36af11d2-715f-4ff0-a433-71b2829a2408 · Vilniaus apygardos teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-386-891/2021 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03387-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1.; 21.11.10 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 1 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas ArÅ«nas Budrys, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. T. įgaliotos atstovės advokatės Eglės Latauskienės (toliau ir – įgaliota atstovė, advokatė, apeliantė) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-94-1034/2021, kuriuo E. T. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 2 000 Eur dydžio bauda.

Teismas n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. E. T. nubausta už tai, kad būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir – bendrovė) vadove/direktore, pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) nuostatas, o būtent: esant darbo sutarties požymiams nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. 7.00 val. iki 2020 m. rugsėjo 4 d. leido bendrovėje dirbti D.

K., teisės aktų nustatyta tvarka nesudariusi su ja darbo sutarties ir nustatyta tvarka nepraneÅ¡usi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritorinei įstaigai apie minėto asmens įdarbinimÄ mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios, tuo pažeidė DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalis bei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ . II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu E. T. įgaliota atstovė advokatė E. Latauskienė praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutarimÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ E. T. nutraukti.

3. Apeliantės teigimu, apylinkės teismas visiÅ¡kai nepasisakė dėl pažeidėjos paaiÅ¡kinimuose nurodytų aplinkybių, teisinių argumentų, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, teisės aktų aiÅ¡kinimÄ . Pasak advokatės, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nieko nepasisakė dėl jos teiginių dėl atlikto Å«kio subjekto – UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos patikrinimo neteisėtumo, dėl neteisėtų Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) Vilniaus teritorinio skyriaus darbuotojų veiksmų (VDI inspektoriai, prieÅ¡ atlikdami bendrovės patikrinimÄ , susipažinimui nepateikė valstybės tarnautojų pažymėjimų, įgaliojimo bei pavedimo atlikti Å«kio subjekto patikrinimÄ , kaip to reikalauja VDI Å«kio subjektų veiklos patikrinimų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. liepos 29 d.

įsakymu Nr. V-334 (toliau – Patikrinimo taisyklės), 31 punktas, taip pat Å¡io patikrinimo metu susiformavo konfliktinė situacija tarp VDI Vilniaus skyriaus darbuotojų ir liudytojos R. S. dėl jos tinkamo bendrovės interesų atstovavimo, dalyvavimo patikrinimo metu ir dalykinės bendrovės informacijos bei dokumentų pateikimo, taip pat paaiÅ¡kinimo teikimo (VDI Vilniaus skyriaus darbuotojai jai darė neleistinÄ psichologinį spaudimÄ dėl parodymų davimo, jai atsisakius vykdyti neteisėtus vieÅ¡ojo administravimo asmenų nurodymus ji nedelsiant buvo iÅ¡kviesta atvykti į Å¡ios inspekcijos skyrių dėl administracinio nusižengimo protokolo suraÅ¡ymo pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį) ir kt.), kÄ patvirtina byloje pateiktas vaizdo įraÅ¡as, tai yra konstatuodamas, kad E. T. kaltė padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ yra įrodyta byloje surinktų ir teismo posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma, visiÅ¡kai nevertino surinktų įrodymų leistinumo reikalavimų, kurie tiesiogiai susiję su teisėtumo ir teisingumo principais.

Apeliantės įsitikinimu, įvertinus Å¡ios bylos medžiagÄ matyti, kad VDI Vilniaus skyriaus darbuotojai, atlikę Å«kio subjekto (UAB „(duomenys neskelbtini)“) veiklos patikrinimÄ , pažeidė esmines VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 364 straipsnio, Patikrinimo taisyklių nuostatas, todėl surinkti duomenys apie ginčijamÄ pažeidimÄ buvo gauti pažeidžiant teisės aktų nustatytas procedÅ«ras, tačiau apylinkės teismas apie nurodytus ginčijamus vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmus nieko nepasisakė, dėl to skundžiamas nutarimas Å¡ioje dalyje yra nepagrįstas.

