36bc0c3b-4d12-44cd-b997-079f774cf8cd · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-156-817/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32501-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.2.14.1.2.2.; 2.4.6.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. balandžio 5 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Ievos Gavelytės-Kalytienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės ir Nidos Vigelienės, sekretoriaujant Teresai Darulienei, dalyvaujant prokurorei Vitai Gedvilienei, nuteistojo V.

K. gynėjai advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. K. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje (T. J. turto vagystė), ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, V.

K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje (V. K. turto vagystė), ir jam paskirta 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, V. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje (D. B. turto vagystė), ir jam paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, V. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje (J. P. turto vagystė), ir jam paskirta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu, prie 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant po dalį likusių laisvės atėmimo bausmių – po 4 mėnesius nuo kiekvienos, ir jam paskirta subendrinta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirta 60 parų arešto bausme, pridedant jos dalį – 30 parų, ir jam paskirta subendrinta galutinė 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu į paskirtÄ bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2022 m. birželio 13 d. iki nuosprendžio priėmimo dienos bei bausmė, faktiÅ¡kai atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. nuosprendį. Ikiteisminio tyrimo metu V. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio priėmimo dienos. Civilinio ieÅ¡kovo T.

J. ieškinys tenkintas. Priteista civiliniam ieškovui T. J. iš nuteistojo V. K. 805 Eur (aštuoni šimtai penki eurai) turtinei žalai atlyginti. Civilinio ieškovo V. K. ieškinys tenkintas. Priteista civiliniam ieškovui V. K. iš nuteistojo V. K. 775 Eur (septyni šimtai septyniasdešimt penki eurai) turtinei žalai atlyginti. Civilinės ieškovės D. B. (D. B.) ieškinys tenkintas. Priteista civilinei ieškovei D. B. iš nuteistojo V. K. 215 Eur (du šimtai penkiolika eurų) turtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės J. P. ieškinys tenkintas. Priteista civilinei ieškovei J. P. iš nuteistojo V. K. 400 Eur (keturi šimtai eurų) turtinei žalai atlyginti. V. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jam priklausančias pinigines lėšas – 15 Eur (penkiolika eurų), saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriuje (2022 m. rugpjūčio 22 d. kvitas serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)), paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus šios lėšos nukreiptinos civiliniams ieškiniams atlyginti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartimi tenkintas nuteistojo V. K. praÅ¡ymas leisti pradėti atlikti bausmę iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Pradėtas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. neįsiteisėjęs nuosprendis. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. V. K. nuteistas už tai, kad jis pavogė svetimÄ turtÄ Ä¯sibrovęs į patalpÄ , Å¡iomis aplinkybėmis: jis, turėdamas tikslÄ pavogti svetimÄ turtÄ , 2022 m. birželio 6 d., laikotarpiu nuo 14.29 val. iki 14.40 val., (duomenys neskelbtini), įsibrovęs į rakinamÄ namo laiptinę, iÅ¡ jos (duomenys neskelbtini) aukÅ¡to pavogė elektrinį paspirtukÄ â€žXThunder“ 2600 W, 805 Eur vertės, priklausantį T.

J., Å¡iais savo veiksmais T. J. padarė 805 Eur turtinę žalÄ . V. K. pavogė svetimÄ turtÄ Ä¯sibrovęs į patalpÄ , Å¡iomis aplinkybėmis: jis, turėdamas tikslÄ pavogti svetimÄ turtÄ , 2022 m. birželio 9 d., laikotarpiu nuo 07.00 val. iki 11.55 val., įsibrovęs į saugomÄ namo požeminę aikÅ¡telę, esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini), nupjovęs spynas, pavogė prirakintus du dviračius „MAXIMA1“ 378 Eur vertės ir „RAMBLER“ 397 Eur vertės, priklausančius V.

K., Å¡iais savo veiksmais V. K. padarė bendrÄ 775 Eur turtinę žalÄ . V. K. pavogė svetimÄ turtÄ Ä¯sibrovęs į saugomÄ teritorijÄ , Å¡iomis aplinkybėmis: jis, turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 11 d. 20.00 val. iki 2022 m. birželio 12 d. 03.45 val., įsibrovęs į aptvertÄ teritorijÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), žirklėmis nukirpęs apsauginę dviračio grandinę, pagrobė dviratį „FORWARD SPORTING“ Nr. RBKW0MN7Q023, 215 Eur vertės, priklausantį D.

B. (D. B.), Å¡iais savo veiksmais D. B. padarė 215 Eur turtinę žalÄ . V. K. pavogė svetimÄ turtÄ Ä¯sibrovęs į patalpÄ , Å¡iomis aplinkybėmis: jis, turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , 2022 m. birželio 13 d., apie 10.30 val., įsibrovęs į saugomÄ požeminę automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), žirklėmis nukirpęs apsauginę dviračio grandinę, pagrobė kalnų dviratį „Rockrider“ 400 Eur vertės, valdomÄ J. P., Å¡iais savo veiksmais J.

