36c78392-2c7c-4d2d-bb3d-b4f902b7c7e7 · Akmenės rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-2-1007/2016                                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00692-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.10.2.; 2.5.10.2.4.2.; 3.1.7.5.; 3.2.3.1.; 3.2.6.4.(S)AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 8 d.Naujoji Akmenė              Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Domeikienė,sekretoriaujant Dianai Suščenovienei,dalyvaujant ieÅ¡kovei Å iaulių apygardos prokurorei, ginančiai vieÅ¡Ä jį interesÄ , R.

D.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Å iaulių apygardos prokurorės, ginančios vieÅ¡Ä jį interesÄ , bendraieÅ¡kės S. N. ieÅ¡kinį atsakovui V. G. dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė : BendraieÅ¡kiai Å iaulių apygardos prokurorė, ginanti vieÅ¡Ä jį interesÄ , S. N. patikslintu ieÅ¡kiniu teismo praÅ¡o iÅ¡ atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti 8 688,60 eurų (aÅ¡tuonis tÅ«kstančius Å¡eÅ¡i Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 60 centų) neturtinės žalos atlyginimo S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini); 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas (162–168 b. l.).Teismo posėdžio metu Å iaulių apygardos prokurorė, ginanti vieÅ¡Ä jį interesÄ , R. D., bei bendraieÅ¡kės patikslintame skunde nurodė, kad Å iaulių apygardos teismas 2014 m. vasario 4 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-332/2014, V. G. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 149 straipsnio 4 dalį (dėl mažametės S. N. išžaginimo), 264 straipsnio 2 dalį (dėl nepilnametės S. N. ir kt. nepilnamečių asmenų lenkimo ar kitokio pratinimo vartoti narkotines medžiagas) ir kt. nusikalstamų veikų padarymo, paskiriant galutinę subendrintÄ bausmę 14 metų laisvės atėmimo ir 23 MGL (2 990 Lt) baudÄ , laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

IÅ¡ V. G. buvo priteisti civiliniai ieÅ¡kiniai po 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiosioms V. P., R. P., R. K.. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 11 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-6-483/2016, Å iaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 4 d. nuosprendį dalyje dėl V. G. nuteisimo pagal LR BK 264 straipsnio 2 dalį panaikino ir Å¡ioje dalyje priėmė naujÄ nuosprendį: V. G. pagal LR BK 264 straipsnį iÅ¡teisino, kitÄ nuosprendžio dalį pakeitė: vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, Å iaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 4 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal LR BK 149 straipsnio 3 dalį (dėl nepilnametės R.

K. išžaginimo), LR BK 150 straipsnio 3 dalį (dėl nepilnametės R. K. seksualinio prievartavimo), LR BK 149 straipsnio 4 dalį (dėl mažametės A. Z. išžaginimo), LR BK 149 straipsnio 4 dalį (dėl mažametės S. N. išžaginimo), LR BK 149 straipsnio 3 dalį (dėl nepilnametės R. P. išžaginimo), LR BK 307 straipsnio 2 dalį, LR BK 146 straipsnio 2 dalį, LR BK 233 straipsnio 1 dalį subendrino jų apėmimo ir dalinio sudėjimo bÅ«dais bei subendrintÄ bausmę paskyrė laisvės atėmimÄ 12 (dvylikai) metų.

Baudžiamojoje byloje nebuvo pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys, ginant nepilnamečio asmens interesus, dėl neturtinės žalos atlyginimo nepilnametei S. N..Atsakovas V. G. buvo nuteistas už tai, kad 2008 metų vasarÄ , ne anksčiau kaip liepos 19 dienÄ , apie 20 val., tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ mažametę S. N., gimusiÄ (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtÄ â€“ užlauždamas rankas, savo kÅ«nu laikydamas prispaudęs prie lovos S. N. ir taip jai atimdamas galimybę prieÅ¡intis, grasindamas panaudoti fizinį smurtÄ â€“ sužaloti bei pasinaudodamas S. N. bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl jos amžiaus, lytiÅ¡kai santykiavo su mažamete S. N. prieÅ¡ jos valiÄ , tai yra padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 149 str. 4 d.Lietuvos apeliacinio teismo apkaltinamajame nuosprendyje yra konstatuota, jog V.

G. nusikalstama veika dėl S. N. išžaginimo pagal LR BK 149 str. 4 d. yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota. Teismas nustatė, kad byloje esanti įrodymų visuma patvirtina, kad S. N. turėjo prievartinius lytinius santykius su V. G.. <...> nuteistasis V. G. išžagino S. N. panaudodamas fizinį smurtÄ , grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ , pasinaudodamas bejėgiÅ¡ka nukentėjusiosios bÅ«kle dėl jos amžiaus (mažametystės). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad S. N. nusikalstamos veikos metu nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu ar protiniu atsilikimu.

S. N., atsižvelgiant į jos protinio išsivystymo lygį, individualius psichologinius ir amžiaus ypatumus, turimas žinias, įvykio metu galėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų pobūdį, tačiau negalėjo suprasti su ja atliktų veiksmų reikšmės, todėl ji pavėluotai suprato tikruosius nuteistojo ketinimus. Nukentėjusioji S. N. dėl savo amžiaus, natūralaus nebrandumo, naivumo, patiklumo, žinių, gyvenimiškos patirties stokos, anksčiau lytinių santykių neturėjimo, nebuvo nei fiziškai, nei psichologiškai pasiruošusi seksualiniam bendravimui, juolab su nuteistuoju.

Nukentėjusioji S. N. nedavė lytiniams santykiams sutikimo ir tie veiksmai neįvyko nukentėjusiosios iniciatyva. Nors įvykio metu S. N. pavėluotai suprato tikruosius nuteistojo ketinimus, nukentėjusioji bandė prieÅ¡intis V. G., iÅ¡reikÅ¡dama tÄ Å¾odžiais, sakydama V. G., jog jÄ paleistų, kad ji nenori lytinių santykių, kitokio pobÅ«džio veiksmais – verkiant, tačiau negalėjo aktyviau ir adekvačiai tiems veiksmams prieÅ¡intis dėl patirto psichinio smurto (V. G. grasinimų sužaloti), situacinės aplinkybės (buvo užrakinta viena su V.