4. Skunde pažymima, kad administracinio nusižengimo byla turi bÅ«ti parengta kokybiÅ¡kai, o Å¡iuo atveju vieÅ¡ojo administravimo įstaiga nebuvo pakankamai aktyvi, jos darbuotojai nerinko bÅ«tinų įrodymų pažeidimo sudėčiai nustatyti, byloje surinktus duomenis vertino neobjektyviai, Å¡aliÅ¡kai ir tendencingai, nepaÅ¡alino iÅ¡kilusių abejonių, netyrė visų bÅ«tinų pažeidimo sudėties požymių įrodytumui reikÅ¡mės turinčių duomenų ir kitų įrodinėtinų aplinkybių. Pasak apeliantės, asmens nekaltumo prezumpcijÄ turi paneigti ne kas nors kitas, o bylÄ inicijavusi ir protokolÄ suraÅ¡iusi institucija. BÅ«tent ji turi iÅ¡dėstyti visas faktines aplinkybes bei jas motyvuotai kvalifikuoti kaip pažeidimÄ , kartu įrodydama ir pažeidėjo kaltę.

5. Apeliantės teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo E. T. veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje sudėtį. Pirmosios instancijos teismo manymu, Å¡ioje byloje įrodyta, kad E. T. susitarė su D. K. dėl darbo pobÅ«džio, darbo funkcijų, darbo užmokesčio ir kitų socialinių garantijų ir pažeidžiant teisės aktais nustatytÄ tvarkÄ leido D. K. nelegaliai dirbti nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. rugsėjo 4 d., tačiau, pasak apeliantės, byloje surinktos faktinės aplinkybės patvirtina prieÅ¡ingai, tai yra, kad E. T. su D.

K. nesusitarė dėl jokio darbo, D. K. darbo funkcijų, darbo vietos, laiko ir darbo užmokesčio, net pati D. K. negalėjo pasakyti, kas jai nurodė 2020 m. rugpjūčio 31 d., apie 7 val. ryto, atvykti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo padalinį ir ten vykdyti veiksmus, turinčius darbo sutarties požymius, be to, pati pranešėja D. K. nei vienÄ nelegalaus darbo dienÄ nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. rugsėjo 4 d. net neskambino ir nesiteiravo E. T. dėl darbo sutarties su ja sudarymo ir dėl susijusių teisinių pasekmių.

Dėl to, apylinkės teismo argumentas, kad „<...> administracinėn atsakomybėn traukiama E. T. nurodė, jog nežino, kokiu būdu D. K. atsirado (duomenys neskelbtini) g. Vis tik tokius E. T. argumentus teismas pripažįsta nepagrįstais, todėl juos atmeta, kaip paneigtus kitų byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma.<...>“, anot apeliantės, yra nepagrįstas ir prieštarauja būtent teisminio nagrinėjimo metu nustatytoms aplinkybėms. Įgaliotos atstovės teigimu, šios bylos kontekste, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir liudytoja D.

K. aiÅ¡kiai nurodė, jog nebuvo jokio susitarimo dėl darbo pobÅ«džio, vietos, funkcijų ir darbo atlyginimo, nes nenustatyta, kad E. T. ir D. K. bÅ«tų susitarusios dirbti konkrečioje darbo vietoje, konkrečias darbo funkcijas ir už tai, koks turėjo bÅ«ti sumokamas darbo užmokestis bei kitos socialinės garantijos. Atvirkščiai, vienintelio susitikimo metu, jau buvo nuspręsta, kad D. K. neatitinka darbdavio keliamų profesinių ir kvalifikacinių reikalavimų, todėl jai buvo pasiÅ«lyta nuvykti pas kitÄ verslo subjektÄ dėl darbo pokalbio.

Visas Å¡ias aplinkybes, pasak apeliantės, ir patvirtina D. K.. Tačiau dėl nenustatytų priežasčių nežinoma, kodėl D. K. atvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo padalinį (duomenys neskelbtini), kodėl ji visÄ darbo savaitę nesusisiekė su darbdave, kodėl ir kieno leidimu ir sutarimu neva vykdė darbo funkcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais. Ä®vertinęs bylos medžiagÄ apylinkės teismas vadovavosi prielaida, kad galimai protokole paminėtas fizinis asmuo D.

