Legislator Case Law & Legislation
36cc4e20-727e-44af-94d5-4def5969c4bb AI generated

36cc4e20-727e-44af-94d5-4def5969c4bb · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 36cc4e20-727e-44af-94d5-4def5969c4bb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Agrima“ direktorius A. J. pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos atsakovei UAB „Agrima“ iÅ¡kėlimo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiÅ¡kėjo UAB „Agrima“ direktoriaus A. J. pareiÅ¡kimÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo atsakovei UAB „Agrima“.

Legislator headnote

AI generated

36cc4e20-727e-44af-94d5-4def5969c4bb · Lietuvos apeliacinis teismas: Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas per elektroninių paslaugų portalÄ (EPP) 2019 m. gruodžio 31 d. 16:48 val. pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡kelti įmonės restruktÅ«rizavimo bylÄ (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-376-781/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00002-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.1; 3.4.4.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 6 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja JÅ«ratė Varanauskaitė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės bendrovės „Agrima“ direktoriaus A. J. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiÅ¡kimÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrima“, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Agrima“ direktorius A. J. pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos atsakovei UAB „Agrima“ iÅ¡kėlimo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiÅ¡kėjo UAB „Agrima“ direktoriaus A. J. pareiÅ¡kimÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo atsakovei UAB „Agrima“.

3. Teismas konstatavo, jog pareiškėjo A. J. pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Agrima“ Vilniaus apygardos teisme gautas 2020 m. sausio 2 d., taigi šiuo atveju taikytinos ne Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatos, kuriomis remiasi pareiškėjas, o Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatos.

4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjas neįvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų, todėl yra pagrindas pareiÅ¡kimÄ atsisakyti priimti. III. Atskirojo skundo argumentai 5. PareiÅ¡kėjas UAB „Agrima“ direktorius A. J. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 6 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 5.1. Pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusiÄ Lietuvos Respublikos įmonių restruktÅ«rizavimo įstatymo redakcijÄ .

PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kimÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo pateikė teismui 2019 m. gruodžio 31 d. Kadangi 2020 m. sausio 1 d. buvo nedarbo diena, pirmosios instancijos teismas formaliai tik įregistravo pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ 2020 m. sausio 2 d., tačiau visos teisinės pasekmės turėjo kilti pagal pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimo pateikimo dienÄ dar galiojusiÄ Lietuvos Respublikos įmonių restruktÅ«rizavimo įstatymo redakcijÄ kartu su Å¡iame įstatyme numatytais restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo pagrindais ir sÄ lygomis, kurios pareiÅ¡kėjo buvo tinkamai įgyvendintos. 5.2.

PareiÅ¡kėjas, sÄ moningai teikdamas pareiÅ¡kimÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo dar galiojant Lietuvos Respublikos įmonių restruktÅ«rizavimo įstatymui bei atlikus bÅ«tent pagal jo nuostatas visas reikalingas procedÅ«ras, siekė konstitucinio teisinio tikrumo principo įgyvendinimo, pagrįstai tikėjosi, kad pareiÅ¡kėjui teisinės pasekmės kils bÅ«tent ne pagal dar jo pareiÅ¡kimo teikimo metu negaliojusį teisės aktÄ , o pagal pareiÅ¡kėjo atliktų veiksmų ir įgyvendintų procedÅ«rų metu galiojančio Lietuvos Respublikos įmonių restruktÅ«rizavimo įstatymo nuostatas.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas gali sukelti teisines pasekmes tik veiksmams, sprendimams ar situacijoms, kurie atliekami, priimami ar susiklosto jau po 2020 m. sausio 1 d., t. y. po jo įsigaliojimo, tačiau ne prieš tai. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

7. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiÅ¡kėjo UAB „Agrima“ direktoriaus A. J. pareiÅ¡kimÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo atsakovei UAB „Agrima“, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. 8. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANÄ®), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių restruktÅ«rizavimo įstatymas su visais pakeitimais ir papildymais (JANÄ® 153 straipsnis).