G. jo bute), iÅ¡gÄ sčio, akivaizdaus fizinio nuteistojo V. G. pranaÅ¡umo, nes nuteistasis buvo už jÄ Å¾ymiai vyresnis ir stipresnis, įvykio metu Y. G. buvo 34 metai, o S. N. – (duomenys neskelbtini) metų. Be to, V. G. panaudojo fizinę prievartÄ , užlaužė nukentėjusiajai rankas, savo kÅ«nu laikė nukentėjusiÄ jÄ prispaudęs prie lovos, tokiu bÅ«du palaužęs S. N. valiÄ bei įveikęs nukentėjusiosios pasiprieÅ¡inimÄ , lytiÅ¡kai santykiavo su mažamete S. N. prieÅ¡ jos valiÄ .Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriuje 2011 m. rugsėjo 15 d.

– spalio 17 d. S. N. buvo atlikta ambulatorinė kompleksinė teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizė. Ekspertinio tyrimo metu konstatuota, kad S. N. patirtos prievartos tema sukelia stiprias emocines reakcijas (pyktis, vengimas, baimė), Å¡is įvykis jÄ vis dar veikia psichotraumuojančiai, o jos psichologinė bÅ«sena blogėja: nustatytas (duomenys neskelbtini) epizodas, jai bÅ«dingas save žalojantis elgesys, suicidiniai ketinimai, pykčio reakcijų proveržiai. Ekspertizės akte nurodoma, jog S. N. savo elgesio sutrikimus siejo su jos patirta seksualine prievarta iÅ¡ V.

G.: ji pradėjusi bėgti iš namų, vartoti narkotikus. S. N. teigimu, po šio įvykio ji susirgo (duomenys neskelbtini), buvo gydyta (duomenys neskelbtini). Dėl blogos nuotaikos, žalojimųsi ji buvo gydyta (duomenys neskelbtini) klinikose. Ekspertizės atlikimo metu S. N. buvo konstatuotas (duomenys neskelbtini). Ekspertizės akto išvadose nurodoma, kad:

1) S. N. jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos metu nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu ar protiniu atsilikimu; <...> 4) S. N. tuoj po šioje byloje nagrinėjamo įvykio, atliktų nusikalstamų veiksmų jos atžvilgiu nesikreipė į psichiatrus, nėra tuometinio objektyvaus jos psichikos būsenos įvertinimo. Iš S. N. gydymų išrašų sužinota: ji buvo gydyta (duomenys neskelbtini) vaikų psichiatrijos skyriuje (duomenys neskelbtini), nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) klinikų psichiatrijos skyriuje S. N. buvo gydyta (duomenys neskelbtini), nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini) bei S. N. buvo gydyta (duomenys neskelbtini) klinikų psichiatrijos skyriuje pakartotinai, (duomenys neskelbtini), jai nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini).

Matyti, kad minėtais laikotarpiais (jau po šioje byloje nagrinėjamo įvykio) buvo sutrikęs S. N. bendravimas su aplinkiniais, buvo sutrikusi jos emocinė būsena ir pusiausvyra (ji būdavo impulsyvi, pikta, agresyvi), buvo sutrikusi jos (duomenys neskelbtini) (nelankydavo mokyklos, bėgdavo iš namų). Šiuo metu klinikiniame vaizde taip pat vyrauja (duomenys neskelbtini) sutrikimai, sudėtingose jai situacijose mergina ima elgtis neadaptyviai ir neadekvačiai (dažnai pasireiškia pyktis, priešiškas, opozicinis elgesys).

Nustatyti S. N. sveikatos sutrikdymo mastÄ dėl byloje nagrinėjamų įvykių neužtenka objektyvių duomenų, nes ji iÅ¡ karto po įvykio nesikreipė į psichiatrus, nebuvo pastovaus psichiatro stebėjimo dėl jos psichikos bÅ«senos. Minėtų gydymų metu buvo stebimi ryÅ¡kÅ«s jos (duomenys neskelbtini) sutrikimai, kurie greičiausiai galėjo bÅ«ti patirtos nagrinėjamos seksualinės prievartos klinikinė iÅ¡raiÅ¡ka (tačiau gydymų metu ji niekam nepasakojo apie patirtÄ seksualinę prievartÄ ).

Šiuo metu jai konstatuojamas (duomenys neskelbtini) yra tiesiogiai susijęs su jos atžvilgiu įvykdyta nusikalstama veika, kuri nagrinėjama šioje byloje;

5) Å¡iuo metu S. N. konstatuojamas (duomenys neskelbtini);

6) S. N. galėjo duoti teisingus parodymus apie byloje tiriamas reikÅ¡mingas aplinkybes, tačiau tiriamosios šį galėjimÄ (gebėjimÄ ) be abejonės riboja įtariamojo baimė ir daromas įtariamojo V. G. poveikis (grasinimai). Å iuo metu S. N. gebėjimas duoti parodymus yra ribotas dėl jos sustiprėjusios baimės įtariamojo, baimės prisiminti, kalbėti apie byloje nagrinėjamus įvykius, kadangi Å¡ie prisiminimai jÄ veikia akivaizdžiai psichotraumuojančiai (kÄ rodo akivaizdÅ«s jos (duomenys neskelbtini) sutrikimai); <...> 8) įvertinus S. N. emocinę bÅ«senÄ bei jos gebėjimÄ duoti parodymus, tai jog byloje nagrinėjamas įvykis S. N. paveikė psicho traumuojančiai (akivaizdÅ«s (duomenys neskelbtini) sutrikimai), toliau jai dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir teismo posėdyje nerekomenduojama.

S. N. tikslingas pastovus ilgalaikis psichologinis konsultavimas, orientuotas į traumuojančios patirties įveikÄ .Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus paimtame 2014 m. balandžio 24 d. paaiÅ¡kinime, S. N. nurodė, jog V. G. užrakino buto duris, tempė jÄ Ä¯ lovÄ , ji jautė skausmÄ visame kÅ«ne. Po prievartos akto V. G. jai grasino. Jos psichologinė bÅ«sena buvo labai prasta: ji jautėsi labai Å¡lykščiai, jai atrodė, kad yra purvina, pyko ant savęs, nekentė savęs, kaltino save, negalėjo ramiai bendrauti net su tėvu, nes jis vyras.