K. dirbo nelegaliai (yra darbo santykių požymių), ir nepagrįstai prielaidas vertino kaip faktines aplinkybes ir jų visumÄ , tačiau, apeliantės vertinimu, visos abejonės, kylančios sprendžiant administracinio nusižengimo bylÄ , turėjo bÅ«ti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjas RamÅ«nas Rakauskas praÅ¡o palikti galioti skundžiamÄ nutarimÄ ir apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Dėl VDI darbuotojų veiksmų atliekant patikrinimÄ atsiliepime nurodoma, kad bylos medžiagoje esantys vaizdo įraÅ¡ai patvirtina, jog VDI inspektoriai ne vienÄ kartÄ prisistato patikrinimo vietoje buvusiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, tiek savo iniciatyva, tiek praÅ¡omi rodė tarnybinius pažymėjimus bei pavedimÄ , taip pat tai, kad VDI inspektorius T.

V. ateina į patikrinimo vietÄ , pasisveikina, asmenims nurodo, kad yra iÅ¡ VDI ir atlieka patikrinimo veiksmus. Dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo konstatavimo atsiliepime teigiama, kad, VDI manymu, pirmosios instancijos teismui įvertinus visus byloje esančius įrodymus buvo padaryta teisinga iÅ¡vada, jog E. T. padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusižengimÄ . III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkinamas.

7. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktos E. T. įgaliota atstovė nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir iÅ¡vada, kad E. T. padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ , taip pat ginčija VDI darbuotojų veiksmų teisėtumÄ atliekant UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimÄ .

8. Tam, kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, administracinio nusižengimo bylÄ nagrinėjantis teismas turi iÅ¡skirtinę kompetencijÄ nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasi daryti iÅ¡vadas dėl administracinio nusižengimo padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių.

Proceso dalyviai turi teisę teikti pasiÅ«lymus ir reikÅ¡ti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi, todėl proceso dalyvių teismui pateiktų versijų, siÅ«lymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo procesinis sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma. Vien tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi kitokiÄ nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikÅ¡mės, nesuponuoja iÅ¡vados, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, netinkamai nustatė faktines aplinkybes.

Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais ir administracinio nusižengimo bylos medžiaga, konstatuoja, kad apylinkės teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visus byloje esančius įrodymus ir pagrįstai E. T. pripažino kalta padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

9. ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už nelegalų darbÄ . Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sÄ lygas, gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ ir socialinę apsaugÄ nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iÅ¡kreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sÄ lygas atsirasti nesÄ Å¾iningai konkurencijai. Tai, kad darbuotojų darbas bÅ«tų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas kilti.

10. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis teisės aktais, reglamentuojančiais nelegalaus darbo požymius, visiÅ¡kai teisingai iÅ¡aiÅ¡kino, jog nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: (1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raÅ¡tu arba (2) nepraneÅ¡a VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ (Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Taigi, nelegalus darbas gali bÅ«ti konstatuojamas dėl kelių alternatyvių veikų padarymo. Nagrinėjamu atveju E. T. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį nubausta dėl to, kad su darbuotoja D. K. nebuvo sudaryta raÅ¡ytinė darbo sutartis ir mažiausiai prieÅ¡ vienÄ dienÄ nepraneÅ¡ta VSDFV teritoriniam skyriui apie minėto asmens priėmimÄ Ä¯ darbÄ . Nesutikti su tokia nusižengimo sudėtimi nėra pagrindo. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog darbas yra vertinamas kaip nelegalus, kai yra nustatomi Å¡ie požymiai: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai;

2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai;

3) nebuvo laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).

11. Administracinio nusižengimo byloje neginčijamai nustatyta, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. K. darbo sutartis sudaryta nebuvo, apie jos priėmimÄ Ä¯ darbÄ VSDFV teritoriniam skyriui nustatyta tvarka praneÅ¡ta taip pat nebuvo. Byloje iÅ¡ esmės nėra ginčo ir dėl to, kad E. T., jos įgaliotas asmuo F. J. kalbėjosi su D. K. dėl darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei kad D. K. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padalinyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat apeliaciniu skundu neginčijama ir tai, kad E. T. 2020 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė ir bÅ«tent ji nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. 7.00 val. iki 2020 m. rugsėjo 4 d. buvo atsakinga už asmenų įdarbinimÄ (taip pat ir atleidimÄ ), Å¡ioje bendrovėje.