P. padarė 400 Eur turtinę žalÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nuosprendį, jam inkriminuotas nusikalstamas veikas perkvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1, 4 dalis, jo atžvilgiu paskirti Å¡velnesnes bausmes arba leisti gydytis nuo priklausomybės. Taip pat praÅ¡o paskirti jam kitÄ gynėjÄ , nes pirmosios instancijos teisme jį gynęs advokatas nieko nedarė, praÅ¡o nuÅ¡alinti prokurorę VitÄ Gedvilienę dėl jos asmeninių ambicijų, nekvalifikuoto darbo, bylos vilkinimo, pažymi, jog prokurorės atžvilgiu yra pateiktas skundas, o greitu metu administraciniame teisme bus nagrinėjama ir byla jos atžvilgiu. 2.1 Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis visiÅ¡kai prisipažįsta dėl padarytų nusikalstamų veikų, nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl jų padarymo, žada atlyginti padarytus nuostolius, tačiau dabar neturi tokios galimybės. Nurodo, kad nusikalstamas veikas darė iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų, nes reikėjo pinigų priklausomybei ir pragyvenimui.

Pažymima, jog iš pradžių jam inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 1, 4 dalis, o vėliau jos buvo perkvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Nuteistasis akcentuoja, kad jis niekur nesilaužė ir niekur neįsibrovė. Jis užeidavo su žmonėmis arba per atviras duris. Visos patalpos, į kurias jis pateko, buvo bendro naudojimo. Mašinų aikštelės, į kurias neva jis įsibrovė, buvo ne požeminės, o pirmuose namų aukštuose, kurios nebuvo saugomos, o stebimos vaizdo stebėjimo kameromis.

Nuteistojo vertinimu, pirmosios instancijos teismas klaidingai sprendė, kad jis negali gyventi dorai. Nuteistasis praÅ¡o suteikti galimybę jam gydytis nuo priklausomybės. Nurodo, kad jį priimtų į reabilitacijos centrÄ VÅ¡Ä® „G.“ ar į kitÄ reabilitacijos centrÄ , kuris yra (duomenys neskelbtini). Å iuo metu lanko (duomenys neskelbtini), pažymÄ pateiks vėliau.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikta.

4. Teismo posėdžio metu nuteistojo V. K. gynėja prašė nuteistojo V. K. apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorė prašė nuteistojo V. K. apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundÄ ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Å ia nuostata ne tik apibrėžiamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

6. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis V. K. iÅ¡ esmės neginčija savo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, tačiau nesutinka su jo veiksmų kvalifikavimu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, tikina, kad jo veiksmai turi bÅ«ti kvalifikuojami pagal BK 178 straipsnio 1, 4 dalis ir skiriamos Å¡velnesnės bausmės arba turi bÅ«ti leista jam gydytis nuo priklausomybės. Apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių BPK pažeidimų, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ patikrina tik tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

7. Apeliacinės instancijos teismas, iki teismo posėdžio, iÅ¡sprendė nuteistojo V. K. apeliacinio skundo praÅ¡ymÄ paskirti jam kitÄ gynėjÄ , o ne tÄ , kuris jį gynė pirmosios instancijos teisme. Å is apelianto praÅ¡ymas buvo tenkintas ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartimi nuteistajam V. K. paskirta gynėja advokatė Jolanta Teresė Litvinskienė.

8. Teismo posėdžio metu buvo iÅ¡spręstas nuteistojo V. K. apeliacinio skundo praÅ¡ymas nuÅ¡alinti prokurorę VitÄ Gedvilienę nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, teismo posėdžio metu, protokoline nutartimi nutarė pareiÅ¡kimÄ dėl prokurorės Vitos Gedvilienės nuÅ¡alinimo atmesti kaip nepagrįstÄ , nes nenustatyti BPK 58 straipsnyje įtvirtinti prokurorės nuÅ¡alinimo pagrindai, tokių duomenų nepateikė ir apeliantas V. K., jokių motyvų dėl prokurorės galimo Å¡aliÅ¡kumo taip pat nenurodė.

Dėl nuteistojo veikų kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 9. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. K. pažymi, jog iš pradžių jam inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 1, 4 dalis, o vėliau jos buvo perkvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirminėje ikiteisminio tyrimo stadijoje ne visuomet yra įmanomas tikslus galimai įvykdytų nusikalstamų veikų, kurių požymiai dar nenustatyti, kvalifikavimas.

Kaip matyti, ikiteisminis tyrimas V. K. atžvilgiu buvo pradėtas pagal BK 178 straipsnio 1, 2, 4 dalis. Å iuo atveju svarbu yra tai, kad kaltinimas V. K. pareikÅ¡tas kaltinant jį padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (keturios veikos). BÅ«tent tokius kaltinimus byloje ir nagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Kvalifikavimo kaita ikiteisminio tyrimo metu, o ir teisme (atsižvelgiant į BPK 255 ir 256 straipsniuose numatytus reikalavimus) yra galima. Atsižvelgiant į tai, spręsti, kad buvo suvaržytos nuteistojo teisės į gynybÄ , nėra jokio pagrindo.

10. Vienas pagrindinių nuteistojo V. K. apeliacinio skundo argumentų yra BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto kvalifikuojančio požymio – įsibrovimo – ginčijimas nuteistajam inkriminuotose nusikalstamose veikose. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokia apelianto pozicija yra paneigta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis.

11. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimÄ turtÄ arba pagrobė svetimÄ turtÄ Ä¯sibrovęs į patalpÄ , ryÅ¡ių kabelių kanalų sistemÄ , saugyklÄ ar saugomÄ teritorijÄ , arba vieÅ¡oje vietoje pagrobė svetimÄ turtÄ iÅ¡ asmens drabužių, rankinės ar kitokio neÅ¡ulio (kiÅ¡envagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbiÄ reikÅ¡mę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktÅ«rÄ sudarantį turtÄ ar jo dalį.

BK 178 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už svetimo turto pagrobimÄ , esant veikÄ kvalifikuojantiems požymiams. Vienas jų – svetimo turto pagrobimas įsibrovus į patalpÄ , ryÅ¡ių kabelių kanalų sistemÄ , saugyklÄ ar saugomÄ teritorijÄ . Teismų praktikoje įsibrovimas yra apibrėžiamas kaip slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokiÄ tiek gyvenamÄ jÄ , tiek negyvenamÄ jÄ patalpÄ , ryÅ¡ių kabelių kanalų sistemÄ , saugyklÄ ar saugomÄ teritorijÄ , neturint leidimo į jÄ patekti.

Atsižvelgiant į tai, kvalifikuojant veikÄ pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kaip svetimo turto pagrobimÄ Ä¯sibrovus į patalpÄ , ryÅ¡ių kabelių kanalų sistemÄ , saugyklÄ ar saugomÄ teritorijÄ nesvarbu, kokiu bÅ«du asmuo į jÄ pateko, esminę reikÅ¡mę turi neteisėtas patekimas, neturint leidimo į jÄ patekti. Ar patekimÄ Ä¯ tam tikrÄ objektÄ laikyti neteisėtu, priklauso nuo savininko ir teisėto turto valdytojo valios. Å iuo atveju svarbu, kad kaltininkas į objektÄ patenka be savininko ar kito teisėto turto valdytojo žinios ar prieÅ¡ jo valiÄ , t. y. be jo sutikimo.

Pagal teismų praktikÄ Ä¯sibrovimu taip pat pripažįstami ir tokie atvejai, kai kaltininkas pagrobimo tikslais į patalpÄ patenka laisvai, tačiau paÅ¡alinių asmenų patekimas į Å¡ias patalpas yra ribojamas. Ä®sibrovimu pripažįstami ir tokie atvejai, kai asmuo prasmunka pro atviras duris ar langÄ , perlipa tvorÄ ir panaÅ¡iai. Be to, įsibrovimas konstatuojamas ne tik tada, kai įveikiamos tam tikros kliÅ«tys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116/2007, Nr. 2K-153/2007, Nr. 2K-403/2009, Nr. 2K-536/2010, 2K-207-788/2021 ir kt.).

12. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, nuteistasis V. K., turėdamas tikslÄ pavogti svetimÄ turtÄ , 2022 m. birželio 6 d., laikotarpiu nuo 14.29 val. iki 14.40 val., (duomenys neskelbtini), neteisėtai pateko į patalpÄ , į kuriÄ be atskiro leidimo apskritai neturėjo teisės įeiti, t. y. į jÄ Ä¯sibrovė, ir iÅ¡ Å¡ios rakinamos namo laiptinės (duomenys neskelbtini) aukÅ¡to pavogė elektrinį paspirtukÄ â€žXThunder“ 2600 W, 805 Eur vertės, priklausantį T. J., Å¡iais savo veiksmais T. J. padarydamas 805 Eur turtinę žalÄ .

Nuteistasis V. K. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl paspirtuko „X Thunder“ vagystės visiÅ¡kai pripažino, tačiau nurodė, kad į laiptinę jis nesilaužė, neįsibrovė, o pateko pro neužrakintas atsargines namo laiptinės duris. Tačiau pirmosios instancijos teismas, sulyginęs įvykio vietos apžiÅ«ros nuotraukas ir apsaugos kamerų vaizdo įraÅ¡us, visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, jog nuteistasis V. K. įėjo į laiptinę pro pagrindinį rakinamÄ Ä¯Ä—jimÄ , iÅ¡kart paskui mažametį vaikÄ , greičiausiai pasinaudodamas tuo, kad Å¡is surinko kodÄ ir atidarė įėjimo duris.

Taigi, rakinama namo laiptinė ir apsaugos kameros bei aiškus įspėjimas prie įėjimo, kad namas yra stebimas vaizdo kameromis, leido nuteistajam suprasti, jog patekimas į jį yra ribojamas, o patalpos saugomos, todėl pašalinių asmenų buvimas jose be teisėtos priežasties nepageidaujamas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nuteistasis V. K. suvokė, kad jis neturi teisės būti kaltinime nurodyto namo laiptinėje, nes jis, kaip pats nurodė, nebuvo nei šio namo gyventojas, nei jo gyventojų pakviestas svečias.

Todėl jo patekimas į rakinamÄ ir saugomÄ namo laiptinę pagrįstai įvertintas kaip įsibrovimas, nepaisant to, kad mechaninių kliūčių jam įveikti neteko, o pro pagrindinio įėjimo užrakintas duris jis įėjo pasinaudodamas vaiku. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis V. K. 2022 m. birželio 6 d., laikotarpiu nuo 14.29 val. iki 14.40 val., į rakinamos namo esančio adresu (duomenys neskelbtini), laiptinės (duomenys neskelbtini) aukÅ¡tÄ pateko neturėdamas leidimo, t. y.