Ji buvo įbauginta V. G. ir bijojo kam nors papasakoti apie patirtÄ prievartÄ . Kadangi ji buvo labai prastos emocinės bÅ«klės, jos santykiai su tėvais pasidarė įtempti, ji ėmė bėgti iÅ¡ namų, neklausyti, ėmė vartoti alkoholį, narkotines medžiagas, kartais nebesinorėjo gyventi. Visas pasaulis jai atrodė baisus, Å¡lykÅ¡tus. Jai atrodė, kad V. G. jai sugriovė gyvenimÄ , nieko Å¡viesaus ir gražaus jame nebebus. VisÄ tÄ nusivylimÄ ji sieja tik su V. G., tai jo kaltė, kad ji susirgo (duomenys neskelbtini), bandė žudytis, nerado sau vietos gyvenime.

S. N. teigimu, labai sunku įvertinti neturtinę žalÄ pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, tačiau atsižvelgdama į kitoms mergaitėms priteistÄ Å¾alÄ , ji mano, kad vertina taip pat 20 000 Lt, nors fizinių ir dvasinių kančių negalėtų atstoti nei 50 000 Lt nei 100 000 Lt.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymai. Taigi, bÅ«tinumas atlyginti asmeniui padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ â€“ konstitucinis principas.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis) Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai.

Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis).Asmens teisės į gyvybę ir sveikatÄ , kurios savo esme yra absoliučios teisės, vienos iÅ¡ svarbiausių, jas pažeidus, ne visada atkuriamos (sveikata) ar neįmanomos atkurti (gyvybė, sveikata) vertybės. Taigi, nustatant ieÅ¡kovei S. N. atlygintinos neturtinės žalos dydį, pažeistos vertybės (fizinės ir psichinės sveikatos) reikÅ¡mingumas turi bÅ«ti vienas iÅ¡ lemiamų kriterijų.

Sveikata (tiek fizinė, tiek ir psichinė) yra unikali vertybė, kuria naudodamasis žmogus kaupia socialines, materialines ir kultÅ«rines vertybes, kuria savo gerovę. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iÅ¡ labiausiai teisės ginamos vertybės, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo iÅ¡reikÅ¡ta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai Å¡ie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006).IÅ¡ nusikalstamos veikos nustatytų aplinkybių matyti, kad prieÅ¡ ieÅ¡kovę S. N., kai ji dar buvo nepilnametė, tiesiogine tyčia buvo padarytas labai sunkus, prievartinis nusikaltimas prieÅ¡ žmogaus seksualinį apsisprendimÄ .

IeÅ¡kovei S. N. buvo sukeltas didelis fizinis skausmas ir kartu dvasiniai iÅ¡gyvenimai, psichologinis stresas dėl atsakovo V. G. prievartinių veiksmų. IeÅ¡kovė S. N. neabejotinai patyrė didelį stresÄ , iÅ¡gÄ stį, siaubÄ , skausmÄ , stiprius dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ . Bylos medžiaga nustatyta, jog prieÅ¡ ieÅ¡kovę S. N. buvo pavartotas fizinis smurtas, grasinimai, ji buvo išžaginta, kai jai tebuvo (duomenys neskelbtini) metų, mergaitė iki to nebuvo turėjusi lytinių santykių, todėl neabejotinai Å¡i nusikalstama veika padarė didelę ir nepataisomÄ Å¾alÄ S. N. tolimesniam gyvenimui.

Ekspertizės akto išvados patvirtina, jog po nusikalstamos veikos S. N. gydymosi laikotarpiais stebėti ryškūs (duomenys neskelbtini) sutrikimai, galėjo būti patirtos seksualinės prievartos klinikinė išraiška. Ekspertinio tyrimo metu S. N. buvo nustatytas (duomenys neskelbtini), kuris tiesiogiai susijęs sujos atžvilgiu įvykdyta nusikalstama veika. Taigi, ekspertizės akto išvados neabejotinai patvirtina, kad S. N. psichinės sveikatos sužalojimo mastas yra itin didelis, turintis ilgalaikių išliekamųjų padarinių, sukėlęs ypatingai skausmingus patiriamus dvasinius išgyvenimus, kurie labai pablogino jauno žmogaus gyvenimo kokybę.

IÅ¡ S. N. paaiÅ¡kinimų matyti, jog dėl atsakovo V. G. prievartinių veiksmų ji susirgo (duomenys neskelbtini), bandė žudytis, jÄ ilgai kamavo slogÅ«s prisiminimai, dėl to pablogėjo jos santykiai su tėvais, draugais. Akivaizdu, kad prievartinis nusikaltimas (išžaginimas) prieÅ¡ S. N. sutrikdė normalų vaiko fizinį ir dvasinį vystymÄ si, apribojo jos galimybes augti ir gyventi sveikai. Pastebėtina, kad Å iaulių apygardos teismas, pripažindamas kaltu ir skirdamas bausmę V. G. dėl jo visų padarytų nusikaltimų, palyginti su kitais nusikaltimais (dėl kitų nepilnamečių išžaginimo) už S. N. išžaginimÄ skyrė griežčiausiÄ laisvės atėmimo bausmę – 11 metų (už nusikaltimo, numatyto LR BK 149 straipsnio 4 dalyje, padarymÄ , įstatymo sankcijoje numatyta bausmė laisvės atėmimas nuo 5 iki 15 metų), o Lietuvos apeliacinis teismas tokiÄ paskirtÄ bausmę paliko.

Tai įrodo, jog teismai, skirdami bausmę, didesnę nei sankcijos vidurkis, įvertino padaryto nusikaltimo prieÅ¡ tuo metu buvusiÄ dar mažametę S. N. pavojingumÄ ir tai, kad S. N. buvo jauniausio amžiaus, palyginti su kitomis nukentėjusiomis, prieÅ¡ kurias irgi buvo įvykdytos nusikalstamos veikos. Dėl to manytina, kad S. N. padarytos neturtinės žalos mastas yra didesnis, nei kitoms nukentėjusiosioms.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta ir įvertinus tai, kad atsakovas V. G. tyčiniais, brutaliais, prievartiniais veiksmais sutrikdė S. N. (nusikaltimo padarymo metu ji buvo mažametė) fizinę ir psichinę sveikatÄ , į tai, kad Å¡ie nusikalstami veiksmai sukėlė sunkias sveikatos sutrikdymo pasekmes (S. N. po nusikaltimų padarymo nustatytas (duomenys neskelbtini), jos gydymų metu buvo stebimi ryÅ¡kÅ«s (duomenys neskelbtini) sutrikimai, kurie buvo patirtos seksualinės prievartos klinikinė iÅ¡raiÅ¡ka), ir bÅ«tent dėl atsakovo V.

