36bdb0b0-896c-4506-a00a-efa6785041c9 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-96-773/2019 Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01474-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 3.3.1.18.1. (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 30 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Å imonis, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-21485-737/2018 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieÅ¡kinį atsakovui D.

K. dėl skolos priteisimo. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Kapitalo valda“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti jai iÅ¡ atsakovo D. K. 767,85 Eur skolÄ , 1 579,47 Eur delspinigius, 76,79 Eur baudÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2007 m. kovo 8 d. D. K. ir UAB „Ūkio banko lizingas“ pasirašė IÅ¡perkamosios nuomos sutartį (toliau – Sutartis), pagal kuriÄ atsakovas įsigijo televizorių.

Pagal Sutarties 2.1 punktÄ atsakovas įsipareigojo per 24 mėnesių laikotarpį pagal Å¡alių suderintÄ mokėjimų grafikÄ ir sÄ lygas mokėti numatytas įmokas. Pagal Sutarties 5.5 punktÄ atsakovas įsipareigojo informuoti lizingo bendrovę apie pasikeitusį adresÄ ar telefonÄ , banko rekvizitus ir kt. Sutarties 11.1 punktu Å¡alys susitarė dėl Sutarties nevykdymo pasekmių – pažeidus mokėjimų grafikÄ , vėluojant mokėti mokėjimus ar jų dalį, nuomininkas įsipareigoja mokėti lizingo įmonei 0,2 procento delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ , o Sutarties 11.2 punkte buvo numatyta, jog nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas Å¡ios Sutarties 5.5 punktÄ nuomininkas sumoka lizingo įmonei 10 procentų neiÅ¡pirktos turto vertės baudÄ .

Atsakovas sumokėjo tik 1 mėnesio įmokÄ ir liko skolingas 767,85 Eur. UAB „Ūkio banko lizingas“ 2009 m. kovo 4 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į D. K. UAB „Kapitalo valda“. IeÅ¡kovė, perėmusi reikalavimÄ , informavo atsakovÄ apie reikalavimo teisės perleidimÄ , esamus jo skolinius įsipareigojimus, ragino atsakovÄ padengti perleistÄ kreditorinį įsiskolinimÄ , tačiau atsakovas gera valia įsipareigojimų nevykdė.

2. Atsakovui D. K. ieÅ¡kinio kopija ir teismo praneÅ¡imas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieÅ¡kinį pateikti, įteikti asmeniÅ¡kai 2018 m. rugpjūčio 11 d. Atsakovas per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimo nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mai 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu už akių ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies. Teismas priteisė iÅ¡ atsakovo D. K. ieÅ¡kovės UAB „Kapitalo valda“ naudai 767,85 Eur skolÄ , 276,43 Eur delspinigius, 76,79 Eur baudÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 25,44 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. KitÄ ieÅ¡kinio dalį teismas atmetė.

4. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai – 2007 m. kovo 8 d. iÅ¡perkamosios nuomos sutartis, 2009 m. kovo 4 d. Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 09/03/04-1, 2009 m. kovo 4 d. perdavimo priėmimo aktas Nr. 571 iÅ¡ dalies patvirtina ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ . Teismas nustatė, kad atsakovas Sutarties nevykdė, iki ieÅ¡kinio teismui padavimo skolos negrÄ Å¾ino, atsiliepimo nepateikė, savo prievolės ieÅ¡kovei neginčijo.

5. Teismas iÅ¡ Sutarties 11.1 punkto nustatė, kad Å¡alys susitarė dėl 0,2 proc. delspinigių normos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ nuo laiku nesumokėtos sumos. Teismas taip pat nustatė, kad ieÅ¡kovė 1 579,47 Eur delspinigius priskaičiavo už 4 114 dienų, laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 20 d. iki 2018 m. liepos 25 d., savo iniciatyva delspinigių normÄ sumažino iki 0,05 proc. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pradinė kreditorė reikalavimo teisę ieÅ¡kovei perleido 2009 m. kovo 4 d., tačiau ieÅ¡kovė į teismÄ kreipėsi tik 2018 m. liepos 25 d., t. y. po reikalavimo perleidimo praėjus daugiau kaip devyniems metams, pažymėjo, kad ieÅ¡kovė ypač ilgÄ laikÄ nesiėmė visų galimų veiksmų skolai iÅ¡ieÅ¡koti, tačiau už šį laikotarpį skaičiavo delspinigius.