įsibrovė. Kadangi nuteistasis V. K. įsibrovęs į minėto namo laiptinę iÅ¡ (duomenys neskelbtini) aukÅ¡to pagrobė T. J. priklausantį elektrinį paspirtukÄ â€žXThunder“ 2600 W, 805 Eur vertės, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

13. Taip pat, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, nuteistasis V. K., turėdamas tikslÄ pavogti svetimÄ turtÄ , 2022 m. birželio 9 d., laikotarpiu nuo 07.00 val. iki 11.55 val., neteisėtai pateko į saugomÄ namo aikÅ¡telę, esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini), į kuriÄ be atskiro leidimo apskritai neturėjo teisės įeiti, t. y. į jÄ Ä¯sibrovė nupjovęs spynas, pavogė prirakintus du dviračius „MAXIMA1“ (378 Eur vertės) ir „RAMBLER“ (397 Eur vertės), priklausančius V. K., Å¡iais savo veiksmais V.

K. padarydamas bendrÄ 775 Eur turtinę žalÄ . Nuteistasis V. K. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl dviračių „MAXIMA1“ ir „RAMBLER“ vagystės pripažino, nurodydamas, kad dviračius pavogė iÅ¡ maÅ¡inų stovėjimo aikÅ¡telės, į kuriÄ pateko pro duris, pasinaudodamas skylute durų rankenoje, pro kuriÄ užkišęs pagaliukÄ , rankenÄ nulenkė ir durys atsidarė. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, V. K. parodymus pirmosios instancijos teisme sprendžia, jog byloje yra nustatyta, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. suprasdamas, kad neturi teisės patekti į stovėjimo aikÅ¡telę, esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini), į kuriÄ galima patekti tik iÅ¡ namo rakinamų laiptinių su specialiu magnetiniu raktu (kortele) arba pro įvažiavimÄ Ä¯ aikÅ¡telę su specialiu telefono skambučiu, ir tai žinodamas, jis pateko pro duris, pasinaudodamas skylute durų rankenoje, pro kuriÄ užkišęs pagaliukÄ , rankenÄ nulenkė ir durys atsidarė, ir iÅ¡ Å¡ios aikÅ¡telės pasisavino du dviračius.

Uždara, saugoma namo maÅ¡inų stovėjimo aikÅ¡telė leido nuteistajam suprasti, jog patekimas į jÄ yra ribojamas, o patalpos saugomos, todėl paÅ¡alinių asmenų buvimas jose be teisėtos priežasties nepageidaujamas. Akivaizdu, kad nuteistasis V. K. suvokė, jog jis neturi teisės bÅ«ti kaltinime nurodytoje namo maÅ¡inų stovėjimo aikÅ¡telėje. Be to, tam, kad patektų į minėtÄ namo automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, jam teko įveikti mechaninę kliÅ«tį – durų užraktÄ , kÄ jis ir pats patvirtino.

Todėl jo patekimas į namo maÅ¡inų stovėjimo aikÅ¡telę pagrįstai įvertintas kaip įsibrovimas. Atsižlegiant į tai, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis V. K. 2022 m. birželio 9 d., laikotarpiu nuo 07.00 val. iki 11.55 val., į saugomÄ namo aikÅ¡telę, esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini), pateko neturėdamas leidimo, t. y. įsibrovė. Kadangi nuteistasis V. K. įsibrovęs į minėtÄ saugomÄ namo aikÅ¡telę, pavogė joje buvusius du prirakintus dviračius „MAXIMA1“ (378 Eur vertės) ir „RAMBLER“ (397 Eur vertės), priklausančius V.

K., jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

14. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad nuteistasis V. K., turėdamas tikslÄ pavogti svetimÄ turtÄ , laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 11 d. 20.00 val. iki 2022 m. birželio 12 d. 03.45 val., neteisėtai pateko į aptvertÄ teritorijÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), t. y. į jÄ Ä¯sibrovė, žirklėmis nukirpęs apsauginę dviračio grandinę, pagrobė dviratį „FORWARD SPORTING“ Nr. RBKW0MN7Q023, 215 Eur vertės, priklausantį D. B., Å¡iais savo veiksmais D. B. padarydamas 215 Eur turtinę žalÄ .

Nuteistasis V. K. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl dviračio „FORVARD SPORTING“ vagystės pripažino, nurodydamas, kad pamatęs Å¡alia vartelių prie tvoros prisegtÄ dviratį, nukirpo jo apsauginį trosÄ , dviratį perkėlė per tvorÄ ir jį nusivarė. Tačiau nuteistasis laikėsi pozicijos, kad į saugomÄ teritorijÄ nesibrovė, į jÄ net nebuvo užėjęs, o dviratį iÅ¡sikėlė per tvorÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad įsibrovimu į saugomÄ teritorijÄ teismų praktikoje yra laikomas ne tik kaltininko fizinis patekimas į objektÄ , bet ir patekimas į jį, kai pats kaltininkas lieka už Å¡ios teritorijos ribų.

