2021-05-05 Nr. AB-9576-3-64-3-02628-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-409-442/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02628-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas), ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės V. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovei V. S. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovės V. S. (toliau – ir atsakovė) 500,86 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas teismui pateiktame skunde nurodė, kad UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ yra Telšių, Plungės, Mažeikių rajonų ir Rietavo savivaldybių įsteigtas regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius, kuriam pavesta rinkti, administruoti bei išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Telšių rajono savivaldybės teritorijoje.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovė V. S. yra nekilnojamojo turto objektų, esančių adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), savininkė. Šio prašymo pateikimo dieną atsakovė nėra pilnai atsiskaičiusi su pareiškėju, t. y. nėra sumokėjusi 198,19 Eur metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. už objektą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 302,67 Eur vietinės rinkliavos sumos už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. už objektą, esantį (duomenys neskelbtini). Viso atsakovė yra nesumokėjusi 500,86 Eur vietinės rinkliavos.

4. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nekilnojamojo turto objektų savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą. Telšių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T1-236 bei 2017 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T1-41 patvirtinti Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai), nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (6 p.), vietinės rinkliavos dydis nustatomas visiems komunalinių atliekų turėtojams, fiziniams ir juridiniams asmenims, valdantiems, naudojantiems ir disponuojantiems nekilnojamąjį turtą (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (34 p.).

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuojamoje praktikoje laikosi pozicijos, kad vien aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.

6. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovė įsiskolinimo laikotarpiu buvo Telšių rajono savivaldybės teritorijoje esančių nekilnojamųjų objektų savininkė (t. y. atsakovė nuosavybės teise valdė, naudojo, disponavo Telšių rajono savivaldybės teritorijoje esantį nekilnojamąjį turtą), nurodė, kad atsakovė yra vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą mokėtoja, ir turi prievolę sumokėti pareiškėjui metinę vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą .

II. 7. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 17 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino ir priteisė jam iš atsakovės V. S. 500,86 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., taip pat 14,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 2,58 Eur už nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registro išrašų suformavimą.

8. Teismas nurodė, kad vietinės rinkliavos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, o pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte, 12 straipsnio 2 punkte, Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje, bei Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą nuostatuose.

9. Teismas konstatavo, kad byloje esantys dokumentai patvirtina, jog atsakovė yra Telšių rajono savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų savininkė, todėl privalo mokėti nustatytą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Iš pareiškėjo pateiktos pažymos teismas nustatė, kad atsakovės vietinės rinkliavos įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra viso 500,86 Eur už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgęs į aukščiau nurodytą teisinį vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentavimą bei įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą iš atsakovės yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkinamas.

10. Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, teismas pažymėjo, kad teismui pateikti įrodymai, jog pareiškėjas UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ sumokėjo advokatui 36,30 Eur už pagalbą surašant ir paduodant skundą, bei atstovaujant teisme, bei 2,58 Eur už nekilnojamo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registro išrašų formavimą.

11. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintomis rekomendacijomis dėl užmokesčio dydžio, atsižvelgdamas į aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatavo, kad nagrinėjama administracinė byla ir joje keliami reikalavimai yra analogiški reikalavimams, kurie ne kartą yra nagrinėti tiek pirmosios instancijos apygardų administracinių teismų, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir tokio pobūdžio bylose suformuotos pakankamai aiškios teisinės kryptys įvairiais aspektais. Kreipiantis į teismą su analogiško pobūdžio reikalavimais, advokato pagalbos poreikis išlieka itin minimalus, nes administracinėje byloje paprastai keičiasi tik šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, ir prašoma priteisti pinigų suma, o šiems duomenims surašyti bei informacijai surinkti kvalifikuota teisinė pagalba yra perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir paties subjekto, atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą, jėgomis.

