Legislator Case Law & Legislation
36c9bf93-d004-4a6b-ab2a-c0f2bea064db AI generated

36c9bf93-d004-4a6b-ab2a-c0f2bea064db · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 36c9bf93-d004-4a6b-ab2a-c0f2bea064db
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pripažinti ieškovui UAB „Dujotekana“, nuosavybės teises į 223/19783 dalį (2,23 m.) tvoros, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); į 37/3272 dalį (0,37 m.) tvoros, kurios unikalus Nr.(duomenys neskelbtini); į 152/13429 dalį (1,52 m.) tvoros, kurios Nr.(duomenys neskelbtini); į 1181/104672 dalį (11,81 kv. m.) aikštelės, kurios unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) ir į 911/80737 dalį (9,11 kv. m.) aikštelės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie yra adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius;

Legislator headnote

AI generated

36c9bf93-d004-4a6b-ab2a-c0f2bea064db · Vilniaus apygardos teismas: priteisti iÅ¡ atsakovo AB „Spauda“ ieÅ¡kovų UAB „Dujotekana“, UAB „ZNAD WILII RADIJO STOTIS“, UAB „M-1“, UAB „Savaitė“, UAB „Retinvestus“, UAB „Lirsona popierius“ naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-1498-794/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31677-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.13; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20; 2.1.2.4.1.3; 2.1.2.4.1.4; 2.4.2.3; 2.6.11.1; 2.4.2.12.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 5 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), RÅ«tos Petkuvienės ir Ingos Staknienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų UAB „Dujotekana“, UAB „Savaitė“, UAB „ZNAD WILII RADIJO STOTIS“, UAB „Retinvestus“, UAB „M-1“, UAB „Lirsona popierius“ A.

B., G. B., UAB „Kemalja“ ir T. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. e2-1258-566/2018 pagal ieÅ¡kovų UAB „Dujotekana“, UAB „Savaitė“, UAB „ZNAD WILII RADIJO STOTIS“, UAB „Retinvestus“, UAB „M-1“, UAB „Lirsona popierius“ patikslintÄ ieÅ¡kinį, UAB „Kemalja“, T. B. patikslintÄ ieÅ¡kinį bei G. B., A. B. ieÅ¡kinį atsakovams RAB „Spauda“, UAB „Limpa“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybų inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, tretieji asmenys notarė D.

J., J. K., K. N., UAB „Agina“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“, VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, UAB „VITI turto fondas, AB firma „VITI“, R. B., UAB „Margi raštai“, UAB „Ūlos tėkmė“, T. U., UAB „Radiocentras“, UAB „Savaitės ekspresas“, UAB „VYZDYS“, T. V., S. D., UAB „Radijas kelyje“, UAB „A. S. ir ko“, UAB „M. W.“, UAB „Mūsų gairės“, UAB „RELADUS“, S. R., Z.

R., A. P., Ž. B., S. B., L. L., P. L., UAB „SD Sprendimai“, M. P., A. R., V. R., VšĮ „Kresy“, N. Ž. Z., I. Ž. Z., Č. K., S. L., V. L., UAB „Kemalja“, UAB „Lux dentis“, UAB „Ekodara“, UAB „Finasma“, K. J., V. J., T. B., A. Š., R. G., UAB „Verslo konsultacijos ir sprendimai“, A. D., V. Š., Z. M., J. R., V. R., V. N., L. N., UAB „Gritus“, UAB „VL turto valdymas“, UAB „KULTŪROS BARAI“, A. K., R. N., G. M., R. M., D. L., E. L., UAB „M.

E.“, A. R., A. R., M. P., A. Š., D. Š., I. G., D. K., VšĮ „Vilniaus keistuolių teatras“, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, UAB „Eigulių Topolis“, RUAB ,,Molesta“, B. M., A. M., (duomenys neskelbtini)-M. S., A. S., BUAB „PRIMADIS“, UAB „Swedbank lizingas“, T. K., UAB „Sanifinas“, UAB „KOTESA“, I. E., AB „Vilniaus šilumos tinklai“, UAB „ABROSA“, UAB „Komantas“, UAB „Vitropolis“, UAB „Tvarūs sprendimai“, H.

B., dėl nuosavybės teisių pripažinimo ir sandorių nuginčijimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. Ieškovai UAB „Dujotekana“, UAB „Savaitė“, UAB „ZNAD WILII RADIJO STOTIS“, UAB „Retinvestus“, UAB „M-1“, UAB „Lirsona popierius“ patikslintu ieškiniu prašo:

1) pripažinti ieškovui UAB „Dujotekana“, nuosavybės teises į 223/19783 dalį (2,23 m.) tvoros, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); į 37/3272 dalį (0,37 m.) tvoros, kurios unikalus Nr.(duomenys neskelbtini); į 152/13429 dalį (1,52 m.) tvoros, kurios Nr.(duomenys neskelbtini); į 1181/104672 dalį (11,81 kv. m.) aikštelės, kurios unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) ir į 911/80737 dalį (9,11 kv. m.) aikštelės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie yra adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius;

2) pripažinti ieškovui UAB „Savaitė“ nuosavybės teises į 170/19783 dalį (1,7 m.) tvoros, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); į 28/3272 dalį (0,28 m.) tvoros, kurios unikalus Nr.(duomenys neskelbtini); į 115/13429 dalį (1,15 m.) tvoros, kurios unikalus Nr.(duomenys neskelbtini); į 898/104672 dalį (8,98 kv. m.) aikštelės, kurios unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini) ir į 692/80737 dalį (6,92 kv. m.) aikštelės, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie yra adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius;

3) pripažinti ieškovui UAB „M-1“ nuosavybės teises į 377/19783 dalį (3,77 m.) tvoros, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); į 62/3272 dalį (0,62 m.) tvoros, kurios unikalus Nr.(duomenys neskelbtini); į 256/13429 dalį (2,56 m.) tvoros, kurios unikalus Nr.(duomenys neskelbtini); į 1994/104672 dalį (19,94 kv. m.) aikštelės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir į 1538/80737 dalį (15,38 kv. m.) aikštelės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie yra adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius;

4) pripažinti ieškovui UAB „ZNAD WILII RADIJO STOTIS“ nuosavybės teises į 147/19783 dalį (1,47 m.) tvoros, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); į 24/3272 dalį (0,24 m.) tvoros, kurios unikalus Nr.(duomenys neskelbtini); į 100/193429 dalį (1 m.) tvoros, kurios unikalus Nr.(duomenys neskelbtini); į 776/104672 dalį (7,76 kv. m.) aikštelės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir į 598/80737 dalį (5,98 kv. m.) aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie yra adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius;

5) pripažinti ieškovui UAB „Retinvestus“ nuosavybės teises į 214/19783 dalį (2,14 m.) tvoros, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); į 35/3272 dalį (0,35 m.) tvoros, kurios unikalus Nr.(duomenys neskelbtini); į 145/13429 dalį (1,45 m.) tvoros, kurios unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), į 1133/104672 dalį (11,33 kv. m.) aikštelės, kurios unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini) ir į 874/80737 dalį (8,74 kv. m.) aikštelės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie yra adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius;

6) pripažinti ieškovui UAB „Lirsona popierius“ nuosavybės teises į 159/19783 dalį (1,59 m.) tvoros, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); į 26/3272 dalį (0,26 m.) tvoros, kurios unikalus Nr.(duomenys neskelbtini); į 108/13429 dalį (1,08 m.) tvoros, kurios unikalus Nr.(duomenys neskelbtini); į 842/104672 dalį (8,42 kv. m.) aikštelės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir į 649/80737 dalį (6,49 kv. m.) aikštelės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie yra adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius;

7) panaikinti 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ Nr. (101)-11.4-2252 adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius;

8) panaikinti tarp RAB „Spauda“ ir UAB „Limpa“ 2017-02-15 sudarytos Statinių pirkimo ir pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. DJ-856, NETSVEP identifikavimo Nr. 1020749466 dalį, nustatant, kad RAB „Spauda“ Å¡ios sutarties 1.1. pardavė UAB Limpa“: 18493/19783 dalis (184,93 m.) tvoros, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3059/3272 dalis (30,59 m.) tvoros, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 12554/13429 dalis (125,54 m.) tvoros, kurios unikalus Nr.(duomenys neskelbtini); 97849/104672 dalis (978,49 kv. m.) aikÅ¡telės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 75474/80737 dalis (754,74 kv. m.) aikÅ¡telės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie yra adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, įpareigojant RAB „Spauda“ grÄ Å¾inti UAB „Limpa“ 417,19 eurų už tvorÄ , kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 71,70 eurų už tvorÄ , kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 293,34 eurų už tvorÄ , kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1010,38 EUR už aikÅ¡telę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 39,11 EUR už aikÅ¡telę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

9) priteisti iš atsakovo AB „Spauda“ ieškovų UAB „Dujotekana“, UAB „ZNAD WILII RADIJO STOTIS“, UAB „M-1“, UAB „Savaitė“, UAB „Retinvestus“, UAB „Lirsona popierius“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad 1978 metais adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje buvo pradėtas statyti Lietuvos Komunistų partijos Centrinio komiteto leidyklos pastatų komplektas. Statyboms buvo skirtas žemės sklypas, kuriame iki 1986 metų buvo pastatyta eilė pastatų – spaustuvė, daugiaaukÅ¡tis Spaudos rÅ«mų administracinis pastatas, kiti pagalbiniai pastatai (sandėliai ir kt.). Kartu sklype buvo pastatytos automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, sporto aikÅ¡telė, sklypÄ apjuosė tvoros. Sklypas priklauso valstybei, jis ar jo dalys nėra iÅ¡nuomotos sklype esančių pastatų savininkams.

Tvoros, aikštelės buvo pastatytos (naujai sukurtos) iki 1986 metų kaip pastato priklausiniai, skirti tarnauti pagrindiniam daiktui – pastatui. Administracinės paskirties ir gamybinės paskirties pastatai buvo (ir yra) tarpusavyje sujungti. Lietuvos Komunistų partijos Centrinio komiteto leidykla vėliau buvo perregistruota kaip Specialios paskirties akcinė bendrovė „Spauda“, o vėliau – AB „Spauda“, kurios akcijas valdė Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija. Nuo 1994 metų vyko pastato patalpų privatizavimas.

Jo metu pastate atskiras patalpas nuosavybės teise įsigijo atskiri asmenys – tiek ieÅ¡kovai, tiek atsakovas RAB „Spauda“, tiek ir ieÅ¡kinyje nurodyti tretieji asmenys. Ä®gyjant nuosavybės teise į patalpas pastate, Å¡ių patalpų savininkai kartu įgijo atitinkamomis proporcijomis nuosavybės teises ir į pastato priklausinius bei sklype esantį bendro naudojimo turtÄ . Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovai įgijo nuosavybės teises į dalį sklypÄ supančias ir viduje sklypo esančias tvoras, jose esančius vartus, sklype esančiÄ automobilių stovėjimo, bei sporto aikÅ¡teles.

3. Nurodo, jog 2009-11-13 atsakovas RAB „Spauda“ be ieškovų sutikimo ir žinios įregistravo VĮ Registrų centre savo vardu pastato priklausinius – kitus inžinierinius statinius (kiemo įrenginius), tvoras ir aikšteles. Tuo yra pažeistos ieškovų teisės valdyti, disponuoti ir naudotis pilna apimtimi pastato priklausinių dalimis, kurios jiems priklauso dalinės nuosavybės teise. VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenys rodo, kad 2009-10-29 buvo sudarytas Pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)-11.44-2252, kurį surašė tuometinio Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento darbuotojai.

Šiame akte nurodoma, kad tvoras ir aikšteles 2009 metais naujai pasistatė AB „Spauda“. Toks dokumentas yra neteisingas, niekinis ir negali sukurti atsakovui nuosavybės teisių į, neva, naujai, paties atsakovo RAB „Spauda“ pastatytus statinius, nes tvoros ir aikštelės jau buvo pastatyti, kai dar nebuvo įsteigta AB „Spauda“ ir šie daiktai yra pastato priklausiniai, kurių atitinkamas dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo ir ieškovai. Pažymėjo, kad pastato priklausiniai yra antraeilei daiktai (CK 4.13 straipsnis), tarnaujantys pagrindiniam daiktui – pastatui.

AikÅ¡telės paskirtis – naudoti jÄ kaip automobilių parkavimo vietÄ . Jos pastovus funkcinis ryÅ¡ys su pastatu pasireiÅ¡kia tuo, kad į pastate įkurtus biurus nuolat atvyksta į darbÄ darbuotojai, kiti asmenys atvyksta pas ieÅ¡kovus ir kitus patalpų savininkus kaip klientai. Jie irgi parkuoja automobilius Å¡ioje aikÅ¡telėje ir todėl Å¡is daiktas tiesiogiai tarnauja pagrindiniam daiktui – pastatui. Tvoros skirtos teritorijos apsaugai, todėl jos irgi funkciniu ryÅ¡iu susijusios su pastatu ir tarnauja jam kaip priklausinys.

Atsižvelgiant į tai, kiek ieÅ¡kovai nuosavybės teise valdo patalpų pastate, paskaičiuojama jų dalys pastato priklausinyje. IeÅ¡kovai niekada nėra perleidę atsakovui RAB „Spauda“ ar kitam asmeniui savo dalies pastato priklausiniuose jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teise, jokių kompensacijų dėl minėto turto iÅ¡ minėto atsakovo RAB „Spauda“ nėra gavę. Pažymėjo, jog reikalavimas panaikinti 2009-10-29 Pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ Nr. (101)-11.44-22522017-02-15 yra iÅ¡vestinis iÅ¡ pagrindinio reikalavimo – pripažinti ieÅ¡kovams konkrečias nuosavybės dalis pastato priklausiniuose.

Nurodė, kad atsakovas RAB „Spauda“ neteisėtai nusavintus pastatų priklausinius Statinių pirkimo pardavimo sutartimi Nr. DJ-856 pardavė kitam atsakovui UAB „Limpa“, nors neturėjo tam teisinio pagrindo.

4. Pažymėjo, kad CK 4.95 – 4.97 straipsniai reglamentuoja daikto iÅ¡reikalavimÄ iÅ¡ neteisėto valdymo, nes tik dėl neteisėto valdytojo gali bÅ«ti taikomas sÄ Å¾iningumo kriterijus. Daikto įgijėjo sÄ Å¾iningumo ar jo nesÄ Å¾iningumo nustatymas yra ne teisės, o fakto klausimas. Tam, kad bÅ«tų nustatytas valdymo teisėtumas, reikalinga patikrinti jo pagrindo – sandorio, kuriuo daiktas buvo įgytas, teisėtumÄ . RAB „Spauda" nebuvo vieninteliu pastato priklausinių savininku, todėl yra pagrindas pripažinti, kad sutarties Å¡alys (atsakovai RAB „Spauda" ir UAB „Limpa") ne tik realiai neįgijo civilinių teisių ir pareigų, bet ir neketino sudaryti realaus sandorio – nesiekė sukurti teisinių padarinių.

Tikroji sutarties Å¡alių valia buvo formaliai pakeisti galimai nesÄ Å¾iningai įgytų daiktų savininkÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovų nuomone, ginčijama pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tik dėl akių, toks sandoris yra tariamas ir negalioja (CK 1.86 straipsnio 1 dalis). Nustačius neteisėto ginčo statinių valdymo faktÄ â€“ pardavėjui RAB „Spauda“ nuosavybės teise nepriklausančių visų pastato statinių pardavimÄ UAB „Limpa“, dalis ginčijamos sutarties pripažintina negaliojančia CK 6.307 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Nurodė, kad vadovaujantis CK 6.67 straipsniu RAB „Spauda“ ir UAB „Limpa“ buvo nesÄ Å¾iningi, nes sandorį sudarė susiję asmenys, ginčijamu sandoriu siekė pakeisti tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ , nuslėpti nuo kreditorių turtÄ , daiktas yra parduotas sumažinta jo verte, todėl nuosavybės teisė į pastato priklausinius grÄ Å¾intina ieÅ¡kovams CK 4.95 straipsnio pagrindu, kaip savininko teisė iÅ¡reikalauti savo daiktÄ iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo. Taip pat ieÅ¡kovai pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodė, kad senaties terminas nėra praleistas, nes 2009-10-29 Pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)-11.44-2252 savo turiniu nėra vien individualus administracinis aktas, nes sudarius šį aktÄ atsakovas vienasmeniÅ¡kai įregistravo nuosavybės teisę į ginčo statinius.

Be to, pagrindinis ieÅ¡kovų keliamas klausimas yra nuosavybės teisių pripažinimas, o reikalavimas panaikinti aktÄ yra iÅ¡vestinio pobÅ«džio reikalavimas, tačiau, jeigu bÅ«tų laikoma, kad 2009-10-29 Pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.44-2252 panaikinimui bÅ«tinas ieÅ¡kinio termino atnaujinimas, praÅ¡o jį atnaujinti.

5. Ieškovai UAB „Kemalja“ ir T. B. patikslintu ieškiniu prašo:

1) pripažinti ieškovo UAB „Kemalja“ nuosavybės teises į 217/19783 dalį (2,17 m.) tvoros, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); į 36/3272 dalį (0,36 m.) tvoros, kurios unikalus Nr.(duomenys neskelbtini); į 147/13429 dalį (1,47 m.) tvoros, kurios Nr.(duomenys neskelbtini); į 1148/104672 dalį (11,48 kv. m.) aikštelės, kurios unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) ir į 885/80737 dalį (8,85 kv. m.) aikštelės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie yra adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius;

2) pripažinti ieškovo T. B. nuosavybės teises į 115/19783 dalį (1,15 m.) tvoros, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); į 19/3272 dalį (0,19 m.) tvoros, kurios unikalus Nr.(duomenys neskelbtini); į 78/13429 dalį (0,78 m.) tvoros, kurios Nr.(duomenys neskelbtini); į 610/104672 dalį (6,1 kv. m.) aikštelės, kurios unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) ir į 471/80737 dalį (4,71 kv. m.) aikštelės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie yra adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius;

3) panaikinti 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ Nr. (101)-11.4-2252 adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius;

4) panaikinti tarp RAB „Spauda“ ir UAB „Limpa“ 2017-02-15 sudarytÄ Statinių pirkimo ir pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. Nr.DJ-856, NETSVEP identifikavimo Nr. 1020749466;

5) priteisti iš atsakovo AB „Spauda“ ieškovams UAB „Kemalja“ ir T. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6. Nurodė, kad ginčo statiniai yra pastato priklausiniai. CK 4.14 straipsnio 1 dalis nustato, kad antraeilį daiktÄ iÅ¡tinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Priklausinio statusÄ ir paskirtį lemia ne jo įregistravimo faktas, bet jo nuolatinis funkcinis ryÅ¡ys su vienu arba keliais pagrindiniais daiktais, o priklausinio likimÄ nulemia pagrindinio daikto (daiktų) likimas, jeigu Å¡alys sutartyje nepadaro kitokių iÅ¡lygų ar įstatyme nenustatyta kitaip. Tai reiÅ¡kia, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as, pažymintis atsakovo RAB „Spauda“ vardu atliktus įraÅ¡us, negali bÅ«ti laikomas svarbiausiu įrodymu, kurio pagrindu nenuginčijamai pripažįstama, jog AB „Spauda" yra vienintelis pastato priklausinių savininkas. 2017-02-15 RAB „Spauda“ pastato priklausinius pirkimo pardavimo sutartimi pardavė kitam atsakovui UAB „Limpa“, o tai reiÅ¡kia, kad atsakovas RAB „Spauda“ kartu su jam priklausančia pastato priklausinių dalimi, atsakovui UAB „Limpa" pardavė ir ieÅ¡kovams bei kitiems RAB „Spauda“ bendrataučiams priklausiančiÄ pastato priklausinių dalį be pastarųjų žinios ir sutikimo, taigi pardavė pardavėjui RAB „Spauda“ nepriklausančiÄ daikto dalį.

To atsakovas RAB „Spauda“ nedarė, galimai siekdamas nuslėpti nuo kitų bendraturčių pirkimo-pardavimo sandorį su UAB „Limpa“. Pastatas ir jo priklausiniai yra pastatyti iki 1986 metų, o pastato patalpų privatizavimas vyko nuo 1994 metų, t. y. tuo metu, kai galiojo 1964 metų CK 153 straipsnis, pagal kurį priklausinį iÅ¡tikdavo pagrindinio daikto likimas nepriklausomai nuo to, aptartas priklausinys buvo ar nebuvo patalpų privatizavimo sutartyse. IeÅ¡kovo nuosavybės teisė į ginčo statinius turi bÅ«ti pripažinta ne pagal CK 4.47 straipsnio 1 punktÄ , bet dėl to, kad priklausinius iÅ¡tinka pagrindinio daikto likimas ir tai yra CK 4.47 straipsnio 12 punkte nustatytas pagrindas nuosavybės teisei įgyti.

Taip pat ieÅ¡kovai pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodė, kad RAB „Spauda“ bÅ«dama privati bendrovė negali savęs tapatinti su LKP CK leidykla (pastaroji priklausė Lietuvos komunistų partijai), RAB „Spauda“ pati ginčo statinių taip pat niekada nestatė, nes tam neturėjo bÅ«tinų leidimų bei projekto, o ginčo statiniai, kaip ir kiti inžineriniai statiniai (vidaus keliai, asfaltuotos pastatų kiemo aikÅ¡telės, magistraliniai inžineriniai tinklai ir kt.) jau buvo pastatyti/įrengti statant LKP CK leidyklÄ .

7. Ieškovai A. B. ir G. B. ieškiniu prašo:

1) pripažinti A. B. ir G. B. nuosavybės teises į 12/ 19783 dalį (0,12 m.) tvoros, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); į 2/ 3272 dalį (0,02 m.) tvoros, kurios unikalus Nr.(duomenys neskelbtini); į 8/13429 dalį (0,08 m.) tvoros, kurios Nr.(duomenys neskelbtini); į 61/104672 dalį (0,61 kv. m.) aikštelės, kurios unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) ir į 47/80737 dalį (0,47 kv. m.) aikštelės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie yra adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius;

2) panaikinti 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.4-2252 dalį, kurioje nurodoma, jog AB „Spauda“ yra vienintelė savininkė tvoros (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvoros (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), tvoros (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), aikÅ¡telės (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) ir aikÅ¡telės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, papildant įraÅ¡Ä Å¡iame akte, kad savininkai yra AB „Spauda“, A. B. ir G. B.;

3) panaikinti 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.4-2252 dalis, kuriose nurodoma, jog AB „Spauda“ yra statytoja, rangovas ir techninis prižiūrėtojas tvoros (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvoros (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), tvoros (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), aikštelės (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) ir aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius;

4) panaikinti tarp RAB „Spauda“ ir UAB „Limpa“ 2017-02-15 sudarytÄ Statinių pirkimo ir pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. Nr.DJ-856, NETSVEP identifikavimo Nr. 1020749466;

5) papildyti VÄ® Registrų centras nekilnojamojo turto registro įraÅ¡Ä dalyje nuosavybės teisė, kad tvoros (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvoros (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), tvoros (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), aikÅ¡telės (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) ir aikÅ¡telės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, savininkai yra AB „Spauda“, A. B. ir G. B.;

6) priteisti iš atsakovo RAB „Spauda“ ieškovams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8. Ieškinyje nurodo, kad A. B. ir G. B. nuosavybės teise valdo patalpas viename iš pastato korpusų. Ginčo statiniai nuo pat jų statybos pradžios buvo pastato priklausiniai, jie nebuvo inventorizuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Tiek atsakovo RAB „Spauda“ su kitais ieškovais, tiek ieškovo ir kitų trečiųjų asmenų patalpų pirkimo - pardavimo sutartyse nepadarytos išlygos, kad priklausiniai neparduodami kartu su pagrindiniu daiktu, todėl ieškovas pagrįstai mano įsigijęs teisę į neinventorizuotus ir neįregistruotus pastato priklausinius kartu su teise į įgytas patalpas (priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas).

