36c7167c-3f30-47fc-8a15-3012bbd0c19c · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-754-643/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03653-2017-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 15 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. B. praÅ¡ymÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė ,,Freshtravel“, dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. B. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu (b. l. 1–2), kurį patikslino (b. l. 18–19), praÅ¡ydamas:

1) priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos (toliau – ir atsakovės atstovė, Ūkio ministerija), 918,83 Eur turtinę žalÄ ;

2) priteisti iÅ¡ atsakovės 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. Skunde nurodė, kad pareiÅ¡kėjas 2014-10-29 per ,,Beta.lt“ iÅ¡ kelionių organizatoriaus UAB ,,Freshtravel“ įsigijo kelionę į FuerteventÅ«rÄ . Ä® kelionę ketino vykti kartu su mama K. T.. PareiÅ¡kėjas 2014-10-29 sumokėjo 2 798 Lt, 2014-11-04 – 540 Lt (iÅ¡ viso 966,76 Eur). Kelionė neįvyko UAB „Freshtravel“ tapus nemokiai.

Už neįvykusiÄ kelionę UAB ,,Freshtravel“ pinigų negrÄ Å¾ino. Dalį pinigų (47,92 Eur) 2015 m. rugsėjo 7 d. sumokėjo draudimo bendrovė ,,Ergo“. Likusi negrÄ Å¾inta suma už neįvykusiÄ kelionę sudaro 918,83 Eur. PareiÅ¡kėjas teigia, kad Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme (toliau – ir Turizmo įstatymas) nustatytos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės buvo nepakankamos, nors pagal 1990 m. birželio 13 d. Europos Tarybos DirektyvÄ Nr. 90/314/EEB ,,Dėl kelionių, atostogų ir organizuotų iÅ¡vykų paketų“ (toliau – ir Direktyva) Lietuvos Respublika galėjo numatyti griežtesnes priemones ginti vartotojus bei pareigÄ grÄ Å¾inti pinigus neįvykus kelionei.

Ūkio ministerija atsiliepime su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad nei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTÄ®), nei Lietuvos Respublikos teismų įstatymas, nei jokie kiti nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai nesuteikia teismui įgaliojimų spręsti ir vertinti, ar valstybė, kaip Europos SÄ jungos narė, tinkamai įvykdė pareigas pagal Europos SÄ jungos sutartis (įskaitant dėl Europos SÄ jungos direktyvų vykdymo).

Teismas negali kvestionuoti valstybės įsipareigojimų pagal Europos SÄ jungos teisę, be to, byloje nėra kompetentingų Europos SÄ jungos institucijų sprendimų, kuriuose bÅ«tų konstatuota, kad valstybė bÅ«tų padariusi Europos SÄ jungos teisės pažeidimų, kurių pagrindu valstybei galėtų kilti atsakomybė pareiÅ¡kėjo atžvilgiu. Ūkio ministerijos manymu, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo atlyginti turtinę žalÄ , kuri atsirado dėl BUAB „Freshtravel“ nemokumo. Nagrinėjamoje byloje neegzistuoja bÅ«tinoji deliktinės atsakomybės sÄ lyga, jog valstybė yra atlikusi neteisėtus veiksmus, t. y. neperkėlusi ar netinkamai perkėlusi į nacionalinę teisę Direktyvos nuostatas.

Ä® bylÄ nėra pateikta įrodymų apie tai, kad Komisija ar Teisingumo Teismas bÅ«tų konstatavę, jog valstybė į nacionalinę teisę netinkamai perkėlė Direktyvos nuostatas. Byloje nesant tokių įrodymų nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad egzistuoja deliktinės atsakomybės sÄ lygos, atitinkamai taip pat nėra pagrindo pareiÅ¡kėjui priteisti žalos atlyginimÄ . Pagal Turizmo įstatymas 8 straipsnio nuostatas, kelionių organizatoriui buvo nustatyta pareiga turėti laidavimo draudimÄ , ar garantijÄ , kurie, esant tam tikrai situacijai, užtikrintų turisto grÄ Å¾inimÄ Ä¯ pradinę jo iÅ¡vykimo vietÄ ir sumokėtos sumos grÄ Å¾inimÄ .