12. Teismas pažymėjo, kad vietinės rinkliavos skolą apskaičiavo ir pažymą parengė ne advokatas, o subjekto, atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą, darbuotojai. Teismo nuomone, juridiniai asmenys turi teisę pasitelkti advokatus, tačiau tai turėtų būti daroma vadovaujantis protingumo principu ir vengiant perteklinio išlaidavimo. Teismas sprendė, kad nagrinėjama administracinė byla (atsižvelgiant į jos teisinius aspektus ir faktinę situaciją) yra nesudėtinga, todėl 36,30 Eur išlaidų už skundo parengimą sumą, sumokėtą advokatui, sumažino iki 14 Eur.

III. 13. Atsakovė V. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 17 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti.

14. Atsakovė pirmiausia nurodo, kad jai nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdį.

15. Pareiškėja teigia, kad bute (duomenys neskelbtini), niekas negyvena jau dešimt metų, bute nėra vandens, elektros, butu niekas nesinaudojo, jis nebuvo nuomojamas, taigi, bute negalėjo susidaryti šiukšlės, todėl atliekų tvarkymo paslauga irgi nebuvo naudojamasi. Kad butas buvo negyvenamas patvirtina pridedami kaimynų paaiškinimai.

16. Atsakovės teigimu, pareiškėjas galėjo apžiūrėti butą, bei įsitikinti, kad jis nepritaikytas gyventi – trečiame aukšte (kur yra butas) nėra nei bendros virtuvės, nei bendros prausyklos su vandeniu, nes to aukšto gyventojai tokias patalpas yra įsirengę savo butuose. Atsakovė nurodo, kad į 316 butą neįmanoma atvesti vandens, už vandens ir elektros sunaudojimą nemokama, t. y. butas nepritaikytas gyvenimui, taigi, atsakovė neturi mokėti ir už atliekų tvarkymą.

17. Atsakovė nurodo gaunanti netekto darbingumo pensiją, bet jos gaunamos pajamos neleidžia sumokėti priteistos sumos už atliekų tvarkymą.

18. Pareiškėjas UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, bei prašo priteisti 36,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

19. Pareiškėjas nurodo, kad pagal Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą nuostatus, gyvenamosios paskirties daugiabučiams yra nustatyta pastovioji ir kintamoji vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą dalis. Vietinė rinkliava apskaičiuojama atsižvelgiant į objekte deklaruotų gyventojų skaičių. Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis, atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Atsakovė pareiškėjui neteikė duomenų apie elektros energijos suvartojimą, nepildė deklaracijų, todėl negali būti atleista nuo rinkliavos kintamosios dalies mokėjimo. Pareiškėjas pažymi, jog tai, kad nekilnojamuoju turtu niekas nesinaudoja, savaime nepaneigia pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

20. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovė neginčija sprendimo dalies dėl vietinės rinkliavos priteisimo už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą objekte, esančiame (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 21. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimo priteisimo.

22. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės 500,86 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., taip pat 14,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 2,58 Eur už Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei Gyventojų registro išrašų suformavimą. Atsakovė su tokiu teismo sprendimu nesutinka, nurodydama, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jau daugiau kaip dešimt metų niekas negyvena, jame komunalinės atliekos nesusidaro.

23. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

24. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad jai nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimą.

25. ABTĮ 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso dalyviams teismo šaukimu ir pranešimu pranešama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Pagal šio straipsnio 3 dalį asmeniui, kuriam pranešama arba kuris šaukiamas, šaukimas pristatomas į jo gyvenamąją vietą arba siunčiamas į jo darbovietę. <…> Jeigu adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, teismas gali šaukimus ir pranešimus įteikti paskelbdamas apie paskirtos bylos nagrinėjimo laiką ir vietą specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip likus dešimčiai darbo dienų iki bylos nagrinėjimo dienos. Tam teismas priima nutartį, kurioje nurodoma procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu data. Tokiu atveju laikoma, kad proceso dalyviams yra pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Teismo šaukimo ar pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje diena laikoma teismo šaukimo ar pranešimo nurodytiems asmenims įteikimo diena.