JANÄ® 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamÄ sias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams Å¡io įstatymo (JANÄ®) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedÅ«roms, kurios pradedamos Å¡iam įstatymui įsigaliojus, iÅ¡skyrus tam tikras iÅ¡vardytas Å¡io įstatymo nuostatas.

9. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiÅ¡kimas dėl restruktÅ«rizavimo bylos atsakovei iÅ¡kėlimo teisme gautas 2020 m. sausio 2 d., skundžiama teismo nutartimi konstatavo, kad sprendžiant klausimÄ dėl pareiÅ¡kimo priėmimo, taikytinos JANÄ® nuostatos. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusiÄ Lietuvos Respublikos įmonių restruktÅ«rizavimo įstatymo (toliau – Ä®RÄ®) redakcijÄ , pareiÅ¡kimas dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo pateiktas teismui 2019 m. gruodžio 31 d., todėl visos teisinės pasekmės turėjo kilti pagal pareiÅ¡kimo pateikimo dienÄ dar galiojusiÄ Ä®RÄ® redakcijÄ kartu su joje numatytais bylos iÅ¡kėlimo pagrindais ir sÄ lygomis, kurios pareiÅ¡kėjo buvo tinkamai įgyvendintos.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiÅ¡kimÄ dėl įmonės restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu. Apelianto įsitikinimu, teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiÅ¡kimÄ .

10. Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas per elektroninių paslaugų portalÄ (EPP) 2019 m. gruodžio 31 d. 16:48 val. pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡kelti įmonės restruktÅ«rizavimo bylÄ (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

11. Pagal CPK 73 straipsnio 1 dalį procesiniai veiksmai atliekami įstatymų nustatytais terminais; tais atvejais, kai procesinių terminų nėra nustatę įstatymai, juos nustato teismas. Procesinis veiksmas, kuriam atlikti nustatytas terminas, turi būti atliekamas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių (CPK 74 straipsnio 6 dalis).

12. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 6 d. nutartimi, atsisakydamas priimti pareiÅ¡kimÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo atsakovei, nustatė, jog pareiÅ¡kimas dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo UAB „Agrima“ teisme gautas 2020 m. sausio 2 d., todėl atsakovei taikė JANÄ® nuostatas ir konstatavo, jog pareiÅ¡kėjas neįvykdė JANÄ® 8 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia skundžiamoje nutartyje padaryta iÅ¡vada.

Kaip minėta, procesinis veiksmas gali bÅ«ti atliekamas iki paskutinės termino dienos dvideÅ¡imt ketvirtos valandos nulis minučių, todėl konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjo 2019 m. gruodžio 31 d. 16:48 val. teismui pateikto pareiÅ¡kimo dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo priėmimo klausimui iÅ¡spręsti taikytinos jo pateikimo dienÄ , t. y. 2019 m. gruodžio 31 d., galiojusio Ä®RÄ® nuostatos. Taigi, nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, pagal kurį teisės aktÄ turėjo bÅ«ti įgyvendinta teisė pradėti UAB „Agrima“ restruktÅ«rizavimo procesÄ â€“ Ä®RÄ® ar JANÄ®.

13. JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias:

1) atlygį nemokumo administratoriui;

2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarkÄ ;

3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei;

4) kreditorių balsavimÄ dėl restruktÅ«rizavimo plano;

5) nemokumo administratoriaus skyrimÄ bankroto byloje.

14. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lÅ«kesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisinio saugumo principas – vienas iÅ¡ esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiÅ¡kiantis valstybės pareigÄ užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumÄ ir stabilumÄ , apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lÅ«kesčius.

Neužtikrinus teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebÅ«tų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2008 m. gruodžio 24 d. ir kt. nutarimai). Teisinio tikrumo principo samprata, kuri apibrėžia, kad Å¡is principas reikalauja, jog teisinių santykių subjektai bÅ«tų tikri dėl savo teisinės padėties. Su teisinio tikrumo principu glaudžiai siejasi įstatymo negaliojimo atgal teisinis principas. Å iuo principu siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo bei asmenų teisinio statuso aiÅ¡kumÄ , stabilumÄ .