Atkreipė dėmesį į tai, kad į Å¡io straipsnio teisės nuostatas pagal savo esmę ir prasmę yra perkeltas Direktyvos 7 straipsnis, todėl nėra pagrindo teigti, kad žala atsirado dėl Direktyvos 7 straipsnio neperkėlimo į nacionalinę teisę. Ūkio ministerijos įsitikinimu, pareiÅ¡kėjas nepateikė tinkamų įrodymų, patvirtinančių skundo reikalavimÄ priteisti turtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjo pateikta turizmo paslaugų teikimo sutartis nėra pasiraÅ¡yta abiejų Å¡ioje sutartyje nurodytų Å¡alių, todėl negali bÅ«ti laikoma, kad paslaugų sutartis tarp pareiÅ¡kėjo ir UAB „Freshtravel“ buvo sudaryta.

PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių duomenų apie atliktus mokėjimus už UAB „Freshtravel“ organizuotÄ kelionę, kadangi pagal pareiÅ¡kėjo pateiktus mokėjimo nurodymus sumos buvo pervestos į UAB ,,Cherry Media Lt“ sÄ skaitÄ . Ūkio ministerijos įsitikinimu, skundas turėtų bÅ«ti atmestas vien todėl, kad pareiÅ¡kėjas neįgytų teisės reikalauti dvigubo žalos atlyginimo tiek iÅ¡ UAB ,,Freshtravel“ bankroto byloje, tiek ir iÅ¡ valstybės. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos (toliau – Turizmo departamentas) atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti.

Pažymėjo, kad Turizmo įstatyme nustatyta garantija, kuriÄ kelionių organizatorius privalo suteikti vartotojams, dengtinos rizikos dydis nėra jokiu bÅ«du ribojamas, prieÅ¡ingai, yra nustatomas tik minimalus tokios garantijos dydis, paliekant galimybę verslo subjektui pačiam atsakingai įvertinti savo veiklos rizikÄ ir įsigyti pakankamÄ prievolių įvykdymo užtikrinimÄ , kad nemokumo atveju bÅ«tų galima įvykdyti Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus įsipareigojimus turistams. Dėl praÅ¡omos priteisti žalos pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-478-653/2015 UAB ,,Freshtravel“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla, kurioje pareiÅ¡kėjas turi teisę pareikÅ¡ti reikalavimus dėl UAB ,,Freshtravel“ sukeltų nuostolių atlyginimo.

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 5 d. nutartimi patvirtino BUAB ,,Freshtravel“ kreditorinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä , į kurį įtraukti ir nukentėjusių turistų, tarp jų ir pareiÅ¡kėjo reikalavimai 966,75 Eur (nesumažinus reikalavimų draudimo iÅ¡moka, nes reikalavimų pateikimo dienÄ bankroto administratorius UAB ,,Valdsita“ neturėjo duomenų apie draudimo iÅ¡mokų iÅ¡mokėjimÄ ). Turizmo departamento nuomone, patirtos žalos atlyginimo pirmiausia turi bÅ«ti siekiama reiÅ¡kiant kreditorinius reikalavimus bankroto byloje ir (ar) civilinius ieÅ¡kinius dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo baudžiamojo proceso tvarka, o ne reikalaujant žalos atlyginimo iÅ¡ valstybės, kadangi praÅ¡oma atlyginti žala atsirado dėl privataus juridinio asmens – UAB ,,Freshtravel“ – veiksmų.

Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, atsiradusios dėl Lietuvos valstybės, tikėtina, netinkamo 1990 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvos Nr. 90/314/EEB Dėl kelionių, atostogų ir organizuotų iÅ¡vykų paketų nuostatų, susijusių su turisto nuostolių, patirtų dėl kelionės organizatoriaus nemokumo, kompensavimo sÄ lygų, perkėlimo į nacionalinės teisės aktus, atlyginimo. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad tarp pareiÅ¡kėjo ir UAB ,,Freshtravel“ 2014-10-31 buvo sudaryta Turizmo paslaugų teikimo sutartis Nr. PT004080 kelionei į FuerteventÅ«rÄ (b. l. 6–8).