26. Pagal ABTĮ 74 straipsnio 4 dalį šaukimas asmeniui įteikiamas jam pačiam pasirašytinai. ABTĮ 74 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu pristatantis šaukimą asmuo gyvenamojoje vietoje arba darbo vietoje neranda asmens, kuriam pranešama ar kuris šaukiamas dalyvauti byloje, šaukimas įteikiamas kuriam nors iš gyvenančių kartu su juo suaugusių šeimos narių, o jeigu jų nėra, – butų eksploatavimo organizacijai, seniūnijos seniūnui (jo pavaduotojui) ar darbovietės administracijai. Šiais atvejais priėmęs šaukimą asmuo privalo pasirašydamas, kad gavo šaukimą, nurodyti savo vardą, pavardę, taip pat savo ryšį su adresatu arba einamas pareigas. Priėmęs šaukimą asmuo privalo, esant galimybei, nedelsdamas įteikti jį adresatui. Pagal šio straipsnio 6 dalį šaukimo atplėšiamoji dalis su adresato parašu ar pranešimas apie šaukimo įteikimą grąžinamas teismui. Jeigu faktinė šaukiamo asmens buvimo vieta nežinoma, teismas pradeda nagrinėti bylą, gavus teisme šaukimą su užrašu, patvirtinančiu, kad jį gavo paskutinės žinomos šaukiamo asmens gyvenamosios vietos butų eksploatavimo organizacija arba seniūnijos seniūnas (jo pavaduotojas).

27. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi bylos nagrinėjimas teismo posėdyje buvo paskirtas 2020 m. sausio 6 d. 11.30 val. Teismo šaukimas apie teismo posėdį bei pareiškėjo prašymo bei jo priedų kopijos atsakovei išsiųsti jos deklaruotos nuolatinės gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini) (b. l. 40-42). Pašto siunta su teismo šaukimu bei siųstais procesiniais dokumentais atsakovei grįžo neįteikti su pašto žyma „neatsiėmė per siuntos saugojimo laiką“. Teismo šaukimai atsakovei buvo siunčiami atsakovės darbovietės (viešosios įstaigos „Mažieji kūrėjai“) adresu: (duomenys neskelbtini), ir patikslintu adresu: (duomenys neskelbtini), bet pašto siuntos grįžo neįteiktos su pašto žyma „neatsiėmė per siuntos saugojimo laiką“.

28. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje 2020 m. vasario 17 d. 16.30 val. bei procesinių dokumentų įteikimą atsakovei paskelbė 2020 m. sausio 7 d. specialiame interneto tinklalapyje.

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 72 straipsnio 3 dalimi, pagrįstai pareiškėjo prašymą dėl rinkliavos priteisimo su priedais ir šaukimą į teismo posėdį atsakovei įteikė viešo paskelbimo būdu ir atsakovė apie teismo posėdį buvo informuota tinkamai.

30. Pažymėtina, kad atsakovė, ginčydama skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą nekilnojamojo turto objektuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), priteisimo, savo nesutikimą su teismo sprendimu grindžia aplinkybėmis, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra nenaudojamas, ir komunalinių atliekų išvežimo paslaugos šiam butui nebuvo teikiamos.

31. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietinė rinkliava – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Pagal Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktą savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Minėto įstatymo 12 straipsnis numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, kuriuose, be kita ko, nustato vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką.

32. Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai, patvirtinti Telšių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T1-236 (su vėlesniais pakeitimais, galiojo iki 2017 m. vasario 28 d.), nustatė, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – visi komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias TIPK leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje (Nuostatų 6 p.), taip pat buvo patvirtintas vietinės rinkliavos dydis, jos apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, rinkliavos mokėtojų teisės ir pareigos. Nuo 2017 m. kovo 1 d. galioja Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai, patvirtinti Telšių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. T1-41.

