Legislator Case Law & Legislation
36b8e8de-d64a-403a-b18f-05adea2c16a9 AI generated

36b8e8de-d64a-403a-b18f-05adea2c16a9 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 36b8e8de-d64a-403a-b18f-05adea2c16a9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų A. T. (A. T.), J. J., (V. I.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo A.

Legislator headnote

AI generated

36b8e8de-d64a-403a-b18f-05adea2c16a9 · Vilniaus apygardos teismas: T. (A. T.), J. J., (V. I.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo A.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas V

Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė                  Baudžiamoji

byla Nr. 1A-697/2010

Teisėja Danutė Mickevičienė                                          Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.5.4.2;

                                                            Â

                            1.1.7.2.7; 1.1.11.1; 1.1.11.7; 1.2.14.3.2.2;

                                                                                         Â

1.2.14.3.2.6;Â 1.2.14.10;Â 2.4.6.3.3.

                                                Â

                                        Â

V I L N I A U SÂ Â A P Y G A R D O SÂ Â Â T E I S M A S

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,

teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės, Stasio Punio, sekretoriaujant Jurgitai Neliubšienei, Skaistei Blažinauskaitei, dalyvaujant prokurorei Lolitai Narmontienei,

gynėjams advokatams Sigitui Gedvilui, Liudmilai Karvelienei, Romualdui Lelertavičiui, Žilvinui Mišeikiui, Aleksandrui Palamarčuk, Kristinai Sandaraitei, Anatolijui Svilai, Aldevinui Švedui,

nukentėjusiajam F. B.,

nuteistiesiems A. T., J. J., R. I., V. I., A. J., J. P.,

A. L., R. K.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų A. T. (A. T.), J. J.,

R. I. (R. I.), V.

I. (V. I.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo A.

T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. laisvės atėmimu trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

J.

J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. (2008 m. spalio   30 d. epizodas) laisvės atėmimu trejiems metams, pagal Lietuvos Respublikos

BK 180 str. 3 d.   (2008 m. lapkričio 12 d. epizodas) laisvės atėmimu

ketveriems metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3d. (2010 m. lapkričio 19 d. epizodas) laisvės atėmimu penkeriems metams šešiems mėnesiams.

           Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinė bausmė nuteistajam paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams šešiems mėnesiams.

           Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., prie paskirtosios bausmės iš dalies

pridėta Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmė (vieneri metai) ir galutinė

bausmė J. J. paskirta laisvės atėmimas septyneriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

           R. I. nuteistas pagal

Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. (2008 m. lapkričio 19 d. epizodas) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos

BK 180 str. 3 d. (2008 m. gruodžio 27 d. epizodas) laisvės atėmimu trejiems metams.

           Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str.

1 d., 4 d., paskirtosios bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du ir galutinė bausmė nuteistajam paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.     Â

           V. I. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. laisvės atėmimu trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

           A. J. (A. J.) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. (2008 m. spalio

30 d. epizodas) laisvės atėmimu trejiems metams, pagal Lietuvos Respublikos BK

180 str. 3 d. (2008 m. lapkričio 12 d. epizodas) laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. (2008 m. lapkričio 29 d. epizodas) laisvės atėmimu ketveriems metams.

           Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str.

1 d., 4 d., 5 d., bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du bei prieÅ¡ tai bausmę, paskirtÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. (UAB „E“ epizodas), apėmimo bÅ«du subendrinus su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., galutinė bausmė nuteistajam paskirta laisvės atėmimas Å¡eÅ¡eriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

           J. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. laisvės atėmimu trejiems metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams.

           Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str.

1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė nuteistajam paskirta laisvės atėmimas trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

           A. L. (A. L.) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. laisvės atėmimu dvejiems metams.

           Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str.

1 d. 2 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant nuteistajam auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimÄ dvylikai mėnesių, įpareigojant jį per šį laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., ir tęsti mokslÄ .

           R. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. laisvės atėmimu dvejiems metams.

           Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str.

1 d. 2 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant nuteistajam auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimÄ dvylikai mėnesių, įpareigojant jį per šį laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., ir tęsti mokslÄ .

           A. J., J. P., A. L., R. K. atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

          Â

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė :

A. T., R. I. ir A. L. nuteisti už tai, kad padarė plėšimÄ , panaudojant Å¡aunamÄ jį ginklÄ , t. y. A. T.,

R. I. ir A. L. bÅ«dami kartu, 2008 m. gruodžio 27 d., apie 20.40 val., tikslu pagrobti svetimÄ turtÄ , R.

I. vairuojamu automobiliu „(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvažiavo iki Rudaminos g. 8-ojo namo, Vilniuje, ir ten palikę automobilį, nuėjo prie UAB „L“ priklausančios

maisto prekių parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur R. I., tikslu patikrinti ar tinkamas laikas apiplėšti

parduotuvę, vienas užėjo į jÄ ir įsitikinęs, kad parduotuvėje nėra paÅ¡alinių asmenų, išėjo apie tai praneÅ¡ti prie parduotuvės laukiantiems A.

L. ir A. T.. Po to pastarieji, užsidėję ant galvos kaukes, įsiveržė į parduotuvę, kur A. L. grasino

pardavėjai L. V. Å¡aunamuoju ginklu, priklausančiu R. I. ir vienÄ kartÄ iÅ¡ jo iššovė į orÄ , A.

T. tuo metu pagrobė kasos aparatÄ â€žSamsung ER-350FL“, 222,78 litų vertės, kuriame buvo 1646,36 litų grynųjų pinigų ir 20 vnt. mobiliojo ryÅ¡io operatoriaus „TELE2“ sÄ skaitos papildymo kortelių po 10 litų vertės kiekviena, bendrai 160,85 litų sumai. Tokiu bÅ«du, iÅ¡ viso plėšimo metu pagrobė 2029,99 litų vertės turtÄ .

           R. I., J. J., V. I., A. J. ir R. K. nuteisti už tai, kad

veikdami organizuotoje grupėje, iš anksto suplanavę ir pasiruošę, J. J. nurodžius parduotuvę bei paskirsčius kiekvienam

užduotis, 2008 m. lapkričio 19 d., apie 21.30 val., tikslu pagrobti svetimÄ turtÄ , apiplėšė UAB „D“ priklausančiÄ parduotuvę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), Vilniuje, t. y. R. I. vairuojamu automobiliu „Mazda 323“, valstybinis numeris (duomenys

neskelbtini) visi atvažiavo prie nurodytos parduotuvės, kur V. I. tikslu patikrinti ar tinkamas laikas apiplėšti

parduotuvę, vienas užėjo į jÄ apsidairyti ir įsitikinęs, kad parduotuvėje nėra paÅ¡alinių asmenų, apie tai pranešė prie parduotuvės automobilyje laukusiems A. J., J. J., R. I.,