Teismas nustatė, kad kreipimosi į teismÄ dienai paskaičiuota delspinigių suma jau daugiau kaip du kartus virÅ¡ija skolos sumÄ , o ieÅ¡kovė teismui nenurodė jokių svarbių priežasčių, kodėl tiek metų nesikreipė į teismÄ dėl skolos priteisimo. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovės teiginiai, jog nuo 2010 metų ji ėmėsi ikiteisminio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, yra nepagrįsti įrodymais, o duomenų, kad atsakovas bÅ«tų ketinęs ar žadėjęs ieÅ¡kovei atsiskaityti ir dėl to bÅ«tų galima pateisinti ieÅ¡kovės delsimÄ , byloje nėra.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra silpnesnė Å¡alis – vartotojas, o prievolė yra įvykdyta iÅ¡ dalies, sprendė, kad ieÅ¡kovė leido susidaryti pernelyg didelėms, akivaizdžiai neprotingoms netesyboms, kurių priteisimas neatitiktų Å¡alių interesų pusiausvyros, protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo principų, todėl sumažino netesybas ir iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteisė delspinigius, apskaičiuotus už 180 dienų, taikant Å¡alių sutartimi nustatytÄ 0,2 proc. normÄ , t. y. 276,43 Eur (767,85 Eur x 0,2 proc. x 180 d.).

6. Teismas nustatė, kad atsakovas su pirmine kreditore sudarytoje sutartyje savo gyvenamosios vietos adresÄ yra nurodęs (duomenys neskelbtini), tačiau patikrinus Gyventojų registro duomenis paaiÅ¡kėjo, jog atsakovas savo gyvenamÄ jÄ vietÄ yra deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, kad atsakovas pažeidė Sutarties 5.5. punkto sÄ lygas ir nepranešė ieÅ¡kovei apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimÄ , todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteisė 76,79 Eur baudÄ .

7. Teismas, ieškinį patenkinęs iš dalies (46,25 proc.), paskirstė bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų ir atmestų ieškovės reikalavimų daliai – ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatęs, kad ieškovė byloje sumokėjo 55 Eur žyminį mokestį, ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo priteisė 25,44 Eur bylinėjimosi išlaidų (55 x 46,25 proc.).

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 8. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė UAB „Kapitalo valda“ praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo už akių dalį dėl delspinigių priteisimo – iÅ¡ atsakovo D. K. ieÅ¡kovės naudai priteistÄ 276,43 Eur dydžio delspinigių sumÄ padidinti iki 1579,47 Eur bei patikslinti, kad priteistos procesinės palÅ«kanos skaičiuojamos nuo 767,85 Eur skolos, 1 579,47 Eur delspinigių, 76,79 Eur baudos, kitų sumų.

Apeliantė taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 29 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Teismas, spręsdamas dėl delspinigių priteisimo, nepagrįstai savo iniciatyva pritaikė sutrumpintÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių senaties terminÄ ir tuo pažeidė teisės aktus bei teismų praktikÄ . IeÅ¡kovė pažymi, kad atsakovas neprašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, o Å¡io praÅ¡ymo nesant, teismas ieÅ¡kinio senaties negalėjo pritaikyti savo iniciatyva. 1.2.

Teismas nepagrįstai sumažino praÅ¡omų priteisti delspinigių sumÄ motyvuodamas tuo, kad atsakovas yra vartotojas ir silpnesnioji sutarties Å¡alis, turėjusi ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sÄ lygų. IeÅ¡kovė pažymi, kad sudaryta iÅ¡perkamosios nuomos sutartis nėra vartojimo kredito sutartis, todėl teismas neturėjo pagrindo atsakovÄ laikyti vartotoju. 1.3. Teismas neteisingai vertino, kad praÅ¡omi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli. Teismas neatsižvelgė, kad ieÅ¡kovė nurodė, jog praÅ¡o ne visų sutartimi numatytų delspinigių, o juos pati yra jau sumažinusi iki 0,05 proc.

Teismo priteisti delspinigiai yra beveik tris kartus mažesni už priteistÄ pagrindinę sumÄ ir visiÅ¡kai neatitinka Å¡alių interesų pusiausvyros. 1.4. Teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė delsė reikalauti įvykdyti prievolę, todėl yra atsakinga už pradelstų įvykdyti prievolę pagal Sutartį dienų skaičių, yra nepagrįsta ir prieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Teismas neįvertino, kad nuo pat reikalavimo į atsakovÄ atsiradimo, ieÅ¡kovė ėmėsi visų įmanomų aktyvių veiksmų iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ atsakovo ikiteisminiu bÅ«du, pateikė atsakovui visÄ informacijÄ apie kreditoriaus pasikeitimÄ , esamÄ Ä¯siskolinimÄ , siuntė raginimus, siekė iÅ¡spręsti ginÄÄ taikiai, vėliau pradėjo skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ikiteisminiu bÅ«du per skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo įmonę UAB „Sergel“, o nepavykus iÅ¡ieÅ¡koti, kreipėsi į teismÄ .