33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareigos mokėti vietinę rinkliavą konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. (žr. 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Tai lemia, kad nagrinėjamu atveju vertinimo, jog atsakovė pagal Nuostatų, patvirtintų 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T1-236, 6 punktą ir Nuostatų, patvirtintų Telšių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. T1-41, 2 punktą yra laikytina ginčo vietinės rinkliavos mokėtoja, negali paneigti apeliacinio skundo argumentai, kad ji nuosavybės teise valdomu turtu nesinaudoja ir atliekų tvarkymo paslaugos nebuvo teikiamos. Atitinkamai, kaip ne kartą savo jurisprudencijoje yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aptariama vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012). Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; kt.).

34. Byloje esantys valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašai patvirtina, kad atsakovei nuo 2000 m. vasario 23 d. nuosavybės teise priklauso gyvenamoji patalpa – butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o nuo 2012 m. vasario 15 d. atsakovei nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tai leidžia pripažinti, jog atsakovė atitiko vieną iš ginčo vietinės rinkliavos požymių – nuosavybės ar kita teise valdyti ir naudoti nekilnojamąjį turtą Telšių rajono savivaldybės teritorijoje. Atsakovės, kaip vietinės rinkliavos mokėtojos, statuso bei pareigos mokėti ginčo rinkliavą negali paneigti aplinkybė, jog ji, kaip teigia, turinti mokėti už atliekas, kurių jai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), objektyviai negalėjo susidaryti. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai sprendė, jog atsakovė pagrįstai pareiškėjo buvo pripažinta vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoja, bei priteisė iš atsakovės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimą.

35. Nuostatų, patvirtintų Telšių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T1-236, 40 punkte nurodyta, kad nuo vietinės rinkliavos mokesčio kalendoriniais metais atleidžiami rinkliavos mokėtojai, kai jiems priklausančiame nekilnojamojo turto objekte nebuvo gyvenama, jis yra fiziškai sunaikintas, avarinės būklės ir kt., pateikus statybos ir griovimo atliekų sutvarkymo faktą įrodančius dokumentus bei kitus faktines aplinkybes pagrindžiančius dokumentus arba jų tinkamai patvirtintas kopijas. Nuostatų, patvirtintų Telšių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. T1-41, 37 punkte nustatyta, kad rinkliavos mokėtojas, norintis, kad jam deklaruotu laikotarpiu nebūtų skaičiuojama kintamoji vietinės rinkliavos dalis, turi pateikti prašymą – sąžiningumo deklaraciją, kurios formą nustato administratorius.

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktus duomenis, pažymi, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kad kreipėsi į pareiškėją dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo ar dėl kintamosios rinkliavos dalies perskaičiavimo, kadangi atliekos jai priklausančiame nuosavybės teisės objekte nesusidaro. Pažymėtina, kad byloje nekeliamas ginčas dėl įsiskolinimo sumos apskaičiavimo teisingumo.

37. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų, o atsakovės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo esmės. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

38. Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teismo prašo priteisti iš atsakovės 36,30 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą rengiant procesinį dokumentą.

39. Nagrinėjamu atveju atsakovės apeliacinis skundas atmestas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, o tai reiškia, kad pareiškėjo naudai yra priimtas procesinis sprendimas, todėl pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Pareiškėjo prašoma suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 36,30 Eur – neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatyto dydžio. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad apeliacinės instancijos teisme nagrinėtas ginčas pagal apeliacinį skundą nebuvo sudėtingas tiek faktiniu, tiek teisiniu požiūriu, todėl nereikalavo itin didelių pareiškėjo atstovo (advokato) darbo laiko ir materialinių sąnaudų, į tai, kad advokatas dalyvavo ir pirmosios instancijos teisme, į kitus Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas pareiškėjo už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą prašomą priteisti išlaidų atlyginimo sumą sumažinti, t. y. priteisti pareiškėjui iš atsakovės 14 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimo išlaidų. Tokios pozicijos laikomasi ir kitose analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1893-415/2019; 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-636-520/2020).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovės V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Smigių regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovės V. S. 14 Eur (keturiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas Dainius Raižys Virginija Volskienė