36bc705f-ee85-4204-b4d2-a8a88cc578b5 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-2671-1063/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01274-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2.; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 24 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir RÅ«tos Miliuvienės,teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.

M. L. (D. M. L.) skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas D. M. L. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje 2018 m. kovo 30 d. sprendimÄ Nr. (58.4.3.2)NV58-88 ,,Dėl atsisakymo iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečiui D. M. L.” (toliau – ir Sprendimas).Skunde nurodo, kad Sprendimas yra nepagrįstas.

PareiÅ¡kėjo nuomone, jis pateikė Ambasadai visus dokumentus, kurie yra tinkami, o argumentai, kurių pagrindu turėjo pateikti vizÄ , nemotyvuoti. Be to, pareiÅ¡kėjas negali suprasti, kokie galimai suklastoti dokumentai yra pateikti. Taip pat nesupranta, kokiu teisiniu pagrindu buvo atsisakyta iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ . Teigia, kad prieÅ¡ vykdamas į LietuvÄ tikėjo, kad Lietuvoje aiÅ¡kus ir tinkamas verslo imigrantams teisinis reglamentavimas, tikėjosi, kad vystys verslÄ bei gyvens Lietuvoje vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisės aktais, kurie yra vienodi visoms verslo įmonėms, nepriklausomai nuo įmonės steigėjų pilietybės. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Nurodo, kad 2018 m. kovo 15 d. pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadÄ Rusijos Federacijos Respublikoje dėl nacionalinės vizos vykti į LietuvÄ gavimo.

PareiÅ¡kėjas Ambasadai pateikė specialios formos praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ , galiojančiÄ nuo 2018 m. kovo 26 d. iki 2019 m. kovo 11 d. (29 punktas). PraÅ¡yme nurodė, kad yra nevedęs (9 punktas), bedarbis (19 punktas), kelionės tikslas – verslas (21 punktas), kviečiantis asmuo – UAB „Geriausias partneris“ (32 punktas), kontaktinis asmuo įmonėje – P. D. (P. D.) (kitas Vietnamo pilietis, kuriam konsulas taip pat atsisakė iÅ¡duoti vizÄ ). Kartu pareiÅ¡kėjas pateikė sveikatos draudimo polisÄ , 2018 m. kovo 15 d.

Verslo imigrantų teisinės pagalbos asociacijos (VITPA) praÅ¡ymÄ , UAB „Geriausias partneris“ dokumentus: 2018 m. sausio 23 d. steigimo aktÄ ir vienintelio akcininko sprendimÄ dėl bendrovės vadovo iÅ¡rinkimo, sutikimÄ suteikti patalpas, 2018 m. vasario 28 d. ir 2018 m. kovo 1 d. UAB „Sparti sistema“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, 2018 m. kovo 13 d. Juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡Ä , ,,Sberbank“ banko pažymÄ .Konsulas iÅ¡ pareiÅ¡kėjo pateiktų dokumentų ir gautos informacijos analizės padarė iÅ¡vadas, jog pareiÅ¡kėjas, norėdamas gauti vizÄ , nepateikė bÅ«tinos informacijos apie vykimo tikslÄ ir sÄ lygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis; pateikė dokumentus, kuriuose yra klastojimo požymių; yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, todėl priėmė SprendimÄ , kuriuo atsisakė iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui nacionalinę vizÄ .

Nurodytas iÅ¡vadas konsulas padarė dėl to, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių leistinų ir patikimų duomenų apie savo ilgalaikius ryÅ¡ius su buvimo valstybe Vietnamu. Taip pat pareiÅ¡kėjas nepateikė įmonės tarpinės finansinės ataskaitos (balanso arba nuosavo kapitalo pokyčio ataskaitos) pagal Vizos iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o 78.11 papunktį; nenurodė adreso, kuriuo vykdys įmonės veiklÄ , nurodė tik įmonės registravimo adresÄ â€“ Laisvės pr. 60–1107, Vilnius (Ž.

