2013-05-06 Nr. AB-1481-3-61-3-01555-2012-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A146-674/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01555-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 21

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. V. skundą atsakovams Vilniaus pataisos namams ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nutarimo ir sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas T. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) direktoriaus 2012 m. balandžio 18 d. nutarimą Nr. 28-1-408 (toliau ir – Nutarimas Nr. 28-1-408) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2012 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 2S-2229 (toliau – ir Sprendimas Nr. 2S-2229).

Pareiškėjas paaiškino, kad atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose. 2012 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 28-1-408 Vilniaus PN direktorius skyrė jam nuobaudą už Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, Taisyklės), 73.9 punkto ir 1731 punkto pažeidimą. Nutarimą Nr. 28-1-408 apskundė Kalėjimų departamentui, tačiau skundas buvo atmestas. Pareiškėjas teigė, kad nuobauda jam paskirta nepagrįstai. Paaiškino, kad 2012 m. balandžio 14 d. apie 13.30 val. jis nunešė asmeninį kompiuterį į Vilniaus PN nustatytą saugojimo vietą, tačiau nerado nė vieno pareigūno, administracijos atstovo ar materialiai atsakingo asmens, rado du nuteistuosius. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas, BVK) 2 priede nustatytas sąrašas pareigų, kurias draudžiama eiti nuteistiesiems, viena iš jų – sandėlio vedėjas. Vilniaus PN direktoriaus 2011 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 3-22 nustatyta, kad nuteistasis negali perduoti, parduoti, skolinti ar dovanoti savo elektros prietaisų kitiems nuteistiesiems ar laikyti juos ne savo gyvenamojoje vietoje, todėl pareiškėjas savo asmeninio kompiuterio sandėliavimo vietoje nepaliko, tik pasirašė žurnale, kad kompiuterį buvo atnešęs nurodytu laiku, tačiau parsinešė kompiuterį atgal į savo gyvenamąją vietą. Todėl pareiškėjas teigė, kad jis nepagrįstai nubaustas pagal Taisyklių 1731 punktą už tai, kad apie 14 val. naudojosi asmeniniu kompiuteriu, kurį turėjo perduoti saugoti iki 13.30 val.

Pagal Vilniaus PN direktoriaus 2011 m. sausio 13 d. įsakymą Nr. 3-19, nuo 14.00 val. iki 15.00 val. buvo sanitarinė valanda, kurios metu buvo tvarkoma gyvenamoji vieta. Gyvenamoji patalpa buvo apžiūrėta sanitarinės valandos metu, todėl gyvenamosios vietos tvarkymo metu, todėl gyvenamoji vieta jos tvarkymo metu negalėjo būti tvarkinga. 2012 m. balandžio 14 d. protokole Nr. 51-1-786 nebuvo neužfiksuota, kad atliekant patalpos apžiūrą apklotas buvo ant lovos. Pareiškėjo nuomone, tokia šališka informacija dėl apkloto atsirado vėliau, siekiant jį nubausti.

Atsakovas Vilniaus pataisos namai prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 35–36) paaiškino, kad nors pareiškėjas teigia, jog kompiuterio neperdavė į sandėlį tik todėl, kad tuo metu nebuvo sandėlio vedėjo, tačiau patikrinimo metu pareiškėjo miegamojoje vietoje po apklotu rastas asmeninis kompiuteris buvo įjungtas ir tuo metu buvo naudojamas. Šią aplinkybę tarnybiniame pranešime užfiksavo Vilniaus PN prižiūrėtojas A. Č., ją patvirtino ir pats pareiškėjas savo 2012 m. balandžio 14 d. rašytiniame pasiaiškinime, pripažindamas, kad 2012 m. balandžio 14 d. apie 14 val. naudojosi savo kompiuteriu. Atsakovo nuomone, nuobauda pareiškėjui paskirta teisėtai ir pagrįstai, įvertinus visas įvykio aplinkybes, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, todėl nėra jokio pagrindo ją naikinti.

Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 19–21) paaiškino, kad pareiškėjas pažeidė Bausmių vykdymo 12 straipsnio 1 dalies, 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.9, 1731 punktų reikalavimus, nes pagal Vilniaus PN direktoriaus patvirtintą 2012 m. balandžio 2 d. grafiką asmeniniu kompiuteriu pareiškėjas galėjo naudotis nuo 10.30 val. iki 13.30 val. Pareiškėjo teiginys, kad tuo metu, kai buvo vykdoma patalpos apžiūra, nuteistųjų dienotvarkėje numatyta sanitarinė valanda ir todėl šią valandą buvo tvarkoma gyvenamoji vieta, nepagrįstas. 2012 m. balandžio 14 d. buvo poilsio diena, o Vilniaus PN direktoriaus 2011 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 3-19 patvirtintoje Nuteistųjų dienotvarkėje poilsio ir švenčių dienomis sanitarinė valanda nenustatyta. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas naudojosi asmeniniu kompiuteriu. Tai patvirtino ir pats pareiškėjas savo 2012 m. balandžio 14 d. paaiškinime Nr. 50-1-218. Minėtais veiksmais pareiškėjas pažeidė Kalėjimų departamento direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-123 patvirtinto Nuteistųjų ir suimtųjų naudojimosi laisvės atėmimo vietose turimais asmeniniais kompiuteriais tvarkos aprašo (toliau – ir Naudojimosi aprašas) 4 punktą, kuris nustato, kad nuteistųjų ir suimtųjų naudojimasis asmeniniais kompiuteriais ne dienotvarkėje nustatytu metu arba kompiuterio neatidavimas saugoti pasibaigus nustatytam naudojimosi juo laikui vertinamas kaip režimo pažeidimas ir sukelia teisės aktuose numatytas pasekmes.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2012 m. spalio 18 d. sprendimu (b. l. 66–69) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamą ginčą pareiškėjas iškėlė nesutikdamas su Vilniaus PN direktoriaus 2012 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 28-1-408 ir Kalėjimų departamento 2012 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. 2S-2229, priimtu išnagrinėjus ginčą išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Ištyręs bei įvertinęs įrodymus, teismas nustatė, kad Vilniaus PN direktoriaus Nutarimu Nr. 28-1-408 T. V. paskirta nuobauda – draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus įstaigos parduotuvėje už Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 dalies, 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.9 punkto bei 1731 punkto reikalavimų pažeidimą (b. l. 7). Pareiškėjas apskundė paskirtą nuobaudą Kalėjimų departamentui (b. l. 23–25), kuris Sprendimu Nr. 2S-2229 skundą atmetė konstatavęs, kad nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai (b. l. 8). Pareiškėjui nuobauda paskirta už tai, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog 2012 m. balandžio 14 d. apie 14 val. jis savo miegamojoje vietoje naudojosi kompiuteriu, nors pagal patvirtintą grafiką galima buvo naudotis tik nuo 10.30 val. iki 13.30 val. (b. l. 26).

Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnis nustato, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių (1 d.). Pagal šio Kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnyje nustatyta nuteistųjų teisė naudotis televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais daiktais. Nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais (1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų daiktų techninius parametrus ir naudojimosi jais tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (2 d.).

Detalizuojant paminėtas įstatymo nuostatas, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 173 punkte nustatyta, kokiais įsigytais ar perduotais daiktais nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis. Šių daiktų sąraše nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiama naudotis kompiuteriais (173.7 p.). Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 1731 punktas detalizuoja, kad nuteistieji šių Taisyklių 173.7 punkte nurodytais daiktais naudojasi tik laisvalaikiu, bet ne ilgiau kaip 3 valandas per parą Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka. Kalėjimų departamento direktorius nustato kriterijus, kuriais remdamasis pataisos įstaigos direktorius gali nuteistajam leisti naudotis šių taisyklių 173.7 punkte nurodytais daiktais ilgiau kaip 3 valandas per parą. Naudojimosi šių Taisyklių 173 punkte nurodytais daiktais vietas nustato pataisos įstaigos direktorius. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73 punkte nustatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių: kabinti fotonuotraukas, iškarpas ir kitus daiktus tik specialiai įrengtoje vietoje (73.9 p.).