R. K. bei pats liko lauke stebėti aplinkÄ , jis tai yra R. I. su J. J. liko laukti automobilyje, tuo metu R. K. laikė parduotuvės įėjimo duris, kad paÅ¡alinti kliÅ«tis iÅ¡bėgti A. J. po plėšimo iÅ¡ parduotuvės, kur pastarasis, pagrasinęs pardavėjai M. B. Å¡aunamuoju ginklu bei iššovęs vienÄ kartÄ iÅ¡ jo į orÄ , pagrobė kasos aparato stalčių 120,00 litų vertės, kuriame buvo 2688,07 litų grynųjų pinigų, taip pat pagrobė 10 vnt. „Omnitel Extra“ sÄ skaitos papildymo kortelių po 10 litų bvertės kiekviena, bendrai 847,00 litų sumai, 5 vnt. „Omnitel Extra“ sÄ skaitos papildymo kortelių po 20 litų vertės kiekviena, bendrai 85,5 litų sumai, 50 vnt. „Tele2 Pildyk“

sÄ skaitos pildymo kortelių po 10 Lt vertės kiekviena, bendrai 423,50 litų sumai, 8 vnt. „Bitė Lietuva Labas“ sÄ skaitos papildymo kortelių po 20 litų vertės

kiekviena, bendrai 128,80 litų sumai. Tokiu bÅ«du, iÅ¡ viso plėšimo metu pagrobė 3527,57 Lt vertės turtÄ bei kartu su R. K. iÅ¡bėgę į laukÄ ir įsėdę į automobilį, kur jų laukė R. I. ir J. J., iÅ¡ įvykio vietos

pasišalino.

J.

J. ir A. J. nuteisti už tai, kad jie veikdami kartu,

tikslu pagrobti svetimÄ turtÄ , 2008 m. spalio 30 d., apie 23.30 val., apiplėšė IÄ® A. L. priklausančiÄ degalinę, esančiÄ (duomenys

neskelbtini), Vilniuje, tai yra, atėję į minėtÄ degalinę ir kartu priėję prie operatorės kiosko, kur jam, tai yra J. J. per langelį grasinant Å¡aunamuoju ginklu operatorei K. M. ir reikalaujant atiduoti pinigus, A. J. ranka laikė operatorės kiosko langelį, kad neužsidarytų, po to K. M. išėmus iÅ¡ kasos aparato 414,00 litų ir juos atidavus J. J., jie abu pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos.

           J. J., A. J., J. P. nuteisti už tai, kad J. J. subÅ«rus organizuotÄ grupę ir jiems visiems veikiant kartu, iÅ¡ anksto suplanavus ir pasiruoÅ¡us, J. J. nurodžius

konkrečiÄ degalinę bei paskirsčius kiekvienam užduotis, 2008 m. lapkričio 12 d., apie 21.20 val., tikslu pagrobti svetimÄ turtÄ , apiplėšė UAB „E“

priklausančiÄ parduotuvę, esančiÄ degalinėje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, t. y. jie automobiliu „VW Golf", valstybinis numeris nenustatytas, atvažiavo į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, esančiÄ prie parduotuvės „Maxima“, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur jis, tai yra J. J., davęs J. P. ir A. J. Å¡aunamÄ jį ginklÄ bei nurodymus kaip veikti, pats liko laukti jų automobilyje, pastariesiems nuėjus į minėtÄ parduotuvę, J. P., grasindamas Å¡aunamuoju ginklu parduotuvės darbuotojams T. D. ir F. B., reikalavo atiduoti pinigus ir iššovė į orÄ , o tuo metu A. J. bandė

pagrobti kasos aparato dėžę su pinigais, tačiau nukentėjusiajai T. D. pasiprieÅ¡inus, panaudojo prieÅ¡ jÄ fizinį smurtÄ ,

pasireiškusį tuo, kad A. J. trenkė T.

D. galvÄ Ä¯ prekystalį, ir tuomet A. J., pagriebęs kasos aparato dėžę, kurioje buvo 2339,92 Lt grynųjų pinigų, abu iÅ¡bėgo laukan į skirtingas puses, po to A. J., pamatęs atvažiuojantį policijos automobilį, iÅ¡metė pagrobtÄ kasos aparato dėžę ir pabėgo, taip pat pamatęs policijÄ pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos ir automobilyje laukęs J. J..

           A.

J. ir J. P. nuteisti už tai, kad veikdami kartu, 2008 m. lapkričio 12 d., apie 21.20 val., plėšimo metu. UAB „E“ priklausančios degalinės parduotuvėje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tikslu pagrobti svetimÄ turtÄ â€“ kasos aparato stalčių su pinigais, sugadino UAB „E“ priklausantį 955,00 Lt vertės turtÄ , sudaužydami kasos LC displėjų 675,00 Lt vertės bei sulaužydami kasos aparato stalčių 280,00 Lt vertės.

           Apeliaciniu skundu nuteistasis A. T. praÅ¡o Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 19 d. nuosprendį pakeisti, jo nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. į Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę.

           Apeliantas teigia, jog jam negali bÅ«ti inkriminuotas Å¡aunamojo ginklo panaudojimo požymis. ApžiÅ«rint įvykio vietÄ UAB „L“ priklausančioje parduotuvėje, jokių Å¡audymo pėdsakų nebuvo nustatyta, taip pat nerastos ir jokios Å¡audmenų tÅ«telės. Å i aplinkybė leidžia manyti, kad įvykio metu buvo naudotas tik dujinis ginklas, o tokie ginklai savaime prie Å¡aunamųjų nėra priskiriami. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog daiktų priskyrimas Å¡aunamųjų ir neÅ¡aunamųjų ginklų, peilių, kitų specialiai žmogui žaloti pritaikytų daiktų ar sprogmenų kategorijai paprastai nustatomas remiantis eksperto ar specialisto iÅ¡vada. Pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., 3 d. kaltininko veiksmai kvalifikuojami tik tokiu atveju, kai Å¡aunamasis, neÅ¡aunamasis ginklas, sprogmuo, peilis ar kitas specialiai žmogui žaloti pritaikytas daiktas yra tinkamas naudoti pagal paskirtį ir plėšimo metu panaudojamas kaip fizinio ar psichinio smurto priemonė. Todėl kiekvienu atveju bÅ«tina individualus ginklo ekspertinis įvertinimas. Tokio įvertinimo nagrinėjamu atveju nėra.

           Apeliantui neaišku ar ginklas buvo perdirbtas, t. y. pertvara negalėjo pasišalinti pati. Taip pat neaišku, kada buvo perdirbtas ginklas, t. y. nenustatyta ar jis buvo perdirbtas nusikaltimo padarymo metu.

           Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad norint inkriminuoti Å¡aunamojo ginklo panaudojimÄ , kaip plėšimÄ kvalifikuojantį požymį, bÅ«tina nustatyti, kad nuteistasis suvokė, jog plėšimo metu buvo naudojamas ginklas. Byloje esantys duomenys rodo, kad apeliantas nežinojo, jog plėšimo metu yra naudojamas Å¡aunamasis ginklas. A. T. teigia, kad jis nieko nežinojo apie Å¡aunamÄ jį ginklÄ iki pat jo panaudojimo momento. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad tuo metu, kai buvo panaudotas ginklas, apeliantas nusikalstamos veikos darymÄ jau buvo užbaigęs.

           A. T. įsitikinimu, ginklo panaudojimas konkrečiu atveju, baudžiamosios teisės požiÅ«riu turi bÅ«ti vertinamas kaip vykdytojo ekscesas, kadangi jis nesitarė su R. I. ir A. L. dėl ginklo panaudojimo grobiant turtÄ , taip pat jis nesuvokė ir nenumatė ginklo panaudojimo galimybės.