B. ir S. B. sutikimas įregistruoti įmonės buveinę), jokių kitų komercinės paskirties patalpų pirkimo ar nuomos sutarčių nepateikė. Tvirtina, kad jokių sÄ lygų vykdyti pareiÅ¡kėjo deklaruojamÄ Å«kinę komercinę veiklÄ Laisvės pr. 60–1107, Vilniuje, nėra. Be to, atsakovei kelia abejonių sandoris dėl pareiÅ¡kėjo pirktų 10 000 ir 4 000 UAB „Geriausias partneris“ akcijų iÅ¡ UAB „Sparti sistema“, nes nepateikti apmokėjimÄ patvirtinantys dokumentai, o akcijų pirkimas vykdytas siekiant apeiti notarinį sandorio patikrinimÄ ir patvirtinimÄ (2018 m. vasario 28 d. pirkta 10 000 akcijų, kitÄ dienÄ , t. y. 2018 m. kovo 1 d., pirkta 4 000 akcijų). 2018 m. vasario 28 d. bei 2018 m. kovo 1 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartyse nurodyta, jog sutartys sudarytos Vilniuje, o Sutarties 4.2 papunktyje nurodyta, jog ,,Pardavėjas patvirtina, kad Pirkėjas Å¡ios Sutarties pasiraÅ¡ymo metu sumokėjo Pardavėjui visÄ Sutarties 4.1 punkte nurodytÄ Akcijų pardavimo kainÄ â€œ, tačiau iÅ¡ pareiÅ¡kėjo paso ir kitų dokumentų matyti, kad pareiÅ¡kėjas tomis dienomis nesilankė Lietuvoje.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui nacionalinę vizÄ , teisėtumo ir pagrįstumo. 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimÄ per sienas, Bendrijų kodeksÄ (Å engeno sienų kodeksas), 5 straipsnio 1 dalies c papunktis nustato, kad trečiųjų Å¡alių piliečiams nustatomos tokios atvykimo sÄ lygos – jie turi pagrįsti numatomo buvimo tikslÄ bei sÄ lygas ir turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės Å¡alį arba vykimui tranzitu į trečiÄ jÄ Å¡alį, į kuriÄ jie tikrai bÅ«tų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų.Lietuvos Respublikos konsulinis statutas (toliau – Konsulinis statutas) nustato konsulinių pareigÅ«nų įgaliojimus ir atsakomybę.

Pagal Konsulinio statuto 23 straipsnį pareigÅ«nas priima ir svarsto praÅ¡ymus iÅ¡duoti vizas ar joms prilyginamus dokumentus ir teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis bei tvarka priima sprendimus dėl vizos ar joms prilyginamo dokumento iÅ¡davimo ar atsisakymo iÅ¡duoti ir dėl vizos ar jai prilyginamo dokumento panaikinimo. Konsulinis pareigÅ«nas atsako už sprendimus, kuriuos jis pagal savo įgaliojimus atlikdamas konsulines funkcijas priima savarankiÅ¡kai (Konsulinio statuto 10 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymas nustato Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos formavimo ir funkcionavimo teisinius pagrindus, diplomatų teisinę padėtį.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnis apibrėžia pagrindinius valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų veiklos etikos principus. Å iuose teisės aktuose konsulo pareigybę užimančiam asmeniui suteikiami įgalinimai atstovauti valstybei, nustatyti iÅ¡skirtinio asmeninio ir profesinio patikimumo reikalavimai. Tai lemia, kad Å¡iÄ pareigybę užimančiam asmeniui objektyviai keliami padidinti veiksmų teisėtumo, profesinio kompetentingumo, tarnybinės etikos reikalavimai.2009 m. liepos 13 d.

Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 810/2009 patvirtintas Vizų kodeksas viena svarbiausių vizų politikos sričių nurodo neteisėtos imigracijos sustabdymÄ (Preambulės 3 straipsnis). Vizų kodekse įvardyti praÅ¡ymų gauti vizÄ nagrinėjimo pagrindiniai kriterijai. Vienu pagrindinių kriterijų įvardinta tai, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visÄ atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. PraÅ¡ymų dėl vizos iÅ¡davimo nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiÅ¡kėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar Å¡eimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Å engeno valstybes nares ir jose įsikurti.