Esminis ginčas kyla dėl to, ar D. K. nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. 7.00 val. iki 2020 m. rugsėjo 4 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, tai yra, ar ji pradėjo dirbti ir dirbo realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei D. K. santykiai turi darbo sutarties požymių.

12. Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių nelegalaus darbo faktÄ . Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalimi, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Å ie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigÅ«nų tarnybiniais praneÅ¡imais, praneÅ¡imais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigÅ«nai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymÄ , nuotraukomis, garso ar vaizdo įraÅ¡ais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiÅ¡kinimais, ekspertizės aktu, specialisto iÅ¡vada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas iÅ¡vadÄ dėl E. T. kaltės padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarė įvertinęs administracinio nusižengimo protokolÄ , nelegalaus darbo tyrimo aktÄ , administracinėn atsakomybėn patrauktos E. T., liudytojų D. K., R. S., V. T., L. N., V. G., F. J., D. J., N. D. teismo posėdžio metu duotus parodymus, E. T., L. N., V. G., V. T., R. S. raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kitus byloje esančius raÅ¡ytinius dokumentus. IÅ¡ skundžiamos nutarimo matyti, kad nė vienam iÅ¡ byloje esančių įrodymų nebuvo suteikta iÅ¡skirtinė įrodomoji reikÅ¡mė, apylinkės teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo visus byloje esančius duomenis, tiek teisinančius E. T., tiek ir jÄ kaltinančius, savo iÅ¡vadas pagrindė byloje surinktų bei teisme iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų visuma.

13. Pagrindinė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. T. keliama versija dėl jos nekaltumo yra ta, kad ji su D. K. nesusitarė dėl jokio darbo, darbo funkcijų, vietos, laiko ir užmokesčio, nes darbo pokalbio metu D. K. neatitiko reikiamos kvalifikacijos, kokiu bÅ«du D. K. atsidÅ«rė (duomenys neskelbtini), nežino. Tokia E. T. pateikta versija yra paneigta surinkta bylos medžiaga. Liudytoja D. K. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad dirbo (duomenys neskelbtini), pagalbine virtuvės darbuotoja, nes dirbti vadove nebuvo sÄ lygų, oficialiai įdarbinta nebuvo, nes jai pasakė, kad įdarbins, kai gaus subsidijÄ iÅ¡ Užimtumo tarnybos.

Å i liudytoja tiek apklausta teismo posėdžio metu, tiek savo praneÅ¡ime ir raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodė darbo laikÄ (nuo 6.30–7 val. iki 15 val.), konkrečias funkcijas, kurias ji atlikinėjo (atlikinėjo darbus atleidimo linijoje, ruošė maistÄ , pildė savikontrolės žurnalus ir kt.), kad dirbo kartu su kitais darbuotojais (nurodė darbuotojų vardus, jų atliekamas pareigas ir pan.), taip pat, kad su ja už dirbtÄ laikotarpį nebuvo atsiskaityta, nors darbo skelbime buvo nurodytas apie 1000 Eur darbo užmokestis, jai buvo pasakyta, kad ji ten nedirbo ir niekas jos nepažįsta.

Nors teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos R. S., V. T., V. G., L. N., F. J. nepatvirtino D. K. parodymų, nurodydamos, kad D. K. joms nėra žinoma, tačiau, kÄ pagrįstai akcentavo ir apylinkės teismas skundžiamame nutarime, visos Å¡ios darbuotojos darbo santykiais yra susijusios su UAB „(duomenys neskelbtini)“, dirba Å¡ioje bendrovėje, nors kai kurios ir su pertraukomis, ne vienerius metus, todėl, bijodamos netekti turimo darbo ar dėl kitų panaÅ¡ių priežasčių (kaip matyti iÅ¡ bylos, administracinio nusižengimo protokolas E. T. buvo suraÅ¡ytas ir dėl galimai nelegalaus L.