G. veiksmų buvo sukelti ilgalaikiai dvasiniai iÅ¡gyvenimai, verčiantys S. N. jaustis nesaugiai, bÅ«ti nuolatinėje netikrumo ir pažeminimo bÅ«senoje, jausti pastovų iÅ¡gÄ stį iki Å¡iol, darytina iÅ¡vada, kad 8 688,60 Eur neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pasekmes, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prokurorai gina vieÅ¡Ä jį interesÄ , kai nustato teisės akto pažeidimÄ , kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas vieÅ¡ojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam paÅ¡alinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.VieÅ¡ojo intereso gynimas yra vieno iÅ¡ pagrindinių privatinės teisės principų - dispozityviÅ¡kumo principo, pagal kurį kiekvienas pats gina savo pažeistÄ teisę, iÅ¡imtis, nustatyta siekiant apginti silpnesnės Å¡alies, kuri ne visada gali kreiptis į teismÄ su reikalavimu apginti jos subjektinę teisę, bei asmenų, negalinčių savarankiÅ¡kai pasinaudoti teise į gynybÄ , teises ir (ar) teisėtus interesus.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 49 straipsnio 1 dalies nuostata suteikia prokurorui teisę spręsti, yra konkrečiu atveju vieÅ¡asis interesas inicijuoti civilinę bylÄ ar ne. Dėl to kreiptis į teismÄ civilinio proceso tvarka, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimÄ , kurio pobÅ«dis, prokuroro nuomone, turi esminę reikÅ¡mę asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiÅ¡kiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti.

Teisės aktai nepateikia universalios ir aiÅ¡kios vieÅ¡ojo intereso sÄ vokos apibrėžties. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vieÅ¡ojo intereso sÄ voka yra vertinamojo pobÅ«džio, jos turinys gali bÅ«ti atskleidžiamas analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiÅ¡kinant bei taikant joms konkrečias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Agrolitas-Service” v.

Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija, bylos Nr. 3K-3-555/2010). Å iuo konkrečiu atveju buvo pažeistos asmens konstitucinės vertybės nustatytos 28 straipsnyje, numatančiame, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laivėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis nustato, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ .

Žmogus laisva valia tvarko savo asmeninį gyvenimÄ , santykius su kitais asmenimis ir laisva valia naudojasi teismine gynyba. Tačiau jeigu kokios nors aplinkybės apsunkintų ar padarytų neįmanomÄ galimybę realiai pasinaudoti teise į teisminę gynybÄ , tektų pripažinti Å¡ios konstitucinės teisės deklaratyvumÄ . Todėl yra tikslingas ir pateisinamas atitinkamų įgalinimų, skirtų padėti bÅ«tinais atvejais žmonėms realizuoti jų konstitucinių teisių gynybÄ , suteikimas įstatymu valstybės institucijoms ar jų pareigÅ«nams.

Aukščiau iÅ¡dėstyta leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad socialiai pažeidžiamų asmenų, pačių negalinčių ginti teisme teisėtų savo interesų, teisių apsauga ir jų gynimas yra vieÅ¡asis interesas. Prokuroras, nustatęs tokio asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimÄ , turi teisę kreiptis į teismÄ dėl Å¡io pažeidimo paÅ¡alinimo įstatymų nustatyta tvarka Å¡io asmens interesais.IeÅ¡kovė Å iaulių apygardos prokurorė, ginanti vieÅ¡Ä jį interesÄ , kreipėsi į teismÄ dėl S. N. interesų gynimo 2014 m. gegužės 20 d., t. y. tuo metu, kai ji dar buvo nepilnametė, buvo likusi be tėvų globos (rÅ«pybos), nuo 2014 m. sausio 23 d. jai buvo nustatyta rÅ«pyba, todėl tokio asmens interesų pažeidimas buvo pripažintas vieÅ¡ojo intereso pažeidimu.

Å iai dienai S. N. ir toliau iÅ¡lieka socialiai pažeidžiamu asmeniu, nes po nusikalstamos veikos, atliktos jos atžvilgiu, buvo diagnozuoti psichikos sutrikimai: (duomenys neskelbtini). Ekspertizės metu pažymėta, kad ir 2011 m. rugsėjo - spalio mėnesiais S. N. klinikiniame vaizde taip pat vyrauja (duomenys neskelbtini), sudėtingose jai situacijose mergina ima elgtis neadaptyviai ir neadekvačiai (dažnai pasireiÅ¡kia pyktis, prieÅ¡iÅ¡kas, opozicinis elgesys), akcentuota, kad jai tikslingas pastovus ilgalaikis psichologinis konsultavimasis, orientuotas į traumuojančios patirties įveikÄ .

Å ios aplinkybės riboja S. N. galimybes savarankiÅ¡kai ginti pažeistas teises ir interesus. Be to, ji ir toliau patiria poveikį iÅ¡ atsakovo V. G., kuris teisminio nagrinėjimo metu siuntė jai grasinančio poveikio laiÅ¡kus, tai patvirtina Lietuvos apeliaciniame nuosprendyje nustatytos aplinkybės, dėl ko ji ir Å¡iai dienai jaučiasi nesaugi, o tai yra dar viena aplinkybė, ribojanti jai realizuoti savo teisę į teisminę gynybÄ . Socialiai pažeidžiamo asmens teisių ir interesų neužtikrinimas laikytinas vieÅ¡ojo intereso pažeidimu.

Atsižvelgdama į tai, kad S. N. atžvilgiu, kai ji buvo dar mažametė, buvo padaryta nusikalstama veika, kuri sukėlė sunkias sveikatos sutrikdymo pasekmes, t. y. S. N. nustatytas (duomenys neskelbtini) epizodas, buvo stebimi (duomenys neskelbtini) sutrikimai, teisminio nagrinėjimo metu ji ir toliau patyrė atsakovo V. G. grasinantį poveikį, prokurorė daro iÅ¡vadÄ , kad S. N. negali pati ginti savo teisių ir teisėtų interesų, todėl prokurorė, remdamasi Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo 19 straipsniu, ir toliau gina S. N. teises ir teisėtus interesus, pateikdama teismui ieÅ¡kinį.BendraieÅ¡kė S. N. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį ji informuota tinkamai, teismo Å¡aukimu (184–185 b. l.).