Vizų kodekse itin daug dėmesio skiriama neteisėtos migracijos pavojaus vertinimui. Konsulatai įpareigoti įvertinti pavojų – ar praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikiantis asmuo neteisėtai imigruos į valstybių narių teritorijÄ (t. y. praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikiantis asmuo, siekdamas neteisėtai ilgam laikui įsikurti valstybių narių teritorijoje, kelionės tikslu nurodo turistinę kelionę, verslo reikalus, studijas ar pan.), atsižvelgti į vietos sÄ lygas ir aplinkybes, taip pat į bendrÄ padėtį gyvenamosios vietos Å¡alyje (pvz., politiÅ¡kai nestabilios vietovės, aukÅ¡tas nedarbo lygis, plačiai paplitęs skurdas) praÅ¡ymÄ pateikiančio asmens socialinės ir ekonominės padėties stabilumui.

Kiekvienu atveju stabilumo lygis priklauso nuo tam tikrų veiksnių: Å¡eimos ir kitų asmeninių ryÅ¡ių gyvenamosios vietos Å¡alyje, Å¡eimos ar kitų asmeninių ryÅ¡ių valstybėse narėse, Å¡eiminės padėties, su darbu susijusios padėties (atlyginimo dydžio), socialinio statuso gyvenamosios vietos Å¡alyje. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog siekiant nustatyti pareiÅ¡kėjo kelionės tikslÄ , jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiÅ¡kumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neiÅ¡duoda.Europos Komisijos 2010 m. kovo 19 d. sprendimu patvirtinta PraÅ¡ymų iÅ¡duoti vizÄ tvarkymo ir vizų iÅ¡davimo tvarka (toliau – Tvarka), kurioje konsuliniams pareigÅ«nams iÅ¡aiÅ¡kinta tvarka dėl pateikiamų dokumentų vizoms į Å engeno zonos valstybes gauti formos, turinio ir pan.

Tvarkoje pažymėta, kad patvirtinamaisiais dokumentais dėl kelionės tikslo verslo reikalais turėtų būti įrodyta:

a) numatomos kelionės tikslas;

b) apgyvendinimo įrodymas arba įrodymas, kad turima pakankamai lėšų asmens apgyvendinimo išlaidoms padengti;

c) kad asmuo turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų;

d) informacija, pagal kuriÄ galima įvertinti, ar praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikiantis asmuo ketina iÅ¡vykti iÅ¡ valstybių teritorijos iki praÅ¡omos iÅ¡duoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Tvarkoje pažymima, kad vertinimas, ar praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikiantis asmuo ketina iÅ¡ valstybės narių teritorijos iÅ¡vykti iki praÅ¡omos iÅ¡duoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos iÅ¡ esmės priklauso nuo to asmens socialinės ir ekonominės padėties jo gyvenamosios vietos Å¡alyje, t. y. su darbu, finansine padėtimi, Å¡eimos ryÅ¡iais susijusio stabilumo.

Pagal šį vertinimÄ nustatomas migracijos pavojus. Tokiais dokumentais laikoma: atgalinis bilietas arba užsakymo patvirtinimas, finansines lėšas gyvenamosios vietos Å¡alyje patvirtinantis dokumentas (pateikiant nesenas banko pažymas, kuriose parodytas lėšų judėjimas mažiausiai tris paskutinius mėnesius), įdarbinimÄ patvirtinantis dokumentas (darbo sutartis, darbo pažymėjimas, banko pažymos, socialinio draudimo įmokų mokėjimo įrodymas), nekilnojamojo turto nuosavybę patvirtinantis dokumentas, integravimÄ si gyvenamosios vietos Å¡alyje patvirtinantis dokumentas: giminystės ryÅ¡iai, profesinė padėtis.

Pagal Tvarkos 6.2.2 papunktį pragyvenimo lėšų įrodymu gali bÅ«ti: nesenos banko pažymos, kuriose parodytas lėšų judėjimas per tam tikrÄ laikÄ (mažiausiai per tris paskutinius mėnesius), kreditinė kortelė ir kreditinės kortelės sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as, grynieji pinigai konvertuojama valiuta, kelionės čekiai, algalapiai, darbo pažymėjimas. Å iame Europos Komisijos sprendime Europos SÄ jungos valstybių konsuliniams pareigÅ«nams buvo iÅ¡aiÅ¡kinti konsulinio pareigÅ«no veiksmai tikrinant pareiÅ¡kėjo numatomo buvimo tikslÄ ir buvimo sÄ lygas (7.5 papunktis).