Pagal sutartį poilsinė kelionė turėjo vykti laikotarpiu nuo 2014-12-13 iki 2014-12-19. Sutartyje nurodyta, kad į kelionę vyksta: A. B. ir K. T.. PareiÅ¡kėjas 2014-10-29 mokėjimo nurodymu Nr. 807 į UAB ,,Cherry Media Lt“ sÄ skaitÄ pervedė 2 798 Lt (mokėjimo paskirtyje nurodyta ,,Beta.lt order # (414702196)) (b. l. 12). PareiÅ¡kėjas 2014-11-03 mokėjimo nurodymu Nr. 809 į UAB ,,Cherry Media Lt“ sÄ skaitÄ pervedė 540 Lt (mokėjimo paskirtyje nurodyta ,,IÅ¡ankstinis apmokėjimas sÄ skaitos NK Nr. 2014-10-31) (b. l. 13).

Taigi, pareiÅ¡kėjas į UAB ,,Cherry Media Lt“ sÄ skaitÄ iÅ¡ viso pervedė 3 338 Lt (966,75 Eur). Turizmo departamentas 2014 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. V-256 „Dėl kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo“ sustabdė pažymėjimo Nr. 13769, patvirtinančio, kad UAB „Freshtravel“ atitinka kelionių organizatoriui keliamus reikalavimus ir gali teikti atitinkamas kelionių organizatoriaus paslaugas, galiojimÄ (b. l. 67). Turizmo departamentas 2014 m. lapkričio 14 d. raÅ¡tu Nr. SD-1600 kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratÅ«rÄ dėl galimai neteisėtai vykdomos UAB „Freshtravel“ veiklos (b. l. 69–70). 2014 m. lapkričio 28 d.

įsakymu Nr. V-274 (b. l.

98) Turizmo departamentas panaikino pažymėjimo Nr. 13769, patvirtinančio, kad UAB „Freshtravel“ atitinka kelionių organizatoriui keliamus reikalavimus ir gali teikti atitinkamas kelionių organizatoriaus paslaugas, galiojimÄ nuo 2014 m. lapkričio 29 d. Ergo Insurance SE Lietuvos filialas 2015 m. rugsėjo 7 d. pareiÅ¡kėjui sumokėjo 47,92 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ dėl UAB „Freshtravel“ neįvykdytų įsipareigojimų (b. l. 18). PareiÅ¡kėjas nurodo, jog jam liko negrÄ Å¾inta 918,833 Eur suma, kuriÄ praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ atsakovės. Teismui, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , kyla pareiga iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar atsakovė yra tinkamas subjektas atlyginti pareiÅ¡kėjų nurodytÄ Å¾alÄ , ir jeigu taip, tai kokio dydžio žala turi bÅ«ti atlyginta pareiÅ¡kėjui.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiÅ¡kia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Neteisėtu aktu CK 6.271 straipsnio 3 dalies prasme laikomas ir neteisėtas veiksmas, ir neveikimas, kurie tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ar interesams. Žala, kaip viena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų deliktinei atsakomybei kilti, Civiliniame kodekse apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiais nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai.

Jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). PareiÅ¡kėjas teigia žalÄ patyręs dėl to, kad Lietuvos valstybė į nacionalinės teisės aktus netinkamai perkėlė Direktyvos nuostatas, susijusias su vartotojo nuostolių, patirtų dėl kelionių organizatoriaus nemokumo, kompensavimo sÄ lygomis. Direktyvos 7 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad kelionių organizatorius ir (arba) kelionių pardavimo agentas, kuris yra sutarties Å¡alis, turi pateikti pakankamas garantijas, kad įmokėti pinigai bus grÄ Å¾inti arba vartotojas nemokumo atveju bus repatrijuotas.

Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) yra konstatavęs, kad Direktyvos 7 straipsnis aiÅ¡kintinas taip, kad juo draudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriuose įtvirtinta tvarka negalima pasiekti to, kad vartotojui realiai bÅ«tų užtikrinta, kad kelionių organizatoriaus nemokumo atveju visi jo sumokėti pinigai bus grÄ Å¾inti ir jis bus repatrijuotas (2014 m. sausio 16 d. ESTT nutarties I. B. ir kt. prieÅ¡ QBE Insurance (Europe) Ltd Magyarorsz?gi Fióktelepe ir Magyar ?llam, C-430/13, EU:C:2014:32, 39–41 p.).