IeÅ¡kovė su ieÅ¡kiniu teismui pateikė 2016-06-06 paaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodo, kad Å¡iuo metu gyvena pas uoÅ¡vienę V. P., (duomenys neskelbtini). Žino, kad Akmenės rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla, kurioje reikalaujama iÅ¡ atsakovo V. G. atlyginti jai padarytÄ neturtinę žalÄ 8 688, 80 Eur. Sutinka Å¡ioje civilinėje byloje bÅ«ti ieÅ¡kove, nori, kad toliau prokuroras gintų jos interesus, nes ji to nepajėgtų padaryti viena dėl patirtos prievartos, kuri jai sukėlė sunkias pasekmes sveikatai.

Civilinės bylos nagrinėjime nenori dalyvauti dėl to, kad ir Å¡iai dienai ji nesijaučia saugi, nejaučia, kad ir jos esamas vaikas ir bÅ«simas vaikas bÅ«tų saugÅ«s, nes baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu V. G. siuntė grasinančio turinio laiÅ¡kus, kad už viskÄ teks atsiimti, todėl ji iki Å¡ios dienos bijo V. G.. Bylos nagrinėjime negalės dalyvauti ir dėl savo sveikatos, nes Å¡iuo metu laukiasi, gimdyti jai nusimato Å¡io mėnesio gale. Norėdama iÅ¡vengti bet kokio kontakto su V. G. praÅ¡o, kad visi procesiniai dokumentai bÅ«tų teikiami per Å iaulių apygardos prokuratÅ«rÄ , o ne siunčiami į namus (161 b. l.).

IÅ¡ Gyventojų registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad bendraieÅ¡kė S. N. (duomenys neskelbtini) pagimdė sÅ«nų M. A. M. (186 b. l.). 2016-06-06 bendraieÅ¡kės paaiÅ¡kinimÄ teismas vertina kaip praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant, iÅ¡ kurio matyti, kad ji ieÅ¡kinį palaiko. Teismas, atsižvelgdamas į bendraieÅ¡kės sveikatÄ , bylos pobÅ«dį, tai, kad bylos nagrinėjime dalyvauja bendraieÅ¡kė Å iaulių apygardos prokurorė, kuri gina ieÅ¡kovės S. N. interesus, sprendžia, kad byla nagrinėjama bendraieÅ¡kiai S. N. nedalyvaujant.Atsakovas V.

G. atisliepimo į patikslintÄ ieÅ¡kinį nepateikė, apie į teismo posėdį informuotas tinkamai, teismo Å¡aukimu (178 b. l.). Gautas Vilniaus pataisos namų raÅ¡tas, kuriame nurodoma, kad atsakovas atsisako vykti į teismo posėdį 2016-08-12 (180 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas į bylos nagrinėjimÄ neatvyko, jokių praÅ¡ymų nepateikė, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant (LR CPK 246 str.).IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai.              Bylos medžiaga nustatyta, kad 2014 m. vasario 4 d.

Šiaulių apygardos teismas priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-332/2014, kuriuo V. G. pripažino kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 307 str. 2 d., 149 str. 4 d., 149 str. 4 d., 149 str. 3 d., 146 str. 2 d., 150 str. 3 d., 149 str. 3 d., 264 str. 2 d., 233 str. 1 d., ir nuteisė: pagal BK 307 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams; pagal BK 149 str. 4 d. dėl mažametės A. Z. išžaginimo laisvės atėmimu 10 metų 6 mėnesiams; pagal BK 149 str. 4 d. dėl mažametės S. N. išžaginimo laisvės atėmimu 11 metų; pagal BK 149 str. 3 d. dėl nepilnametės R.

P. išžaginimo laisvės atėmimu 7 metams; pagal BK 146 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams; pagal BK 150 str. 3 d. dėl nepilnametės R. K. seksualinio prievartavimo laisvės atėmimu 6 metams 6 mėnesiams; pagal BK 149 str. 3 d. dėl nepilnametės R. K. išžaginimo laisvės atėmimu 7 metams 3 mėnesiams; pagal BK 264 str. 2 d. laisvės atėmimu 7 metams; pagal BK 233 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Remiantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes pagal BK 150 str. 3 d. dėl nepilnametės R.

K. seksualinio prievartavimo, BK 149 str. 3 d. dėl nepilnametės R. K. išžaginimo subendrino bausmių apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę bausmę, ir subendrintÄ bausmę paskyrė laisvės atėmimÄ 7 metams 3 mėnesiams. Å iÄ paskirtÄ bausmę, remiantis BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrino su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 149 str. 4 d. dėl mažametės A. Z. išžaginimo, pagal BK 149 str. 4 d. dėl mažametės S. N. išžaginimo, pagal BK 149 str. 3 d. dėl nepilnametės R.

P. išžaginimo, pagal BK 264 str. 2 d. iÅ¡ dalies bausmes sudedant ir subendrintÄ bausmę paskyrė laisvės atėmimÄ 14 metų. Å iÄ paskirtÄ bausmę, remiantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., subendrino su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 307 str. 2 d., pagal BK 146 str. 2 d., pagal BK 233 str. 1 d. bausmių apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnes bausmes, ir subendrintÄ bausmę paskyrė laisvės atėmimÄ 14 metų. Å iÄ Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ 14 metų laisvės atėmimo bausmę, remiantis BK 63 str. 2, 3, 9 dalimis, subendrino bausmių apėmimo ir visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«dais su Akmenės rajono apylinkės teismo 2010-01-19 nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-01-12 nuosprendžiu paskirtomis neatliktomis bausmėmis ir galutinę subendrintÄ bausmę paskyrė laisvės atėmimÄ 14 (keturiolikai) metų ir 23 MGL (2990 Lt) baudÄ , laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Priteisė iš V. G. nukentėjusiajai V. P. 20000 (dvidešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti. Priteisė iš V. G. nukentėjusiajai R. P. 20000 (dvidešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti. Priteisė iš V. G. nukentėjusiajai R. K. 20000 (dvidešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti (26–51 b. l.).2016 m. vasario 11 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-6-483/2016 buvo nuspręsta Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 4 d. nuosprendį dalyje dėl V.

