Legislator Case Law & Legislation
36bdfc0e-78e3-4f32-be7c-e661e9982a8b AI generated

36bdfc0e-78e3-4f32-be7c-e661e9982a8b · Regionų administracinis teismas

Case Number 36bdfc0e-78e3-4f32-be7c-e661e9982a8b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I1-1556-780/2023 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03440-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 20.2.3.2; 37.2; 55.1.1; 55.1.3 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2023 m. balandžio 18 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas RamÅ«nas Å arka, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Ž. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

36bdfc0e-78e3-4f32-be7c-e661e9982a8b · Regionų administracinis teismas: teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I1-1556-780/2023 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03440-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 20.2.3.2; 37.2; 55.1.1; 55.1.3 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2023 m. balandžio 18 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas RamÅ«nas Å arka, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Ž. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas Ž. S. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 1 d., atlikinėjant laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje, nebuvo užtikrinta teisė į tinkamÄ pasivaikščiojimÄ kiemelyje.

PaaiÅ¡kino, kad neturėjo galimybės iÅ¡sikviesti pareigÅ«nÄ , nes nebuvo įrengto iÅ¡kvietimo mygtuko, todėl bÅ«damas lauke Å¡alo arba buvo lietuje, drėgmėje. Pasivaikščiojimo metu kiemelyje nebÅ«davo pareigÅ«no, pareiÅ¡kėjas bÅ«davo paliekamas vienas be nuolatinės priežiÅ«ros. PareiÅ¡kėjas mano, kad taip buvo siekiama jį žlugdyti bei paveikti psichologiÅ¡kai, nes esant poreikiui į tualetÄ , jis negalėjo iÅ¡sikviesti pareigÅ«no. Dėl tokių institucijos pareigÅ«nų veiksmų pareiÅ¡kėjas patyrė nuolatinę baimę, stresÄ bei emocinius ir psichologinius iÅ¡gyvenimus.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas į PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-Ä jį sektorių (toliau – ir PPN-AK) atvyko 2021 m. balandžio 1 d., iÅ¡vyko iÅ¡ PPN-AK į Å iaulių tardymo izoliatorių 2022 m. liepos 27 d. PaaiÅ¡kino, kad pagal PPN-AK galiojusius teisės aktus, pareigÅ«no iÅ¡kvietimo sistema įrengiama tik kamerose, kuriose laikomi nuteistieji priskiriami drausmės grupei, asmenys, atliekantys nuobaudas kamerų tipo patalpose ir tardymo izoliatoriuose laikomi asmenys.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas skunde nedetalizavo, kokiu aspektu aliarminio iÅ¡kvietimo neįrengimas sukėlė jam neturtinę žalÄ . Nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų susidÅ«ręs su grėsme, kurios galėjo iÅ¡vengti pasinaudodamas aliarminiu iÅ¡kvietimu ar dėl to patyrė kitokių nepatogumų. PareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo PPN-AK metu vertė pasinaudoti aliarminiu iÅ¡kvietimu; jis dėl Å¡ių aplinkybių su skundais ar praÅ¡ymais į įstaigos administracijÄ nesikreipė.

PareiÅ¡kėjas nekonkretizavo apraÅ¡omų aplinkybių, t. y. nenurodė, kada konkrečiai jis susidÅ«rė su sunkumais, siekiant iÅ¡sikviesti pareigÅ«nÄ tam, kad bÅ«tų iÅ¡leistas iÅ¡ pasivaikščiojimo kiemelio. Teisės aktai nenumato reikalavimo aliarminį iÅ¡kvietimÄ Ä¯rengti pasivaikščiojimo kiemeliuose, tačiau laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų elgesio kontrolė ir apsauga negyvenamosiose patalpose organizuojama ir užtikrinama taikant visumÄ organizacinių ir techninių priemonių bei pareigÅ«nų veiksmų, todėl Å¡iuo aspektu nėra institucijos neteisėtų veiksmų, dėl kurių pareiÅ¡kėjui galėjo kilti neturtinė žala.

Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neužtikrintų kalinimo sÄ lygų PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-jame sektoriuje laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 1 d., atlyginimo. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar institucija arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad neturtinė žala jam kilo laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 1 d. laisvės atėmimo bausmę atliekant PPN-AK. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas į PPN-AK atvyko 2021 m. balandžio 1 d. Atsižvelgus į aukščiau nurodytÄ , teismas atmeta pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ priteisti neturtinę žalÄ už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. kaip nepagrįstÄ , nes pareiÅ¡kėjui nebÅ«nant PPN-AK negalėjo atsirasti neteisėti institucijos veiksmai, o kartu ir neturtinė žala.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. gruodžio 22 iki 2022 m. liepos 6 d.) 1 punkte numatyta, kad Taisyklės nustato pataisos namų, atvirųjų kolonijų, pusiaukelės namų, ir tardymo izoliatorių (toliau – įkalinimo įstaigos) nuteistųjų (suimtųjų) laikymo patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų (toliau – įkalinimo įstaigų statiniai) įrengimo ir eksploatavimo bendruosius reikalavimus.