IÅ¡ byloje surinktų duomenų nustatyta, kad V. K., veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. suprasdamas, kad neturi teisės patekti į metaline segmentine tvora aptvertÄ teritorijÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), į kuriÄ patenkama pro vartelius, žirklėmis nukirpęs apsauginę Å¡ioje teritorijoje buvusio, prirakinto jam svetimo dviračio FORWARD SPORTING“ Nr. RBKW0MN7Q023 (215 Eur vertės) grandinę, perkėlė šį dviratį per tvorÄ ir tokių bÅ«du jį pagrobė. Aptverta teritorija leido nuteistajam suprasti, jog patekimas į jÄ yra ribojamas.

Nuteistasis V. K. suvokė, kad jis neturi teisės patekti į kaltinime nurodytÄ akivaizdžiai aptvertÄ teritorijÄ , tačiau į jÄ pateko ir pagrobė jame buvusį svetimÄ turtÄ . Nuteistojo nurodyta aplinkybė, kad jis į teritorijos vidų pats užėjęs nebuvo, nekeičia jo veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis V. K. laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 11 d. 20.00 val. iki 2022 m. birželio 12 d. 03.45 val., į aptvertÄ teritorijÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), pateko neturėdamas leidimo, t. y.

įsibrovė. Kadangi nuteistasis V. K. įsibrovęs į minėtÄ aptvertÄ teritorijÄ , žirklėmis nukirpęs apsauginę dviračio grandinę, pagrobė dviratį „FORWARD SPORTING“ Nr. RBKW0MN7Q023, 215 Eur vertės, priklausantį D. B., jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

15. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad nuteistasis V. K., turėdamas tikslÄ pavogti svetimÄ turtÄ , 2022 m. birželio 13 d., apie 10.30 val., neteisėtai pateko į saugomÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), į kuriÄ be atskiro leidimo apskritai neturėjo teisės įeiti, t. y. į jÄ Ä¯sibrovė, ir žirklėmis nukirpęs apsauginę dviračio grandinę, pagrobė kalnų dviratį „Rockrider“ (400 Eur vertės), valdomÄ J. P., Å¡iais savo veiksmais J.

P. padarydamas 400 Eur turtinę žalÄ . Nuteistasis V. K. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl J. P. valdyto dviračio „Rockrider“ vagystės pripažino, tačiau nurodė, kad į aptvertÄ namo automobilių aikÅ¡telę jis pateko pasinaudodamas tuo, kad iÅ¡einantys žmonės atidarė duris. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, V. K. parodymus pirmosios instancijos teisme sprendžia, jog byloje yra nustatyta, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. suprasdamas, kad neturi teisės patekti į saugomÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini), kuri yra aptverta grotomis ir visi patekimai į jÄ yra automatiÅ¡kai rakinami (tiek įvažiavimo vartai, tiek pėsčiųjų įėjimo varteliai), ir tai žinodamas, jis pateko į jÄ pro pėsčiųjų vartelius, pasinaudodamas, tuo, kad namo gyventojų pora juos atidarė ir, nukirpęs apsauginę dviračio grandinę, pasisavino Å¡ioje aikÅ¡telėje buvusį, svetimÄ , 400 Eur vertės dviratį „Rockrider“.

Taigi, uždara, saugoma namo maÅ¡inų stovėjimo aikÅ¡telė ir apsaugos kameros leido nuteistajam suprasti, jog patekimas į jÄ yra ribojamas, o patalpos saugomos, todėl paÅ¡alinių asmenų buvimas jose be teisėtos priežasties nepageidaujamas. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, nuteistasis V. K. suvokė, kad jis neturi teisės bÅ«ti kaltinime nurodytoje maÅ¡inų stovėjimo aikÅ¡telėje, todėl jo patekimas į namo maÅ¡inų stovėjimo aikÅ¡telę pagrįstai įvertintas kaip įsibrovimas, nepaisant to, kad mechaninių kliūčių jam įveikti neteko, nes pro pėsčiųjų vartelius jis įėjo pasinaudodamas to namo gyventojais.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog nuteistasis V. K. 2022 m. birželio 13 d., apie 10.30 val., į saugomÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), pateko neturėdamas leidimo, t. y. į jÄ Ä¯sibrovė. Kadangi nuteistasis V. K. įsibrovęs į minėtÄ saugomÄ namo aikÅ¡telę, žirklėmis nukirpęs apsauginę dviračio grandinę, pagrobė jam svetimÄ , 400 Eur vertės kalnų dviratį „Rockrider“, valdomÄ J.

P., jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Dėl nuteistajam paskirų bausmių 16. Nuteistasis V. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o jo atžvilgiu paskirti Å¡velnesnes bausmes arba leisti gydytis nuo priklausomybės. Apelianto tvirtinimas, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai sprendė, jog jis negali gyventi dorai ir praÅ¡o suteikti galimybę jam gydytis nuo priklausomybės, jog jį priimtų į reabilitacijos centrÄ VÅ¡Ä® „G.“ ar į kitÄ reabilitacijos centrÄ , kuris yra (duomenys neskelbtini), o Å¡iuo metu jis lanko (duomenys neskelbtini), žadėdamas pateikti pažymÄ vėliau, kurios apeliacinės instancijos teismui taip ir nepateikė, yra nepagrįstas.

