teismas įskaitymo klausimų nenagrinėjo. Atsižvelgiant į tai, kad mokėjimo sulaikymu apeliantės teisės nepažeistos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kinį atmetė. Pažymi, kad jeigu sprendimas nebÅ«tų pakeistas ir prieÅ¡ieÅ¡kinis bÅ«tų paliktas patenkintas, atsakovė sulaikytÄ ieÅ¡kovei skirtų mokėjimų sumÄ Ä¯skaitytų į žalos atlyginimÄ , o likusiÄ dalį grÄ Å¾intu apeliantei.

22.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritarė atsakovės pozicijai dėl palÅ«kanų skaičiavimo, rėmėsi tarp Å¡alių sudaryta sutartimi. Apeliaciniame skunda apeliantė neginčija teismo sprendimo dalies dėl palÅ«kanų skaičiavimo, tik pateikia naujÄ palÅ«kanų skaičiavimÄ , kokio nebuvo pateikusi bylÄ nagrinėjant pirmojoje instancijoje.

22.3. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo siaurinti bylos nagrinėjimo ribų, bei privalėjo pasisakyti visais klausimais, kuriuos kėlė apeliantė, t. y. aiÅ¡kintis draudimo sutarčių sÄ lygas bei Å¡alių sutartinius santykius. Pažymi, kad Kauno apygardos teismas 2021 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-83-230/2021 bylÄ perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nutartyje apeliacinės instancijos teismas apibrėžė tolimesnio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo ribas. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kokias aplinkybes reikalinga iÅ¡siaiÅ¡kinti, grÄ Å¾inus bylÄ Ä¯ pirmÄ jÄ teismo instancijÄ .

22.4. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, byloje nėra pagrindo nagrinėti klausimus, kylančius iÅ¡ draudimo teisinių santykių tarp krovinio draudiko Tokio Marine&N. F. ins. Co.LDT ir krovinio savininko Nissan International SA. Apeliantė Å¡iuos klausimus kėlė nuo pat ginčo nagrinėjimo teisme pradžios, tačiau nenurodė kokiÄ reikÅ¡mę byloje turėtų krovinio draudimo sÄ lygų nustatymas bei kokiÄ reikÅ¡mę Å¡ių sÄ lygų iÅ¡siaiÅ¡kinimas turėtų ieÅ¡kovės kaip vežėjos atsakomybei.

22.5. Nepagrįstai apeliantė teigia, kad byloje nėra jokių duomenų, jog vairuotojas tęsė kelionę per statybvietę ir, kad tai yra pirmosios instancijos teismo išgalvota aplinkybė. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė, kad vairuotojas tęsė kelionę per statybvietę. Teismo sprendime tik nurodyta, kad vairuotojas po įvykio tęsė kelionę.

22.6. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad nėra įrodyta, kokie apeliantės vairuotojo veiksmai, kuriuos jis atliko iki įvykio, galėjo lemti didelį neatsargumÄ . Apeliantė yra verslo subjektas, kuriam krovinių – automobilių gabenimas yra verslo sritis, todėl jai turi bÅ«ti taikomi aukÅ¡tesni rÅ«pestingumo standartai. Apeliantės vairuotojas pavojingai priartėjo prie statybinių konstrukcijų, neįvertino nei pačios transporto priemonės, nei gabenamo automobilių krovinio gabaritų ir aukščio, pavojingai manevravo statybvietėje, kas lėmė žalos atsiradimÄ . Ginčo atveju, apeliantės vairuotojas apie įvykį privalėjo praneÅ¡ti policijai bei ieÅ¡kovo įmonės administracijai, tačiau to nepadarė. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms ir vadovaujantis CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies reglamentavimu apeliantės kaip vežėjo veiksmai ir elgesys kvalifikuotini kaip didelis neatsargumas, kuris prilyginamas tyčiai, ir apeliantei pagrįsta taikyta neribota atsakomybė.

22.7. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad Dekra iÅ¡vada yra nepatikima, kadangi Dekra buvo draudiko atstovas ir veikė jo interesais. Pažymi, jog tai, kad Dekra vertinimÄ atliko draudiko užsakymu, nesudaro pagrindo vertinti, kad ji suinteresuota vertinimo rezultatais. TÄ patį bÅ«tų galima pasakyti ir apie apeliantės pateiktÄ 2019 m. vasario 22 d. Garage du lac segny remonto sÄ mata. Å i įmonė veikė vežėjo draudiko užsakymu, todėl taip pat galima kelti prielaidas, kad buvo suinteresuota automobilio įvertinimu, t. y. remonto kaÅ¡tus įvertino kiek įmanoma mažesne suma. Atsakovės nuomone, byloje pakanka įrodymų įrodyti žalos dydžiui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

4. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovė veiklÄ vykdė krovinių pervežimo sutarčių pagrindu. Per laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d. ieÅ¡kovė įvykdė 44 atsakovės pateiktus užsakymus bei už juos pateikė atsakovei 5 PVM sÄ skaitas faktÅ«ras. Viso ieÅ¡kovė atsakovei suteikė pervežimo paslaugų už 41 521,57 Eur. Pagal 2022 m. vasario 24 d. tarpusavio skolų suderinimo aktÄ atsakovės skola ieÅ¡kovei yra 29  686,80 Eur. Atsakovė su Å¡ia skolos suma sutiko, tačiau buvo sulaikiusi jos mokėjimÄ iki tol, kol bus iÅ¡spręstas tarp Å¡alių kilęs ginčas dėl nuostolių atlyginimo.

5. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 29 686,80 Eur skolÄ , 259,94 Eur palÅ«kanas, 8 proc. metines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl skolos priteisimo atmetė, priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 30,57 Eur palÅ«kanas, 5 proc. metines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė pateikė apeliacinį skundÄ , kuriame nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas ieÅ¡kinys nesutinka, praÅ¡o priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės skolÄ , palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

6. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir tai, kad krovinio siuntėjas Nissan International S.A. krovinio pervežimui pasamdė įmonę TOQUERO ESPRESS s.l.u., pastaroji pasamdė C.A.T SAS, kuri vežimui pasamdė atsakovę. Tarp atsakovės ir ieÅ¡kovės 2019 m. vasario mėn. buvo sudaryta sutartis Nr. 17503 dėl krovinio pervežimo iÅ¡ Barselonos (Ispanija) į Gex (PrancÅ«zijÄ ). Pervežimui 2019 m. vasario 19 d. užpildytas Tarptautinis krovinių transportavimo važtaraÅ¡tis Nr. 42225.