Atsakovas RAB „Spauda“ pardavė ieÅ¡kovui bei kitiems RAB „Spauda“ bendrataučiams priklausiančiÄ pastato priklausinių dalį be pastarųjų žinios ir sutikimo kitam atsakovui UAB „Limpa“. Taip pat ieÅ¡kovai pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodė, kad 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)-11.4-2252 yra akivaizdžiai neteisėtas, nes prieÅ¡tarauja imperatyviems teisės akto reikalavimams, kadangi pagal STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ dalyje „Bendros pastabos 1 ir 2 lentelėms“ ir jos 1 punkte imperatyviai nurodyta „ I grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems žemės sklype, nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise, taip pat I grupės nesudėtingiems pastatams, statomiems ar rekonstruojamiems (kai didinamas jų užstatymo plotas ar gabaritai) mieste, taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai.

I ir II grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise žemės sklype, reikalingas žemės sklypo savininko (valdytojo, naudotojo) raÅ¡tiÅ¡kas sutikimas“. Pažymėjo, kad 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti akte Nr. (101)-11.4-2252 nurodyta, kad „komisija pripažįsta aikÅ¡telę b9 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), teniso aikÅ¡telę b10 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvorÄ t (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvorÄ t3 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvorÄ t4 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))“ ir iÅ¡vardintus pagalbinius pastatus tinkamais naudoti.

Taigi, pačiame akte nurodyta, kad tai yra pagalbiniai pastatai. Nurodė, kad 2018-06-22 UAB „Statybinių teismo ekspertizių centro“ 2018-06-22 ekspertinio tyrimo akto Nr.14-18 iÅ¡vados yra prieÅ¡taringos, eksperto tyrimas atliktas su esminėmis faktinėmis klaidomis, be konteksto (be sklypo detaliojo plano ir kitų svarbių dokumentų) ignoruojant pagrindinę informacijÄ apie eksperto tiriamÄ jį objektÄ ir faktines aplinkybes, taip pat neatsižvelgiant į teismų nustatytus prejudicinius faktus. Taip pat ieÅ¡kovai pateikė baigiamÄ jÄ kalbÄ , kurioje nurodė, jog ieÅ¡kovai A. ir G.

B. pateikė teismui 2018-07-12 Nacionalinės žemės tarnybos atsakymÄ Nr. 49SJN-1615-(14.49.105), kuriame nurodyta, kad tuometinė Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija 2007-2009 m. nėra iÅ¡davusi raÅ¡ytinių sutikimų valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. 0101/0030:41), (duomenys neskelbtini), Vilniuje statyti naujus (statinių u/n (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) statinius. Inspekcijos ir atsakovų pozicija, kad toks raÅ¡ytinis sutikimas buvo duotas vėlesnių teismo sprendimų panaikintoje nuomos 2005-08-01 Valstybinės žemės nuomos sutartyje yra neteisėta, kadangi 2005-08-01 Valstybinės žemės nuomos sutarties 4 p. deklaratyviai nurodyta, kad statinių statyba vykdoma vadovaujantis CK ir LR įstatymais, o CK 6.550 str. 1 d. 6 p. nurodyta, kad žemės nuomos sutartyje turi bÅ«ti nurodyta iÅ¡nuomojamame žemės sklype naujų pastatų, statinių statybos sÄ lygos.

Nurodė, jog posėdžio metu inspekcijos atstovė keitė savo pozicijÄ , ji nurodė, kad teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statinių statyba vyko vadovaujantis Ministrų Tarybos 1958 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 570 „Dėl statybos vykdymo tvarkos ir dėl valstybinės statybos kontrolės įvedimo kaimo vietovėje“ (Žin., 1958, Nr. 23-114), kuris vadovaujantis LAT 2012-12-27 nutartimi Nr. 3K-3-616/2012 neteko galios 1981 m. kovo 16 d. Tuo tarpu teritorijoje esančioje Laisvės per. 60, Vilniuje, statiniai statyti ir priimti 1986-12-16 ir 1986-12-30, t. y, negaliojant minimam teisės aktui.

Tas pats taikoma ir Lietuvos Ministrų tarybos 1981-03-16 nutarimui Nr. 91 „Dėl pastatytų objektų priėmimo naudoti“. Nurodė, jog inspekcija posėdžio metu teigė, kad LKP CK leidykla buvo priimta eksploatacijon faktiškai neužbaigta statyti, o byloje esantys darbų priėmimo aktai 1986 m. neleidžia vertinti statybų užbaigimo. Atsižvelgiant į tai, ieškovų teigimu, neužbaigtai ginčo statinių statybai (vadovaujantis inspekcijos teiginiais) turėjo būti taikomi teisės aktai, kurie galiojo statybos užbaigimo metu, t. y.

STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“. Tokiu atveju inspekcijos minimas Tarybų Lietuvos minimas teisės aktas reglamentuojantis statinių priėmimÄ eksploatacijon yra visiÅ¡kai neaktualus. Pažymėjo, jog ginčo statinių pripažinimo tinkamais naudoti metu atsakovas AB „Spauda“ nepateikė žemės sklypo (Valstybės) raÅ¡ytinio sutikimo bei valstybės tarnautojo pritarimo statinio projektui, kai to imperatyviai reikalavo tuo metu aktualÅ«s STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.4.2-12.4.3 p. ir „Bendros pastabos 1 ir 2 lentelėms“ ir jos 1 punktai.

IeÅ¡kovų teigimu, ginčo statiniai pripažinti tinkamais naudoti 2009-10-29, taigi tuo metu galiojo senų statinių įteisinimo SÄ raÅ¡o redakcija nuo 2003-03-08 iki 2010-05-16. SÄ raÅ¡o 1 p. nurodyta, kad „šiame sÄ raÅ¡e nurodyti dokumentai, teiktini Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant statinius, įsigytus ar pastatytus, iki įsigaliojo Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297, kurie įraÅ¡ymo į Å«kines knygas momentu buvo kaimo vietovėje ir iki Å¡iol neįregistruoti Registre (toliau vadinama – seni statiniai).

Kasacinis teismas ne kartÄ nurodęs, kad tuo atveju, jei seni statiniai pastatyti mieste, tokiais atvejais supaprastinta statinių įteisinimo tvarka pagal SÄ raÅ¡Ä negali bÅ«ti taikoma. Nėra ginčo dėl to, kad ginčo statiniai pastatyti mieste, taip pat ieÅ¡kovas pabrėžia, kad SÄ raÅ¡as ir jame nustatyta tvarka buvo pildyta 2011-10-27 ir Inspekcija savo procesiniame dokumente cituoja iÅ¡plėstÄ SÄ raÅ¡o redakcijÄ , kuri ginčo statinių įteisinimo metu net nebuvo priimta ir buvo tikrai neaktuali.

I. A. ir G. B. į bylÄ pateikė LR KultÅ«ros ministerijos 1998-08-25 Nr. 333 įsakymÄ , kurio pagrindu atsakovas RAB „Spauda“ įgijo nuosavybės teises į pastatų dalis, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tarp jų nėra ir negalėjo bÅ«ti ginčo statinių, t. y. Ä®sakymu atsakovui neperduotos nuosavybės teisės į ginčo statinius, todėl jie liko bendro naudojimo priklausiniai.

9. Atsakovas RAB „Spauda“ atsiliepimu į UAB „Dujotekana“, UAB „Savaitė“, UAB „ZNAD WILII RADIJO STOTIS“, UAB „Retinvestus“, UAB „M-1“, UAB „Lirsona popierius“ patikslintÄ ieÅ¡kinį bei atsiliepimu į UAB „Kemalja“ ir T. B. patikslintÄ ieÅ¡kinį, ir į A. B. ir G. B. ieÅ¡kinį praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, patikslintus ieÅ¡kinius ir ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

10. Nurodo, kad RAB „Spauda“ ir Lietuvos Komunistų partijos Centrinio komiteto leidykla yra tas pats asmuo, kuriam buvo tik pakeistas pavadinimas. Nuo pat pirmos AB „Spauda“ įsikūrimo komplekse (duomenys neskelbtini), Vilnius, dienos bendrovė tvarkė ir valdė žemės sklype esančias aikšteles su tvoromis. Šias tvoras ir aikšteles AB „Spauda“ tvarkė tiek valdoma valstybės, tiek vėliau valdoma privataus kapitalo. AB „Spauda“ visuomet buvo ne tik faktinė, bet ir teisėta statinių valdytoja ir savininkė. 2008 metais AB „Spauda“ vadovybė nutarė sutvarkyti statinių registracijos dokumentus.

Tuo tikslu buvo kreiptasi į kadastrinius matavimus atlikinėjusiÄ UAB „Senamiesčio kurantai“, kurie atliko statinių kadastrinius matavimus. Vykdant tolesnes nekilnojamųjų daiktų registracijos procedÅ«ras buvo gauti žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendranuomininkų sutikimai, kuriais AB „Spauda“ buvo leista atlikti RAB „Spauda“ valdomoje žemės sklypo dalyje tvorų ir aikÅ¡telių teisinės registracijos veiksmus. Vėliau kadastrinius matavimus atlikusi bendrovė AB „Spauda“ vardu kreipėsi į Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamentÄ , kuris iÅ¡davė 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ .

Nurodė, jog neginčija ir neneigia ieškovų nurodomos aplinkybės, kad statiniai buvo pastatyti dar 1986 metais, tačiau šis faktas neturi jokios teisinės įtakos ieškovų siekiui pripažinti, kad statiniai yra priklausiniai. Nepaisant to, kad ginčo statiniai pastatyti 1986 metais, bet ne 2009 metais, tai savaime neįrodo, kad AB „Spauda“ negalėjo statinių įregistruoti kaip atskirų savarankiškų nekilnojamojo turto objektų priklausančių jai nuosavybės teise. Ieškovai ieškinyje neįrodė, kad 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)-11.4-2252 sudarytas pažeidžiant tuo metu galiojusius teisės aktus.

Ginčo nekilnojamieji daiktai buvo pastatyti ir skirti AB „Spauda“ veiklai vykdyti. RAB „Spauda“, įregistruodama statinius, tiesiog „sutvarkė registracijos dokumentus“. Pažymėjo, kad RAB „Spauda“ ginčo aikÅ¡teles naudojo savo veiklai. Kadangi pas jÄ iki Å¡iol dirba apie 120 darbuotojų, jie Å¡ioje aikÅ¡telėje stato automobilius. Atsakovo už Å«kį atsakingi darbuotojai tvarko aikÅ¡telių aplinkÄ . Taip pat, kai po aikÅ¡telėmis esanti žemė buvo iÅ¡nuomota RAB „Spauda“, ji mokėjo žemės mokestį.

Ieškovai nurodo, kad yra privatizavę dalį patalpų, esančių pastatuose (duomenys neskelbtini), Vilnius. Aplinkybė, kad ieškovai privatizavimo būdu įgijo nuosavybės teises į patalpas, esančias pastate, kuris yra tame pačiame sklype kaip statiniai, savaime neįrodo, jog ieškovai tuo pačiu sandoriu įgijo nuosavybės teises į statinius ar jų dalis ir nepagrindžia jų teiginio, kad statiniai yra laikytini pastatų priklausiniais. Pažymėjo, kad ginčo statinių funkcinis ryšys su pastatais nėra tokio pobūdžio, dėl kurio būtų galima konstatuoti statinius esant priklausiniais.

Vertinant galimÄ statinių naudojimo paskirtį, jie gali bÅ«ti naudojami kaip savarankiÅ¡ki nekilnojamojo turto objektai. Ginčo tvoros nejuosia visos sklypo (duomenys neskelbtini), Vilnius teritorijos, kurioje yra pastatai, tvora galima naudotis atskirai nuo pastatų aikÅ¡telių saugumui užtikrinti, aikÅ¡telėse nėra jokių statinių ir be jų pastatus galima pilnai naudoti pagal paskirtį, t. y. aikÅ¡telės neatlieka tik pastatams tarnaujančios funkcijos, bet gali bÅ«ti naudojamos savarankiÅ¡kai pagal savo statybos paskirtį, nepriklausant nuo netoliese esančių pastatų likimo.

Ginčo statiniai buvo parduoti be žemės sklypo, kadangi žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Vilnius yra valstybės ir Å¡iai dienai pastatų ir patalpų savininkai nėra sudarę su valstybe žemės nuomos sutarčių ar iÅ¡sipirkę žemės sklypo dalis. Jeigu UAB „Limpa“ kaip tvorų ir aikÅ¡telių savininkas ateityje pageidautų įsigyti valstybinės žemės sklypo dalį, ji privalėtų valstybei sumokėti. Nurodė, jog ieÅ¡kovų ginčijamas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra individualus administracinis aktas, todėl Å¡ioje byloje taikytinos Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias skundas (praÅ¡ymas) administraciniam teismui paduodamas per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (neveikimÄ ) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos.

IeÅ¡kovams aplinkybės apie ginčijamo akto egzistavimÄ vėliausiai tapo buvo žinomos tuomet, kai atsakovas apie tai pažymėjo savo 2016-11-11 atsiliepime, kuris buvo pateiktas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ieÅ¡kovai yra praleidę terminÄ kreiptis į teismÄ dėl ginčijamo akto negaliojimo. Pažymėjo, kad 1978-02-07 Vilniaus miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto potvarkis laikytinas statybÄ leidžiančiu dokumentu. Taip pat atsakovas pateikė baigiamÄ jÄ kalbÄ , kurioje nurodė, jog pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra teisėtas – atsakovas byloje net kelis kartus yra pateikęs 2009-06-02 sutikimÄ dėl tvorų ir aikÅ¡telių įregistravimo VÄ® Registrų centre, kuris visiÅ¡kai atitinka STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ reikalavimus.

Nurodė, jog ieÅ¡kovų teiginys, kad pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra sudarytas neturint statybÄ leidžiančio dokumento yra nepagrįstas, kadangi 1978-02-07 Vilniaus miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto potvarkis laikytinas statybÄ leidžiančiu dokumentu. Nurodė, jog nesutinka su ieÅ¡kovų teiginiu, kad nagrinėjamu atveju buvo bÅ«tinas vienos iÅ¡ aikÅ¡telių supaprastintas projektas, kadangi statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo metu (1978 m.) pagal tuo metu buvusį teisinį reglamentavimÄ ginčo turtui projekto sudarymas nebuvo bÅ«tinas.

Nurodė, jog ieÅ¡kovų argumentas, kad AB „Spauda“, kaip 1978 m. gavusi statybÄ leidžiantį dokumentÄ bendrovė, yra neva pasibaigusi, nes 2001 m. Å¡i bendrovė buvo reorganizuota, yra nepagrįstas, kadangi bendrovės registracijos pradžia yra 1991-11-04, t. y. tuomet, kai pasibaigė sovietų sÄ jungos santvarka. 2001-05-29 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 639, kurio pagrindu AB „Spauda“ buvo panaikintas specialiosios paskirties statusas, buvo pakeista teisinė forma, o ne panaikintas juridinis asmuo.

Netgi ir darant klaidingÄ prielaidÄ , jog panaikinus specialiosios paskirties statusÄ atsakovo veikla pasibaigė, pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo redakcijos Nr. VIII-1835 72 str. 9 d. nuo reorganizavimo užbaigimo dienos visas baigiančių veiklÄ bendrovių turtas, teisės ir pareigos yra po reorganizavimo veiksiančių bendrovių turtas, teisės ir pareigos. Taigi, RAB „Spauda“ teisės, susijusios su teise įregistruoti statinius, nėra pasibaigusios. Nurodė, jog ginčo turtÄ RAB „Spauda“ įgijo teisėtai – 1978-02-07 Vilniaus miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto potvarkiu Lietuvos Komunistų Partijos Centro Komiteto leidyklai buvo iÅ¡duotas statybÄ leidžiantis dokumentas statyti ginčo turtÄ , LKP CK leidykla ir RAB „Spauda“ yra tas pats asmuo, tai pripažįsta ir ieÅ¡kovai 2017-08-17 ieÅ¡kinyje, ir Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyrius 2017-06-05 nutarime. 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti akte yra teisingai pažymima, kad aikÅ¡telės ir tvoros buvo pastatytos Å«kio bÅ«du paties savininko (AB „Spauda“ struktÅ«roje veikė Statybos baras).

Savininkas AB „Spauda“ atliko visus reikiamus turto sutvarkymo (priežiÅ«ros) darbus tam, kad nekilnojamÄ jį turtÄ galima bÅ«tų eksploatuoti bei įstatymų nustatyta tvarka pripažinti tinkamu naudoti. AikÅ¡telių atsiradimo (statybos) pradžia siekia 1985 m., tačiau statybos pabaigos metais laikytini 2009 m. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo statiniai buvo pripažinti tinkamais naudoti tik 2009 m., 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti akte yra teisingai nurodyta statybos pabaiga 2009 m. Nurodė, jog netiksliai nurodyta statybos pradžios data nėra esminis ginčijamo 2009-10-29 akto trÅ«kumas.

Nurodė, jog ieÅ¡kovų teiginys, jog AB „Spauda“ neturėjo teisės įregistruoti ginčo statinių, kadangi tokios teisės nesuteikė 2005-08-01 valstybinės žemės nuomos sutartis, yra nepagrįstas, kadangi nuomininkui RAB „Spauda“ valstybinės žemės nuomos sutarties 7.1. p. buvo nustatyti architektÅ«riniai – urbanistiniai apribojimai ir sÄ lygos, kurių atsakovas registruodamas ginčo statinius niekaip nepažeidė. Atliekant turto teisinę registracijÄ , nebuvo įsiteisėję jokie teismų sprendimai, galėję tai apriboti ir uždrausti.

Atsakovo teigimu ginčo objektai nėra priklausiniai – RAB „Spauda“ yra teisėtas ginčo statinių statytojas, tokiÄ teisę RAB „Spauda“ suteikė 1978-02-07 Vilniaus miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto potvarkis. Nuo pat pirmos AB „Spauda“ įsikÅ«rimo komplekse (duomenys neskelbtini) dienos RAB „Spauda“ tvarkė ir valdė žemės sklype esančius ginčo statinius, ieÅ¡kovai nėra prisidėję prie ginčo turto (aikÅ¡telių su tvoromis) priežiÅ«ros, tvarkymo ir t. t., RAB „Spauda“ ginčo aikÅ¡teles naudojo savo veiklai, po aikÅ¡telėmis esanti žemė buvo iÅ¡nuomota RAB „Spauda“, ji mokėjo žemės mokestį, todėl ne tik teisiÅ¡kai, bet ir faktiÅ¡kai tvarkė ir rÅ«pinosi ginčo turtu.

IstoriÅ¡kai susiklostę, kad Spaudos rÅ«mų aukÅ¡tuminio pastato savininkai ir lankytojai stato automobilius ne ginčo aikÅ¡telėje, o kitoje didesnėje aikÅ¡telėje, kuri suprojektuota Å¡alia Laisvės pr., t. y. vadinamoje Sacharavo aikÅ¡tėje. Atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovų teiginiu, kad AB „Spauda“ anksčiau rinko mokesčius (tame tarpe žemės mokestį) už ginčo aikÅ¡telių eksploatacijÄ . Nurodo, jog pati Spaudos rÅ«mų aukÅ¡tuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rÅ«mai“ kartu su 2018-03-12 atsiliepimu pateikė AB „Spauda“ 1999-12-28 raÅ¡tÄ , kuriuo trečiajam asmeniui UAB „Margi raÅ¡tai“ yra pateikiamas atsakymas, už kokiÄ Å¾emės sklypo dalį yra praÅ¡oma apmokėti žemės mokestį.

AB „Spauda“ nurodo, kad Spaudos rÅ«mų administraciniam pastatui priskiriamas plotas po pastatu, kiemelis (t. y. kiemelis, suformuotas tarp pastatų 4B22b, 6B3b, 7M2p, dėl Å¡io kiemelio tarp Å¡alių Å¡ioje byloje nėra ginčo) ir A. S. aikÅ¡tė. Jei ginčo aikÅ¡telės bÅ«tų priklausiniai, kurie neatsiejamai susiję funkciniu ryÅ¡iu su 6B3/b, 7M2/p ir 4B22/b korpusais, ginčo aikÅ¡telės taip pat bÅ«tų atitvertos Å¡lagbaumu, tačiau taip nėra. IeÅ¡kovai klaidingai teigia, kad ginčo aikÅ¡telės nepripažinus priklausiniu, ieÅ¡kovai neva negalės patekti į B3/b, 7M2/p ir 4B22/b korpusų vidaus kiemus, kadangi patekimas įmanomas per vienÄ iÅ¡ aikÅ¡telių.

Nurodė, jog 2009-07-09 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1604-235/2009 nebuvo sprendžiamas ginčo aikÅ¡telių, kaip priklausinių, pripažinimo klausimas, minėtoje byloje priimti sprendimai negali bÅ«ti naudojami kaip prejudiciniai faktai, kadangi joje dalyvavo kiti asmenys nei Å¡ioje byloje. Pažymėjo, jog statinių pirkimo ir pardavimo sutartis sudaryta teisėtai – sprendimÄ dėl bendrovės turto pardavimo priima ne akcininkai, ne valdyba, ne direktorius, o bendrovės kreditoriai, RestruktÅ«rizavimo plane ginčo Statiniai buvo įtraukti į planuojamų parduoti nekilnojamojo turto objektų sÄ raÅ¡Ä .

AB „Spauda“ ilgÄ laikÄ nepavykus parduoti ginčo statinių, AB „Spauda“ sutarė, kad ginčo statinius nupirks UAB „Limpa“ už didesnę nei restruktÅ«rizavimo plane nustatytÄ kainÄ , tam pritarus restruktÅ«rizavimo administratoriui. Turtas buvo parduodamas už kainÄ , atitinkančiÄ rinkos vertę. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovai ieÅ¡kinį grindžia ir priimto administracinio akto (2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ Nr. (101)-11.4-2252) neteisėtumu, tokiu atveju administracinio akto teisėtumas turi bÅ«ti nagrinėjamas atsižvelgiant į ABTÄ® nuostatas, netgi sprendžiant ginÄÄ civilinio proceso tvarka su kitais ne administracinio pobÅ«džio reikalavimais, todėl byloje taikytina ieÅ¡kinio senatis.

11. Atsakovas UAB „Limpa“ atsiliepimu į UAB „Dujotekana“, UAB „Savaitė“, UAB „ZNAD WILII RADIJO STOTIS“, UAB „Retinvestus“, UAB „M-1“, UAB „Lirsona popierius“ patikslintÄ ieÅ¡kinį bei atsiliepimu į UAB „Kemalja“ ir T. B. patikslintÄ ieÅ¡kinį, ir į A. B. ir G. B. ieÅ¡kinį praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, patikslintus ieÅ¡kinius ir ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

12. Nurodo, kad nesutinka su ieÅ¡kovų pozicija, kad ginčo statiniai yra ieÅ¡kovams priklausančių patalpų priklausiniai. Tai, kad sandoris įvykdytas, patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovai neįrodė visų vindikacijos sÄ lygų egzistavimo. Nurodė, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas skundo padavimo terminas yra praleistas, todėl vien Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kovų reikalavimas panaikinti pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ Nr. (101)-11.4-2252 atmestinas.

IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovai nurodo, kad nuo 1994 metų vyko pastato patalpų privatizacijÄ ir bÅ«tent tuo metu ieÅ¡kovai įsigijo patalpas (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tačiau ieÅ¡kovai ieÅ¡kinį, praÅ¡ydami teismo pripažinti nuosavybės teisę į pastatų, - tvorų, aikÅ¡telių, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalis pareiÅ¡kė tik 2017 metų rugpjūčio mėnesį, t. y. po 23 metų, todėl ieÅ¡kovai praleido ir CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ bendrÄ jį deÅ¡imties metų senaties terminÄ ir remiantis CK 1.131 str. 1 d. nustatančiÄ , kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti.

Taip pat atsakovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog atsakovai pilnai leistinais įrodymais (CPK 178 str.) įrodė faktinę aplinkybę, jog LKP CK leidykla, Lietuvos leidybos įmonė „Spauda“, valstybinė akcinė leidybos įmonė AB „Spauda“ ir RAB „Spauda“ yra tas pats juridinis asmuo. Nurodė, jog ieškovas teigia, kad ginčo turtas priklausė VĮ ,,Spauda“ ir buvo privatizuotas privatizavus VĮ Spauda akcijas. Tuo tarpu, byloje esančiais įrodymais pagrįsta faktinė aplinkybė, jog LKP CK leidykla, Lietuvos leidybos įmone „Spauda“, valstybinė akcinė leidybos įmonė AB „Spauda“ ir RAB „Spauda“ yra tas pats juridinis asmuo.

Apibendrinant darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovai neįrodinėja aplinkybės, jog ieÅ¡kovai yra įgiję ginčo turtÄ nuosavybės teise, ir neneigia, tiksliau pripažįsta aplinkybę, kad ginčo turtas priklausė VÄ® ,,Spauda“, t. y. tam pačiam juridiniam asmeniui, kuris Å¡iuo metu yra AB ,,Spauda“. Taip pat atsakovas pateikė baigiamÄ jÄ kalbÄ , kurioje nurodė, jog ieÅ¡kovai neįrodė aplinkybės, kad yra ar buvo ginčo turto savininkai ar valdytojai, taip pat ieÅ¡kovams Benediktavičiams įsigyjant patalpas, ginčo turto nuosavybės teisė AB Spaudai jau buvo iÅ¡vieÅ¡inta NTR registre, t. y.

Å¡ie ieÅ¡kovai įgydami jiems priklausančias patalpas suvokė, jog jokių teisių į ginčo turtÄ neįgyja, kadangi minėtas turtas nuosavybės teise priklausė AB Spauda. IeÅ¡kovai nepagrįstai teigia, kad ginčo turtas yra pastato priklausiniai, tokį teiginį be kita ko grindžia tuo, kad pastatai ir statiniai yra viename 7,8012 ha žemės sklype (CPK 178 str.). Nurodė, jog dalies pastatų ir statinių savininkai Å¡ioje byloje nedalyvauja jokiu statusu, todėl, vertinant ieÅ¡kovų pozicijÄ , jog ginčo statiniai yra viename sklype, spręstinas klausimas ar jie nepriklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise ir kitų, tame pačiame sklype esančių pastatų savininkams.

Kita vertus, ieÅ¡kovai kelia nuosavybės klausimÄ dėl 2009 m. įregistruotų ginčo aikÅ¡telių ir tvorų, tačiau nekelia dalinės nuosavybės klausimų dėl kitiems asmenims tame pačiame sklype nuosavybės teise priklausančių inžinerinių statinių: maÅ¡inų stovėjimo aikÅ¡telės, degalinės, inžinerinių tinklų. Nurodė, jog pagal teisinį reguliavimÄ , galiojusį ieÅ¡kovams priklausančių butų privatizavimo metu, pagalbines patalpas (priklausinius) iÅ¡tikdavo pagrindinių daiktų likimas tik tuo atveju, jei butų privatizavimo sutartys ar įstatymai nenumatė ko kito (1964 m.

CK 153 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, valstybei priklausantis antraeilis daiktas – atskiras gyvenamojo namo pagalbinis pastatas (jo dalis), susijęs su gyvenamųjų patalpų naudojimu bei tarnavęs bendram gyvenamųjų patalpų gyventojų tikslui, galėjo bÅ«ti perduotas privačių asmenų nuosavybėn privatizavimo procese pagal teisės aktų (tarp jų ir Pirminio privatizavimo taisyklių) nuostatas. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , visi įsigyjami nekilnojamojo turto objektai turi bÅ«ti identifikuoti privatizavimo sandoryje.

Byloje nėra duomenų, kad ginčo turtas būtų įkainotas ir privatizuotas ar kitaip atskirtas nuo AB Spauda turto. Šiuo atveju privatizavimo objektas buvo Spauda akcijos, t. y. privatizuota įmonė su visu jai priklausančiu turtu. Nei vienas iš ieškovų įmonės Spauda akcijų neprivatizavo, ieškovai ginčo statinių netvarkė, neprižiūrėjo, nemokėjo žemės nuomos mokesčio tenkančio ginčo statiniams, taip pat neįrodinėjo, kad juos įgijo nuosavybės teise kaip privatizavimo objektus.

Ieškovų teiginiai, neva ginčo statiniai yra pastato priklausiniai paneigia jų pačių pateiktas rašytinis įrodymas – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus 2017-03-23 žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-196, kuriame be kita ko nurodoma, jog teniso aikštelės teritorijoje auga daugiametės žolės, aikštelės ribos apaugusios medžiais, o pati aikštelė nenaudojama. Minėtas ieškovų pateiktas įrodymas įrodo nesant funkcinio ryšio tarp teniso aikštelės, jos juosiančios tvoros, t. y.

įrodo aplinkybę, jog aikÅ¡telė nėra priklausinys. Nurodė, jog bylos duomenys patvirtina, kad LKP CK leidyklos teisių perėmėjas, tame tarpe ir statytojo teisių perėmėjas yra AB „Spauda“ ir tik AB ,,Spauda“, atitinka Statybos įstatymo 3 straipsnyje statytojo sÄ lygas. AB ,,Spauda“ 2009-10-29 suraÅ¡ytu statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu deklaruota, kad statyba užbaigta pagal statinio projekto sprendinius. Tačiau minėtas aktas nenurodo statybos pradžios metų, todėl nėra pagrindo teigti, kad akte nurodyti duomenys neatitinka tikrovės. 2009-10-29 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu bei atlikta statinio teisinė registracija statyba buvo teisiÅ¡kai užbaigta.

Kito teisinio statybos užbaigimo bÅ«do teisės aktai nenustato, nepriklausomai nuo to, kada statyba buvo pradėta, kada buvo atliekami statybos darbai. Statybos pabaigÄ teisės aktai siejo ne su rangos darbų atlikimu, bet su statinio pripažinimu tinkamu naudoti ir statinio teisine registracija. Todėl nėra pagrindo 2009-10-29 Pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-l 1.44-2252 laikyti fiktyviu ir jį naikinti. Tuo tarpu atsakovas UAB ,,Limpa“ įrodė, kad yra sÄ Å¾iningas įgijėjas ir sutartis yra įvykdyta – sudarant ginčo RAB Spauda nuosavybės teisė į ginčo turtÄ buvo iÅ¡vieÅ¡inta Nekilnojamojo turto registre, ginčo sandorio sudarymo metu nekilnojamojo turto registro duomenys nebuvo ginčijami ar paneigti.

Taip pat UAB „Limpa“ už ginčo statinius sumokėta (28.100,00 EUR) turto kaina atitinka nepriklausomo turto vertintojo UAB CRE pro“, atlikus individualų vertinimÄ , nustatytÄ ginčo turto vertę. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovai ieÅ¡kinius pareiÅ¡kė praleidę ieÅ¡kinio senaties terminus bei Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytus skundo padavimo senaties terminus.

13. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepimu į UAB „Dujotekana“, UAB „Savaitė“, UAB „ZNAD WILII RADIJO STOTIS“, UAB „Retinvestus“, UAB „M-1“, UAB „Lirsona popierius“ patikslintÄ ieÅ¡kinį, atsiliepimu į UAB „Kemalja“ ir T. B. patikslintÄ ieÅ¡kinį bei atsiliepimu į A. B. ir G. B. ieÅ¡kinį praÅ¡o patikslintus ieÅ¡kinius ir ieÅ¡kinį atmesti.

14. Nurodo, kad vienintelis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)11.10-208 trūkumas yra tas, kad netinkamai nurodyti statybos metai, t. y. ne 2009, o 1987-1986 metai. Pažymėjo, kad netiksliai nurodyta statybos data nebūtų esminiu ginčijamo užbaigimo akto trūkumu, dėl kurio reikėtų jį naikinti. Šie duomenys galėtų būti pataisyti ir pateikti Nekilnojamojo turto registro ir kadastro tvarkytojui dėl nekilnojamojo turto registro duomenų patikslinimo. Byloje esančiais įrodymais nepagrindžiamas ieškovų teiginys, kad ginčo objektai yra priklausiniai, kurie priklauso bendrosios nuosavybės teise visiems pastatų savininkams, nes yra pastato privatizavimo metu privatizuotų pasato dalių priklausiniai. Pažymėjo, kad terminas ginčyti užbaigimo aktui akivaizdžiai ir neginčijamai yra praleistas.

15. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepimu į UAB „Dujotekana“, UAB „Savaitė“, UAB „ZNAD WILII RADIJO STOTIS“, UAB „Retinvestus“, UAB „M-1“, UAB „Lirsona popierius“ patikslintÄ ieÅ¡kinį, atsiliepimu į UAB „Kemalja“ ir T. B. patikslintÄ ieÅ¡kinį bei atsiliepimu į A. B. ir G. B. ieÅ¡kinį praÅ¡o patikslintus ieÅ¡kinius ir ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstus. Nurodo, kad aplinkybė, jog ieÅ¡kovai privatizavimo bÅ«du įgijo nuosavybės teises į patalpas, esančias pastate, kuris yra tame pačiame sklype kaip ir ginčo statiniai, savaime neįrodo, jog ieÅ¡kovai tuo pačiu sandoriu įgijo (ir turi) nuosavybės teises ir į atitinkamas ginčo statinių dalis, nepagrindžia Å¡ių ginčo statinių buvimo pastato priklausiniais.

Pažymėjo, jog kaip atsakovas į bylÄ Ä¯traukta nepagrįstai, nes ji neįgaliota atstovauti valstybei bylose dėl apskričių virÅ¡ininkų priimtų sprendimų, atliekant statybos valstybinės priežiÅ«ros, savivaldybės bendrojo, specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, detaliųjų planų valstybinės priežiÅ«ros funkcijas.

16. Trečiasis asmuo Spaudos rÅ«mų aukÅ¡tuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rÅ«mai“ atsiliepimu į UAB „Dujotekana“, UAB „Savaitė“, UAB „ZNAD WILII RADIJO STOTIS“, UAB „Retinvestus“, UAB „M-1“, UAB „Lirsona popierius“ patikslintÄ ieÅ¡kinį, atsiliepimu į UAB „Kemalja“ ir T. B. ieÅ¡kinį bei atsiliepimu į A. B. ir G. B. ieÅ¡kinį praÅ¡o patikslintus ieÅ¡kinius ir ieÅ¡kinį tenkinti, iÅ¡ esmės remdamasi tapačiais argumentais kaip ir ieÅ¡kovai.

Taip pat trečiasis asmuo pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodė, jog pastatai ginčo teritorijoje buvo pradėti statyti 1978 m., kai atsakovo dar nebuvo. Nurodė, jog atsakovo teiginys, kad ginčo statiniai buvo suprojektuoti ir pastatyti kaip savarankiÅ¡ki statiniai yra nepagrįstas, kadangi Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 2017 m. birželio 5 d. nutarime Nr.2.1.5-49 nurodoma, kad 1983 m. generaliniame plane buvo suplanuoti įvairÅ«s LKP CK leidyklos laikraščių komplekso pastatai, inžineriniai statiniai, aplinkos (gerbÅ«vio) elementai, tarp jų įvairios sporto (tinklinio, krepÅ¡inio, teniso, badmintono) aikÅ¡telės, tvoros pietinėje teritorijos dalyje; generaliniame plane yra atžymos apie leidimo vykdyti statybas iÅ¡davimÄ . nutarime (ten pat) nurodoma, kad LKP CK leidyklos laikraščių komplekso statyba buvo vykdoma 2 etapais (eilėmis):

Lietuvos KP CK leidyklos darbo komisijos 1986-12-16 užbaigto statyti pastato, įrenginio tinkamumo pateikti valstybinei priėmimo komisijai aktu ir valstybinės priėmimo komisijos 1986-12-30 užbaigto statyti objekto priėmimo eksploatuoti aktu buvo priimta eksploatuoti LKP CK leidyklos laikraščių komplekso antroji eile, įskaitant teritorijos gerbūvio (aplinkos sutvarkymo) darbus. Minėtas aktas patvirtina, kad gerbūvis (įskaitant ginčo aikšteles) buvo skirtas ir tvarkomas ne tik spaustuvei (atsakovo patalpoms), bet ir administraciniam pastatui, kuriame ieškovai turi patalpas. 1991 m.

LKP CK leidykla buvo pertvarkyta į specifines paskirties valstybine įmonę „Spauda“ (toliau VÄ® „Spauda"). Po privatizacijos 1995-10-27 VÄ® „Spauda" perregistruota i specialios paskirties akcinę bendrovę „Spauda" (toliau - SPAB „Spauda"), kuri 2001-08-14 reorganizuota į AB „Spauda". Taigi visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį faktinis viso LKP CK leidyklai priklaususio turto savininkas buvo valstybė, kuriai atstovavo Lietuvos Respublikos KultÅ«ros ministerija. AB „Spauda“ negalėjo jų pastatyti Å«kio bÅ«du, nes jos buvo įrengtos 1986 metais, kai atsakovo dar nebuvo, ir jas įrengė prie 1986-12-30 užbaigto statyti objekto priėmimo eksploatuoti akto priedo Nr.1 SÄ raÅ¡e nurodyti subrangovai.

AB „Spauda“ negavo daugelio kitų pastatų savininkų tame tarpe ir pastato, kuriame yra ieÅ¡kovų patalpos, savininkų sutikimo. Pateikusi sÄ raÅ¡Ä savininkų, kurie jai davė minėtÄ sutikimÄ , AB „Spauda“ nutyli, jog pastarųjų sutikimas yra niekinis, nes pati žemės nuomos sutartis po minėto Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-07-09 sprendimo tapo niekine - teismas panaikino Vilniaus m. valdybos 2001-11-08 sprendimÄ ir su juo susijusius kitus teisės aktus, kuriais buvo padalintas žemės sklypas teritorijoje (duomenys neskelbtini), Vilnius.

Kaip minėta, Å¡io sprendimo pagrindu buvo pripažintos neteisėtomis ir panaikintos visos buvusios ginčo teritorijoje žemės nuomos sutartys. Taigi teismui pripažinus žemės sklypo padalijimÄ neteisėtu, kartu buvo pripažintos ir žemės nuomos sutartys neteisėtomis, todėl neteisėtų sutarčių pagrindu atlikti AB „Spauda“ veiksmai dėl ginčo aikÅ¡telių įregistravimo vieÅ¡ajame registre taip pat negali bÅ«ti teisėti. Tiek AB „Spauda“ žemės sklypo bendranuomininkų sutikimai leisti registruoti ginčo statinius vieÅ¡ajame registre, tiek jos atlikti veiksmai registruojant minėtus statinius remiantis neteisėta žemės nuomos sutartimi, negali bÅ«ti laikomi teisėtais.

VÄ® Registrų centras duomenis ginčo priklausinių vertė yra 51 381 euras, o juos atsakovas RAB „Spauda“ pardavė atsakovui UAB „Limpa“ už 28 100 eurų, t. y. per pus pigiau. IÅ¡ pateiktų į bylÄ Ä¯rodymų matyti, kad minėtų statinių pirkėjui ir pardavėjui iÅ¡ esmės atstovauja tas pats asmuo - K. J., tai reiÅ¡kia, kad minėtas asmuo iÅ¡ esmės pardavė sau ne tik jam vienam priklausančius daiktus. Baigiamojoje kalboje nurodė, jog visi atsakovai teismo proceso eigoje pripažino, kad ginčo statiniai nėra nauji, kad jie buvo statomi 1985-1986 metais.

IeÅ¡kovai įrodė, kad aikÅ¡teles ir privažiavimus prie Spaudos rÅ«mų visada remontavo UAB „Spaudos rÅ«mų techninė tarnyba“, kad UAB „Keldarista“ aktuose nurodyti darbai yra atlikti visai kitoje ginčo teritorijos vietoje, kad Å¡ie darbai niekuo nesusiję nei su ginčo aikÅ¡telės remontu, nei su jos priežiÅ«ra. Nurodė, jog visas buvusios LKP/TSKP CK leidyklos turtas tapo valstybės nuosavybe, į kuriÄ privatus juridinis asmuo RAB „Spauda“ jokių teisių neturėjo – RAB „Spauda‘“ atiteko tik viena dalis Specialios paskirties akcinės bendrovės „Spauda“ turto, nes kitos turto dalys buvo privatizuotos, parduotos ir perduotos kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims.

Ginčo statiniai yra sudėtinė visų ginčo teritorijoje suplanuotų statinių dalis, kad jų negalima vertinti atskirai, ignoruojant visų suplanuotų teritorijos vidaus statinių paskirtį – remiantis byloje pateiktomis palydovinėmis nuotraukomis, LKP CK leidykla buvo suprojektuota kaip vieningas leidybinis kompleksas, o jos teritorijoje esantys nesudėtingi statiniai buvo skirti pagrindiniam daiktui – pastatui aptarnauti. Nurodė, jog užbaigto statybos pastato, statinio pateikimo valstybinei priėmimo komisijai darbo komisijos aktas, kuris buvo sudarytas 1986-12-16, ir 1986-12-30 Valstybinės priėmimo komisijos užbaigto statybos objekto priėmimo aktas patvirtina, jog visų suprojektuotų leidyklos statinių statyba buvo užbaigta ir jokių nebaigtų darbų pagal minėtÄ projektÄ Nr. 1688 neliko.

Byloje nėra jokių įrodymų, kad teritorijoje esantys bendro naudojimo statiniai, įskaitant ginčo statinius 1986 m. leidyklos priėmimo eksploatacijon metu buvo nebaigti statyti, taip pat iÅ¡ 1995-2016 metais darytų palydovinių nuotraukų taip pat matyti, kad ginčo statinių padėtis ir bÅ«klė per 20 metų visiÅ¡kai nepakito. LKP CK leidyklos statybos metu pastatyti, tačiau pagal to meto galiojusius teisės aktus eksploatacijon neperduoti bendro naudojimo statiniai pagal savo teisinį statusÄ buvo ir liko neinventorizuoti, o jų vertė buvo įtraukta į pastatų vertę.

Tuo pagrindu vadovaudamiesi LR Vyriausybės 1994-07-08 nutarimu Nr. 571 LKP CK leidyklos patalpas privatizavę asmenys kartu su patalpomis įgijo teisę ir į dalį šiems pastatams priklausančių bendro naudojimo statinių. Atsakovas SPAB „Spauda“ patalpų pardavimo sutartyse ieškovams nenurodė, jog tvoros, kiemo aikštelės, automobilių stovėjimo ir sporto aikštelės nėra parduodamos, o tai reiškia, kad atitinkamas jų dalis pirkėjai įsigijo kartu su patalpomis proporcingai nupirktam patalpų plotui.

Nurodė, jog buvusios LKP CK leidyklos nekilnojamasis turtas, išskaidytas dalimis, buvo realizuotas privatizuojant, perduodant ar parduodant fiziniams ir juridiniams asmenims, o išskaidytose pastatų dalyse, t. y. jų vertėje esantys pastato bendro naudojimo priklausiniai proporcingomis dalimis perėjo naujiems buvusios leidyklos pastatų savininkams, įskaitant ieškovus ir trečiuosius asmenis. Esant neteisėtai 2005-08-01 valstybinės žemės nuomos sutarčiai, panaikinta, 6,84 ha žemės sklypo planui, sudarytai 2009-03-26 kadastrinei bylai su tikrovės neatitinkančiais duomenimis ir gavus tik šeštadalio AB „Spauda“ bendraturčių sutikimus registruoti ginčo statinius viešajame registre, negali būti teisėtas ir 2009-10-29 Pripažinimo tinkamu naudoti aktas.

Pažymėjo, jog aktu buvo sukurti teisiniai civiliniai santykiai, kurie yra ne administracinės, o civilinės teisės dalykas. BÅ«tent todėl sprendžiant jo teisėtumo klausimÄ reikia vadovautis ne administracine teisena, kaip nurodo atsakovai, o civilinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis. Akto sudarymo metu (2009-10-29) VAVA objektyviai negalėjo nustatyti, kas yra ginčo statinių savininkas, nes iki 2009-11-13 ginčo statiniai Nekilnojamojo turto kadastre nebuvo įregistruoti. Todėl be jokio teisinio pagrindo, vien tik savo iniciatyva akte įraÅ¡iusi, jog statinio savininkas yra AB „Spauda“, VAVA Å¡iam juridiniam asmeniui savavaliÅ¡kai sukÅ«rė nuosavybės teises į daiktÄ tuo virÅ¡ydama savo įgaliojimus.

O tai reiÅ¡kia, kad nuosavybės teises į ginčo objektÄ sukÅ«rė nekompetentingas administravimo subjektas, kas daro aktÄ iÅ¡ esmės neteisėtu. 2009-03-26 kadastro duomenų bylos duomenys bei akte įraÅ¡yti duomenys neatitinka tikrovės. Neteisėtai užvaldę ginčo statinius, atsakovai RAB „Spauda“ ir UAB „Limpa“ užkertÄ ieÅ¡kovams galimybę naudoti pastatus pagal paskirtį ir neleidžia tinkamai naudotis pastatams eksploatuoti tenkančiomis žemės sklypo dalimis.

17. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerija atsiliepimu į UAB „Dujotekana“, UAB „Savaitė“, UAB „ZNAD WILII RADIJO STOTIS“, UAB „Retinvestus“, UAB „M-1“, UAB „Lirsona popierius“ patikslintÄ ieÅ¡kinį praÅ¡o patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijai yra perduotos valdyti ir naudoti patikėjimo teise administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurios, pagal panaudos sutartį, perduotos VšĮ „Vilniaus keistuolių teatras“, kuris jas naudoja kultÅ«rinei veiklai. Spektaklių žiÅ«rovams yra reikalingos automobilių stovėjimo vietos, todėl ji yra bÅ«tina ir ja faktiÅ¡kai naudojamasi. Pažymėjo, jog sutinka su ieÅ¡kovų iÅ¡sakyta nuomone, jog ginčo statiniai yra pastato priklausiniai, sutinka dėl pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos tarp RAB „Spauda“ ir UAB „Limpa“, neteisėtumo.