Direktyva, kartu su kitais Europos SÄ jungos teisės aktais, reglamentuojančiais turizmo paslaugų teikimÄ , Lietuvos Respublikoje įgyvendinta Turizmo įstatyme. Nagrinėjamu atveju taikytina Turizmo įstatymo 8 straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2014 m. lapkričio 1 d., nes 2014 m. lapkričio 14 d. UAB „Freshtravel“ veikla buvo sustabdyta. Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad kelionių organizatoriai, siÅ«lantys parduoti organizuotas turistines keliones, privalo turėti galiojantį draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimÄ arba finansų įstaigos laidavimÄ ar garantijÄ kurie kelionės organizatoriaus nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti už organizuotÄ turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų grÄ Å¾inimÄ turistui, jei dar neprasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiÅ¡kėja, kad kelionių organizatorius negalės pradėti vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties.

Pagal Turizmo įstatymo 8 straipsnio 2 dalį Lietuvos Respublikoje nuolat veikiančio kelionių organizatoriaus šio straipsnio 1 dalyje nurodytų prievolių įvykdymas užtikrinamas galiojančiu draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimu arba finansų įstaigos laidavimu ar garantija. Kelionių organizatoriaus prievolių, atsirandančių Turizmo įstatymo straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, įvykdymo užtikrinimo suma yra:

1) ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų, kai verčiamasi tik vietiniu turizmu;

2) ne mažesnė kaip 7 procentai nuo metinių (skaičiuojant pagal paeiliui einančius paskutinius praėjusius ir pasibaigusius keturis ketvirčius, buvusius prieÅ¡ ketvirtį, kai įsigalioja naujas kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimÄ patvirtinantis dokumentas) įplaukų už organizuotų turistinių kelionių pardavimÄ pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas iÅ¡vykstamojo turizmo paslaugų teikimo sutartis, bet ne mažiau kaip 150 tÅ«kstančių litų, kai verčiamasi iÅ¡vykstamuoju turizmu, neorganizuojant kelionių užsakomaisiais skrydžiais;

3) ne mažesnė kaip 7 procentai nuo metinių (skaičiuojant pagal paeiliui einančius paskutinius praėjusius ir pasibaigusius keturis ketvirčius, buvusius prieÅ¡ ketvirtį, kai įsigalioja naujas kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimÄ patvirtinantis dokumentas) įplaukų už organizuotų turistinių kelionių pardavimÄ pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas iÅ¡vykstamojo turizmo paslaugų teikimo sutartis, bet ne mažiau kaip 350 tÅ«kstančių litų, kai verčiamasi iÅ¡vykstamuoju turizmu, organizuojant keliones užsakomaisiais skrydžiais;

4) kai kelionių organizatorius vykdo vietinio ir iÅ¡vykstamojo turizmo veiklÄ , prievolių įvykdymo užtikrinimo suma skaičiuojama vadovaujantis Å¡io straipsnio 3 dalies 2 arba 3 punktu (Turizmo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 756 patvirtinto Laidavimo draudimo dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo tvarkos apraÅ¡o (toliau – ir ApraÅ¡as) (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. kovo 10 d.) 33 punkte buvo nustatyta, kad tuo atveju, jeigu bendra turistų pareikÅ¡tų reikalavimų suma yra didesnė už laidavimo draudimo sutartyje nustatytÄ laidavimo draudimo sumÄ ar jos likutį, laidavimo draudimo iÅ¡moka pirmiausia mokama už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų esančio ir neturinčio galimybės savarankiÅ¡kai grįžti į Lietuvos RespublikÄ turisto organizuoto grÄ Å¾inimo į iÅ¡vykimo vietÄ Lietuvos Respublikoje iÅ¡laidas ir su tuo susijusias kitas pagrįstas iÅ¡laidas, o likusi suma paskirstoma proporcingai turistų pareikÅ¡tų reikalavimų dydžiui (ApraÅ¡o 29.2–29.4 ir 29.1 papunkčiuose nurodytais atvejais – negautų paslaugų vertei atlyginti).