Subjektai turi žinoti, kokio elgesio iš jų yra tikimasi, reikalaujama, ir turi būti tikri, kad už teisės aktus atitinkantį elgesį jiems nebus taikomos teisinės poveikio priemonės vėliau pasikeitusio teisinio reguliavimo pagrindu.

15. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal teisėtų lÅ«kesčių principÄ bÅ«tina pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises, t. y. asmuo, teisėtai įgijęs civilines teises, turi pagrįstÄ tikėjimÄ , kad savo teises galės įgyvendinti tiek veikdamas Å¡iandien, tiek ateityje. Teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principas siejamas su pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų bei teise pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus iÅ¡laikytos tam tikrÄ laikÄ ir galės bÅ«ti realiai įgyvendinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-148/2011).

Todėl teisinis reguliavimas, nustatantis asmens teisės įgyvendinimo tvarkÄ , turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas taip, kad bÅ«tų užtikrintas teisinis tikrumas ir pagrįsti teisėti lÅ«kesčiai, kurių siekiama įgyvendinant teisę. Pažymėtina, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnio 2 dalis).

Todėl tinkamas teisės įgyvendinimas siejamas ir su įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimo tvarkos laikymusi.

16. JANÄ® 155 straipsnio 1 dalyje nurodoma juridinių asmenų nemokumo proceso pradžios sÄ voka Å¡iame įstatyme nėra apibrėžta. Å ios sÄ vokos apibrėžimas nėra pateiktas ir Ä®RÄ®. Todėl siekiant nustatyti jos turinį, ji turi bÅ«ti aiÅ¡kinama sistemiÅ¡kai vertinant nemokumo (restruktÅ«rizavimo) proceso pradėjimui reikalingus veiksmus.

17. Ä®RÄ® restruktÅ«rizavimo proceso pradžia reglamentuojama Ä®RÄ® antrame skirsnyje. RestruktÅ«rizavimo proceso pradžia siejama su visuma veiksmų, kuriais įgyvendinama teisė pradėti restruktÅ«rizavimo procesÄ . Ä®monės, atitinkančios Å¡io įstatymo 4 straipsnio nuostatas ir siekiančios, kad bÅ«tų pradėtas jos restruktÅ«rizavimas, vienasmenis ar kolegialus valdymo organas (toliau – valdymo organas) turi parengti įmonės restruktÅ«rizavimo plano metmenis (toliau – metmenys) (Ä®RÄ® 5 straipsnio 1 dalis).

Metmenis patvirtina įmonės dalyvių susirinkimas, savininkas arba valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Ä®monės dalyvių susirinkimas, savininkas arba valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija Å¡ioje dalyje nurodytÄ sprendimÄ priima atitinkamo juridinio asmens teisinę formÄ reglamentuojančio įstatymo nustatyta sprendimų priėmimo tvarka, o jeigu toks įstatymas Å¡ios tvarkos nenustato, – susirinkime dalyvaujančių įmonės dalyvių 2/3 balsų dauguma (Ä®RÄ® 5 straipsnio 3 dalis).

18. Ä®monės, atitinkančios Å¡io įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, dalyvių susirinkimas, savininkas arba valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, patvirtinę metmenis, pritaria įmonės valdymo organo pasiÅ«lytai restruktÅ«rizavimo administratoriaus kandidatÅ«rai ir priima sprendimÄ kreiptis į teismÄ dėl įmonės restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo. Ä®monės dalyvių susirinkimas, savininkas arba valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija Å¡ioje dalyje nurodytÄ sprendimÄ priima atitinkamo juridinio asmens teisinę formÄ reglamentuojančio įstatymo nustatyta sprendimų priėmimo tvarka, o jeigu toks įstatymas Å¡ios tvarkos nenustato, – susirinkime dalyvaujančių įmonės dalyvių 2/3 balsų dauguma (Ä®RÄ® 6 straipsnio 1 dalis).