G. nuteisimo pagal BK 264 straipsnio 2 dalį panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį: V. G. pagal BK 264 straipsnį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. KitÄ nuosprendžio dalį pakeisti: Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, Å iaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 4 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 149 straipsnio 3 dalį (dėl nepilnametės R. K. išžaginimo), BK 150 straipsnio 3 dalį (dėl nepilnametės R.

K. seksualinio prievartavimo), BK 149 straipsnio 4 dalį (dėl mažametės A. Z. išžaginimo), BK 149 straipsnio 4 dalį (dėl mažametės S. N. išžaginimo), BK 149 straipsnio 3 dalį (dėl nepilnametės R. P. išžaginimo), BK 307 straipsnio 2 dalį, BK 146 straipsnio 2 dalį, BK 233 straipsnio 1 dalį subendrinti jų apėmimo ir dalinio sudėjimo bÅ«dais bei subendrintÄ bausmę paskirti laisvės atėmimÄ 12 (dvylikai) metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 3, 9 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ 12 metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 19 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 12 d. nuosprendžiu paskirtomis neatliktomis bausmėmis bei galutinę subendrintÄ bausmę paskirti laisvės atėmimÄ 12 (dvylikai) metų ir 23 MGL (866,18 eurų) baudÄ , laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Sumažinti Å iaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 4 d. nuosprendžiu nukentėjusiajai R. P. priteistÄ neturtinę žalÄ iki 3000 eurų. Sumažinti Å iaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 4 d. nuosprendžiu nukentėjusiajai R. K. priteistÄ neturtinę žalÄ iki 3000 eurų. V. P. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti. LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ (126–150 b. l.).Atsakovas V. G. nuteistas už tai, kad 2008 m. vasarÄ , ne anksčiau kaip liepos 19 dienÄ , apie 20 val., tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ mažametę S. N., gim. (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtÄ â€“ užlauždamas rankas, savo kÅ«nu laikydamas prispaudęs prie lovos S. N., taip jai atimdamas galimybę prieÅ¡intis, grasindamas panaudoti fizinį smurtÄ â€“ sužaloti bei pasinaudodamas S. N. bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl jos amžiaus, lytiÅ¡kai santykiavo su mažamete S. N. prieÅ¡ jos valiÄ .Nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ nustatyta, kad S. N. turėjo prievartinius lytinius santykius su V.

G.. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nuteistasis V. G. išžagino S. N. panaudodamas fizinį smurtÄ , grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ , pasinaudodamas bejėgiÅ¡ka nukentėjusiosios bÅ«kle dėl jos amžiaus (mažametystės). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad S. N. nusikalstamos veikos metu nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu ar protiniu atsilikimu. S. N., atsižvelgiant į jos protinio iÅ¡sivystymo lygį, individualius psichologinius ir amžiaus ypatumus, turimas žinias, įvykio metu galėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų pobÅ«dį, tačiau negalėjo suprasti su ja atliktų veiksmų reikÅ¡mės, todėl ji pavėluotai suprato tikruosius nuteistojo ketinimus (T. 2, b. l. 120).

Nukentėjusioji S. N. dėl savo amžiaus, natÅ«ralaus nebrandumo, naivumo, patiklumo, žinių, gyvenimiÅ¡kos patirties stokos, anksčiau lytinių santykių neturėjimo, nebuvo nei fiziÅ¡kai, nei psichologiÅ¡kai pasiruoÅ¡usi seksualiniam bendravimui, juolab su nuteistuoju. Nukentėjusioji S. N. nedavė lytiniams santykiams sutikimo ir tie veiksmai neįvyko nukentėjusiosios iniciatyva. Nors įvykio metu S. N. pavėluotai suprato tikruosius nuteistojo ketinimus, nukentėjusioji bandė prieÅ¡intis V. G., iÅ¡reikÅ¡dama tÄ Å¾odžiais, sakydama V.

G., jog jÄ paleistų, kad ji nenori lytinių santykių, kitokio pobÅ«džio veiksmais - verkiant, tačiau negalėjo aktyviau ir adekvačiai tiems veiksmams prieÅ¡intis dėl patirto psichinio smurto (V. G. grasinimų sužaloti), situacinės aplinkybės (buvo užrakinta viena su V. G. jo bute), iÅ¡gÄ sčio, akivaizdaus fizinio nuteistojo V. G. pranaÅ¡umo, nes nuteistasis buvo už jÄ Å¾ymiai vyresnis ir stipresnis, įvykio metu V. G. buvo 34 metai, o S. N. - (duomenys neskelbtini) metų. Be to, V. G. panaudojo fizinę prievartÄ , užlaužė nukentėjusiajai rankas, savo kÅ«nu laikė nukentėjusiÄ jÄ prispaudęs prie lovos, tokiu bÅ«du palaužęs S. N. valiÄ bei įveikęs nukentėjusiosios pasiprieÅ¡inimÄ , lytiÅ¡kai santykiavo su mažamete S. N. prieÅ¡ jos valiÄ .Bylos medžiaga patvirtina, kad nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriuje 2011 m. rugsėjo 15 d.

– spalio 17 d. S. N. buvo atlikta ambulatorinė kompleksinė teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizė. Ekspertinio tyrimo metu konstatuota, kad S. N. patirtos prievartos tema sukelia stiprias emocines reakcijas (pyktis, vengimas, baimė), Å¡is įvykis jÄ vis dar veikia psichotraumuojančiai, o jos psichologinė bÅ«sena blogėja: nustatytas (duomenys neskelbtini). Ekspertizės akte nurodoma, jog S. N. savo elgesio sutrikimus siejo su jos patirta seksualine prievarta iÅ¡ V. G.: ji pradėjusi bėgti iÅ¡ namų, vartoti narkotikus.