7. Minėto pervežimo metu buvo apgadintas automobilis Nissan NV2000. CMR važtaraštyje nurodyta, kad transporto priemonė buvo vairuotojo apgadinta iškraunant prekes. Matomi pažeidimai: įlenktas ir įplėštas stogas, išplėštas galinis dangtis, išplėšti keliamieji mechanizmai, įlenktas galinis dešinysis sparnas, subraižytas galinis bamperis, išplėštas bagažinės žibintų komplektas, sudaužytas galinis stiklas.

8. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 27 268,89 Eur nuostolių atlyginimÄ dėl anksčiau minėto pervežimo metu sugadinto automobilio Nissan NV2000, 321,24 Eur palÅ«kanas, 5 proc. metines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pirmosios instancijos teismas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino. IeÅ¡kovė pateikė apeliacinį skundÄ , kuriame nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo patenkintas prieÅ¡ieÅ¡kinis ir priteistas nuostolių atlyginimas nesutinka, praÅ¡o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.

Dėl apeliacijos objekto

9. Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo ir patenkintas atsakovės priešieškinis dėl nuostolių atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ieškinio reikalavimais

10. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta sprendimo 24 punkte, atsakovė pagal iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už ieÅ¡kovės įvykdytus krovinių pervežimus laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d. yra skolinga 29 686,80 Eur. Minėtos sumos atsakovė neginčijo. Nurodė, kad jos nesumokėjo, nes buvo sulaikiusi mokėjimÄ iki kol bus iÅ¡spręstas tarp Å¡alių kilęs ginčas dėl nuostolių atlyginimo.

11. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovės veiksmai, sustabdžius pripažintinÄ skolos mokėjimÄ už vežimo paslaugas, laikytini teisėtais, todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį (reikalavimÄ dėl 29 686,80 Eur skolos priteisimo) atmetė.

12. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo atmesti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio, atsakovei neginčijant fakto, kad pastaroji skolinga ieÅ¡kovei 29 686,80 Eur. Be to, ieÅ¡kovės nuomone, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė turėjo teisę sulaikyti visÄ apeliantei mokėtinÄ piniginių lėšų sumÄ už įvykdytus krovinių pervežimo užsakymus, nes krovinių pervežimai vykdavo pagal atskiras sutartis, o ginčas dėl nuostolių atlyginimo tarp Å¡alių kilo tik dėl vienos sutarties vykdymo. IeÅ¡kovė teigia, jog atsakovė, jeigu ir turėjo teisę sustabdyti mokėjimus, tai tik pagal konkrečiÄ pervežimo sutartį, kuriÄ vykdant ir buvo padaryta žala. Teisėjų kolegija su Å¡iais apeliantės argumentais iÅ¡ esmės sutinka.

13. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teisė sulaikyti mokėjimus taip pat gali bÅ«ti kvalifikuojama kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė. Tai reiÅ¡kia, kad teisė sulaikyti mokėjimÄ gali bÅ«ti kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.70 straipsnį kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė bet kokio pobÅ«džio sutartiniuose teisiniuose santykiuose. Kvalifikavus sutartyje įtvirtintÄ teisę sulaikyti mokėjimÄ kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę, tokiu bÅ«du gali bÅ«ti užtikrinama ir bÅ«sima prievolė, t. y. prievolė, kuri tokio susitarimo metu dar neegzistuoja, tačiau gali atsirasti ateityje. Kasacinio teismo vertinimu, sutarties ginčo sÄ lyga, kurioje įtvirtinta atsakovės (užsakovės) teisė sustabdyti vežimo užmokesčio sumokėjimÄ , jeigu jai pareiÅ¡kiamos pretenzijos dėl vežimo sutarties vykdymo, jei CMR važtaraÅ¡tyje arba protokole yra žymų apie padarytus krovinio pažeidimus ar kitus nuostolius, atsižvelgiant į tokio susitarimo tikslÄ užsitikrinti atsakovės galimybę padengti dėl netinkamo ieÅ¡kovės atlikto pervežimo galimai patirtÄ ar ateityje galimÄ patirti nuostolį, kuris dar nėra žinomas, į tai, kad tame pačiame punkte atskirai yra įtvirtinta, jog atsakovė turi teisę įskaityti užmokestį už pervežimÄ Ä¯ nuostolių atlyginimÄ , vadovaujantis logikos dėsniais ir CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, bylÄ nagrinėjusių teismų turėjo bÅ«ti kvalifikuojama kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-611/2021).

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡aiÅ¡kinimai, pateikti sprendimo 33 punkte minėtoje kasacinio teismo praktikoje (kad teisė sulaikyti mokėjimus taip pat gali bÅ«ti kvalifikuojama kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė pagal CK 6.70 straipsnį) yra aktualÅ«s ir nagrinėjamai bylai iÅ¡spręsti. Nepaisant to, teisėjų kolegija nesutinka, kad buvo pagrindas atmesti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo, vadovaujantis minėta kasacinio teismo praktika. Nustatyta, kad nagrinėjant sprendimo 33 punkte minėtÄ civilinę bylÄ nebuvo pareikÅ¡tas reikalavimas teisme (prieÅ¡ieÅ¡kinio forma) dėl nuostolių atlyginimo. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta tik tai, kad pagal tarp Å¡alių sudarytÄ sutartį galimas nuostolių atlyginimas ir kad atsakovei gali teikti padengti jos kliento nuostolius dėl ieÅ¡kovės atlikto pervežimo metu apgadintos prekės.

15. Tuo tarpu Å¡ioje nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo pareikÅ¡tas ne tik reikalavimas dėl skolos priteisimo, bet ir reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo. Patikslinto ieÅ¡kinio suma: 29 946,74 Eur (skola su palÅ«kanomis), o prieÅ¡ieÅ¡kinio, – 27 590,13 Eur (nuostoliai su palÅ«kanomis). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, turėjo iÅ¡spręsti Å¡alių ginÄÄ iÅ¡ esmės, o ne ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl skolos priteisimo atmesti, konstatavęs, kad atsakovė teisėtai buvo sulaikiusi skolos mokėjimÄ .

16. Kita vertus, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad atsakovė Å¡iuo konkrečiu atveju turėjo teisę sustabdyti ieÅ¡kovei priklausančių sumų sumokėjimÄ .

17. CK 6.189 straipsnio 1 dalis numato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, kÄ lemia sutarties esmė arba įstatymai. CK 6.200 straipsnio 1 dalis numato, kad Å¡alys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sÄ Å¾iningai.