N., V. G. ir V. T. darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“) yra suinteresuotos liudyti savo darbdavės naudai. Dėl to, jų parodymai, kaip ir pačios E. T., negali bÅ«ti laikomi patikimais. Tuo tarpu, kaip pagrįstai sprendė apylinkės teismas, abejoti D. K. parodymais nėra jokio pagrindo, joks Å¡ios liudytojos suinteresuotumas nepagrįstai apkalbėti E. T. nenustatytas. Nors nagrinėjant bylÄ apylinkės teisme E. T. teigė, jog D. K. duoda parodymus prieÅ¡ jÄ , nes visa tai sugalvojo jos konkurentai, turėdami tikslÄ jÄ patraukti iÅ¡ Å¡ios srities, tačiau E. T. nenurodė, nei kas tie konkurentai, nei pateikė kokius nors tokius jos teiginius patvirtinančius duomenis.

PrieÅ¡ingai, kaip jau minėta, D. K. viso proceso metu aiÅ¡kiai ir nuosekliai nurodė visas aplinkybes, susijusias su jos darbu UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai yra tiek vietÄ , tiek aplinkÄ , tiek darbo laikÄ , tiek atliekamas funkcijas, tiek ir duomenis apie tuo metu kartu dirbusias darbuotojas, kas iÅ¡ esmės, iÅ¡skyrus tam tikrus niuansus dėl, pasak jų, vykusių mokymų, atitinka ir jau minėtų teisme apklaustų liudytojų R. S., V. T., V. G., L. N., F. J. duotus parodymus dėl darbo vietos, laiko, aplinkos, pareigų ir panaÅ¡iai.

14. Kita vertus, nepaisant to, kad D. K. parodymų apie tai, kad ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepatvirtino nei viena kita liudytoja, šioje byloje yra svarbi nustatyta aplinkybė, jog D. K. turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų L. N., V. G. ir R. S. telefonų numerius (t. 1, b. l.

41) ir nurodytos darbuotojos negalėjo įtikinamai ir logiÅ¡kai paaiÅ¡kinti, iÅ¡ kur asmuo, nedirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, galėjo turėti bendrovės darbuotojų asmeninius telefono numerius, o V. G. nurodytos aplinkybės, kad jų numeriai bÅ«davo ant stalo, ant sienos laikomi, nepatvirtina jokie duomenys. PrieÅ¡ingai, Å¡iÄ aplinkybę paneigia byloje esantis vaizdo įraÅ¡as, kuriame užfiksuotas VDI 2020 m. rugsėjo 29 d. atliktas patikrinimas, kadangi iÅ¡ jo nematyti, jog bendrovės patalpose vieÅ¡ai prieinamoje vietoje kabėtų įmonės darbuotojų asmeniniai telefono numeriai. Be to, byloje esanti telefono iÅ¡klotinė (t. 1, b. l.

66) patvirtina, kad aktualiu laikotarpiu, tai yra 2020 m. rugsėjo 1 d., D. K. kalbėjosi telefonu su L. N.. Nors pati L. N. teigė tokio telefoninio pokalbio neprisimenanti ir dėl jo nieko negalėjo paaiškinti, tačiau šie duomenys patvirtina būtent D. K. proceso metu nurodytas aplinkybes, kad dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. rugsėjo 1 d. ji važiavo pirkti lėkščių į IKEA parduotuvę ir dėl jų pirkimo bendravo telefonu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja L.

N. bei prekybos centre paėmė sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Kaip matyti iÅ¡ nelegalaus darbo tyrimo akto, papraÅ¡ius UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti minėtÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , bendrovė paaiÅ¡kinime nurodė, kad tokios sÄ skaitos faktÅ«ros neturi, tačiau lėkščių pirkimo faktÄ IKEA parduotuvėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu patvirtina ir iÅ¡ UAB FELIT gauta sÄ skaita faktÅ«ra (t. 1, b. l. 34–36), iÅ¡ kurios matyti, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita faktÅ«ra pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 150 vnt. lėkščių pirkimÄ .