18. Tretieji asmenys UAB „Agina“, UAB „Radiocentras“, UAB „Margi raÅ¡tai“, VšĮ „Kresy“, UAB „Savaitės ekspresas“, A. K. ir J. K., Č. K., UAB „Ūlos tėkmė“, D. L. ir E. L., RUAB ,,Molesta“, BUAB „PRIMADIS“ atsiliepimais į UAB „Dujotekana“, UAB „Savaitė“, UAB „ZNAD WILII RADIJO STOTIS“, UAB „Retinvestus“, UAB „M-1“, UAB „Lirsona popierius“ patikslintÄ ieÅ¡kinį, atsiliepimais į UAB „Kemalja“ ir T. B. patikslintÄ ieÅ¡kinį bei atsiliepimais į A. B. ir G. B. ieÅ¡kinį praÅ¡o patikslintus ieÅ¡kinius ir ieÅ¡kinį tenkinti, iÅ¡ esmės remdamasis tapačiais argumentais kaip ir ieÅ¡kovai.

19. Tretieji asmenys UAB „Sanifinas“, Z. B. (H. B. teisių perėmėjas), (duomenys neskelbtini)-M. S. atsiliepimais į UAB „Dujotekana“, UAB „Savaitė“, UAB „ZNAD WILII RADIJO STOTIS“, UAB „Retinvestus“, UAB „M-1“, UAB „Lirsona popierius“ patikslintÄ ieÅ¡kinį, patikslintÄ ieÅ¡kinį praÅ¡o atmesti. Nurodo, kad patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Nuo pat pirmos įsikÅ«rimo komplekse, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius, dienos AB „Spauda“ tvarkė ir valdė žemės sklype esančius ginčo statinius. AB „Spauda“ pagrįstai atliko aikÅ¡telių teisinės registracijos procedÅ«ras.

20. Tretieji asmenys K. N., R. N. atsiliepimu į UAB „Dujotekana“, UAB „Savaitė“, UAB „ZNAD WILII RADIJO STOTIS“, UAB „Retinvestus“, UAB „M-1“, UAB „Lirsona popierius“ patikslintÄ ieÅ¡kinį praÅ¡o patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad ginčo tvora nejuosia visos sklypo teritorijos. AikÅ¡telės neatlieka tik pastatams tarnaujančios funkcijos, bet gali bÅ«ti naudojamos savarankiÅ¡kai pagal savo statybos paskirtį, nepriklausant nuo netoliese esančių pastatų likimo. Pažymėjo, kad nėra nuginčyti registro tvarkytojo sprendimai dėl ginčo aikÅ¡telių įregistravimo savarankiÅ¡kais statiniais, dėl ko ieÅ¡kinio patenkinimas nėra įmanomas.

21. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į UAB „Dujotekana“, UAB „Savaitė“, UAB „ZNAD WILII RADIJO STOTIS“, UAB „Retinvestus“, UAB „M-1“, UAB „Lirsona popierius“ ieškinį prašo dėl ieškinio reikalavimų spręsti, atsižvelgiant į jos pateiktus duomenis.

22. Trečiasis asmuo AB „Vilniaus Å¡ilumos tinklai“ atsiliepimu į UAB „Dujotekana“, UAB „Savaitė“, UAB „ZNAD WILII RADIJO STOTIS“, UAB „Retinvestus“, UAB „M-1“, UAB „Lirsona popierius“ patikslintÄ ieÅ¡kinį praÅ¡o priimti sprendimÄ byloje teismo nuožiÅ«ra. Nurodo, kad sutinka su ieÅ¡kiniu dalyje dėl 2017-02-15 sudarytos Statinių pirkimo – pardavimo sutarties panaikinimo. Pažymi, kad ieÅ¡kovų teiginiai, jog ginčo statiniai yra bendro naudojimo turtas ir tuo pačiu metu pastato priklausiniai yra deklaratyvÅ«s ir neįrodyti.

23. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimų nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 24. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.

25. Teismas konstatavo, kad Ginčo aikÅ¡telių su tvoromis statybos leidimo iÅ¡davimo metu galiojo Lietuvos TSR Ministrų tarybos 1975 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 228 „Dėl priemonių individualinės statybos trÅ«kumams paÅ¡alinti“ (galiojo nuo 1975 m. birželio 25 d. iki 1983 m. rugpjūčio 4 d.) patvirtinti Individualinės statybos miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse nuostatai (Žin., 1975, Nr. 20-177), kurių 3 punkte buvo nustatyta, kad kitų įrenginių statyba gali bÅ«ti pradėta tik turint nustatytÄ ja tvarka suderintÄ ir patvirtintÄ leidimÄ statybai.

Lietuvos TSR Ministrų T. V. statybos reikalų komiteto 1976 m. gruodžio 30 d. įsakyme Nr. 307, kuriuo patvirtinta Leidimų statyti ir rekonstruoti gyvenamuosius namus, pramonės, civilinius, žemės Å«kio ir kitus objektus įforminimo tvarka nurodyta, jog Vyriausybės nutarimais nustatyta, kad Respublikoje bet kokia nauja statyba ir esamų pastatų rekonstravimas miestuose ir kaimo vietovėje gali bÅ«ti pradėta vykdyti tik gavus atitinkamÄ leidimÄ , o jo 1 punkto b papunktyje nustatyta, kad nepradėjus objekto statybos arba rekonstrukcijos leidimo įforminimo metais ir per vienerius sekančius kalendorinius metus, duotas leidimas nustoja galioti.

Tvarkos 1 punkto 4 pastraipoje buvo nustatyta, kad leidimas gali bÅ«ti forminamas atskiram objektui arba pastatų bei įrenginių grupei (kompleksui), pradedami statyti tais pačiais metais toje pačioje statybos vietoje. Tokiu bÅ«du aikÅ¡telių ir su tvoromis statybos teisėtumÄ patvirtinančiu dokumentu laikytinas 1977 m. birželio 2 d. sprendimas su leidimu atlikti statybos-montavimo darbus (gyvenamosios-civilinės paskirties)-(Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-402-492/2015).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , sprendžiant statybÄ leidžiančio dokumento teisėtumo klausimÄ yra taikytinas grįžimo į buvusiÄ padėtį modelis, reiÅ¡kiantis, kad turi bÅ«ti tiriama ir vertinama ta faktinė situacija, kuri buvo statybos pradžios ir statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo momentu. Nagrinėjamu atveju yra vertinama situacija, kuri buvo 1978 metais. Nors byloje nepateiktas pats statybÄ leidžiantis dokumentas, tačiau, 1986-12-30 Valstybinės priėmimo komisijos užbaigto objekto priėmimo eksploatacijon akte jis nurodytas (TSKP Centrinio komiteto reikalų valdytojo 1977 m. birželio 2 d. sprendimas su leidimu atlikti statybos - montavimo darbus (gyvenamosios civilinės paskirties)).

Vadovaudamasi nurodytais dokumentais tuometinė valstybės įgaliota institucija, remdamasi 1977 m. birželio 2 d. sprendimu su leidimu atlikti statybos - montavimo darbus (gyvenamosios-civilinės paskirties), bei individualiu projektu Nr. 1688, pripažino statybÄ tinkamÄ naudoti. Minėtas aktas nėra užginčytas, galiojantis. Teismo vertinimu nurodyto akto turinys sudaro pagrindÄ pripažinti statybÄ atlikta teisėtai pagal statybÄ leidžiantį dokumentÄ . Tuo tarpu 1978-02-07 Vilniaus miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto potvarkis laikytinas žemės sklypo suteikimu statybai, o ne statyba leidžiančių dokumentu.

26. Teismas pažymėjo, jog 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti akte nėra nurodyti ginčo aikštelių su tvoromis statybos pabaigos metai, o Nekilnojamojo turto registro duomenyse nurodyti statybos pabaigos metai – 2009 m. laikytini neesmine klaida, kuri gali būti ištaisyta Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka. Dėl nurodytų priežasčių, ieškovų teiginiai dėl ginčo aikštelių su tvoromis statybos neteisėtumo laikytini nepagrįsti. Ieškovų UAB „Dujotekana“, UAB „Savaitė“, UAB „ZNAD WILII RADIJO STOTIS“, UAB „Retinvestus“, UAB „M-1“, UAB „Lirsona popierius“, UAB „Kemalja“, T.

B., reikalavimas panaikinti 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ Nr. (101)-11.4-2252 adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, atmestinas, ieÅ¡kovų A. B. ir G. B. reikalavimas panaikinti 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.4-2252 dalį, kurioje nurodoma, jog AB „Spauda“ yra vienintelė savininkė tvoros (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvoros (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), tvoros (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), aikÅ¡telės (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) ir aikÅ¡telės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, papildant įraÅ¡Ä Å¡iame akte, kad savininkai yra AB „Spauda“, A.

B. ir G. B. atmestinas.

27. Teismas nurodė, kad Ginčo objektai, kurių nuosavybės teisės ginčijamos, yra žemės sklype, kuris nepriklauso ieÅ¡kovams. Byloje nepateikta objektyvių duomenų, jog ieÅ¡kovai mokėjo žemės nuomos mokestį už tÄ Å¾emės sklypo dalį, kurioje yra ginčo aikÅ¡telės su tvoromis (CPK 178 str.). Pažymėtina, jog byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog ieÅ¡kovams įvairiais pagrindais įsigyjant nuosavybės teisę į patalpas, ieÅ¡kovai proporcingai įsigijo ir ginčo objekto dalis (CPK 178 str.). Teismui nenustačius, jog abi aikÅ¡telės su tvoromis yra pastatų, kuriame ieÅ¡kovai nuosavybės teise valdo patalpas, priklausiniai, ieÅ¡kovo reikalavimai pripažinti jiems nuosavybės teises į atitinkamas dalis nurodytuose objektuose, neturi teisinio pagrindo.

28. Pasisakydamas dėl 2017-02-15 sudarytos Statinių pirkimo ir pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, pirmosios instancijos teismas, konstatavo, jog ieÅ¡kovai sandorio apsimestinumÄ grindžia deklaratyviais teiginiais ir prielaidomis, kurios teismo vertinimu nesudaro pagrindo pripažinti sandorį apsimestinį, taip pat ieÅ¡kovai neįrodė kitų sandorių negaliojimo pagrindų.

29. Pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl ieškinio senaties terminų, konstatavo, jog remiantis Kasacinis teismo nuosekliai formuoja praktika, tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti - administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai. Nagrinėjamu atveju reikalavimai dėl sandorio užginčijimo bei nuosavybės teisės pripažinimo bei 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti akto ginčijimas laikytini savarankiškais reikalavimais, todėl jiems atitinkamai taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai.

Tokiu bÅ«du, 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti akto ginčijimui taikomas vieno mėnesio terminas (ABTÄ® 33 str. 1 d.), civilinio teisinio pobÅ«džio reikalavimams taikomas deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad pirminis ieÅ¡kinys pateiktas teismui 2017-08-18., teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog reikalavimas dėl 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti akto nuginčijimo pateiktas praleidus ABTÄ® 33 str. 1 d. nustatytÄ terminÄ . Atsakovai prašė taikyti termino praleidimo pasekmes.

Nors ieÅ¡kovai UAB „Dujotekana“, UAB „Savaitė“, UAB „ZNAD WILII RADIJO STOTIS“, UAB „Retinvestus“, UAB „M-1“, UAB „Lirsona popierius“ prašė atnaujinti vieno mėnesio terminÄ 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti aktui nuginčijimui, tačiau nenurodė jokių svarbių termino praleidimo priežasčių. Dėl to teismas konstatavo, jog bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatė ir ieÅ¡kovai nepateikė (ir neįrodė) svarbių priežasčių terminui atnaujinti.

Nurodytos aplinkybės sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ atmesti ieÅ¡kinių reikalavimus dėl 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti akto nuginčijimo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 30. IeÅ¡kovai UAB „Dujotekana“, UAB „Savaitė“, UAB „ZNAD WILII RADIJO STOTIS“, UAB „Retinvestus“, UAB „M-1“, UAB „Lirsona popierius“ apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, netenkinus reikalavimo panaikinti 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ , panaikinti šį sprendimÄ ir perduoti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.

31. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 31.1. Teismas sprendime netyrė ir nevertino 2009-10-29 Pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.44-2252 teisėtumo, kurio pagrindu atsakovas RAB „Spauda” įgijo ir pardavė Ginčo statinius kitam atsakovui UAB „Limpa“. Šioje byloje 2009-10-29 Aktas yra esminis ginčo dalykas, nes jo pagrindu atsakovas RAB „Spauda“ Ginčo statinius įregistravo viešajame registre ir pardavė atsakovui UAB „Limpa”, tai reiškia, kad be 2009-10-29 Akto nebūtų sudarytas ir ieškiniuose ginčijamas atsakovų sandoris, kuris šioje byloje yra išvestinis iš minėto Akto.

Apeliantai pateikė teismui įrodymus, kad 2009-10-29 Aktas yra neteisėtas iÅ¡ esmės. Pirma, tai nėra individualus administracinis teisės aktas, nes juo buvo sukurti teisiniai civiliniai santykiai. Antra, 2009-10-29 AktÄ priėmė nekompetentingas administravimo subjektas - Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija (VAVA), kuri neturėdama įgaliojimų atsakovui AB „Spauda“ be teisinio pagrindo sukÅ«rė nuosavybės teises į Ginčo statinius. Trečia, 2009-10-29 Akte yra įraÅ¡yti beveik visi duomenys neatitinka tikrovės. Ketvirta, teismas tyrė tik 1986-12-30 Valstybinės priėmimo komisijos užbaigto objekto priėmimo eksploatacijon akto (toliau 1986-12-30 Valstybinės komisijos aktas) teisėtumÄ , kurio Apeliantai ir neginčijo, nes Å¡iuo aktu buvo priimta eksploatacijon visa LKP CK leidykla bei visi teritorijoje esantys leidyklos bendro naudojimo objektai kartu su Ginčo statiniais - Å¡iÄ aplinkybę savo ieÅ¡kiniuose nurodo patys Apeliantai. jÄ nustatė ir teismas, padaręs iÅ¡vadÄ , kad <...tuometinė valstybes įgaliota institucija, remdamasi <...> individualiu projektu Nr. 1688, pripažino statybÄ tinkliniu naudoti.

Minėtas aktas nėra užginčytas, galiojantis>. Penkta, Individualus projektas 1688, kuriuo rėmėsi teismas, spręsdamas 2009-10-29 Akto teisėtumo klausimÄ , yra viso komplekso, o ne statinio projektas. Pagal šį projektÄ buvo statoma LKP CK leidykla. Tačiau byloje ginčas vyksta ne dėl leidyklos komplekso, o dėl Ginčo statinio projekto, pagal kurį turėjo bÅ«ti įrengti/pastatyti ir pripažinti tinkamais naudoti Ginčo statiniai ir kuris yra 2009-10-29 Akto sudedamoji dalis. Tokiu bÅ«du spręsdamas dėl ginčijamo statinio projekto buvimo/nebuvimo teismas iÅ¡ esmės pasisakė dėl leidyklos komplekso statybos projekto Nr.1688 buvimo ir Ginčo statinių statybos teisėtumo pagal minėtÄ komplekso projektÄ , o ne dėl statinio projekto kaip dokumento, kuris yra privalomas prie 2009-10-29 Akto.

Å eÅ¡ta, teismo posėdžio metu reikalaujant, kad atsakovas Statybų inspekcija pateiktų ginčijamo statinio projektÄ , pastaroji iÅ¡ pradžių teigė, kad projektas buvo, bet jį esÄ su kitais dokumentais grÄ Å¾inusi atsakovui RAB „Spauda“. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad 2009-10- 29 Aktas yra teisėtas, o tai reiÅ¡kia, kad teismas priėmė sprendimÄ pažeisdamas materialinės teisės normas. 31.2. Remdamasis Generaliniu planu teismas turėjo nustatyti, kad jame yra suplanuoti ne tik ginčo, bet ir kiti teritorijoje esantys pastatai bei statiniai (įvairios automobilių bei sporto aikÅ¡telės, teritorijos vidaus keliai, Å¡aligatviai, netgi gėlynai bei kiemo statiniai).

Generaliniame plane yra suplanuotas vientisas leidyklos administracinis ir gamybinis pastatas. Pagal Generalinį suplanuotų komplekso statinių visuma akivaizdžiai matyti pastatų iÅ¡dėstymo plane teritorijoje (duomenys neskelbtini). Vilnius. Pastatyti pagal šį planÄ jie akivaizdžiai matyti iÅ¡ byloje esančių palydovinių fotonuotraukų ( XI t., b. l. 109-114). Leidyklos komplekso vientisumÄ nurodo ir teismas, sprendime pažymėdamas, kad pagal (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nedidelių veiklos mastų detalųjį planÄ <...administracinis korpusas jungiasi su konferencijų salių, valgyklų, buitinių korpusais, gamybiniu korpusu...>. < Statinių komplekso sklype yra garažai, sandėliai <...> automobilių stovėjimo ir krepÅ¡inio aikÅ¡telės <...> iÅ¡skirta A.

S. aikÅ¡tė> [sprendinio 24 /;.s7.j.Todėl vertinant Generalinį planÄ ir minėtas fotonuotraukas nekyla abejonių, kad visi bendro naudojimo statiniai buvo suplanuoti kaip sudėtinės leidyklos komplekso dalys, kad jie yra LKP CK leidyklos pastato priklausiniai. Ginčo statiniai nėra atskirai iÅ¡skirti, taigi jų negalima vertinti atsietai nuo komplekso visumos, ignoruojant suplanuotų teritorijos vidaus statinių tarpusavio ryšį ir jų paskirtį. Å ių statinių padėtis (vieta ir dydis) per 30 metų iÅ¡ esmės nepakito. 31.3.

Teismo sprendimas nepagrįstas ir dėl to, kad jame yra daug prieÅ¡taringų teiginių, kurie paneigia vienas kitÄ . Teismas sprendime konstatavo, kad: 1975-02-21 Vilniaus m. DŽDT vykdomojo komiteto sprendimu LKP CK leidyklos administracinio ir gamybinio korpuso teritorijai nustatė 99957 kv. m. dydžio sklypÄ (22 psl. 2 pastraipa), S leidyklos statyba buvo vykdoma pagal individualų projektÄ Nr. 1688 (ten pat), 1986-12-16 Užbaigtos statybos pastato, statinio pateikimo Valstybinei priėmimo komisijai darbo komisijos aktu kartu su kitais LKP CK leidyklos statiniais buvo priimtas ir teritorijos gerbÅ«vis.

Ginčo aikÅ¡telių ir tvorų įrengimas (statyba) yra priskirtina teritorijos gerbÅ«viui (.sprendimo 35 psl. 4 pastraipa), 1986-12-30 Valstybinės komisijos akte nurodyta, jos <...visi nebaigti darbai <...> ir darbo komisijos nustatyti defektai paÅ¡alinti. > (ten pat),<„.tuometinė valstybės įgaliota institucija <...> pripažino statybÄ tinkamÄ naudoti. Minėtas aktas nėra užginčytas, galiojantis.> Taigi, nors teismas sprendime konstatavo, kad Ginčo statiniai pripažinti tinkamais naudoti prieÅ¡ tris deÅ¡imtmečius kaip teritorijos gerbÅ«vis, kad 1986-12-30 Valstybinės komisijos aktas yra galiojantis, kitoje sprendimo dalyje konstatavo, kad antrasis 2009-10-29 Aktas taip pat yra nenuginčytas, todėl teisėtas ir galiojantis.

Tokiu būdu. teismo vertinimu, yra du galiojantys Ginčo statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktai (1986-12-30 ir 2009-10-29). 31.4. Teismo sprendimo motyvai prieštarauja atsakovo RAB „Spauda“ argumentams bei byloje esančioms Vilniaus apygardos prokuratūros išvadoms. RAB „Spauda“ nurodo pastačiusi Ginčo statinius ūkio būdu. pažymėdama, jog , kad (sprendimo 9psl.). Taigi RAB „Spauda“ teigimu. Ginčo statinių statybos ir pripažinimo tinkamais naudoti procedūros buvo baigtos 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (101-11.4.-2252).

Tai reiÅ¡kia, jog RAB „Spauda“ pripažino nestačiusi Ginčo statinių, o tik juos tariamai užbaigusi. Tokiu bÅ«du j i pripažino, kad statybos užbaigimo metu jokio raÅ¡ytinio pritarimo statinio projektui neturėjo. Vien todėl 2009-10-29 Aktas yra neteisėtas ab initio. 31.5. Apeliantai neginčija, kad Ginčo statiniai buvo visiÅ¡kai baigti statyti 1986 m. Tai patvirtina 1986- 12-30 Valstybinės priėmimo komisijos akto 15 p„ kur nurodoma, kad (visi nebaigti darbai pagal numatytÄ projektÄ ir darbo komisijos nustatyti defektai paÅ¡alinti).

Å iÄ aplinkybę nustatė ir teismas sprendimo iÅ¡vadose. BÅ«tent dėl Å¡ios priežasties Ginčo statiniai laikytini bendro naudojimo priklausiniais, skirtais visų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudai. Å ių Ginčo statinių Atsakovas RAB „Spauda“ neprivatizavo, todėl jie liko visų bendraturčių bendroji nuosavybė. Pripažinus AktÄ neteisėtu seka kitos teisinės pasekmės:, t . y. neteisėta paskesnė Ginčo statinių nuosavybės teisių registracija ir jų perleidimas atsakovui AB „Limpa“, - nes negali bÅ«ti parduodama nuosavybė, kuri nepriklauso pardavėjui. 31.6.

Spręsdamas dėl 2009-10-29 Akto teisėtumo teismas iÅ¡ esmės neteisingai interpretavo Apeliantų reikalavimus, sprendime pakeisdamas ieÅ¡kinio dalykÄ , o bÅ«tent: Pirma Apeliantai prašė teismÄ pripažinti 2009-10-29 AktÄ neteisėtu, nes beveik visi jame įraÅ¡yti duomenys neatitinka tikrovės (tai nurodyta Å¡io apeliacinio skundo 4 p.). Antra, Apeliantai teigė, kad AktÄ galima laikyti teisėtu tik tuo atveju, jeigu Atsakovai bÅ«tų pateikę faktinius įrodymus, jog Ginčo statiniai buvo statomi 2008-2009 metais, kaip yra nurodyta Kadastrinėje byloje.

Trečia, Ginčo statinių statyba gali bÅ«ti laikoma teisėta, jeigu atsakovas RAB „Spauda“ turėjo tinkamai parengtÄ ir suderintÄ Ginčo statinių projektÄ . Ketvirta Ginčo statinių statyba gali bÅ«ti laikoma teisėta, jeigu atsakovas RAB „Spauda", statydamas Ginčo statinius, bÅ«tų turėjęs valstybinės žemės valdytojo sutikimÄ Å¡iuos statinius statyti valstybiniame žemė sklype. Taigi, nors teismas sprendime konstatavo, kad Ginčo statiniai pripažinti tinkamais naudoti prieÅ¡ tris deÅ¡imtmečius kaip teritorijos gerbÅ«vis, kad 1986-12-30 Valstybinės komisijos aktas yra galiojantis, kitoje sprendimo dalyje konstatavo, kad antrasis 2009-10-29 Aktas taip pat yra nenuginčytas, todėl teisėtas ir galiojantis.

Tokiu bÅ«du. teismo vertinimu, yra du galiojantys Ginčo statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktai (1986-12-30 ir 2009-10-29). 31.7. Neturėdamas byloje nurodytų įrodymų, teismas negalėjo pripažinti, kad atsakovo RAB „Spauda” Ginčo statinių statyba 2008-2009 metais yra teisėta. Tačiau teismas byloje sprendė ne dėl Ginčo statinių statybos teisėtumo 2008-2009 metais 2009-10-219 Akto pagrindu, o dėl statinių statybos teisėtumo 1978-1986 metais, statant buvusį LKP CK leidyklos kompleksÄ kartu su bendro naudojimo statiniais, tarp kurių yra Ginčo aikÅ¡telės. Tokiu bÅ«du teismas iÅ¡ esmės pakeitė ginčo dalykÄ , nes klausimo dėl komplekso statybos teisėtumo 1978-1986 metais Apeliantai ieÅ¡kiniuose net nekėlė. 31.8.