18. Kaip minėta, ieÅ¡kovė laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d. įvykdė 44 atsakovės pateiktus krovinio pervežimus bei pagal juos iÅ¡rašė ir atsakovei pateikė 5 PVM sÄ skaitas faktÅ«ras. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir tai, kad Å¡alys kiekvienam krovinio pervežimui sudarydavo atskirÄ krovinio pervežimo sutartį, kurių 4.4 papunktis numatė, kad užsakovas (Å¡iuo atveju atsakovė) turi teisę sustabdyti vežimo užmokesčio sumokėjimÄ , jeigu vežėjas (Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė) nepateikia užsakovui užsakymo ar krovinio važtaraščių originalų (CMR), o taip pat jeigu užsakovui pareiÅ¡kiamos pretenzijos dėl vežimo sutarties. Taip pat jei CMR važtaraÅ¡tyje yra atžymų apie padarytus krovinio pažeidimus ar kitus nuostolius. Užmokesčio mokėjimas gali bÅ«ti sustabdytas iki tol, kol bus iÅ¡spręstas klausimas dėl nuostolių atlyginimo. Užsakovas turi teisę įskaityti užmokestį už pervežimÄ Ä¯ nuostolių atlyginimÄ .

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. birželio 21 d. nutartyje, nagrinėdamas civilinę bylÄ Nr. e3K-3-153-611/2021, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nurodė, kad buvo nustatytos tokios bylai reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės: 1) Å¡alys sudarė tris vienkartines krovinių pervežimo sutartis; 2) sutarties Nr. 2020/03/11-12 Å¡alys 4.3 papunktyje sutarė, jog užsakovė turi teisę sustabdyti vežimo užmokesčio sumokėjimÄ , jeigu jai pareiÅ¡kiamos pretenzijos dėl vežimo sutarties vykdymo, jei CMR važtaraÅ¡tyje arba protokole yra žymų apie padarytus krovinio pažeidimus ar kitus nuostolius; taip pat užmokesčio mokėjimas gali bÅ«ti sustabdytas, iki bus iÅ¡spręstas klausimas dėl nuostolių atlyginimo arba iki užsakovės klientas ar faktinis siuntėjas atsiskaitys su ja. Užsakovė turi teisę įskaityti užmokestį už pervežimÄ Ä¯ nuostolių atlyginimÄ . Ä® nuostolių atlyginimÄ gali bÅ«ti įskaitomi ir mokėjimai už kitų krovinių vežimus. Taigi, nagrinėjant minėtÄ civilinę bylÄ buvo nustatyta, jog Å¡alys sutartyse buvo numatę, kad į nuostolių atlyginimÄ gali bÅ«ti įskaitomi ir mokėjimai už kitų krovinių vežimus. Atsižvelgiant, be kita ko, ir į tai, kasacinis teismas ir konstatavo, kad atsakovė ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ priteisti užmokestį už pervežimÄ buvo sustabdžiusi teisėtai.

20. Tuo tarpu, kaip minėta sprendimo 38 punkte, Å¡alių sudarytose krovinių pervežimo sutarčių 4.4 papunkčiuose nėra nuostatos, kad „į nuostolių atlyginimÄ gali bÅ«ti įskaitomi ir mokėjimai už kitų krovinių vežimus“. Be to, sutarčių 4.4 papunkčiuose nėra nurodyta, kad užsakovė (Å¡iuo atveju atsakovė) turi teisę sustabdyti mokėjimus už kitas sutartis, jeigu buvo padaryta žala tik dėl vienos sutarties vykdymo ir (ar) netinkamo vykdymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta anksčiau, iÅ¡ sutarčių 4.4 papunkčio, vadovaujantis CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys sutartyse numatė teisę sustabdyti vežimo užmokesčio sumokėjimÄ , jeigu kyla ginčas ir (ar) pareiÅ¡kiamas pretenzijos dėl konkrečios sutarties vykdymo ir (ar) netinkamo įvykdymo.

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė pretenzijÄ ieÅ¡kovei dėl nuostolių atlyginimo yra pareiÅ¡kusi tik pagal vienÄ sutartį, t. y. pagal 2019 m. vasario mėn. sutartį Nr. 17503. Pagal minėtÄ sutartį ieÅ¡kovė turėjo nuvežti krovinį iÅ¡ Barselonos (Ispanija) į (Gex) PrancÅ«zijÄ . Minėtos sutarties 4.4 papunktis yra iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas kitų sutarčių papunkčiams, kuriame taip pat nurodyta, kad užsakovas (Å¡iuo atveju atsakovė) turi teisę sustabdyti vežimo užmokesčio sumokėjimÄ , jeigu vežėjas (Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė) užsakovui pareiÅ¡kia pretenzijas dėl vežimo sutarties. Taip pat jei CMR važtaraÅ¡tyje yra atžymų apie padarytus krovinio pažeidimus ar kitus nuostolius (žr. Å¡io sprendimo 38 punktÄ ). Minėtoje sutartyje nurodyta, jog jos kaina yra 1 919,54 Eur.

22. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad tarp Å¡alių krovinių pervežimai vykdavo pagal atskiras sutartis, į tai, kad Å¡iuo atveju atsakovė ieÅ¡kovei pretenzijas reiÅ¡kė tik pagal vienÄ sutartį, t. y. sutartį Nr. 17503, į tai, kad sutartyje nebuvo jokios nuorodos apie tai, kad į nuostolių atlyginimÄ gali bÅ«ti įskaitomi ir mokėjimai už kitų krovinių vežimus ir (ar), kad užsakovė turi teisę sustabdyti mokėjimus už kitas sutartis, jeigu tarp Å¡alių kyla ginčas dėl nuostolių atlyginimo, sutinka su apeliantės argumentais, kad atsakovė turėjo teisę sulaikyti mokėjimÄ , tačiau tik pagal vienÄ sutartį dėl kurios tinkamo įvykdymo kilo tarp Å¡alių ginčas. Todėl maksimali suma, kuriÄ atsakovė turėjo teisę sulaikyti yra 1 919,54 Eur.