Konsulatas privalo patikrinti numatomo buvimo tikslÄ ir teisėtumÄ , taip pat praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikiančio asmens numatomo buvimo tikslo ir jo teisėtumo pagrindimÄ .Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” (toliau – ir UTPÄ®) 6 straipsnio 1 dalimi, atvykimui į Lietuvos RespublikÄ ir buvimui jos teritorijoje užsienietis privalo turėti galiojantį kelionės dokumentÄ , jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos SÄ jungos teisės aktai arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenustato kitaip.

Užsienietis privalo pateikti galiojantį kelionės dokumentÄ pasienio kontrolės punkte (6 straipsnio 2 dalis). Kelionės dokumentas – tai užsienio valstybės piliečio pasas ar jį atitinkantis dokumentas, skirtas vykti į užsienio valstybę bei pripažintas Lietuvos Respublikoje (UTPÄ® 2 straipsnio 10 dalis). TvarkÄ , reglamentuojančiÄ užsieniečių galiojančių kelionės dokumentų, kurie suteikia teisę užsieniečiui atvykti į Lietuvos RespublikÄ pripažinimÄ , nustato ir Å¡ių dokumentų sÄ raÅ¡Ä tvirtina užsienio reikalų ministras kartu su vidaus reikalų ministru (6 straipsnio 3 dalis).

Pagal UTPÄ® 11 straipsnio l dalį užsieniečiai, kurie nėra Europos SÄ jungos valstybės narės piliečiai atvykimui į Lietuvos RespublikÄ ir buvimui joje, kirsdami iÅ¡orines Europos SÄ jungos sienas, privalo turėti vizas. Viza – tai į užsieniečio kelionės dokumentÄ Ä¯klijuojamas įklijos formos leidimas, leidžiantis atvykti į Lietuvos RespublikÄ , bÅ«ti joje ar vykti tranzitu (2 straipsnio 33 dalis). UTPÄ® 12 straipsnis nustato dviejų rÅ«Å¡ių vizas:

1) Å engeno vizÄ ;

2) nacionalinę vizÄ .Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 patvirtintas Vizos iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡as (toliau – ApraÅ¡as), kurio 70.10 papunktis nustato, kad daugkartinė nacionalinė viza gali bÅ«ti iÅ¡duota užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos RespublikÄ užsiimti teisėta veikla ir yra Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens (toliau – įmonė), įsteigto ne anksčiau kaip prieÅ¡ metus iki užsieniečio praÅ¡ymo iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ pateikimo dienos, dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), jeigu įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tÅ«kstančius eurų, iÅ¡ kurių ne mažiau kaip 14 tÅ«kstančių eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba yra įmonės, įsteigtos ne anksčiau kaip prieÅ¡ metus iki užsieniečio praÅ¡ymo iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ pateikimo dienos, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tÅ«kstančius eurų, vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje.

Pagal ApraÅ¡o 78.11 papunktį, daugkartinei nacionalinei vizai gauti užsienietis, be kita ko, turi pateikti ApraÅ¡o 70.10 papunktyje nurodytu atveju – įmonės įsteigimo ar įsigijimo dokumentus ir dokumentus, patvirtinančius, kad įmonės nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tÅ«kstančius eurų (pavyzdžiui, įmonės tarpinė finansinė ataskaita (balansas ar nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita), dokumentus, patvirtinančius, kad Å¡is užsienietis yra tokios įmonės dalyvis ir kad jo į įmonę investuotos lėšos ar turtas sudaro ne mažiau kaip 14 tÅ«kstančių eurų, arba dokumentus, patvirtinančius, kad Å¡is užsienietis yra tokios įmonės vadovas, ir dokumentÄ , patvirtinantį, kad jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje.Å iame kontekste pažymėtinas Teisingumo Teismo (didžiosios kolegijos) 2013 m. gruodžio 19 d. priimtas prejudicinis sprendimas byloje R.