Teismo pareiga motyvuoti sprendimÄ (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neiÅ¡samÅ«s, Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai (.LAT 2008-03-1-f nutartis civ.

Nr. 3K-7-38/2008; 2008-12-16 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2011-08-23 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-344/2011 ir kt.). 31.9. Kaip minėta 2009-10-29 Akto teisėtumo klausimas yra esminis bylos nagrinėjimo dalykas, o kiti reikalavimai yra iÅ¡vestiniai. Todėl neatsakydamas į esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus ir nemotyvuodamas savo iÅ¡vadų dėl svarbiausio ginčo objekto, teismas negalėjo teisingai iÅ¡spręsti Å¡ios bylos. Netyręs ir nevertinęs įrodymų dėl 2009-10-29 Akto teisėtumo ir nemotyvuodamas iÅ¡vadų teismas padarė pažeidimÄ , kuris turi bÅ«ti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , o spręsdamas dėl Apeliantų reikalavimo pripažinti Ginčo statinių statybÄ neteisėta LKP CK leidyklos projekto Nr. 1688 pagrindu teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, pakeitė ieÅ¡kinio dalykÄ ir išėjo už ieÅ¡kinio ribų.

32. IeÅ¡kovai A. B. ir G. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, netenkinus reikalavimo panaikinti 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ , panaikinti šį sprendimÄ ir perduoti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. IeÅ¡kovai apeliacinį skundÄ grindžia iÅ¡ esmės remdamasis tapačiais argumentais kaip ir ieÅ¡kovai UAB „Dujotekana“, UAB „Savaitė“, UAB „ZNAD WILII RADIJO STOTIS“, UAB „Retinvestus“, UAB „M-1“, UAB „Lirsona popierius“.

33. IeÅ¡kovai UAB „Kemalja“ ir T. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, netenkinus reikalavimo panaikinti 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ , panaikinti šį sprendimÄ ir perduoti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.

34. IeÅ¡kovai apeliacinį skundÄ grindžia iÅ¡ esmės remdamasis tapačiais argumentais kaip ir kiti ieÅ¡kovai. Be to, apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas sukÅ«rė ydingÄ teisminį precedentÄ , kuriuo remiantis atsakovas RAB „Spauda“ ateityje galės teigti, kad visi teritorijoje esantys bendro naudojimo statiniai priklauso jam nuosavybės teise, nes Å¡iuo teismo sprendimu jis tariamai yra perėmęs buvusios LKP CK leidyklos teises ir pareigas. Nors byloje ieÅ¡kovai nekėlė klausimo dėl visų ginčo teritorijoje esančių statinių nuosavybės teisės, taip pat atsakovai nebuvo pareiÅ¡kę prieÅ¡ieÅ¡kinio dėl nuosavybės teisės pripažinimo, tačiau remiantis skundžiamu teismo sprendimu atsakovas RAB „Spauda“ galės kvestionuoti bendraturčių teises ir į kitus pastato priklausinius – kanalizacijos, vandentiekio, elektros tinklus, kiemų, automobilių stovėjimo aikÅ¡teles, teritorijos vidaus kelius ir kt.

Teismui nesant poreikio peržengus ieškinių ribas ir išėjus iš bylos nagrinėjimo ribų, tarp bendraturčių neabejotinai kils nauji civiliniai ginčai dėl to, ar jiems priklauso/nepriklauso elektros, vandentiekio ir kanalizacijos tinklai, kiemų ir automobilių aikštelės bei kiti statiniai, kurie, kaip minėta, buvo įrengti tuo pačiu metu kartu su ginčijamomis tvoromis ir aikštelėmis kaip teritorijos gerbūvis. Atitinkamai ginčai kils ir dėl pastatų savarankiško eksploatavimo, nes be vidaus kelių, kiemo ir automobilių aikštelių pastatus bus sudėtinga naudoti pagal paskirtį.

Tokiu bÅ«du skundžiamas teismo sprendimas pažeidžia per deÅ¡imtmečius Å¡ioje teritorijoje nusistovėjusiÄ naudojimosi bendro naudojimo statiniais tvarkÄ , kuriÄ keisti nėra jokio pagrindo ir bÅ«tinybės, taigi skundžiamas teismo sprendimas pažeidžia Å¡ioje teritorijoje esančių bendraturčių teisų ir pareigų pusiausvyrÄ ir teisinių santykių stabilumÄ (CPK 265 str. 2 d.).

35. Atsiliepimu į apeliacinius skundus AB „Spauda“ praÅ¡o ieÅ¡kovų apeliacinius skundus atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

36. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 36.1. AB „Spauda“ ir LKP CK leidykla yra tas pats asmuo, kuriam buvo tik pakeistas pavadinimas. Tai įrodo pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais. Kartu su 2018-05-22 praÅ¡ymu dėl papildomų įrodymų pateikimo atsakovas pateikė 1990-03-26 komunistu partijos CK IV plenumo nutarimÄ , kurio 3 punktu nutarta LKP CK leidyklÄ pervadinti Lietuvos leidybos įmone ..Spauda“ (2018-05-22 praÅ¡ymo Priedas Nr. 1, IX t. e. b. 1. 179-180 ). 1991-08-23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės potvarkiu kuriuo nuspręsta reorganizuoti Lietuvos leidybos įmonę „Spauda“ į valstybinę akcinę leidybos įmonę (IX t. e. b. 1. 181).

AB „Spauda“ 1991-10-09 praÅ¡ymu Vilniaus miesto savivaldybei, paprašė įregistruoti įmonę į Vilniaus miesto įmonių rejestrÄ . Å ie duomenys atsispindi pateiktame Juridinių asmenų registro 2018-08-14 iÅ¡raÅ¡e, kuriame pateikiami duomenys apie AB „Spauda“. Papildomai aukščiau nurodytus duomenis patvirtina ir kiti byloje pateikti duomenys. Pavyzdžiui RAB „Spauda“ 1999-12-16 raÅ¡te nurodomos aplinkybės, kad: „<...> 1978 m. vasario 7 d. buvęs Vilniaus miesto vykdomasis komitetas sprendimu Nr. 61p Specialiosios paskirties akcinei bendrovei „Spauda“ (buvusi LKP CK leidykla) skyrė 98980 m2 žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) (buvęs Kosmonautų pr. 60).

Sklypo ribos buvo patvirtintos 1978 m. vasario 14 d. aktu. Nuo žemės sklypo paskyrimo iki dabar SPAB „Spauda“ tvarkingai moka nustatytÄ Å¾emės nuomos mokestį <...> “ (IX t. e. b. 1. 132). Taigi, LKP CK leidykla yra asmuo, kuriam, pasikeitus politinei santvarkai, buvo tik pakeistas pavadinimas i „Spauda“. IÅ¡ aukščiau nurodytų argumentų matyti, kad apeliantų dėstomos prielaidos apie tai, jog RAB „Spauda“ nėra LKP CK leidyklos teisių perėmėjas, yra visiÅ¡kai nepagrįsti. 36.2.

Apeliantai šioje byloje kelia aibę klausimų, susijusių su 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.4-2252 priėmimo aplinkybėmis, bandydami įžvelgti neegzistuojančius prieštaravimus. Teigiama, jog nagrinėjamoje situacijoje egzistuoja du galiojantys ginčo statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktai (1986-12-30 iki 2009-10-29), neva AB „Spauda“ yra pripažinusi, kad ginčo statinių yra nestačiusi, o tik juos užbaigusi ir pan. Nuo pat pirmos AB „Spauda“ įsikūrimo komplekse (duomenys neskelbtini), Vilnius dienos bendrovė tvarkė ir valdė žemės sklype esančias aikšteles su tvoromis.

Å ias tvoras ir aikÅ¡teles AB „Spauda“ tvarkė tiek valdoma valstybės, tiek vėliau valdoma privataus kapitalo. AB „Spauda“ visuomet buvo ne tik faktinė, bet ir teisėta Statinių valdytoja ir savininkė. Ginčo turtas (aikÅ¡telės su tvoromis) buvo pastatyti ir skirti AB „Spauda“ veiklai vykdyti. Ginčo turtÄ valdė ir tvarkė bÅ«tent AB „Spauda“, o ne kiti statinių savininkai (apeliantai), kadangi aikÅ¡telės yra suformuotos vidinėje sklypo dalyje, kurioje veikia ieÅ¡kovo gamybinis pastatas (pastatas lP3b).

Apeliantai ir kitų statinių savininkai nesinaudoja ginčo turtu, kadangi pagrindiniai įėjimai į apeliantų pastatus yra suformuoti visai kitoje sklypo pusėje, be to, apeliantai iÅ¡ ginčo turto pusės savo valdomÄ teritorijÄ yra atsitvėrusi Å¡lagbaumu. AikÅ¡telių atsiradimo (statybos) pradžia siekia 1985 m., tačiau statybos pabaigos metais laikytini 2009 m. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 str. ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statyba užbaigiama suraÅ¡ant statybos užbaigimo aktÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad ginčo statiniai buvo pripažinti tinkamais naudoti tik 2009 m., 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti akte yra teisingai nurodyta statybos pabaiga 2009 m. AB „Spauda“ savo procesiniuose dokumentuose nuosekliai įrodinėja tai, kad jos (kaip juridinio asmens) veikla buvo vykdoma dar sovietmečiu, todėl, nepaisant to, kad aikÅ¡telės buvo pradėtos statyti dar sovietmečiu, jos nebuvo įregistruotos, todėl ginčo turtas buvo įregistruotas 2009 m. AB „Spauda“, siekdama įregistruoti savo teisėtai įgytÄ ir valdomÄ ginčo turtÄ , pagrįstai kreipėsi į įgaliotas institucijas dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedÅ«ros atlikimo. 36.3. 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti akte Nr. (101)-11.4-2252 nurodyti duomenys yra teisingi:

RAB „Spauda“ yra laikytina ginčo turto savininku ir tai nurodoma 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti akte Nr. (101)-11.4-2252, kadangi RAB „Spauda“ gavo 1978-02-07 Vilniaus miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto potvarkiu sklypÄ statyboms (XV t. e. b. 1. 90-99), gavo TSKP Centrinio komiteto reikalų valdytojo 1977 m. birželio 2 d. sprendimu leidimÄ atlikti statybos-montavimo darbus (gyvenamosios-civilinės paskirties) (X t. e. b. 1. 175). Byloje yra pateiktas 1986 m. gruodžio 30 d.

Valstybinės priėmimo komisijos užbaigto statybos objekto priėmimo eksploatacijos aktÄ , kurio 1 puslapyje yra nurodoma: „<...> L Užsakovas (rangovas kartu su užsakovu) Lietuvos Komunistu partijos Centro komiteto leidykla pateikė priėmimui eksploatacijon — Lietuvos KP CK leidyklos antrÄ laikraščių komplekso eilę, esančiÄ adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos TSR <...>“. Taigi, RAB „Spauda“ ginčo turtÄ yra įgijusi atlikusi Å¡io turto statybas (CK 4.47 str. 4 p.). 36.4.

Ginčo turtas nėra laikytinas pastatų 4B22b, 6B3b ir 7M2p priklausiniais ir tai pagrindžia šie argumentai: L VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2017-07-12 rašte yra nurodyta: „<...> nekilnojamieji daiktai - aikštelė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir teniso aikštelė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirais nekilnojamojo turto objektais (o ne kurio nors nekilnojamojo daikto priklausiniais <...>“ (2017-09-21 atsiliepimo Priedas Nr. 4 (III t. e. b. 1. 8)).

Nuo pat pirmos AB „Spauda“ įsikūrimo komplekse (duomenys neskelbtini) dienos RAB „Spauda“ tvarkė ir valdė žemės sklype esančius ginčo statinius. RAB „Spauda“ tam turėjo visus pajėgumus. Kartu su 2018-05-11 atsiliepimu atsakovas pateikė įrodymus, kad RAB „Spauda“ struktūroje veikė Statybos baras, kuriame dirbo kompetentingi asmenys, galintys atlikti bendrovei reikalingas funkcijas, susijusias su statybos darbu atlikimu. Ieškovai nėra prisidėję prie ginčo turto (aikštelių su tvoromis) priežiūros, tvarkymo ir t. t.

Tuo tarpu RA B „Spauda“ nuolat rūpinosi savo turtu. Atsakovo personalo struktūroje yra patvirtinti Ūkio dalies meistro pareiginiai nuostatai (2017-11-23 prašymo dėl papildomų įrodymų priėmimo Priedas Nr.

2. RAB „Spauda“, siekdama įregistruoti ginčo statinius, buvo pasamdžiusi rangovÄ UAB ..Keldarista“ (2018-05-22 praÅ¡ymo Priedas Nr.

4. Pabrėžtina, kad RAB „Spauda“ ginčo aikÅ¡teles naudojo savo veiklai. Kadangi pas atsakovÄ iki Å¡iol dirba apie 120 darbuotojų, jie Å¡ioje aikÅ¡telėje stato automobilius (2017-11-23 praÅ¡ymo Priedas Nr.

4. Tačiau atsakovui susidÅ«rus su finansiniais sunkumais kreditoriai nusprendė ginčo turtÄ parduoti. Po aikÅ¡telėmis esanti žemė buvo iÅ¡nuomota RAB „Spauda“, ji mokėjo žemės mokestį (2017-11-22 praÅ¡ymo Priedas Nr. 2 ir Nr. 3). Apie žemės nuomos mokėjimo faktÄ yra nurodoma ir kartu su 2018-05-11 atsiliepimu (2018-05-11 atsiliepimo priedas Nr.

2) pateiktame RAB „Spauda“ 1999-12-16 rašte. Šie įrodymai vėlgi pagrindžia, jog ne tik teisiškai, bet ir faktiškai tvarkė ir rūpinosi ginčo turtu. iš pradžių visi statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausė AB „Spauda“, tačiau vėliau 1994 m. buvo leista privatizuuoti administraciniuose pastatuose 4B22b, 6B3b ir 7M2p esančias patalpas. Yra istoriškai susiklostę, kad Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkai ir lankytojai stato automobilius ne ginčo aikštelėje, o kitoje didesnėje aikštelėje, kuri suprojektuota šalia Laisvės pr., t. y. vadinamoje Sacharavo aikštėje Tai užfiksuota 2018-08-13 antstolio Armino Naujokaičio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (2018-08-14 prašymo Priedas Nr.

2. Itin pažymėtina, kad su aukščiau nurodytu istoriškai (po dalies patalpų privatizavimo) susiklosčiusiu aikštelių valdymu sutiko sklype (duomenys neskelbtini) esančių pastatų savininkai. RAB „Spauda“ kartu su 2017-09-21 atsiliepimu į ieškinį pateikė žemės sklypo (kadastrinis Nr. 0101/0030:41), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendra nuomininkų sutikimus, kuriais AB ..Spauda“ buvo leista atlikti AB ..Spauda“ tvorų ir aikštelių teisinės registracijos veiksmus.

IeÅ¡kovai teigia, kad AB „Spauda“ anksčiau neva rinko mokesčius (tame tarpe žemės mokestį) už ginčo aikÅ¡telių eksploatacijÄ . Pati Spaudos rÅ«mų aukÅ¡tuminio pastato savininku bendrija „Spaudos rÅ«mai“ kartu su 2018-03-12 atsiliepimu pateikė AB „Spauda“ 1999-12-28 raÅ¡tÄ , kuriuo trečiajam asmeniui UAB „Margi raÅ¡tai“ yra pateikiamas atsakymas (tomas V, 124 b. L), už kokiÄ Å¾emės sklypo dalį yra praÅ¡oma apmokėti žemės mokesti. AB ..Spauda“ nurodo, kad Spaudos rÅ«mu administraciniam pastatui priskiriamas plotas po pastatu, kiemelis (t. y, kiemelis, suformuotas tarp pastatų 5B5b. 4B22b. 6B3b. 7M2p. dėl Å¡io kiemelio tarp Å¡alių Å¡ioje byloje nėra ginčo) ir A.

S. aikštė. Antstolio Armino Naujokaičio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 2 puslapyje yra užfiksuota, 5B5b, 6B3/b, 7M2/p ir 4B22/b korpusų vidaus kiemas yra atitvertas šlagbaumu ir šalia yra užrašas „ĮVAŽIAVIMAS TIK SU LEIDIMAIS“ (2018-08-14 prašymo Priedas Nr.

2. Reikia pažymėti, kad jei ginčo aikÅ¡telės bÅ«tu priklausiniai. kurie neatsiejamai susiję funkciniu ryÅ¡iu su 6B3/b. 7M2/p ir 4B22/b korpusais, ginčo aikÅ¡telės taip pat bÅ«tu atitvertos apeliantų Å¡lagbaumu, tačiau taip nėra. Taip pats atsakovo įsitikinimu, Teismas priimdamas Å¡ioje byloje sprendimÄ , turėtų itin atkreipti dėmesį į Antstolio Armino Naujokaičio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 1 priedÄ - fotoplanÄ (2018-08-14 praÅ¡ymo Priedas Nr. 2 , iÅ¡ kurio matyti, kad pastatu 4B22b. 6B3b. 7M2p savininkai naudoja bent 5 parkavimo aikÅ¡teles (viena Å¡alia 7M2/p nėra asfaltuota), kai tuo tarpu pastato lP3/b (kurio bendras plotas virÅ¡ija visų trijų pastatų bendram plotui kartu sudėjus (20968.95 kv. m. prieÅ¡ 16.336,49 kv. m.)) teturi ribotÄ apie 20 automobilių parkavimo galimybę Å¡alia rampų, kuriose nuolat važinėja sunkiasvorės maÅ¡inos pasikrauti produkcijÄ . 36.5.

Ieškovai klaidingai teigia, kad ginčo aikštelės nepripažinus priklausiniu, ieškovai neva negalės patekti i 6B3/b, 7M2/p ir 4B22/b korpusu vidaus kiemus, kadangi patekimas Įmanomas nėra viena iš aikštelių. Antstolio Armino Naujokaičio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 17 ir 18 paveikslėliuose yra aiškiai užfiksuota, jog ginčo aikštelė ir važiuojamoji dalis į vidaus kiemus yra atskirta borteliais (2018-08-14 prašymo Priedas Nr.

2. Be to, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) generaliniame plane matyti, kad j 6B3/b, 7M2/p ir 4B22/b korpusų vidaus kiemÄ patenkama per vidaus keliÄ . 36.6. Apeliantai savo skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovai įrodė nuosavybės teisę į ginčo turtÄ . Apeliantai mano, kad RAB „Spauda“ atsakovui UAB „Limpa“ pardavėjam nepriklausantį turtÄ , todėl neva pažeidė CK 4.37 ir 6.317 straipsnių nuostatas. Taip pat teigiama, kad UAB „Limpa“ yra neva nesÄ Å¾ininga turto įgijėja.

Su tokia apeliantų pozicija RAB „Spauda“ nesutinka. Aukščiau atsiliepime nurodyti argumentai patvirtina, kad RAB „Spauda“ ginčo turtas priklausė pagrįstai ir teisėtai, todėl apeliantų nuomonė dėl to, jog atsakovas pardavė ne savo turtÄ , neatitinka tikrovės. Apeliantai bando Teismui sudaryti klaidingÄ Ä¯spÅ«dį, kad sprendimÄ dėl 2017-02-15 Statinių pirkimo ir pardavimo sutarties sudarymo sudarė susiję asmenys bei Å¡ie asmenys tai padarė nesÄ Å¾iningai. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos įmonių restruktÅ«rizavimo įstatymo 12 str. 2 d. 3 p. sprendimÄ dėl bendrovės turto pardavimo priima ne akcininkai., ne valdyba, ne direktorius, o bendrovės kreditoriai.

AB „Spauda“ yra restruktÅ«rizuojama įmonė ir ji savo Å«kinę komercinę veiklÄ iÅ¡ dalies vykdo remdamasi patvirtintu teismo restruktÅ«rizavimo planu. Ä®monė privalo per plane nustatytÄ laikotarpį atsiskaityti su kreditoriais. Tam tikslui pasiekti, plane yra numatytas įmonės veiksmų planas, tarp kurių yra ir atitinkamo turto pardavimas. AB „Spauda“ restruktÅ«rizavimo plane yra patvirtintas numatomas parduoti įmonei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas ir nustatyta turto pardavimo kaina.

AB „Spauda“ restruktÅ«rizavimo planui pritarė įmonės kreditoriai ir jis yra patvirtintas teismo. RestruktÅ«rizavimo plane ginčo Statiniai buvo įtraukti i planuojamu parduoti nekilnojamojo turto objektu sÄ raÅ¡Ä (RestruktÅ«rizavimo plano 4 priedas „Ilgalaikio nekilnojamojo turto sÄ raÅ¡as 2013 gruodžio 31 d.“ 9 punktas, 2018-03-12 atsiliepimo Priedas Nr. 1). RestruktÅ«rizavimo planas yra ne tik patvirtintas bendrovės kreditorių, bet ir 2014-05-15 Vilniaus apygardos teismo nutartimi c. b. Nr. B2-2106-345/2014 (2018-06-19 atsiliepimo Priedas Nr. 1).

RAB „Spauda“ kreditoriais restruktÅ«rizavimo byloje yra ir trečiasis asmuo AukÅ¡tuminio pastato savininku bendrija „Spaudos rÅ«mai“ bei vienas ieÅ¡kovu UAB „Lirsona popierius“ (2014-01-06 Vilniaus apygardos teismo nutartis c. b. Nr. B2-2106-464/2014, UAB „Kemalija“ 2018-04-16 ieÅ¡kinio Priedas Nr. 17 (tomas VIII, 64 - 68). Taigi, Å¡iems asmenims buvo žinoma dar 2014 m, apie planuojama Statiniu pardavimÄ . Ä®monė sprendimÄ parduoti Å¡i turtÄ priėmė, kadangi į Å¡io turto patrauklų eksploatavimÄ reikalinga papildomų investicijų.

Sporto aikÅ¡telės tinkamam eksploatavimui reikia įsigyti sporto inventorių. Parkavimo aikÅ¡telei reikalingos papildomos parkuojamų automobilių apsaugos priemonių įdiegimas, einamasis ir kapitalinis remontas bei t.t. AB „Spauda“ ilgÄ laikÄ nepavykus parduoti ginčo statinių, AB „Spauda“ sutarė, kad ginčo statinius nupirks UAB „Limpa“ už didesnę nei restruktÅ«rizavimo plane nustatytÄ kainÄ , tam pritarus restruktÅ«rizavimo administratoriui (2018-03-12 atsiliepimo Priedas Nr. 2 (tomas V, 150 b. 1.)).

Kartu su 2017-11-23 praÅ¡ymu yra pateikta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 2016/08-16 kopija, iÅ¡ kurios matyti, kad turtas yra parduodamas už kainÄ , atitinkančiÄ rinkos vertę (IV t. e. b. 1. 4-24). RestruktÅ«rizavimo plano 4 priedas „Ilgalaikio nekilnojamojo turto sÄ raÅ¡as 2013 gruodžio 31 d.“ 9 punkte (2018-03-12 atsiliepimo Priedas Nr.