17. Ä®gyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį, svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamÄ veikÄ , bet ir nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui paskirti individualizuotÄ bei teisingÄ bausmę (BK 1 straipsnis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014;

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Ä®statymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingÄ bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamÄ jÄ atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

18. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra:

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

19. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ ar aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-156-487/2020, 1A-73-851/2023). Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.

20. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, išvardintų reikalavimų nepažeidė ir V. K. už padarytas nusikalstamas veikas skyrė teisingas bausmes. Paskirdamas apeliantui griežčiausias inkriminuotų straipsnių sankcijose numatytas – laisvės atėmimo – bausmes, teismas visapusiškai bei išsamiai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog skirdamas bausmes nuteistajam, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog V.

K. padarė keturias baigtas nusikalstamas veikas nuosavybei, priskiriamas apysunkiems nusikaltimams, taip pat įvertino, jog V. K. visas veikas padarė veikdamas iÅ¡ankstine tiesiogine tyčia (jis neÅ¡iodavosi kuprinę, jo sulaikymo metu Å¡ioje kurpinėje rasti ir paimti įrankiai, reikalingi Å¡ios rÅ«Å¡ies nusikaltimams daryti – metalo kirpimo žirklės, metalo replės), iÅ¡ savanaudiÅ¡kų tikslų (lėšų reikėjo pragyvenimui ir narkotikams), pagrobtÄ turtÄ realizavo, tačiau žalos nėra atlyginęs nei vienam nukentėjusiajam.

Pirmosios instancijos teismas įvertino, jog nustatyta viena V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)) bei viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas)). Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, jog V. K. anksčiau teistas 19 kartų, daugiausiai už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (b. t. 5, b. l. 69-97), nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, V.

K. per paskutinius vienerius metus 2 kartus baustas administracine tvarka (vienÄ kartÄ už 3 MGL nesiekiančio turto vagystę ir vienÄ kartÄ už naudojimosi visuomeniniu transportu tvarkos pažeidimÄ , duomenų apie baudų sumokėjimÄ nėra (b. t. 5, b. l. 67-68)). Pirmosios instancijos teismas įvertino ir aplinkybę, kad prieÅ¡ įkalinimÄ Lietuvoje V. K. nedirbo (b. t. 5, b. l. 65), bet buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (b. t. 5, b. l. 66), iki grįžimo į LietuvÄ nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. dirbo (duomenys neskelbtini), yra priklausomas nuo narkotikų, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos.

Duomenų apie galimÄ V. K. gydymÄ VÅ¡Ä® Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ar kitose psichikos sveikatos įstaigose, Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filiale valstybinis kaltintojas nepateikė. Atsižvelgiant į nurodytas nuteistÄ jį bei padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nuteistajam už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (dėl T. J. turto vagystės) padarymÄ skyrė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (dėl V.

K. turto vagystės) padarymÄ skyrė 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (dėl D. B. turto vagystės) padarymÄ skyrė 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (dėl J. P. turto vagystės) padarymÄ skyrė 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ir, nurodytas bausmes subendrindamas nuteistajam palankesniu dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du, paskyrė V.

K. subendrintÄ 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuriÄ , vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažino 1/3 ir paskyrė V. K. galutinę 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas už atskiras nusikalstamas veikas paskyrė laisvės atėmimo bausmės vidurkio nesiekiančias bausmes. Taip pat, pirmosios instancijos teismas Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nuteistajam palankesniu dalinio sudėjimo bÅ«du, subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžiu už nesunkų nusikaltimÄ paskirta 60 parų areÅ¡to bausme, pridedant jos dalį – 30 parų, ir jam paskyrė subendrintÄ galutinę 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

21. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo jo atžvilgiu paskirti švelnesnes bausmes arba leisti jam gydytis nuo priklausomybės. Nuteistasis akcentuoja, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir dėl to labai gailisi, žada atlyginti padarytus nuostolius, tačiau dabar neturi tokios galimybės, nusikalstamas veikas darė iš savanaudiškų paskatų, nes reikėjo pinigų priklausomybei ir pragyvenimui. Nagrinėjamai bylai aktualios BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje (keturios veikos), priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai, nuteistasis prieÅ¡ įkalinimÄ Lietuvoje nedirbo (b. t. 5, b. l. 65), bet buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (b. t. 5, b. l. 66), iki grįžimo į LietuvÄ nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. dirbo (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas 19 kartų, daugiausiai už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (b. t. 5, b. l. 69-97), ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės jokio poveikio jam nepadarė, nuteistasis savo elgesio nekeičia ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, o vagystės yra nuolatinis jo pajamų ir pragyvenimo Å¡altinis bei gyvenimo bÅ«das, neturi nuolatinės gyvenamosios.

Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskirdamas laisvės atėmimo bausmės vidurkio nevirÅ¡ijančias laisvės atėmimo bausmes, tinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir V. K. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (keturios veikos), paskyrė tokias bausmes, kurios nei savo rÅ«Å¡imi, nei dydžiu nėra per griežtos bei atitinka BK 41 straipsnyje nurodytÄ bausmių paskirtį. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir dėl to labai gailisi, pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta ir pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, be to, byla buvo iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka.

