36c771ae-b711-4acd-b660-e07c70d86875 · Panevėžio apygardos teismas

Nr. 1S-288-134/2016Procesinio sprendimo kategorija : 2.12.4. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                             2016 m. rugpjūčio 31 d.                                                                        Panevėžys       Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Bronė Vidzėnienė,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos, atstovės pagal įstatymÄ J.

P. (toliau-pareiÅ¡kėja) skundÄ dėl 2016 m. liepos 28 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutarties, kuria atmestas pareiÅ¡kėjos skundas panaikinti prokurorų nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimÄ ir, nustatė:       1.Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracijos veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BPK) 281 str. 1 d.

Nustatyta, kad 2016 m. balandžio 9 d. apie 18.43 val., Panevėžyje, ties (duomenys neskelbtini) gatvės namu Nr. (duomenys neskelbtini), J. D. vairuojamas automobilis „Toyota Yaris“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) partrenkė prieÅ¡prieÅ¡ais važiuojamÄ ja kelio dalimi dviračiu važiavusį dviratininkÄ mažametį T. P.. Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė 2016-05-17 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimÄ , nesant automobilio vairuotojo J. D. veiksmuose nusikaltimo sudėties, o 2016-06-17 apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotoja atmetė pareiÅ¡kėjos skundÄ , kuriuo ji prašė panaikinti nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ ir paliko galioti 2016-05-17 prokurorės nutarimÄ .       2.Skundžiama apylinkės teismo nutartimi taip pat atmestas pareiÅ¡kėjos skundas, kuriuo prašė panaikinti prokurorų nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , nenustačius J.

D. veiksmuose nusikaltimo, numatyto LR Baudžiamojo kodekso BK 281 str. 1 d. str., sudėties.       3.Skundu pareiÅ¡kėja praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ teismo nutartį, palikusį galioti prokurorų nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimÄ ir ikiteisminį tyrimÄ atnaujinti.       3.1 PareiÅ¡kėja nesutinka su prokurorų nutarimuose padaryta iÅ¡vada, kad J. D. veiksmuose nenustatyta nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 1 d. subjektyviojo požymio – kaltės ir nėra bÅ«tinojo priežastinio ryÅ¡io tarp kilusių pasekmių ir jo padaryto Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) pažeidimo.

PareiÅ¡kėjos nuomone, medžiagoje nėra duomenų, kad bÅ«tent T. P. atsisukimas atgal ir laikinas nestebėjimas kelio yra priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiais padariniais, o taip nėra įtikinamų duomenų, jog jos nepilnametis sÅ«nus, prieÅ¡ susiduriant, bÅ«tų įvažiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , kuria važiavo J. D. vairuojamas automobilis. J. P. skunde nurodo, kad J. D. taip pat nebuvo pakankami atidus, nes pamatęs gatve važiuojantį dviratininkÄ , gal bÅ«t įvažiavusį į jo važiavimo kryptį, turėjo sustoti ir įsitikinti, ar saugu Å¡ios gatvės atkarpoje atlikti lenkimo manevrÄ ir, jos nuomone, KET pažeidė ne tik jos sÅ«nus T.

P., bet abu eismo dalyviai. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas J. D. teigė, jog jis tikėjosi, kad dviratininkas apvažiavęs kliÅ«tį, grįš į savo važiuojamÄ jÄ dalį, arčiau deÅ¡iniojo kraÅ¡to arba apvažiuos jo vairuojamÄ transporto priemonę, todėl pareiÅ¡kėjos nuomone, J. D. turėjo sustoti ir įsitikinti ar jam saugu yra lenkti jo važiuojamojoje kelio dalyje stovėjusiÄ kitÄ transporto priemonę, o, siekdamas iÅ¡vengti galimo susidÅ«rimo su dviratininku, savo transporto priemonę turėjo sustabdyti.