           Nuteistasis aiškina, jog jis nenorėjo eiti grobti svetimo turto, tačiau buvo įkalbėtas R. I. ir A. L.. A.

T. neneigia, jog jis žinojo, kad eina grobti svetimo turto, tačiau teigia, jog jam nebuvo žinoma apie ruoÅ¡imÄ si panaudoti ginklÄ .

           Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad net ir įvykio metu apeliantui išgirdus šūvį, negalima teigti, kad jis žinojo, jog įvykio metu buvo panaudotas savadarbis ginklas, kadangi jis niekuo nesiskiria nuo dujinio ginklo.

           Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas neatitiko Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reikalavimų. Kaltinamajame akte nėra nurodyta jokių duomenų, leidžiančių teigti, jog nuteistasis žinojo apie plėšimo metu panaudotÄ ginklÄ , ar kad buvo tartasi naudoti ginklÄ nusikaltimo darymo metu. Kaltinamasis aktas gali bÅ«ti taisomas tik bylÄ grÄ Å¾inus kaltinamajam aktui perraÅ¡yti.

           Apeliantas tvirtina, kad net sutikus su jo nusikalstamos veikos kvalifikacija, negalima sutikti su paskirtÄ ja bausme, kuri aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, neįvertino to, kad nuteistasis prižiÅ«ri sunkiai sergančiÄ motinÄ , kuriai reikalinga nuolatinė priežiÅ«ra bei brangiai kainuojantys vaistai, jis charakterizuojamas teigiamai, susitaikė su nukentėjusiaisiais, mokosi, dirba. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad A. T. savanoriÅ¡kai atlygino nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ . Todėl pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos BK 62 str., 54 str.

3 d. nuostatų.

           Nuteistasis dar kartÄ pabrėžia, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ bei nuoÅ¡irdžiai gailisi, viso proceso metu davė nuoseklius parodymus, Å¡iÄ aplinkybę pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas. Taigi, tokiais veiksmais apeliantas padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui iÅ¡tirti nusikalstamÄ veikÄ .

           Atliekant realiÄ laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis praras ne tik darbÄ , bet ir neįgis aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, o dėl Å¡ios priežasties jam bus sunkiau įsidarbinti ateityje.

           Apeliaciniu skundu J. J. praÅ¡o Å¡velninti jam paskirtÄ bausmę. Taip pat praÅ¡o į bausmės laikÄ Ä¯skaičiuoti atliktÄ bausmę nuo 2009 m. sausio 21 d. iki 2009 m. birželio 25 d., be to, terminÄ nuo 2009 m. birželio 25 d. iki 2010 m. balandžio 25 d.

           Nuteistasis praÅ¡o įvertinti tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi, atlygino dalį padarytos žalos, pasižada kuo greičiau atlyginti likusiÄ Å¾alos dalį, atsiprašė nukentėjusiųjų. Taip pat apeliaciniame skunde praÅ¡oma atsižvelgti į tai, kad nuteistasis mokosi, yra jauno amžiaus, atliekant bausmę, jokių pažeidimų nėra padaręs. J. J. pasižada daugiau nebenusikalsti, nori sukurti Å¡eimÄ .   Â

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. I. praÅ¡o Å¡velninti jam paskirtÄ bausmę.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė bendrininkavimo formos ir rūšies, o tik įvardijo, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos organizuotos grupės. Apelianto įsitikinimu, teismas nepagrindė, kad jis bei kiti bendrininkai veikė kaip organizuota grupė, t. y. nebuvo nustatyta, kad bendrininkai iÅ¡ anksto buvo susiskirstę užduotis bei pasiskirstę vaidmenimis. Be to, atsižvelgiant į bylos duomenis, darytina iÅ¡vada, kad tyčia susiformuodavo prieÅ¡ kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ , t. y. nebuvo iÅ¡ anksto susiformavusios tyčios padaryti konkrečius kelis plėšimus. Pažymima, kad bendrininkai neturėjo aiÅ¡kios hierarchinės struktÅ«ros ir pan., nebuvo rengiamas nusikaltimų padarymo planas. Tarp bendrininkų nebuvo tvirtų, besitęsiančių ryÅ¡ių, jie nesuprato priklausÄ organizuotai grupei. Dėl Å¡ių priežasčių darytina iÅ¡vada, jog jie veikė kaip bendrininkų, o ne organizuota grupė.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė bendrininkavimo rūšies. Apelianto įsitikinimu, jis veikė kaip padėjėjas. R.

I. nenaudojo fizinio smurto, negrasino tuo pat jį panaudoti, kitaip neatėmė galimybės nukentėjusiajam asmeniui priešintis, nenaudojo šaunamojo ginklo, negrobė svetimo turto. Apeliantas tik padėjo vykdytojams greičiau pasišalinti iš įvykio vietos.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2008 m. gruodžio 27 d. apeliantas kartu su A. L. ir A. T. apiplėšė parduotuvę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Å i nusikalstama veika taip pat buvo padaryta bendrininkų grupės. Tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į skirtingus bendrininkų vaidmenis darant nusikalstamÄ veikÄ . Å ios nusikalstamos veikos darymo metu, apeliantas padėjo padaryti nusikaltimÄ , todėl jis laikytinas padėjėju, atlikusiu antraeilį vaidmenį.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į visas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad apeliantas prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ bei gailisi, savo noru atlygino žalÄ , anksčiau nebuvo teistas, mokosi, yra jauno amžiaus. Apelianto manymu, jo asmenybė dar nėra pilnai susiformavusi, todėl atliekant laisvės atėmimo bausmę, jam gali bÅ«ti padaryta neigiama įtaka.

Be to, apeliaciniame skunde pažymima, kad apeliantui yra paskirta aiškiai per didelės trukmės bausmė.

R. I. yra įsitikinęs, kad įvertinus jos vaidmenį darant nusikalstamas veikas, nėra jokio pagrindo jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad nusikaltimus jis padarė bendrininkų grupėje.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsižvelgus į tai, kad yra apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jis pilnai atlygino padarytÄ turtinę žalÄ , jo vaidmuo darant nusikaltimÄ buvo antraeilis, yra pagrindas už jo padarytas nusikalstamas veikas skirti Å¡velnesnes bausmes nei numato įstatymas.

Nuteistasis

V. I. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jį išteisinti.

Apeliantas teigia, kad Jurijus ir A. J. jį apkalbėjo, taip siekdami palengvinti savo teisinę padėtį. V. I. tvirtina, kad su Jurijumi ir A. J. buvo tik iki nusikalstamos veikos padarymo, pats jokių nusikalstamų veiksmų neatliko.

Apeliaciniame skunde aiškinama, kad Jurijaus ir A. J. parodymus paneigia byloje esantys įrodymai. R. K. yra nurodęs, kad apeliantas nesutiko eiti į parduotuvę apžiūrėti aplinkos. R.

I. teigė, jog tuo metu, kai buvo tariamasi dėl apiplėšimo, apelianto automobilyje nebuvo. Liudytojos A. B. bei M. B. nurodė, jog iki nusikaltimo niekas iÅ¡ paÅ¡alinių į parduotuvę nebuvo užėjęs. Visi Å¡ie parodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog apeliantas nusikaltimo daryme nedalyvavo.