K. prieÅ¡ Vokietijos Federacinę RespublikÄ , kuriame Teisingumo Teismas, be kita ko, nurodė, kad:

1) pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies nuostatÄ vizÄ atsisakoma iÅ¡duoti, jei egzistuoja viena iÅ¡ Å¡io straipsnio 1 dalies a punkte iÅ¡vardytų sÄ lygų arba jei kyla pagrįstų abejonių dėl vienos iÅ¡ tos dalies b punkte iÅ¡vardytų aplinkybių (35 punktas);

2) Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sprendimo dėl atsisakymo priežastys praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikusiam asmeniui praneÅ¡amos naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytÄ standartinę formÄ (38 punktas). Minėtame VI priede nustatytoje standartinėje formoje yra 10 langelių, kuriuos kompetentingos institucijos pažymi praneÅ¡damos praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikusiam asmeniui sprendimo atsisakyti iÅ¡duoti vizÄ motyvus (39 punktas);

3) Vizų kodekso 4 straipsnio 1–4 dalyse iÅ¡vardytos kompetentingos institucijos turi didelę diskrecijÄ , susijusiÄ su Å¡io Kodekso 32 straipsnio 1 dalies taikymu ir su svarbių faktinių aplinkybių vertinimu siekiant nustatyti, ar galima neiÅ¡duoti praÅ¡omos vizos remiantis Å¡iose nuostatuose iÅ¡vardytais pagrindais; SÄ jungos teisės aktų leidėjo ketinimas suteikti Å¡ioms institucijoms didelę diskrecijÄ matyti iÅ¡ minėto kodekso 21 straipsnio 1 dalies ir 32 straipsnio 1 dalies; Å¡iose nuostatose kompetentingos institucijos įpareigojamos įvertinti praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikusio asmens keliamÄ ,,nelegalios migracijos rizikÄ â€œ, skirti ,,ypatingÄ dėmesį“ tam tikriems jo padėties aspektams nustatyti, ar kyla ,,pagrįstų abejonių“ dėl tam tikrų aplinkybių; kompetentingos institucijos turi diskrecijÄ vertinti, ar kyla abejonių dėl praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikusio asmens ketinimo iÅ¡vykti iÅ¡ valstybių narių teritorijos iki praÅ¡omos iÅ¡duoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, kad galėtų nustatyti, ar yra Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkte numatytas pagrindas atsisakyti iÅ¡duoti vizÄ (60–62 punktai);

4) nereikalaujama, kad kompetentingos institucijos, siekdamos nustatyti, ar privalo iÅ¡duoti vizÄ , įsitikintų, jog praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikęs asmuo ketina iÅ¡vykti iÅ¡ valstybių narių teritorijos iki praÅ¡omos iÅ¡duoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. PrieÅ¡ingai, jos turi nustatyti, ar kyla pagrįstų abejonių dėl tokio ketinimo (68 punktas). PraÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikiantis asmuo turi pateikti informacijÄ , kurios patikimumas patvirtinamas svarbiais ir patikimais įrodymais, galinčiais iÅ¡sklaidyti abejones dėl jo ketinimo iÅ¡vykti iÅ¡ valstybių narių teritorijos iki praÅ¡omos iÅ¡duoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, kurių gali kilti visų pirma atsižvelgiant į bendrÄ situacijÄ jo gyvenamosios vietos Å¡alyje arba migracijos srautÄ iÅ¡ tos Å¡alies į valstybes nares (72 punktas).

Å iame kontekste paminėtina ir tai, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 patvirtintose Lietuvos migracijos politikos gairėse nurodė, kad atsisakymas iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo iÅ¡davimo pagrindus, yra viena iÅ¡ nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių: Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedÅ«romis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje; bÅ«tina teisiÅ¡kai užtikrinti veiksmingÄ neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos bÅ«dais galimybes (piktnaudžiavimo Å¡eimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje iÅ¡davimo pagrindais ir kita).PareiÅ¡kėjo teigimu, jis pateikė visus dokumentus, kurie yra tinkami.

Be to, tvirtina nesupratęs, kokie jo pateikti dokumentai yra galimai suklastoti. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2018 m. kovo 15 d. pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadÄ Rusijos Federacijos Respublikoje dėl nacionalinės vizos vykti į LietuvÄ gavimo. PareiÅ¡kėjas Ambasadai pateikė specialios formos praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ , galiojančiÄ nuo 2018 m. kovo 26 d. iki 2019 m. kovo 11 d. (29 punktas). PraÅ¡yme pareiÅ¡kėjas, be kita ko, nurodė, kad yra nevedęs (9 punktas), bedarbis (19 punktas), kelionės tikslas – verslas (21 punktas), kviečiantis asmuo – UAB „Geriausias partneris“ (32 punktas), kontaktinis asmuo įmonėje – P. D..

Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip nurodė atsakovė atsiliepime, Å¡is asmuo taip pat yra Vietnamo pilietis, kuriam konsulas taip pat atsisakė iÅ¡duoti vizÄ ). Prie praÅ¡ymo pareiÅ¡kėjas pateikė sveikatos draudimo polisÄ , 2018 m. kovo 15 d. Verslo imigrantų teisinės pagalbos asociacijos (VITPA) praÅ¡ymÄ , UAB „Geriausias partneris“ dokumentus: 2018 m. sausio 23 d. steigimo aktÄ ir vienintelio akcininko sprendimÄ dėl bendrovės vadovo iÅ¡rinkimo, sutikimÄ suteikti patalpas, 2018 m. vasario 28 d. ir 2018 m. kovo 1 d.

UAB „Sparti sistema“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, 2018 m. kovo 13 d. Juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡Ä , ,,Sberbank“ banko pažymÄ . PareiÅ¡kėjas nei Ambasadai, nei teismui su skundu nepateikė jokių duomenų apie savo ilgalaikius ryÅ¡ius su buvimo valstybe Vietnamu, nepateikė įmonės (UAB ,,Sparti sistema“) tarpinės finansinės ataskaitos (balanso arba nuosavo kapitalo pokyčio ataskaitos), t. y. dokumentų, patvirtinančių, kad įmonės nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tÅ«kstančius eurų, be to, nenurodė adreso, kuriuo vykdys įmonės veiklÄ , o nurodė tik įmonės registravimo adresÄ .

Ä®vertinęs akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių turinį, teismas pritaria atsakovės atsiliepime iÅ¡dėstytai pozicijai, kad Å¡ie sandoriai kelia pagrįstų abejonių. Pirma, nepateikti jokie atsiskaitymÄ už akcijas patvirtinantys dokumentai. Antra, akcijų pirkimo–pardavimo sutartys sudarytos keliais etapais, t. y. 2018 m. vasario 28 d. nuperkant 10 000 akcijų, o kitÄ dienÄ , t. y. 2018 m. kovo 11 d. – dar 4 000 akcijų, taip galimai siekiant iÅ¡vengti notarinės sutarties sudarymo. Trečia, akcijų pirkimo–pardavimo sutartyse nurodyta, jog sutarčių sudarymo vieta – Vilnius, o sutarčių 4.2 papunkčiuose pardavėjas patvirtino, kad pirkėjas (pareiÅ¡kėjas) sutarties pasiraÅ¡ymo metu sumokėjo pardavėjui visÄ sutarties 4.1 papunktyje nurodytÄ akcijų pardavimo kainÄ , tačiau, atsakovės tvirtinimu, pareiÅ¡kėjo pasas ir kiti duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas sutarčių pasiraÅ¡ymo metu Lietuvoje nesilankė.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog aptariamose akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad UAB ,,Sparti sistema“ įstatinį kapitalÄ sudaro 28 000 eurų, kuris susideda iÅ¡ 28 000 paprastųjų vardinių 1 (vieno) euro nominalios vertės akcijų. Tuo tarpu iÅ¡ vieÅ¡ai skelbiamos informacijos (žr. https://rekvizitai.vz.lt/imone/sparti_sistema/juridinis-asmuo/) matyti, kad UAB ,,Sparti sistema“ įstatinį kapitalÄ sudaro 2 500 eurų, kuris susideda iÅ¡ 2 500 akcijų. Taip pat pažymėtina ir tai, kad akcijų pirkimo–pardavimo sutartyse nurodyta, kad bendrovės įstatai juridinių asmenų registre įregistruoti 2018 m. vasario 1 d., o iÅ¡ valstybės įmonės Registrų centro duomenų nustatyta, kad bendrovė savo įstatus bei steigimo aktÄ Ä¯registravo 2017 m. lapkričio 7 d.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad konsului galėjo kilti pagrįstų abejonių, kad pareiÅ¡kėjas, siekdamas, jog jo pateikti dokumentai atitiktų ApraÅ¡o 70.10 papunkčiuose įtvirtintus reikalavimus, galimai pateikė suklastotus dokumentus (t. y. akcijų pirkimo–pardavimo sandorius). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje nurodoma, kad pats sprendimas neiÅ¡duoti vizos turi bÅ«ti objektyviai pagrįstas, tačiau, atsižvelgiant į Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalį, asmuo apie tai yra informuojamas naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytÄ standartinę formÄ , kurioje pažymimi atsisakymo pagrindai, atitinkantys iÅ¡vardintus Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje (LVAT 2014 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-73/2014).