23. Kita vertus, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu neprašė priteisti iÅ¡ atsakovės atlyginimo už sutarties Nr. 17503 įvykdymÄ dėl kurios tarp Å¡alių kilo ginčas. Nenustatyta, kad atsakovė bÅ«tų pareiÅ¡kusi ieÅ¡kovei pretenzijas dėl nuostolių atlyginimo dėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytų sutarčių neįvykdymo ir (ar) netinkamo įvykdymo už kurias atsakovė tinkamai iki Å¡iol nėra atsiskaičiusi. Be to, nenustatyta, kad pagal tarp Å¡alių sudarytas sutartis, už kurias nėra atsiskaičiusi atsakovė, bÅ«tų galimas nuostolių atlyginimas ateityje, kad atsakovei gali tekti padengti jos kliento nuostolius dėl ieÅ¡kovės atlikto pervežimo metu apgadintos prekes, t. y. nenustatytos ir aplinkybės, kurios buvo nustatytos nagrinėjant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinę bylÄ Nr. e3K-3-153-611/2021, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad atsakovė neturėjo teisės sulaikyti mokėjimus pagal įvykdytus krovinių pervežimus, kurie nėra susiję su padaryta žala, kuriÄ atsakovė prašė, pareikÅ¡dama patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės.

24. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas nurodyta anksčiau, sprendžia, kad yra pagrindas pirmosios instancijose teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys panaikinti ir ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisti 29 686,80 Eur skolÄ .

25. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskaičiavo ieškovei iš atsakovės priteistinas palūkanas. Su šiais argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

26. Å alių sudarytų sutarčių 4.3 papunkčiuose buvo susitarta, kad vežimo užmokestis turi bÅ«ti sumokėtas per 30–60 dienų nuo užsakovui pateiktų krovinio pristatymÄ patvirtinančių dokumentų, CMR važtaraščio originalo ir sÄ skaitos faktÅ«ros. Å is susitarimas, pagrįstu pirmosios instancijos teismo vertinimu, reiÅ¡kia, kad atsakovė turi teisę savo pasirinkimu sÄ skaitÄ apmokėti per 30–60 dienų laikotarpį. Taigi, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad galutiniu ieÅ¡kovės pateikiamų sÄ skaitų apmokėjimo terminas yra 60 dienų nuo nurodytų dokumentų pateikimo dienos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, konstatuoja, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje ir apeliaciniame skunde, skaičiuodama palÅ«kanas ir pradelstų dienų skaičių, visiÅ¡kai nepagrįstai nurodo, kad galutinis atsakovės atsiskaitymo terminas yra 30 diena nuo PVM sÄ skaitų faktÅ«rų įteikimo dienos.

27. Nagrinėjimo metu nustatyta, jog 2019 m. rugpjūčio 16 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 43 buvo pateikta atsakovei 2019 m. rugpjūčio 21 d., todėl jos apmokėjimo terminas pasibaigė 2019 m. spalio 21 d. (o ne 2019 m. rugsėjo 21 d., kaip nurodyta ieÅ¡kinyje ir apeliaciniame skunde). Taigi, atsakovė iki 2020 m. sausio 20 d. (iki kurios ieÅ¡kovė skaičiuoja palÅ«kanas) praleido apmokėti minėtÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ 91 dienÄ . IeÅ¡kovė nagrinėjamu atveju sutinka, kad palÅ«kanos turi bÅ«ti skaičiuojamos nuo neapmokėtos sumos, t. y. nuo 1 532,30 Eur. Tokiu atveju, pagrįstu pirmosios instancijos teismo skaičiavimu, palÅ«kanos sudaro 30,57 Eur (1532,80 Eur x 0,08/365 x 91 d.).

28. 2019 m. lapkričio 12 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 66 buvo pateikta atsakovei 2019 m. lapkričio 22 d., todėl jos apmokėjimo terminas pasibaigė 2020 m. sausio 22 d. (o ne 2019 m. gruodžio 22 d., kaip nurodyta ieÅ¡kinyje ir apeliaciniame skunde). 2019 m. lapkričio 19 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 71 buvo pateikta atsakovei 2019 m. lapkričio 22 d., todėl jos apmokėjimo terminas pasibaigė 2020 m. sausio 22 d. (o ne 2019 m. gruodžio 22 d., kaip nurodyta ieÅ¡kinyje ir apeliaciniame skunde). 2019 m. lapkričio 25 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 73 buvo pateikta atsakovei 2019 m. lapkričio 29 d., todėl jos apmokėjimo terminas pasibaigė 2020 m. sausio 29 d. (o ne 2019 m. gruodžio 29 d., kaip nurodyta ieÅ¡kinyje ir apeliaciniame skunde). Tai, pagrįstu pirmosios instancijos teismo vertinimu, reiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytai palÅ«kanų paskaičiavimo dienai (2020 m. sausio 20 d.) nebuvo suėjęs palÅ«kanų mokėjimo terminai pagal anksčiau minėtas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras Nr. 66, 71 ir 73.

29. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti 8 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo nurodė, kad nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti taikomas CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalis, kuri numato 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nesutinka.

30. CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo gali pareikalauti sumokėti palÅ«kanas nuo sumos, skirtos kompensacijai; palÅ«kanos – 5 proc. metams – pradedamos skaičiuoti nuo tos dienos, kai vežėjui raÅ¡tu pateikiamas reikalavimas, o jeigu tokio nebuvo, – nuo ieÅ¡kinio pateikimo dienos. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad lingvistinis nurodytos CMR konvencijos nuostatos aiÅ¡kinimas leidžia spręsti, jog Å¡i teisės norma reglamentuoja palÅ«kanas, kurias turi mokėti vežimo sutartį pažeidęs vežėjas. PalÅ«kanų, mokėtinų vežėjo, dydį reglamentuoja CMR konvencija. Dėl to tuo atveju, kai tenkinamas vežėjui pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl nuostolių, patirtų dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo, atlyginimo, nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo iÅ¡ vežėjo priteistinos CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio, t. y. 5 proc., palÅ«kanos. Tai atitinka ir formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ Å¡iuo klausimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2007; 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011; 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2012; kt.).

31. Nagrinėjamu atveju ieškovė (vežėjas) prašo priteisti atitinkamo dydžio palūkanas dėl to, kad atsakovė (užsakovė) laiku neatsiskaitė už krovinio pervežimus. Taigi, nagrinėjamu ieškovės reikalavimui turėjo būti taikoma ne CMR konvencija, bet Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas ir pagal jį numatytos 8 proc. metinės palūkanos.

32. Kita vertus, pažymėtina tai, kad ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde praÅ¡o priteisti jau ne 8 proc. metines palÅ«kanas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymÄ , kaip nurodyta patikslintame ieÅ¡kinyje, bet 5 proc. metines procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovės reikalavimas tenkintinas, ir iÅ¡ atsakovės priteistinos 5 proc. metinės procesinės palÅ«kanos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su priešieškiniu

33. Nagrinėjamu atveju atsakovė pareiÅ¡kė byloje prieÅ¡ieÅ¡kinį, kurį vėliau patikslino, ir prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 27 268,89 Eur nuostolių atlyginimÄ .

34. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl kroviniui padarytos žalos, jos dydžio. IeÅ¡kovė teigia, kad byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio padarytos žalos dydžio įvertinimÄ ir apskaičiavimÄ . Su tokiais argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

35. CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimÄ ar jo sugadinimÄ nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotÄ pristatymÄ . Vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai Å¡ie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus (CMR konvencijos 3 straipsnis).

36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog: 1) bendroji krovinio vežėjo atsakomybė sureguliuota CMR konvencijos 17 straipsnyje; 2) CMR konvencijos 17 straipsnyje įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nurodytų CMR konvencijos 17 straipsnio 2 ir 4 punkte; 3) jeigu vežėjo atsakomybei taikomas CMR konvencijos 17 straipsnio 1 punktas, tai jo civilinės atsakomybės prievolei atsirasti pakanka dviejų reikšmingų aplinkybių – byloje turi būti nustatytas žalos faktas ir nuostolių dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-07-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-969/2019, 2016-03-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016).

37. Ä®rodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika suformuota ir iÅ¡plėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

38. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ ; iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019 40 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

39. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių žalos faktÄ . Tai, kad gabenimo metu buvo apgadintas automobilis Nissan NV2000, be kita ko, patvirtina ir CMR važtaraÅ¡tis, kuriame nurodyta, kad transporto priemonė vairuotojo buvo apgadinta iÅ¡kraunat prekes. Matomi pažeidimai: įlenktas ir iÅ¡plėštas stogas, iÅ¡plėštas galinis dangtis, iÅ¡plėšti keliamieji mechanizmai, įlenktas galinis deÅ¡inysis sparnas, subraižytas galinis bamberis, iÅ¡plėštas bagažinės žibintų komplektas, sudaužytas galinis stiklas. Be to, kad žala yra reali patvirtina ir byloje esančios nuotraukos, kuriose matosi aiÅ¡kÅ«s automobilio apgadinimai.

40. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , krovinio sugadinimas – tai krovinio savybių pablogėjimas, nulemiantis jo vertės sumažėjimÄ , arba tai, kad jis tampa nebetinkamas naudoti. Krovinio visiÅ¡ko sugadinimo atveju vežėjas turi kompensuoti krovinio vertę pagal CMR konvencijos 23 straipsnį. Krovinio vertės sumažėjimo atveju vežėjas turi kompensuoti krovinio vertės sumažėjimo sumÄ (CMR konvencijos 25 straipsnis) bei kitas su krovinio vertės sumažėjimu susijusias iÅ¡laidas (pvz., mokestis ekspertams už vertės nustatymÄ ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2012; kt.). Tam, kad nuostoliai bÅ«tų pripažinti patirtais, turi bÅ«ti pagrįsta nuostolių kilmė, sudėtis ir jų dydis. PrieÅ¡ingu atveju sumokėtos sumos laikomos rizika, tenkančia jas sumokėjusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2009).

41. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl regresinio atsakovės reikalavimo ieÅ¡kovei CMR konvencijos 37 straipsnio pagrindu. CMR konvencijos37 straipsnyje nustatyta, kad vežėjas, atlyginęs nuostolius pagal Å¡ios Konvencijos reikalavimus, turi regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų atžvilgiu dėl sumokėtos kompensacijos, palÅ«kanų ir kitų iÅ¡laidų, susijusių su vežimu, laikantis Å¡ių nuostatų: a) vežėjas, dėl kurio kaltės buvo padaryta žala, yra asmeniÅ¡kai atsakingas dėl nuostolių atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar kompensacijÄ sumokėjo jis pats, ar kitas vežėjas; b) jeigu žala atsirado dėl dviejų ar daugiau vežėjų kaltės, kiekvienas jų turi sumokėti jo atsakomybės dalį atitinkančiÄ sumÄ ; jeigu atsakomybės dalies nustatyti neįmanoma, kiekvienas vežėjas atsako proporcingai nuo jam priklausančio atlygio už vežimÄ ; jeigu neįmanoma nustatyti, kuris iÅ¡ vežėjų yra atsakingas už padarytÄ Å¾alÄ , nuostolių kompensacinė suma paskirstoma visiems vežėjams proporcingai, kaip nurodyta b papunktyje.

42. Bylos nagrinėjimo metu, kaip ne kartÄ minėta, nustatyta, kad krovinio siuntėjas Nissan International S.A. krovinio pervežimui pasamdė įmonę TOQUERO ESPRESS s.l.u., pastaroji pasamdė C.A.T SAS, kuri vežimui pasamdė atsakovę. Tarp atsakovės ir ieÅ¡kovės 2019 m. vasario mėn. buvo sudaryta sutartis Nr. 17503 dėl krovinio pervežimo iÅ¡ Barselonos (Ispanija) į Gex (PrancÅ«zijÄ ). Krovinį administruojantis asmuo – „C.A.T France“, vežėjas – UAB „F&L Logistic“. Pervežimui 2019 m. vasario 19 d. užpildytas Tarptautinis krovinių transportavimo važtaraÅ¡tis Nr. 42225.

43. Be to, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais, nustatė tokias bylai reikšmingas aplinkybes:

- automobilis Nissan NV2000, kurį gabeno ieškovė, buvo apžiūrėtas įmonės Dekra, kuri nustatė, kad automobilis laikomas sugadintu nepataisomai ir turi būti nurašomas, nepasiliekant jokių jo detalių. Minėtas aplinkybės patvirtina transporto priemonės siuntėjo Nissan International S.A. raštas;

- automobilis, kurį gabeno ieÅ¡kovė, buvo sunaikintas. Minėtoms aplinkybėms pagrįsti atsakovė pateikė įmonės „Viuda de L. C. S. L.“ transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimÄ . Automobilio vertė, nurodyta siuntėjo Nissan International S.A. 2020 m. sausio 21 d. sÄ skaitoje faktÅ«roje eksportui – 27 268,89 Eur (be PVM).