V. I. įsitikinimu, teismas nepagrįstai vadovavosi Jurijaus ir A. J. parodymais, kadangi šie asmenys gali būti suinteresuoti nepalankių parodymų apelianto atžvilgiu davimu.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašo apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė prašo apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistųjų A. T., R. I. ir V. I. apeliaciniai skundai atmesti, J. J. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteisė A. T. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. Nuteistojo kaltumÄ dėl jam inkriminuotos veikos padarymo patvirtina įrodymai, surinkti ikiteisminio tyrimo metu, patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu, aptarti nuosprendyje.

Nuteistasis

A. L. apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad jis, R. I. bei A. T. atvyko prie parduotuvės, turėdami tikslÄ jÄ apiplėšti. Sumanymas padaryti nusikaltimÄ kilo jam ir R. I.. Nuteistasis ir R. I. anksčiau tarėsi, iÅ¡ kur paimti pistoletÄ . Pistoletas buvo reikalingas parduotuvės apiplėšimui. Nuteistajam buvo žinoma, kad pistoletas buvo užtaisytas guminiais Å¡ratais. Maždaug prieÅ¡ dvi dienas iki plėšimo, visi trys nuteistieji aptarė bÅ«simus veiksmus. Visi trys buvo nuvykę prie parduotuvės, stebėjo aplinkÄ . Automobilyje kalbėjosi, kad R. I. nueis į parduotuvę ir nusipirks Å¡okoladÄ bei pažiÅ«rės, kiek parduotuvėje yra žmonių. Paskui jis iÅ¡eis ir parodys, kad parduotuvėje nėra žmonių. Tokiu atveju, nuteistasis (A. L.) kartu su A. T. turėjo

įbėgti į parduotuvę. A. L. turėjo bÅ«ti su ginklu, o A. T., kuris yra stipresnis, turėjo paimti kasos aparatÄ .

Å io plano buvo laikomasi darant nusikaltimÄ . Ä® parduotuvę A.

L. užėjo rankoje laikydamas ginklÄ , parduotuvėje iššovė į viršų. Tuo metu A. T. grobė kasos aparatÄ . Vėliau visi nuteistieji

pasišalino iš įvykio vietos (t. 4, b. l. 16-18). Apeliaciniame skunde teisingai pažymima, jog A. L., duodamas parodymus teigė, jog nežino ar A. T. buvo žinoma apie revolverį, tačiau iš tolimesnių nuteistojo parodymų matyti, jog dėl visų plėšimo aplinkybių buvo susitarta. Taigi, paminėtas A. L. teiginys vertintinas kaip parodymų netikslumas.

Ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams A. L. yra paaiÅ¡kinęs, jog nusikaltimÄ sugalvojo daryti kartu su R. I.. Kadangi reikėjo trečio asmens, padaryti nusikaltimÄ pasiÅ«lė A. T.. Darant nusikaltimÄ , buvo planuojama panaudoti R. I. turimÄ revolverį, kuriame buvo guminės kulkos. Apie nusikaltimo padarymo planÄ buvo informuotas ir A. T. (t. 4, b. l. 5-7).

Pastebėtina, kad A. L. pirmosios instancijos teisme aiškino, jog

panaudoti ginklÄ sugalvojo savarankiÅ¡kai, nei A. T., nei R. I. apie šį sumanymÄ nežinojo (t. 6, b. l. 106). Visgi,

apeliacinius skundus nagrinėjantis teismas nesivadovauja šiuo nuteistojo teiginiu, kadangi jis akivaizdžiai prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu jo paties duotiems paaiškinimams, taip pat neatitinka R. I. parodymų (šio nuteistojo parodymai sutampa su A. L. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu).

Ikiteisminio tyrimo metu R. I. paaiškino, jog jis, A.

L. ir A. T. nutarė apiplėšti parduotuvę. Buvo nuspręsta, kad A. L. ir A. T. plėšimo metu bus užsidėję kaukes. Taip pat plėšimo metu buvo susitarta panaudoti revolverį, kurį turėjo neštis A. L.. A.

T. turėjo pagrobti kasos aparatÄ . R. I. teigė, jog jis žinojo, kad revolveris Å¡audo guminėmis kulkomis (t. 3, b. l. 143-146). Pirmosios instancijos teisme R. I. keitė savo parodymus, tačiau galiausiai nurodė, jog tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 6, b. l. 102-103). Taigi, iÅ¡ aptartų įrodymų matyti, jog A.

T. žinojo apie tai, kad nusikaltimo darymo metu bus naudojamas ginklas.

Pažymėtina, kad R. I. ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog jis nulaužė ginklo pertvarÄ . Tai padarė į ginklÄ Ä¯dėjęs guminę kulkÄ ir iššovęs (t. 3, b. l. 157).

IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. 140-(1174)-IS1-6001 matyti, jog tirti pateiktas revolveris yra savadarbis, Å¡audyti tinkamas, lygiavamzdis Å¡aunamasis ginklas (t. 2, b. l. 58-60). Taigi, nekyla jokių abejonių, jog plėšimo metu panaudotas ginklas laikytinas Å¡aunamuoju. Taip pat, įvertinus A. L. bei R. I. parodymus, nekyla abejonių, jog ginklas buvo perdirbtas dar iki nusikaltimo padarymo ir apie šį faktÄ buvo žinoma nuteistiesiems. Todėl nepagrįstas A. T. apeliacinio skundo teiginys, jog nėra aiÅ¡ku ar ginklas jau buvo perdirtas nusikaltimo padarymo metu, ar dar vėliau.

Aplinkybė, kad įvykio vietoje nebuvo rasta šaudmenų tūtelių nėra pagrindas abejoti, kad plėšimo metu buvo naudojamas šaunamasis ginklas, kadangi ir neturint specialių žinių yra aišku, jog po šūvio revolveriu, tūtelės iš jo automatiškai nėra išmetamos. Aplinkybė, kad įvykio vietoje nebuvo rasta ir kitų šaudymo pėdsakų, taip pat nėra pagrindas abejoti specialisto pateikta išvada.Teismo įsitikinimu aplinkybę, kad plėšimo metu buvo naudojamas šaunamasis ginklas, iš dalies patvirtina ir A.

L. elgesys plėšimo metu, t. y. Å¡is nuteistasis Å¡ovė į viršų. Å aunant dujiniu ginklu į viršų dujinio užtaiso poveikį, visų pirma, turėtų pajusti ginklÄ panaudojęs asmuo. Taigi, toks elgesys prieÅ¡tarautų elementariai logikai. Be to, iÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad nei A. L., nei kiti patalpoje buvę asmenys, jokio poveikio, kurį galėtų sukelti dujinis užtaisas, nepajuto.Pirmosios instancijos teisme A. T. nurodė, jog iÅ¡ anksto daryti plėšimo nebuvo tartasi.

Plėšti parduotuvę buvo sugalvota tik privažiavus prie įvykio vietos. Parduotuvę apiplėšti pasiÅ«lė R. I. ir A. L., jie aptarė, kas kÄ darys. A. T. iÅ¡ pradžių nenorėjo dalyvauti darant nusikaltimÄ , tačiau buvo patikintas, kad grobiant svetimÄ turtÄ , nekils jokių problemų. Kasos aparatÄ turėjo paimti A. T.. Plėšimo metu buvo iššauta, tada A. T. ir suprato, jog yra naudojamas ginklas (t. 6, b. l. 103-104). IÅ¡ esmės analogiÅ¡kus paaiÅ¡kinimus nuteistasis davė ir ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 4, b. l. 87-90).Kaip jau minėta, tokius nuteistojo parodymus paneigia A.

L. bei R. I. parodymai. IÅ¡ A. L. bei R. I. parodymų matyti, jog buvo aptartos visos nusikaltimo darymo aplinkybės, buvo susitarta, kas kokius veiksmus atliks. Pati nusikaltimo darymo eiga taip pat leidžia teigti, jog viskas vyko pagal iÅ¡ anksto sutartÄ planÄ . Tokį teiginį akivaizdžiai patvirtina tai, jog A. T. pirmas užėjo į parduotuvę ir iÅ¡ karto ėjo prie kasos aparato, A. L. ėjo iÅ¡ paskos, iššovė turėtu ginklu, o po Å¡ių A. L. veiksmų, A. T. nesutriko ir toliau tęsė savo nusikalstamÄ veikÄ .

Tokia veiksmų darna rodo, jog nusikaltimui buvo ruošiamasi, aptariamos jo darymo aplinkybės. Taigi, apeliacinės instancijos teismui, kaip ir pirmosios instancijos teismui, nekyla abejonių, jog A. T. žinojo, jog plėšimo metu bus naudojamas šaunamasis ginklas (ginklo panaudojimui pritarė), o pats plėšimas buvo suplanuotas iš anksto, aptariant visas šios nusikalstamos veikos padarymo esmines aplinkybes.Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, jog ginklo panaudojimas šioje baudžiamojoje byloje ir šiame epizode turi būti vertinamas kaip vykdytojo ekscesas.

Kaip jau minėta, įrodymų visuma leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , jog dėl ginklo panaudojimo buvo tariamasi iÅ¡ anksto. Kita vertus, pats A. T. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog iÅ¡girdęs šūvį jis suvokė, kad plėšimo metu yra naudojamas Å¡aunamasis ginklas (t. 6, b. l. 103). Tačiau net ir supratęs, kad yra naudojamas Å¡aunamasis ginklas jis vis tiek nenutraukė nusikalstamų veiksmų, o toliau grobė kasos aparatÄ , Å¡i aplinkybė rodo, jog jis pritarė tokiems bendrininko veiksmams.

Taip pat nepagrįstas ir apeliacinio skundo teiginys, jog tuo metu, kai šaunamasis ginklas buvo panaudotas, A. T. nusikalstama veika jau buvo baigta. Akivaizdu, jog tuo metu, kai buvo iššautas šūvis, A. T. nebuvo užvaldęs svetimo turto, kadangi jis neturėjo galimybės nei laisvai naudotis, nei disponuoti šiuo turtu, nei šio turto valdyti.

           Nepagrįstas

A. T. apeliacinio skundo teiginys, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis aktas buvo surašytas nesilaikant Lietuvos respublikos BPK

219 str. reikalavimų. A. T., A. L.,

R. I., liudytojos L. V. parodymai, specialisto iÅ¡vadoje užfiksuoti duomenys kaltinamajame akte nurodyti kaip duomenys, patvirtinantys nuteistojo kaltę padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos posėdžio metu nei A. T., nei jo gynėjas nebetvirtino, kad kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reikalavimų.

           Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas A.

T. paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę.

           Taikyti nuteistojo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatų nėra jokio pagrindo. Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ gali paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie Å¡iÄ veikÄ , prisipažino jÄ padaręs ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ , ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlygino arba paÅ¡alino

padarytÄ turtinę žalÄ . Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad A. T. pats savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamÄ

veikÄ . Taigi, jo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d. nuostatų negalima, kadangi nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinų įstatyme numatytų sÄ lygų.

           Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iÅ¡ dalies atlyginta ar paÅ¡alinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra bent viena Å¡io straipsnio 1-6 punktuose numatyta aplinkybė.

IÅ¡ tikrųjų, A. T. pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ bei nuoÅ¡irdžiai gailisi, jis atlygino nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ , Å¡ios aplinkybės lengvina jo atsakomybę. Visgi, nagrinėjamu atveju, nėra jokio pagrindo teigti, jog yra nors viena Lietuvos Respublikos BK 62 str.    2 d. 1-6 punktuose numatyta aplinkybė. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis prižiÅ«ri sergančiÄ motinÄ , todėl galima daryti iÅ¡vadÄ , jog apeliantas mano, kad egzistuoja aplinkybė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 1 p. Toks apelianto manymas nėra pagrįstas, kadangi minėtame punkte nustatyta, jog kaltininkas turi iÅ¡laikyti asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalÅ«s ir nėra kam juos prižiÅ«rėti. Å iuo gi atveju, iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog nuteistasis nėra vienintelis asmuo, kuris privalo rÅ«pintis bei prižiÅ«rėti motinÄ . Taigi, taikyti A. T. atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. nuostatas nėra jokio pagrindo.

Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nurodyta, jog jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, nemato jokios pagrindo Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. taikymui. IÅ¡ tikrųjų, A. T. studijuoja, iÅ¡ esmės charakterizuojamas teigiamai, atlygino nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ . Vis dėlto A. T. anksčiau yra teistas (t. 4, b. l. 118), naujÄ sunkų tyčinį nusikaltimÄ padarė teistumui neiÅ¡nykus (Å¡i aplinkybė rodo, kad nuteistasis atsainiai vertina visuomenėje nusistovėjusiÄ tvarkÄ , nedaro iÅ¡vadų), šį nusikaltimÄ padarė bendrininkų grupėje, buvo aktyvus nusikaltimo vykdytojas. Å ios aplinkybės leidžia teigti, jog nuteistajam skirtina Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. sankcijoje numatyta bausmė. Å ios bausmės paskyrimas neprieÅ¡tarauja teisingumo principui. Pastebėtina, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra ženkliai mažesnė nei Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. sankcijoje nustatytas Å¡ios bausmės vidurkis, todėl ji ir savo dydžiu nelaikytina aiÅ¡kiai per griežta ar neteisinga.

           Aplinkybės, kad A. T. paskyrus laisvės atėmimo bausmę jis praras socialinius ryšius, darbinius įgūdžius, neįgis išsilavinimo, nėra pagrindas

skirti jam Å¡velnesnę nei įstatyme numatytÄ bausmę. Pažymėtina, jog pats A. T. turi imtis visų priemonių, kad bausmė, kurios jis

visiÅ¡kai nusipelnė, turėtų kuo mažesnį galimÄ neigiamÄ Å¡alutinį poveikį jo tolimesniam gyvenimui.Â

           V. I. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Pirmosios

instancijos teisme J. J. parodė, kad plėšimas, padarytas 2008 m. lapkričio 19 d., buvo planuotas. PirmÄ kartÄ nuvažiavus prie parduotuvės, nusikaltimo

padaryti nepavyko. Po savaitės buvo nutarta dar kartÄ pabandyti padaryti plėšimÄ .

J. J. susitarė susitikti su V. I., pastarasis atvažiavo kartu su savo broliu bei R. K.. Atvykus prie parduotuvės, V. I. nuėjo patikrinti, kas yra parduotuvėje, vėliau stebėjo aplinkÄ . SvetimÄ turtÄ grobė A. J., o R. K. laikė parduotuvės duris. Pagrobtus pinigus dalinosi visi plėšime dalyvavę asmenys (t. 6, b. l. 100-101). Ikiteisminio tyrimo metu J. J. davė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus, nurodydamas, jog nusikaltimÄ padaryti pasiÅ«lė jis. NusikaltimÄ siÅ«lė daryti savo broliui ir V. I., tačiau pastarasis kartu pasikvietė R. I. bei R. K.. PirmÄ kartÄ nusikaltimo padaryti nepavyko, nes uždarė parduotuvę. KitÄ dienÄ nusikaltimas buvo padarytas. V. I. buvo užėjęs į

parduotuvę pažiÅ«rėti kas kur yra, vėliau stebėjo aplinkÄ . SvetimÄ turtÄ grobė A. J., parduotuvės duris laikė R. K.,

o R. I. ir pats J. J. laukė automobilyje (t. 3, b. l. 53-55).

A. J. pirmosios instancijos teisme parodė, jog plėšimas, padarytas 2008 m. lapkričio 19 d., buvo planuotas. Nuteistasis, jo brolis, V. I., R. I. bei R.

K. nuvyko į įvykio vietÄ . PirmÄ kartÄ padaryti nusikaltimo nepavyko. Po kelių dienų jie visi vėl atvyko prie parduotuvės. V. I. nuėjo į parduotuvę, apžiÅ«rėjo ar nėra žmonių, paskui apsižvalgė lauke ir liko stotelėje. SvetimÄ turtÄ grobė A. J., o parduotuvės duris laikė R. K. (t. 6, b. l. 107-108). Ikiteisminio tyrimo metu A. J. iÅ¡ esmės davė analogiÅ¡kus parodymus (t. 2, b. l. 122-123).

Pats

V. I. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad J. J. pasiÅ«lė apiplėšti parduotuvę. PirmÄ kartÄ nuvykus prie

parduotuvės, jos apiplėšti nepavyko, kadangi, kol vyko ginčas, kas eis į parduotuvę, ji buvo uždaryta. KitÄ kartÄ nuvykus prie parduotuvės, vėl kilo ginčas, kas turėtų eiti į parduotuvę grobti svetimo turto. J.

J. pasakė, kad į parduotuvę turi eiti A. J. ir R. K.. J. J. liepė V.

I. užeiti į parduotuvę ir pažiūrėti, kiek yra kasininkių. V.

I. tÄ ir padarė, tada grįžo į automobilį ir informavo bendrininkus apie

padėtį. Išlipęs iš automobilio, nuteistasis nuėjo prie stotelės, matė kaip A. J. ir R. K. ėjo plėšti parduotuvės.

Vėliau visi nusikaltime dalyvavę asmenys susitiko ir pasidalino pagrobtus pinigus (t. 4, b. l. 47-48). Vėlesnės apklausos metu V. I. patvirtino savo parodymus bei papildomai nurodė, jog nusikaltimo iÅ¡ anksto neplanavo daryti (t. 4, b. l. 55). Pirmosios instancijos teisme V. I. pradėjo neigti tai, kad jis buvo užėjęs į parduotuvę, stebėjo aplinkÄ . Teigė, jog daryti nusikaltimÄ atsisakė ir, iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, nuėjo namo. Tokį parodymų keitimÄ nuteistasis motyvavo tuo, kad jam buvo grasinta, apklausų metu nedalyvavo jo gynėjas (t. 6, b. l. 104-105). Visgi, kolegijos įsitikinimu, netikėti ikiteisminio tyrimo metu duotais nuteistojo parodymais nėra jokio pagrindo, kadangi jie sutampa su nuteistųjų J. J. bei A. J. nuosekliais parodymais. Teigti, kad V.

I. ikiteisminio tyrimo metu buvo grasinta, nėra jokio pagrindo, tokie nuteistojo teiginiai nėra pagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais. Be to, priešingai nei teigė V. I., ikiteisminio tyrimo metu vykusiose apklausose dalyvavo jo gynėjas.

R. K. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog antrÄ kartÄ

atvykus prie parduotuvės, kilo ginčas kas turi eiti į parduotuvę, V. I. nieko nesakęs išlipo iš automobilio ir kažkur nuėjo, į

automobilį jis nebegrįžo. Po nusikaltimo pinigus dalinosi visi nuteistieji (t. 6, b. l. 105). R. I. pirmosios instancijos teisme taip pat paaiškino, kad V. I., išlipęs iš automobilio kažkur

nuėjo, kÄ jis veikė plėšimo metu - nurodyti negalėjo. Pastebėtina, kad R. I. pirmosios instancijos teisme neigė, jog parduotuvę

apiplėšti buvo tariamasi ir anksto. Tvirtino, jog jis nesuprato, kad bus daromas nusikaltimas (t. 6, b. l. 102). Ikiteisminio tyrimo metu R.

I. parodė, jog jam paskambino V. I. ir pasakė, jog J. J. pasiūlė apiplėšti parduotuvę. Tada R.

J. su R. K. nuvyko pas V. I., o paskui jie visi nuvyko susitikti su J. J. ir A. J.. Penkiese nuvažiavo prie parduotuvės, esančios Salininkuose. TÄ dienÄ nusikaltimo nepadarė, nes niekaip nesusitarė, kas turi eiti į parduotuvę. KitÄ dienÄ vėl buvo nuspręsta plėšti tÄ pačiÄ parduotuvę. Visi penki nuvyko prie parduotuvės, V. I. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir kažkur nuėjo. R. K. ir A.

J. aptarinėjo kaip bus vykdomas nusikaltimas. Kaip tiksliai viskas buvo sutarta, R. I. paaiškinti negalėjo, kadangi nelabai klausė (t. 3, b. l. 145).

Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, R. K. bei R. I. parodymai nepaneigia A. J. bei J. J. parodymų.

Vertinant

R. I. parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme, teigtina, jog jie yra nepatikimi, kadangi prieÅ¡tarauja kitų nuteistųjų parodymams, t. y. R. I. neigė, jog pirmÄ kartÄ atvykus prie parduotuvės, buvo kalbama apie plėšimÄ , nors visi kiti nuteistieji teigė prieÅ¡ingai. Be to, jis neigė akivaizdžius faktus, t. y. teigė, kad nesuprato, jog bus daromas nusikaltimas, nors matė ginklo perdavimÄ A. J., girdėjo kaip buvo skirstomasi vaidmenimis ir jų paskirstymui pritarė. Ä®vertintina ir tai, kad R. I. gali duoti savo broliui palankius parodymus ir taip siekti palengvinti jo padėtį.

Vertinant

R. K. parodymus dalyje dėl V. I. dalyvavimo nusikaltime, taip pat negalima teigti, jog jie paneigia pastarojo kaltę,

padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ . IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog tarp brolių I. ir R. K. yra susiklostę gana

draugiški santykiai, todėl jis gali duoti V. I. palankius parodymus. Kita vertus, R. K. parodymus dėl V. I. dalyvavimo nusikaltimo padaryme paneigia byloje esantys įrodymai.

Įvertinus

aptartus įrodymus teigtina, jog J. J. bei A. J. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad V. I. 2008 m. lapkričio 19 d. dalyvavo darant plėšimÄ .

Pastebėtina, kad V. I. brolis R. I. ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, jog pagrobti svetimÄ turtÄ nutarė visi kartu. Pats

V. I. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiškai, kaip jau minėta, jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino tiek J. J., tiek A. J. parodymai, taip pat iš dalies R. I. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, nesivadovauja V. I. parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme, tuo labiau, kad, kaip jau minėta, paties apelianto nurodomi parodymų keitimo motyvai yra visiškai nepagrįsti.

Vertinant

J. J. parodymus, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad šis nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog būtent jis pasiūlė apiplėšti parduotuvę. Iš esmės šio teiginio jis nepaneigė ir pirmosios instancijos teisme. Tokie J. J. teiginiai iš dalies paneigia V. I. apeliacinio skundo teiginį, jog J. J. siekia apkalbėti V. I., sumenkinti savo vaidmenį nusikaltimo padaryme. Aplinkybė, kad J. J. buvo skolingas V. I. pinigų, niekaip nepaneigia J. J. parodymų, tuo labiau, kad skolos buvimo fakto iš esmės neginčija ir pats J. J..

A. B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad iki plėšimo, į parduotuvę buvo užėję tik jos pažįstami, kitų asmenų parduotuvėje, likus penkiolikai minučių iki plėšimo, nebuvo. Tuo pačiu liudytoja paaiÅ¡kino, jog ji negali garantuoti, jog iki nusikaltimo padarymo niekas be jos pažįstamų į parduotuvę užėjęs nebuvo (t. 5, b. l. 216). Taigi, Å¡i liudytoja negalėjo nurodyti ar prieÅ¡ plėšimÄ kas nors buvo užėjęs į parduotuvę, tačiau tai jokiu bÅ«du nepaneigia A. J. bei J. J. nuoseklių parodymų.

IÅ¡ tikrųjų, liudytoja M. B. pirmosios instancijose nenurodė, kad kas nors prieÅ¡ plėšimÄ bÅ«tų užėjęs į parduotuvę (t. 6, b. l. 98). Teisme Å¡i liudytoja nurodė tik turto grobimo aplinkybes. Visgi, ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė, jog prieÅ¡ pat plėšimÄ Ä¯ parduotuvės koridorių buvo užėjęs vyriÅ¡kis. Pastebėtina, kad liudytoja Å¡iÄ aplinkybę nurodė savarankiÅ¡kai, t. y. tyrėjai jai jokių klausimų neužduodant. Savo teiginių teisingumÄ liudytoja patvirtino paraÅ¡u (t. 2, b. l. 1-2). Taigi, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, liudytojos M. B. parodymai nepaneigia V. I. kaltės, o iÅ¡ dalies jÄ patvirtina.

Aplinkybę, jog V. I. dalyvavo darant jam inkriminuotÄ veikÄ , iÅ¡ dalies patvirtina ir tai, kad po nusikaltimo padarymo visi nuteistieji susirinko vienoje vietoje ir dalinosi pagrobtÄ turtÄ . Pastebėtina, kad pagrobtas turtas buvo dalinamas tarp visų nuteistųjų. Dalis pagrobto turto buvo atiduota ir V. I., t. y. jis gavo savo dalį pagrobto turto, o ne skolos grÄ Å¾inimÄ iÅ¡ J. J. dalies. Taigi, Å¡i aplinkybė taip pat netiesiogiai patvirtina, kad V. I. dalyvavo darant jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .

           Įvertinus

įrodymų visumÄ teigtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteisė V. I. pagal Lietuvos Respublikos 180 str. 3 d.

R. I. apeliacinis skundas taip pat atmestinas. Lietuvos Respublikos BK  25 str. 3 d. nustatyta, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vienÄ sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimÄ , atlieka tam tikrÄ užduotį ar turi skirtingÄ vaidmenį. Taigi, iÅ¡ Å¡ios įstatymo normos turinio matyti, jog nustatant ar asmenys veikė organizuotoje grupėje, nereikia nustatyti, kad nusikaltimÄ buvo susitarta daryti iÅ¡ anksto, t. y. susitarimas gali bÅ«ti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, jis gali bÅ«ti iÅ¡ankstinis ar staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raÅ¡tu, konkliudentiniais veiksmais, taip pat nereikia konstatuoti, kad buvo tariamasi daryti kelis nusikaltimus, o pakanka nustatyti, jog bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti vienÄ sunkų nusikaltimÄ ar labai sunkų nusikaltimÄ .

IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, jog R. I. žinojo, jog bus įvykdytas plėšimas panaudojant ginklÄ , matė kaip buvo perduotas ginklas

A. J., klausė J. J. nurodymų, po plėšimo su kitais nuteistaisiais pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos bei dalinosi pagrobtÄ svetimÄ turtÄ . Visas Å¡ias aplinkybes R. I. patvirtino pirmosios instancijos teisme (t. 6, b. l. 102). Apie tai, kad buvo tariamasi apiplėšti parduotuvę nurodė ir kiti nuteistieji, t. y. J. J.,

A. J., V. I. bei R. K.. Taigi, nekyla jokių abejonių, kad nusikaltimas buvo suplanuotas ir dėl jo padarymo buvo susitarta neužilgo iki jo padarymo.

Nepagrįstas R. I. skundo teiginys, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog nuteistieji iÅ¡ anksto buvo susiskirstę vaidmenimis. Kaip jau minėta, aptariant nusikaltimo padarymo planÄ , buvo susitarta kas kokias funkcijas atliks. A. J. grobė

svetimÄ turtÄ , R. K. laikė parduotuvės duris, J. J. kitiems nuteistiesiems nurodė kokius veiksmus jie turi

atlikti, V. I. įsitikino, kad parduotuvėje nėra paÅ¡alinių asmenų bei stebėjo aplinkÄ , R. I. padėjo pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos. Visa nusikalstamos veikos padarymo eiga ir nuteistųjų veiksmai rodo, jog jie visi suprato, jog veikia kartu, suprato savo vaidmenis ir juos atliko. Taigi, nekyla abejonės, kad 2008 m. lapkričio 19 d. plėšimas buvo įvykdytas organizuotos grupės.

Iš tikrųjų, R. I. veiksmai abiejų nusikaltimų padaryme vertinti kaip padėjėjo, visgi nėra jokio pagrindo teigti, jog jie buvo antraeiliai. Abejais atvejais, R. I. padėjo kitiems

nuteistiesiems pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos, be to, bÅ«tent jis ir A. L. sugalvojo pagrobti turtÄ iÅ¡ UAB „Lirasta“

priklausančios parduotuvės, ėjo į Å¡iÄ parduotuvę įsitikinti ar joje nėra paÅ¡alinių asmenų. Taigi, kaip matyti iÅ¡ nuteistojo elgesio nusikaltimų padarymo metu, jis buvo aktyvus Å¡ių nusikalstamų veikų padarymo dalyvis.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. I. bausmę, Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Skirdamas bausmę teismas įvertino tai, kad R. I. atlygino padarytÄ Å¾alÄ (t. 6, b. l. 78, 116). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 59 str.

1 d. 2 p., kadangi R. I. savo kaltę pripažino tik iÅ¡ dalies. Pirmosios instancijos teisme jis neigė, kad žinojo jog 2008 m. lapkričio 19 d. buvo vykdomas nusikaltimas, o kitame epizode neigė, jog žinojo, kad darant nusikaltimÄ , bus naudojamas ginklas, nors byloje esantys įrodymai tokius R. I. teiginius paneigia. Visgi, teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies.

Nuteistojo atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nuteistasis atlygino nusikaltimais padarytÄ turtinę žalÄ .

R. I. padarė du tyčinius smurtinius sunkius nusikaltimus nuosavybei, nors ir nebuvo šių nusikaltimų tiesioginis vykdytojas, tačiau darant nusikalstamas veikas veikė gana aktyviai, todėl net ir įvertinus, kad yra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jis yra jauno amžiaus, mokosi, skirti jam švelnesnę bausmę nei numatyta Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d., nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra ženkliai mažesnės nei Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. sankcijoje numatytas šių bausmių vidurkis.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad taikyti R.

I. atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatas nėra galimybės, kadangi nėra visų Å¡iame straipsnyje numatytų sÄ lygų, o taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nėra jokio pagrindo.

Teismo nuomone, apeliacinio skundo teiginiai, kad nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę, jis savo gyvenimÄ susies su nusikalstamu pasauliu, Å¡i bausmės rūšis jo teigiamai nepaveiks, yra deklaratyvÅ«s ir nepagrįsti.

Visgi, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, paÅ¡alinant Å¡aunamojo ginklo panaudojimÄ iÅ¡ A. L. IÄ® priklausančios degalinės plėšimo epizodo, UAB „E“ priklausančios parduotuvės degalinės plėšimo epizodo bei UAB „D“ priklausančios parduotuvės plėšimo epizodo. Baudžiamojoje byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų teigti, jog minėti nusikaltimai buvo padaryti panaudojant ginklÄ , kuris galėtų bÅ«ti priskiriamas prie Å¡aunamųjų. Pastebėtina, kad iÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. 140-(9085)-IS1-3962 matyti, jog ant tirti pateiktos tÅ«telės, kuri buvo rasta (duomenys neskelbtini), Vilniuje (UAB „E“ epizodas), yra pramoninės gamybos     9 mm kalibro garsinio pistoleto Å¡ovinio, skirto daugelio modelių dujiniams pistoletams, dalis.

Tirti pateikta tÅ«telė buvo iššauta iÅ¡ dujinio pistoleto, skirto Å¡audyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais Å¡oviniais. Konkretizuoti panaudoto ginklo modelį nėra galimybės, kadangi LP KTC nėra apie tai duomenų (t. 1, b. l. 90-94). Taigi akivaizdu, kad specialisto iÅ¡vada niekaip nepatvirtina, jog darant plėšimÄ , buvo naudojamas Å¡aunamasis ginklas. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad Å¡aunamasis ginklas bÅ«tų panaudotas ir kituose plėšimuose (iÅ¡skyrus plėšimÄ iÅ¡ UAB „L“ priklausančios parduotuvės).

J. J. pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad plėšimuose buvo naudojamas dujinis pistoletas, tokių jo teiginių nepaneigia jokie byloje surinkti duomenys. Taigi, Å¡aunamojo ginklo panaudojimo požymis turi bÅ«ti paÅ¡alintas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad paÅ¡alinus trijuose epizoduose Å¡aunamojo ginklo panaudojimÄ , nuteistųjų nusikalstamų veikų kvalifikacija epizoduose dėl UAB „E“ priklausančios parduotuvės degalinės plėšimo bei UAB „D“ priklausančios parduotuvės plėšimo nesikeičia, kadangi nuteistieji veikė organizuotoje grupėje ir plėšimų metu panaudojo neÅ¡aunamÄ jį ginklÄ .Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 3 p. (nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo aplinkybės neatitinka bylos aplinkybių).PaÅ¡alinus Å¡aunamojo ginklo kvalifikuojantį požymį A.

L. IĮ priklausančios degalinės plėšimo epizode, nuteistųjų Andrejaus ir J. J. nusikalstamos veikos perkvalifikuotinos iš Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. į Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., tuo pačiu nustatant jiems atitinkamas bausmes. Taigi, skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.Pažymėtina, kad nuteistojo J. J. apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo paskirtų bausmių pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. atmestinas kaip nepagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam J. J. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d., Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str. reikalavimų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi. Dar kartÄ atsižvelgti į Å¡iÄ aplinkybę nėra jokio pagrindo.J. J. nedirba, anksčiau teistas, vėl padarė tris sunkius smurtinius nusikaltimus nuosavybei, Å¡ios aplinkybės rodo, kad jis nelinkęs paklusti visuomenėje nusistovėjusiai tvarkai, linkęs nusikalsti.

Pastebėtina, kad už visus tris nusikaltimus J. J. buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydžiai yra mažesni nei Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. sankcijoje nustatytas Å¡ios bausmės vidurkis. Taigi teigti, kad nuteistajam buvo paskirta aiÅ¡kiai per griežta bausmė, nėra jokio pagrindo. Å velninti paskirtÄ sias bausmes, kad dalis žalos yra atlyginta, nėra jokio pagrindo.Aplinkybės, kad nuteistasis LukiÅ¡kių TIK mokosi, pasižada nebenusikalsti, nori sukurti Å¡eimÄ , nėra pagrindas Å¡velninti jam paskirtas bausmes.Ä®vertinus visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, tuo pačiu ir į tas, kurios aptartos aukščiau bei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, už nusikaltimo numatyto Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. padarymÄ J.

J. skirtina laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams, o A. J. laisvės atėmimas dvejiems metams. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 3 p., 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., n u s p r e n d ž i a : A. T., R. I., V. I. apeliacinius skundus atmesti, J. J. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 19 d. nuosprendį pakeisti.IÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies epizoduose dėl A.

L. IÄ® priklausančios degalinės plėšimo, UAB „E“ priklausančios parduotuvės degalinės plėšimo, UAB „D“ priklausančios parduotuvės plėšimo paÅ¡alinti Å¡aunamojo ginklo panaudojimÄ , nustatant, kad Å¡ių plėšimų metu buvo panaudotas neÅ¡aunamasis ginklas.A. J. nusikalstamÄ veikÄ , kvalifikuotÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. (A. L. IÄ® priklausančios degalinės plėšimo epizodas) kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos 180 str. 2 d, ir paskirti nuteistajam laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. subendrinus paskirtÄ sias bausmes nuteistajam paskirti laisvės atėmimo bausmę penkeriems metams.J.

J. nusikalstamÄ veikÄ , kvalifikuotÄ pagal Lietuvos Respublikos BK    180 str. 3 d. (A. L. IÄ® priklausančios degalinės plėšimo epizodas) kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d, ir paskirti nuteistajam laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrinus paskirtÄ sias bausmes, nuteistajam paskirti laisvės atėmimo bausmę Å¡eÅ¡eriems metams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., prie paskirtosios bausmės iÅ¡ dalies pridėti Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu paskirtÄ ir neatliktÄ laisvės atėmimo bausmę ir J.

J. nustatyti laisvės atėmimo bausmę septyneriems metams. LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                        Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė Teisėjai                                                                                             Daiva Pranytė-Zalieckienė                                                                                                            Stasys Punys                                                                                                                                                                                                             Â