Iš įrašų naudojimosi kompiuteriais žurnale teismas nustatė, kad pareiškėjas 2012 m. balandžio 14 d. 10.30 val. pasiėmė naudotis savo asmeninį kompiuterį (b. l. 5). Vėliau pareiškėjas žurnale pažymėjo, kad 13.30 val. savo asmeninį kompiuterį grąžino į kompiuterių saugojimo vietą, tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų (2012 m. balandžio 14 d. protokolo dėl nuteistųjų asmens kratos (patalpos apžiūros) Nr. 51-1-786, Vilniaus PN Apsaugos apžiūros skyriaus prižiūrėtojo A. Č. 2012 m. balandžio 14 d. tarnybinio pranešimo, T. V. 2012 m. balandžio 14 d. rašytinio pasiaiškinimo Nr. SO-1-718) teismas nustatė, kad pareiškėjas kompiuteriu naudojosi po 13.30 val. iki 14.05 val., kol į gyvenamąją patalpą Nr. 1-204 įėjęs pareigūnas pastebėjo, kad po apklotu pareiškėjas slepia savo asmeninį kompiuterį (b. l. 27, 28, 39). Po atlikto patikrinimo pateiktame pirminiame 2012 m. balandžio 14 d. pasiaiškinime pareiškėjas pripažino, kad 2012 m. balandžio 14 d. naudojosi asmeniniu kompiuteriu (b. l. 29, 40). Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 dalies, 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.9 ir 1731 punktų reikalavimus, nes pagal Vilniaus PN direktoriaus patvirtintą 2012 m. balandžio 2 d. grafiką (b. l. 32) asmeniniu kompiuteriu galėjo naudotis nuo 10.30 val. iki 13.30 val. Pareiškėjo argumentus, kad jis laikėsi minėtų Taisyklių, o kartu ir Vilniaus PN direktoriaus įsakymų reikalavimų, teismas atmetė kaip nepagrįstus.

Teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Kalėjimų departamento direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-123 patvirtinto Nuteistųjų ir suimtųjų naudojimosi laisvės atėmimo vietose turimais asmeniniais kompiuteriais tvarkos aprašo nuostatas. Nuteistieji ir suimtieji laisvės atėmimo vietose turimais asmeniniais kompiuteriais naudojasi ne ilgiau kaip tris valandas per parą laisvės atėmimo vietos direktoriaus patvirtintoje dienotvarkėje nustatytu metu (Naudojimosi aprašo 1 p.). Naudojimosi aprašo 4 punkte nustatyta, kad nuteistųjų ir suimtųjų naudojimasis asmeniniais kompiuteriais ne dienotvarkėje nustatytu metu arba kompiuterio neatidavimas saugoti pasibaigus nustatytam naudojimosi juo laikui vertinamas kaip režimo pažeidimas ir sukelia teisės aktuose nustatytas pasekmes.

Pagal Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalies 3 punktą už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriama nuobauda – draudimas iki vieno mėnesio pirkti maisto produktų. Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsniu, šio kodekso 142 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos nuobaudos skiriamos tam įgalioto pareigūno nutarimu arba įsakymu. Skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį (2 d.). Nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam. Už kelis vienu metu padarytus pažeidimus skiriama viena nuobauda (3 d.). Nuobaudos – papeikimas, paskyrimas be eilės budėti pataisos įstaigos patalpose ir tvarkyti teritoriją – skiriamos žodžiu arba raštu tam įgalioto pareigūno įsakymu arba nutarimu. Kitos šio Kodekso 142 straipsnio 1 dalyje nustatytos nuobaudos skiriamos pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu (7 d.).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog pareiškėjas naudojosi savo asmeniniu kompiuteriu pažeisdamas nustatytą tvarką, Bausmių vykdymo kodekso taikymo požiūriu yra pakankamas pagrindas paskirti pareiškėjui nuobaudą už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą (BVK 110 str. 1 d. 1 p., 142 str. 1 d. 3 p.). Pareiškėjo argumentas, kad tuo metu, kada buvo vykdoma patalpos apžiūra, nuteistųjų dienotvarkėje buvo numatyta sanitarinė valanda, kurios metu buvo tvarkoma gyvenamoji vieta, nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Nors pareiškėjas teigia, kad 2012 m. balandžio 14 d. apie 13.30 val., kai nunešė savo asmeninį kompiuterį į pataisos namų direktoriaus nurodytą kompiuterių saugojimo (sandėliavimo) vietą, joje nebuvo nė vieno pareigūno, administracijos atstovo ar kito materialiai atsakingo asmens, todėl jis esą negalėjo savo asmeninio kompiuterio palikti saugojimui, tačiau pareiškėjas nenurodė teismui, jog ėmėsi kokių nors priemonių, kad kompiuteris būtų atiduotas saugoti pasibaigus nustatytam naudojimosi laikui, kaip įpareigoja teisės aktai.