1) numatyta bendra ginčo turto kaina yra 49.733 Lt (arba 14.403,67 EUR). Tuo tarpu UAB „Limpa“ už ginčo statinius sumokėjo net 28.100,00 EUR (2017-02-15 statinių pirkimo ir pardavimo sutarties 2.1. p., 2017-08-17 ieÅ¡kinio Priedas Nr. 17). Aukščiau nurodyti argumentai patvirtina, kad UAB „Limpa“ ginčo turtÄ Ä¯sigijo pagal bendrovės kreditorių nustatytÄ tvarkÄ bei už didesnę kainÄ , nei patys bendrovės kreditoriai yra nusprendę. Todėl darytina iÅ¡vada, kad UAB „Limpa“ ginčo turtÄ Ä¯sigijo sÄ Å¾iningai bei nėra pagrindo 2017-02-12 Statinių pirkimo - pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia, taikyti restitucijÄ . 36.7.

Nėra pagrindo tvirtinti, kad pirmosios instancijos teismas peržengė ginčo ribas, kadangi šis teismas, pasisakydamas dėl statybų 1978 - 1986 metais aplinkybių rėmėsi RAB „Spauda“ atsiliepime išdėstytais argumentais. RAB „Spauda“ savo 2018-06-19 atsiliepime aiškiai nurodė, kad ji yra ginčo turto statytoja ir savininkė remiantis 1978-02-07 Vilniaus miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto potvarkiu, remiantis 1986 m. gruodžio 30 d. Valstybinės priėmimo komisijos užbaigto statybos objekto priėmimo eksloatacijon aktu ir kitais dokumentais.

Taigi, statybos teisėtumo 1978 - 1986 metais vertinimas pateko i ginčo ribas, kadangi atsakovas šiomis aplinkybėmis rėmėsi savo atsiliepime.

37. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinius skundus praÅ¡o apeliacinius skundu atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ , kuris yra teisėtas ir pagrįstas. Nurodo, jog teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teisingai sprendimu nustatė, kad „Lietuvos leidybos įmonės „Spauda“ turtas priklausė Lietuvos Komunistų Partijai. Lietuvos Respublikos valstybei perėmus Lietuvos Komunistų Partijai priklausantį turtÄ , Lietuvos leidybos įmonė „Spauda“ (kurios turtas priklausė Lietuvos Komunistų Partijai) buvo reorganizuota į valstybinę akcinę leidybos įmonę leidžiant laikinai įmonei naudotis jos turtu.

Vėliau, Lietuvos leidybos įmonė „Spauda“ buvo reorganizuota į specifinės paskirties valstybinę įmonę „Spauda“, kurios turtÄ patikėjimo teisę valdė ir steigėjo funkcijas vykdė KultÅ«ros ministerija. Tokiu bÅ«du, nuo 1991-11-04 iki 1995-10-27 AB „Spauda“ buvo valstybinė įmonė „Spauda“ (įmonės teisinė forma – specifinės paskirties valstybinė įmonė), nuo 1995-10-27 iki 2001-08-14 – specialios paskirties akcinė bendrovė „Spauda“.

Ä®monės įregistravimo data – 1991-11-04. <...> Lietuvos Respublikos valstybei perėmus Lietuvos Komunistų Partijos turtÄ , Lietuvos Komunistų Partijos Centro Komiteto leidyklos administracinis ir gamybinis korpusai (kartu su ginčo aikÅ¡telėmis ir tvoromis), pastatyti 1978-1986 metais, buvo perduoti valstybės įmonei „Spauda“, kuri vėliau tapo akcinė bendrovė. Teismas sprendžia, jog AB „Spauda“ yra Lietuvos leidybos įmonės „Spauda“ teisių (ir turto) perėmėja.

Byloje nėra jokių duomenų, jog ginčo aikÅ¡telės su tvoromis iki 2017-02-15 pereitų kitų įmonių nuosavybėn (CPK 178 str.). Mano, kad Teismas, įvertinęs visus įrodymus, nustatė ginčo statinių statybos metus, įvertino ar tuo metu jie buvo pastatyti teisėtai ir priėmė teisingÄ sprendimÄ , kad ginčo statiniai buvo pastatyti teisėtai. Teismas teisingai nustatė, kad ginčo akto ginčijimui taikomas vieno mėnesio terminas, kad „pirminis ieÅ¡kinys pateiktas teismui 2017-08-18.

Darytina iÅ¡vada, jog reikalavimas dėl 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti akto nuginčijimo pateiktas praleidus ABTÄ® 33 str. 1 d. nustatytÄ terminÄ . <..> IeÅ¡kovai UAB „Dujotekana“, UAB „Savaitė“, UAB „ZNAD WILII RADIJO STOTIS“, UAB „Retinvestus“, UAB „M-1“, UAB „Lirsona popierius“ praÅ¡o atnaujinti vieno mėnesio terminÄ 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti aktui nuginčijimui, tačiau nenurodo jokių svarbių termino praleidimo priežasčių“.

38. Atsiliepimu į apeliacinius skundus UAB „Limpa“ praÅ¡o ieÅ¡kovų apeliacinius skundus atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

39. Atsiliepime nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių turinį akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas bylos duomenis ir darydamas faktines išvadas, nesprendė dėl byloje nedalyvavusių asmenų teisių ir pareigų pasikeitimo, nepadarė tokių išvadų, kurios turėtų įtakos tokių asmenų teisinei padėčiai, t. y. nagrinėjamoje byloje teisiškai reikšmingu aspektu nepasisakyta dėl RAB Spauda kreditorių teisių, pareigų ar teisinio statuso.

Dėl to pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto. ginčo statiniai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o Å¡io registro duomenys, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, yra teisingi ir iÅ¡samÅ«s, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Å i registro duomenų teisingumo ir iÅ¡samumo prezumpcija taikoma visiems įraÅ¡ams apie nekilnojamÄ jį turtÄ , tarp jų ir duomenims, gautiems iki Nekilnojamojo turto registro įsteigimo veikusiuose inventorizaciniuose biuruose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-486-611/2016).

Kasacinis teismas, formuodamas teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkcijÄ vykdančiai institucijai bendro pobÅ«džio pareigÄ prieÅ¡ registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindÄ , o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimÄ . Taigi nekilnojamojo daikto teisinį registravimÄ vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindÄ , jo įforminimÄ , tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015; 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010).

40. Pažymi, jog AB Spauda nuosavybės teisė į ginčo statinius viešajame registre buvo išviešinta dar 2009-11-13, t. y. daugiau kaip 7 metus iki ginčo sandorio sudarymo. AB Spauda nuosavybės teisė į ginčo statinius viešajame registre buvo išviešinta ir sudarant 2017-02-15 Statinių pirkimo ir pardavimo sutartį Nr. DJ-856. Jokių apribojimų viešajam registre sudaryti ginčo sandorį įregistruota nebuvo. Todėl atsakovas UAB ,,Limpa“ neturėjo pagrindo abejoti, jog ginčo turtas nuosavybės teise priklauso AB Spauda.

41. Atsakovas UAB ,,Limpa“ neturėjo pagrindo abejoti, jog ginčo turtas nuosavybės teise priklauso AB Spauda ir todėl, kad 2014-05-15 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2106-464/2014, buvo patvirtintas RAB „Spauda" - restruktÅ«rizavimo planas, kuriame ginčo turtÄ , kaip RAB Spauda nuosavybę numatyta parduoti už 49.733 Lt (RestruktÅ«rizavimo plano 4 priedas „Ilgalaikio nekilnojamojo turto sÄ raÅ¡as 2013 gruodžio 31 d.“ 9 punkte numatyta bendra ginčo turto kaina yra pardavimo 49 733 Lt arba 14.403,67 EUR).

42. IeÅ¡kovai ginčija 2009-10-29 sudarytÄ Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ , kurs dar 2009-11-13 iÅ¡vieÅ¡intas nekilnojamojo turto registre. Tačiau bÅ«tent ieÅ¡kovai nepateikė duomenų, t. y. neįrodė aplinkybės, kad jie (ar asmenys, iÅ¡ kurių pastarieji perėmė teisės ir pareigas), apie ginčijamÄ administracinį aktÄ sužinojo ne mažiau kaip per vienÄ mėnesį iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo. Ginčijamas administracinis aktas buvo iÅ¡vieÅ¡intas nekilnojamojo turto registre dar 2009-11-09.

VieÅ¡ajame registre įregistruoti duomenys yra vieÅ¡i, todėl ieÅ¡kovas turėjo ir galėjo su skundžiamu sprendimu (aktu) susipažinti ir pateikti skundÄ dar 2009 m. Pažymėtina, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumÄ ir teisinio saugumo principo įgyvendinimÄ . Apriboti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigÄ tai daryti per protingÄ ir pagrįstÄ laiko tarpÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012).

43. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepimu į apeliacinius skundus praÅ¡o apeliacinius skundu atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ , kuris yra teisėtas ir pagrįstas. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog iÅ¡ esmės nei vienas iÅ¡ byloje esančių įrodymų nepagrindžia aplinkybės, kad minėti administraciniai pastatai negalėtų bÅ«ti eksploatuojami be ginčo aikÅ¡telių. Aplinkybė, jog aikÅ¡telės yra greta Å¡ių statinių ir ieÅ¡kovai viena iÅ¡ jų naudojasi, nėra kvestionuojama, tačiau vien tik daikto naudojimas, nenustačius jo tarnavimo pagrindiniam daiktui, nelaikytinas pakankama aplinkybe pripažinti tokį daiktÄ antraeiliu daiktu – priklausiniu.

Teismas pagrįstai įvertino, kad ieškovai neįrodė, jog ginčo aikštelės yra pastato, kuriame yra jų nuosavybės teise valdomos patalpos, priklausinys ir kad tarp jų yra nuolatinis funkcinis ryšys. Aplinkos ministerija sutinka su pirmosios instancijos teismo suformuluota išvada, kad nagrinėjamu atveju reikalavimai dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei nuosavybės teisės pripažinimo bei 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti akto ginčijimas laikytinas savarankiškais reikalavimais, todėl jiems atitinkamai taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai.

Atkreipė dėmesį, kad ieškovai teikdami ieškinius pirmos instancijos teismui neginčijo jokių Aplinkos ministerijos veiksmų (neveikimo), nereiškė jokių reikalavimų, dėl to ministerija nepagrįstai įtraukta šioje civilinėje byloje atsakovu.

44. Trečiasis asmuo UAB „Agina“ atsiliepimu į apeliacini skundÄ praÅ¡o apeliantų apeliacinius skundus tenkinti, t. y. panaikinti 2018 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ , o dalyse dėl skirtingų praÅ¡ymų panaikinti/pakeisti 2009-10-29 Pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ Nr. (101)-11.44-2252 ir panaikinti/pakeisti 2017-02-15 Statinių pirkimo pardavimo sutartį Nr.DJ-856, spręsti teismo nuožiÅ«ra. Netenkinus apeliantų reikalavimo panaikinti 2018 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ visoje apeliantų praÅ¡ymų apimtyje, panaikinti 2018 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.

45. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodoma, jog trečiasis asmuo sutinka su apeliantų argumentais, be to nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis 2010-04-14 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, kuria teisėjų kolegija pažymėjo, kad konstatavus pirminių aktų, t. y. Vilniaus m. valdybos 2001 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. 2213V ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2002 m. rugpjūčio 29 d. įsakymo Nr. 3422-01 neteisėtumÄ , reikalavimų, kurie iÅ¡ principo buvo iÅ¡vestiniai, pirmuosius įgyvendinantys, atmetimas remiantis ieÅ¡kinio senatimi, prieÅ¡tarautų ieÅ¡kinio senaties instituto prigimčiai bei Civilinio kodekso 1.5 str.

įtvirtintiems teisingumo, sÄ Å¾iningumo bei protingumo principams. Dėl to ir Å¡ioje byloje, nustačius kad 2009-10-29 Aktas yra neteisėtas, atsižvelgiant į tai, kad byloje vyksta ginčas dėl nuosavybės teisės gynimo, visiems ieÅ¡kinio reikalavimams taikytinas bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnyje 1 dalyje – deÅ¡imt metų, kurio pradžia laikytina ginčijamo akto pagrindu atsakovų įregistruotos nuosavybės į statinius iÅ¡vieÅ¡inimo data - 2009-11-13.

46. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerija atsiliepimu į apeliacini skundÄ praÅ¡o apeliantų apeliacinius skundus tenkinti, t. y. panaikinti 2018 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ visÄ ar iÅ¡ dalies ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Atsiliepime į apeliacinius skundus jokių argumentų nenurodo.

47. Tretieji asmenys UAB „Savaitės ekspresas“, Spaudos rÅ«mų aukÅ¡tuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rÅ«mai“ atsiliepimais į apeliacinius skundus praÅ¡o apeliantų apeliacinius skundus tenkinti ir panaikinti 2018 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ . Netenkinus apeliantų reikalavimo panaikinti 2018 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ visoje apeliantų praÅ¡ymų apimtyje, panaikinti 2018 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.

48. Atsiliepimuose nurodoma, jog visiÅ¡kai sutinka su apeliacinių skundų argumentais. Taip pat nurodoma, jog teismas buvo Å¡aliÅ¡kas. Teismo Å¡aliÅ¡kumas pasireiÅ¡kė tuo, kad teismas nevertino aplinkybės, jog AB „Spauda“ kitoje civilinėje byloje Nr. 2A-163-516/2010 elgėsi panaÅ¡iai, kaip iÅ¡ Å¡ioje byloje, teigdama, kad jai priklauso kita neįregistruota automobilių stovėjimo aikÅ¡telė prie A. S. aikÅ¡tės. Sprendžiant Ginčo statinių teisinio kvalifikavimo klausimÄ teismo ekspertas G.

T. 2018-06-03 ekspertinio nagrinėjimo iÅ¡vadoje nurodo, kad Ginčo statiniai yra bendro naudojimo visų pastatų priklausiniai, kad panaikinus ar apeliantams netekus teisės statyti automobilius Ginčo aikÅ¡telėse, bÅ«tų pažeisti STR reikalavimai ir vieÅ¡asis interesas, tačiau teismas neatsižvelgė į kvalifikuoto teismo eksperto iÅ¡vadÄ ir priimdamas sprendimÄ vadovavosi prieÅ¡inga specialisto Sigito Mitkaus nuomone 2018-06-22 Ekspertinio tyrimo iÅ¡vadoje, kurioje nurodoma, jog ginčo objektai nėra pastatų priklausiniai S. Mitkaus Ekspertinės tyrimo iÅ¡vados parengtos neprofesionaliai, jose daug faktinių klaidų, kurias nustatė tretieji asmenys ir jų specialistai.

Tai, kad priimdamas sprendimÄ teismas rėmėsi nepatikimomis specialisto iÅ¡vadomis, rodo, jog teismas laikėsi iÅ¡ankstinės pozicijos apeliantų teikiamų įrodymų atžvilgiu, nes teisingas sprendimas negali bÅ«ti priimtas nepatikimų ekspertinių iÅ¡vadų pagrindu. Teismas buvo Å¡aliÅ¡kas vertindamas apeliantų ir atsakovo RAB „Spauda“ pastatų automobilių parkavimo vietų poreikį. Sprendime pažymėta, kad Apeliantų pastate (6B3b) KultÅ«ros ministerijai priklausančiose patalpose veikia VšĮ „Vilniaus keistuolių teatras“, kad teatro žiÅ«rovų automobiliams parkuoti vietos nepakanka.

Å iÄ aplinkybė nustatė ir Vilniaus apygardos teismas 2019-01-25 nutartyje civilinėje byloje Nr.e2A-189-912/2019. Be to ir pats atsakovas RAB „Spauda“ nurodo, kad jo įmonėje visais laikotarpiais dirbo nuo 127 iki 117 darbuotojų, tačiau RAB „Spauda“ naudojasi net trimis automobilių parkavimo aikÅ¡telėmis (prie A. S. aikÅ¡tės, prie RAB „Spauda“ gamybinių pastatų ir ginčo aikÅ¡telėmis). Taigi akivaizdu, kad Ginčo aikÅ¡telės atsakovui RAB „Spauda“ yra perteklinės, o VšĮ „Vilniaus keistuolių teatro“ ir kitiems apeliantų pastatams nepakanka vietos čia dirbančių darbuotojų ir teatro žiÅ«rovų automobiliams parkuoti.

Å iÄ aplinkybę galiausiai patvirtina atsakovų antstolis A. Naujokaitis 2018-08-13 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 157-18-124. Nors jame taip pat daug faktinių klaidų ir minėtas antstolis vengė fiksuoti pustuÅ¡tę atsakovų RAB „Spauda“ automobilių parkavimo aikÅ¡telę prie gamybinio korpuso 1P, tačiau jo fotonuotraukose protokole yra fiksuoti Å¡iuo metu prie apeliantų pastatų parkuojami automobiliai ant pravažiavimo kelių ir žolės vejų (XVI t.,b.l.106) ir kt.).

Nepaisant to, teismas sprendime nurodo, kad „IeÅ¡kovų patalpos <...>, tai nėra turtiniai vienetai be kurių ieÅ¡kovai negalėtų valdyti patalpų ar jų naudojimas jiems bÅ«tų apsunkintas>. Tokia iÅ¡vada rodo, kad teismas nesiekė bendraturčių interesų pusiausvyros, netyrė ir nevertino Å¡ių aplinkybių, sprendime atsakovo RAB “Spauda“ interesams suteikdamas akivaizdų prioritetÄ . Teismas buvo itin Å¡aliÅ¡kas, atsisakydamas tenkinti apeliantų bei trečiųjų asmenų praÅ¡ymus dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo, nes be praÅ¡omų įrodymų apeliantai negalėjo tinkamai pagrįsti savo ieÅ¡kiniuose keliamų reikalavimų.

49. Pažymi, kad priėmus skundžiamÄ teismo sprendimÄ , Vilniaus apygardos teismas 2019-01-25 priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-189-912/2019, kurioje paneigė daugelį pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų Å¡ioje civilinėje byloje: Skundžiamame sprendime teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad <IeÅ¡kovų patalpos yra atskiri turtiniai vienetai, kurie be ginčo objektų gali bÅ«ti savarankiÅ¡kai valdomi, tai nėra turtiniai vienetai be kurių ieÅ¡kovai negalėtų valdyti patalpų ar jų naudojimas jiems bÅ«tų apsunkintas>.

Tačiau Vilniaus apygardos teismas padarė prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , nustatęs, kad pastatui 6B3b, kuriame yra įsikÅ«ręs VÅ Ä® „keistuolių teatras“ nepakanka automobilių parkavimo vietų, kad <... atvažiavę į teatrÄ savo automobiliais žiÅ«rovai neradus vietų automobiliams parkuoti prie teatro pastato statys automobilius Å¡alia esančioje teritorijoje, kuri yra priskirta administraciniam pastato 4B22b eksploatavimui. Tai sudarys neiÅ¡vengiamus trukdymus normaliam pastato 4B22b eksploatavimui...>.

Skundžiamame sprendime teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad <...byloje nepateikta objektyvių duomenų, jog ieÅ¡kovai mokėjo žemės nuomos mokestį už tÄ Å¾emės sklypo dalį, kurioje yra ginčo aikÅ¡telės su tvoromis>. Tačiau Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad <... administraciniam pastatui (4B22b), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatuoti skirta nepagrįstai maža teritorija - 12 238 kv. m. ploto Sklypo dalis, įskaitant privažiavimus, kiemus ir kt.,<...>, kad ieÅ¡kovai <...turi teisę į 2,13 ha dydžio žemės plotÄ , kurį jie ilgÄ laikÄ nuomojo iÅ¡ valstybės, mokėdami pastarajai mokesčius, tačiau turi teisę mokėti valstybinį žemės mokestį už 2,61 ha dydžio žemės plotÄ bendrame žemės sklype...>, kad <... neatsižvelgta į Pastatų 4B22b, 6B3b ir 7M2p, faktinį žemės naudojimÄ Å¡ių pastatų eksploatavimui,<...> todėl turėjo bÅ«ti skirtas žemės plotas, kuris yra Å¡alia Å¡ių pastatų ir Sklypo plane M 1:1000 yra pažymėtas indeksu III..>.

Atkreiptinas dėmesys, kad Ginčo aikÅ¡telės yra arčiau apeliantų pastatų, o žemės plotas, pažymėtas indeksu III yra už Ginčo aikÅ¡telių, taigi apima ir Ginčo statinius (XI t.e.b.l. 224). Tokiu bÅ«du aukÅ¡tesnės instancijos teismo vertinimu Apeliantai mokėjo valstybinius žemės nuomos mokesčius taip pat ir už tÄ Å¾emės sklypo dalį, į kuriÄ patenka Ginčo statiniai.

50. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikė. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 51. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

52. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

53. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ bei priimdamas sprendimÄ , privalo teisingai, sÄ Å¾iningai, protingai taikyti bei aiÅ¡kinti įstatymus tam, jog tarp ginčo Å¡alių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, bÅ«tų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009).

54. Pažymėtina, jog remiantis kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

55. Bylos duomenys patvirtina, kad 2009-04-03 Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. 4400-2905-6035, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, sklypo plotas – 6.4860 ha, užstatyta teritorija – 6.4860 ha (VI t. b. l. 85-87). Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendranuomininkai (naudotojai) – UAB „Vitropolis“, Č. K., B. M., UAB „Logas“, AB „Spauda“, UAB „Primadis“, UAB „Stagutas“, UAB „ADM Baltic“, T.

K. IĮ „Miško kelias“, UAB „Abrosa“, UAB „Senifinas“, UAB „Savel“, I. E. – 2009-06-02 Sutikimu sutiko, kad AB „Spauda“ savo nuomojamo sklypo dalyje esančias tvoras ir aikšteles įregistruotų Nekilnojamojo turto registre (III t. b. l. 11). Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2009-10-29 Pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (101)-11.4-2252 pripažino tinkamais naudoti statytojo AB „Spauda“ kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje – aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), teniso aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvoras (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)) ir išvardinus pagalbinius statinius.

Aktas suraÅ¡ytas dalyvaujant statinių statytojui AB „Spauda“, rangovas nurodytas „ūkio bÅ«du“, techninis prižiÅ«rėtojas – savininkas. Nurodyta, jog komisija peržiÅ«rėjo statytojo pateiktÄ statinio projektÄ ir kadastrinių matavimų duomenis, apžiÅ«rėjo statinį, statinio bÅ«klė atitinka kadastrinių matavimų duomenis, įraÅ¡ytus 2009-03-26 kadastrinių matavimų byloje Nr. 13/15470 (I t. b. l. 105-106). Pagal 2016 m. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje esančios 197,83 m ilgio tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 6400,00 EUR, 1046,72 kv. m. ploto aikÅ¡telės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 15 500,00 EUR, 32,72 m ilgio tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 1100,00 EUR, 134,29 m ilgio tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 4500,00 EUR, 807,37 kv. m. teniso aikÅ¡telės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 600,00 EUR (IV t. b. l. 4-24).

Remiantis 2016-05-24 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, yra komercinis – administracinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (statybos pabaigos metai 1984 m., rekonstravimo pabaigos metai – 2002), 2002-03-28 pirkimo pardavimo sutarties Nr. 1989 ir 2002-12-11 Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. 1505 pagrindu nuosavybės teise priklausantis UAB „VITROPOLIS“; sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (statybos pabaigos metai 1984 m., rekonstravimo pabaigos metai – 1999 m); administracinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (statybos pabaigos metai 1986 m.); administracinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (statybos pabaigos metai 1986 m.); valgykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (statybos pabaigos metai 1984 m.); vandens apskaitos punktas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1995-04-13 rašto Nr. 21-06-430, 1995-07-18 akcijų pasirašymo sutarties Nr. 49-95, 1999-08-25 steigėjo įsakymo Nr. 333, 2001-05-29 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 639 pagrindu nuosavybės teise priklausantis AB „Spauda“; spaustuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (statybos pabaigos metai 1984 m.); operatorinė su automobilių plovykla, unikalus Nr. 1098-4004-9101 (statybos pabaigos metai 2002 m., rekonstravimo pabaigos metai – 2003), 2003-01-15 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101) 11.4-1703 pagrindu nuosavybės teise priklausanti UAB „VITROPOILIS“; administracinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (statybos pradžios metai 1986 m., statybos pabaigos metai – 1986); sandėlis su administracinėmis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (statybos pabaigos metai 1986 m., rekonstravimo pabaigos metai – 2003), 2001-12-18 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2-10444, 2002-05-15 sutarties, 2003-03-12 statybos inspekcijos tarnybos pažymos Nr. (101)-11.10-442, 2003-05-20 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. 101-11.4-710, 2003-10-30 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)11.4-1858 pagrindu nuosavybės teise priklauso UAB „ABROSA“; sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (statybos pradžios metai 1986 m., statybų pabaigos metai – 1986), 1999-08-25 steigėjo įsakymo Nr. 333, 2002-05-15 sutarties, 2002-07-04 statybos inspekcijos tarnybos pažymos Nr. 101-1605, 2015-10-26 pažymos apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. STL-15-3407 pagrindu nuosavybės teise priklauso AB „Spauda“;

ūkinis pastatas, unikalus Nr. duomenys neskelbtini (statybos pabaigos metai 2002 m.), 2012-12-11 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. 1505 pagrindu nuosavybės teise priklauso UAB „VITROPOLIS“; inžineriniai tinklai – šilumos tiekimo vamzdynas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (statybos pabaigos metai 2002 m.), 2003-04-23 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. 101-11.4-600 pagrindu nuosavybės teise priklauso AB „Vilniaus šilumos tinklai“; degalinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (statybos pabaigos metai 2002 m.), 2012-12-11 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. 1505 pagrindu nuosavybės teise priklauso UAB „VITROPOLIS“; mašinų stovėjimo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (statybos pabaigos metai 2003 m.), 2003-05-20 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. 101-11.4-710 pagrindu nuosavybės teise priklauso UAB „ABROSA“ (I t. e. b. l. 29-35).

Pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Primadis“ priklauso 148,65 kv. m. ploto, UAB „Swedbank lizingas“ – 202,74 kv. m. ploto , T. K. – 103,76 kv. m. ploto, UAB „Primadis“ – 111,24 kv. m. ploto, UAB „Sanifinas“ – 1232,49 kv. m. ploto, AB „Spauda“ – 221,98 kv. m. ploto, UAB „Kotesa“ – 671,16 kv. m. ploto, I. E. – 472,77 kv. m. ploto sandėliavimo paskirties patalpos, UAB „Swedbank lizingas“ minėtame pastate taip pat priklauso 56,34 kv. m. ploto administracinės paskirties patalpa (I t. e. b. l. 21-22).

Pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Spauda“ priklauso 9356,5 kv. m. ploto, 9981,73 kv. m. ploto gamybos paskirties patalpos (I t. e. b. l. 23). Pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), B. M. ir A. M. priklauso 246,71 kv. m. ploto, UAB „Logos žurnalas“ – 62,33 kv. m. ploto, AB „Spauda“ – 1796,79 kv. m. ploto, 338,78 kv. m. ploto administracinės paskirties patalpos (I t. e. b. l. 24). Pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), AB „M-1“ priklauso 158,57 kv. m. ploto, UAB Keistuolių studija – 382,31 kv. m. ploto, A.

R. ir V. R. – 29,37 kv. m. ploto, Č. K. – 34,14 kv. m. ploto, Lietuvos Respublikai – 1144,63 kv. m. ploto, AB „Spauda“ – 55,40 kv. m. ploto administracinės paskirties patalpos, UAB „Eigulių Topolis“ priklauso 250,71 kv. m. ploto prekybos paskirties patalpos (I t. e. b. l. 25-26). Pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), A. R. ir V. R. priklauso 156,59 kv. m. ploto kitos paskirties patalpos, Lietuvos Respublikai priklauso 54,80 kv. m. ploto, VšĮ „Kresy“ – 100,94 kv. m. ploto, UAB „Lirsona popierius“ – 63,70 kv. m. ploto, AB „Spauda“ – 113,19 kv. m. ploto administracinės paskirties patalpos, UAB „Molesta“ priklauso 1315,60 kv. m. ploto, AB „Spauda“ – 365,85 kv. m. ploto maitinimo paskirties patalpos, AB „Spauda“ priklauso 83,58 kv. m. ploto gamybos paskirties patalpos (I t. e. b. l. 27-28).

Pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „ZNAD WILII Radijo stotis“ priklauso 293,94 kv. m. ploto, UAB „Biuro patalpų nuoma“ – 50,59 kv. m. ploto, UAB „Dujotekana“ – 538,34 kv. m. ploto, UAB „Reladus“ – 52,57 kv. m. ploto, L. L. ir P. L. – 10,79 kv. m. ploto, UAB „Biuro patalpų nuoma“ – 10,07 kv. m. ploto, K. J. ir V. J. – 504,43 kv. m. ploto, UAB „Margi raštai“ – 61,47 kv. m. ploto, UAB „Margi raštai“ – 311,55 kv. m. ploto, UAB „Vyzdys“ – 17,79 kv. m. ploto, T.

B. – 162,76 kv. m. ploto, UAB „Mūsų gairės“ – 20,85 kv. m. ploto, T. U., S. D., T. V. – 64,21 kv. m. ploto, UAB „Radiocentras“ – 411,95 kv. m. ploto, UAB „M. W.“ – 35,73 kv. m. ploto, A. Š. – 33,95 kv. m. ploto, G. B. ir A. B. – 17,08 kv. m. ploto, V. B. ir R. B. – 16,97 kv. m. ploto, UAB „SD sprendimai“ – 9,86 kv. m. ploto, UAB „Verslo komunikacijos ir sprendimai“ – 20,66 kv. m. ploto, A. D. – 19,04 kv. m. ploto, UAB „MAGAZYN WILENSKI“ – 28,24 kv. m. ploto, V.

Š. – 34,27 kv. m. ploto, UAB „ZNAD WILII Radijo stotis“ – 47,81 kv. m. ploto, H. B. – 16,79 kv. m. ploto, UAB A. S. ir ko – 32,26 kv. m. ploto, UAB „Lirsona popierius“ – 169,68 kv. m. ploto, UAB „Radijas kelyje“, I. S., Z. M., J. R., V. R., V. N., L. N. – 240,78 kv. m. ploto, UAB „Gritus“ – 85,59 kv. m. ploto, UAB „Agina“ – 10,47 kv. m. ploto, UAB „Ūlos tėkmė“ – 43,98 kv. m. ploto, UAB „Lirsona popierius“ – 33,99 kv. m. ploto, UAB „VL turto valdymas“ – 1104,19 kv. m. ploto, UAB A.

S. ir ko – 10,00 kv. m. ploto, UAB „Kultūros barai“ – 164,71 kv. m. ploto, UAB „Vyzdys“ – 36,33 kv. m. ploto, S. L. ir V. L. – 10,53 kv. m. ploto, UAB „SD sprendimai“ – 16,79 kv. m. ploto, UAB „Ūlos tėkmė“ – 21,26 kv. m. ploto, UAB „Radiocentras“ – 20,97 kv. m. ploto, N. Ž. Z., I. Ž. Z. – 533,74 kv. m. ploto, AB „Spauda“ – 95,04 kv. m. ploto, 30,44 kv. m. ploto, 34,36 kv. m. ploto, UAB „M-1“ – 712,28 kv. m. ploto, UAB „Savaitė“ – 139,06 kv. m. ploto, 34,71 kv. m. ploto, 16,75 kv. m. ploto, 24,71 kv. m. ploto, UAB „Savaitės ekspresas“ – 16,87 kv. m. ploto, UAB „M.

E.“ – 16,98 kv. m. ploto, Č. K. – 148,77 kv. m. ploto, UAB „Radiocentras“ – 6,26 kv. m. ploto, AB „Spauda“ – 829,06 kv. m. ploto, UAB „Retinvestus“ – 516,12 kv. m. ploto, UAB „Komantas“ – 17,15 kv. m. ploto, 18,54 kv. m. ploto, A. R. ir A. R. – 164,51 kv. m. ploto, UAB „Savaitės ekspresas“ – 20,40 kv. m. ploto, 10,50 kv. m. ploto, UAB „Savaitė“ – 21,42 kv. m. ploto, 10,57 kv. m. ploto, M. P. – 17,39 kv. m. ploto, D. Š. ir A.

Š. – 11,02 kv. m. ploto, I. G. – 69,63 kv. m. ploto, UAB „Kemalja“ – 514,44 kv. m. ploto, M. P. – 16,87 kv. m. ploto, D. K. – 16,85 kv. m. ploto, Ž. B. ir S. B. – 10,97 kv. m. ploto, M. P. – 10,84 kv. m. ploto administracinės paskirties patalpos, UAB „Radiocentras“ taip pat priklauso 34,12 kv. m. ploto ir 7,89 kv. m. ploto kitos paskirties patalpos, A. P., S. R., Z. R. priklauso 60,34 kv. m. ploto, UAB „Lux dentis“ – 32,75 kv. m. ploto gydymo paskirties patalpos (I t. b. l. 29-46).

56. Remiantis 2016-07-22 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kiti inžineriniai statiniai – 197,83 m ilgio tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1046,72 kv. m. ploto aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 32,72 m ilgio tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 134,29 m ilgio tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 807,37 kv. m. ploto teniso aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių statybos pradžios metai – 2008 m., pabaigos metai – 2009 m., esantys adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, 2009 m. spalio 29 d. Pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.4-2252 pagrindu priklauso AB „Spauda“ (I t. b. l. 19-20). Kadastrinius matavimus atliko UAB „Senamiesčio kurantai“.

57. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2016-07-27 Įsakymu „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0030:5), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastatų eksploatacijai tenkančių žemės sklypo dalių nustatymo“ buvo nustatytos žemė sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savarankiškai funkcionuojančių pastatų eksploatacijai tenkančių žemės sklypų dalys, pagal kurį aikštelei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), skiriamas 1375 kv. m. plotas, teniso aikštelei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), skiriamas 1601 kv. m. plotas (I t. b. l. 78-82 58. 2017-02-15 AB „Spauda“, atstovaujama R.

B., ir UAB „Limpa“, atstovaujama V. J., sudarė Statinių pirkimo ir pardavimo sutartį, pagal kuriÄ AB „Spauda“ pardavė UAB „Limpa“ AB „Spauda“ nuosavybės teise priklausančiÄ (nuosavybės įregistravimo pagrindas – 2009-10-29 Pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101) 11.4-2252) tvorÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikÅ¡telę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvorÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvorÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teniso aikÅ¡telę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už 28 100,00 Eur.

Minėta sutartimi AB „Spauda“ nurodė, jog tretieji asmenys neturi kokių nors teisių į parduodamÄ turtÄ , parduodamas turtas priklauso pardavėjui AB „Spauda“ nuosavybės teise (I t. e. b. l. 83-93). IÅ¡ AB „L. B.“ banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad Å¡iÄ sumÄ UAB „Limpa“ sumokėjo AB „Spauda“ 2017-02-15 (XII t. e. b. l. 173). IÅ¡ 2017-08-23 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad aikÅ¡telė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), teniso aikÅ¡telė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvoros (unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), Vilniuje, po minėtos sutarties sudarymo įregistruotos kaip nuosavybės teise priklausančios UAB „Limpa“ (I t. b. l. 128-132).

59. VĮ Registrų centras 2017-07-12 raštu Nr. VILIN(12.5.13.)-17760 AB „Spauda“ informavo, kad ginčo statiniai nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, o ne kurio nors nekilnojamojo daikto priklausiniais (III t. b. l.

8) Dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo 60. IeÅ¡kovai apeliaciniame skunde kelia teismo Å¡aliÅ¡kumo klausimÄ , kadangi apeliantų teigimu, teismas nevertino visų ieÅ¡kovų pateiktų įrodymų, rėmėsi tik atsakovų teiginiais ir jiems palankiais įrodymais, sistemingai tenkino ieÅ¡kovų bei trečiųjų asmenų praÅ¡ymus, o ieÅ¡kovų praÅ¡ymų iÅ¡reikalauti įrodymus netenkino. Dėl to teismas pažeidė Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principus, suteikė prioritetÄ vienai ginčo Å¡aliai. Tačiau teisėjų kolegija su Å¡iais ieÅ¡kovų apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo sutikti.

61. Viena iÅ¡ tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad Å¡alių ginÄÄ nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas. Teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ? CPK 6, 21 straipsniai).

62. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylÄ iÅ¡nagrinėtų neÅ¡aliÅ¡kas teismas, reiÅ¡kia ir tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylÄ , turi bÅ«ti neutralus. Teismo neÅ¡aliÅ¡kumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, bÅ«tina teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sÄ lyga.

Teisėjo ir teismų neÅ¡aliÅ¡kumas užtikrinamas nustatant draudimus ir apribojimus teisėjams nagrinėti bylas, jeigu yra aplinkybės, keliančios abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353-701/2017). Siekiant užtikrinti realų teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ ir objektyvų teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , CPK normose įtvirtintas nuÅ¡alinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylÄ nagrinėjantis teisėjas gali bÅ«ti neobjektyvus ir Å¡aliÅ¡kas, gali, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotÄ teisėjo nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimÄ (CPK 68 straipsnis).

Asmuo, reikÅ¡damas nuÅ¡alinimÄ , turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus iÅ¡nagrinėta neobjektyviai ir Å¡aliÅ¡kai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindÄ egzistuojant.

63. Pažymėtina, kad sprendžiant teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ pažeidimo klausimÄ , turi bÅ«ti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumo, o sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar neÅ¡aliÅ¡kumu yra pagrįsta, bylos Å¡alies iÅ¡reikÅ¡ta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018).

64. Nagrinėjamu atveju apeliantai pirmosios instancijos teisme bylÄ nagrinėjusiai teisėjai nuÅ¡alinimo nereiÅ¡kė. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovai dėl teisėjos neÅ¡aliÅ¡kumo abejonių nekilo. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo iÅ¡nagrinėta neobjektyviai, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti bylÄ nagrinėjusios teisėjos neÅ¡aliÅ¡kumu priimant skundžiamÄ sprendimÄ . Be to, aplinkybė, kad teismas priėmė bylos Å¡aliai nepalankų sprendimÄ (netenkino ieÅ¡kinio) arba netenkino praÅ¡ymų, negali bÅ«ti laikoma teismo Å¡aliÅ¡kumu.

Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantų teisė į tinkamÄ bylos nagrinėjimÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ Å¡iuo atveju nebuvo pažeista, todėl apeliacinių skundų argumentai dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Dėl 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.4-2252 pripažinimo negaliojančiu 65. IeÅ¡kovai, praÅ¡ydami panaikinti 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ Nr. (101)-11.4-2252 adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, argumentuoja tuo, kad aktas yra niekinis nuo jo sudarymo momento – negalėjo 2009 m. bÅ«ti statomi statiniai, kurie jau buvo pastatyti 1978-1986 metais, todėl aktu negalėjo bÅ«ti patvirtinta, kad 2009 m. yra pastatyti nauji statiniai.

66. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šį ieÅ¡kovų reikalavimÄ , konstatavo, jog nesant duomenų apie vėlesnių statybos darbų atlikimÄ , laikytina, jog ginčo aikÅ¡telės su tvoromis buvo pastatyti pagal 1977 m. birželio 2 d. sprendimÄ ir leidimÄ atlikti statybos-montavimo darbus (gyvenamosios-civilinės paskirties), buvo statomi laikotarpiu nuo 1978 m. iki 1986 m. aikÅ¡telių ir su tvoromis statybos teisėtumÄ patvirtinančiu dokumentu laikytinas 1977 m. birželio 2 d. sprendimas su leidimu atlikti statybos-montavimo darbus.

Minėtas aktas nėra užginčytas, galiojantis. Nurodyto akto turinis sudaro pagrindÄ pripažinti statybÄ atlikta teisėtai pagal statybÄ leidžiantį dokumentÄ . Tuo tarpu 1978-02-07 Vilniaus miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto potvarkis laikytinas žemės sklypo suteikimu statybai, o ne statyba leidžiančių dokumentu. Teismas atkreipė dėmesį, jog 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti akte nėra nurodyti ginčo aikÅ¡telių su tvoromis statybos pabaigos metai. Nekilnojamojo turto registro duomenyse nurodyti statybos pabaigos metai – 2009 m. laikytini neesmine klaida, kuri gali bÅ«ti iÅ¡taisyta Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka.

67. Apeliantai nesutikdami su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada iÅ¡ esmės atkartoja ieÅ¡kinyje nurodomas aplinkybes. Nurodo, jog tai nėra individualus administracinis teisės aktas, nes juo buvo sukurti teisiniai civiliniai santykiai. Antra, 2009-10-29 AktÄ priėmė nekompetentingas administravimo subjektas - Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija (VAVA), kuri neturėdama įgaliojimų atsakovui AB „Spauda“ be teisinio pagrindo sukÅ«rė nuosavybės teises į Ginčo statinius. Trečia, 2009-10-29 Akte yra įraÅ¡yti beveik visi duomenys neatitinka tikrovės. Ketvirta, teismas tyrė tik 1986-12-30 Valstybinės priėmimo komisijos užbaigto objekto priėmimo eksploatacijon akto (toliau 1986-12-30 Valstybinės komisijos aktas) teisėtumÄ , kurio apeliantai ir neginčijo, nes Å¡iuo aktu buvo priimta eksploatacijon visa LKP CK leidykla bei visi teritorijoje esantys leidyklos bendro naudojimo objektai kartu su Ginčo statiniais - Å¡iÄ aplinkybę savo ieÅ¡kiniuose nurodo patys apeliantai. jÄ nustatė ir teismas, padaręs iÅ¡vadÄ , kad <...tuometinė valstybes įgaliota institucija, remdamasi <...> individualiu projektu Nr. 1688, pripažino statybÄ tinkliniu naudoti.

Minėtas aktas nėra užginčytas, galiojantis>. Penkta, Individualus projektas 1688, kuriuo rėmėsi teismas, spręsdamas 2009-10-29 akto teisėtumo klausimÄ , yra viso komplekso, o ne statinio projektas. Pagal šį projektÄ buvo statoma LKP CK leidykla. Tačiau byloje ginčas vyksta ne dėl leidyklos komplekso, o dėl Ginčo statinio projekto, pagal kurį turėjo bÅ«ti įrengti/pastatyti ir pripažinti tinkamais naudoti Ginčo statiniai ir kuris yra 2009-10-29 akto sudedamoji dalis.

68. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra akivaizdžiai praleistas ieškinio senaties terminas, dėl to vien jau šiuo pagrindu minėti ieškovų reikalavimai galėjo būti atmesti.

69. CK 1.124 str. ieÅ¡kinio senatis apibrėžta kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Å io instituto tikslas yra sudaryti realiÄ galimybę asmenims apginti savo pažeistÄ teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumÄ , užkirsti keliÄ neapibrėžtÄ laikÄ bylinėtis ir skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistÄ teisę. Taigi Å¡is institutas nustatytas tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo interesais.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialių teisių, tačiau per įstatyme nustatytÄ terminÄ suteikia tokiai teisei gynybÄ nuo pažeidimų. Teisinio santykio Å¡alis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieÅ¡kinio senaties terminu, nes kita Å¡alis nepateisinamai ilgÄ laikÄ neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo paÅ¡alinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija.

Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTÄ®) 29 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (praÅ¡ymas) administraciniam teismui paduodamas per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (neveikimÄ ) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

70. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad aplinkybė, jog civilinėje byloje kartu su civilinio teisinio pobÅ«džio reikalavimais yra sprendžiamas ir individualaus administracinio akto teisėtumo klausimas, savaime nereiÅ¡kia, kad visiems reikalavimams turi bÅ«ti taikomi CK reglamentuoti ieÅ¡kinio senaties terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-417/2010). Kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktikÄ , kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiÅ¡ki reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti - administracinio teisinio pobÅ«džio, jiems atitinkamai turi bÅ«ti taikomi ieÅ¡kinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai.

71. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovams praÅ¡ant taikyti termino praleidimo pasekmes ir esant imperatyviai ABTÄ® 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai nuostatai, nesuteikiančiai ieÅ¡kovams teisės kreiptis į teismas vėliau nei per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagristai taikė senaties terminÄ . Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog pradinis ieÅ¡kinys teismui buvo pateiktas tik 2017-08-18 (ieÅ¡kinys priimtas 2017-08-23), dėl ko ginčijant 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ taikant vieno mėnesio terminÄ (ABTÄ® 29 str. 1 d.), Å¡is terminas neabejotinai yra praleistas.

72. Ieškovai nesutikdami su šia teismo išvada apeliaciniame skunde nurodo, jog atsakovai ir pirmosios instancijos teismas negalėjo pagrįsti ir teismas nenustatė kada apeliantai sužinojo ar galėjo sužinoti apie savo pažeistas teises.

73. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje yra daugiau nei pakankamai duomenų, pagrindžiančių, jog apeliantai apie ginčijamÄ aktÄ sužinojo ar turėjo sužinoti gerokai anksčiau nei prieÅ¡ vienÄ mėnesį iki kreipimosi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ dienos. Å ias aplinkybes patvirtina VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, kad minėtas aktas (2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti aktas) įregistruotas vieÅ¡ajame registre 2009-11-13;

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 str. 3 d.) ir byloje esantys dokumentai patvirtina, jog ieÅ¡kovai, yra Spaudos rÅ«mų aukÅ¡tuminio pastato savininkų bendrijos „Spaudos rÅ«mai“, valdybos nariai, kuri nuo 2005 metų dalyvauja įvairiuose teisminiuose ginčuose su AB „Spauda“, todėl neabejotinai turėjo žinoti apie AB „Spauda“ komplekso teritorijoje esančius statinius, jų statusÄ . Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovai turėjo žinoti apie 2009-11-13 iÅ¡vieÅ¡intÄ 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ , todėl termino pradžia minėtam aktui ginčyti laikytina 2009-11-14.

IeÅ¡kovams nenurodžius ir teismui nenustačius svarbių priežasčių, nebuvo pagrindo spręsti dėl Å¡io termino atnaujinimo. Dėl to apeliantų teiginiai apie neva kitokį terminÄ ar termino praleidimÄ dėl svarbių priežasčių yra visiÅ¡kai nepagrįsti, todėl atmestini.

74. Nepaisant to, jog nurodytos aplinkybės sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ atmesti ieÅ¡kinių reikalavimus dėl 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti akto nuginčijimo, pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, pasisakė ir dėl pačio ieÅ¡kovų reikalavimo pripažinti aktÄ negaliojančiu.

75. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovai, praÅ¡ydami pripažinti šį aktÄ negaliojančiu privalėjo įrodyti aplinkybės, kuriomis remiasi, tačiau Å¡ių aplinkybių neįrodė (CPK 178 straipsnis).

76. Byloje nustatyta, kad ginčijamu 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)11.4-2252 pagrindu 2007-11-13 viešame registre įregistruoti kiti inžinieriniai statiniai – Tvora, aikštelė, teniso aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) kaip AB „Spauda“ nuosavybė.