Taigi, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo teigti, jog nuteistajam paskirtos bausmės neatitinka BK įtvirtintų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų.

22. Teisėjų kolegija pastabi, kad nuteistojo V. K. apeliaciniame skunde nėra tiesiogiai suformuluotas praÅ¡ymas jam taikyti laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimu gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos arba taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ , tačiau iÅ¡ apeliacinio skundo turinio ir praÅ¡ymo leisti gydytis jam nuo priklausomybės narkotikams, galima spręsti, jog nuteistasis norėtų, kad jam bÅ«tų taikomas kuris nors iÅ¡ pirmiau paminėtų baudžiamosios atsakomybės institutų, kadangi baudžiamasis įstatymas neįtvirtina tokios savarankiÅ¡kos bausmės rÅ«Å¡ies, kaip gydymasis nuo priklausomybės ligos (BK 42 straipsnis).

23. Kaip jau minėta, BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje kaip viena iš alternatyvių bausmių yra nurodyta laisvės apribojimo bausmė. BK 48 straipsnio 4 dalies 5 punkte numatyta, kad kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos teismas gali asmenį, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, įpareigoti gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, kai nuteistasis sutinka. Įvertinusi visa, kas buvo aptarta šio procesinio sprendimo 20-21 pastraipose, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų kompleksinis įgyvendinimas yra galimas nuteistajam paskyrus švelnesnę bausmę, t. y. laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais ir draudimais, tarp jų – ir su įpareigojimu gydytis nuo narkomanijos.

Pažymėtina, jog praeityje nuteistasis teistas net 19 kartų, tačiau nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas, kitus teisės pažeidimus, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, skiriant laisvės apribojimo bausmes, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebus pasiekti.

24. Taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutÄ , teismas paskiria nuteistajam vienÄ ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ intensyviÄ priežiÅ«rÄ ir (ar) BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytas pareigas, tarp kurių yra numatyta pareiga gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka (BK 75 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

25. BK 75 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, yra nustatyta, kad asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 2 dalį gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Taigi bausmės vykdymo atidėjimas pagal aptartas normas yra galimas esant Å¡ioms sÄ lygoms:

1) asmeniui paskirta laisvės bausmė neviršija ketverių metų;

2) laisvės atėmimo bausmė, kuri nevirÅ¡ija ketverių metų, yra paskirta už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus;

3) yra pagrindo manyti, kad paskirtosios bausmės tikslai bus pasiekti be realaus Å¡ios bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Bausmės vykdymo atidėjimas galimas tik nustačius visų aptartų sÄ lygų visumÄ .

26. Nagrinėjamu atveju K. skundžiamu nuosprendžiu buvo paskirta subendrinta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė už keturių tyčinių apysunkių nusikaltimų padarymÄ , Å¡i bausmė buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme už nesunkaus nusikaltimo padarymÄ , o galutinė subendrinta bausmė nevirÅ¡ija baudžiamajame įstatyme numatyto termino, kai teismas turi teisę taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ .

27. Vis tik apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nurodytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, kurios yra reikšmingos ir sprendžiant paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumo klausimus, nėra pagrindo manyti, jog nuteistajam V. K. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Pirmosios instancijos teismas pagrįsdamas, kodėl nuteistajam yra skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, tuo pačiu pagrindė ir tai, kodėl jam nėra galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatų.

28. Ä®vertinusi visa, kas buvo aptarta Å¡io procesinio sprendimo 20-21 pastraipose, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų kompleksinis įgyvendinimas yra galimas nuteistajam atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ ir nustačius jam vienÄ ar kelias BK 75 straipsnio 5 dalyje nurodytas pareigas, tarp jų – ir pareigÄ gydytis priklausomybės ligas. Kaip jau buvo minėta, nuteistasis anksčiau teistas 19 kartų, tačiau anksčiau paskirtos bausmės teigiamos įtakos jo elgesio korekcijai neturėjo, nuteistasis ir toliau darė nusikalstamas veikas, kitus teisės pažeidimus, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad taigi BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų 29. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. vasario 14 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, iÅ¡laidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 140,00 Eur už V. K. suteiktÄ antrinę valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ .

30. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Å ios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje.

Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , sprendžiant dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo už atstovavimÄ apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

Nors Å¡iuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundÄ , kuris Å¡ia nutartimi atmetamas, tačiau bÅ«tinybė skirti nuteistajam gynėjÄ kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiÅ¡kia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybÄ , gynėjo dalyvavimas buvo bÅ«tinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios.

Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. K. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, jo turtinė padėtis nėra gera, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo šiuo atveju neatitiktų ir proporcingumo reikalavimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nepriteisiamos. Dėl nuteistojo gynėjos advokatės Jolantos Teresės Litvinskienės išsakytų pastabų teismo posėdžio metu 31.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo V. K. gynėja advokatė Jolanta Teresė Litvinskienė nurodė, kad jos ginamasis V. K. jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ (dėl elektrinio paspirtuko „XThunder“ 2600 W vagystės) įvykdė ne adresu (duomenys neskelbtini), o, kaip matyti iÅ¡ pirminių nukentėjusiojo T. J. pareiÅ¡kimų, (duomenys neskelbtini). Be to, nepagrįstai neinkriminuotas konkretus Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo laikas, nors byloje yra pateikti vaizdo kameros įraÅ¡ai, o vėliau ir specialisto iÅ¡vada, kuri galėjo ir turėjo įtakoti bei bÅ«ti pagrindu, sprendžiant galimai įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo laikÄ .