PrieÅ¡ingai, nei nurodoma prokurorų nutarimuose ir ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje, T. P. taip pat turėjo teisę tikėtis, kad J. D. vairuojama transporto priemonė važiuos gatve laikydamasis KET reikalavimų, savo krypties eismo juostoje, užtikrindamas kitų eismo dalyvių saugumÄ , o J. D. pažeidus KET, įvyko susidÅ«rimas, kurio metu jos sÅ«nui T. P. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. PareiÅ¡kėja praÅ¡o atnaujinus ikiteisminį tyrimÄ , dalyvaujant psichologams, papildomai apklausti mažametį nukentėjusįjį T.

P., nes jo pirminiai parodymai buvo duoti vaikui neįprastoje aplinkoje, netrukus po įvykio.        4.Skundas tenkintinas.         4.12016-05-17 prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas pripažinus, kad pagrindine sÄ lyga nagrinėjamam eismo įvykiui kilti buvo paties nepilnamečio dviratininko T. P. neatsargÅ«s veiksmai (apvažiavęs stovintį prie kelkraščio automobilį, negrįžo prie važiuojamosios dalies kraÅ¡to, toliau važiuodamas viduriu gatvės, Å¡iek tiek įvažiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , važiuodamas atsigręžė atgal pažiÅ«rėti, kur yra su juo važiuojantys draugai ir dėl to kurį laikÄ kelio nestebėjo), ko pasėkoje dviračiu atsitrenkė į J.

D. vairuojamo automobilio priekį, ties valstybinio ženklo viduriu ir buvo sužalotas. Nutarime nurodyta, kad J. D. nenumatė, kad dviratininkas T. P., apvažiavęs jo važiuojamoje dalyje stovintį automobilį, negrįš prie kraÅ¡to, o įvažiuos į sau prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , kurį laikÄ nestebės kelio ir jam beveik sustabdžius automobilį, trenkėsi į jo vairuojamo automobilio priekį. Vyriausiojo prokuroro pavaduotoja, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos skundÄ , 2016-06-17 priimtu nutarimu pripažino 2016-05-17 prokurorės nutarimÄ pagrįstu, palikdama jį galioti.

        4.2 Iš pateiktos medžiagos matyti, kad teismas, nustatydamas eismo įvykio kilimo priežastis, akcentavo nukentėjusiojo T. P. padarytus KET 56 p., 57 p. pažeidimus, kurie, jo manymu, turėjo įtakos padariniams atsirasti: mažametis nevykdė teisės aktų pareigos važiuoti dviračiu važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, kai tam nebuvo jokių kliūčių, nedėvėjo dviratininko šalmo, nėra išklausęs atitinkamo mokymo kurso ir neturintis mokymo įstaigos išduoto pažymėjimo.

Tačiau akivaizdu, kad nurodyti KET pažeidimai yra bendro pobÅ«džio ir jie negali bÅ«ti pripažinti eismo įvykio priežastimi, jeigu nenustatyta, kad įvykio metu T. P. buvo iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostos dalį. Apklaustas T. P. parodė, kad važiuodamas dviračiu (duomenys neskelbtini) gatve, matė, kad jo judėjimo krypties eismo juostoje yra pristatyta automobilių, apvažiuodamas vienÄ iÅ¡ jų, važiavo arčiau gatvės vidurio, nepasitraukė arčiau gatvės kraÅ¡to, atsisuko pasižiÅ«rėti atgal, o kai atsisuko į priekį, matė prieÅ¡prieÅ¡iais link važiuojantį automobilį, kuris buvo jau prie pat jo.