77. Apeliantų teigimu, aktas yra niekinis nes 2009 m. negalėjo bÅ«ti statomi statiniai, kurie jau buvo pastatyti 1978-1986 metais, todėl aktu negalėjo bÅ«ti patvirtinta, kad 2009 m. yra pastatyti nauji statiniai. Taip pat apeliantų vertinimu, aktas nėra individualus administracinis aktas ir aktÄ priėmė nekompetentingas administravimo subjektas - Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija (VAVA), kuri neturėdama įgaliojimų atsakovui AB „Spauda“ be teisinio pagrindo sukÅ«rė nuosavybės teises į ginčo statinius. Be to, akte yra įraÅ¡yti beveik visi duomenys neatitinka tikrovės.

78. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta visus Å¡iuos apeliantų argumentus kaip visiÅ¡kai nepagrįstus. Vadovaujantis ginčijamo akto priėmimo metu galiojusio (2007-05-03 įstatymo redakcija) Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalimi Statybos valstybinę priežiÅ«rÄ atliko apskrities virÅ¡ininko administracija, kuri dalyvaudavo ir priimant sprendimus statinį pripažįstant tinkamu naudoti. Pagal iki 2010-10-01 galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-05-14 įsakymu Nr. 242 10.6 papunktį statinius pripažino tinkamais naudoti komisija, kuriÄ skiria apskrities virÅ¡ininkas arba jo įgaliota Apskrities statybos inspekcija.

Taigi, nėra jokio pagrindo pritarti apeliantų teiginiams, kad ginčijamÄ aktÄ priėmė nekompetentingas administravimo subjektas - Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija, kuri neturėdama įgaliojimų atsakovui AB „Spauda“ be teisinio pagrindo sukÅ«rė nuosavybės teises į ginčo statinius. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors apeliantai teigia, kad tai nėra individualus administracinis aktas, tačiau nenurodo, koks yra ginčo akto teisinis statusas. Pagal Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalį administracinis aktas apibrėžiamas kaip vieÅ¡ojo administravimo subjekto iÅ¡leistas nustatytos formos teisės aktas.

Šias aplinkybes patvirtina ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio nuostatos, kuriose vienas iš dokumentų, kuriais remiantis registruojamos daiktinės teisės nekilnojamojo turto registre yra valstybės institucijos sprendimas - vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei. Taigi, ginčo aktas yra viešojo administravimo subjekto – Vilniaus apskrities viršininko administracijos priimtas nustatytos formos teisės aktas (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalis).

79. Pasisakant dėl kitų apeliantų argumentų, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Lietuvos leidybos įmonės „Spauda“ turtas priklausė Lietuvos Komunistų Partijai. Lietuvos Respublikos valstybei perėmus Lietuvos Komunistų Partijai priklausantį turtÄ , Lietuvos leidybos įmonė „Spauda“ buvo reorganizuota į valstybinę akcinę leidybos įmonę leidžiant laikinai įmonei naudotis jos turtu. Vėliau, Lietuvos leidybos įmonė „Spauda“ buvo reorganizuota.

Lietuvos Respublikos valstybei perėmus Lietuvos Komunistų Partijos turtÄ , Lietuvos Komunistų Partijos Centro Komiteto leidyklos administracinis ir gamybinis korpusai (kartu su ginčo aikÅ¡telėmis ir tvoromis), buvo perduoti valstybės įmonei „Spauda“, kuri vėliau tapo akcinė bendrovė. Teismas sprendė, jog AB „Spauda“ yra Lietuvos leidybos įmonės „Spauda“ teisių (ir turto) perėmėja. Byloje nėra jokių duomenų, jog ginčo aikÅ¡telės su tvoromis pereitų kitų asmenų nuosavybėn. Å ių aplinkybių apeliantai neginčija (CPK 178 str.).

80. Ginčo statiniai: kiti inžineriniai statiniai - tvora (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), tvora (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvora (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), teniso aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priskirtini I grupės nesudėtingų inžinerinių statinių kategorijai, o aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – II grupės nesudėtingų inžinerinių statinių kategorijai (ginčijamo akto priėmimo metu galiojusio statybos techninio reglamentas STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184).

Pagal tuo metu galiojusio Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ statybos leidimas nesudėtingų statinių statybai nebuvo privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad tuo metu nebuvo privalomas statybos leidimas dėl to nebuvo privaloma statinio pripažinimo tinkamo naudoti aktuose užpildyti visas akte esančias grafas, dėl to atmestini apeliantų argumentai, susiję su tuo, kad ginčijamame akte nurodyti duomenys yra neteisingai ir kt. Dėl Å¡ių priežasčių taip pat atmestini ir kiti apeliantų teiginiai, susiję su tuo, jog akte įraÅ¡yti duomenys neatitinka tikrovės (neteisingai nurodytas savininkas), nes kaip minėta AB „Spauda“ dar iki sudarant ginčijamÄ 2009-10-29 aktÄ jau buvo statinių savininkas.

81. Apeliantų nurodoma aplinkybė, jog aktas yra niekinis nuo jo sudarymo momento, nes negalėjo 2009 m. bÅ«ti statomi statiniai, kurie jau buvo pastatyti 1978-1986 metais yra nepagrista. Ginčijamo akto priėmimo metu galiojantys teisės aktai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-03-03 nutarimo Nr. 278 „Dėl dokumentų, tiektinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991-07-25, sÄ raÅ¡o patvirtinimo“ 2 p.) leido įregistruoti senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991-07-25, tik statinius pripažinus tinkamais naudoti pagal tuo metu galiojančius teisės aktus, t. y. pagal tuo metu galiojusį Statybos įstatymÄ ir ReglamentÄ STR1.11.01:2002.

Pagal Å¡iuos teisės aktus ir buvo ginčo statiniai pripažinti tinkamais naudoti ir įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Dėl nurodytų priežasčių, ieÅ¡kovų teiginiai dėl ginčo aikÅ¡telių su tvoromis statybos neteisėtumo laikytini nepagrįsti. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad ginčo statiniai buvo pastatyti teisėtai, turint statybÄ leidžiantį dokumentÄ , o statiniai pripažinti tinkamais naudotis ir įregistruoti nekilnojamojo turto registre pagal ginčo statinius pripažįstant tinkamais naudoti galiojusius teisės aktus.

Dėl statinių pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia 82. IeÅ¡kovai ieÅ¡kiniu be kita ko, praÅ¡o panaikinti tarp RAB „Spauda“ ir UAB „Limpa“ 2017-02-15 sudarytÄ Statinių pirkimo ir pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

83. Å is ieÅ¡kinio reikalavimas buvo grindžiamas tuo, jog RAB „Spauda“ nebuvo vieninteliu pastato priklausinių savininku, todėl yra pagrindas pripažinti, kad Sutarties Å¡alys (atsakovai RAB Spauda „ ir UAB „Limpa“) ne tik realiai neįgijo civilinių teisių ir pareigų, bet ir neketino sudaryti realaus sandorio – nesiekė sukurti teisinių padarinių. Tikroji Sutarties Å¡alių valia buvo formaliai pakeisti nesÄ Å¾iningai įgytų daiktų savininkÄ . Ginčijama pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tik dėl akių, toks sandoris yra tariamas ir negalioja (CK 1.86 straipsnio 1 dalis).

84. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, konstatavo, jog nėra CK 1.86, 6.66, 6.67, 6.307 straipsnio 1 dalyje ir kitų pagrindų ieÅ¡kovų ginčijamÄ sandorį pripažinti negaliojančiu, taip pat nėra pagrindų ir vindikaciniam ieÅ¡kiniui.

85. Apeliantai apeliaciniame skunde nesutikdami su šia teismo išvada nurodo iš esmės tas pačias aplinkybes, kurios buvo nurodytos ieškinyje.

86. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad 2017-02-15 AB „Spauda“, atstovaujama R. B., ir UAB „Limpa“, atstovaujama V. J., sudarė Statinių pirkimo ir pardavimo sutartį, pagal kuriÄ AB „Spauda“ pardavė UAB „Limpa“ AB „Spauda“ nuosavybės teise priklausančiÄ (nuosavybės įregistravimo pagrindas – 2009-10-29 Pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101) 11.4-2252) tvorÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikÅ¡telę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvorÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvorÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teniso aikÅ¡telę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už 28 100,00 EUR.

87. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atmetus ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.4-2252 negaliojančiu ir esant vieÅ¡iems registro duomenims apie daiktų savininkÄ , savaime paneigiama ieÅ¡kovų teisė ginčyti ir minėtÄ 2017-02-15 sutartį, nes tai yra iÅ¡vestinis reikalavimas. Tai patvirtino ir patys apeliantai, apeliaciniame skunde nurodydami, jog Å¡ioje byloje 2009-10-29 aktas yra esminis ginčo dalykas, nes jo pagrindu atsakovas RAB „Spauda“ ginčo statinius įregistravo vieÅ¡ajame registre ir pardavė atsakovui UAB „Limpa“ (apeliacinio skundo 1 punktas).

88. Teisėjų kolegija papildomai nurodo, jog nenuginčijus, kad sandorio sudarymo metu RAB „Spauda“ buvo ginčo statinių savininkas, ieÅ¡kovų teiginiai, jog minėta sutartimi pardavėjas RAB „Spauda“ pardavė ieÅ¡kovams priklausiančiÄ pastato priklausinių dalį atmestini. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovų nurodytas sandorio panaikinimo pagrindas, nurodytas CK 6.307 str. 1 d. atmestas pagrįstai.

89. Vertinant ar yra kitų sandorių negaliojimų pagrindų, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, t. y. pirkimo – pardavimo sutartis buvo įvykdyta – ginčo statiniai perduoti UAB „Limpa“, už juos atitinkamai sumokėta pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta statinių kaina, statinių nuosavybės teisė po minėtos pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo atitinkamai išviešinta Nekilnojamojo turto registre, mano, jog 2017-02-15 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu AB „Spauda“ ir UAB „Limpa“ realiai įgijo atitinkamas teises ir pareigas, minėta sutartimi šalys siekė tokias teises ir pareigas sukurti.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, jog 2017-02-15 pirkimo – pardavimo sutartimi AB „Spauda“ ir UAB „Limpa“ nesiekė sukurti teisinių padarinių, t. y. nėra pagrindo teigti, jog Å¡i sutartis yra tariamas sandoris (CK 1.86 straipsnis). Taip pat nėra visiÅ¡kai jokių duomenų, sudarančių pagrindÄ ieÅ¡kovų teiginiams CK 1.87 ar kitų pagrindų egzistavimÄ . Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tam, kad sandoris bÅ«tų pripažintas apsimestiniu, ieÅ¡kovai privalėjo įrodyti kitÄ , apsimestiniu sandoriu dengiamÄ , sandorį.

Tačiau ieÅ¡kovai nei ieÅ¡kinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodė, kokį, jų manymu, sandorį siekė pridengti RAB „Spauda“ ir UAB „Limpa“. Nors ieÅ¡kovai nurodė, kad tikroji sutarties Å¡alių valia buvo formaliai pakeisti galimai nesÄ Å¾iningai įgytų daiktų savininkÄ , šį ieÅ¡kovų teiginį paneigia byloje esantys įrodymai, t. y. byloje nustatyta, jog RAB „Spauda“ buvo teisėtas ginčo statinių savininkas, 2017-02-15 pirkimo – pardavimo sutartis yra įvykdyta, jos pagrindu ginčo statiniai perduoti UAB „Limpa“, už juos atitinkamai sumokėta pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta statinių kaina, statinių nuosavybės teisė po minėtos pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo atitinkamai iÅ¡vieÅ¡inta registre.

Taip pat byloje nėra duomenų, jog AB „Spauda“ pinigų už parduotus statinius negavo ar, kad gavo jų mažiau nei turėjo. IeÅ¡kovai visus sandorio negaliojimo pagrindus grindžia deklaratyviais teiginiais ir prielaidomis, kurios, nesudaro pagrindo panaikinti sandorį nurodytai pagrindais. Apeliaciniuose skunduose nenurodoma naujų duomenų, kurie leistų daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , kuri konstatuota ginčijamame pirmosios instancijos teismo sprendime (CPK 178 straipsnis). Dėl nuosavybės teisės pripažinimo į ginčo statinius 90.

Ieškovai tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde teigia, jog ieškovams ir visiems kitiems patalpų savininkams priklauso ir pastato priklausiniai (aikštelės ir tvoros) bendros dalinės nuosavybės teise, proporcingai jų nuosavybės teise valdomiems patalpų plotams pastate.

91. IeÅ¡kovų teigimu, aikÅ¡telės Nr. 1 paskirtis – naudoti jÄ kaip automobilių parkavimo vietÄ . IÅ¡ byloje esančių pateiktų fotonuotraukų matyti, kad aikÅ¡telėje Nr. 1 faktiÅ¡kai parkuojami automobiliai, ji yra Å¡alia pastato. Jos pastovus funkcinis ryÅ¡ys su pastatu pasireiÅ¡kia tuo, kad į pastate įkurtus biurus nuolat atvykstantys į darbÄ darbuotojai, kiti asmenys atvykstantys pas ieÅ¡kovus ir kitus patalpų savininkus kaip klientai. Jie irgi parkuoja automobilius Å¡ioje aikÅ¡telėje ir todėl Å¡is daiktas (AikÅ¡telė Nr.

1) tiesiogiai tarnauja pagrindiniam daiktui – pastatui. Ieškovai pažymi, kad niekada nėra perleidę atsakovui RAB „Spauda“ ar kitam asmeniui savo dalies Pastato priklausiniuose jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teise, jokių kompensacijų dėl minėto turto iš minėto atsakovo RAB „Spauda“ nėra gavę.

92. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atmetus ieškinio reikalavimus dėl akto pripažinimo negaliojančiu, taip pat nėra pagrindo ir pirmajam ieškovų ieškinio reikalavimui dėl nuosavybės teisės pripažinimo į ginčo statinius: kiti inžineriniai statiniai - tvora (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), tvora (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvora (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), teniso aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

93. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšis būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2013 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-611/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

94. CK 4.12 straipsnis reglamentuoja, kad pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys bÅ«ti savarankiÅ¡kais teisinių santykių objektais, o CK 4.13 straipsnio 1 dalyje, kad antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniais daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai. To paties straipsnio 2 dalis suskirsto antraeilius daiktus į – esmines pagrindinio daikto dalis, gaunamus iÅ¡ pagrindinio daikto vaisius, produkcijÄ ir pajamas bei į pagrindinio daikto priklausinius.

CK 4.19 straipsnio 1 dalis numato, kad priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Kaip matyti, priklausinys iš kitų antraeilių daiktų rūšių buvo išskirtas keliomis esminėmis savybėmis – pirma, tai yra savarankiškas daiktas, antra, jis skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui, trečia, pagal savo savybes nuolat susijęs su pagrindiniu daiktu. Būtent šių visų savybių visuma ir leidžia spręsti, ar daiktas yra pagrindinio daikto priklausinys, ar ne.

95. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovų patalpos yra atskiri turtiniai vienetai, kurie be ginčo objektų gali būti savarankiškai valdomi, tai nėra turtiniai vienetai be kurių ieškovai negalėtų valdyti patalpų ar jų naudojimas jiems būtų apsunkintas.

96. Å ias iÅ¡vadas pagrindžia Å¡ios byloje nustatytos aplinkybės. Pirmiausia, ginčo objektai, kurių nuosavybės teisės ginčijamos, yra žemės sklype, kuris nepriklauso ieÅ¡kovams. Antra, apeliantai ir kitų statinių savininkai nesinaudoja ginčo turtu, kadangi pagrindiniai įėjimai į apeliantų pastatus yra suformuoti visai kitoje sklypo pusėje, be to, apeliantai iÅ¡ ginčo turto pusės savo valdomÄ teritorijÄ yra atsitvėrę Å¡lagbaumu. Ginčo tvoros nejuosia visos sklypo (duomenys neskelbtini), Vilnius teritorijos, kurioje yra pastatai, tvora galima naudotis atskirai nuo pastatų aikÅ¡telių saugumui užtikrinti, aikÅ¡telėse nėra jokių statinių ir be jų pastatus galima pilnai naudoti pagal paskirtį, t. y. aikÅ¡telės neatlieka tik pastatams tarnaujančios funkcijos, bet gali bÅ«ti naudojamos savarankiÅ¡kai pagal savo statybos paskirtį, nepriklausant nuo netoliese esančių pastatų likimo.

VÄ® Registrų centro Vilniaus filialo 2017-07-12 raÅ¡te yra nurodyta: „<...> nekilnojamieji daiktai - aikÅ¡telė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir teniso aikÅ¡telė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirais nekilnojamojo turto objektais (o ne kurio nors nekilnojamojo daikto priklausiniais <...>“ (2017-09-21 atsiliepimo Priedas Nr. 4 (III t. e. b. 1. 8)). Be to, įvertinus ginčo aikÅ¡telių su tvoromis dislokacijÄ matyti, kad jie gali bÅ«ti naudojamos atskirai.

Vien faktas, kad ginčo objektai ir pastatai buvo pastatyti tuo pačiu metu ir yra netoli vienas kito, savaime nepatvirtina jų tarpusavio funkcinio ryÅ¡io. Dėl to atmestini apeliantų teiginiai, kad vien dėl Å¡ios priežasties Ginčo statiniai laikytini bendro naudojimo priklausiniais, skirtais visų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudai. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių, jog ginčo objektai - kiti inžineriniai statiniai - tvora (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), tvora (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvora (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), teniso aikÅ¡telė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), aikÅ¡telė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatai turi tÄ pačiÄ Å«kinę paskirtį, byloje nepateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių jų nuolatinį funkcinį ryšį (CPK 178 str.).

Kiekvienas iÅ¡ jų (aikÅ¡telės ir pastatai) gali bÅ«ti naudojamas savarankiÅ¡kai. AikÅ¡telės gali bÅ«ti naudojamos bet kokiai veiklai. Taip pat byloje nenustatyta aplinkybių, kad minėti administraciniai pastatai negalėtų bÅ«ti eksploatuojami be ginčo aikÅ¡telių. Nors nėra byloje ginčo dėl ieÅ¡kovų nurodytos aplinkybės, jog ginčo statiniai yra greta Å¡ių statinių ir ieÅ¡kovai viena iÅ¡ jų naudojasi, tačiau, vien tik daikto naudojimas, nenustačius jo tarnavimo pagrindiniam daiktui, nelaikytinas pakankama aplinkybe pripažinti tokį daiktÄ antraeiliu daiktu – priklausiniu.

Tai, kad ginčo statinių naudojimÄ si statiniais daro patogesniu, nereiÅ¡kia, jų funkcinio, neatskiriamo ryÅ¡io. Tokios pat pozicijos laikosi ir teismų praktika panaÅ¡iose bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-270-236/2018). Vien aplinkybė, jog ginčo objektai yra netoli pastatų (duomenys neskelbtini), Vilnius, nesudaro pagrindo laikyti Å¡iuos objektus administracinių pastatų, kuriose yra atsakovų patalpos, priklausiniais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovų argumentais, kad ieÅ¡kovai neįrodė, jog ginčo statiniai t. y. kiti inžineriniai statiniai - tvora (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), tvora (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvora (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), teniso aikÅ¡telė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), aikÅ¡telė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra pastato, kuriame yra jų nuosavybės teise valdomos patalpos, priklausinys ir kad tarp jų yra nuolatinis funkcinis ryÅ¡ys (CPK 178 str.).

97. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovų apeliaciniai skundai iš esmės grindžiami argumentais, susijusiais su netinkamu įrodymų vertinimu, tačiau kaip matyti iš pateiktų apeliacinių skundų, apeliantai visiškai nepagrindžia pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio. Taigi apeliantai iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.

Tačiau įrodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo iÅ¡raiÅ¡ka. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia ieÅ¡kovų nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo iÅ¡vadomis, pagrįstomis ne tik ieÅ¡kovų nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Kaip matyti iÅ¡ apskųsto sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas įvertino Å¡alių pateiktus įrodymus, pasisakė dėl visų esminių Å¡alių argumentų.

Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija laikosi nuostatos, jog pirmiau aptarti ieÅ¡kovų skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti įrodymų vertinimo proceso iÅ¡samumu ir objektyvumu, todėl sprendžia, jog ieÅ¡kovų reikalavimai pagrįstai atmesti. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų 98. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis iÅ¡vadomis bei konstatuoja, jog kiti ieÅ¡kovų apeliacinių skundų argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties 99. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinių skundų argumentus, išanalizavusi faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 str.). Tai, kad apeliantai nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo įvertintus įrodymus, nėra pagrindo, nesant apeliantų teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis.

Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, iÅ¡aiÅ¡kino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis) ir jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija ieÅ¡kovų apeliacinius skundus atmeta, o skundžiamÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ palieka nepakeistu. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme 100. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . 101.

Atsižvelgus į tai, kad Å¡iuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, atsakovai AB „Spauda“ ir UAB „Limpa“ turi teisę į jų patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ už atsiliepimo į ieÅ¡kovų apeliacinius skundÄ parengimÄ . Atsakovas AB „Spauda“ pateikė įrodymus apie 1.769,02 EUR, o UAB „Limpa“ 915,73 EUR dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teismo procese apmokėti. Prašė jas priteisti. 102.

Bylinėjimosi iÅ¡laidos už teisinę pagalbÄ priteisiamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R–85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.11 p. numatytus dydžius (nauja redakcija nuo 2015-03-20). Atsiliepimo į apeliacinį skundÄ raÅ¡ymo metu užpraeito ketvirčio vidutinis darbo užmokestis (bruto) buvo 935,70 EUR, advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, todėl maksimali rekomenduojama priteisti suma už teisines paslaugas 1.216,41 EUR.

Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Limpa“ bylinėjimosi iÅ¡laidos yra pagrįstos ir įrodytos, atitinka rekomenduojamÄ priteisti dydį, iÅ¡ apeliantų atsakovei UAB „Limpa“ priteisiama 915,73 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų, o atsakovės AB „Spauda“ iÅ¡laidos mažintinos iki 1216,41 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų ir priteistinos atsakovei iÅ¡ apeliantų lygiomis dalimis (CPK 98 straipsnio 1 dalis). 103. Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę nei 3,00 EUR sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d.

įsakymÄ Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : ieÅ¡kovų apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ apeliantų (ieÅ¡kovų) UAB „Dujotekana“, UAB „Savaitė“, UAB „ZNAD WILII RADIJO STOTIS“, UAB „Retinvestus“, UAB „M-1“, UAB „Lirsona popierius“, UAB „Kemalja“, T. B., A. B., ir G. B. atsakovui AB „Spauda” lygiomis dalimis 1.216,41 EUR (vienas tÅ«kstantis du Å¡imtai Å¡eÅ¡iolika eurų 41 ct) iÅ¡ kiekvieno apelianto po 121,64 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš apeliantų (ieškovų) UAB „Dujotekana“, UAB „Savaitė“, UAB „ZNAD WILII RADIJO STOTIS“, UAB „Retinvestus“, UAB „M-1“, UAB „Lirsona popierius“, UAB „Kemalja“, T. B., A. B., ir G. B. atsakovui UAB „Limpa“ lygiomis dalimis 915,73 EUR (devyni šimtai penkiolika eurų 73 ct) iš kiekvieno apelianto po 91,57 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Vaclovas Paulikas Rūta Petkuvienė Inga Staknienė