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, pažymi, kad, nors T. J. 2022 m. birželio 6 d. protokole-pareiÅ¡kime iÅ¡ tiesų galimai padarytos nusikalstamos veikos adresas nurodytas (duomenys neskelbtini) (b. t. 2, b. l. 2), tačiau tai laikytina raÅ¡ymo apsirikimo klaida, kadangi iÅ¡ BIRT ataskaitos duomenų matyti, jog praneÅ¡ant apie galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nurodomas galimai padarytos nusikalstamos veikos padarymo adresas yra (duomenys neskelbtini) (b. t. 2, b. l. 12, 13, 14), 2022 m. birželio 6 d apžiÅ«ros protokolas patvirtina, jog buvo apžiÅ«rėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini) (b. t. 2, b. l. 17, 19-21), 2022 m. birželio 7 d., 2022 m. rugpjūčio 9 d. tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodomas galimai padarytos nusikalstamos veikos adresas yra (duomenys neskelbtini) (b. t. 2, b. l. 22, 24), į bylÄ pateitų vaizdo stebėjimo kamerų užfiksuoti įraÅ¡ai, adresu (duomenys neskelbtini) (b. t. 2, b. l. 32, 35, 37-39), iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusiojo T.

J. gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini). Taigi, kaip matyti iÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių duomenų, V. K. jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ (dėl elektrinio paspirtuko „XThunder“ 2600 W vagystės) įvykdė adresu (duomenys neskelbtini), todėl nuteistojo gynėjos advokatės Jolantos Teresės Litvinskienės iÅ¡sakytos pastabos Å¡ioje dalyje laikytinos nepagrįstomis. Taip pat jos pastabos dėl nepagrįstai neinkriminuoto konkretaus Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo laiko laikytinos taip pat nepagrįstomis, kadangi, kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagÄ , patikslino Å¡ios nusikalstamos veikos kaltinime nurodytÄ Å¡io nusikaltimo padarymo laikÄ .

Kaip matyti, kaltinime jis nurodytas nuo 2022 m. birželio 4 d. 13.00 val. iki 2022 m. birželio 6 d. 17.00 val. (pagal nukentėjusiojo parodymus), tačiau iÅ¡ vaizdo įrašų, esančių baudžiamojoje byloje, aiÅ¡kiai matyti, kad į laiptinę V. K. įeina 2022 m. birželio 6 d. apie 14.29 val., o su paspirtuku iÅ¡eina apie 14.40 val. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė tokį nusikalstamos veikos įvykdymo laikÄ .

32. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo V. K. gynėja advokatė Jolanta Teresė Litvinskienė nurodė, kad požeminė automobilių stovėjimo aikÅ¡telė nėra patalpa. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , patalpa yra laikoma uždara erdvė, paprastai turinti sienas, stogÄ ir specialų įėjimÄ ir skirta žmonėms laikinai ar nuolat gyventi ar dirbti arba materialinėms vertybėms ar gyvuliams laikyti. Taigi pagrindiniais patalpos skiriamaisiais požymiais pripažįstama erdvės uždarumas, objekto paskirtis.

Be to, patalpa yra statinys, kuris priklauso kažkam nuosavybės teise ir patekimas į jÄ be savininko sutikimo ribojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-824/2006). Byloje nustatyta, kad V. K. dvi jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė įsibrovęs į automobilių stovėjimo aikÅ¡teles, kurios, remiantis teismų praktika, yra laikytinos patalpomis (uždara erdvė, turinti sienas, stogÄ ir specialų įėjimÄ ir skirta materialinėms vertybėms laikyti, be to, patekimas į jÄ be savininko sutikimo ribojamas).

33. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo V. K. gynėja advokatė Jolanta Teresė Litvinskienė nurodė, kad jos ginamasis V. K. jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ (dėl dviračio „Rockrider“ vagystės) įvykdė ne J. P. atžvilgiu, o D. T., kuriam iÅ¡ tiesų Å¡is dviratis priklausė nusikalstamos veikos padarymo metu. Nors dviratis „Rockrider“ iÅ¡ tiesų nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė D. T., o ne J. P., tačiau iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai patikslino kaltinimÄ , nurodydamas, kad buvo pagrobtas J.

P. valdomas, o ne jai priklausantis dviratis. Nors J. P. nebuvo tikroji pagrobto dviračio savininkė, tačiau ji buvo teisėta jo valdytoja. Kadangi po vagystės jai teko atlyginti dviračio vertę jo savininkui, kaltinime pagrįstai nurodoma, kad turtinė žala padaryta bÅ«tent J. P.. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo V. K. apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ .

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų 140,00 Eur iÅ¡ nuteistojo V. K. už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ valstybės naudai nepriteisti. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Ieva Gavelytė-Kalytienė Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė Nida Vigelienė