Pareiškėjo argumentus, esą informacija dėl apkloto buvo užfiksuota vėliau, siekiant nubausti pareiškėją, teismas atmetė kaip nepagrįstus ir nepaneigiančius padaryto pažeidimo. Rėmėsi patikrinimą atlikusio pareigūno A. Č. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2012 m. balandžio 14 d. apie 14.05 val. pareiškėjas savo miegamąją vietą buvo uždengęs apklotu, kurį atidengus buvo nustatyta, jog nuteistasis T. V. naudojasi asmeniniu kompiuteriu (b.l.27).

Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir atsižvelgęs į išnagrinėtą teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo atlikti neteisėti veiksmai – naudojimasis asmeniniu kompiuteriu draudžiamu laiku faktas yra įrodytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, atsakomybė už Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimų nevykdymą pareiškėjui taikyta pagrįstai ir teisėtai, skundžiami aktai priimti laikantis teisės aktų reikalavimų, remiantis įrodymais, išanalizuotos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, nurodytos pareiškėjo pažeistų teisės aktų nuostatos ir sprendimo apskundimo tvarka. Remdamasis šiais argumentais teismas pareiškėjo skundą dėl Vilniaus PN direktoriaus 2012 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. 28-1-408 ir Kalėjimų departamento 2012 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. 2S-2229 panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą (ABTĮ 88 str.1 p.).

III. Pareiškėjas T. V. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 75–78) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas pakartojo argumentus, kuriuos buvo nurodęs skunde ir kuriais rėmėsi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Be to, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodė šiuos argumentus:

1. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą paviršutiniškai, šališkai vertino faktines aplinkybes, neatsižvelgė ir tinkamai nevertino pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų.

2. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.9 punktas šio ginčo atveju netaikytinas. 2012 m. balandžio 14 d. buvo šeštadienis, o šeštadieniais dienotvarkėje nuteistojo užimtumas nereglamentuotas, todėl nurodytą dieną apeliantas užsiėmė neuždrausta veikla – tvarkė gyvenamąją patalpą. 2012 m. balandžio 14 d. protokolas dėl nuteistųjų asmens kratos (patalpos apžiūros) Nr. 51-1-786 buvo užpildytas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, t. y. surašytas ne patalpoje, kurioje buvo atliekama apžiūra, o apeliantui nežinomoje vietoje. Informacija dėl apkloto ant lovos, apelianto teigimu yra šališka, atsirado vėliau, surašant 2012 m. balandžio 14 d. tarnybinį pranešimą dėl drausmės pažeidimo Nr. 43-1-714.

3. Vadovaujantis Vilniaus PN direktoriaus 2011 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 3-22 22 punktu, nuteistajam leidžiama naudotis asmeniniu kompiuteriu savo gyvenamojoje vietoje, o pagal Vilniaus PN direktoriaus 2012 m. kovo 28 d. įsakymo Nr. 3-43 2 punktą nuteistieji savo asmeniniais kompiuteriais naudojasi pataisos namų skaitykloje ar kitose tam skirtose patalpose, turintys atskirą pataisos namų direktoriaus leidimą – savo gyvenamosiose patalpose. Apeliantas mano, kad nuobauda skirta dėl šių Vilniaus PN direktoriaus įsakymų nuostatų kolizijos, tačiau teismas skundžiamame sprendime šio klausimo nenagrinėjo.

Atsakovas Vilniaus pataisos namai prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 86–87) laikosi tos pačios pozicijos, kurią buvo išdėstęs nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mano, kad teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisingas, atitinkantis faktinę situaciją ir priimtas įvertinus ginčui esminę reikšmę turinčias aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir teismų praktika.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2012 m. balandžio 18 d. nutarimą Nr. 28-1-408, kuriuo paskirta nuobauda – draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus įstaigos parduotuvėje, taip pat Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojo 2012 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 2S-2229, priimtą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjus ir atmetus pareiškėjo skundą dėl Nutarimo Nr. 28-1-408.