Pažymėtina, kad nors E. T. apylinkės teisme paaiÅ¡kino, kad apie lėkščių pirkimÄ Å¾ino tik iÅ¡ bylos medžiagos ir kad bet kas galėjo čekį pateikti, nes sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ parduotuvės leidžia labai lengvai iÅ¡siimti, tačiau, kaip patvirtino pati E. T., dėl Å¡ios sÄ skaitos faktÅ«ros ji niekur nesikreipė ir jos teisingumo neginčijo. Taigi visuma nustatytų aplinkybių patvirtina, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. K. susiklostė darbo teisiniai santykiai, nes jos susitarė dėl bÅ«tinųjų darbo sutarties sÄ lygų, t. y. dėl darbo funkcijų, darbo vietos, laiko ir darbo užmokesčio, D.

K. realiai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, tačiau nebuvo laikytasi DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 43 straipsnio 1 dalyje numatytos darbo sutarties sudarymo tvarkos. Apygardos teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais liudytojos D. K. parodymais, kuriuos iÅ¡ dalies patvirtino ir pati administracinėn atsakomybėn patraukta E. T. bei liudytojos R. S., V. T., V. G., L. N., F. J., ir kuriuos patvirtina raÅ¡ytiniai byloje esantys įrodymai (sÄ skaita faktÅ«ra, telefono iÅ¡klotinė ir kt.).

15. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ne tik pati E. T. nežino, kokiu bÅ«du D. K. atsidÅ«rė (duomenys neskelbtini), bet ir D. K. apylinkės teisme negalėjo atsakyti į klausimÄ , kas jai nurodė 2020 m. rugpjūčio 31 d., 7 val., atvykti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo padalinį ir ten vykdyti darbo sutarties požymių turinčius veiksmus, taip pat, kad D. K. nei vienÄ dienÄ nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. rugsėjo 4 d. net neskambino ir nesiteiravo E. T. dėl darbo sutarties su ja sudarymo ir dėl susijusių teisinių pasekmių.

Apygardos teismo vertinimu, tokie apeliacinio skundo teiginiai yra tik apeliantės subjektyvus aplinkybių vertinimas ir niekaip nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, jog protokole nurodytu laiku ir vietoje E. T. leido D. K. nelegaliai dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Kaip matyti iš 2021 m. birželio 30 d. teismo posėdžio protokolo (t. 1, b. l. 162), D. K. iš tiesų negalėjo tiksliai nurodyti, kas 2020 m. rugpjūčio 31 d. jai liepė atvykti į padalinį (duomenys neskelbtini), tai yra iš pradžių nurodė, kad atvykti liepė E. T., vėliau patikslino, kad ne E. T., o (duomenys neskelbtini) padalinio vadovė N. D. susiskambino su R.

S. ir jos tarpusavyje pasakė, kad tÄ dienÄ atvykti į tÄ mokyklÄ , ir galiausiai patvirtino, kad E. T. ir R. S. jai liepė atvykti į darbÄ , jos telefonu susitarė, kad ji nuo rugpjūčio 31 d. pradeda ten dirbti. Tačiau Å¡ios aplinkybės nepaneigia fakto, kad D. K. 2020 m. rugpjūčio 31 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ padalinį (duomenys neskelbtini) dirbti atvyko bÅ«tent su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės ar kito atsakingo asmens žinia, jų nurodymu ir Å¡ios bendrovės naudai, kadangi, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, aktualiu laikotarpiu R.

S. buvo bÅ«tent UAB „(duomenys neskelbtini)“ rinkodaros pardavimų vadovė, o D. K. aiÅ¡kiai nurodė, jog dėl darbo ji tarėsi bÅ«tent su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore E. T.. Tai, koks konkrečiai Å¡ios bendrovės asmuo jai nurodė atvykti dirbti į konkrečiÄ vietÄ , Å¡iuo atveju nėra svarbu konstatuojant E. T. kaltę. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad D. K. nei vienÄ dienÄ nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. rugsėjo 4 d. neskambino ir nesiteiravo E. T. dėl darbo sutarties su ja sudarymo ir dėl susijusių teisinių pasekmių, yra logiÅ¡ka ir paaiÅ¡kinama tuo, kad D.

K. laukė, kol bus įdarbinta, nes, kaip pastaroji nurodė apklausiama apylinkės teisme, kai paklausė vadovės, kada bus įdarbinta, jai pasakė, kad įdarbins tada, kai gaus atsakymÄ iÅ¡ Užimtumo tarnybos dėl subsidijų.