Pažymėtina, kad nei Turizmo įstatyme, nei ApraÅ¡e nėra reglamentuotas turistų patirtų nuostolių dalies, likusios po ApraÅ¡o 33 punkte nustatyto kompensavimo, atlyginimas, nors, kaip jau buvo minėta, Direktyvos 7 straipsnis draudžia nacionalinės teisės aktus, kuriuose įtvirtinta tvarka negalima pasiekti to, kad vartotojui realiai bÅ«tų užtikrinta, jog kelionių organizatoriaus nemokumo atveju visi jo sumokėti pinigai bus grÄ Å¾inti ir jis bus repatrijuotas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-990-502/2017 iÅ¡nagrinėjo iÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ ginÄÄ ir 2017 m. gegužės 8 d. nutartyje padarė iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kad kelionių organizatoriui tapus nemokiam, jo organizuota kelionė neįvyko, o pareiÅ¡kėjas gavo tik dalį už kelionę sumokėtų pinigų, kadangi Turizmo įstatymo 8 straipsnio nustatytos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės buvo nepakankamos.

Kitaip tariant, nacionaliniais teisės aktais nustatytas teisinis reguliavimas aptariamu atveju neužtikrino Direktyvos 7 straipsnyje įtvirtinto visiÅ¡ko turisto patirtų nuostolių atlyginimo kelionių organizatoriui tapus nemokiam, t. y. neužtikrino turisto (Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo) teisių apsaugos. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatavo, kad Lietuvos valstybė Å¡iuo atveju netinkamai perkėlė ir įgyvendino Direktyvos 7 straipsnį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, minėtoje administracinėje byloje taip pat konstatavo, kad nacionaliniais teisės aktais Å¡iuo atveju nebuvo užtikrintas Direktyvos garantuojamas turisto teisių į visiÅ¡kÄ pinigų, sumokėtų už kelionę, grÄ Å¾inimas kelionės organizatoriaus nemokumo atveju, dėl to pareiÅ¡kėjai patyrė turtinę žalÄ â€“ tiesioginius nuostolius, kuriuos valstybė turi atlyginti (taip pat žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2094-502/2017). Taigi, netinkamas 1990 m. birželio 13 d. Europos Tarybos Direktyvos 90/314 7 straipsnio perkėlimas į nacionalinę teisę (Turizmo įstatymo 8 straipsnį) jau yra konstatuotas nacionalinio teismo. Teismai labai panaÅ¡ias arba analogiÅ¡kas bylas privalo spręsti panaÅ¡iai, todėl Å¡ia aplinkybe pareiÅ¡kėjas pagrįstai grindžia skunde reiÅ¡kiamus reikalavimus, atsakovės Lietuvos valstybės neteisėtus veiksmus ir kitas atsakovės civilinei atsakomybei nagrinėjamoje byloje kilti bÅ«tinas sÄ lygas CK 6.271 straipsnio prasme.

Nacionaliniais teisės aktais akivaizdžiai nebuvo užtikrinta Direktyvos garantuojama turisto teisių į visiÅ¡kÄ pinigų, sumokėtų už kelionę, grÄ Å¾inimÄ kelionės organizatoriaus nemokumo atveju, apsauga, dėl to pareiÅ¡kėjas patyrė nuostolių, kuriuos atsakovei Lietuvos valstybei kyla pareiga atlyginti. Ūkio ministerijos nuomone, pareiÅ¡kėjo į bylÄ pateikti įrodymai negali bÅ«ti laikomi pagrindu priteisti praÅ¡omo priteisti dydžio turtinę žalÄ . Atsakovės atstovės įsitikinimu, be kita ko, esant nepasiraÅ¡ytai turizmo paslaugų sutarčiai, neegzistuoja ir pagrindas pareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinti.

Teismas su Å¡iais atsakovės atstovės argumentais nesutinka. Turizmo įstatymo 2 straipsnio 35 punktas turizmo paslaugų sutartį apibÅ«dina kaip raÅ¡ytinį susitarimÄ , kuriuo viena Å¡alis – kelionių organizatorius įsipareigoja už atlyginimÄ kitai Å¡aliai – turistui užtikrinti organizuotÄ turistinę kelionę, o turistas įsipareigoja kelionių organizatoriui sumokėti už suteiktas paslaugas. Teismo vertinimu, įstatymo ir nusistovėjusios teismų praktikos prasme, toks turizmo paslaugų teikimo sutarties apibrėžimas savaime nereiÅ¡kia, jog raÅ¡ytinės formos nesilaikymas tokio pobÅ«džio sutartį daro negaliojančiÄ .