Vilniaus PN direktoriaus Nutarime Nr. 28-1-408 nurodyta, kad pareiškėjui nuobauda paskirta už Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 dalies, 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.9 punkto ir 1731 punkto reikalavimų pažeidimą. Aprašant pareiškėjo veikas, kurios kvalifikuotos pagal minėtas teisės aktų normas, Nutarime Nr. 28-1-408 nurodyta, kad 2012 m. balandžio 14 d. apie 14.05 val. nuteistasis T. V. gyvenamojoje patalpoje Nr.1-204 savo miegamojoje vietoje naudojosi kompiuteriu, nors pagal įstaigos direktoriaus 2012 m. balandžio 2 d. patvirtintą grafiką, galėjo naudotis nuo 10.30 val. iki 13.30 val. ir turėjo perduoti saugoti iki 13.30 val. Nutarime Nr. 28-1-408 aprašant pažeidimo aplinkybes nurodyta, kad kompiuteris buvo surastas gyvenamojoje patalpoje Nr. 1-204 pareiškėjo miegamojoje vietoje uždengtas apklotu.

Kiekvieno konkretaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos faktinės aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 str.6 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis) konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes ir aptarė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas pripažino pagrįsta nuobaudos pareiškėjui skyrimą už Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.9 punkto pažeidimą.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73 punkto, kuriame įtvirtinta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, tarp jų taisyklės, kuri reikalauja kabinti fotonuotraukas, iškarpas ir kitus daiktus tik specialiai įrengtoje vietoje (Taisyklių 73.9 p.). Nei Nutarime Nr. 28-1-408, nei medžiagoje, kuria remiantis jis priimtas, nėra duomenų, kad pareiškėjas pažeidė Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.9 punktą, t. y. kabino fotonuotraukas, iškarpas ir kitus daiktus, pažeisdamas minėtą Taisyklių nuostatą. To nenustatė ir Kalėjimų departamentas Sprendimu Nr. 2S-2229 pripažindamas, kad pareiškėjas pažeidė minėtą Taisyklių punktą. Byloje nėra jokių įrodymų, kad Nutarime Nr. 28-1-408 minima aplinkybė, jog pareiškėjas asmeninį kompiuterį savo miegamojoje vietoje buvo uždengęs apklotu, turi kokį nors ryšį su Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.9 punkte įtvirtinta elgesio taisykle, o tik patvirtina kokiu būdu pareiškėjas slėpė asmeninį kompiuterį, kuriuo naudojosi pažeisdamas nustatytą tvarką. Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje netinkamai vertino aplinkybes, netinkamai taikė materialinės teisės normas, nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjui nuobauda už Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.9 punkto pažeidimą paskirta pagrįstai. Todėl teisėjų kolegija šioje dalyje pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus ir konstatuoja, kad nuobauda pareiškėjui už Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.9 punkto pažeidimą paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, tačiau šios aplinkybės konstatavimas nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (jo rezoliucinę dalį) bei panaikinti Nutarimą Nr. 28-1-408 ir Sprendimą Nr. 2S-2229, kadangi už kitus pažeidimus, nurodytus Nutarime Nr. 28-1-408 (BVK 12 str.1 d. ir 110 str.1 d. 1 p., Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 1731 p.) pareiškėjas nubaustas pagrįstai ir teisėtai. Netinkamas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.9 punkto pritaikymas šiuo atveju nėra pagrindas taikyti ABTĮ 143 straipsnį ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes dėl naudojimosi kompiuteriu tvarkos pažeidimo kitos materialinės teisės normos taikytos tinkamai ir byla išspręsta iš esmės teisingai.

Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios, o 110 straipsnyje specialiosios nuteistųjų pareigos, tarp jų pareigos vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d.). Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 1731 punkte (bylai aktuali 2012 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. 1R-68 redakcija) nustatyta, kad nuteistieji šių Taisyklių 173.7 punkte nurodytais daiktais (kompiuteriais) naudojasi tik laisvalaikio metu, bet ne ilgiau kaip 3 valandas per parą Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka. Kalėjimų departamento direktorius nustato kriterijus, kuriais remiantis pataisos įstaigos direktorius gali nuteistajam leisti naudotis šių Taisyklių 173.7 punkte nurodytais daiktais ilgiau kaip 3 valandas per parą. Naudojimosi šių Taisyklių 173 punkte nurodytais daiktais vietas nustato pataisos įstaigos direktorius. Detalizuojant minėtas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuostatas, Kalėjimų departamento direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-123 patvirtinto Nuteistųjų ir suimtųjų naudojimosi laisvės atėmimo vietose turimais asmeniniais kompiuteriais tvarkos aprašo 1 punkte nustatyta, kad nuteistieji ir suimtieji laisvės atėmimo vietose turimais asmeniniais kompiuteriais naudojasi ne ilgiau kaip tris valandas per parą laisvės atėmimo vietos direktoriaus patvirtintoje dienotvarkėje nustatytu metu. Naudojimosi aprašo 3 punkte išvardyti naudojimosi asmeniniais kompiuteriais būdai, vieną arba kelis iš kurių savo įsakymu gali nustatyti laisvės atėmimo vietos direktorius, t. y. asmeniniai kompiuteriai: saugomi tam įrengtoje vietoje ir tik dienotvarkėje nustatytu metu išduodami savininkams naudotis; saugomi tam įrengtoje vietoje, kurioje sudarytos sąlygos dienotvarkėje nustatytu metu kompiuterių savininkams jais naudotis; nepaimami iš jų savininkų, bet laisvės atėmimo vietos personalas nuolat kontroliuoja, kad asmeniniais kompiuteriais nebūtų naudojamasi ne dienotvarkėje nustatytu metu. Remiantis Naudojimosi aprašo 4 punktu, nuteistųjų ir suimtųjų naudojimasis asmeniniais kompiuteriais ne dienotvarkėje nustatytu metu arba kompiuterio neatidavimas saugoti pasibaigus nustatytam naudojimosi juo laikui vertinamas kaip režimo pažeidimas ir sukelia teisės aktuose numatytas pasekmes.