- Nissan International S.A. 2020 m. sausio 21 d. pateikė sÄ skaitÄ draudikui (Tokio Marine&N. F. ins. Co.LDT) dėl 29 995,78 Eur sumos atlyginimo. Draudiko (Tokio) atstovas (Dekra Automotive) 2020 m. sausio 30 d. pateikė pretenzijÄ Nr. 316.20.2731 dėl 29 995,78 Eur sumos atlyginimo susitariančiam vežėjui TOQUERO, kuris 2020 m. balandžio 29 d. žalÄ atlygino. Dekra 2020 m. sausio 30 d. pateikė kreditinę sÄ skaitÄ TOQUERO dėl 2 726,89 Eur. Tokiu bÅ«du TOQUERO įgijo 27 268,89 Eur dydžio reikalavimo teisę į sekantį vežėjÄ (29 995,78 Eur – 2 726,89 Eur). Susitariantis vežėjas TOQUERO 2020 m. balandžio 10 d. pateikė 2020 m. kovo 31 d. pretenzijÄ Nr. 2909413 sekančiam vežėjui – C.A.T dėl 27 268,89 Eur sumos atlyginimo. Nustatyta, kad žala buvo atlyginta tarpusavio reikalavimų įskaitymo bÅ«du. Sekantis vežėjas C.A.T 2019 m. lapkričio 30 d. pateikė sÄ skaitÄ dėl 29 686,80 Eur sumos sekančiam vežėjui – atsakovei, kuri žalÄ atlygino. C.A.T 2020 m. birželio 4 d. atsakovei pateikė kreditinę sÄ skaitÄ 2 417,91 Eur sumai, t. y. žalos dydis faktiÅ¡kai sumažėjo iki 27 268,89 Eur (29 686,80 Eur – 2 417,91 Eur).

44. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nerinko įrodymų, kurie patvirtintų transporto priemonės sugadinimo mastÄ , o vadovavosi iÅ¡imtinai siuntėjo Nissan International S.A. draudimo agento SCM Operations pateiktame praneÅ¡ime draudikui „5 žalos dydis: netaisoma sugadintos transporto priemonės forma“ nurodyta informacija.

45. Pažymėtina, kad įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, – Å¡alių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus, nebent įstatymas atskirais (specialiais) atvejais suteikia teismui tokiÄ teisę (CPK 178 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 1 dalis, 414 straipsnio 1 dalis ir pan.).Â

46. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės pateiktas įrodymas, t. y. SCM Operations praneÅ¡imas draudikui, kurį nurodo apeliantė apeliaciniame skunde, neabejotinai patvirtina, kad automobilis pervežimo metu buvo sugadinta nepataisomai. Minėtame dokumente, be kita ko, nurodyta, kad apžiÅ«ros metu nustatyta, jog padaryta žala stogui, galinėms krovinių krovimo durelėms ir priekiniam stiklui. Transporto priemonė buvo taip stipriai apgadinta, kad reikia keisti visÄ stogÄ , kuris yra neatskiriama automobilio saugumÄ užtikrinanti dalis. Pažymėta ir tai, kad vadovaujantis „Nissan“ kokybės instrukcijomis, transporto priemonė laikoma netaisomai sugadinti ir turi bÅ«ti nuraÅ¡oma, nepasiliekant jokių jos detalių.

47. Pažymėtina, kad apeliantė, siekdama paneigti aplinkybes, kurios buvo nurodytos SCM Operations praneÅ¡ime (kad automobilis buvo sugadintas nepataisomai), neprašė skirti teismo ekspertizės. Apeliantė pateikė į bylÄ jos draudiko į įvykio vietÄ nusiųsto eksperto 2019 m. vasario 22 d. sudarytÄ transporto priemonės remonto sÄ matÄ . Minėtoje sÄ matoje nurodyta, kad transporto priemonės remonto kaina, be PVM, yra 6 472,04 Eur. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad minėtas dokumentas patvirtina atsakovės patirto žalos dydį.

48. IÅ¡ apeliantės argumentų, nurodytų apeliaciniame skunde, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad transporto priemonę apžiÅ«rėjo jos draudiko į įvykio vietÄ atsiųstas ekspertas, kuris atliko vertinimÄ , sudarė remonto sÄ matÄ . Pažymėtina, kad byloje pateiktoje transporto priemonės remonto sÄ matoje, be kita ko, nurodyta ir tai, kad jeigu atsirastų trÅ«kumų iÅ¡ardžius, tarifas keistųsi. Be to, iÅ¡ minėtos remonto sÄ matos negalima daryti iÅ¡vados ar buvo įvertinta aplinkybė dėl automobilio saugumo, atlikus remonto darbus, ir (ar) tai, ar transporto priemonė atitinka „Nissan“ kokybės instrukcijas, keliamas automobilio saugumo reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovės pateikta remonto sÄ mata nėra pagrindo vadovautis.

49. Pažymėtina ir tai, kad automobilis, kurį apgadino ieÅ¡kovės vairuotojas, atsakovei nepriklausė, todėl nėra pagrindo sutikti su ieÅ¡kovės argumentais, kad atsakovės žala galėjo bÅ«ti sumažinta, jeigu atsakovė bÅ«tų pardavusi jai sugadintÄ automobilį.

50. Apeliaciniame skunde argumentuojama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CMR konvencijos 29 straipsnį. Apeliantės nuomone, jos vairuotojo veiksmai, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, negali bÅ«ti prilyginami tyčia, laikomi dideliu neatsargumu, todėl apeliantei negali bÅ«ti taikoma neribota civilinė atsakomybė pagal CMR konvencijÄ .

51. Å iuo aspektu pažymėtina, jog CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad vežėjas, praradęs dalį arba visÄ krovinį, privalo atlyginti žalÄ , kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. Krovinio vertė įvertinama pagal biržos kainas, o jeigu tokių nėra, – pagal rinkos, o jei nėra ir tokių, tai pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę (CMR konvencijos 23 straipsnio 2 dalis). Tačiau kompensacija negali bÅ«ti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvienÄ trÅ«kstamÄ kilogramÄ bruto svorio (CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalis).

52. CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta minėto ribojimo iÅ¡imtis: vežėjas negali vadovautis konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar jÄ ribotų, jeigu žala padaryta sÄ moningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus bylÄ nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Tas pats galioja ir tuo atveju, jei sÄ moningus, tyčinius veiksmus įvykdė vežėjo agentai arba kiti asmenys, kurių paslaugomis naudojosi vežėjas vežimo metu, kai agentai ar kiti asmenys vykdė jiems pavestas užduotis (CMR konvencijos 29 straipsnio 2 dalis).

53. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiÅ¡kinant CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį pažymėta, jog vežėjo didelis neatsargumas, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, gali bÅ«ti prilyginamas tyčiniams veiksmams, kurie yra pagrindas taikyti vežėjui visiÅ¡kÄ atsakomybę už krovinio praradimÄ . Lietuvos teisėje didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rÅ«pestingumo taisyklių nepaisymas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2009).

54. Pagal Lietuvos teismų praktikÄ ir teisės doktrinÄ tyčiniams veiksmams prilygintinu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių Å¡is, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rÅ«pestingumo reikalavimų, nebÅ«tų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo rizikÄ arba padėti jos iÅ¡vengti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2007; 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2009; 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011).

55. Plėtodamas CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad siekiant konstatuoti sÄ moningÄ netinkamÄ vežėjo elgesį turi bÅ«ti atsižvelgiama tiek į objektyviuosius, tiek į subjektyviuosius kriterijus. Objektyviaisiais kriterijais gali bÅ«ti laikomas nustatytų taisyklių nepaisymas ar pažeidimas (kelių eismo taisyklių, krovinio apsaugos taisyklių, darbo ir poilsio režimo taisyklių, krovinio pristatymo nurodymų). Subjektyviuoju kriterijumi – sÄ moningas vežėjo elgesys (veikimas ar neveikimas) žinant, kad dėl tokio elgesio veikiausiai kils neigiamų padarinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-378/2015).

56. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad vairuotojas, veždamas krovinį, dėl savo neapdairumo, pasuko ne tuo keliu, įvažiavo į privačiÄ teritorijÄ , kurioje, be kita ko, vyko statybos. Minėtos aplinkybės yra nurodytos ieÅ¡kovės administracijos 2020 m. vasario 17 d. pateiktame paaiÅ¡kinime. IÅ¡ byloje esančių duomenų nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad vairuotojas, įvažiavęs į privačiÄ teritorijÄ , bÅ«tų sustojęs, ėmęsis visų saugumo priemonių tam, kad saugiau iÅ¡važiuoti iÅ¡ privačios teritorijos, kurioje, be kita ko, vyko statybos. Tikėtina, kad vairuotojas, įvažiavęs į privačiÄ teritorijÄ , tęsė marÅ¡rutÄ , tokiu bÅ«du galimai kliudė konstrukcijas ir padarė žalÄ kroviniui. Minėtame paaiÅ¡kinime taip pat nurodyta ir tai, kad vairuotojas nieko nepranešė vadybai ir nuvažiavo iÅ¡sikrauti.

57. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nustatytas vairuotojo elgesys neatitinka elementarių atidumo, rÅ«pestingumo standartų. Vairuotojas, įvažiavęs į privačiÄ teritorijÄ , kurioje vyko statybos, privalėjo sustoti, įsivertinti galimybes saugiai su kroviniu pravažiuoti, esant bÅ«tinybei apsisukti, o ne tęsti kelionę. Akivaizdu, kad vairuotojas galėjo ir turėjo imtis visų atsargumo priemonių žalai iÅ¡vengti, tačiau duomenų, kad tÄ darė ir darė tinkamai, nėra. Sutiktina su apeliante, kad vairuotojo nepraneÅ¡imas apie eismo įvykį neturi tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su kilusia žala, t. y. tokie vairuotojo veiksmai nebuvo krovinio sugadinimo priežastimi. Tačiau pažymėtina, kad vairuotojas, pastebėjęs, jog įvažiavo į privačiÄ teritorijÄ , kurioje vyko statybos, galėjo praneÅ¡ti apie tai, pasitelkti pagalbÄ tam, kad saugiai iÅ¡važiuoti iÅ¡ teritorijos, o ne tęsti savarankiÅ¡kai kelionę, kÄ , akivaizdu, Å¡ioje situacijoje ir padarė. Neatmestina tikimybė, kad vairuotojas netinkamai savarankiÅ¡kai įvertino aplinkybes ir (ar) galimybes saugiai iÅ¡važiuoti iÅ¡ teritorijos, dėl ko ir galėjo kilti žala ir (ar) galėjo turėti įtakos žalos dydžiui.

58. Nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kaip teigia apeliantė, kad įvykis, kurio metu buvo sugadintas krovinys, laikytinas nelaimingu atsitikimu, įvykusiu vairuotojui patekus į nepažymėtÄ statybų teritorijÄ . Jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad vairuotojas pateko į nepažymėtÄ statybų teritorijÄ , nėra.

59. Nesutiktina ir su ieÅ¡kovės argumentais, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, turėjo aiÅ¡kintis draudimo sutarties, sudarytos tarp siuntėjo ir draudiko, sÄ lygas, draudimo siÅ«lomų draudimo taisyklių sÄ lygas.

60. Pažymėtina, kad sutartis sukuria teises ir pareigas tik jos Å¡alims ir tik sutartį sudariusios Å¡alys gali reikÅ¡ti iÅ¡ jos kylančius reikalavimus. Tai yra sutarties uždarumo principo esmė. Sutarties uždarumo principo turinys ir veikimo ribos skirtingose teisės sistemose ar valstybėse gali bÅ«ti skirtingi ir priklauso nuo nacionalinėje teisėje įtvirtinto reguliavimo. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovei atsakomybė kilo pagal tarp Å¡alių sudarytÄ sutartį Nr. 17503. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas aplinkybes, susijusias su sutarties, sudarytos tarp Å¡alių tinkamu vykdymu, aiÅ¡kinosi, vertino byloje pateiktus įrodymus ir tÄ padarė tinkamai. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė teigti, kad nebuvo nustatytos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, nes nebuvo iÅ¡reikalauta draudimo sutartis, sudaryta tarp siuntėjo ir draudiko ir (ar) draudimo taisyklės, kurių pagrindu buvo sudaryta draudimo sutartis, neturi jokio pagrindo.

61. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs byloje reikÅ¡mingas aplinkybes, turėjo teisinį pagrindÄ kvalifikuoti vežėjo veiksmus kaip didelį neatsargumÄ , prilygintinÄ tyčiniams veiksmams. Neatmestina, kad Å¡iuo atveju net ir minimalaus rÅ«pestingumo sÄ lygojamo elgesio laikymasis bÅ«tų sudaręs prielaidas iÅ¡vengti žalos kilimo. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ie ieÅ¡kovės veiksmai pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo kvalifikuoti kaip jos didelis neatsargumas, ji prarado galimybę remtis CMR konvencijoje įtvirtintais atsakomybės ribojimo ar atleidimo nuo atsakomybės pagrindais (CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalis).

62. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas nurodyta anksčiau, konstatuoja, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovė patyrė 27 268,80 Eur žalÄ , kuriÄ privalo atlyginti ieÅ¡kovė. Darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė iÅ¡ apeliantės (ieÅ¡kovės) priteisti 27 268,80 Eur žalos atlyginimÄ atsakovei.

63. Kiti apeliacinio skundo argumentai laikytini neaktualiais ir neturinčiais esminės reikÅ¡mės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

64. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio patenkinimo klausimÄ , netinkamai taikė materialines teisės normas, kasacinio teismo praktikÄ , todėl yra teisinis pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dalį dėl ieÅ¡kinio atmetimo ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ sprendimÄ , priteisiant ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 29 686,80 Eur skolÄ , 30,57 palÅ«kanas ir 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas. KitÄ sprendimo dalį (dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio tenkinimo), teisėjų kolegija sprendžia palikti nepakeistÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

65. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Priimant naujÄ sprendimÄ , Å¡alių patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos perskirstomos (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys).Â

66. IeÅ¡kovė pateikė įrodymus, kad nagrinėjamu atveju sumokėjo 853 Eur žyminį mokestį už ieÅ¡kinį, 561 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ , ir 46,34 Eur už vertimus. Be to, ieÅ¡kovė turėjo 6 334,35 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovei advokatas rengė ieÅ¡kinį, atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡ieÅ¡kinį, atstovavo teismo posėdžiuose, taip pat rengė baigiamÄ sias kalbas ir replikÄ , atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , apeliacinį skundÄ ir kt. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovės iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) maksimalių dydžių, yra pagrįstos, protingo dydžio.

67. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta sprendimo 86 punkte, nustatyta, kad ieÅ¡kovė už ieÅ¡kinį yra sumokėjusi 853 Eur žyminį mokestį. Pradiniai ieÅ¡kinio reikalavimai buvo 41 873,53 Eur (41 521,57 Eur ir 351,96 Eur palÅ«kanos), kuriuos vėliau ieÅ¡kovė, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė atliko dalinius mokėjimus, tikslino. Patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimų suma – 29 946,74 Eur (29 686,80 Eur ir 259,94 Eur). IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde praÅ¡o priteisti visÄ sumokėtÄ Å¾yminį mokestį iÅ¡ atsakovės, įvertinant tai, kad ieÅ¡kinio reikalavimų sumÄ sumažino dėl atsakovės atliktų mokėjimų.

68. Ä®statymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog ieÅ¡kovui atsiėmus ar atsisakius ieÅ¡kinio, kai byla pradėta nagrinėti iÅ¡ esmės, o teismui tokį atsiėmimÄ ar atsisakymÄ priėmus, ieÅ¡kovui yra grÄ Å¾inama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Tačiau nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio dalies neatsisakė, tokio klausimo nekėlė ir atsakovė bylos nagrinėjimo metu, o pirmosios instancijos teismas nustatyta tvarka dėl ieÅ¡kinio dalies atsisakymo ir bylos nutraukimo klausimo nesprendė. Minėta ir tai, kad ieÅ¡kovė patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimus, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė atliko dalinius mokėjimus bylos nagrinėjimo metu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, sprendžia, kad prie ieÅ¡kovės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų turi bÅ«ti priskirtas visas už ieÅ¡kinį sumokėtas žyminis mokestis, t. y. 853 Eur. Taigi, ieÅ¡kovė iÅ¡ viso turėjo 7 794,69 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (už žyminį mokestį, vertimus ir atstovavimo paslaugas).

69. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė turėjo 3 738,90 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Be to, sumokėjo 676 Eur žyminį mokestį už prieÅ¡ieÅ¡kinį, 369 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ , 300,79 Eur už vertimus, iÅ¡ viso atsakovė patyrė 5 084,69 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Trečiasis asmuo, – 8 320,83 Eur. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovės ir trečiojo asmens bylinėjimosi iÅ¡laidos už advokato pagalbÄ yra pagrįstos, nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Pažymėtina, kad byloje dalyvaujantys asmenys pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, susijusių su atsakovė ir trečiojo asmens patirtomis bylinėjimosi iÅ¡laidomis, jų dydžiais, pagrįstumu, neginčijo.

70. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys buvo patenkintas 99 proc., o atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis 100 proc. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 7 716,74 Eur (7 794,69 Eur x 99 proc.) o atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės, – 5 084,69 Eur. Ä®skaičius minėtas sumas, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinas 2 632,05 Eur (7 716,74 Eur – 5 084,69 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo yra susijęs iÅ¡imtinai su prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų patenkinimu. Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs prieÅ¡ieÅ¡kinį, priteisė trečiajam asmeniui iÅ¡ ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsižvelgiant į tai, kad teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio patenkinimo paliko nepakeistÄ , sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo trečiajam asmeniui iÅ¡ ieÅ¡kovės, taip pat paliekama nepakeista.

71. IeÅ¡kovė už pateiktÄ apeliacinį skundÄ sumokėjo 621 Eur žyminį mokestį bei turėjo 1 815 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai už apeliacinio skundo rengimÄ . IÅ¡ viso 2 436 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsakovė turėjo 2 420 Eur  Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ rengimÄ . Å alių patirtas iÅ¡laidas patvirtina pridėti mokėjimo dokumentai, jos taip pat nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų dydžių. Kadangi ieÅ¡kovės apeliacinis skundas tenkinamas 50 procentų, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 1 218 Eur (2 436 Eur x 50 proc.), o atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės, – 1 210 Eur (2 420 Eur x 50 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Ä®skaičiuos minėtas sumas, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinas 8 Eur (1 218 Eur – 1 210 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas.

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338–339 straipsniais,

n u s u p r e n d ž i a:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovės patikslintas ieÅ¡kinys atmestas, panaikinti ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Viltoma“ iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „F&L Logistics“ 29 686,80 Eur (dvideÅ¡imt devynių tÅ«kstančių Å¡eÅ¡ių Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų 80 ct) skolÄ , 30,57 Eur (trisdeÅ¡imt eurų ir 57 ct) palÅ«kanas, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 30 d.) iki teismo visiÅ¡ko įvykdymo ir 2 632,05 Eur (dviejų tÅ«kstančių Å¡eÅ¡ių Å¡imtų trisdeÅ¡imt dviejų eurų ir 5 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Viltoma“ iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „F&L Logistics“ 8 Eur (aÅ¡tuonių eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliaciniame procese, atlyginimÄ .

KitÄ Kauno apylinkės teismo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas Burzdikas

Edvardas Paliokas

Jurgita Sujetienė