S. N. teigimu, po šio įvykio ji susirgo (duomenys neskelbtini), buvo gydyta (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje. Dėl blogos nuotaikos, žalojimųsi ji buvo gydyta (duomenys neskelbtini) klinikose. Ekspertizės atlikimo metu S. N. buvo konstatuotas (duomenys neskelbtini). Ekspertizės akto išvadose nurodoma, kad:

1) S. N. jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos metu nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu ar protiniu atsilikimu; <...> 4) S. N. tuoj po šioje byloje nagrinėjamo įvykio, atliktų nusikalstamų veiksmų jos atžvilgiu nesikreipė į psichiatrus, nėra tuometinio objektyvaus jos psichikos būsenos įvertinimo. Iš S. N. gydymų išrašų sužinota: ji buvo gydyta (duomenys neskelbtini) vaikų psichiatrijos skyriuje (duomenys neskelbtini), nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) psichiatrijos skyriuje S. N. buvo gydyta (duomenys neskelbtini), nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini) bei S. N. buvo gydyta (duomenys neskelbtini) psichiatrijos skyriuje pakartotinai, (duomenys neskelbtini), jai nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini).

Matyti, kad minėtais laikotarpiais (jau po šioje byloje nagrinėjamo įvykio) buvo sutrikęs S. N. bendravimas su aplinkiniais, buvo sutrikusi jos emocinė būsena ir pusiausvyra (ji būdavo impulsyvi, pikta, agresyvi), buvo sutrikusi jos (duomenys neskelbtini) (nelankydavo mokyklos, bėgdavo iš namų). Šiuo metu klinikiniame vaizde taip pat vyrauja (duomenys neskelbtini), sudėtingose jai situacijose mergina ima elgtis neadaptyviai ir neadekvačiai (dažnai pasireiškia pyktis, priešiškas, opozicinis elgesys).

Nustatyti S. N. sveikatos sutrikdymo mastÄ dėl byloje nagrinėjamų įvykių neužtenka objektyvių duomenų, nes ji iÅ¡ karto po įvykio nesikreipė į psichiatrus, nebuvo pastovaus psichiatro stebėjimo dėl jos psichikos bÅ«senos. Minėtų gydymų metu buvo stebimi ryÅ¡kÅ«s jos (duomenys neskelbtini) sutrikimai, kurie greičiausiai galėjo bÅ«ti patirtos nagrinėjamos seksualinės prievartos klinikinė iÅ¡raiÅ¡ka (tačiau gydymų metu ji niekam nepasakojo apie patirtÄ seksualinę prievartÄ ).

Šiuo metu jai konstatuojamas (duomenys neskelbtini) sutrikimams yra tiesiogiai susijęs su jos atžvilgiu įvykdyta nusikalstama veika, kuri nagrinėjama šioje byloje;

5) Å¡iuo metu S. N. konstatuojamas (duomenys neskelbtini);

6) S. N. galėjo duoti teisingus parodymus apie byloje tiriamas reikÅ¡mingas aplinkybes, tačiau tiriamosios šį galėjimÄ (gebėjimÄ ) be abejonės riboja įtariamojo baimė ir daromas įtariamojo V. G. poveikis (grasinimai). Å iuo metu S. N. gebėjimas duoti parodymus yra ribotas dėl jos sustiprėjusios baimės įtariamojo, baimės prisiminti, kalbėti apie byloje nagrinėjamus įvykius, kadangi Å¡ie prisiminimai jÄ veikia akivaizdžiai psichotraumuojančiai (kÄ rodo akivaizdÅ«s jos (duomenys neskelbtini) sutrikimai); <...> 8) įvertinus S. N. emocinę bÅ«senÄ bei jos gebėjimÄ duoti parodymus, tai jog byloje nagrinėjamas įvykis S. N. paveikė psicho traumuojančiai (akivaizdÅ«s (duomenys neskelbtini) sutrikimai), toliau jai dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir teismo posėdyje nerekomenduojama.

S. N. tikslingas pastovus ilgalaikis psichologinis konsultavimas, orientuotas į traumuojančios patirties įveikÄ (63–73 b. l.).Prokuroro teises inicijuoti civilinį procesÄ reglamentuoja CPK ir ProkuratÅ«ros įstatymas. CPK 49 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras gali pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį vieÅ¡ajam interesui ginti. Pagal ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 1 dalį prokurorai gina vieÅ¡Ä jį interesÄ , kai nustato teisės akto pažeidimÄ , kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas vieÅ¡ojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam paÅ¡alinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui inicijuoti civilines bylas, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, nepateikė vieÅ¡ojo intereso sampratos.

Tai reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas vieÅ¡Ä jį interesÄ supranta plačiai ir suteikia teisę prokurorui teisę spręsti, yra konkrečiu atveju vieÅ¡asis interesas inicijuoti civilinę bylÄ ar ne. Dėl to kreiptis į teismÄ civilinio proceso tvarka, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimÄ , kurio pobÅ«dis, prokuroro nuomone, turi esminės reikÅ¡mės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiÅ¡kiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti.

Galutinai apie vieÅ¡ojo intereso buvimÄ ar nebuvimÄ sprendžia teismas, nagrinėjantis civilinę bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal prokuroro ieÅ¡kinį.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Å iaulių apygardos prokurorė, ginanti vieÅ¡Ä jį interesÄ , kreipėsi į teismÄ dėl S. N. interesų gynimo 2014 m. gegužės 20 d., t. y. tuo metu, kai S. N. dar buvo nepilnametė, buvo likusi be tėvų globos (rÅ«pybos), nuo 2014 m. sausio 23 d. jai buvo nustatyta rÅ«pyba. S. N. tapus pilnamete, Å iaulių apygardos prokurorė, ginanti vieÅ¡Ä jį interesÄ , teismui pateikė ieÅ¡kinį, kuriuo S. N. į bylÄ Ä¯stojo bendraieÅ¡ke.

Å iaulių apygardos prokurorė nurodo, kad S. N. ir toliau iÅ¡lieka socialiai pažeidžiamu asmeniu, nes po nusikalstamos veikos, atliktos jos atžvilgiu, buvo diagnozuoti psichikos sutrikimai: (duomenys neskelbtini), taip pat sutriko jos bendravimas su aplinkiniais, taip pat buvo sutrikusi jos emocinė bÅ«sena ir pusiausvyra (ji bÅ«davo impulsyvi, pikta, agresyvi), buvo sutrikusi jos (duomenys neskelbtini) (nelankydavo mokyklos, bėgdavo iÅ¡ namų). Ekspertizės metu pažymėta, kad ir 2011 m. rugsėjo - spalio mėnesiais S. N. klinikiniame vaizde taip pat vyrauja (duomenys neskelbtini) sutrikimai, sudėtingose jai situacijose mergina ima elgtis neadaptyviai ir neadekvačiai (dažnai pasireiÅ¡kia pyktis, prieÅ¡iÅ¡kas, opozicinis elgesys), akcentuota, kad jai tikslingas pastovus ilgalaikis psichologinis konsultavimasis, orientuotas į traumuojančios patirties įveikÄ .