Nuteistųjų naudojimosi asmeniniais kompiuteriais Vilniaus pataisos namuose tvarka nustatyta Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2012 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 3-43 patvirtintame Nuteistųjų naudojimosi asmeniniais kompiuteriais Vilniaus pataisos namuose tvarkos apraše (toliau – ir VPN aprašas). Šiame apraše nustatyta, kad: Vilniaus pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų asmeniniai kompiuteriai saugomi pataisos namų bibliotekoje ar kitoje administracijos paskirtoje patalpoje (VPN aprašo 1 punktas); nuteistieji savo asmeniniais kompiuteriais naudojasi pataisos namų skaitykloje ar kitose tam skirtose patalpose, o turintys atskirą pataisos namų direktoriaus leidimą, savo gyvenamose patalpose (VPN aprašo 2 punktas); nuteistasis nustatytu laiku pagal pataisos namų direktoriaus patvirtintą grafiką atvyksta į kompiuterių saugojimo vietą, pateikia kompiuterio nuosavybės kortelę, pasiima savo asmeninį kompiuterį ir pasirašo specialiame žurnale nurodydamas kompiuterio paėmimo datą bei laiką (VPN aprašo 3 punktas); pasinaudojus kompiuteriu jis grąžinamas į jo saugojimo vietą atsakingam asmeniui; specialiame žurnale nurodomas kompiuterio grąžinimo laikas (VPN aprašo 4 punktas); nuteistieji negali parduoti, skolinti ar dovanoti savo kompiuterių kitiems nuteistiesiems ar laikyti juos ne pataisos namų direktoriaus nurodytoje vietoje (VPN aprašo 15 punktas). Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2011 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 3-22 patvirtinto Nuteistiesiems perduodamų ir perduotų daiktų, nurodytų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 173 punkte, tikrinimo, peržiūrėjimo, perklausymo bei laikymo tvarkos aprašo (toliau – ir 173 punkto taikymo aprašas) 22 punkte, kuriame nustatyta, kad nuteistieji negali parduoti, skolinti ar dovanoti savo elektros prietaisų kitiems nuteistiesiems ar laikyti juos ne savo gyvenamoje vietoje <...>.