16. Å iame kontekste pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8, 12 dalis, bÅ«tent bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimÄ , priima į darbÄ ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas, bÅ«damas pakankamai rÅ«pestingas, privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla bÅ«tų organizuojama tinkamai, todėl nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali bÅ«ti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma.

Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria Å¡is nepadaro to, kÄ privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Neveikimas pasireiÅ¡kia nepakankama darbdavio kontrole Å¡ioje srityje, o tai sudaro pagrindÄ administracinei atsakomybei atsirasti (LAT nutartis byloje Nr. 2AT-39-648/2016). D. K. E. T. įvardijo kaip asmenį, su kuriuo tarėsi dėl įdarbinimo ir bÅ«tent ji, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, turėjo teisę sudaryti darbo sutartis su darbuotojais, niekam kitam Å¡ių funkcijų atlikti nėra pavedusi, todėl privalėjo užtikrinti, kad bendrovės veikla bÅ«tų organizuojama tinkamai bei užtikrinti, kad bendrovėje visi darbuotojai dirbtų teisės aktų nustatyta tvarka sudarius raÅ¡ytines darbo sutartis ir laiku apie tai informuoti VSDFV administravimo įstaigÄ .

17. Apeliaciniu skundu ginčijami ir VDI Vilniaus skyriaus darbuotojų veiksmai, 2020 m. rugsėjo 29 d. atliekant UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos patikrinimÄ (duomenys neskelbtini), teigiant, jog jie buvo neteisėti. Bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad bendrovės patikrinimÄ atlikę VDI inspektoriai patikrinimo metu bÅ«tų kaip nors netinkamai vykdę teisės aktuose jiems nustatytas funkcijas ar netinkamai įgyvendinę savo teises ir pareigas. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje esantis vaizdo įraÅ¡as taip pat nepatvirtina, kad inspektoriai bÅ«tų darę neleistinÄ poveikį bendrovės darbuotojams, su jais konfliktavę ir panaÅ¡iai, kadangi iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, jog atliekant patikrinimo veiksmus su bendrovės darbuotojais bendraujama ramiai ir mandagiai.

Be to, byloje esančiame vaizdo įraÅ¡e nėra užfiksuota patikrinimo pradžia, kuomet VDI darbuotojai ateina į patikrinimo vietÄ , todėl teigti, kad atvykę VDI darbuotojai nepateikė tarnybinių pažymėjimų bei pavedimo atlikti patikrinimÄ ar kitų dokumentų, nėra jokio pagrindo. Jokių aplinkybių apie tai, kad patikrinimas buvo atliekamas netinkamai ar neteisėtai nei savo raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose, nei apklausiamos teismo posėdžio metu iÅ¡ esmės nenurodė nei administracinėn atsakomybėn patraukta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, nei Å¡ios bendrovės darbuotojos.

To nepatvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja patikrinimÄ atlikusi D. J.. Aplinkybė, kad R. S. atsisakė duoti paaiÅ¡kinimus ar vykdyti kitus VDI duotus nurodymus, nereiÅ¡kia, jog tarp jų įvyko konfliktas ar, kad Å¡iai darbuotojai buvo daromas spaudimas. Kita vertus, pažymėtina, jog Å«kio subjektas, manantis, kad jo teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti kokiais nors VDI inspektoriaus veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais, gali tokius veiksmus, neveikimÄ ar administracinius sprendimus apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui ar administraciniam teismui.

Kaip matyti iš VDI atstovo paaiškinimų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, advokatė yra kreipusis su keliais skundais į VDI dėl atlikto patikrinimo ir jai buvo pateikti atsakymai, kad institucija patikrinimo metu jokių teisės aktų nepažeidė. Taigi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių apeliantės teiginius apie neteisėtus VDI darbuotojų veiksmus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikto patikrinimo metu, todėl su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

18. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ . Naikinti skundžiamÄ nutarimÄ apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-94-1034/2021 nepakeistÄ ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. T. įgaliotos atstovės advokatės Eglės Latauskienės apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjas ArÅ«nas Budrys