Prokurorės nuomone, šios aplinkybės riboja S. N. galimybes savarankiškai ginti pažeistas teises ir interesus, todėl socialiai pažeidžiamo asmens teisių ir interesų neužtikrinimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu. Teismas pritaria prokurorės pozicijai ir sprendžia, kad šioje byloje viešasis interesas egzistuoja. Pažymėtina, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ( CK 6.250 str. 2 d.). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais; teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).

Neturtinės žalos pasekmės gali bÅ«ti fizinio ar (ir) dvasinio pobÅ«džio. Dvasinio pobÅ«džio pakenkimai – tai dvasiniai iÅ¡gyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Fizinio pobÅ«džio pasekmės – tai fizinis skausmas, kÅ«no sužalojimas ar susargdinimas, dėl jų atsirandantys nepatogumai ir pan. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė: taikant civilinę atsakomybę yra siekiama ne nubausti žalÄ padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusias negatyvias pasekmes. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2008).

Materialios kompensacijos už moralinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias sÄ lygas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – pinigai ar materialus turtas – negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Pažymėtina, kad nustatant kompensacijos už neturtinę žalÄ dydį, bÅ«tina įvertinti neteistais veiksmais pažeistos vertybės pobÅ«dį, t. y. iÅ¡siaiÅ¡kinti, į kokiÄ asmeninę neturtinę/turtinę vertybę buvo pasikėsinta, kokia jos vieta ir reikÅ¡mė sociume vyraujančioje bei paties individo pripažįstamoje vertybių sistemoje, bei vadovautis principu, kad kuo aukÅ¡tesnė ir svarbesnė vertybė yra, tuo stipriau ji turėtų bÅ«ti ginama.

Asmens gyvybė, sveikata, fizinis, seksualinis bei dvasinis neliečiamumas yra absoliučios prigimtinės neturtinės vertybės, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai iÅ¡gyvenimai paprastai bÅ«na ypatingai stiprÅ«s bei skausmingi, tai sudaro pagrindÄ priteisti nukentėjusiajam didesnę piniginę kompensacijÄ , negu kitų – santykinių vertybių pažeidimo atvejais. Kaip jau minėta, vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo.

Nagrinėjamu atveju atsakovo kaltė nustatyta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, neturtinė žala S. N. (nusikaltimo padarymo metu jai bÅ«nant mažametei) padaryta dėl prievartinio nusikaltimo (išžaginimo), kuriuo, be kita ko, pažeista absoliuti prigimtinė neturtinė vertybė – seksualinis neliečiamumas. Be to, įvertinus tai, kad nusikaltimo padarymo metu S. N. buvo mažametė, akivaizdu, kad ji patyrė dvasinę skriaudÄ , kas sÄ lygojo žymiai didesnį psichologinio diskomforto atsiradimÄ nei jos situacijoje buvusio suaugusio asmens, nes mažametis vaikas, kaip ir nepilnametis, daug jautriau nei suaugęs žmogus reaguoja į įvairias stresines situacijas.

Mažamečio vaiko patirtų dvasinių iÅ¡gyvenimų dažnai niekas negali atstoti, tai be abejonės turi ir turės įtakos tolesniam vaiko tiek dvasiniam, tiek fiziniam gyvenimui, jo gyvenimo patirčiai, požiÅ«riui į gyvenimo supratimÄ , jo vertybes ir pan.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta ir įvertinus tai, kad atsakovas V. G. tyčiniais, brutaliais, prievartiniais veiksmais sutrikdė S. N. (nusikaltimo padarymo metu ji buvo mažametė) fizinę ir psichinę sveikatÄ , į tai, kad Å¡ie nusikalstami veiksmai sukėlė sunkias sveikatos sutrikdymo pasekmes (S. N. po nusikaltimų padarymo nustatytas (duomenys neskelbtini), jos gydymų metu buvo stebimi ryÅ¡kÅ«s (duomenys neskelbtini) sutrikimai, kurie buvo patirtos seksualinės prievartos klinikinė iÅ¡raiÅ¡ka), ir bÅ«tent dėl atsakovo V.

G. veiksmų buvo sukelti ilgalaikiai dvasiniai iÅ¡gyvenimai, verčiantys S. N. jaustis nesaugiai, bÅ«ti nuolatinėje netikrumo ir pažeminimo bÅ«senoje, jausti pastovų iÅ¡gÄ stį iki Å¡iol, teismas sprendžia, kad S. N. iÅ¡ atsakovo V. G. priteistina 8 688,60 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nors atsakovas Å¡iuo metu Vilniaus pataisos namuose atlieka laisvės atėmimo bausmę ir niekur nedirba, teismo vertinimu neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pasekmes, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 % dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas. Teismų praktikoje Å¡ios palÅ«kanos vadinamos procesinėmis, o jų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008). Tai, kad bus iÅ¡ieÅ¡komos ir tam tikro dydžio palÅ«kanos, mokėtinos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, skatina skolininkÄ greičiau įvykdyti teismo sprendimÄ ar neįvykdytÄ prievolę, nes prieÅ¡ingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų.

Todėl bendraieškių reikalavimas priteisti 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovo V. G. valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 261 Eur žyminis mokestis, 6,30 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.             Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–268 straipsniais, 269 straipsniu, 270 straipsniu, teismas nusprendžia:

IeÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Priteisti iÅ¡ atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 8 688,60 Eur (aÅ¡tuonis tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 60 ct) neturtinei žalai atlyginti, 5 % (penkis procentus) metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2014-05-23) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Priteisti iÅ¡ atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 261 Eur (du Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ) žyminio mokesčio ir 6,30 Eur (Å¡eÅ¡is eurus 30 ct) paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos teismui skundÄ paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                  Daiva Domeikienė            Â