Atvažiuojantis automobilis buvo ties jo judėjimo krypties eismo juostoje pastatyto automobilio, todėl mano, J. D., norėdamas apvažiuoti stovintį automobilį, važiavo taip pat arčiau gatvės vidurio (b.l. 36-37). J. D. apklaustas ikiteisminio tyrimo nurodė, jog jo judėjimo kryptimi buvo pastatytas lengvasis automobilis, kurios dalis stovėjo ant kelkraščio, o kita dalis apie 1 m pločio ant važiuojamosios kelio dalies. Šį automobilį lenkdamas, nuo jo automobilio deÅ¡iniojo Å¡ono iki deÅ¡iniojo važiuojamosios kelio dalies kraÅ¡to galėjo bÅ«ti apie 1,5 m. atstumas, pamatęs dviratininkÄ važiuojantį jo važiuojamÄ ja kelio dalimi, sulėtinęs greitį toliau važiavo savo judėjimo krypties eismo juosta, o dviratininkas, iÅ¡važiuodamas į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , jo judėjimo kryptimi, trenkėsi į jo automobilio priekinį valstybinio numerio ženklÄ . (b.l. 82-84).

Nors skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog susidÅ«rimas įvyko dėl neatsakingo ir neatidaus T. P. elgesio, jam įvažiavus į prieprieÅ¡inio eismo juostÄ , tačiau iÅ¡ praneÅ¡imo apie įtarimÄ matyti, kad J. D. buvo įtariamas (b.l. 79), kad jo automobilio kairės pusės ratai buvo prieprieÅ¡inio eismo juostoje ir buvo jo iÅ¡važiavimas į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ , tačiau Å¡i aplinkybė nei prokurorų nei skundžiamoje nutartyje nebuvo įvertinti, nors tai irgi galėjo nulemti jo susidÅ«rimÄ su dviratininku.

J. D. apklausoje parodė, jog atliekant lenkimÄ ir važiuojant arčiau kelio vidurio, nuo automobilio deÅ¡inės pusės iki deÅ¡iniojo važiuojamosios kelio dalies kraÅ¡to galėjo bÅ«ti nutolęs apie 1,5 m. atstumu, tačiau Å¡ie jo parodymai nebuvo nei patvirtinti nei paneigti, nebuvo ir nustatyta kokiu atstumu nuo deÅ¡iniojo važiuojamosios kelio dalies kraÅ¡to dviračiu važiavo T. P., kai įvyko susidÅ«rimas. IÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad abi transporto priemonės (vairuojamos J.

D. ir T. P.) prieÅ¡ susidÅ«rimÄ lenkė savo važiuojamos dalies pusėje kelkraÅ¡tyje stovėjusius automobilius, todėl neabejotina, kad važiavo arčiau gatvės vidurio arba net iÅ¡važiuodami į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , tačiau Å¡ios aplinkybės neiÅ¡tirtos.      4.3 Tai, kad T. P., pažeisdamas KET 56 p., 57 p., iÅ¡važiavo į prieprieÅ¡inę kelio eismo dalį ir dėl to kilo eismo įvykis, yra grindžiama tik paties J. D. parodymais, jų nepatvirtina medžiagoje esantys užfiksuoti duomenys.

PrieÅ¡ingai, fotonuotraukoje (25 psl.) užfiksuotas transporto priemonių iÅ¡sidėstymas po įvykio, duoda pagrindo manyti, kad J. D., vairuojamas automobilis buvo iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę kelio eismo dalį, todėl tiksli abiejų transporto priemonių susidÅ«rimo vieta nenustatyta, apsiribojant bendro pobÅ«džio teiginiu, kad T. P. iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir dėl to atsitrenkė į važiavusį prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta automobilį.       4.4 IÅ¡ eismo įvykio vietos plano (14 psl.) matyti, kad po įvykio automobilis stovėjo 1,7 m. atstumu nutolęs nuo deÅ¡iniojo važiuojamosios kelio dalies kraÅ¡to, iÅ¡ ko galima suprasti, kad jis nebuvo įvažiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę kelio dalį, tačiau Å¡i schema neatitinka fotonuotraukoje užfiksuoto po įvykio transporto priemonių iÅ¡sidėstymo (25 psl.), iÅ¡ kurio matyti, kad įvykyje dalyvavęs automobilis stovi ties važiuojamoje juostoje stovėjusiu automobiliu, nuo jo nutolęs tam tikru atstumu, todėl tikėtina, kad dalis J.

D. automobilio yra prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje. Esant tokioms aplinkybėms, kyla pagrįstos abejonės, ar automobilio vairuotojas J. D. vykdė KET 136.3. p. reikalavimÄ pradėti lenkti tik įsitikinus, kad lenkimui bÅ«tina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojančioms transporto priemonėms bei KET 139 p. reikalavimÄ â€“ pradėti lenkti įsitikinus jei su prieÅ¡ais važiuojančia transporto priemone prasilenkti sunku, keliÄ privalo duoti vairuotojas, kurio pusėje yra kliÅ«tis, tačiau Å¡ios aplinkybės nebuvo tiriamos ir vertinamos.

IÅ¡ fotonuotraukoje užfiksuotų transporto priemonių iÅ¡sidėstymo matyti, kad yra galimybė tiksliai atkurti įvykio vietÄ , iÅ¡matuojant ir nustatant, kurioje vietoje važiuojamoje dalyje stovi automobilis (tikėtina, kad toje vietoje ir įvyko transporto priemonių susidÅ«rimas), nes įvykio plane nurodyti duomenys neatitinka fotonuotraukoje užfiksuotų transporto priemonių iÅ¡sidėstymo po įvykio. Fotonuotraukoje užfiksuota įvykio vieta - automobilis stovi (duomenys neskelbtini) gatvėje ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), jos deÅ¡inysis ratas yra maždaug ties viduriu kanalizacijos Å¡ulinio, esančio važiuojamoje dalyje ir tokiu bÅ«du galima nustatyti tariamÄ susidÅ«rimo vietÄ važiuojamoje dalyje.

Be to, Å¡ias aplinkybes galima patikslinti apklausiant įvykio schemÄ sudariusį pareigÅ«nÄ , atlikti kitus bÅ«tinus tyrimo veiksmus. Tik įvertinus visas aplinkybes galima iÅ¡aiÅ¡kinti eismo įvykio tikrÄ sias priežastis ir nustatyti kaltininkÄ .       4.5 Ikiteisminio tyrimo teisėjas, nagrinėdamas skundÄ dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, turi įvertinti ikiteisminio tyrimo iÅ¡samumÄ , esant bÅ«tinybei, nurodyti tyrimo trÅ«kumus ir jų iÅ¡taisymo bÅ«dus ir tik po to daryti iÅ¡vadÄ dėl tyrimo nutraukimo pagrįstumo.

Tuo tarpu skundžiama ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis neatitinka BPK 64 str. 2 d. iÅ¡dėstytų nutarties turiniui keliamų reikalavimų, o tai rodo, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas realiai nepatikrino ikiteisminio tyrimo nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo, vietoje argumentuotų iÅ¡vadų, pagrįstų tyrimo medžiaga, iÅ¡ esmės apsiribodamas pritarimu prokurorų sprendimui nutraukti ikiteisminį tyrimÄ .       4.6 Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, skundÄ nagrinėjantis teismas sprendžia, jog ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis ir Å¡ia nutartimi palikti galioti prokurorų nutarimai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl naikintini.

SkundÄ nagrinėjantis teismas neturi teisės atnaujinti ikiteisminį tyrimÄ , nes tai yra iÅ¡imtinė prokuroro teisė (BPK 170 str. 4 d. 3 p.).         Teismas, vadovaudamasis BPK 442 str. 1 d. 2 p., n u t a r i a :        Panaikinti Panevėžio miesto ikiteisminio tyrimo teisėjos 2016-07-28 nutartį ir dėl skundų priimti naujÄ sprendimÄ : panaikinti Panevėžio miesto apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos 2016-06-17 ir 2016-05-17 prokurorės nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimÄ ir medžiagÄ perduoti Panevėžio miesto apylinkės prokuratÅ«rai.

Teisėja                                                                 Bronė Vidzėnienė