Taisyklių III skyrius reglamentuoja kamerų tipo sÄ lygomis laikomų nuteistųjų pasivaikščiojimo kiemams taikomus reikalavimus. Minėtų taisyklių 16 punkte numatyta, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos durys. <...> Pasivaikščiojimo kiemai dengiami metaliniai tinklais. IÅ¡ilgai pasivaikščiojimo kiemų sienų, ant žemės arba virÅ¡uje, įrengiama priežiÅ«rÄ vykdančio pareigÅ«no pakyla. Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiami 120 cm pločio stogeliai, saugantys nuo atmosferos kritulių.

Naujai įrengiamuose, rekonstruojamuose, kapitaliÅ¡kai remontuojamuose pasivaikščiojimo kiemuose turi bÅ«ti įrengta atmosferos kritulių Å¡alinimo sistema. Taisyklių 12.11 punkte nurodyta, kad kamerose (kuriose laikomi nuteistieji priskiriami drausmės grupei, asmenys atliekantys nuobaudas kamerų tipo patalpose ir tardymo izoliatoriuose laikomi asmenys) įrengiama priežiÅ«rÄ vykdančio pareigÅ«no iÅ¡kvietimo sistema. Teismas, įvertinęs aptartÄ teisinį reglamentavimÄ bei byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, atmeta pareiÅ¡kėjo skundo teiginį, jog jam nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sÄ lygos dėl to, jog bÅ«damas pasivaikščiojimo kiemeliuose negalėjo iÅ¡sikviesti pareigÅ«no, nes nebuvo įrengti iÅ¡kvietimo mygtukai, kaip nepagrįstÄ , nes PPN-AK nenumatyta pareiga pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengti pareigÅ«no iÅ¡kvietimo sistemos.

Be to, teismas sprendžia, kad skunde nurodyti pareiÅ¡kėjo argumentai yra deklaratyvÅ«s ir abstraktÅ«s. PareiÅ¡kėjas nedetalizavo ir nenurodė konkrečių aplinkybių, kuomet jam esant pasivaikščiojimo kiemelyje prireikė pareigÅ«no pagalbos, tačiau jos negalėjo iÅ¡sikviesti, nenurodė, kokios neigiamos to pasekmės pareiÅ¡kėjui kilo. Byloje nėra duomenų, kad dėl jo nurodytų netinkamų kalinimo sÄ lygų ir jų sukeltų pasekmių bÅ«tų kreipęsis į administracijÄ ar kitas kompetentingas institucijas.

Vien tik hipotetinės prielaidos dėl pasekmių, kurias galbÅ«t galėtų sukelti iÅ¡kvietimo mygtuko nebuvimas pasivaikščiojimo kiemelyje, nereiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjas realiai patyrė žalÄ . Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, pareiÅ¡kėjo skundo argumentus dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nesant pasivaikščiojimo kiemeliuose pareigÅ«no iÅ¡kvietimo mygtuko atmeta, kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiÅ¡kėjui įvykdžius pareigÄ nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, įrodinėjimo naÅ¡ta dėl kalinimo sÄ lygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimų Nr. 42525/07, 60800/08);

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Atitinkamai Å¡iuo atveju įrodinėjimo naÅ¡ta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintos tinkamos laikymo sÄ lygos, tenka atsakovei (jos atstovui), tačiau tai nereiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjas tokiose bylose yra atleidžiamas nuo pareigos pateikti detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ .

Tokio pobÅ«džio bylose turi bÅ«ti vertinama įrodymų visuma, taip pat atsižvelgiama į pareiÅ¡kėjo nusiskundimų dėl netinkamų laikymo sÄ lygų konkrečiu nusiskundimo aspektu apibÅ«dinimo konkretumÄ , aiÅ¡kumÄ , teiginių pagrįstumÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017; 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2614-492/2017). IÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sÄ lygas, analizę, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad PPN-AK tinkamai vykdė teisės aktų reikalavimus ir jokių neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjo atžvilgiu neatliko.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Tačiau, kaip minėta, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ pirmiausiai turi bÅ«ti nustatyta, kad atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis).

Nors pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė nuolatinę baimę, stresÄ bei emocinius ir psichologinius iÅ¡gyvenimus, tačiau įrodymų savo teiginiams pagrįsti nepateikė. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė, todėl Å¡iuo konkrečiu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog dėl laikymo netinkamomis sÄ lygomis bÅ«tų atsiradusios neigiamos pasekmės sveikatai.

Pagal byloje surinktus duomenis, akivaizdu kad PPN-AK tinkamai vykdė savo funkcijas, kurios yra numatytos teisės aktuose, todėl veikė teisėtai, o pareiškėjo dėl to patirti neigiami išgyvenimai negali būti vertinami kaip neturtinė žala dėl neteisėtų veiksmų. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina tiek neteisėtų valstybės institucijos ar jos pareigūnų veiksmų, tiek ir priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų jo išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų ir pareigūnų veiksmų.

Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovas atliko neteistus veiksmus, kuriais siekė pareiÅ¡kėjui sÄ moningai sukelti dvasinį sukrėtimÄ ir skriaudÄ , todėl nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, t. y. nesant visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo Ž. S. skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas RamÅ«nas Å arka