CK 6.192 straipsnyje įtvirtinta, jog sutarties formai taikomos CK 1.71–1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formÄ . CK 1.73 straipsnyje iÅ¡vardyti atvejai, kada sandoriai turi bÅ«ti sudaryti paprasta raÅ¡ytine forma. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog Å¡is sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, nes kitos CK normos ir įstatymai gali nustatyti privalomÄ raÅ¡ytinę formÄ ir kitiems sandoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009).

Vienu iÅ¡ tokių atvejų yra laikytina turizmo paslaugų teikimo sutartis, kurios formÄ reglamentuoja jau minėtas Turizmo įstatymo 2 straipsnio 35 punktas. Tačiau, įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Turizmo įstatyme tokio imperatyvaus nurodymo nėra, tai reiÅ¡kia, jog nesant tokio imperatyvaus nurodymo, sandorio formos nesilaikymas reikÅ¡tų tik tai, jog sudarytas sandoris lieka galioti, tačiau, kilus ginčui dėl sandorio sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumÄ â€“ sandorio Å¡alis neturi teisės tokio sandorio sudarymo įrodinėti liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjimu atveju minėta įstatymo norma nėra aktuali ginčui, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog sandorio sudarymo faktÄ pareiÅ¡kėjas įrodė leistinais raÅ¡ytiniais įrodymais (pareiÅ¡kėjo 2014-10-29 ir 2014-11-03 mokėjimais pagal sutartį), kurie patvirtina, jog sutartis buvo sudaryta ir tarp Å¡alių susiklostė paslaugų teisiniai santykiai. Turizmo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje turizmo paslaugų teikimo sutartys dėl organizuotų turistinių kelionių tarp kelionių organizatoriaus, veikiančio tiesiogiai arba per kelionių pardavimo agentus, ir turisto sudaromos vadovaujantis standartinėmis turizmo paslaugų teikimo sutarčių sÄ lygomis.

Taigi, pagal įstatymÄ , Turizmo paslaugų sutartis galėjo bÅ«ti sudaroma ne tik tiesiogiai su UAB „Freshtravel“, bet ir per kelionių pardavimo agentÄ , atitinkamai ir mokėjimai už pareiÅ¡kėjo turistinę kelionę galėjo bÅ«ti atliekami ne tiesiogiai UAB „Freshtravel“, bet ir kelionių pardavimo agentui (Å¡iuo atveju UAB „Cherry Media Lt“), kuris, nebÅ«damas sutarties Å¡alimi, veikė UAB „Freshtravel“ naudai. PareiÅ¡kėjas nurodo, jog patyrė 918,83 Eur turtinę žalÄ , t. y. tokia suma jam nebuvo kompensuota už neįvykusiÄ kelionę, ir praÅ¡o Å¡iÄ sumÄ priteisti iÅ¡ atsakovės. Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ priteisti turtinę žalÄ , todėl pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės priteistina 918,83 Eur turtinei žalai atlyginti.

PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos, 5 procentus metinių palÅ«kanų jas skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ,,procesinės palÅ«kanos skaičiuojamos tik esant pareiÅ¡kėjo, reikalaujančio atlyginti žalÄ , praÅ¡ymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iÅ¡kėlimo iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-73/2009, 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010).

Toks aiÅ¡kinimas iÅ¡ esmės atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ bendrosios kompetencijos teismų praktikÄ taikant procesines palÅ«kanas reglamentuojančias CK nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007)“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-872-556/2017). Bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palÅ«kanos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012), todėl, vadovaujantis CK 6.2 straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiÅ¡kėjui A.

B. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos, priteistina 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos. Bylos iÅ¡kėlimo teisme diena yra skundo priėmimo teisme diena. Nagrinėjamu atveju skundas priimtas 2017 m. lapkričio 14 d., todėl nuo Å¡ios dienos priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132–133 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo A.

B. praÅ¡ymÄ patenkinti. Priteisti pareiÅ¡kėjui A. B. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos, 918,83 Eur (devynis Å¡imtus aÅ¡tuoniolika eurų 83 ct) turtinę žalÄ bei 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (918,83 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2017 m. lapkričio 14 d.) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Margarita Stambrauskaitė