Minėtuose norminiuose teisės aktuose aiškiai reglamentuota naudojimosi asmeniniais kompiuteriais tvarka, kurios turi laikytis Vilniaus PN atliekantys laisvės atėmimo bausmę nuteistieji. Apelianto argumentus, esą nepagrįstą nuobaudos skyrimą lėmė Vilniaus PN direktoriaus įsakymais (VPN aprašo 2 punktu ir 173 punkto taikymo aprašo 22 punktu) nustatytas skirtingas teisinis reguliavimas, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus. Tai, kad VPN aprašo 2 punkte nustatant naudojimosi kompiuteriais tvarką pavartota sąvoka „gyvenamoji patalpa“, o 173 punkto taikymo aprašo 22 punkte įtvirtinant atitinkamą draudimą dėl kompiuterio laikymo, pavartota sąvoka „gyvenamoji vieta“ pareiškėjo padaryto pažeidimo kvalifikavimui neturėjo jokios įtakos. Pažymėtina tai, kad pagal laisvės atėmimo bausmės įstaigų specifiką patalpų, į kurias gyventi paskiriamas nuteistasis, sąvoką apibrėžia specialieji teisės aktai. Pagal Bausmių vykdymo kodekso nuostatas nuteistieji, laikantis atskiro arba izoliuoto laikymo reikalavimų, įtvirtintų šio Kodekso 70 straipsnyje, pataisos namuose laikomi atitinkamose gyvenamosiose patalpose, kurių įrengimo tvarką reglamentuoja poįstatyminiai teisės aktai. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ šių įstaigų specifikos prasme apibrėžta, kad gyvenamosios patalpos – bendrabučių gyvenamieji kambariai, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariai, kameros tipo patalpos, baudos, drausmės izoliatorių, kalėjimų, karcerio, tardymo izoliatoriaus, areštinių kameros, karantino (izoliavimo) patalpos. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 4 punkte detalizuota, kad nuteistųjų gyvenamieji kambariai – pataisos namuose ir atvirosiose kolonijose specialiai įrengtos patalpos, skirtos nuteistiesiems gyventi. Nagrinėjamo ginčo atveju yra nustatyta, kad 2012 m. balandžio 14 d. apie 14 val. pareiškėjas asmeniniu kompiuteriu naudojosi savo gyvenamojoje patalpoje Nr. 1-204 (gyvenamajame kambaryje, pareiškėjui skirtoje miegoti vietoje) pasibaigus nustatytam naudojimosi kompiuteriu laikui. Taigi pažeidimo padarymo vieta yra visiškai aiški.

Pirmosios instancijos teismas ištyręs įrodymus pagrįstai konstatavo, kad aplinkybė, jog pareiškėjas 2012 m. balandžio 14 d. apie 14.05 val. naudojosi asmeniniu kompiuteriu gyvenamojoje patalpoje Nr. 1-204, nors pagal Vilniaus PN direktoriaus patvirtintą grafiką, kompiuteris iki 13.30 val. turėjo būti perduotas į administracijos paskirtą saugojimo patalpą, byloje yra nustatytas. Patikrinusi bylą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei išvadomis, kad nuobauda pareiškėjui už Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 dalies, 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 1731 punkto pažeidimą yra paskirta pagrįstai bei teisėtai ir atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.

Apeliacinio skundo argumentą, esą pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą paviršutiniškai, šališkai vertino faktines aplinkybes, neatsižvelgė ir tinkamai nevertino pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus. Pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą priimti sprendimą įvertinus posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuojant, kurios aplinkybės, turinčios bylai reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje <...>. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą buvo pažymėta (ABTĮ 13 str. 1 d.), kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą, kad sprendimą nemotyvuotu galima laikyti tik tais atvejais, kai neatsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus, kai sprendime iš viso nėra motyvuojamosios dalies arba iš jos neaišku, kokiais įrodymais ir teisės aktais remiantis prieita prie išvadų, pateiktų sprendimo rezoliucinėje dalyje (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis: 2008 m. gruodžio 5 d. Nr. P444 -196/2008; 2009 m. liepos 24 d. Nr. P756-151/2009; 2009 m. lapkričio 6 d. Nr. P525-194/2009 ir kt.). Patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą šiuo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas atitinka esminius ABTĮ 86 straipsnio 2 dalies reikalavimus, teismas iš esmės tinkamai vykdė ABTĮ 81 straipsnyje nustatytus įpareigojimus, nustatė ginčui svarbias faktines aplinkybes, išsprendė pareiškėjo skundo reikalavimus dėl ginčijamų aktų teisėtumo ir pagrįstumo, savo išvadas pagrindė ištirtais įrodymais ir teisės normomis.

Tai, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu dėl nuobaudos skyrimo už Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.9 punktą, nesuteikia pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, esą pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą paviršutiniškai, tuo labiau, kad buvo šališkas. Apeliacinio skundo teiginio, esą pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, apeliantas nepagrindė jokiais argumentais. Tai, kad teismas, nepatenkino pareiškėjo skundo, negali būti traktuojama kaip teismo šališkumas.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas administracinį ginčą išsprendė teisingai, materialinės teisės normas taikė iš esmės tinkamai, procesinės teisės normų nepažeidė. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas, atitinkamai pakoregavus jo motyvuojamąją dalį, paliekamas iš esmės nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo T. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys