36b1d463-e17a-4d32-8508-6039aa2cb11b · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja N                                                                                                                                                                                                Baudžiamoji byla 1A-383- 282/2010                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.1., (S)                                                                                   1.1.8.9.2., 2.4.                                                                                                                                                                                         ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 29 d.Šiauliai                                                                                         Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,teisėjų Irenos Ivanovienės, Nijolės Matuzevičienės, sekretoriaujant Renatai Guruškinienei,dalyvaujant prokurorui Zenonui Griciui,  gynėjui advokatui Mariui Venckui,nuteistajam N. M.,nukentėjusiajam G.

J.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Raseinių rajono apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundÄ dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžio, kuriuo N. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir, pritaikius jo atžvilgiu BK 62 str., nuteistas areÅ¡tu 20 parų, atliekant bausmę areÅ¡tinėje. IÅ¡ N. M. priteisti 4275,18 Lt turtinės žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos ir 5,55 Lt proceso iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ .             Kolegija, n u s t a t ė:

N. M. nuteistas už tai, kad 2010-05-02 apie 22 val. Raseinių r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., G. J. namuose, tyčia suduodamas ne mažiau kaip tris smÅ«gius plastikiniu vamzdžiu G. J. per juosmenį, nugarÄ , padarė poodines kraujosruvas juosmenyje, kairės akies vokuose, kairės pusės VIII-IX Å¡onkaulių lūžimus, blužnies plyÅ¡imÄ , kas komplikavosi kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje 1500 ml. Apeliaciniu skundu Raseinių rajono apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiasis prokuroras praÅ¡o pakeisti 2010-08-12 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendį dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės ir N. M., pripažintam kaltu pagal LR BK 135 str. l d., paskirti laisvės atėmimÄ Â l m. 6 mėn., bausmę atliekant pataisos namuose.Skunde nurodoma, kad byloje nėra BK 62 str. 1 d. ir 2 d. numatytų aplinkybių visumos, todėl teismas netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir paskyrė aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę.

Apeliantas skunde nurodo, kad N. M., kuris yra vaiko priežiÅ«ros atostogose, mažametis vaikas turi abu tėvus, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad, N. M. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, nebÅ«tų kam prižiÅ«rėti vaiko. Be to apeliantas tvirtina, kad teismo paskirta bausmė akivaizdžiai neatitinka padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir pavojingumo visuomenei laipsnio, kilusių sunkių pasekmių – (nukentėjusysis neteko 30 procentų pastovaus darbingumo), todėl nuosprendžiu paskirtas areÅ¡tas 20 parų neįgyvendina teisingumo principo (LR BK 41 str. 2 d. 5 p.), kai baudžiamasis įstatymas už sunkų sveikatos sutrikdymÄ numato laisvės atėmimÄ iki 10 metų.Skunde teigiama, kad N. M. nesiėmė jokių veiksmų atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ , tik pažadėjo jÄ atlyginti, nors dokumento apie susitarimÄ dėl žalos atlyginimo byloje nėra.

Taip pat prokuroras pažymi, kad N. M. neatlygino nukentėjusiojo G. J. gydymo iÅ¡laidų (4275,18 Lt) Valstybinei ligonių kasai prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos ir duomenų apie susitarimÄ dėl Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo byloje nėra. Prokuroras skunde teigia, kad N. M. nusikaltimÄ Ä¯vykdė apgalvojęs – grįžęs iÅ¡ balkono, panaudodamas plastikinį vamzdį, sumušė nukentėjusįjį ir taip sunkiai jį sužalojo.  Atsikirtime į apeliacinį skundÄ nuteistasis N. M. teigia, kad teismas teisingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir pagrįstai paskyrė Å¡velnesnę negu įstatymo numatytÄ bausmę, ir tvirtina, kad iÅ¡buvus suėmime 20 parų Å iaulių Tardymo izoliatoriuje, bausmės tikslai buvo visiÅ¡kai pasiekti.Atsikirtime nuteistasis nurodo, kad byloje yra informacija, jog po nusikalstamos veikos padarymo jis keletÄ kartų davė nukentėjusiajam pinigų, kad Å¡is nuvažiuotų pas gydytojus ir pan., todėl teismas teisingai įvertino šį faktÄ , kaip dalinį žalos atlyginimÄ .

Taip pat N. M. teigia, kad jis neturėjo galimybės atlyginti žalos ligonių kasai, nes po nuosprendžio paskelbimo buvo suimtas teismo salėje ir tik kai susipažino su prokuroro pateiktu apeliaciniu skundu, susitarė su giminaičiais, kad pastarieji apmokėtų minėtÄ Å¾alÄ . Be to nurodo, kad teismas teisingai įvertino, jog jis yra vienintelis mažamečio vaiko ir Å¡eimos iÅ¡laikytojas (LR BK LR BK 62 str. 2 d., 2 p.), nes vaiko mama mokosi, vienintelės Å¡eimos pajamos yra jo gaunama tėvystės paÅ¡alpa, į kuriÄ vaiko mama neturi teisės, nes prieÅ¡ tai nėra dirbusi.Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis N. M., jo gynėjas bei nukentėjusysis G.

J. prašė Raseinių rajono apylinkės prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ atmesti, o prokuroras prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.Apeliacinis skundas atmetamas.Kolegija, susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jais remdamasis padarė teisingas iÅ¡vadas dėl nuteistojo N. M. kaltės padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 135 str. 1 d. Nors apylinkės teismas, nuteistajam suformuluotame kaltinime nenurodė bÅ«tino BK 135 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymio – padarinių (sunkus sveikatos sutrikdymas), visgi, įvertinus visÄ skundžiamÄ nuosprendį yra aiÅ¡ku, jog teismui buvo žinomas nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mastas ir apylinkės teismas pripažino N. M. kaltu ne už kÄ kitÄ , o už padarytÄ sunkų sveikatos sutrikdytÄ nukentėjusiajam G.

J.. IÅ¡ esmės Å¡ių aplinkybių savo skundu neginčija nei apeliantas, nesutikdamas tik su nuteistajam paskirta bausme.              Prokuroras kritikuoja apylinkės teismo sprendimÄ paskirti N. M. Å¡velnesnę bausmę (areÅ¡tÄ 20 parų) nei numatytÄ BK 135 str. 1 d. sankcijoje, argumentuodamas tuo, kad paskirtoji bausmė ne tik aiÅ¡kiai per Å¡velni – neadekvati padarytam nusikaltimui ir kilusiems sunkiems padariniams, bet paskirta netinkamai taikant baudžiamÄ jį įstatymÄ (BK 62 str.).Baudžiamojo įstatymo 62 str. 3 d. numato, kad esant minėto straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytoms sÄ lygoms, teismas gali, tačiau neprivalo, paskirti mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ numatyta mažiausia bausmė arba paskirti Å¡velnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

IÅ¡ tikrųjų, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas N. M. Å¡velnesnę nei BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį, taikė nuteistojo atžvilgiu BK 62 str. nuostatas, tačiau nuosprendyje nenurodė, kurios minėto straipsnio dalies požymiai yra aktualÅ«s konkrečiu atveju. Dėl minėtų aplinkybių nuosprendis nėra visiÅ¡kai aiÅ¡kus, kas akivaizdžiai atsispindi apeliacinio skundo argumentuose. BK 62 str. 1 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu be to, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, teismas nustato ir tai, jog nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie Å¡iÄ veikÄ , taip pat visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ .

Vadinasi, teismas, vadovaudamasis BK 62 str. 1 d. nuostatomis, kaltininkui paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę gali tik nustatęs nurodytų sÄ lygų bei aplinkybių visumÄ . IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad N. M. parodymus apie savo padarytÄ nusikaltimÄ davė praėjus daugiau nei 2 mėnesiams po įvykio (b. l. 20), todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad jis pats savo noru atvyko ir apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ pranešė valstybės institucijoms ar jų tarnautojams. Nors iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme N. M. atlygino Valstybinei ligonių kasai dėl nukentėjusiojo gydymo patirtÄ turtinę žalÄ (b. l. 88), nukentėjusysis G.

J., nors civilinio ieÅ¡kinio byloje nereiÅ¡kė, tačiau apeliacinės instancijos teisme patvirtino, kad N. M. jam atlygino padarytÄ Å¾alÄ ir jis nuteistajam atleido. Tačiau kolegija pripažįsta, kad baudžiamojoje byloje nebuvo BK 62 str. 1 d. nurodytų sÄ lygų visumos, kad apeliantui bÅ«tų paskirta Å¡velnesnė bausmė Å¡iuo pagrindu.BK 62 str. 2 d. yra įtvirtintos kitos sÄ lygos, kurioms esant, nusikaltimÄ padariusiam asmeniui teismas taip pat gali paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

Pagal BK 62 str. 2 d. tokia bausmė gali bÅ«ti paskirta tik tada, kai be kitų alternatyvių Å¡ios dalies punktuose nurodytų sÄ lygų, yra ir bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės (kasacinės bylos Nr. 2K-740/2006; Nr. 2K-627/2006). Tuo tarpu iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ , nustatė tik vienÄ N. M. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – prisipažinimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si dėl padaryto nusikaltimo (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kolegija atkreipia dėmesį, kad nukentėjusysis byloje civilinio ieÅ¡kinio nepareiÅ¡kė, o civilinis ieÅ¡kinys dėl Valstybinės ligonių kasos patirtos žalos buvo pareikÅ¡tas tik teisminio bylos nagrinėjimo metu (b. l. 54-57; 67), N. M. teisiamajame posėdyje sutiko su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu (b. l. 67), todėl prokuroro kritika dėl to, kad N. M. neatlygino padarytos žalos – nepagrįsta. Kaip jau minėta, iki baudžiamosios bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, nuteistasis, visiÅ¡kai atlygino padarytÄ turtinę žalÄ Valstybinei ligonių kasai ir nukentėjusiajam G.

J., vadinasi, G. J. su N. M. buvo sutarę dėl žalos atlyginimo, kÄ teisingai konstatavo ir apylinkės teismas. Negalima nekreipi dėmesio į dar vienÄ svarbiÄ aplinkybę, apibÅ«dinančiÄ konflikto tarp N. M. ir nukentėjusiojo G. J. kilimo priežastis. IÅ¡ nukentėjusiojo, nuteistojo ir liudytojos Ž. I., kuri yra N. M. sesuo, gyvenanti kartu su motina ir jos sugyventiniu G. J., parodymų yra aiÅ¡ku, kad konfliktas, kurio metu N. M. sumušė G. J., kilo dėl to, jog G. J., bÅ«damas neblaivus, iÅ¡ namų iÅ¡varė nuteistojo seserį, pastaroji pasiskundė N. M., kuris atvykęs į sesers gyvenamÄ jÄ vietÄ sumušė nukentėjusįjį ir jį iÅ¡varė iÅ¡ namų, į namus įleisdamas Ž.

I. (b. l. 67-69). Akivaizdu, kad N. M. nusikaltimÄ padarė dėl susiklosčiusių tam tikrų aplinkybių, kurias tiesiogiai įtakojo paties G. J. rizikingas elgesys.Aptartos aplinkybės rodo pozityvų nuteistojo požiÅ«rį į jo nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ , taip pat leidžia spręsti, jog N. M. kremtasi dėl savo nusikalstamo elgesio ir smerkia save dėl nukentėjusiajam sukeltų negatyvių padarinių. PrieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde teigė prokuroras, visuma aptartų ir skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytų aplinkybių, kad N. M. su nukentėjusiuoju buvo susitarę dėl žalos atlyginimo, kad jis atlygino žalÄ Valstybinei ligonių kasai, kad jo nusikalstamam elgesiui įtakos turėjo nukentėjusiojo rizikingas elgesys, ne sunkina, o lengvina nuteistojo atsakomybę.

Tokiu bÅ«du nėra pagrindo į tai neatsižvelgti. Dar viena pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kuriÄ savo skundu ginčija prokuroras, yra numatyta BK 62 str. 2 d. 2 p. Be abejonės, taikant BK 62 str. 3 d. nuostatas to paties straipsnio 2 dalies pagrindais, nepakanka konstatuoti aplinkybes, kurios lengvina kaltininko atsakomybę – bÅ«tina nustatyti ir vienÄ iÅ¡ alternatyvių sÄ lygų (BK 62 str. 2 d. 1-6 p.). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas N. M. Å¡velnesnę bausmės rūšį, nei numatyta inkriminuoto straipsnio sankcijoje, kolegijos nuomone, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog kaltininkas iÅ¡laiko savo mažametį vaikÄ , kurio dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebÅ«tų kam prižiÅ«rėti (BK 62 str. 2 d. 2 p.).

Prokuroras, nesutikdamas su tokia apylinkės teismo išvada, skunde pažymėjo, kad N. M. mažametė duktė (b. l.

61) turi ir tėvÄ , ir motinÄ , todėl, prokuroro manymu, nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę, vaikÄ galėtų iÅ¡laikyti D. M..   Kaltininko mažamečių vaikų priežiÅ«ra ir iÅ¡laikymas yra požymis, jog jis rÅ«pinasi vaikų sveikata, dvasiniu, moraliniu ugdymu, atsako už vaikų auklėjimÄ bei vystymÄ si ir teikia jų poreikiams bei vystymosi sÄ lygoms reikalingÄ materialinį iÅ¡laikymÄ . IÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, kad N. M. žmona D. M. nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. liepos mėn. mokosi ir mokysis pagal profesinio mokymosi programÄ (b. l. 60), o nuteistasis nuo 2009-03-10 iki 2012-02-09 yra vaiko priežiÅ«ros atostogose, jam paskirta ir mokama tėvystės paÅ¡alpa (b. l. 58-59), kuriÄ atsikirtime į apeliacinį skundÄ N. M.

įvardijo, kaip vieninteles dabartines Å¡eimos pajamas. Pagal LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymÄ (2000 m. gruodžio 21 d. Nr. IX-110) teisę gauti motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ turi vienas iÅ¡ tėvų, tačiau jis turi atitikti minėto Ä®statymo 19 str. reglamentuotas sÄ lygas. Byloje nėra duomenų, apie nuteistojo mažamečio vaiko motinos – D. M. ligos ir motinystės socialinį draudimÄ , nėra duomenų apie jokius darbinius santykius, todėl yra pagrindas manyti, kad N. M. dėl atliekamos laisvės atėmimo bausmės praradus teisę gauti tėvystės paÅ¡alpÄ , skirti motinystės paÅ¡alpÄ D.

M. nebūtų pagrindo, o tai, be abejonės, neigiamai atsilieptų šeimos ir vaiko interesams – vaikas netektų reikiamo išlaikymo.  Byloje esantys N. M. asmenį charakterizuojantys duomenys apibūdina jį teigiamai – dirbo, dabar yra vaiko priežiūros atostogose (b. l. 59), nėra teistas ir baustas administracine tvarka (b. l. 21-22), todėl nėra pagrindo abejoti, kad nuteistasis tinkamai atlieka savo, kaip tėvo pareigas, rūpinasi mažamečiu vaiku. Iš ankščiau aptartų aplinkybių yra aišku, kad paskyrus N. M.

BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę, jo mažametis vaikas netektų reikalingo iÅ¡laikymo, nes pastarajam nebesant vaiko priežiÅ«ros atostogose, tėvystės (motinystės) paÅ¡alpa jam nebÅ«tų mokama (BK 62 str. 2 d. 2 p.). Tokiu bÅ«du, kolegija, įvertinusi visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas taikyti N. M. atžvilgiu BK 62 str. 3 d. nuostatas, nes tam yra to paties straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyti pagrindai.Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į N. M. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kilusius padarinius, į nustatytÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, į tai, kad nenustatyta atsakomybės sunkinančių aplinkybių, įvertino kaltininko asmenį apibÅ«dinančius duomenis ir kitas, bausmės skyrimui reikÅ¡mingas, aplinkybes.

Taigi, pirmosios instancijos teismas, kolegijos nuomone, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., nepažeidė.Prokuroras savo skunde deklaravo nuomonę, kad N. M. paskirta bausmė neįgyvendina teisingumo principo (BK 41 str. 2 d. 5 p.), neatitinka padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir pavojingumo visuomenei laipsnio, kilusių sunkių pasekmių – (nukentėjusysis neteko 30 procentų pastovaus darbingumo). Be abejonės, paminėti prokuroro kriterijai yra svarbÅ«s siekiant teisingumo principo įgyvendinimo ir visgi pažymėtina, kad teisingumo principo esmę, pagal BK 41 str. 2 d. 5 p., sudaro tinkamas bausmės individualizavimas, kuris pasiekiamas objektyviai visete įvertinus bylos aplinkybes apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir apie jÄ padariusį asmenį.

Å ioje nutartyje jau buvo minėta, kad N. M. ankščiau nebuvo traukiamas nei baudžiamojon, nei administracinėn atsakomybė, nukentėjusiajam ir Valstybinei ligonių kasai žalÄ pilnai atlygino, kad iÅ¡laiko mažametį vaikÄ ir nusikaltimÄ padarė dėl paties nukentėjusiojo rizikingo elgesio. Å iuo atveju negalima nekreipti dėmesio ir į nukentėjusiojo G. J. pozicijÄ dėl kaltininkui taikytinos baudžiamosios atsakomybės, nes akivaizdu, jog pastarojo rizikingas elgesys įtakojo smurto panaudojimÄ prieÅ¡ jį patį.

Teisiamajame posėdyje G. J. prašė neskirti N. M. laisvės atėmimo bausmės, tvirtindamas, kad jam atleido (b. l. 69), o apeliacinės instancijos teisme kategoriÅ¡kai prašė prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti. Be abejonės, vien tai nepaneigia padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo ir sukeltų sunkių padarinių nukentėjusiojo sveikatai, tačiau dėl Å¡ių priežasčių pirmosios instancijos teismas ir skyrė nuteistajam bausmę (areÅ¡tÄ ), pagal griežtumÄ esančiÄ prieÅ¡ terminuotÄ laisvės atėmimÄ (BK 42 str. 1 d.).

Kolegija, atsižvelgusi į visumÄ aptartų ir skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytų bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių, konstatuoja, kad N. M. paskirta bausmė buvo tinkamai individualizuota. Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir areÅ¡to bausmės atlikimo įstaigos (Å iaulių tardymo izoliatorius) pateikta teigiama N. M. charakteristika, kurioje pažymima, jog bausmės tikslai buvo pasiekti.  Tokiu bÅ«du nėra pagrindo keisti skundžiamo nuosprendžio ir tenkinti prokuroro skundo, jame nurodytais motyvais.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a: Raseinių rajono apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                                                Virginija Žindulienė                                                                                         Teisėjai                                                                                                                     Nijolė Matuzevičienė                                                                                                                                   Irena Ivanovienė