Teismas neatsižvelgė, kad atsakovas nesirÅ«pino skolos grÄ Å¾inimu ir elgėsi nesÄ Å¾iningai, vengė įvykdyti prievolę, dėl ko ieÅ¡kovė patyrė įvairių papildomų iÅ¡laidų. IeÅ¡kovės teigimu, visa atsakomybės naÅ¡ta negali bÅ«ti perkeliama vien tik kreditoriui, kurio interesai yra akivaizdžiai pažeisti. IeÅ¡kovė atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovas nebendradarbiavo ne tik su ieÅ¡kove, bet ir su teismu, nes procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti, todėl toks sÄ moningas neveikimas negali bÅ«ti pateisinamas silpnesne sutarties Å¡alimi. 1.5.

Teismas, neteisingai pritaikydamas sutrumpintÄ ieÅ¡kinio senatį reikalavimui priteisti delspinigius, nepagrįstai priteisė mažesnes bylinėjimosi iÅ¡laidas negu ieÅ¡kovė realiai patyrė. Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. Byloje kilo ginčas dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių delspinigių priteisimÄ ir pagrindÄ juos mažinti, taikymo.

11. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2007 m. kovo 8 d. D. K. ir UAB „Ūkio banko lizingas“ pasirašė IÅ¡perkamosios nuomos sutartį (toliau – Sutartis), pagal kuriÄ atsakovas iÅ¡perkamosios nuomos bÅ«du įsigijo televizorių (e. b. l. 10-11). Pagal Sutarties 2.1 punktÄ atsakovas įsipareigojo per 24 mėnesių laikotarpį pagal Å¡alių suderintÄ mokėjimų grafikÄ ir sÄ lygas mokėti numatytas įmokas – 3 751,24 Lt (1 086,43 Eur). Sutarties 11.1 punktu Å¡alys susitarė dėl Sutarties nevykdymo pasekmių – pažeidus mokėjimų grafikÄ , vėluojant mokėti mokėjimus ar jų dalį, nuomininkas įsipareigoja mokėti lizingo įmonei 0,2 procento delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ .

Pagal Sutarties mokėjimų grafikÄ , atsakovas 2007 m. kovo 18 d. sumokėjo pirmÄ jÄ Ä¯mokÄ â€“ 1 100 Lt ir liko skolingas 2 651,24 Lt, t. y. 767,85 Eur (3 751,24 Lt – 1 100 Lt) (e. b. l. 10). UAB „Ūkio banko lizingas“ 2009 m. kovo 4 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimo teisę į D. K. perleido UAB „Kapitalo valda“ (e. b. l. 8).

12. Ieškovė UAB „Kapitalo valda“ apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas prašomus priteisti delspinigius sumažino nuo 1 579,47 Eur iki 276,43 Eur sumos.

13. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jeigu netesybos aiÅ¡kiai per didelės arba prievolė iÅ¡ dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. CK 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali bÅ«ti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumÄ .

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ , yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiÅ¡kiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį, ar nebuvo susitarimo taikyti iÅ¡imtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties Å¡alių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017).

Pažymėtina, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012).

15. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva nepagrįstai pritaikė ieÅ¡kinio senatį ir sumažino praÅ¡omÄ priteisti delspinigių sumÄ . Apeliantės teigimu, teismo sumažinti ir priteisti 276,43 Eur dydžio delspinigiai neatitinka Å¡alių interesų pusiausvyros, nes yra tris kartus mažesni už priteistÄ pagrindinę sumÄ . Apeliantė pažymi, kad teismas nepagrįstai atsakovÄ laikė vartotoju, neįvertindamas, jog iÅ¡perkamosios nuomos sutartis nėra vartojimo kredito sutartis bei neatsižvelgė, jog apeliantė ėmėsi aktyvių veiksmų iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ atsakovo ikiteisminiu bÅ«du. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iais argumentais nesutinka.

16. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ . Netesybos negali bÅ«ti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymÄ vartojimo kredito gavėjui negali bÅ«ti taikomi.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2007 m. kovo 8 d. tarp D. K. ir UAB „Ūkio banko lizingas“ buvo sudaryta iÅ¡perkamosios nuomos sutartis, o ne vartojimo kredito sutartis, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog atsakovui negali bÅ«ti taikomos giminingų sutarčių teisės institutų normos. Atsakovas yra vartotojas (iÅ¡perkamosios nuomos bÅ«du įsigijo televizorių asmeniniams poreikiams iÅ¡ juridinio asmens, veikiančio verslo tikslais), todėl jam taikytinos vartotojo teisių apsaugÄ užtikrinančios teisės normos (CK 1.39 straipsnio 1 dalis, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008).

Kita vertus, nors ginčo iÅ¡perkamosios nuomos sutarties sudarymo metu (2007 m. kovo 8 d.) Vartojimo kredito įstatymas negaliojo (pradėjo galioti nuo 2011 m. balandžio 1 d.), tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog jame nurodyta maksimali delspinigių riba, netesybų skaičiavimo trukmė gali bÅ«ti laikoma kaip orientacinė, vertinant ir iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytus netesybų dydžius, taip pat ir vertinant įstatymo leidėjo iÅ¡reikÅ¡tÄ pozicijÄ dėl konkrečioje byloje keliamų klausimų, kurie anksčiau galiojusiuose teisės aktuose nebuvo aiÅ¡kiai reglamentuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014, Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1349-480/2018, kt.).

18. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, mažindamas priteisiamų netesybų dydį, atsižvelgė į tai, jog sutartis sudaryta tarp juridinio ir fizinio asmens – silpnesnės Å¡alies – vartotojo, kad ieÅ¡kovė reikalavimo teisę į atsakovÄ perėmė 2009 m. kovo 4 d., tačiau į teismÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo kreipėsi tik 2018 m. liepos 25 d., t. y. po reikalavimo perleidimo praėjus daugiau kaip devyniems metams, o savo paaiÅ¡kinimų dėl aktyvių ikiteisminio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų atlikimo nepagrindė jokiais įrodymais.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė neteisingai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas taikė sutrumpintÄ 6 mėnesių senatį, nesant atsakovo praÅ¡ymo. Pirmosios instancijos teismas, sumažindamas delspinigius, rėmėsi CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, įtvirtinančia teismo teisę sumažinti netesybas, jeigu jos aiÅ¡kiai per didelės; 6.258 straipsnio 3 dalimi, nustatančia teismo teisę sumažinti netesybas (baudÄ , delspinigius), jei jie neprotingai dideli bei protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principais (CK 1.2 straipsnis). Skundžiamame sprendime nėra nurodytos materialinės teisės normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senaties taikymÄ , todėl apeliantės argumentas dėl ex officio pritaikyto sutrumpinto 6 mėnesių senaties termino atmestinas kaip nepagrįstas.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors apeliantė nurodo, jog nuo pat reikalavimo į atsakovÄ atsiradimo dienos pateikė atsakovui visÄ informacijÄ apie kreditoriaus pasikeitimÄ , esamÄ Ä¯siskolinimÄ , siuntė raginimus, siekė iÅ¡spręsti ginÄÄ taikiai, vėliau pradėjo skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ikiteisminiu bÅ«du per skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo įmonę UAB „Sergel“, nepateikė jokių Å¡iuos teiginius pagrindžiančių įrodymų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovė yra bendrovė, kurios veikla susijusi su pradelstų piniginių sumų įgijimu iÅ¡ pradinių kreditorių ir Å¡ių sumų iÅ¡ieÅ¡kojimu iÅ¡ skolininkų, todėl toks ieÅ¡kovės elgesys, nepagrįstai ilgÄ laikÄ delsiant kreiptis į teismÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, negali bÅ«ti laikomas tinkamu, įgyvendinant savo teises ir teisėtus interesus, o tokio elgesio pasekmės negali bÅ«ti perkeliamos vien atsakovui. Net ir apeliantei savanoriÅ¡kai sumažinus sutartyje numatytus delspinigius nuo 0,2 proc. iki 0,05 proc., praÅ¡oma priteisti delspinigių suma (1579,47 Eur) palyginus su pagrindine skola (767,85 Eur) yra akivaizdžiai per didelė ir prieÅ¡tarauja protingumo, sÄ Å¾iningumo principams, suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai Å¡aliai bei pažeidžia teisėtus kitos Å¡alies interesus (CK 1.2 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į šias aplinkybes ir, remdamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi bei 6.258 straipsnio 3 dalimi, sprendė, jog iš atsakovo turi būti priteisti sumažinti 276,43 Eur dydžio delspinigiai.

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, sprendžia, jog ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad valstybė iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nepatyrė. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimÄ už akių palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Mindaugas Å imonis