Taip pat nurodoma, kad pareiÅ¡kėjui tenka pareiga pateikti informacijÄ , kurios patikimumas bÅ«tų patvirtinamas svarbiais ir patikimais dokumentais, galinčiais iÅ¡sklaidyti tokias abejones (LVAT 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-619/2014). LVAT 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-4285-624/2017, pažymėjo, kad Vizų kodekso 4 straipsnio 1–4 dalyse iÅ¡vardintos kompetentingos institucijos turi didelę diskrecijÄ , susijusiÄ su Å¡io kodekso 32 straipsnio 1 dalies ir 35 straipsnio 6 dalies taikymu ir su svarbių faktinių aplinkybių vertinimu siekiant nustatyti, ar galima neiÅ¡duoti praÅ¡omos vizos remiantis Å¡iose nuostatose iÅ¡vardintais pagrindais;

Å¡iose nuostatose kompetentingos institucijos įpareigojamos įvertinti praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikusio asmens keliamÄ â€žnelegalios imigracijos rizikÄ â€œ, skirti „ypatingÄ dėmesį“ tam tikriems jo padėties aspektams ir nustatyti, ar kyla „pagrįstų abejonių“ dėl tam tikrų aplinkybių. IÅ¡ to matyti, kad kompetentingos institucijos, be kita ko, turi diskrecijÄ vertinti, ar kyla abejonių dėl praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikusio asmens numatomo buvimo kitoje Å¡alyje tikslo ir sÄ lygų tinkamo pagrindimo, pateiktos informacijos patikimumo, kad galėtų nustatyti, ar yra Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkte numatytas pagrindas atsisakyti iÅ¡duoti vizÄ .Ä®vertinus aptartÄ teisinį reglamentavimÄ , nustatantį Å engeno vizos ir Lietuvos nacionalinės vizos iÅ¡davimÄ , LVAT praktikÄ , byloje esančius duomenis, darytina iÅ¡vada, kad konsulinis pareigÅ«nas teisingai įvertino surinktus duomenis bei susiklosčiusiÄ situacijÄ , kadangi konsuliniam pareigÅ«nui svarstant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl nacionalinės vizos iÅ¡davimo kilo pagrįstos abejonės dėl jo vykimo į LietuvÄ tikslo ir buvimo sÄ lygų, be to, jis pateikė dokumentus, kuriuose yra klastojimo požymių; pareigÅ«nui taip pat kilo abejonės dėl pareiÅ¡kėjo ketinimo iÅ¡vykti iÅ¡ valstybių narių teritorijos iki praÅ¡omos iÅ¡duoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, todėl jis turėjo teisę atsisakyti pareiÅ¡kėjui iÅ¡duoti vizÄ .

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas pritaria atsakovės argumentams, kad pareiÅ¡kėjas nesilaikė teisės normų reikalavimų, nustatančių, kad pats praÅ¡antis vizÄ iÅ¡duoti asmuo privalo pateikti reikiamus, patikimus ir objektyvius įrodymus apie buvimo Lietuvoje, kaip Europos SÄ jungos (toliau – ES) Å¡alyje, tikslÄ , pagrindžiančius buvimo Lietuvoje, kaip ES Å¡alyje, sÄ lygas, dėl ketinimo iÅ¡vykti iÅ¡ valstybių narių teritorijos iki praÅ¡omos iÅ¡duoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.

Nagrinėjamu atveju skundžiamÄ sprendimÄ priėmė kompetentingas subjektas, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ . Kaip minėta, pareiÅ¡kėjo pateikta informacija ir dokumentai buvo prieÅ¡taringa, todėl buvo priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas atsisakyti iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui nacionalinę vizÄ , kurio panaikinti nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo D. M. L. (D. M. L.) skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                 Tomas Blinstrubis                                                                  Rytis Krasauskas                                                                  RÅ«ta Miliuvienė                                                                 Â