Ä®monės valdymo organas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo dienos: raÅ¡tu praneÅ¡a kiekvienam kreditoriui, asmenims, kuriems įmonė yra užtikrinusi savo ar trečiųjų asmenų įsipareigojimų tinkamÄ vykdymÄ laidavimu, garantija ar kitomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis, taip pat asmenims, kurie yra suteikę garantijÄ ar kitas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones už įmonę, ir Å¡io įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nurodytai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai apie Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo priėmimÄ ir nusiunčia kreditoriams ir Å¡io įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nurodytai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai Å¡io straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytų dokumentų kopijas (Ä®RÄ® 6 straipsnio 2 dalies 1 punktas); pateikia pareiÅ¡kimÄ teismui dėl įmonės restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo.

PareiÅ¡kimas teikiamas vietovės, kurioje yra įmonės buveinė, apygardos teismui CPK nustatyta tvarka (Ä®RÄ® 6 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad pareiÅ¡kimas teismui dėl įmonės restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo ir prie jo pridedami dokumentai teismų praktikoje laikomi dokumentais apie restruktÅ«rizavimo proceso pradžiÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1480-381/2019).

19. SistemiÅ¡kai įvertinus minėtas Ä®RÄ® nuostatas, galima teigti, kad restruktÅ«rizavimo proceso pradžia siejama su teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų veiksmų visuma: metmenų parengimu bei jų patvirtinimu, pasiÅ«lytos restruktÅ«rizavimo administratoriaus kandidatÅ«ros patvirtinimu ir savininkų sprendimu kreiptis į teismÄ dėl įmonės restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo, kurį per nustatytÄ terminÄ Ä¯gyvendina įmonės valdymo organas (ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos). Visų Å¡ių veiksmų visuma sudaro teisės pradėti restruktÅ«rizavimo procesÄ Ä¯gyvendinimo tvarkÄ .

20. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad JANÄ® 155 straipsnio 1 dalyje nurodoma juridinių asmenų nemokumo proceso pradžios sÄ voka yra siejama su visų Å¡ios nutarties 19 punkte nurodytų restruktÅ«rizavimo proceso pradžiai reikalingų veiksmų atlikimu. Jei visi restruktÅ«rizavimo proceso pradžiai reikalingi veiksmai buvo atlikti iki 2019 m. gruodžio 31 d., tai reiÅ¡kia, kad teisė į restruktÅ«rizavimo procesÄ buvo įgyvendinta galiojant Ä®RÄ®, t. y. iki JANÄ® įsigaliojimo.

21. Nagrinėjamu atveju atsakovės UAB „Agrima“ restruktÅ«rizavimo plano metmenys parengti ir patvirtinti 2019 metais, sprendimas kreiptis į teismÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo priimtas neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, kuris įvyko 2019 m. gruodžio 27 d., o pareiÅ¡kimas dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo teismui pateiktas 2019 m. gruodžio 31 d. Tai reiÅ¡kia, kad visi teisės pradėti restruktÅ«rizavimo procesÄ Ä¯gyvendinimui reikalingi veiksmai buvo atlikti galiojant Ä®RÄ®, t. y. iki JANÄ® įsigaliojimo.

Todėl teismas, spręsdamas dėl teisės pradėti UAB „Agrima“ restruktÅ«rizavimo procesÄ Ä¯gyvendinimo teisėtumo, UAB „Agrima“ pareiÅ¡kimÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo turėjo vertinti pagal Ä®RÄ® nuostatas. Atitinkamai, teisinio tikrumo ir teisėtų lÅ«kesčių principų neatitiktų toks teisės aiÅ¡kinimas, kai asmuo, tinkamai įgyvendinęs teisę pagal tuo metu galiojantį teisinį reguliavimÄ , turėtų savo teisės įgyvendinimui reikalingus veiksmus atlikti pagal jų atlikimo metu negaliojantį teisinį reguliavimÄ .

22. Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė pareiÅ¡kimo dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo pateikimo teismui momentÄ , nepagrįstai taikė JANÄ® nuostatas ir nustatė pagrindÄ atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ dėl atsakovės restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiÅ¡kimo dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo priėmimo klausimas grÄ Å¾intinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

23. Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, vertintini kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimo dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Agrima“ priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėja JÅ«ratė Varanauskaitė